TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2007 m. lapkričio 8 d.(*)
„EB 56 ir 58 straipsniai – Laisvas kapitalo judėjimas – Nacionalinės mokesčių teisės aktai, numatantys, jog dalyvavimas kapitale atleidžiamas nuo pelno mokesčio – Dividendų apmokestinimas – Mokestis prie šaltinio – Atleidimas nuo mokesčio prie šaltinio – Taikymas dividendus gaunančioms bendrovėms, kurios turi buveinę arba nuolatinį padalinį atleidimą nuo mokesčio suteikiančioje valstybėje narėje ir kurių dalyvavimas kapitale atleidžiamas nuo pelno mokesčio – Atsisakymas atleidimą nuo mokesčio prie šaltinio taikyti dividendams, išmokėtiems bendrovei, kuri minėtoje valstybėje narėje neturi buveinės ar nuolatinio padalinio“
Byloje C–379/05
dėl Gerechtshof te Amsterdam (Nyderlandai) 2005 m. rugsėjo 21 d. Sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2005 m. spalio 21 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Amurta SGPS
prieš
Inspecteur van de Belastingdienst/Amsterdam,
TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas P. Jann, teisėjai A. Tizzano, R. Schintgen, A. Borg Barthet ir E. Levits (pranešėjas),
generalinis advokatas P. Mengozzi,
posėdžio sekretorė M. Ferreira, vyriausioji administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2007 m. sausio 25 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Amurta SGPS, atstovaujamos advokatų L. C. A. Wijsman, J. J. Feenstra ir R. P. G. Niessen‑Cobben,
– Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos H. G. Sevenster ir D. J. M. de Grave,
– Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos M. Lumma ir C. Blaschke,
– Italijos vyriausybės, atstovaujamos I. M. Braguglia, padedamo avvocato dello Stato P. Gentili,
– Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos iš pradžių S. Nwaokolo, vėliau V. Jackson, padedamos barrister J. Stratford,
– Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos R. Lyal ir A. Weimar,
– ELPA priežiūros tarnybos, atstovaujamos S. Rydelski ir P. A. Bjørgan,
susipažinęs su 2007 m. birželio 7 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su EB 56 ir 58 straipsnių išaiškinimu.
2 Šis prašymas buvo pateiktas sprendžiant ginčą tarp Portugalijoje įsteigtos bendrovės Amurta SGPS (toliau – Amurta) ir inspektoriaus van de Belastingdienst/Amsterdam dėl mokesčio prie šaltinio taikymo dividendams, kuriuos Nyderlanduose įsteigta bendrovė Retailbox BV (toliau – Retailbox) išmokėjo Amurta.
Teisinis pagrindas
Bendrijos teisės aktai
3 1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 90/435/EEB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (OL L 225, p. 6), 5 straipsnio 1 dalis numato:
„Bent tais atvejais, kai patronuojanti įmonė turi ne mažiau kaip 25 % dukterinės įmonės kapitalo, iš pelno dalies, kurią dukterinė įmonė perduoda savo patronuojančiai įmonei, mokestis prie šaltinio neišskaitomas.“
Nacionalinės teisės aktai
4 Pagal 1965 m. Dividendų apmokestinimo įstatymo (Wet op de dividendbelasting 1965, toliau – Wet DB) 1 straipsnio 1 dalį kiekvieną kartą, kai Nyderlanduose įsteigta bendrovė, kurios visas kapitalas ar jo dalis yra padalytas į akcijas, išmoka dividendus, iš principo taikomas 25 % tarifo dividendų mokestis.
5 Wet DB 4 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Mokestis prie šaltinio gali būti netaikomas 1969 m. Pelno mokesčio įstatymo (Wet op de vennootschapsbelasting 1969, toliau – Wet Vpb) 10 straipsnio 1 dalies b punkte numatytoms pajamoms iš akcijų, dividendų sertifikatų ir paskolų, jeigu minėto įstatymo 13 straipsnyje numatytas dalyvavimo kapitale atleidimas nuo mokesčio taikomas pajamoms, kurias jų turėtojas gauna iš šių akcijų, dividendų sertifikatų ir paskolų, o turimos kapitalo dalys sudaro jo Nyderlanduose eksploatuojamos įmonės turto dalį. Pirmasis sakinys netaikomas pajamoms, kurių gavėjas nėra galutinis gavėjas.“
6 Wet DB 4a straipsnyje, grindžiamame Direktyva 90/435, numatyta, kad nuo dividendų mokesčio atleidžiami Europos Sąjungoje įsisteigę akcininkai, kuriems priklauso ne mažiau kaip 25 % kapitalo. Pagal šio straipsnio 3 dalį 25 % dalis sumažinama iki 10 %, jeigu valstybė narė, kurioje akcininkas įsisteigęs, taiko tą patį sumažinimą.
7 Wet Vpb 13 straipsnyje nustatyta:
„1. Nustatant pelną neatsižvelgiama į pajamas iš dalyvavimo kapitale bei į sąnaudas – įskaitant pajamas, atsirandančias dėl valiutos kurso pokyčių, – nebent paaiškėja, kad šios sąnaudos netiesiogiai naudojamos Nyderlanduose apmokestinamam pelnui gauti (dalyvavimo kapitale atleidimas nuo mokesčio). <...>
2. Dalyvaujama kapitale, jei apmokestinamoji bendrovė:
a) dėl ne mažiau kaip 5 % nominalaus kapitalo yra asocijuotoji bendrovės, kurios visas kapitalas ar jo dalis yra padalytas į akcijas, narė;
<…>“
8 Kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, iš Wet Vpb 13 straipsnio, skaitomo kartu su Wet Vpb 4 straipsniu, teksto matyti, jog šiame 4 straipsnyje numatytas atleidimas nuo mokesčio taikomas tik tuo atveju, jeigu dalis dividendus išmokančios Nyderlandų bendrovės kapitalo priklauso akcininkams, kuriems Nyderlanduose taikomas pelno mokestis, arba Nyderlanduose nuolatinį padalinį turintiems užsienio akcininkams, tačiau kapitalo dalys turi būti šio nuolatinio padalinio turtas.
Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis
9 1999 m. rugsėjo 20 d. Nyderlandų Karalystės ir Portugalijos Respublikos sudarytos sutarties dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių vengimo prevencijos pajamų bei turto mokesčių srityje (toliau – CDI) 10 straipsnyje nustatyta:
„1. Bendrovės, vienos valstybės rezidentės, išmokėti dividendai bendrovei, kitos valstybės rezidentei, yra apmokestinami šioje kitoje valstybėje narėje.
