Pranešimas OL
High Court of Justice (Anglija ir Velsas), Chancery Division 2004 m. spalio 13 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Test Claimants in the FII Group Litigation prieš Commissioners of Inland Revenue
(Byla C-446/04)
High Court of Justice (Anglija ir Velsas), Chancery Division 2004 m. spalio 13 d. nutartimi kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2004 m. spalio 22 d., priimti prejudicinį sprendimą byloje Test Claimants in the FII Group Litigation prieš Commissioners of Inland Revenue.
High Court of Justice (Anglija ir Velsas), Chancery Division prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šiuos klausimus:
1. Ar prieštarauja EB sutarties 43 ar 56 straipsniui tai, kad valstybė narė palieka galioti ir taiko teisės aktus, pagal kuriuos dividendai, gauti kompanijos, tos valstybės narės rezidentės (toliau - kompanija rezidentė), iš kitų kompanijų rezidenčių, neapmokestinami įmonių mokesčiu, o kompanijos rezidentės gauti dividendai iš kitų valstybių narių kompanijų rezidenčių (toliau - kompanijos ne rezidentės) apmokestinami įmonių mokesčiu (po suteiktos dvigubo apmokestinimo lengvatos bet kuriam mokamam nuo dividendų mokesčiui prie šaltinio ir, esant tam tikroms aplinkybėms, kompanijų ne rezidenčių sumokėtam pelno mokesčiui nuo jų pelno jų rezidavimo valstybėje)?
2. Kai valstybėje narėje taikoma sistema kuri tam tikrais atvejais, nustato išankstinį įmonių mokestį (toliau - ACT) nuo kompanijos rezidentės savo akcininkams išmokamų dividendų ir akcininkams, tos valstybės narės rezidentams, užtikrina mokesčio įskaitymą, tiek kiek susiję su tais dividendais, ar ji prieštarauja EB sutarties 43 ar 56 straipsniams arba Tarybos direktyvos 90/435/EEB
1 4 straipsnio 1 daliai ar 6 straipsniui, jei valstybė narė palieka galioti ir taiko teisės aktus, kuries kompanijai rezidentei suteikia teisę savo akcininkams mokėti dividendus, nemokant ACT nuo dividendų, kuriuos ji gavo iš tos valstybės narės kompanijų rezidenčių (arba tiesiogiai ar netiesiogiai per kitas tos valstybės narės kompanijas rezidentes) ir nesuteikia kompanijai rezidentei teisės savo akcininkams mokėti dividendus, nemokant ACT nuo dividendų, kuriuos ji gavo iš kompanijų ne rezidenčių?
3. Ar 2 klausime nurodytoms Bendrijos teisės nuostatoms prieštarauja tai, kad valstybė narė palieka galioti ir taiko teisės aktus, kurie nustato dividendus išmokančiai kompanijai ir kitoms reziduojančioms grupės kompanijoms leidžia ACT įskaityti į pelno mokestį, mokamą nuo jų pelno:
a) tačiau kurie nenustato jokios mokėtino ACT užskaitymų ar lygiaverčių lengvatų (tokių kaip ACT grąžinimas), taikomų grupės kompanijų, ne rezidenčių šioje valstybėje narėje, šioje valstybėje ar kitose valstybėse narėse uždirbtam pelnui, formos; ir (arba)
b) kurie nustato, kad bet kokia dvigubo apmokestinimo lengvata, taikomas šios valstybės narės kompanijai rezidentei, sumažina mokėtiną įmonių mokestį, į kurį ACT gali būti įskaitytas?
4. Kai valstybėje narėje taikomi teisės aktai, kurie tam tikrais atvejais kompanijoms rezidentėms, jei jos taip pasirenka, numato ACT sumokėto nuo jų akcininkams paskirstytų sumų, jei kompanijos rezidentės šias sumas gavo iš kompanijų ne rezidenčių (įskaitant ir trečiųjų šalių kompanijas rezidentes), grąžinimą, ar jie prieštarauja EB sutarties 43 ar 56 straipsniams ar Tarybos direktyvos 90/435/EEB 4 straipsnio 1 daliai ar 6 straipsniui, jei šie teisės aktai:
a) įpareigoja kompanijas rezidentes sumokėti ACT ir vėliau reikalauti jį grąžinti; ir
b) nenumato mokesčio įskaitymo kompanijų rezidenčių akcininkams, kuris jiems priklausytų nuo dividendų, gautų iš kompanijos rezidentės, kuri pati jų negavo iš kompanijų ne rezidenčių?
5. Jei iki 1993 m. gruodžio 31 d. valstybė narė priėmė 1 ir 2 klausimuose nurodytus teisės aktus ir po šios datos ji priėmė kitus 4 klausime nurodytus teisės aktus ir jei pastarieji sudaro EB sutarties 56 straipsniu draudžiamą apribojimą, ar šis apribojimas laikomas nauju apribojimu, dar neegzistavusiu 1993 m. gruodžio 31 d.?
