TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2013 m. kovo 7 d.(*)
„Aplinka – Atliekos – Pavojingos atliekos – Direktyva 2008/98/EB – Seni telefono ryšio stulpai, apdoroti CCA (vario, chromo ir arseno) tirpalu – Cheminių medžiagų registracija, įvertinimas ir autorizacija – Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 (REACH reglamentas) – REACH reglamento XVII priede esantis apdorotos medienos panaudojimo sąrašas – Seni telefono ryšio stulpai, naudojami medinių lieptų pagrindui“
Byloje C‑358/11
dėl Korkein hallinto-oikeus (Suomija) 2011 m. liepos 6 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2011 m. liepos 8 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Lapin elinkeino-, liikenne- ja ympäristökeskuksen liikenne ja infrastruktuuri ‑vastuualue
prieš
Lapin luonnonsuojelupiiri ry,
dalyvaujant
Lapin elinkeino-, liikenne- ja ympäristökeskuksen ympäristö ja luonnonvarat ‑vastuualue,
TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkė R. Silva de Lapuerta, teisėjai G. Arestis, J.‑C. Bonichot (pranešėjas), A. Arabadjiev ir J. L. da Cruz Vilaça,
generalinė advokatė J. Kokott,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Lapin elinkeino-, liikenne- ja ympäristökeskuksen liikenne ja infrastruktuuri ‑vastuualue, atstovaujamos asianajaja A. Siponen,
– Lapin luonnonsuojelupiiri ry, atstovaujamos šios asociacijos pirmininkės S. Hänninen ir sekretorės T. Pasma,
– Suomijos vyriausybės, atstovaujamos M. Pere,
– Austrijos vyriausybės, atstovaujamos A. Posch,
– Europos Komisijos, atstovaujamos I. Koskinen ir A. Marghelis,
susipažinęs su 2012 m. gruodžio 13 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas (OL L 312, p. 3) ir 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, p. 1 ir (klaidų ištaisymas) OL L 136, p. 3), redakcijos pagal 2009 m. birželio 22 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 552/2009 (OL L 164, p. 7, toliau – REACH reglamentas) išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Lapin elinkeino-, liikenne- ja ympäristökeskuksen liikenne ja infrastruktuuri ‑vastuualue (Centrinės Laplandijos pramonės, transporto ir aplinkos tarnybos, atsakingos už transportą ir infrastruktūrą, toliau – liikenne ja infrastruktuuri ‑vastuualue) ir Lapin luonnonsuojelupiiri ry (Laplandijos rajono gamtos apsaugos asociacijos, toliau – Lapin luonnonsuojelupiiri) dėl tako, apimančio medinių lieptų, kurių pagrindą sudaro seni mediniai telefono ryšio stulpai, apdoroti vadinamuoju CCA tirpalu (vario, chromo ir arseno tirpalas, toliau – CCA tirpalas), remonto darbų atlikimo.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
Direktyva 2008/98
3 Pagal Direktyvos 2008/98 3 straipsnį:
„Šioje direktyvoje taikomos tokios sąvokų apibrėžtys:
1) „atliekos“ – medžiaga ar objektas, kurio turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti;
2) „pavojingos atliekos“ – atliekos, kurios turi vieną ar keletą pavojingų savybių, išvardytų III priede;
<...>
13) „pakartotinis naudojimas“ – operacija, kurios metu produktai ar sudėtinės dalys, kurie nėra atliekos, vėl naudojami tam pačiam tikslui, kuriam buvo sukurti;
<…>
15) „naudojimas“ – bet kokia operacija, kurios pagrindinis rezultatas yra atliekų panaudojimas naudingu tikslu, pakeičiant jomis kitas medžiagas, kurios priešingu atveju būtų buvusios panaudotos konkrečiai funkcijai atlikti, arba kurios rezultatas yra tai, kad atliekos parengiamos tai funkcijai atlikti, įmonėje ar visoje ekonomikoje. II priede pateikiamas neišsamus naudojimo operacijų sąrašas;
<…>“
4 Direktyvos 2008/98 6 straipsnyje „Atliekų statuso pabaiga“ nustatyta:
„1. Tam tikros konkrečios atliekos nustoja būti atliekomis, kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 punkte, kai su jomis atliekama naudojimo operacija, įskaitant perdirbimą, ir jos atitinka konkrečius kriterijus, kurie turi būti parengti laikantis šių sąlygų:
a) medžiaga ar objektas yra visuotinai naudojamas konkretiems tikslams;
b) tokiai medžiagai ar objektui egzistuoja rinka ar paklausa;
c) medžiaga ar objektas tenkina techninius reikalavimus konkretiems tikslams ir atitinka produktams taikytinus galiojančius teisės aktus bei standartus; ir
d) naudojant medžiagą ar objektą nebus padarytas bendras neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai.
Prireikus į kriterijus įtraukiamos teršalų ribinės vertės ir juose atsižvelgiama į bet kokį galimą medžiagos ar objekto neigiamą poveikį aplinkai.
2. Priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, susijusios su 1 dalyje nurodytų kriterijų priėmimu ir nurodančios atliekų rūšis, kurioms taikomi tokie kriterijai, patvirtinamos pagal 39 straipsnio 2 dalyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Be kita ko, turėtų būti apsvarstyta galimybė nustatyti specialius nebelaikymo atliekomis kriterijus, bent jau užpildams, popieriui, stiklui, metalui, padangoms ir audiniams.