2. Tačiau šie dividendai taip pat apmokestinami valstybėje, kurios rezidentė yra dividendus mokanti bendrovė, ir tai daroma pagal šios valstybės teisės aktus; vis dėlto, jeigu galutinis dividendų gavėjas yra kitos valstybės rezidentas, taip išskaičiuotas mokestis negali viršyti 10 % bendrosios dividendų sumos.
<…>“
10 Dvigubo apmokestinimo išvengimo metodas įtvirtintas CDI 24 straipsnyje, kuriame numatyta:
„Portugalijoje dvigubo apmokestinimo išvengiama taip:
a) kai Portugalijos rezidentas gauna pajamas, kurios, vadovaujantis šia sutartimi, gali būti apmokestintos Nyderlanduose, Portugalija šiam rezidentui leidžia iš pajamų mokesčio atskaityti Nyderlanduose sumokėtą pajamų mokesčio sumą. Vis dėlto ši atskaita negali viršyti iki leidimo atskaityti apskaičiuoto pajamų mokesčio dalies, kuri priskiriama Nyderlanduose apmokestinamoms pajamoms;
<…>“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
11 Tuo metu, kai susiklostė pagrindinės bylos aplinkybės, Amurta priklausė 14 % Retailbox akcijų. Kiti Retailbox akcininkai buvo Nyderlanduose įsteigta bendrovė Sonaetelecom BV, kuriai priklausė 66 % akcijų, taip pat Portugalijoje įsteigtos bendrovės Tafin SGPS ir Perfin SGPS, kurioms priklausė atitinkamai 14 % ir 6 % akcijų.
12 2002 m. gruodžio 31 d. Retailbox savo akcininkams išmokėjo dividendus. Sonaetelecom BV išmokėti dividendai nebuvo apmokestinti dividendų mokesčiu, nes jie buvo atleisti nuo šio mokesčio pagal Wet DB 4 straipsnį, o iš dividendų, išmokėtų Amurta bei kitoms dviem Portugalijoje įsteigtoms bendrovėms, buvo išskaičiuotas 25 % tarifo dividendų mokestis.
13 Dėl taip išskaičiuoto mokesčio 2003 m. sausio 30 d. RetailboxAmurta vardu pateikė skundą. Kadangi inspektorius van de Belastingdienst/Amsterdam nusprendė minėtą skundą atmesti, Amurta pateikė ieškinį Gerechtshof te Amsterdam, prašydama panaikinti šį sprendimą ir grąžinti išskaičiuotą dividendų mokestį.
14 Manydamas, kad sprendimui pagrindinėje byloje priimti būtinas Bendrijos teisės išaiškinimas, Gerechtshof te Amsterdam nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar (Wet DB) 4 straipsnyje numatytas atleidimas nuo mokesčio, koks apibūdintas (šio sprendimo 5 ir 8 punktuose), vertinamas kartu su šio įstatymo 4a straipsnyje numatytu atleidimu nuo mokesčio, prieštarauja laisvo kapitalo judėjimo nuostatoms (EB 56–58 straipsniai), jeigu šis atleidimas nuo mokesčio taikomas tik tiems dividendams, kurie išmokami Nyderlanduose pelno mokesčiu apmokestinamiems akcininkams arba akcininkams užsieniečiams, Nyderlanduose turintiems nuolatinį padalinį, kuriam priklauso šios akcijos ir kuriam taikomas dalyvavimo kapitale (Wet Vpb) 13 straipsnyje numatytas atleidimas nuo mokesčio?
2. Ar atsakant į pirmąjį klausimą svarbu sužinoti tai, ar valstybė, kurioje reziduoja akcininkas arba užsienio bendrovė, kuriems netaikomas (Wet DB) 4 straipsnyje numatytas atleidimas nuo mokesčio, suteikia šiam akcininkui arba šiai bendrovei mokesčio kreditą („full credit“) už Nyderlanduose sumokėtą dividendų mokestį?“
Dėl pirmojo prejudicinio klausimo
15 Savo pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar EB 56 ir 58 straipsniai draudžia valstybės narės teisės aktus, kurie, kai nėra pasiekta Direktyvos 90/435 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta minimali patronuojančios bendrovės dalyvavimo dukterinės bendrovės kapitale riba, numato mokestį prie šaltinio už šioje valstybėje narėje įsteigtos bendrovės kitoje valstybėje narėje įsteigtai bendrovei išmokėtus dividendus, kartu nuo šio mokesčio atleisdami dividendus, išmokėtus bendrovei, kuri pirmojoje valstybėje narėje apmokestinama pelno mokesčiu arba toje pačioje valstybėje narėje turi nuolatinį padalinį, kuriam priklauso dalis dividendus išmokančios bendrovės kapitalo.
16 Visų pirma reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką, nors tiesioginiai mokesčiai priklauso valstybių narių kompetencijai, pastarosios turi ją įgyvendinti laikydamosi Bendrijos teisės (žr., be kita ko, 2005 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Marks & Spencer, C‑446/03, Rink. p. I‑10837, 29 punktą; 2006 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Cadbury Schweppesir Cadbury Schweppes Overseas, C‑196/04, Rink. p. I‑7995, 40 punktą; taip pat 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Test Claimants in Class IV of the ACT Group Litigation, C‑374/04, Rink. p. I‑11673, 36 punktą).
17 Taip pat svarbu pažymėti, kad nesant Bendrijos suvienodinimo ar suderinimo priemonių valstybės narės lieka kompetentingos sutartimis arba vienašališkai nustatyti savo kompetencijos mokesčių srityje paskirstymą, visų pirma siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo (1998 m. gegužės 12 d. Sprendimo Gilly, C‑336/96, Rink. p. I‑2793, 24 ir 30 punktai; 1999 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Saint-Gobain ZN, C‑307/97, Rink. p. I‑6161, 57 punktas; taip pat 2006 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo N, C‑470/04, Rink. p. I‑7409, 44 punktas).
18 Kaip matyti iš Direktyvos 90/435 trečios konstatuojamosios dalies, ja siekiama, įtvirtinant bendrą mokesčių sistemą, pašalinti bet kokias nepalankias skirtingų valstybių narių bendrovių bendradarbiavimo sąlygas, palyginti su tos pačios valstybės narės įmonių bendradarbiavimo sąlygomis, ir taip palengvinti bendrovių grupavimąsi Bendrijos mastu (2001 m. spalio 4 d. Sprendimo Athinaïki Zythopoiïa, C‑294/99, Rink. p. I‑6797, 25 punktas ir 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation, C‑446/04, Rink. p. I‑11753, 103 punktas).
