TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2012 m. lapkričio 15 d.(*)
„Apeliacinis skundas – Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, atsižvelgiant į padėtį Dramblio Kaulo Krante – Lėšų įšaldymas – SESV 296 straipsnis – Pareiga motyvuoti – Teisė į gynybą – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Teisė į nuosavybę“
Byloje C‑417/11 P
dėl 2011 m. rugpjūčio 5 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo
Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama M. Bishop, B. Driessen ir E. Dumitriu‑Segnana,
apeliantė,
palaikoma
Prancūzijos Respublikos, atstovaujamos G. de Bergues ir É. Ranaivoson,
įstojusios į apeliacinį procesą šalies,
dalyvaujant kitoms proceso šalims:
Nadiany Bamba, gyvenančiai Abidžane (Dramblio Kaulo Krantas), iš pradžių atstovaujamai advokato P. Haïk, vėliau advokato P. Maisonneuve,
ieškovei pirmojoje instancijoje,
Europos Komisijai, atstovaujamai E. Cujo ir M. Konstantinidis, nurodžiusiai adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
įstojusiai į bylą šaliai pirmojoje instancijoje,
TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro trečiosios kolegijos pirmininko pareigas einanti R. Silva de Lapuerta, teisėjai K. Lenaerts (pranešėjas), E. Juhász, G. Arestis ir J. Malenovský,
generalinis advokatas P. Mengozzi,
posėdžio sekretorius V. Tourrès, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. rugsėjo 20 d. posėdžiui,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Savo apeliaciniu skundu Europos Sąjungos Taryba prašo panaikinti 2011 m. birželio 8 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Bamba prieš Tarybą (T‑86/11, Rink. p. II‑2749, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo šis teismas panaikino 2011 m. sausio 14 d. Tarybos sprendimą 2011/18/BUSP, iš dalies keičiantį Tarybos sprendimą 2010/656/BUSP, kuriuo atnaujinamos ribojamosios priemonės Dramblio Kaulo Krantui (OL L 11, p. 36), ir 2011 m. sausio 14 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 25/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 560/2005, nustatantis tam tikras konkrečias ribojančias priemones, taikytinas tam tikriems asmenims ir subjektams, atsižvelgiant į padėtį Dramblio Kaulo Krante (OL L 11, p. 1) (toliau – ginčijamas sprendimas ir ginčijamas reglamentas, o kai apie juos kalbama kartu – ginčijami aktai), kiek šie du teisės aktai susiję su N. Bamba.
Teisinis pagrindas ir ginčo aplinkybės
2 Ieškovė pirmojoje instancijoje N. Bamba yra Dramblio Kaulo Kranto Respublikos pilietė.
3 2004 m. lapkričio 15 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją 1572 (2004), kurioje pirmiausia nurodė, kad situacija Dramblio Kaulo Krante tebekelia pavojų tarptautinei taikai ir saugumui regione, ir nusprendė šiai šaliai nustatyti tam tikras ribojamąsias priemones.
4 Pagal Rezoliucijos 1572 (2004) 14 straipsnį įsteigiamas komitetas (toliau – Sankcijų komitetas), atsakingas pirmiausia už asmenų ir subjektų, kuriems taikomos judėjimo, lėšų, finansinio turto bei ekonominių išteklių įšaldymo ribojamosios priemonės, įtvirtintos minėtos rezoliucijos 9 ir 11 punktuose, nustatymą ir šio sąrašo atnaujinimą. Sankcijų komitetas niekada nepripažino ieškovės kaip asmens, kuriam turi būti taikomos minėtos priemonės.
5 Manydama, kad Rezoliucijai 1572 (2004) įgyvendinti būtina imtis Europos bendrijos veiksmų, Taryba 2004 m. gruodžio 13 d. priėmė Bendrąją poziciją 2004/852/BUSP dėl ribojančių priemonių Dramblio Kaulo Krantui (OL L 368, p. 50).
6 Atsižvelgdama į tai, kad siekiant Bendrijos lygmeniu įgyvendinti Bendrojoje pozicijoje 2004/852 nustatytas priemones reikalingas reglamentas, 2005 m. balandžio 12 d. Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 560/2005, nustatantį tam tikras konkrečias ribojančias priemones, taikytinas tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Dramblio Kaulo Krante (OL L 95, p. 1).
