Byla C‑636/11

Karl Berger

prieš

Freistaat Bayern

(Landgericht München I prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 – Vartotojų apsauga – Maisto sauga – Visuomenės informavimas – Netinkamo žmonėms vartoti, tačiau sveikatai nekenksmingo maisto produkto pateikimas į rinką “

Santrauka – 2013 m. balandžio 11 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1.        Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Netinkamai ar neaiškiai suformuluotų klausimų performulavimas

(SESV 267 straipsnis)

2.        Vartotojų apsauga – Maisto produktų sauga – Reglamentas Nr. 178/2002 – Netinkamo žmonėms vartoti, tačiau sveikatai nekenksmingo maisto produkto pateikimas į rinką – Nacionalinė norma, pagal kurią leidžiama informuoti visuomenę nurodant maisto produkto pavadinimą ir įmonės, atsakingos už šio maisto produkto pagaminimą, perdirbimą arba pateikimą į rinką, pavadinimą – Leistinumas

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 178/2002 10 straipsnis ir 17 straipsnio 2 dalies antra pastraipa ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 882/2004 7 straipsnis)

1.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 31 punktą)

2.        2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 10 straipsnis aiškintinas taip, kad juo nedraudžiama nacionalinė norma, pagal kurią leidžiama informuoti visuomenę nurodant maisto produkto pavadinimą ir įmonės, kurios vardu arba komerciniu pavadinimu maisto produktas buvo pagamintas ar perdirbtas arba pateiktas į rinką, pavadinimą tokiu atveju, kai toks maisto produktas, nors ir yra sveikatai nekenksmingas, tačiau netinkamas žmonėms vartoti. Šio reglamento 17 straipsnio 2 dalies antra pastraipa aiškintina taip, kad pagal ją nacionalinės valdžios institucijos gali apie tai informuoti visuomenę, laikydamosi Reglamento Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių, 7 straipsnio reikalavimų.

(žr. 37 punktą ir rezoliucinę dalį)