19 Direktyvos 90/435/ 5 straipsnio 1 dalis įpareigoja valstybes nares atleisti nuo mokesčio prie šaltinio dukterinės bendrovės patronuojančiai bendrovei paskirstytą pelną, tik jeigu patronuojančiai bendrovei priklauso ne mažiau kaip 25 % dukterinės bendrovės kapitalo.
20 Neginčijama, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama situacija nepatenka į minėtos direktyvos taikymo sritį.
21 Todėl Nyderlandų ir Italijos vyriausybės tvirtina, kad esant mažesnei dalyvavimo kapitale ribai nei Direktyvoje 90/435 įtvirtinta minimali jo riba, vien tai, kad bendrovė ne rezidentė apmokestinama mokesčiu prie šaltinio už dividendus, negali būti laikoma pagrindinių laisvių pažeidimu.
22 Italijos vyriausybės nuomone, su į minėtos direktyvos taikymo sritį nepatenkančiu dalyvavimu kapitale susijusių dividendų vertinimas priklauso nacionalinėms teisės aktų leidybos institucijoms, ir pagrindinėje byloje nagrinėjama situacija išplaukia iš kompetencijos mokesčių srityje pasidalijimo tarp valstybės narės, kurioje išmokami dividendai, ir valstybės narės, kurioje reziduoja juos gaunantis subjektas.
23 Savo ruožtu Nyderlandų vyriausybė patvirtina, kad Wet DB 4 straipsnyje numatyto atleidimo nuo mokesčio, kuriuo siekiama išvengti dvigubo dividendų apmokestinimo nacionaliniu lygmeniu, taikymas ir dividendams, išmokamiems kitoje valstybėje narėje įsteigtoms bendrovėms, kurioms priklausanti dividendus išmokančios bendrovės kapitalo dalis yra mažesnė nei Direktyvoje 90/435 numatytas procentinis dydis, lemtų dividendų mokesčio panaikinimą ir tai, kad nebebūtų laikomasi Nyderlanduose galiojančios klasikinės sistemos. Šios vyriausybės teigimu, nors Wet DB 4 straipsnis numato dividendų atleidimą nuo mokesčio prie šaltinio, prievolė jį mokėti išlieka, ir tuo atveju, kai dividendai išmokami, renkamas mokestis. Taigi neigiamas Wet DB 4a straipsnio poveikis klasikinei sistemai gali būti pateisinamas tik Direktyvos 90/435 nuostatomis ir neturi viršyti to, ko šia direktyva reikalaujama iš valstybių narių.
24 Šiuo atžvilgiu reikia nurodyti, kad dalyvavimo kapitale, kuriam netaikoma Direktyva 90/435, atžvilgiu valstybės narės iš tikrųjų turi nustatyti, ar ir kuria dalimi reikia vengti paskirstytojo pelno ekonominio dvigubo apmokestinimo ir šiuo atžvilgiu vienašališkai arba su kitomis valstybėmis narėmis sudarytose sutartyse numatyti mechanizmus, kuriais būtų siekiama išvengti šio ekonominio dvigubo apmokestinimo arba jį sušvelninti. Vis dėlto vien tai joms neleidžia taikyti EB sutartimi garantuojamoms judėjimo laisvėms prieštaraujančių priemonių (žr. minėto sprendimo Test Claimants in Class IV of the ACT Group Litigation 54 punktą).
25 Nagrinėjamu atveju, siekiant dividendus atleisti nuo mokesčio prie šaltinio, Wet DB 4 ir 4a straipsniai kartu su Wet Vpb 13 straipsniu įtvirtina skirtingą dividendus gaunančių bendrovių, Nyderlanduose turinčių savo buveinę arba nuolatinį padalinį, kuriam priklauso dividendus išmokančios bendrovės akcijos, ir dividendus gaunančių bendrovių, kurios įsteigtos ne Nyderlanduose, vertinimą.
26 Iš tikrųjų pagal Wet DB 4 straipsnį atleidimas nuo mokesčio prie šaltinio gali būti taikomas tik dividendams, išmokamiems bendrovėms, Nyderlanduose turinčioms savo buveinę arba nuolatinį padalinį, kuriam priklauso dividendus išmokančios bendrovės akcijos, ir kurioms priklauso ne mažiau kaip 5 % dividendus išmokančios bendrovės rezidentės kapitalo, o joms priklausančios kapitalo dalys gali būti atleistos nuo mokesčio pagal Wet Vpb 13 straipsnį. Tačiau pagal Wet DB 4a straipsnį ne Nyderlanduose įsteigtų bendrovių gauti dividendai gali būti atleisti nuo mokesčio prie šaltinio, tik jeigu joms priklauso ne mažiau kaip 25 % dividendus mokančios bendrovės kapitalo, o šis procentas gali būti sumažintas iki 10 %, jeigu valstybė narė, kurioje įsisteigęs akcininkas, taiko tą patį sumažinimą.
27 Kaip pažymėjo generalinis advokatas savo išvados 26 punkte, tokie nacionalinės teisės aktai dividendų apmokestinimo atveju lemia nepalankų ne Nyderlanduose įsteigtų dividendus gaunančių bendrovių, kurioms priklauso nuo 5 % iki 25 % Nyderlandų bendrovės kapitalo, vertinimą, palyginti su dividendus gaunančių Nyderlandų bendrovių, kurioms priklauso ta pati kapitalo dalis, vertinimu. Iš tikrųjų už ne Nyderlanduose įsteigtoms bendrovėms išmokėtus dividendus juos išmokanti bendrovė apmokestinama pelno mokesčiu, o juos gaunanti bendrovė – dividendų mokesčiu, todėl šiems dividendams taikomas ekonominis dvigubas apmokestinimas, o tokio apmokestinimo išvengiama, kai dividendai išmokami Nyderlanduose įsteigtoms bendrovėms.
28 Toks nepalankus kitoje valstybėje narėje įsteigtoms bendrovėms išmokamų dividendų vertinimas, palyginti su Nyderlanduose įsteigtoms bendrovėms išmokamų dividendų vertinimu, gali atgrasyti kitoje valstybėje narėje įsteigtas bendroves investuoti Nyderlanduose ir todėl jis laikomas EB 56 straipsniu iš principo draudžiamu laisvo kapitalo judėjimo apribojimu.