7 Bendrosios pozicijos 2004/852 galiojimas buvo kelis kartus pratęstas ir ji buvo kelis kartus iš dalies pakeista, kol 2010 m. spalio 29 d. Tarybos sprendimu 2010/656/BUSP, kuriuo atnaujinamos ribojamosios priemonės Dramblio Kaulo Krantui (OL L 285, p. 28), ji buvo panaikinta ir pakeista.
8 2010 m. spalio 31 d. ir lapkričio 28 d. įvyko Dramblio Kaulo Kranto Respublikos prezidento rinkimai.
9 2010 m. gruodžio 3 d. Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus specialusis įgaliotinis Dramblio Kaulo Kranto reikalams patvirtino galutinį antrojo prezidento rinkimų turo rezultatą, kurį 2010 m. gruodžio 2 d. paskelbė nepriklausoma rinkimų komisija; laimėjusiu prezidento rinkimus pripažintas Alassane Ouattara.
10 2010 m. gruodžio 13 d. Taryba pabrėžė 2010 m. spalio 31 d. ir lapkričio 28 d. įvykusių prezidento rinkimų svarbą taikai ir stabilumui atkurti Dramblio Kaulo Krante ir pareiškė, kad turi būti neginčijamai gerbiama Dramblio Kaulo Kranto gyventojų valia, išreikšta naudojantis savo aukščiausiomis teisėmis. Ji taip pat atsižvelgė į Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus specialiojo įgaliotinio Dramblio Kaulo Kranto reikalams išvadas, pateiktas naudojantis įgaliojimu patvirtinti rinkimų rezultatus, ir pasveikino A. Ouattara tapus Dramblio Kaulo Kranto Respublikos prezidentu.
11 2010 m. gruodžio 17 d. Europos Vadovų Taryba paragino visus civilius ir karinius Dramblio Kaulo Kranto lyderius paklusti demokratiškai išrinkto Prezidento A. Ouattara valdžiai, jei dar to nepadarė. Ji patvirtino Europos Sąjungos sprendimą imtis sankcijų prieš tuos, kurie ir toliau negerbs Dramblio Kaulo Kranto gyventojų valios, išreikštos naudojantis savo aukščiausiomis teisėmis.
12 Siekdama judėjimo ribojimo priemones nustatyti tiems asmenims, kurie kliudo taikos ir nacionalinio susitaikymo procesui Dramblio Kaulo Krante ir visų pirma kelia grėsmę sėkmingiems rinkimų proceso rezultatams, nors Jungtinių Tautų Saugumo Taryba arba Sankcijų komitetas šių asmenų tokiais nepripažino, Taryba priėmė 2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimą 2010/801/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2010/656 (OL L 341, p. 45). Šių asmenų sąrašas pateiktas Sprendimo 2010/656 II priede.
13 2011 m. sausio 14 d. Taryba priėmė ginčijamą sprendimą.
14 Minėto sprendimo 2–7 konstatuojamosiose dalyse įtvirtinama:
„(2) 2010 m. gruodžio 13 d. Taryba pabrėžė 2010 m. spalio 31 d. ir lapkričio 28 d. įvykusių prezidento rinkimų svarbą taikos ir stabilumo atkūrimui Dramblio Kaulo Krante ir pareiškė, kad turi būti neginčijamai gerbiama Dramblio Kaulo Kranto gyventojų valia, išreikšta jiems pasinaudojant savo aukščiausiomis teisėmis.
(3) 2010 m. gruodžio 17 d. Europos Vadovų Taryba paragino visus civilius ir karinius Dramblio Kaulo Kranto lyderius, kurie dar to nepadarė, paklusti demokratiškai išrinkto Prezidento Alassan Ouattara valdžiai.
(4) 2010 m. gruodžio 22 d. Taryba priėmė Sprendimą [2010/801], siekiant nustatyti atvykimo apribojimus asmenims, kurie kliudo taikos ir nacionalinio susitaikymo procesui ir visų pirma kelia grėsmę sėkmingiems rinkimo proceso rezultatams.
(5) 2011 m. sausio 11 d. Taryba priėmė Sprendimą 2011/17/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas [2010/656], siekiant į asmenų, kuriems taikomi judėjimo apribojimai, sąrašą įtraukti daugiau asmenų.
