Language of document : ECLI:EU:C:2016:818

TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS

2016 m. spalio 27 d.(*)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra – Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Direktyva (ES) 2016/343 – 3 ir 6 straipsniai – Galiojimas laiko atžvilgiu – Kaltinamojo suėmimo teisminė kontrolė – Nacionalinės teisės aktai, kuriais teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje draudžiama nagrinėti, ar yra pagrįstų įtarimų, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą – Prieštaravimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punktui ir 4 daliai – Nacionalinėje teismų praktikoje nacionaliniams teismams palikta diskrecija nuspręsti dėl šios konvencijos taikymo“

Byloje C‑439/16 PPU

dėl Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamųjų bylų teismas, Bulgarija) 2016 m. liepos 28 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2016 m. rugpjūčio 5 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš

Emil Milev

TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas T. von Danwitz (pranešėjas), teisėjai E. Juhász, C. Vajda, K. Jürimäe ir C. Lycourgos,

generalinis advokatas M. Bobek,

posėdžio sekretorius M. Aleksejev, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2016 m. rugsėjo 22 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        E. Milev ir jam atstovaujančių advokatų S. Barborski ir B. Mutafchiev,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos V. Soloveytchik, R. Troosters ir V. Bozhilova,

susipažinęs su 2016 m. spalio 11 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo (OL L 65, 2016, p. 1) 3 ir 6 straipsnių išaiškinimo.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant baudžiamąją bylą prieš Emil Milev dėl jo suėmimo pratęsimo.

 Teisinis pagrindas

 EŽTK

3        1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 5 straipsnyje „Teisė į laisvę ir saugumą“ nurodyta:

„1.      Kiekvienas asmuo turi teisę į laisvę ir saugumą. Laisvė negali būti niekam atimta kitaip, kaip šiais atvejais ir įstatymo nustatyta tvarka:

<...>

c)      kai asmuo teisėtai sulaikomas ar suimamas, kad būtų pristatytas kompetentingai teismo institucijai, pagrįstai įtariant jį padarius nusikaltimą ar, kai pagrįstai manoma, jog būtina užkirsti kelią padaryti nusikaltimą, arba manoma, jog asmuo, padaręs tokį nusikaltimą, gali pabėgti;

<...>

4.      Kiekvienas asmuo, kuriam atimta laisvė jį sulaikius ar suėmus, turi teisę kreiptis į teismą, kad šis greitai priimtų sprendimą dėl sulaikymo ar suėmimo teisėtumo ir, jeigu asmuo kalinamas neteisėtai, nuspręstų jį paleisti.

<...>“

4        EŽTK 6 straipsnio „Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą“ 1 dalyje nustatyta:

„Kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų ar jam pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir bešališkas teismas. <...>“

 Direktyva 2016/343

5        Direktyvos 2016/343 3 straipsnyje „Nekaltumo prezumpcija“ numatyta:

„Valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji ir kaltinamieji būtų laikomi nekaltais, kol jų kaltė neįrodyta įstatymų nustatyta tvarka.“

6        Šios direktyvos 6 straipsnyje „Įrodinėjimo našta“ nustatyta:

„1.      Valstybės narės užtikrina, kad įrodinėjimo našta nustatant įtariamųjų ir kaltinamųjų kaltę tektų baudžiamojo persekiojimo institucijai. Ši nuostata nedaro poveikio teisėjui ar kompetentingam teismui tenkančiai pareigai rinkti tiek apkaltinamuosius, tiek ir išteisinamuosius įrodymus, taip pat teisei į gynybą, kai pateikiami įrodymai pagal taikomą nacionalinę teisę.

2.      Valstybės narės užtikrina, kad, esant abejonių dėl kaltės, padėtis būtų vertinama įtariamojo arba kaltinamojo naudai, taip pat ir tuomet, kai teismas vertina, ar atitinkamas asmuo turėtų būti išteisintas.“

7        Pagal šios direktyvos 14 straipsnio 1 dalį valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2018 m. balandžio 1 d. Apie tai jos nedelsdamos praneša Europos Komisijai.