29 Vis dėlto reikia išnagrinėti, ar šis laisvo kapitalo judėjimo apribojimas yra pateisinamas remiantis EB sutarties nuostatomis.
30 Svarbu priminti, kad pagal EB 58 straipsnio 1 dalies a punktą „56 straipsnio nuostatos nepažeidžia valstybių narių teisės <...> taikyti atitinkamas savo mokesčių įstatymų nuostatas, pagal kurias skiriami mokesčių mokėtojai dėl jų skirtingos padėties gyvenamosios vietos <...> atžvilgiu“.
31 Taip pat svarbu pažymėti, kad EB 58 straipsnio 1 dalies a punkte numatytą leidimą nukrypti riboja EB 58 straipsnio 3 dalis, kuri numato, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytos nacionalinės nuostatos „neturi sudaryti laisvo kapitalo judėjimo ir mokėjimų, kaip nustatyta 56 straipsnyje, savavališko diskriminavimo ar paslėpto apribojimo“.
32 Todėl EB 58 straipsnio 1 dalies a punktu leidžiamą nevienodą vertinimą reikia skirti nuo to paties straipsnio 3 dalimi draudžiamos diskriminacijos. Iš teismo praktikos matyti, kad tam, jog pagrindinėje byloje nagrinėjama nacionalinės mokesčių teisės nuostata galėtų būti laikoma suderinama su laisvą kapitalo judėjimą reglamentuojančiomis sutarties nuostatomis, reikia, jog vertinimo skirtumas būtų susijęs su objektyviai skirtingomis situacijomis arba jos būtų pateisinamos privalomuoju bendrojo intereso pagrindu (žr. 2000 m. birželio 6 d. Sprendimo Verkooijen, C‑35/98, Rink. p. I‑4071, 43 punktą; 2004 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Manninen, C‑319/02, Rink. p. I‑7477, 29 punktą ir 2005 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Blanckaert, C‑512/03, Rink. p. I‑7685, 42 punktą).
33 Todėl reikia patikrinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamų teisės aktų tikslo atžvilgiu Nyderlanduose įsteigtos dividendus gaunančios bendrovės ir kitoje valstybėje narėje įsteigtos dividendus gaunančios bendrovės yra panašiose padėtyse.
34 Šiuo atžvilgiu Vokietijos ir Italijos vyriausybės tvirtino, kad egzistuoja objektyvus Nyderlanduose įsteigtos dividendus gaunančios bendrovės, kuriai neribotai taikoma mokestinė prievolė, ir kitoje valstybėje narėje įsteigtų dividendus gaunančių bendrovių, kurioms Nyderlanduose mokestis taikomas tik gautų dividendų atžvilgiu, padėčių skirtumas.
35 Jungtinės Karalystės vyriausybė, palaikoma Italijos Respublikos, mano, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos mokesčių nuostatos yra administracinis supaprastinimas, kuriuo siekiama išvengti mokesčių rinkimo bei vėlesnio jų grąžinimo, ir šiuo tikslu jos neturi būti taikomos dividendams, išmokamiems kitoje valstybėje narėje įsteigtoms bendrovėms, kurios neapmokestinamos Nyderlandų pelno mokesčiu.
36 Be to, Jungtinės Karalystės vyriausybė teigia, kad dividendus gaunančios bendrovės rezidavimo valstybės narė yra geresnėje padėtyje užkirsti kelią dvigubam dividendų apmokestinimui.
37 Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad atsižvelgiant į valstybės narės numatytas priemones, kuriomis siekiama išvengti bendrovės rezidentės paskirstytojo pelno apmokestinimo kelis kartus ar ekonominio jo dvigubo apmokestinimo arba tokį apmokestinimą sušvelninti, dividendus gaunančių akcininkų rezidentų padėtis nebūtinai yra panaši į dividendus gaunančių akcininkų, kitos valstybės narės rezidentų, padėtį (2006 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Denkavit Internationaal ir Denkavit France, C‑170/05, Rink. p. I‑11949, 34 punktas).
38 Tačiau nuo to momento, kai valstybė narė vienašališkai arba pagal susitarimą pajamų mokesčiu apmokestina ne tik akcininkų rezidentų, bet ir akcininkų ne rezidentų iš bendrovės rezidentės gaunamus dividendus, šių akcininkų ne rezidentų padėtis tampa panaši į akcininkų rezidentų padėtį (minėtų sprendimų Test Claimants in Class IV of the ACT Group Litigation 68 punktas ir Denkavit Internationaal ir Denkavit France 35 punktas).
39 Iš tikrųjų vien dėl to, kad ši valstybė narė naudojasi savo kompetencija mokesčių srityje, kyla apmokestinimo kelis kartus arba ekonominio dvigubo apmokestinimo pavojus, neatsižvelgiant į kitoje valstybėje narėje taikomą apmokestinimą. Tokiu atveju tam, kad dividendus gaunančios bendrovės ne rezidentės nepatirtų laisvo kapitalo judėjimo apribojimo, kurį iš esmės draudžia EB 56 straipsnis, dividendus išmokančios bendrovės rezidavimo valstybė turi užtikrinti, kad pagal jos nacionalinės teisės numatytą apmokestinimo kelis kartus arba ekonominio dvigubo apmokestinimo išvengimo arba tokio apmokestinimo sušvelninimo mechanizmą bendrovių akcininkių ne rezidenčių vertinimas būtų toks pats, kaip ir bendrovių akcininkių rezidenčių vertinimas (žr. minėto sprendimo Test Claimants in Class IV of the ACT Group Litigation 70 punktą).
40 Taigi reikia konstatuoti, kad ekonominį dvigubą apmokestinimą, kurio dalykas yra dividendai, išmokėti ne Nyderlanduose įsteigtoms bendrovėms, lemia vien tai, kad ši valstybė narė naudojasi savo kompetencija mokesčių srityje ir šiuos dividendus apmokestina dividendų mokesčiu, nors ji nusprendė užkirsti kelią šiam ekonominiam dvigubam apmokestinimui dividendus gaunančių bendrovių, Nyderlanduose turinčių savo buveinę arba nuolatinį padalinį, kuriam priklauso dividendus išmokančios bendrovės akcijos, atžvilgiu.