(6) Atsižvelgiant į sudėtingą padėtį Dramblio Kaulo Krante, tiems asmenims turėtų būti nustatytos papildomos ribojamosios priemonės.
(7) Be to, Tarybos sprendimo [2010/656] II priede pateiktas asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašas turėtų būti iš dalies pakeistas ir informacija, susijusi su tam tikrais asmenims sąraše, turėtų būti atnaujinta“.
15 Pagal ginčijamo sprendimo 1 straipsnį:
„Sprendimas [2010/656] iš dalies keičiamas taip:
1. 5 straipsnis pakeičiamas taip:
„5 straipsnis
1. Visos lėšos ir ekonominiai ištekliai, kuriuos valdo arba tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja:
<...>
b) II priede nurodyti asmenys arba subjektai, kurie nėra įtraukti į I priede pateiktą sąrašą ir kurie kliudo taikos bei nacionalinio susitaikymo procesui, visų pirma kelia grėsmę sėkmingiems rinkimų proceso rezultatams, arba kurie priklauso subjektams, kuriuos valdo arba tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja tie asmenys ar subjektai arba bet kurie asmenys, veikiantys tų asmenų ar subjektų vardu ar jų nurodymu,
yra įšaldomi.
2. 1 dalyje nurodytiems asmenims ar subjektams arba jų naudai draudžiama leisti tiesiogiai ar netiesiogiai naudotis lėšomis, finansiniu turtu arba ekonominiais ištekliais.
<...>“.
2. 10 straipsnis pakeičiamas taip:
„10 straipsnis
<...>
3. <...> 5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos priemones [priemonės] reguliariai ir ne rečiau nei kas 12 mėnesių peržiūrimos. Jos nebetaikomos atitinkamiems asmenims ir subjektams, jeigu 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Taryba nustato, kad nebėra sąlygų, dėl kurių jos turi būti taikomos.“
16 Ginčijamo sprendimo 2 straipsnyje nustatyta:
„Sprendimo [2010/656] II priedas pakeičiamas šio sprendimo priedu.“
17 2011 m. sausio 14 d. Taryba taip pat priėmė ginčijamą reglamentą.
18 Šio reglamento 1 ir 4 konstatuojamosiose dalyse skelbiama:
„(1) Sprendime [2010/656] su padarytais pakeitimais numatyta priimti ribojamąsias priemones tam tikriems asmenims, kurie, nors ir nėra nurodyti Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos arba Sankcijų komiteto, trukdo taikos ir nacionalinio susitaikymo procesui Dramblio Kaulo Krante, ypač tiems asmenims, kurie kelia grėsmę sėkmingiems rinkimų proceso rezultatams, taip pat juridiniams asmenims, subjektams arba įstaigoms, kurie nuosavybės teise priklauso tokiems asmenims ir yra jų kontroliuojami, ir asmenims, subjektams arba įstaigoms, veikiantiems jų vardu arba nurodymu.
<...>
(4) Atsižvelgdama į tai, kad dėl padėties Dramblio Kaulo Krante kyla konkreti grėsmė tarptautinei taikai ir saugumui, ir siekdama užtikrinti suderinamumą su Sprendimo [2010/656] I ir II priedų keitimo ir peržiūros procesu, Taryba turėtų pasinaudoti įgaliojimais iš dalies pakeisti Reglamento [Nr. 560/2005] I ir IA prieduose pateiktus sąrašus.“
19 Pagal ginčijamo reglamento 1 straipsnį:
„Reglamentas [Nr. 560/2005] iš dalies keičiamas taip:
1) 2 straipsnis pakeičiamas taip:
„2 straipsnis
1. Visos I priede arba IA priede išvardytiems fiziniams arba juridiniams asmenims, subjektams ir įstaigoms priklausančios, jų nuosavybe esančios, jų valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai yra įšaldomi.
2. I priede arba IA priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms arba jų naudai draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais.