8        Pagal Direktyvos 2016/343 15 straipsnį ji įsigaliojo 2016 m. kovo 31 d., t. y. dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

 Bulgarijos teisė

9        Nakazatelno protsesualen kodeks (Baudžiamojo proceso kodeksas, toliau – NPK) 63 straipsnyje „Suėmimas“ nurodyta:

„1.      Priemonė „suėmimas“ skiriama, kai yra pagrįstų įtarimų, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, už kurį baudžiama „laisvės atėmimo“ bausme arba kita griežtesne bausme, ir iš įrodymų byloje matyti, jog yra realus pavojus, kad kaltinamasis bėgs arba padarys kitą nusikaltimą.

<...>“

10      NPK 64 straipsnyje, susijusiame su kardomosios priemonės „suėmimas“ skyrimu ikiteisminio tyrimo stadijoje, numatyta:

„1.      Ikiteisminio tyrimo stadijoje kardomąją priemonę „suėmimas“ prokuroro prašymu skiria kompetentingas pirmosios instancijos teismas.

<...>

4.      Teismas skiria kardomąją priemonę „suėmimas“, kai įvykdytos 63 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, o jeigu taip nėra, teismas gali nuspręsti neskirti kardomosios priemonės arba skirti švelnesnę priemonę.

<...>“

11      NPK 65 straipsnyje „Teisminė suėmimo kontrolė vykstant ikiteisminiam tyrimui“ nustatyta:

„1.      Bet kuriuo ikiteisminio tyrimo momentu kaltinamasis arba jo gynėjas gali prašyti pakeisti kardomąja priemonę „suėmimas“ kita priemone.

<...>

4.      Teismas vertina visas aplinkybes, susijusias su suėmimo teisėtumu, ir sprendžia priimdamas nutartį, apie kurią pranešama šalims, per teismo posėdį.

<...>“

12      NPK 256 straipsnis „Pasirengimas teismo posėdžiui“ suformuluotas taip:

„1.      Siekiant pasirengti teismo posėdžiui, teisėjas pranešėjas pareiškia nuomonę dėl:

<...>

2)      kardomosios priemonės, nevertindamas, ar yra pagrįstų įtarimų, kad padarytas nusikaltimas;

<...>

3.      Esant prašymui skirti kardomąją priemonę „suėmimas“, teisėjas pranešėjas viešame posėdyje, dalyvaujant prokurorui, kaltinamajam ir jo gynėjui, pateikia bylos ataskaitą. Priimdamas nutartį teismas nagrinėja, ar įvykdytos kardomosios priemonės pakeitimo ar panaikinimo sąlygos, ir nevertina, ar yra pagrįstų įtarimų, kad padarytas nusikaltimas.

<...>“

13      NPK 270 straipsnyje „Sprendimai dėl kardomosios priemonės ir kitų teisminės kontrolės priemonių vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui“ nustatyta:

„1.      Kardomosios priemonės pakeitimo klausimas gali būti iškeltas bet kuriuo teisminio bylos nagrinėjimo momentu. Pasikeitus aplinkybėms kompetentingam teismui gali būti pateiktas naujas su kardomąja priemone susijęs prašymas.

2.      Teismas sprendžia viešame posėdyje priimdamas nutartį ir nevertina, ar yra pagrįstų įtarimų, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą.

<...>

4.      Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta nutartis gali būti apskųsta dvidešimt antrame skyriuje nustatyta tvarka.“

 Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

14      2013 m. iškeltoje baudžiamojoje byloje E. Milev buvo apkaltintas padaręs kelis nusikaltimus, tarp kurių yra vadovavimas organizuotai ir ginkluotai nusikalstamai grupei, pagrobimas, plėšimai naudojant ginklą, pasikėsinimas nužudyti; už šias veikas baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos, be galimybės pakeisti bausmę. Jis yra suimtas nuo 2013 m. lapkričio 24 d.

15      Teisminis minėtos bylos nagrinėjimas pradėtas 2015 m. birželio 8 d. Nuo tos dienos Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamųjų bylų teismas, Bulgarija) penkiolika kartų sprendė dėl E. Milev pateiktų prašymų panaikinti šį suėmimą.

16      Remdamasis NPK 270 straipsnio 2 dalimi tas teismas priimdavo sprendimą dėl šių prašymų, nevertindamas, ar yra pagrįstų įtarimų, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą.

