2014 m. gegužės 22 d. HeidelbergCement AG pateiktas apeliacinis skundas dėl 2014 m. kovo 14 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-302/11, HeidelbergCement AG / Europos Komisija

(Byla C-247/14 P)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: HeidelbergCement AG, atstovaujama advokatų U. Denzel, C. von Köckritz, P. Pichler

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė prašo:

panaikinti skundžiamą sprendimą,

remiantis SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa, panaikinti 2011 m. kovo 31 d. Komisijos sprendimą COMP/39520 – Cementas ir susiję produktai, C(2011) 2361 galutinis tiek, kiek jis susijęs su ieškove,

nepatenkinus 2 punkte nurodyto reikalavimo, grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo atsižvelgiant į Teisingumo Teismo teisinį vertinimą,

bet kuriuo atveju nurodyti Komisijai apmokėti apeliantės bylinėjimosi Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinis skundas pateiktas dėl 2014 m. kovo 14 d. Bendrojo Teismo sprendimo byloje T-302/11. Sprendimas apeliantei įteiktas 2014 m. kovo 14 d. Tuo sprendimu Bendrasis Teismas atmetė apeliantės ieškinį dėl 2011 m. kovo 31 d. Komisijos sprendimo byloje COMP/39520 – Cementas ir susiję produktai, C(2011) 2361 galutinis.

Apeliantė nurodo iš viso septynis apeliacinio skundo pagrindus.

Jos teigimu, Bendrasis Teismas nepakankamai išnagrinėjo ir klaidingai pritaikė reikalavimus, pagal Reglamento Nr. 1/2003¹ 18 straipsnio 3 dalį keliamus prašymo pateikti informaciją tikslui nurodyti. Apeliantė tvirtina, kad teismas nepakankamai įsigilino į prašymo pateikti informaciją tekstą ir neatsižvelgė į Komisijos pareigai motyvuoti keliamus reikalavimus.

Antra, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes manė, kad, pagal SESV 296 straipsnio antrą pastraipą pareigai motyvuoti keliami reikalavimai gali būti apriboti Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalimi. Dėl to Bendrasis Teismas kaltinimą nepakankamu motyvavimu, kiek tai susiję su sprendimo prašyti informacijos pasirinkimu byloje, paliko nenagrinėtą. Bendrasis Teismas nepakankamai išnagrinėjo ir kaltinimą dėl nepakankamo motyvavimo, kiek tai susiję su termino nustatymu. Jo sprendimo motyvų tekstas identiškas tekstui, kuris skirtas lygiagrečiai nagrinėjamai bylai ir vienam iš joje nurodytų kaltinimų, kurio turinys skiriasi.

Trečia, Bendrasis Teismas nepakankamai išnagrinėjo „reikalingumą“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį, nes manė, kad Komisija gali nepateikti išsamios informacijos apie įrodymus. Be to, jis kėlė klaidingus reikalavimus pagrįsto įtarimo padarius pažeidimą ir pareikalautos informacijos reikalingumo tarpusavio ryšiui. Be to, jis klaidingai išaiškino Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį, nes manė, kad nereikia atlikti paprašytos informacijos tinkamumo patikrinimo. Tai taip pat apriboja iš Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalies trečio sakinio išplaukiančią teisę pareikšti ieškinį.

Ketvirta, Bendrasis Teismas Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį laikė teisiniu pagrindu Komisijai reikalauti paruošti, sugrupuoti ir apdoroti informaciją, kurios tokia forma apeliantė neturėjo.

Penkta, Bendrasis Teismas kaltinimą dėl per trumpo atsakymo termino atmetė vien dėl abstrakčiai įvertintų apeliantės ekonominių pajėgumų, taigi pateikęs nepakankamus ir nenuoseklius motyvus.

Šešta, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į Sąjungos teisės aktų tikslumo kriterijų, nes manė, kad sprendimas prašyti pateikti informaciją yra pakankamai tikslus, nors pats konstatavo, kad klausimai jame suformuluoti neapibrėžtai. Be to, jis neišnagrinėjo konkrečių kaltinimų dėl nepakankamo tikslumo ir apribojo teisę pareikšti ieškinį (žr. Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalies trečią sakinį).

Septinta, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į apeliantei priklausančias gynybos teises, nes manė, kad ji privalo atlikti vertinimus, kuriuos, atlikdama ekonominę analizę, gali panaudoti Komisija tariamam Sąjungos kartelių teisės pažeidimui įrodyti.

____________

¹ 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205).