<...>
5. Į IA priedą įtraukiami Sprendimo [2010/656] su padarytais pakeitimais 5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti fiziniai arba juridiniai asmenys, subjektai ir įstaigos.“
<...>
7) Įterpiamas šis straipsnis:
„11a straipsnis
<...>
2. Jei Taryba nusprendžia fiziniam arba juridiniam asmeniui, subjektui arba įstaigai taikyti 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones, ji atitinkamai iš dalies keičia IA priedą.
3. Taryba atitinkamam 1 ir 2 dalyse nurodytam fiziniam arba juridiniam asmeniui, subjektui arba įstaigai tiesiogiai, jei adresas žinomas, arba netiesiogiai, t. y. viešai paskelbdama pranešimą, praneša savo sprendimą, įskaitant įtraukimo į sąrašą priežastis, suteikdama tokiam fiziniam arba juridiniam asmeniui, subjektui arba įstaigai galimybę pateikti pastabų.
4. Jeigu pateikiama pastabų arba naujų esminių įrodymų, Taryba peržiūri savo sprendimą ir atitinkamai apie tai informuoja fizinį arba juridinį asmenį, subjektą arba įstaigą.
<...>
6. IA priedo sąrašas reguliariai peržiūrimas bent kas 12 mėnesių.“
<...>
10) I priede išdėstytas tekstas įterpiamas į Reglamentą [Nr. 560/2005] kaip IA priedas“.
20 Ginčijamais aktais Taryba pirmą kartą įtraukė ieškovės pavardę į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios lėšų įšaldymo priemonės, sąrašą. Iš dalies ginčijamu sprendimu pakeisto Sprendimo 2010/656 II priedo A lentelės 6 punkte ir iš dalies ginčijamu reglamentu pakeisto Reglamento Nr. 560/2005 IA priedo 6 punkte nurodytos tokios įtraukimo į sąrašą priežastys: „Cyclone“ spaudos grupės direktorė; laikraščio „Le temps“ redaktorė. Trukdo taikos ir susitaikymo procesams viešai skatindama neapykantą bei smurtą ir dalyvaudama dezinformacijos kampanijose, susijusiose su 2010 m. prezidento rinkimais“.
21 2011 m. sausio 18 d. Taryba paskelbė pranešimą, skirtą asmenims ir subjektams, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Sprendime 2010/656 ir Reglamente Nr. 560/2005 (OL C 14, 2011, p. 8, toliau – 2011 m. sausio 18 d. pranešimas). Šiame pranešime Taryba priminė, jog ji nusprendė, kad Sprendimo 2010/656 su pakeitimais, padarytais ginčijamu sprendimu, II priede ir Reglamento Nr. 560/2005 su pakeitimais, padarytais ginčijamu reglamentu, IA priede išvardyti asmenys ir subjektai turėtų būti įtraukti į asmenų, kuriems taikomos šiuose aktuose nustatytos ribojamosios priemonės, sąrašus. Ji atkreipė šių asmenų ir subjektų dėmesį į galimybę pateikti prašymą atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms, siekiant gauti leidimą naudoti įšaldytas lėšas pagrindiniams poreikiams ar specialiems mokėjimams. Be to, ji nurodo, kad šie asmenys ir subjektai gali pateikti jai prašymą persvarstyti sprendimą įtraukti juos į pirmiau nurodytus sąrašus. Galiausiai Taryba priminė apie galimybę „pagal [SESV] 275 straipsnio antroje pastraipoje ir [SESV] 263 straipsnio ketvirtoje ir šeštojoje pastraipose numatytas sąlygas apskųsti jos sprendimą Europos Sąjungos Bendrajam Teismui“.
Procesas pirmojoje instancijoje ir skundžiamas sprendimas
22 2011 m. vasario 14 d. N. Bamba Bendrojo Teismo kanceliarijoje pareiškė ieškinį dėl ginčijamų aktų panaikinimo, kiek jie su ja susiję.
23 Europos Komisijai leista įstoti į bylą palaikyti Tarybos reikalavimų.
24 Ieškiniui pagrįsti N. Bamba nurodė du pagrindus.
25 Pirmasis pagrindas, susijęs su teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu, sudarytas iš trijų dalių. Antroji iš jų susijusi su tuo, kad ginčijamuose aktuose nenumatyta pareigos pateikti išsamius N. Bamba įrašymo į nagrinėjamus sąrašus motyvus.