<…>
4. Kai Bendrijos lygiu kriterijai dar nėra nustatyti pagal 1 ir 2 dalyse nurodytą procedūrą, valstybės narės gali konkrečiais atvejais nuspręsti, ar tam tikros atliekos nustojo būti atliekomis atsižvelgiant į taikytiną teisminę praktiką. <…>“
5 Tos pačios direktyvos 7 straipsnio „Atliekų sąrašas“ 1 dalyje numatyta:
„Priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, susijusios su Sprendimu 2000/532/EB nustatyto atliekų sąrašo atnaujinimu, patvirtinamos pagal 39 straipsnio 2 dalyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Į atliekų sąrašą įtraukiamos pavojingos atliekos, jame atsižvelgiama į atliekų kilmę bei sudėtį ir prireikus į pavojingų medžiagų koncentracijos ribines vertes. Atliekų sąrašas yra privalomas nustatant, kurios atliekos turi būti laikomos pavojingomis atliekomis. Medžiagos ar objekto įtraukimas į sąrašą nereiškia, kad tai visuomet yra atliekos. Medžiaga ar objektas laikomas atliekomis tik tada, kai atitinka 3 straipsnio 1 punkte pateiktą apibrėžtį.“
6 Direktyvos 2008/98 13 straipsnyje nustatyta:
„Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad atliekų tvarkymas būtų atliekamas nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nepakenkiant aplinkai <...>“
7 Direktyvos 2008/98 17 straipsnyje „Pavojingų atliekų kontrolė“ nustatyta:
„Valstybės narės imasi veiksmų, būtinų siekiant užtikrinti, kad pavojingų atliekų gamyba, rinkimas ir vežimas, saugojimas ir apdorojimas būtų vykdomi tokiomis sąlygomis, kuriomis geriausiai apsaugoma aplinka ir žmonių sveikata laikantis 13 straipsnio nuostatų, įskaitant veiksmus, skirtus pavojingų atliekų atsekamumui nuo gamybos iki galutinio pristatymo vietos bei kontrolei laikantis 35 ir 36 straipsniuose numatytų reikalavimų.“
REACH reglamentas
8 REACH reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„1. Šio reglamento tikslas − užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį, įskaitant cheminių medžiagų pavojaus vertinimo alternatyvių metodų skatinimą, taip pat laisvą cheminių medžiagų judėjimą vidaus rinkoje, tuo pačiu didinant konkurencingumą ir skatinant inovacijas.“
9 REACH reglamento 2 straipsnio 2 dalis:
„<...> Direktyvoje 2006/12 <...> apibrėžtos atliekos nėra laikomos chemine medžiaga, preparatu ar gaminiu, kaip apibrėžta šio reglamento 3 straipsnyje.“
10 REACH reglamento 3 straipsnio 1–3 punktuose pateikiami tokios apibrėžtys:
„1) cheminė medžiaga – natūralus arba gamybos proceso metu gautas cheminis elementas ir cheminių elementų junginys, įskaitant priedus, reikalingus jo stabilumui išlaikyti, ir priemaišas, atsirandančias gaminant, išskyrus tirpiklius, kurie gali būti atskirti nedarant poveikio medžiagos stabilumui ar nepakeičiant jos sudėties;
2) cheminis preparatas – dviejų ar daugiau cheminių medžiagų mišinys ar tirpalas;
3) gaminys – daiktas, kuris gaminamas įgijo konkrečią formą, paviršių ar struktūrą, labiau nulemiančią jo naudojimo paskirtį nei jo cheminė sudėtis.“
11 REACH reglamento VIII antraštinės dalies „Tam tikrų pavojingų medžiagų, preparatų ir gaminių gamybos, tiekimo rinkai ir naudojimo apribojimai“ 1 skyriaus „Bendrieji klausimai“ 67 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta:
„1. Cheminę medžiagą ir preparato ar gaminio sudėtyje esančią cheminę medžiagą, kuriai pagal XVII priedą taikomas apribojimas, draudžiama gaminti, tiekti rinkai arba naudoti, jei ji neatitinka to apribojimo sąlygų. <...>
<...>
3. Iki 2013 m. birželio 1 d. valstybė narė gali toliau taikyti esamus ir griežtesnius su XVII priedu susijusius cheminės medžiagos gamybos, patiekimo rinkai ar naudojimo apribojimus, jei apie šiuos apribojimus buvo pranešta pagal Sutartį. Iki 2009 m. birželio 1 d. Komisija parengia ir paskelbia šių apribojimų sąrašą.“
12 REACH reglamento 68 straipsnis suformuluotas taip:
„1. Jei gaminant, naudojant ar tiekiant rinkai chemines medžiagas kyla nepriimtina rizika žmonių sveikatai ar aplinkai ir šią problemą reikia spręsti visos Bendrijos mastu, 133 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka iš dalies keičiamas XVII priedas nustatant naujus apribojimus arba iš dalies keičiant XVII priede nustatytus esamus apribojimus <...>.
<...>
2. Cheminės medžiagos – atskiros ar esančios mišinio ar gaminio sudėtyje, kuri atitinka priskyrimo „kancerogeniškumo“, „mutageninio poveikio lytinėms ląstelėms“ arba „toksinio poveikio reprodukcijai“ (1A arba 1B kategorijos) pavojingumo klasėms kriterijus ir kurią gali naudoti vartotojai, bei kurios naudojimo apribojimus pasiūlė Komisija, atžvilgiu XVII priedas iš dalies keičiamas 133 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. 69–73 straipsniai netaikomi.“
13 Kaip nurodyta to paties reglamento 69 straipsnyje, jei Komisija ar valstybė narė mano, kad cheminės medžiagos ir preparato ar gaminio sudėtyje esančios cheminės medžiagos gamyba, tiekimas rinkai ar naudojimas kelia riziką žmonių sveikatai ar aplinkai, kuri nėra tinkamai kontroliuojama ir dėl kurios būtina visos Bendrijos mastu imtis veiksmų, viršijančių jau priimtas priemones, jos inicijuoja naujų apribojimų nustatymo procedūrą.