17      Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamųjų bylų teismas) mano, kad nacionalinė teisė, reglamentuojanti baudžiamąjį procesą, prieštarauja iš EŽTK kylantiems reikalavimams. Iš tiesų pagal šią nacionalinę teisę per teisminį bylos nagrinėjimą, vykdant suėmimo priemonės teisminę kontrolę, teismui draudžiama spręsti dėl to, ar yra pagrįstų įtarimų, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus, o pagal EŽTK 5 straipsnio 1 dalies c punktą ir 4 dalį leidžiama kaltinamąjį laikyti suimtą tik „pagrįstai įtariant jį padarius nusikaltimą“.

18      Tokiomis aplinkybėmis Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamųjų bylų teismas) kreipėsi į Varhoven kasatsionen sad (Aukščiausiasis kasacinis teismas, Bulgarija). 2016 m. balandžio 7 d. plenarinėje sesijoje pateiktoje nuomonėje šio teismo baudžiamųjų bylų skyrius patvirtino, kad yra nacionalinės baudžiamojo proceso teisės ir EŽTK kolizija, dėl kurios Bulgarijos Respublika pralaimėjo daug bylų Europos Žmogaus Teisių Teisme; pirmoji iš jų buvo 1999 m. (žr. 1999 m. kovo 25 d. EŽTT (didžioji kolegija) sprendimą Nikolova / Bulgarija, CE:ECHR:1999:0325JUD003119596).

19      Šioje nuomonėje Varhoven kasatsionen sad (Aukščiausiasis kasacinis teismas) taip pat nurodė, pirma, kad pasirinkus galimybę kitai pirmosios instancijos teismo kolegijai, nei priėmusi sprendimą, skirti suėmimą ar kitam teismui suteikti įgaliojimus spręsti dėl suėmimo pratęsimo pagrindų kiltų teisinių ir praktinių kliūčių. Antra, jis konstatavo, jog aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis teismas jos teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje taip pat sprendžia dėl to, ar yra pagrįstų įtarimų, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, gali prieštarauti EŽTK 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam nešališkumo reikalavimui.

20      Tokiomis aplinkybėmis manydamas, kad nacionalinės baudžiamojo proceso teisės nuostatomis visais atvejais gali būti pažeidžiamos EŽTK nuostatos, ir pabrėždamas būtinybę imtis teisėkūros priemonių siekiant pašalinti minėtą koliziją, 2016 m. balandžio 7 d. nuomonėje Varhoven kasatsionen sad (Aukščiausiasis kasacinis teismas) nurodė, jog „akivaizdu, kad negalime pasiūlyti jokio problemos sprendimo. Manome, kad bet kurios sudėties teismas turi pats įvertinti, kam jis teikia pirmenybę – EŽTK ar nacionalinės teisės aktui – ir ar gali tokiomis aplinkybėmis priimti sprendimą“. Minėtoje nuomonėje tas teismas taip pat nurodė, jog apie šią situaciją buvo pranešta Teisingumo ministerijai, kad būtų inicijuoti nagrinėjamų teisės aktų nuostatų pakeitimai.

21      Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamųjų bylų teismas) teigimu, 2016 m. balandžio 7 d. nuomonės galia turi būti tokia pati kaip aiškinamojo teismo sprendimo, todėl juose išdėstyti motyvai yra privalomi visų instancijų nacionaliniams teismams. Tačiau jis abejoja, ar šie motyvai atitinka Direktyvos 2016/343 3 ir 6 straipsnius. Žinodamas, jog šios direktyvos perkėlimo terminas dar nėra pasibaigęs, jis vis dėlto primena, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką kompetentingos nacionalinės institucijos, įskaitant teismus, turi susilaikyti nuo priemonių, galinčių rimtai trukdyti pasiekti minėtoje direktyvose nurodytą rezultatą, ėmimosi.