26 Skundžiamo sprendimo 38–57 punktuose Bendrasis Teismas nagrinėjo šią antrą dalį. Minėto sprendimo 41 ir 42 punktuose konstatavęs, kad Sprendime 2010/656 ir Reglamente Nr. 560/2005 numatyta, jog asmenims, subjektams ir organizacijoms, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, turi būti pateikti jų įtraukimo į minėto sprendimo II priede ir minėto reglamento IA priede esančius sąrašus motyvai, Bendrasis Teismas patikrino, ar šie motyvai nagrinėjamu atveju buvo pateikti N. Bamba ir ar ji dėl to galėjo pasinaudoti teise į gynybą ir teise į veiksmingą teisminę gynybą.
27 Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 47 ir 48 punktuose priminė su pareiga nurodyti Tarybos akto, kuriuo nustatomos ribojamosios priemonės, kaip antai nagrinėjamos šioje byloje, motyvus susijusią teismo praktiką. Toliau minėto sprendimo 49–51 punktuose jis nusprendė, kad ginčijamo sprendimo 6 ir 7 konstatuojamosiose dalyse ir ginčijamo reglamento 4 konstatuojamojoje dalyje nurodyti motyvai, dėl kurių konstatuojama sudėtinga padėtis Dramblio Kaulo Krante ir dėl jos kylanti konkreti grėsmė tarptautinei taikai ir saugumui, ir Sprendimo 2010/656 II priedo A lentelės 6 punkte ir Reglamento Nr. 560/2005 IA priedo A lentelės 6 punkte nurodyti su N. Bamba susiję motyvai, pakartoti šio sprendimo 20 punkte, yra tik „neaiškūs ir bendri argumentai“, o ne „specifinės ir konkrečios priežastys, dėl kurių [Taryba], naudodamasi savo diskrecija, mano, jog N. Bamba turi būti taikomos aptariamos ribojamosios priemonės“.
28 Bendrasis Teismas konkrečiai skundžiamo sprendimo 52 punkte konstatavo:
„<...> informacija, kad [N. Bamba] yra Cyclone spaudos grupės direktorė, laikraščio Le temps redaktorė, nėra tokia aplinkybė, kuri galėtų pakankamai ir konkrečiai pagrįsti ginčijamo akto taikymą jos atžvilgiu. Iš tikrųjų ši informacija neleidžia suprasti, kaip [N. Bamba] trukdo taikos ir susitaikymo procesams viešai skatindama neapykantą bei smurtą ir dalyvaudama dezinformacijos kampanijose, susijusiose su 2010 m. prezidento rinkimais. Tad nenurodoma jokia konkreti veika, kuria kaltinama [N. Bamba] ir kuri galėtų pagrįsti aptariamas priemones“.
29 Skundžiamo sprendimo 53 punkte Bendrasis Teismas papildomai nurodė, kad jokia informacija neleido konstatuoti, kad nagrinėjamos bylos aplinkybėmis išsamus kaltinimų N. Bamba paskelbimas galėtų prieštarauti privalomiesiems bendrojo intereso pagrindams, susijusiems su Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo arba su jų tarptautinių santykių išsaugojimu, ar pažeisti teisėtus N. Bamba interesus, nes gali rimtai pakenkti jos reputacijai. Be to, Taryba ir nenurodė tokios aplinkybės.
30 Skundžiamo sprendimo 54 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad priėmus ginčijamus aktus arba per procesą Bendrajame Teisme jokie papildomi motyvai N. Bamba nepateikti. Taryba per rašytinę proceso dalį tik nurodė, kad ieškovė į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą buvo įrašyta dėl „jos atsakomybės už dezinformacijos kampanijas ir neapykantos bei smurto tarp bendruomenių skatinimą Dramblio Kaulo Krante“, ir pridūrė, kad ji buvo viena iš svarbiausių Laurent Gbagbo bendrininkių ir jo „antroji sutuoktinė“. Vis dėlto per posėdį ji Bendrajam Teismui nurodė, kad pastaroji aplinkybė nelėmė N. Bamba įtraukimo į minėtą sąrašą.