14 REACH reglamento 128 straipsnyje nustatyta:
„1. Atsižvelgiant į 2 dalį, valstybės narės negali uždrausti, apriboti ar kliudyti gaminti, importuoti, tiekti rinkai arba naudoti cheminę medžiagą – atskirą ar esančią preparato ar gaminio sudėtyje, kuriai taikomas šis reglamentas, jei ji atitinka šio reglamento reikalavimus ir tam tikrais atvejais Bendrijos teisės aktus, priimtus šiam reglamentui įgyvendinti.
2. Nė viena šio reglamento nuostata nekliudo valstybėms narėms taikyti esamas ar nustatyti naujas nacionalines taisykles, skirtas apsaugoti darbuotojus, žmonių sveikatą ir aplinką, taikomas tais atvejais, kai šiuo reglamentu nėra suderinti cheminės medžiagos gamybos, tiekimo rinkai ar naudojimo reikalavimai.“
15 Pagal to paties reglamento 129 straipsnio 1 dalį:
„Jei valstybė narė turi rimtų priežasčių manyti, kad būtina imtis skubių veiksmų siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ar aplinką nuo cheminės medžiagos ir preparato ar gaminio sudėtyje esančios cheminės medžiagos, nors ji ir atitinka šio reglamento reikalavimus, ji gali imtis atitinkamų laikinųjų priemonių. <...> “
16 REACH reglamento XVII priedo „Tam tikrų pavojingų medžiagų, preparatų ir gaminių gamybos, tiekimo rinkai bei naudojimo apribojimai“ 1 skiltyje pateikiamas 19 punktas „Arseno junginiai“. Apribojimai, susiję su šiomis sudedamosiomis dalimis, perimti iš 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyvos 76/769/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų pardavimo ir naudojimo apribojimais, suderinimo (OL L 262, p. 201; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 3 t., p. 317).
17 Dėl šių arseno junginių XVII priedo to paties 19 punkto 2 skiltyje „Apribojimo sąlygos“ nurodyta, kad:
„<...>
3. Negali būti naudojami medienai apsaugoti. Be to, taip apdorota mediena negali būti tiekiama rinkai.
4. Nukrypstant nuo 3 dalies:
a) medžiagos ar mišiniai medienai apsaugoti gali būti naudojami tik pramoniniuose vakuuminiuose arba slėginiuose įrenginiuose, skirtuose medienai impregnuoti, jeigu šios medžiagos ar mišiniai yra C tipo neorganinių vario, chromo, arseno (CCA) junginių tirpalai ir jeigu juos leidžiama naudoti pagal Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnio 1 dalį. Taip apdorota mediena negali būti tiekiama rinkai, jeigu impregnantas nėra visiškai fiksuotas;
b) pagal a papunktį pramonės įrenginiuose CCA tirpalu apdorota mediena gali būti parduodama profesionaliam arba pramoniniam naudojimui, jeigu yra užtikrintas medienos struktūrinis vientisumas, kad nekiltų pavojus žmonių ar gyvulių saugai, ir jeigu per medienos naudojimo laikotarpį mažai tikėtina, jog visuomenė turėtų odos sąlytį su tokia mediena. Taip apdorota mediena yra skirta naudoti:
– kaip visuomeninių ir žemės ūkio pastatų, įstaigų ir pramoninių patalpų statybinė mediena,
– tiltams ir tiltų statybos darbams,
<...>
– elektros perdavimo ir telekomunikacijų stulpams,
<...>
d) a papunktyje nurodyta apdorota mediena negali būti naudojama:
– gyvenamosios ar buitinės paskirties konstrukcijose, nepriklausomai nuo jų paskirties,
– ten, kur galimas pakartotinis jos sąlytis su oda,
<...>
5. Arseno junginiais apdorota mediena, Bendrijoje naudota iki 2007 m. rugsėjo 30 d. arba rinkai pateikta pagal 4 punktą, gali būti palikta rinkoje ir toliau būti naudojama iki naudojimo laikotarpio pabaigos.
6. Mediena, apdorota C tipo CCA, Bendrijoje naudota iki 2007 m. rugsėjo 30 d. arba rinkai pateikta pagal 4 punktą:
– gali būti naudojama arba iš naujo naudojama laikantis 4 punkto b, c ir d papunkčiuose išvardytų sąlygų,
– gali būti tiekiama rinkai laikantis 4 punkto b, c ir d papunkčiuose išvardytų sąlygų.
7. Valstybės narės kitų tipų CCA tirpalais apdorotą medieną, Bendrijoje naudotą iki 2007 m. rugsėjo 30 d., gali leisti:
– naudoti arba iš naujo panaudoti laikantis 4 punkto b, c ir d papunkčiuose išvardytų sąlygų,
– tiekti rinkai laikantis 4 punkto b, c ir d papunkčiuose išvardytų sąlygų.“
Suomijos teisė
Aplinkos apsaugos įstatymas Nr. 86/2000
18 Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. 86/2000 7 straipsnyje „Draudimas teršti dirvožemį“ (bylos aplinkybėms taikoma redakcija) skelbiama:
„Atliekų ar kitų medžiagų, organizmų ar mikroorganizmų negalima išmesti arba palikti ant dirvožemio, jei dėl to pablogėja dirvožemio kokybė, o tai gali sukelti pavojų ar padaryti žalos sveikatai ar aplinkai, labai sumažinti laisvalaikio praleidimo kokybę arba kitaip panašiai pakenkti visuomenės ar privatiems interesams. <...>“
19 To paties įstatymo 28 straipsnyje nustatyta:
„Bet kokiai veiklai, dėl kurios kyla pavojus užteršti aplinką, būtinas leidimas (aplinkosaugos leidimas). Veiklos, dėl kurios reikia gauti leidimą, rūšys nurodomos nutarime.