41 Ši aplinkybė nėra svarbi net darant prielaidą, kad Wet DB 4 straipsniu, kaip teigia Italijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybės, siekiama supaprastinti Wet Vpb 13 straipsnyje numatyto dalyvavimo kapitale atleidimo nuo pelno mokesčio, netaikomo ne Nyderlanduose įsteigtoms šiuo mokesčiu neapmokestinamoms dividendus gaunančioms bendrovėms, įgyvendinimą. Kaip buvo nurodyta šio sprendimo 38 ir 39 punktuose, dėl to, kad Nyderlandų Karalystė naudojasi savo kompetencija mokesčių srityje kitoje valstybėje narėje įsteigtoms bendrovėms išmokamų dividendų atžvilgiu, šiuos dividendus gaunančių bendrovių padėtis tampa panaši į dividendus gaunančių Nyderlanduose įsteigtų bendrovių padėtį, kaip kalbama apie siekį išvengti šioje valstybėje narėje reziduojančių bendrovių išmokamų dividendų ekonominio dvigubo apmokestinimo.
42 Taip pat reikia patikrinti, ar toks apribojimas gali būti pateisinamas privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais. Taigi Nyderlandų vyriausybė, palaikoma Italijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybių, tvirtina, kad ši sistema yra pateisinama su mokesčių sistemos darnumu susijusiais pagrindais.
43 Nyderlandų vyriausybės teigimu, dividendų atleidimas nuo mokesčio prie šaltinio yra būtinas Wet Vpb 13 straipsnyje numatytą dalyvavimo kapitale neapmokestinimą papildantis elementas. Be dividendų atleidimo nuo mokesčio prie šaltinio, dalyvavimo kapitale atleidimas nuo mokesčio, net jeigu tik laikinai, būtų paneigtas, nes iki dividendų mokesčio iš pelno mokesčio atskaitymo iš principo nuo mokesčio atleistos pajamos vis tiek būtų apmokestintos.
44 Nyderlandų vyriausybė pažymi, kad abu atleidimo nuo mokesčio atvejai susiję su tuo pačiu mokesčių mokėtoju ir kad nors dividendų mokestis ir pelno mokestis formaliai yra du skirtingi mokesčiai, nacionaliniame kontekste dividendų mokestis yra tik avansinis mokestis, kuris visas atskaitomas iš pelno mokesčio. Todėl pagrindinėje byloje nagrinėjamą sistemą galima pateisinti su mokesčių darnumu susijusiais pagrindais, net jeigu, skirtingai nei byloje, kurioje buvo priimtas 1992 m. sausio 28 d. Sprendimas Bachmann (C‑204/90, Rink. p. I‑249), nagrinėta sistema nenumato jokios mokesčių lengvatos suteikimo ar šios mokesčių lengvatos kompensavimo mokestine rinkliava.
45 Savo ruožtu Jungtinės Karalystės vyriausybė mano, kad mokesčių sistemos darnumas vertinamas tarptautiniu lygmeniu, nes remiantis CDI užtikrinama, jog iš išmokamų dividendų išskaičiuotas dividendų mokestis bus atskaitomas iš Portugalijoje dividendus gaunančios bendrovės mokėtino pelno mokesčio.
46 Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad 1992 m. sausio 28 d. Sprendimų Bachmann (C‑204/90, Rink. p. I‑249) ir Komisija prieš Belgiją (C‑300/90, Rink. p. I‑305) atitinkamai 28 ir 21 punktuose Teisingumo Teismas pripažino, jog būtinybė apsaugoti mokesčių sistemos darnumą gali pateisinti naudojimosi Sutartimi garantuojamomis pagrindinėmis laisvėmis apribojimą. Tačiau, kad tokiu pateisinimu grindžiamam argumentui būtų pritarta, turi būti nustatytas tiesioginis ryšys tarp atitinkamos mokesčių lengvatos ir jos kompensavimo konkrečia mokestine rinkliava (šiuo klausimu žr. minėtų sprendimų Manninen 42 punktą ir Test Claimants in the Thin Cap Group Litigation, C‑524/04, Rink. p. I‑0000, 68 punktą).
47 Taip pat svarbu pasakyti, kad iš teismų praktikos matyti, jog argumentas, pagrįstas būtinybe išsaugoti mokesčių sistemos darnumą, turi būti vertinamas atsižvelgiant į nagrinėjamų mokesčių teisės aktų siekiamą tikslą (žr. 2004 m. kovo 11 d. Sprendimo de Lasteyrie du Saillant, C‑9/02, Rink. p. I‑0000, 67 punktą ir minėto sprendimo Manninen 43 punktą).
48 Nustatyta, kad savo argumentais Nyderlandų vyriausybė siekia įrodyti, jog dividendų atleidimas nuo mokesčio prie šaltinio yra būtinas teisingam Wet Vpb 13 straipsnyje numatytam dalyvavimo kapitale atleidimo nuo mokesčio veikimui užtikrinti. Tačiau, kaip pažymėjo generalinis advokatas savo išvados 65 punkte, tai darydama ši vyriausybė tik paaiškina administracinį supaprastinimą, kurį įgyvendinti siekiama Nyderlandų sistema ir kuris pats savaime negali pateisinti apribojimo.
49 Pati Nyderlandų vyriausybė sutinka, kad nėra mokestinės rinkliavos, kompensuojančios dividendų, mokamų Nyderlanduose įsteigtoms bendrovėms, atleidimą nuo mokesčio prie šaltinio.
50 Netgi pritarus pozicijai, kad dividendų neapmokestinimas mokesčiu prie šaltinio ir dalyvavimo kapitale neapmokestinimas yra neatsiejamai iš esmės susiję, reikia konstatuoti: kadangi jais siekiama užkirsti kelią ekonominiam dvigubam apmokestinimui, tiesioginis ryšys tarp šios tik Nyderlanduose įsteigtoms bendrovėms suteikiamos mokesčių lengvatos ir kompensacinės mokestinės rinkliavos nėra įrodytas.
51 Kadangi tiek už Nyderlanduose, tiek už kitoje valstybėje narėje įsteigtoms bendrovėms išmokamus dividendus juos mokanti bendrovė apmokestinama pelno mokesčiu, Nyderlandų vyriausybė neįrodo, kaip būtų pakenkta jos mokesčių sistemos darnumui, jeigu nuo dividendų mokesčio būtų atleistos ir kitoje valstybėje narėje įsteigtos dividendus gaunančios bendrovės, kurios, net jeigu pelno mokesčiu Nyderlanduose neapmokestinamos, dividendų apmokestinimo ir galimų mokesčių lengvatų, susijusių su dvigubo apmokestinimo išvengimu, atžvilgiu yra panašioje padėtyje kaip ir dividendus gaunančios bendrovės, Nyderlanduose turinčios savo buveinę arba nuolatinį padalinį, kuriam priklauso dividendus išmokančios bendrovės akcijos.