31 Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 55 punkte taip pat nurodė, kad tai, jog paskelbus ginčijamus aktus arba 2011 m. sausio 18 d. pranešimą N. Bamba nesikreipė į Tarybą prašydama jai pateikti specifines ir konkrečiais jos įtraukimo į aptariamą sąrašą priežastis, nėra reikšminga nagrinėjamoje byloje, nes pareiga motyvuoti tenka Tarybai, kuri ją turi įvykdyti arba įrašymo momentu, arba bent jau kuo greičiau po to.
32 Skundžiamo sprendimo 56 punkte Bendrasis Teismas pripažino, kad ginčijamų aktų motyvai neleido N. Bamba ginčyti jų galiojimo šiame teisme, o jam atlikti jų teisėtumo kontrolės.
33 Nematydamas reikalo nagrinėti kitų pirmojo pagrindo dalių ir antrojo pagrindo, Bendrasis Teismas panaikino minėtus aktus, kiek jie susiję su N. Bamba.
Šalių reikalavimai apeliaciniame procese
34 Taryba Teisingumo Teismo prašo:
– panaikinti skundžiamą sprendimą,
– priimti galutinį sprendimą dėl šio apeliacinio skundo dalyką sudarančių klausimų, atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir
– priteisti iš N. Bamba pirmojoje ir šioje instancijose patirtas bylinėjimosi išlaidas.
35 N. Bamba Teisingumo Teismo prašo:
– pripažinti apeliacinį skundą nepriimtinu,
– jį atmesti ir
– priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 69 ir paskesnius straipsnius.
36 Prancūzijos Respublika, kuriai 2012 m. sausio 9 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi leista įstoti į bylą palaikyti Tarybos reikalavimų, Teisingumo Teismo prašo patenkinti Tarybos apeliacinį skundą.
Dėl apeliacinio skundo
37 Apeliacinis skundas pagrįstas dviem pagrindais. Taryba pirmiausia remiasi tuo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nuspręsdamas, kad ginčijamuose aktuose nurodyti motyvai neatitinka SESV 296 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Tuo atveju, jei pirmasis pagrindas būtų atmestas, ji remiasi tuo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes nagrinėjamu atveju vertindamas pareigos nurodyti motyvus laikymąsi neatsižvelgė į tai, kad N. Bamba gerai žinojo ginčijamų aktų priėmimo kontekstą.
Dėl priimtinumo
38 N. Bamba tvirtina, kad abu apeliacinio skundo pagrindai yra nepriimtini, nes pagrįsti naujais faktiniais duomenimis. Ji nurodo, kad šis apeliacinis skundas, tariamai pagrįstas dviem pagrindais, susijusiais su teisės klaidomis, iš tikrųjų buvo Tarybos „panaudotas“ tam, kad Teisingumo Teismui būtų galima pateikti faktinę informaciją, pagrįstą spaudos straipsniais, kurie anksčiau nebuvo pateikti nei jai, nei Bendrajam Teismui, todėl nebuvo jame aptarti per teisminius ginčus.
39 Šiuo atžvilgiu primintina, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnį apeliacinis skundas jame paduodamas tik teisės klausimais.
40 Apeliaciniame procese Teisingumo Teismas kompetentingas vertinti tik pirmojoje instancijoje išnagrinėjus teisinius pagrindus padarytas teisines išvadas. Taigi Teisingumo Teismas tokiame procese gali tik išnagrinėti, ar apeliaciniame skunde remiantis argumentais galima identifikuoti skundžiamame sprendime padarytą teisės klaidą (šiuo klausimu žr. 2000 m. liepos 4 d. Sprendimo Bergaderm ir Goupil prieš Komisiją, C‑352/98 P, Rink. p. I‑5291, 35 punktą; 2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Eurocoton ir kt. prieš Tarybą, C‑76/01 P, Rink. p. I‑10091, 47 punktą ir 2008 m. vasario 21 d. Sprendimo Komisija prieš Girardot, C‑348/06 P, Rink. p. I‑833, 49 punktą).
41 Pareigos nurodyti Sąjungos institucijos priimto akto motyvus apimties klausimas yra teisės klausimas, kuriam taikoma Teisingumo Teismo kontrolė apeliacinio skundo stadijoje (šiuo klausimu žr. 1997 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Komisija prieš V, C‑188/96 P, Rink. p. I‑6561, 24 punktą ir 2005 m. birželio 28 d. Sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. prieš Komisiją, C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P–C‑208/02 P ir C‑213/02 P, Rink. p. I‑5425, 453 punktą).