Aplinkosaugos leidimas taip pat būtinas:
1) bet kokai veiklai, dėl kurios gali būti užterštas vandens telkinys, jei dėl nagrinėjamo projekto neteikiamas išankstinis leidimas pagal Vandens įstatymą;
<...>
4) atliekų, kurioms taikomas Atliekų įstatymas, pramoniniam arba profesionaliam apdirbimui.“
Vyriausybės nutarimas Nr. 647/2009, kuriuo nukrypstama nuo kai kurių REACH reglamento XVII priedo nuostatų
20 Vyriausybės nutarimo Nr. 647/2009, kuriuo nukrypstama nuo kai kurių REACH reglamento XVII priedo nuostatų, 1 straipsnyje nustatyta:
„Pagal šio nutarimo priedą nukrypstama nuo REACH reglamento XVII priede nustatytų apribojimų, taikomų tam tikrų minėto reglamento 67 straipsnyje numatytų pavojingų medžiagų, preparatų ir prekių gamybai, teikimui rinkai ir naudojimui.“
21 To paties vyriausybės nutarimo priede dėl arseno junginių yra tokia nuostata:
„Nukrypstant nuo REACH reglamento XVII priedo 19 punkto, leidžiama tiekti rinkai, naudoti ir pakartotinai naudoti B tipo CCA tirpalu apdorotą medieną, naudotą iki 2007 m. rugsėjo 30 d., jeigu įvykdytos REACH reglamento XVII priedo 19 punkto 4 dalies b, c ir d papunkčiuose nurodytos sąlygos.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
22 2008 m. Liikenne ja infrastruktuuri ‑vastuualue nusprendė suremontuoti 35 km taką, jungiantį Raittijärvi kaimą (Laplandija) su artimiausiu tinkamu važiuoti keliu, kuris kerta dalį Natura 2000 teritorijos. Šie remonto darbai turėjo apimti, be kita ko, medinių lieptų nutiesimą, kad drėgnose vietovėse ne žiemos laikotarpiu galėtų lengviau važiuoti „quad“ tipo transporto priemonės. Šie mediniai lieptai tvirtinami ant konstrukcijų iš senų telefono ryšio stulpų, kurie dėl ankstesnės savo paskirties buvo apdoroti CCA tirpalu.
23 Lapin luonnonsuojelupiiri, asociacija, ieškovė pagrindinėje byloje, manydama, kad šie stulpai yra pavojingos atliekos, kreipėsi į Lapin ympäristökeskus, dabar – Lapin elinkeino-, liikenne- ja ympäristökeskuksen ympäristö ja luonnonvarat ‑vastuualue (už aplinkos apsaugą atsakinga tarnyba) su prašymu uždrausti naudoti šias medžiagas. 2009 m. vasario 24 d. sprendimu šį prašymą atmetus, asociacija pateikė skundą Vaasan hallinto-oikeus (Vaasa administracinis teismas); 2009 m. spalio 9 d. sprendimu teismas panaikino sprendimą atmesti prašymą.
24 Liikenne ja infrastruktuuri ‑vastuualue apskundė šį sprendimą Korkein hallinto-oikeus (Suomijos vyriausiasis administracinis teismas).
25 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, be kita ko, klausia, ar būtina turėti aplinkosaugos leidimą, kaip jis suprantamas pagal Įstatymą Nr. 86/2000, norint panaudoti senus telefono ryšio stulpus, apdorotus CCA tirpalu. Šis teismas mano, kad, norint išspręsti šį klausimą, reikia žinoti, ar tokie stulpai, iš naujo panaudoti kaip medinio liepto pagrindas, yra atliekos, ypač – pavojingos atliekos, ar jie, iš naujo panaudoti, nustojo būti atliekomis; jis to klausia, nors pagal REACH reglamentą tokią apdorotą medieną naudoti galima.
26 Tokiomis aplinkybėmis Korkein hallinto-oikeus nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:
„1. Ar iš aplinkybės, kad atliekos buvo kvalifikuotos kaip pavojingos atliekos, galima tiesiogiai daryti išvadą, jog naudojant medžiagą ar objektą padaromas bendras neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai, kaip tai suprantama pagal <...> Direktyvos 2008/98/EB 6 straipsnio 1 dalies d punktą? Ar pavojingos atliekos taip pat gali nustoti būti atliekomis, jeigu įvykdomos Direktyvos 2008/98/EB 6 straipsnio 1 dalies sąlygos?
2. Ar aiškinant sąvoką „atliekos“, pirmiausia įvertinant pareigą atsikratyti medžiagos ar gaminio, reikia skirti reikšmės aplinkybei, jog pagal REACH reglamento 67 straipsnyje nurodytą XVII priedą, laikantis tam tikrų sąlygų, leidžiama pakartotinai panaudoti gaminį, kuris yra vertinimo objektas? Jei taip, kokia reikšmė turi būti skiriama šiai aplinkybei?
3. Ar REACH reglamento 67 straipsniu buvo suderinti reikalavimai, susiję su gamyba, tiekimu rinkai arba naudojimu, kaip tai suprantama pagal REACH reglamento 128 straipsnio 2 dalį, todėl XVII priede nurodytų preparatų ar gaminių naudojimas negali būti uždraustas, remiantis aplinkos apsaugą reglamentuojančiais nacionalinės teisės aktais, jei šie apribojimai nebuvo paskelbti Komisijos parengtame sąraše pagal REACH reglamento 67 straipsnio 3 dalį?
4. Ar REACH reglamente [XVII priedo 19 punkto 4 dalies b papunktyje] įtvirtintas CCA tirpalu apdorotos medienos naudojimo tikslų sąrašas turi būti aiškinamas taip, kad jame įvardyti visi galimi naudojimo tikslai?
5. Ar šioje byloje nagrinėjamas medienos naudojimas kaip medinio liepto pagrindo gali būti prilyginamas minėtame sąraše nurodytiems naudojimo tikslams, todėl šis naudojimas gali būti leidžiamas remiantis REACH reglamentu [jo XVII priedo 19 punkto 4 dalies b papunkčiu], jeigu įvykdytos kitos būtinos sąlygos?