52 Kalbant apie Jungtinės Karalystės vyriausybės argumentą, pakanka pažymėti, kad, pirma, mokesčio prie šaltinio už dividendus, išmokamus kitoje valstybėje narėje įsteigtoms bendrovės, taikymo pagal Wet DB 1 straipsnį nelemia tai, jog Nyderlandų Karalystė ir ši valstybė narė yra sudariusi sutartį, kuria siekiama išvengti dvigubo apmokestinimo ir leidžiama šį mokestį prie šaltinio atskaityti valstybėje narėje, kurioje įsteigta dividendus gaunanti bendrovė, ir, antra, galimas tokia sutartimi įtvirtintos sistemos darnumas nėra pirmojo užduoto klausimo dalykas.
53 Be to, Jungtinės Karalystės vyriausybė teigia, kad Nyderlandų sistema gali būti pateisinama būtinybe užtikrinti subalansuotą apmokestinimo kompetencijos pasidalijimą tarp valstybių narių.
54 Jungtinės Karalystės vyriausybės teigimu, kompetencijos mokesčių srityje pasidalijimas tarp Nyderlandų Karalystės ir Portugalijos Respublikos yra aptariamas CDI. Pagal šią CDI dividendus gali apmokestinti juos išmokančios bendrovės rezidavimo valstybė narė ir juos gaunančios bendrovės rezidavimo valstybė narė, nes dvigubas apmokestinimas pašalinamas taikant pelno mokesčio atskaitą. Minėtas pasidalijimas būtų paneigtas, jeigu Nyderlandų Karalystė nebegalėtų iš dividendų išskaičiuoti mokesčio prie šaltinio, o dėl to šioje valstybėje narėje šios pajamos būtų atleistos nuo bet kokio mokesčio.
55 Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad Nyderlandų Karalystė negali remtis CDI siekdama išvengti jai Sutartimi nustatytų įsipareigojimų (žr. minėto sprendimo Denkavit Internationaal ir Denkavit France 53 punktą).
56 Kaip matyti iš minėto sprendimo Marks & Spencer ir 2007 m. liepos 18 d. Sprendimo Oy AA (C‑231/05, Rink. p. I‑0000) atitinkamai 51 ir 60 punktų, būtinybė apsaugoti subalansuotą apmokestinimo kompetencijos pasidalijimą tarp valstybių narių buvo pripažinta kartu su kitais pateisinančiais veiksniais, pagrįstais mokesčių vengimo arba dvigubo nuostolių panaudojimo rizika.
57 Neginčijama, kad Teisingumo Teismui savo pastabas pateikusios vyriausybės nesirėmė dvigubo nuostolių panaudojimo arba mokesčių vengimo rizikos buvimu.
58 Kalbant apie argumentą dėl galimybės apmokestinti Nyderlandų teritorijoje gautas pajamas praradimo, reikia pažymėti, kad būtinybei apsaugoti subalansuotą apmokestinimo kompetencijos pasidalijimą tarp valstybių narių gali būti pritarta, būtent kai nagrinėjama sistema siekiama užkirsti kelią veiksmams, kurie gali pakenkti valstybės narės teisei pasinaudoti kompetencija mokesčių srityje jos teritorijoje vykdomos veiklos atžvilgiu (žr. 2007 m. kovo 29 d. Sprendimo Rewe Zentralfinanz, C‑347/04, Rink. p. I‑0000, 42 punktą bei minėto sprendimo Oy AA 54 punktą).
59 Todėl jei valstybė narė nusprendė neapmokestinti savo teritorijoje įsteigtų dividendus gaunančių bendrovių šios rūšies pajamų atžvilgiu, negalima remtis būtinybe apsaugoti subalansuotą apmokestinimo kompetencijos pasidalijimą tarp valstybių narių siekiant pateisinti kitoje valstybėje narėje įsteigtų dividendus gaunančių bendrovių apmokestinimą.
60 Šiomis aplinkybėmis tokiomis nacionalinėmis nuostatomis, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, įtvirtintas laisvo kapitalo judėjimo apribojimas negali būti pateisinamas nei būtinybe užtikrinti nacionalinės mokesčių sistemos darnumą, nei būtinybe apsaugoti subalansuotą apmokestinimo kompetencijos pasidalijimą tarp valstybių narių.
61 Todėl į pirmąjį užduotą klausimą reikia atsakyti taip: EB 56 ir 58 straipsniai draudžia valstybės narės teisės aktus, kurie, kai nėra pasiekta Direktyvos 90/435 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta minimali patronuojančios bendrovės dalyvavimo dukterinės bendrovės kapitale riba, numato mokestį prie šaltinio už šioje valstybėje narėje įsteigtos bendrovės kitoje valstybėje narėje įsteigtai bendrovei išmokėtus dividendus, kartu nuo šio mokesčio atleisdami dividendus, išmokėtus bendrovei, kuri pirmojoje valstybėje narėje apmokestinama pelno mokesčiu arba toje pačioje valstybėje narėje turi nuolatinį padalinį, kuriam priklauso dalis dividendus išmokančios bendrovės kapitalo.
Dėl antrojo prejudicinio klausimo
62 Savo antruoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, kaip valstybės narės, kurioje reziduoja dividendus gaunanti bendrovė, kuriai Wet 4 straipsnyje numatytas atleidimas nuo mokesčio, suteikiamas viso mokesčio kreditas gali turėti įtakos atsakymui į pirmąjį klausimą.
Dėl priimtinumo
63 Kaip matyti iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą, manydamas, kad į Nyderlanduose surinktą dividendų mokestį galėjo būti atsižvelgta Portugalijoje, minėtą prašymą pateikęs teismas rėmėsi Amurta pareiškimais. Teisingumo Teisme Amurta ginčija prielaidos, kuria grindžiamas antrasis klausimas, teisingumą. Iš tikrųjų, Amurta teigimu, Portugalijos Respublika atleidžia nuo mokesčio dividendus ir nesuteikia viso mokesčio kredito už Nyderlanduose išskaičiuotą dividendų mokestį. Todėl klausimas yra teorinis.