22      Tokiomis aplinkybėmis Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamųjų bylų teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar Direktyvos 2016/343 (dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo) 3 ir 6 straipsnius atitinka nacionalinių teismų praktika, būtent privalomoji Varhoven [kasatsionen sad (Aukščiausiasis kasacinis teismas)] nuomonė (pateikta priėmus Direktyvą 2016/343, bet nepasibaigus jos perkėlimo terminui), pagal kurią Varhoven [kasatsionen sad (Aukščiausiasis kasacinis teismas)], nustatęs EŽTK 5 straipsnio 4 dalies, siejamos su to straipsnio 1 dalies c punktu, ir nacionalinės teisės akto nuostatos (NPK 270 straipsnio 2 dalis), susijusios su atsižvelgimu arba neatsižvelgimu į pagrįstus įtarimus padarius nusikaltimą (atlikdamas kardomosios priemonės „suėmimas“ pratęsimo kontrolę baudžiamojo proceso teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje), koliziją, suteikė bylas iš esmės nagrinėjantiems teismams laisvę spręsti, ar reikia laikytis EŽTK?“

 Dėl skubos procedūros

23      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas paprašė jo prašymą nagrinėti pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 107 straipsnyje numatytą prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą.

24      Grįsdamas šį prašymą tas teismas pažymi, kad E. Milev yra suimtas nuo 2013 m. lapkričio 24 d. Be to, jis mano, jog, į prejudicinį klausimą atsakius neigiamai, jeigu nacionalinis teismas, turintis spręsti dėl E. Milev suėmimo pratęsimo, turės konstatuoti, kad nėra pagrįstų įtarimų, kad jis padarė nusikaltimus, kuriais kaltinamas, šis asmuo turės būti nedelsiant paleistas į laisvę.

25      Šiuo aspektu pirmiausia reikia pabrėžti, kad šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl Direktyvos 2016/343, patenkančios į ESV sutarties trečiosios dalies V antraštinės dalies, susijusios su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, taikymo sritį, išaiškinimo. Todėl jis gali būti nagrinėjamas pagal prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą.

26      Antra, kalbant apie skubos kriterijų, pažymėtina, jog vadovaujantis Teisingumo Teismo praktika reikia atsižvelgti į tai, kad suinteresuotajam asmeniui pagrindinėje byloje šiuo metu yra atimta laisvė ir jo tolesnis suėmimas priklauso nuo pagrindinės bylos baigties (2016 m. liepos 28 d. Sprendimo JZ, C‑294/16 PPU, EU:C:2016:610, 29 punktas ir jame nurodyta teismo praktika). Nagrinėjamu atveju iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo perduotos informacijos, nurodytos šio sprendimo 17–20 punktuose, matyti, kad E. Milev yra suimtas ir kad, atsižvelgdamas į pagrindinės bylos baigtį, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas galės nuspręsti panaikinti šį suėmimą (šiuo klausimu žr. 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo Lanigan, C‑237/15 PPU, EU:C:2015:474, 24 punktą).

27      Šiomis aplinkybėmis vadovaudamasi teisėjo pranešėjo siūlymu ir išklausiusi generalinį advokatą 2016 m. rugpjūčio 17 d. Teisingumo Teismo ketvirtoji kolegija nusprendė tenkinti nacionalinio teismo prašymą nagrinėti bylą pagal sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą.

 Dėl prejudicinio klausimo

28      Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2016/343 3 ir 6 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama minėtos direktyvos perkėlimo termino pradžioje pateikta Varhoven kasatsionen sad (Aukščiausiasis kasacinis teismas) 2016 m. balandžio 7 d. nuomonė, pagal kurią nacionaliniams teismams, turintiems jurisdikciją nagrinėti dėl sprendimo skirti suėmimą paduotą skundą, suteikiama galimybė spręsti, ar teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje kaltinamojo suėmimo pratęsimo klausimui turi būti taikoma teisminė kontrolė dėl to, ar yra pagrįstų įtarimų, kad jis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą.

29      Pirmiausia reikia pažymėti, kad pagal Direktyvos 2016/343 15 straipsnį ji įsigaliojo 2016 m. kovo 31 d. ir kad pagal jos 14 straipsnio 1 dalį jos perkėlimo terminas baigiasi 2018 m. balandžio 1 d.

30      Kadangi tokiu terminu, be kita ko, siekiama suteikti valstybėms narėms laiko, reikalingo perkėlimo priemonėms patvirtinti, šios valstybės negali būti kaltinamos tos direktyvos neperkėlimu į savo teisės sistemą, kol nesibaigė šis terminas (žr. 1997 m. gruodžio 18 d. Sprendimo InterEnvironnement Wallonie, C‑129/96, EU:C:1997:628, 43 punktą ir 2009 m. spalio 15 d. Sprendimo Hochtief ir Linde‑Kca‑Dresden, C‑138/08, EU:C:2009:627, 25 punktą).