6. Į kokias aplinkybes reikia atsižvelgti įvertinant, ar galimas pakartotinis sąlytis su oda, kaip tai suprantama pagal REACH reglamentą [jo XVII priedo 19 punkto 4 dalies d punktą]?
7. Ar šeštajame klausime minėtoje nuostatoje pavartotas žodis „galimas“ reiškia, kad pakartotinis sąlytis su oda turi būti galimas teoriškai, ar vis dėlto šis sąlytis turi būti tikėtinas bent tam tikru mastu?“
Dėl prejudicinių klausimų
Pirminės pastabos
27 Kaip matyti iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą motyvų, ginčas, kurį nagrinėja prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, iš esmės susijęs su aplinkybe, kad nagrinėjami telefono ryšio stulpai yra apdoroti pavojinga medžiaga, kaip tai suprantama pagal REACH reglamentą ir siekiant jį taikyti, tačiau pagal tą patį reglamentą toks apdorojimas nėra kliūtis tam tikromis aplinkybėmis ir laikantis tam tikrų sąlygų šiuos medinius stulpus naudoti tam tikrais būdais, tarp kurių gali būti ir panaudojimas nagrinėjamo tako mediniams lieptams.
28 Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas pirmiausia turi nagrinėti klausimus, susijusius su REACH reglamento, kuriuo reglamentuojama nuo atliekų reglamentavimo nepriklausoma sritis, aiškinimu, be kita ko, atsižvelgdamas į tai, kad pagal šio reglamento 2 straipsnio 2 dalį Direktyvoje 2008/98 apibrėžtos atliekos nėra laikomos chemine medžiaga, preparatu ar gaminiu, kaip apibrėžta to paties reglamento 3 straipsnyje.
29 Be to, Teisingumo Teismo prašymu, kurį jis pateikė pagal Procedūros reglamento 104 straipsnio 5 dalį (šio prašymo pateikimo dieną taikoma redakcija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikslino turįs atsižvelgti ne tik į bylos aplinkybių metu galiojusią teisę, bet ir į tas nuostatas, kurios galios sprendimo priėmimo dieną, todėl į pateiktus klausimus reikia atsakyti taikant, pirma, Direktyvą 2008/98 ir, antra, REACH reglamentą, kiek tai susiję su pagrindinėje byloje nagrinėjamomis nuostatomis.
Dėl trečiojo klausimo
30 Trečiuoju klausimu, kurį reikia išnagrinėti pirmiausia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar REACH reglamento 67 ir 128 straipsnius reikia aiškinti taip: šiuo reglamentu suderinami cheminės medžiagos, kaip antai arseno junginių, kuriai pagal šio reglamento XVII priedą taikomas apribojimas, gamybos, pateikimo rinkai ar naudojimo reikalavimai.
31 Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikia priminti, kad pagal REACH reglamento 1 straipsnio 1 dalį juo siekiama užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį, įskaitant cheminių medžiagų pavojaus vertinimo alternatyvių metodų skatinimą, taip pat laisvą cheminių medžiagų judėjimą vidaus rinkoje, kartu didinant konkurencingumą ir skatinant inovacijas (2009 m. liepos 7 d. Sprendimo S.P.C.M. ir kt., C‑558/07, Rink. p. I‑5783, 35 punktas).
32 Kaip generalinė advokatė pažymėjo išvados 55 punkte, laisvas judėjimas vidaus rinkoje užtikrinamas tuo, kad pagal REACH reglamento 128 straipsnio 1 dalį valstybės narės negali uždrausti, apriboti ar kliudyti naudoti cheminę medžiagą ir preparato ar gaminio sudėtyje esančią cheminę medžiagą, kuriai taikomas šis reglamentas, jeigu ji atitinka šio reglamento reikalavimus ir tam tikrais atvejais Sąjungos teisės aktus, priimtus šiam reglamentui įgyvendinti. Vis dėlto pagal to paties 128 straipsnio 2 dalį jokia REACH reglamento nuostata nekliudo valstybėms narėms taikyti esamas ar nustatyti naujas nacionalines taisykles, skirtas apsaugoti darbuotojus, žmonių sveikatą ir aplinką, taikomas tais atvejais, kai šiuo reglamentu nėra suderinti cheminės medžiagos gamybos, pateikimo rinkai ar naudojimo reikalavimai.
33 Taigi iš šių nuostatų aišku, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė suderinti šiuos reikalavimus, tarp kurių kai kuriais atvejais yra ir numatytasis REACH reglamento 67 straipsnio 1 dalyje.
34 Iš tiesų pagal pastarąją nuostatą cheminę medžiagą ir preparato ar gaminio sudėtyje esančią cheminę medžiagą, kuriai pagal XVII priedą taikomas apribojimas, draudžiama gaminti, tiekti rinkai arba naudoti, jeigu ji neatitinka to apribojimo sąlygų.
35 Vadinasi, REACH reglamento 67 straipsnio 1 dalyje nurodytos cheminės medžiagos gamybai, tiekimui rinkai arba naudojimui negalima taikyti kitų sąlygų nei tos, kurios jame numatytos ir dėl kurių, kaip matyti iš to paties reglamento 68 straipsnio 1 dalies ir 69 straipsnio nuostatų, būtina imtis „veiksmų visos Bendrijos mastu“.
36 Kalbant apie REACH reglamento 67 straipsnio 3 dalį, nors pagal ją valstybė narė gali palikti galioti esamus griežtesnius nei XVII priedo apribojimus, tai leidžiama tik laikinai – iki 2013 m. birželio 1 d. – ir su sąlyga, kad apie šiuos apribojimus pranešta Komisijai; Suomijos Respublika pripažino to nepadariusi. Tai, kad ši priemonė yra pereinamoji ir taikoma, esant nustatytoms sąlygoms nekelia abejonių, kad REACH reglamento 67 straipsnio 1 dalimi vykdomas teisės derinimas.