6. Jei kuris nors 1-5 klausimuose nurodytas teisės aktas pažeidžia bet kurią iš juose minėtų Bendrijos teisės nuostatų, tuo atveju, kai kompanija rezidentė ar kitos tos pačios grupės kompanijos, remdamosi minėtais pažeidimais, pateikia šiuos reikalavimus:
i) reikalavimą grąžinti įmonių mokestį, neteisėtai surinktą 1 klausime nurodytomis aplinkybėmis;
ii) reikalavimą sugrąžinti lengvatas (ar kompensuoti nuostolius), taikytas dėl neteisėtai surinkto įmonių mokesčio 1 klausime nurodytomis aplinkybėmis;
iii) reikalavimą grąžinti (ar kompensuoti) ACT kuris negalėjo būti įskaitytas į kompanijos įmonių mokestį ar dėl kurio negalėtų būti suteikta kita lengvata ir kuris nebūtų sumokėtas (ar būtų nuo jo atleista) jei nebūtų įvykdytas pažeidimas;
iv) reikalavimą dėl prarastos teisės panaudoti atitinkamas pinigų sumas nuo ACT sumokėjimo dienos iki įskaitymo, kai ACT buvo įskaitytas į įmonių mokestį;
v) reikalavimą grąžinti dėl kompanijos ar kitos grupės kompanijos sumokėtą įmonių mokestį, kai kuri nors šių kompanijų sumokėjo įmonių mokestį atsisakydama kitų lengvatų tam, kad jų ACT būtų įskaitytas į jų įmonių mokestį (ACT įskaitymo ribos priklauso nuo likusio įmonių mokesčio);
vi) reikalavimą dėl prarastos teisės panaudoti atitinkamas pinigų sumas dėl anksčiau sumokėto, nei būtų kitu atveju, įmonių mokesčio ar dėl po to prarastų lengvatų, v punkte nurodytomis aplinkybėms;
vii) kompanijos rezidentės reikalavimą dėl ACT permokos, kurią ši kompanija perleido kitai grupės kompanijai ir dėl kurios nebuvo pritaikyta lengvata, kadangi ši kita kompanija buvo parduota, išskaidyta ar įgijo likviduojamos statusą, išmokėjimo (ar kompensavimo);
viii) reikalavimą dėl prarastos teisės panaudoti atitinkamas pinigų sumas nuo ACT sumokėjimo dienos iki įskaitymo, kai ACT buvo sumokėtas, bet po to susigrąžintas pagal 4 klausime nurodytas nuostatas;
ix) reikalavimą dėl kompensacijos, kai kompanija rezidentė nutarė pagal 4 klausime nurodytas sąlygas reikalauti grąžinti ACT ir negalėjimą įskaityti mokestį savo akcininkams kompensavo dividendų sumos padidinimu,
atsižvelgiant į kiekvieną iš minėtų reikalavimų, ar jį reikia laikyti:
reikalavimu išmokėti neteisėtai surinktas sumas, kuris yra minėtų Bendrijos nuostatų pažeidimo pasekmė arba požymis; ar
reikalavimu kompensuoti ar atlyginti žalą, jei jis tenkina sujungtose bylose C-46/93 ir C-48/93 Brasserie du Pecheur ir Factortame nurodytas sąlygas; ar
reikalavimu išmokėti sumą, lygią neteisėtai atsisakytai suteikti naudai?
7. Tuo atveju, jei atsakymas į bet kurią 6 klausimo dalį yra toks, kad reikalavimas yra reikalavimas išmokėti sumą, lygią neteisėtai atsisakytai suteikti naudai:
a) ar šis reikalavimas yra minėtomis Bendrijos teisės nuostatomis suteiktos teisės pasekmė ar požymis; ar
b) ar turi būti patenkintos sujungtose bylose C-46/93 ir C-48/93 Brasserie du Pecheur ir Factortame nurodytos susigrąžinimo sąlygos; ar
c) ar turi būti įvykdytos kokios nors kitos sąlygos?
8. Ar atsakymas į 6 ir 7 klausimus būtų kitoks, jei pagal nacionalinę teisę 6 klausime nurodyti reikalavimai būtų pateikti kaip restituciniai reikalavimai arba būtų ar turėtų būti pateikti kaip reikalavimai atlyginti žalą?
9. Kokius patarimas šioje byloje galėtų duoti, jei galėtų Teisingumo Teismas ir į ką turėtų atsižvelgti nacionalinis teismas, kai reikia nustatyti, ar yra pakankamai rimtas pažeidimas sprendimo sujungtose bylose C-46/93 ir C-48/93 Brasserie du Pecheur ir Factortame prasme, ypač, atsižvelgiant į dabartinę Teisingumo Teismo praktiką dėl atitinkamų Bendrijos nuostatų aiškinimo, ar šis pažeidimas buvo pateisinamas, ar bet kuriuo konkrečiu atveju priežastinio ryšio pakanka "tiesioginiam priežastiniam ryšiui" minėto sprendimo prasme konstatuoti?
____________1 - 1993 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 90/435/EEB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (OL L 225, 1990 8 20, p. 6).