64 Šiuo atžvilgiu svarbu priminti, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką nacionalinio teismo pateiktiems klausimams dėl Bendrijos teisės aiškinimo, atsižvelgiant į jo paties nurodytus teisinius pagrindus ir faktines aplinkybes, kurių teisingumo Teisingumo Teismas neprivalo tikrinti, taikoma tinkamumo prezumpcija (žr. 2003 m. gegužės 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Salzmann C‑355/97, Rink. p. I‑4899, 29 ir 31 punktus). Nacionalinio teismo pateiktą prašymą Teisingumo Teismas gali atmesti, tik jei yra akivaizdu, jog prašymas išaiškinti Bendrijos teisę yra visiškai nesusijęs su pagrindinės bylos faktais ar dalyku, kai problema yra hipotetinė arba kai Teisingumo Teismui nežinomos faktinės aplinkybės ar teisiniai pagrindai, kad jis galėtų naudingai atsakyti į jam pateiktus klausimus (žr., be kita ko, 2001 m. kovo 13 d. Sprendimo PreussenElektra, C‑379/98, Rink. p. I‑2099, 39 punktą; 2006 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Cipolla ir kt., C‑94/04 ir C‑202/04, Rink. p. I‑11421, 25 punktą; taip pat 2007 m. birželio 7 d. Sprendimo van der Weerd ir kt., C‑222/05–C‑225/05, Rink. p. I‑0000, 22 punktą).
65 Šios tinkamumo prezumpcijos negali paneigti vien tai, kad viena iš pagrindinės bylos šalių užginčija tam tikrus faktus, kurių teisingumo Teisingumo Teismas neprivalo tikrinti ir nuo kurių priklauso to ginčo dalyko apibrėžimas (minėto sprendimo Cipolla ir kt. . 26 punktas; taip pat minėto sprendimo van der Weerd ir kt. 23 punktas).
66 Taigi klausimas, ar egzistuoja Portugalijoje teisės aktai, numatantys atsižvelgimą į Nyderlanduose išskaičiuotą dividendų mokestį suteikiant visą mokesčio kreditą, yra fakto klausimas, kurio Teisingumo Teismas neprivalo tikrinti.
67 Todėl antrasis užduotas klausimas turi būti laikomas priimtinu.
Dėl esmės
68 Amurta, ELPA priežiūros institucija bei Komisija mano, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką tai, kad valstybė narė mokesčių mokėtojui taiko nepalankias mokestines nuostatas, nesuderinamas su garantuojama pagrindine laisve, negali būti pateisinama mokesčio lengvata, kurią suinteresuotasis asmuo gauna kitoje valstybėje narėje.
69 Remdamosi CDI Nyderlandų, Vokietijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybės tvirtina, kad dividendus gaunančiai bendrovei Portugalijos Respublikos suteikiamas mokesčio kreditas už Nyderlandų Karalystėje surinktą mokestį už dividendus išmokančios bendrovės išmokėtus dividendus yra svarbus nustatant, ar Portugalijoje įsteigtai dividendus gaunančiai bendrovei taikomas diskriminuojantis arba ribojantis vertinimas.
70 Nyderlandų vyriausybė tvirtina, kad CDI yra pagrindinėje byloje taikomo teisinio pagrindo dalis. Jeigu minėta CDI nenumato viso mokesčio kredito, svarbu sužinoti, ar egzistuoja reali galimybė neutralizuoti vertinimo skirtumą. Tokiu atveju Nyderlandų nuostatos dėl dividendų atleidimo nuo mokesčio prie šaltinio nesukeltų jokios kliūties kapitalui judėti. Tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar visa mokesčių našta yra vienoda rezidentams ir ne rezidentams.
71 Jungtinės Karalystės vyriausybė tvirtina: kadangi Nyderlandų Karalystė pasinaudojo apmokestinimo kompetencija, ji turi užtikrinti, kad Amurta nebūtų vertinama mažiau palankiai nei Nyderlanduose įsteigta dividendus gaunanti bendrovė. Nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, aiškindamas CDI, turi patikrinti, ar Nyderlandų Karalystė užkirto kelią ekonominiam dvigubam apmokestinimui, Jungtinės Karalystės vyriausybė vis tiek tvirtina, jog dėl to, kad Nyderlandų Karalystėje surinktą dividendų mokestį galima atskaityti iš Portugalijoje mokėtino mokesčio, Amurta tenkanti mokesčių našta, bendrai paėmus, nėra didesnė nei už tą, kuri jai tektų, jeigu būtų investavusi Portugalijoje, nei už tą, kuri tektų Nyderlanduose įsteigtai dividendus gaunančiai bendrovei. Tuo atveju, jeigu minėta mokesčių našta vis tiek būtų didesnė, skirtumą lemtų Portugalijoje ir Nyderlanduose taikomų mokesčių tarifų skirtumas, nes Sutartis neužtikrina laisvo judėjimo mokestinio neutralumo.
72 Vokietijos vyriausybė taip pat mano, kad turi būti atsižvelgta į CDI. Šios vyriausybės teigimu, Nyderlanduose galiojančios mokesčių sistemos suderinamumas su Bendrijos teise nepriklauso nuo to, ar mokestis prie šaltinio iš tikrųjų gali būti atskaitytas iš Portugalijoje mokėtino mokesčio, nes, pirma, mokestį prie šaltinio taikanti valstybė narė neturi jokios įtakos dividendus gaunančios bendrovės rezidavimo valstybei narei ir, antra, minėto mokesčio atskaitos nebuvimas gali atsirasti dėl įvairių subjektyvių priežasčių. Kad Nyderlanduose galiojanti mokesčių sistema būtų laikoma suderinama su Bendrijos teise, pakanka, jog Nyderlandų Karalystė ir Portugalijos Respublika būtų sutarusios, kad Portugalijoje bus atsižvelgiama į mokestį prie šaltinio ir kad CDI atitiktų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) parengtą pavyzdinę sutartį.
73 Kalbėdama apie CDI, Amurta tvirtina, kad šios sutarties buvimas nesvarbus, nes ji numato Nyderlanduose sumokėto mokesčio atskaitą, nors Portugalijos Respublika nepamokestina iš šių dividendų gautų pajamų.
74 Komisijos teigimu, valstybė narė negali remtis sutartimi dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo siekdama išvengti įsipareigojimų. Šią poziciją palaiko ELPA priežiūros tarnyba, kuri tvirtina, kad valstybės narės negali savo pareigos laikytis Bendrijos teisės perkelti kitai valstybei narei, netgi sudarydamos sutartį. Be to, minėta priežiūros tarnyba priduria, kad tokios sutarties tikslas būtų išvengti dvigubo apmokestinimo, o ne panaikinti galimus apribojimus.