31      Vis dėlto per direktyvai perkelti nustatytą terminą valstybės narės turi susilaikyti nuo nuostatų, galinčių rimtai trukdyti pasiekti joje nurodytą rezultatą, priėmimo (žr. 1997 m. gruodžio 18 d. Sprendimo InterEnvironnement Wallonie, C‑129/96, EU:C:1997:628, 45 punktą ir 2016 m. birželio 2 d. Sprendimo Pizzo, C‑27/15, EU:C:2016:404, 32 punktą). Šiuo aspektu neturi reikšmės tai, ar nacionalinės teisės nuostatomis, priimtomis įsigaliojus atitinkamai direktyvai, siekiama ją perkelti (žr. 2006 m. liepos 4 d. Sprendimo Adeneler ir kt., C‑212/04, EU:C:2006:443, 121 punktą).

32      Remiantis tuo darytina išvada, kad nuo direktyvos įsigaliojimo dienos valstybių narių valdžios institucijos ir nacionaliniai teismai turi kiek įmanoma susilaikyti nuo nacionalinės teisės aiškinimo, dėl kurio pasibaigus šios direktyvos perkėlimo terminui galėtų būti rimtai sutrukdyta įgyvendinti ja siekiamą tikslą (šiuo klausimu žr. 2006 m. liepos 4 d. Sprendimo Adeneler ir kt., C‑212/04, EU:C:2006:443, 122 ir 123 punktus).

33      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar 2016 m. balandžio 7 d. Varhoven kasatsionen sad (Aukščiausiasis kasacinis teismas) pateikta nuomonė gali būti nacionalinės teisės aiškinimo priemonė, galinti rimtai sutrukdyti įgyvendinti Direktyva 2016/343 siekiamą tikslą.

34      Šiuo aspektu reikia konstatuoti, kaip matyti iš paties šios nuomonės teksto, jog nėra reikalaujama, kad nacionaliniai teismai, nagrinėjantys dėl suėmimo pratęsimo priemonių paduotus skundus, teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje priimtų konkretų sprendimą. Priešingai, iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad minėtoje nuomonėje tiems teismams paliekama laisvė taikyti EŽTK nuostatas, kaip jas aiškina Europos Žmogaus Teisių Teismas, arba nacionalinės baudžiamojo proceso teisės nuostatas.

35      Remiantis tuo darytina išvada, kad 2016 m. balandžio 7 d. Varhoven kasatsionen sad (Aukščiausiasis kasacinis teismas) nuomonė pasibaigus Direktyvos 2016/343 perkėlimo terminui negali rimtai sutrukdyti pasiekti joje nurodytus tikslus.

36      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip: 2016 m. balandžio 7 d. nuomonė, kurią Varhoven kasatsionen sad (Aukščiausiasis kasacinis teismas) pateikė Direktyvos 2016/343 perkėlimo termino pradžioje ir pagal kurią nacionaliniams teismams, turintiems jurisdikciją nagrinėti dėl sprendimo skirti suėmimą paduotą skundą, suteikiama galimybė spręsti, ar teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje kaltinamojo suėmimo pratęsimo klausimui turi būti taikoma teisminė kontrolė taip pat ir dėl to, ar vis dar yra pagrįstų įtarimų, kad jis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, negali pasibaigus šios direktyvos perkėlimo terminui rimtai sutrukdyti pasiekti joje nurodytus tikslus.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

37      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:

2016 m. balandžio 7 d. nuomonė, kurią Varhoven kasatsionen sad (Aukščiausiasis kasacinis teismas) pateikė 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo perkėlimo termino pradžioje ir pagal kurią nacionaliniams teismams, turintiems jurisdikciją nagrinėti dėl sprendimo skirti suėmimą paduotą skundą, suteikiama galimybė spręsti, ar teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje kaltinamojo suėmimo pratęsimo klausimui turi būti taikoma teisminė kontrolė taip pat ir dėl to, ar vis dar yra pagrįstų įtarimų, kad jis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, negali pasibaigus šios direktyvos perkėlimo terminui rimtai sutrukdyti pasiekti joje nurodytus tikslus.

Parašai.


*Proceso kalba: bulgarų.