37 Todėl, jei valstybė narė nori nustatyti naujas cheminės medžiagos, kuriai pagal XVII priedą taikomas apribojimas, paruošimo, pateikimo rinkai arba naudojimo sąlygas, ji tai gali padaryti tik pagal šio reglamento 129 straipsnio 1 dalį reaguodama į skubos situaciją, kad apsaugotų žmonių sveikatą ar aplinką, arba pagal SESV 114 straipsnio 5 dalį, remdamasi naujais su aplinkos apsauga susijusiais mokslo įrodymais. Kitų sąlygų priėmimas valstybėse narėse būtų nesuderinamas su šio reglamento tikslais (pagal analogiją žr. 2005 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Cindu Chemicals ir kt., C‑281/03 ir C‑282/03, Rink. p. I‑8069, 44 punktą).
38 Šiomis aplinkybėmis į trečiąjį klausimą reikia atsakyti, kad REACH reglamento 67 ir 128 straipsniai aiškintini taip: Sąjungos teise suderinami cheminės medžiagos, kaip antai arseno junginių, kuriai pagal šio reglamento XVII priedą taikomas apribojimas, gamybos, pateikimo rinkai ar naudojimo reikalavimai.
Dėl ketvirtojo ir penktojo klausimų
39 Ketvirtuoju ir penktuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar REACH reglamento XVII priedo 19 punkto 4 dalies b punktą, kuriame išvardyta, kam galima naudoti CCA tirpalu apdorotą medieną, reikia aiškinti taip: ši nuostata yra išsami, todėl negali būti taikoma joje nenurodytiems naudojimo tikslams.
40 REACH reglamento XVII priedo 19 punkto 4 dalies nuostatose nurodyti atvejai, kuriais galima nukrypti nuo to paties punkto 3 dalies nuostatų, pagal kurias draudžiama arseno preparatus naudoti medienai apsaugoti.
41 Tiek iš šių nuostatų formuluotės, tiek iš jų tikslo aišku, kad minėtoje 4 dalyje numatytą nukrypti leidžiančią nuostatą būtina aiškinti siaurai.
42 Neginčijama, kad įtraukdamas arseno preparatus į REACH reglamento XVII priedą, kaip tai matyti iš šio priedo pavadinimo ir 68 bei 69 straipsnių, Sąjungos teisės aktų leidėjas manė, kad ši cheminė medžiaga kelia nevaldomą arba nepriimtiną pavojų žmonių sveikatai arba aplinkai. Dėl šios priežasties tokios cheminės medžiagos naudojimo išimčių negalima aiškinti plačiai.
43 Todėl REACH reglamento XVII priedo 19 punkto 4 dalies b punkte pateiktas atvejų, kuriais galima naudoti CCA tirpalu apdorotą medieną, sąrašas yra išsamus.
44 Kalbant apie medienos naudojimą atliekant darbus, dėl kurių kilo ginčas pagrindinėje byloje, iš Teisingumo Teismui pateiktų bylos dokumentų ir ypač į ją įtrauktų nuotraukų nematyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas medinis lieptas savo konstrukcija ir funkcija skiriasi nuo bet kokio tilto ar statinio, būtino keliui įrengti. Tačiau tik nacionalinis teismas turi patikrinti, ar nagrinėjamų telefono ryšio stulpų naudojimas šių lieptų pagrindui patenka tarp atvejų, įtrauktų į ankstesniame šio sprendimo punkte nurodytą sąrašą.
45 Šiomis aplinkybėmis į ketvirtąjį ir penktąjį klausimus reikia atsakyti, kad REACH reglamento XVII priedo 19 punkto 4 dalies b punktą, kuriame išvardyta, kam išimties tvarka galima naudoti CCA tirpalu apdorotą medieną, reikia aiškinti taip: šioje nuostatoje pateiktas sąrašas yra išsamus, todėl šios išimties negalima taikyti sąraše nenurodytiems naudojimo atvejams. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar pagrindinės bylos aplinkybėmis nagrinėjamų telefono ryšio stulpų naudojimas mediniams lieptams patenka tarp minėtoje nuostatoje išvardytų naudojimo atvejų.
Dėl šeštojo ir septintojo klausimų
46 Šeštuoju ir septintuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, kokia REACH reglamento XVII priedo 19 punkto 4 dalies d papunkčio antros įtraukos nuostatų, pagal kurias CCA tirpalu apdorotos medienos negalima naudoti ten, kur galimas pakartotinis jos sąlytis su oda, apimtis.
47 Kaip generalinė advokatė pažymėjo išvados 45 ir 46 punktuose, Sąjungos teisės aktų leidėjas nesiekė uždrausti naudoti tokią medieną tokiais atvejais, kai yra paprasta odos sąlyčio su mediena rizika, nes realiai tokios rizikos galimybės niekuomet negalima visiškai atmesti. Nagrinėjamas draudimas pateisinamas tik tuomet, kai sąlytis yra pakartotinis.
48 REACH reglamento tikslų, dar kartą nurodytų šio sprendimo 31 punkte, atžvilgiu pasakytina, kad šiuo atveju minima būtent tokia rizika, kai dėl medienos sąlyčio su oda dažnumo susijusiai visuomenės daliai kyla pavojus žmonių sveikatai.
49 Atsižvelgiant į tai, reikia pažymėti, kad pagal REACH reglamento XVII priedo 19 punkto 4 dalies b punktą CCA tirpalu apdorota mediena gali būti teikiama rinkai profesionaliam arba pramoniniam naudojimui, tik jeigu, be kita ko, visuomenės odos sąlytis su tokia mediena per medienos naudojimo laikotarpį mažai tikėtinas.
50 Vadinasi, REACH reglamento XVII priedo 19 punkto 4 dalies d papunkčio antroje įtraukoje numatytas draudimas turi būti taikomas bet kokiai situacijai, kai įvertinus visas galimybes, CCA tirpalu apdorotos medienos sąlytis su oda yra pakartotinis.