75 Tokiomis aplinkybėmis reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką nepalankus mokestinis vertinimas, prieštaraujantis vienai iš pagrindinių laisvių, negali būti pateisinamas kitų mokesčių lengvatų buvimu, netgi darant prielaidą, kad jos egzistuoja (žr. minėto sprendimo Verkooijen 61 punktą).
76 Kaip buvo nurodyta šio sprendimo 28 punkte, laisvo kapitalo judėjimo apribojimą lemia nepalankus kitoje valstybėje narėje įsteigtoms bendrovėms išmokamų dividendų vertinimas, palyginti su bendrovėms, Nyderlanduose turinčioms savo buveinę arba nuolatinį padalinį, kuriam priklauso dividendus išmokančios bendrovės akcijos, išmokėtų dividendų vertinimu.
77 Taip pat iš šio sprendimo 39 punkto matyti: kadangi ekonominio dvigubo apmokestinimo išvengimo tikslo atžvilgiu minėtos dividendus gaunančios bendrovės yra panašioje padėtyje kaip ir dividendus gaunančios bendrovės, Nyderlanduose turinčios savo buveinę arba nuolatinį padalinį, kuriam priklauso dividendus išmokančios bendrovės akcijos, Nyderlandų Karalystė turi užtikrinti, kad pagal jos nacionalinėje teisėje numatytą apmokestinimo kelis kartus arba ekonominio dvigubo apmokestinimo išvengimo, arba tokio apmokestinimo sušvelninimo mechanizmą kitoje valstybėje narėje įsteigtos dividendus gaunančios bendrovės būtų vertinamos taip pat, kaip ir Nyderlanduose įsteigtos dividendus gaunančios bendrovės.
78 Todėl Nyderlandų Karalystė, siekdama išvengti pagal Sutartį jai tenkančių įsipareigojimų, negali remtis tuo, kad egzistuoja lengvata, kurią vienašališkai suteikia kita valstybė narė.
79 Tačiau negalima atmesti tikimybės, kad valstybė narė užtikrina savo įsipareigojimų pagal Sutartį laikymąsi, su kita valstybe nare sudarydama sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Test Claimants in Class IV of the ACT Group Litigation 71 punktą).
80 Kadangi apmokestinimo tvarka pagal sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo sudaro pagrindinėje byloje taikomo teisinio pagrindo dalį ir kadangi ją taip apibūdino prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikęs teismas, Teisingumo Teismas turi į ją atsižvelgti, kad pateiktų nacionaliniam teismui naudingą Bendrijos teisės išaiškinimą (šiuo klausimu žr. 2006 m. sausio 19 d Sprendimo Bouanich, C‑265/04, Rink. p. I‑923, 51 punktą; minėto sprendimo Test Claimants in Class IV of the ACT Group Litigation 71 punktą; minėto sprendimo Denkavit Internationaal ir Denkavit France 45 punktą; taip pat minėto sprendimo Test Claimants in the Thin Cap Group Litigation 54 punktą).
81 Tačiau, kaip pažymėjo generalinis advokatas savo išvados 85 punkte, reikia konstatuoti, kad jokia sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą aplinkybė nerodo, jog Gerechtshof te Amsterdam ketino remtis atitinkamomis CDI nuostatomis.
82 Nacionalinis teismas turi nustatyti pagrindinei bylai taikomą teisę.
83 Todėl nacionalinis teismas turi nustatyti, ar pagrindinėje byloje reikia atsižvelgti į CDI, ir prireikus patikrinti, ar ši sutartis leidžia neutralizuoti atsakant į pirmąjį klausimą šio sprendimo 28 punkte nustatyto laisvo kapitalo judėjimo apribojimo pasekmes.
84 Todėl į antrąjį klausimą reikia atsakyti taip: valstybė narė, siekdama išvengti pareigos užkirsti kelią ekonominiam dvigubam dividendų apmokestinimui, atsirandančiam jai naudojantis apmokestinimo kompetencija, negali remtis tuo, kad egzistuoja viso mokesčio kreditas, kurį vienašališkai suteikia kita valstybė narė šioje pastarojoje valstybėje narėje įsteigtai dividendus gaunančiai bendrovei, tuo atveju, kai pirmoji valstybė narė užkerta kelią ekonominiam dvigubam jos teritorijoje įsteigtoms bendrovėms išmokamų dividendų apmokestinimui. Kai valstybė narė remiasi su kita valstybe nare sudaryta sutartimi dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, nacionalinis teismas turi nustatyti, ar pagrindinėje byloje reikia atsižvelgti į šią sutartį, ir prireikus patikrinti, ar pastaroji leidžia neutralizuoti laisvo kapitalo judėjimo apribojimo pasekmes.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
85 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:
1. EB 56 ir 58 straipsniai draudžia valstybės narės teisės aktus, kurie, kai nėra pasiekta 1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvos 90/435/EEB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta minimali patronuojančios bendrovės dalyvavimo dukterinės bendrovės kapitale riba, numato mokestį prie šaltinio už šioje valstybėje narėje įsteigtos bendrovės kitoje valstybėje narėje įsteigtai bendrovei išmokėtus dividendus, kartu nuo šio mokesčio atleisdami dividendus, išmokėtus bendrovei, kuri pirmojoje valstybėje narėje apmokestinama pelno mokesčiu arba toje pačioje valstybėje narėje turi nuolatinį padalinį, kuriam priklauso dalis dividendus išmokančios bendrovės kapitalo.
2. Valstybė narė, siekdama išvengti pareigos užkirsti kelią ekonominiam dvigubam dividendų apmokestinimui, atsirandančiam jai naudojantis apmokestinimo kompetencija, negali remtis tuo, kad egzistuoja viso mokesčio kreditas, kurį vienašališkai suteikia kita valstybė narė šioje pastarojoje valstybėje narėje įsteigtai dividendus gaunančiai bendrovei, tuo atveju, kai pirmoji valstybė narė užkerta kelią ekonominiam dvigubam jos teritorijoje įsteigtoms bendrovėms išmokamų dividendų apmokestinimui. Kai valstybė narė remiasi su kita valstybe nare sudaryta sutartimi dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, nacionalinis teismas turi nustatyti, ar pagrindinėje byloje reikia atsižvelgti į šią sutartį, ir prireikus patikrinti, ar pastaroji leidžia neutralizuoti laisvo kapitalo judėjimo apribojimo pasekmes.
Parašai.