51 Todėl šios galimybės įvertinimas priklauso nuo to, kokiomis konkrečiomis sąlygomis naudojami objektai, kuriems galima naudoti CCA tirpalu apdorotą medieną. Konkrečiai tariant, tokiomis, kaip pagrindinės bylos, aplinkybėmis ši galimybė gali priklausyti nuo sąlygų, kuriomis nagrinėjami telefono ryšio stulpai yra inkorporuoti į medinių lieptų konstrukciją, arba nuo skirtingų šių stulpų panaudojimo tipų. Jei šie stulpai iš tiesų naudojami tik medinių lieptų pagrindui ir nėra klojami paviršiuje, kuriuo naudotojai įprastomis sąlygomis pereina, atrodo iš principo neįmanoma, kad jų oda pakartotinai liestųsi su apdorota mediena. Vis dėlto tai įvertinti turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
52 Šiomis aplinkybėmis į šeštąjį ir septintąjį klausimus reikia atsakyti, kad REACH reglamento XVII priedo 19 punkto 4 dalies d papunkčio antros įtraukos nuostatas, pagal kurias CCA tirpalu apdorotos medienos negalima naudoti ten, kur kyla pakartotinio jos sąlyčio su oda rizika, reikia aiškinti taip: nagrinėjamas draudimas turi būti taikomas bet kokiai situacijai, kai, įvertinus visas galimybes, odos sąlytis su apdorota mediena yra pakartotinis, o tokią galimybę reikia įvertinti nustačius, kokiomis konkrečiomis sąlygomis paprastai naudojamas objektas, kuriam ši mediena buvo panaudota, ir tai turi nustatyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
Dėl pirmojo klausimo
53 Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar reikalavimas, įtvirtintas Direktyvos 2008/98 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos d punkte, pagal kurį atliekos gali nustoti būti atliekos, kai jos panaudojamos naujai arba perdirbamos, tik jei jas naudojant nebus padarytas bendras neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai, reiškia, kad prie pavojingų atliekų kategorijos priskirtos atliekos niekada negali nustoti tokios būti.
54 Formuluodamas šį klausimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pradeda nuo prielaidos, kad pagrindinėje byloje nagrinėjami telefono ryšio stulpai, kai juos nustota naudoti pagal pradinę paskirtį, tapo atliekomis, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2008/98, ir jų naujas panaudojimas medinių lieptų pagrindui gali atitikti šios direktyvos reikalavimus, tik jeigu jie nustojo būti atliekos tos pačios direktyvos 6 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatytomis sąlygomis, ypač jeigu juos naudojant nedaromas bendras neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai.
55 Vis dėlto, kaip generalinė advokatė pažymi išvados 67 punkte, Direktyvos 2008/98 6 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje tik pateikiamos sąlygos, kurias turi atitikti konkretūs kriterijai, padedantys nustatyti, kurios atliekos nustoja būti atliekos pagal šios direktyvos 3 straipsnio 1 punktą, kai jos naujai panaudojamos arba perdirbamos. Todėl pačios šios sąlygos nėra tiesioginis pagrindas nustatyti, kad tam tikros atliekos tokiomis nebelaikytinos. Be to, neginčijama, kad tokie konkretūs kriterijai Sąjungos teisėje nebuvo nustatyti, kiek tai susiję su apdorota mediena tokiomis sąlygomis kaip pagrindinėje byloje.
56 Tačiau tiesa, kad kai Sąjungos lygmeniu nėra apibrėžtas joks kriterijus, valstybės narės gali pagal Direktyvos 2008/98 6 straipsnio 4 dalį kiekvienu atveju nuspręsti, ar tam tikros atliekos nustojo būti atliekos, atsižvelgdamos į šioje srityje taikomą teismo praktiką. Būtent atsižvelgiant į ją, siekiant naudingai atsakyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, reikia nagrinėti, ar pavojingomis pripažintos atliekos gali nustoti būti atliekos, o tokia galimybė neatmetama nei pagal Direktyvos 2008/98 6 straipsnį, nei pagal jokią kitą jos nuostatą.
57 Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad nors su atliekomis atlikta visiško panaudojimo operacija, dėl kurios nagrinėjama medžiaga įgijo tas pačias savybes ir charakteristikas kaip žaliava, vis dėlto ši medžiaga gali būti laikoma atlieka, jei, kaip tai apibrėžta Direktyvos 2008/98 3 straipsnio 1 punkte, jos turėtojas jos atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti (šiuo klausimu žr. 2000 m. birželio 15 d. Sprendimo ARCO Chemie Nederland ir kt., C‑418/97 ir C‑419/97, Rink. p. I‑4475, 94 punktą ir 2002 m. balandžio 18 d. Sprendimo Palin Granit ir Vehmassalon kansanterveystyön kuntayhtymän hallitus, C‑9/00, Rink. p. I‑3533, 46 punktą). Būtent prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi atlikti šiuo atžvilgiu būtiną vertinimą.
58 Aplinkybė, kad medžiaga yra panaudojimo operacijos, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 2008/98, rezultatas, yra tik vienas iš elementų, į kuriuos reikia atsižvelgti, siekiant nustatyti, ar ši medžiaga dar yra atliekos, tačiau vien iš šios aplinkybės negalima šiuo atžvilgiu daryti galutinės išvados (minėto Sprendimo ARCO Chemie Nederland ir kt. 97 punktas).
59 Todėl, siekiant nustatyti, ar panaudojimo operacija leidžia iš nagrinėjamo objekto padaryti gaminį, kurį galima panaudoti, reikia, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, patikrinti, ar šį objektą galima panaudoti laikantis Direktyvos 2008/98 reikalavimų, konkrečiai kalbant, pateiktų šios direktyvos 1 ir 13 straipsniuose, nekeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nedarant žalos aplinkai.
60 Todėl į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip: pagal Sąjungos teisę iš principo neatmetama galimybė pavojingomis pripažintoms atliekoms nustoti būti atliekomis, kaip jos suprantamos pagal Direktyvą 2008/98, jei panaudojimo operacija leidžia jas padaryti panaudojamas, nekeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nedarant žalos aplinkai, ir jei, be kita ko, nenustatyta, kad nagrinėjamo objekto turėtojas jo atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti, kaip tai suprantama pagal tos pačios direktyvos 3 straipsnio 1 punktą, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
Dėl antrojo klausimo
61 Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar REACH reglamentas, ypač jo XVII priedas, kiek pagal jį tam tikromis sąlygomis leidžiama naudoti CCA tirpalu apdorotą medieną, yra reikšmingas, siekiant nustatyti, ar tokia mediena gali nustoti būti atlieka, nes jos turėtojas neprivalėjo, jei buvo įvykdytos šios sąlygos, ja atsikratyti, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/98 3 straipsnio 1 punktą.
62 Kaip priminta šio sprendimo 31 punkte, REACH reglamentu siekiama užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį. Atsižvelgiant į šį tikslą reikia pripažinti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas, leisdamas tam tikromis sąlygomis naudoti CCA tirpalu apdorotą medieną, manė, kad nors ji apdorota pavojinga chemine medžiaga, kuriai pagal šį reglamentą taikomi apribojimai, šis pavojingumas, tokią medieną leidus naudoti tik tam tikriems tikslams, nėra toks, kad neigiamai paveiktų šį aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį.
63 Atliekos turi būti tvarkomos su panašiu tikslu, kaip tai numatyta Direktyvos 2008/98 13 straipsnyje, nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nekenkiant aplinkai. Tokiomis sąlygomis, siekiant įvertinti šį reikalavimą, niekas nekliudo atsižvelgti į aplinkybę, kad pavojingos atliekos nustoja būti atliekos, nes jos panaudojamos pagal REACH reglamento XVII priedą leidžiamu būdu, todėl jų turėtojas nebeprivalo jomis atsikratyti, kaip tai suprantama pagal minėtos direktyvos 3 straipsnio 1 punktą.
64 Todėl į antrąjį klausimą reikia atsakyti taip: REACH reglamentas, ypač jo XVII priedas, kiek pagal jį tam tikromis sąlygomis leidžiama naudoti CCA tirpalu apdorotą medieną, tokiomis sąlygomis kaip pagrindinėje byloje yra reikšmingas, siekiant nustatyti, ar tokia mediena gali nustoti būti atliekomis, nes jos turėtojas neprivalėjo, jei buvo įvykdytos šios sąlygos, ja atsikratyti, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/98 3 straipsnio 1 punktą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
65 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:
1. Pagal Sąjungos teisę iš principo neatmetama galimybė pavojingomis pripažintoms atliekoms nustoti būti atliekomis, kaip jos suprantamos pagal 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančią kai kurias direktyvas, jei panaudojimo operacija leidžia jas padaryti panaudojamas, nekeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nedarant žalos aplinkai, ir jei, be kita ko, nenustatyta, kad nagrinėjamo objekto turėtojas jo atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti, kaip tai suprantama pagal tos pačios direktyvos 3 straipsnio 1 punktą, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
2. 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB, redakciją pagal 2009 m. birželio 22 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 552/2009, ypač jo XVII priedą, kiek pagal jį tam tikromis sąlygomis leidžiama naudoti vadinamuoju CCA (vario, chromo ir arseno) tirpalu apdorotą medieną, reikia aiškinti taip: tokiomis sąlygomis kaip pagrindinėje byloje jis yra reikšmingas, siekiant nustatyti, ar tokia mediena gali nustoti būti atlieka, nes jos turėtojas neprivalėjo, jei buvo įvykdytos šios sąlygos, ja atsikratyti, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/98 3 straipsnio 1 punktą.
3. Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 redakcijos pagal Reglamentą Nr. 552/2009 67 ir 128 straipsnius reikia aiškinti taip: su Sąjungos teise suderinami cheminės medžiagos, kaip antai arseno junginių, kuriai pagal šio reglamento XVII priedą taikomas apribojimas, gamybos, pateikimo rinkai ar naudojimo reikalavimai.
4. Reglamento Nr. 1907/2006 redakcijos pagal Reglamentą Nr. 552/2009 XVII priedo 19 punkto 4 dalies b punktą, kuriame išvardyta, kam išimties tvarka galima naudoti vadinamuoju CCA (vario, chromo ir arseno) tirpalu apdorotą medieną, reikia aiškinti taip: šioje nuostatoje pateiktas sąrašas yra išsamus, todėl šios išimties negalima taikyti sąraše nenurodytiems naudojimo atvejams. Nacionalinis teismas turi patikrinti, ar pagrindinės bylos aplinkybėmis nagrinėjamų telefono ryšio stulpų naudojimas medinių lieptų pagrindui patenka tarp minėtoje nuostatoje išvardytų naudojimo atvejų.
5. Reglamento Nr. 1907/2006 redakcijos pagal Reglamentą Nr. 552/2009 XVII priedo 19 punkto 4 dalies d papunkčio antros įtraukos nuostatas, pagal kurias vadinamuoju CCA (vario, chromo ir arseno) tirpalu apdorotos medienos negalima naudoti ten, kur kyla pakartotinio jos sąlyčio su oda rizika, reikia aiškinti taip: nagrinėjamas draudimas turi būti taikomas bet kokiai situacijai, kai, įvertinus visas galimybes, odos sąlytis su apdorota mediena yra pakartotinis, o tokią galimybę reikia įvertinti nustačius, kokiomis konkrečiomis sąlygomis įprastai naudojamas objektas, kuriam ši mediena buvo panaudota, ir tai turi nustatyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
Parašai.