42 Nagrinėjamu atveju iš apeliacinio skundo nedviprasmiškai matyti, kad šiais dviem pagrindais Taryba iš esmės nurodo teisės klaidą, kurią padarė Bendrasis Teismas dėl SESV 296 straipsnio, nuspręsdamas, kad nepakanka ginčijamuose aktuose nurodytų motyvų dėl N. Bamba įtraukimo į Sprendimo 2010/656 II priede ir Reglamento Nr. 560/2005 IA priede pateikiamus sąrašus.
43 Remiantis tuo, darytina išvada, kad visi apeliacinio skundo pagrindai priimtini.
Dėl esmės
Šalių argumentai
44 Pirmajame apeliacinio skundo pagrinde, kurį Taryba nurodo kaip pagrindinį, ji, palaikoma Prancūzijos Respublikos, teigia, kad, priešingai, nei Bendrasis Teismas nusprendė skundžiamo sprendimo 54 punkte, ginčijamuose aktuose nurodytų motyvų pakanka.
45 Pirma, ji tvirtina, kad ginčijamo sprendimo 2, 4, 6 ir 7 konstatuojamosiose dalyse bei ginčijamo reglamento 4 konstatuojamojoje dalyje išsamiai apibūdinta ypač sudėtinga situacija Dramblio Kaulo Krante, pateisinusi priemones, kurių buvo imtasi prie šių aktų pridėtuose sąrašuose nurodytų asmenų atžvilgiu.
46 Antra, Taryba tvirtina, kad, priešingai, nei buvo nurodyta skundžiamo sprendimo 51 punkte, ginčijamų aktų prieduose nurodyta informacija apie N. Bamba nėra neaiškūs ir bendri argumentai, o yra specifinės ir konkrečios priežastys, dėl kurių ji buvo įtraukta į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašus. Ji pabrėžia, kad iš tikrųjų minėtos priemonės N. Bamba taikytos todėl, kad ji, kaip Cyclone spaudos grupės direktorė, laikraščio Le temps redaktorė, viešai skatino neapykantą bei smurtą ir dalyvavo dezinformacijos kampanijose, susijusiose su 2010 m. pabaigoje vykusiais prezidento rinkimais. Ji priduria, kad laikraščio Le temps vaidmuo, susijęs su įvykiais po rinkimų Dramblio Kaulo Krante, viešai žinomas šioje šalyje ir užsienyje.
47 Pabrėždama, kad Taryba jai niekada nenurodė kitų ginčijamų aktų priėmimo motyvų nei nurodytieji minėtuose aktuose ir spaudos straipsnyje, pateiktame Bendrajame Teisme atsiliepimui į ieškinį pagrįsti, N. Bamba tvirtina, kad nuoroda apie jos spaudos grupės Cyclone direktorės pareigas ir politinę situaciją Dramblio Kaulo Krante priimant šiuos aktus yra neaiškūs, netikslūs ir kategoriški argumentai, kurie nėra pakankami motyvai, kad ji galėtų suprasti priežastis, dėl kurių buvo įtraukta į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą, ir ginčyti jo pagrįstumą, o Bendrasis Teismas – vykdyti jo teisėtumo kontrolę. Tad Bendrasis Teismas visiškai teisingai pripažino, kad motyvų nepakako.
48 N. Bamba papildomai nurodo, kad vertinant, ar pakanka įtraukimo į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą motyvų, galima atsižvelgti tik į šių priemonių priėmimo momentu atitinkamos institucijos turėtą informaciją. Kita galimybė, kai leidžiama motyvus nurodyti ex post, t. y. nurodyti ginčijamo akto priėmimo datą neegzistuojančius motyvus ar nurodyti įrodymus, kurie pateikiami tik priėmus ginčijamą aktą, turi būti atmesta siekiant nepažeisti teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pagrindinių reikalavimų.
Teisingumo Teismo vertinimas
49 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką pareiga nurodyti konkrečiam asmeniui jo nenaudai priimto akto motyvus, kuri yra teisės į gynybą paisymo principo dalis, siekiama suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kuri leistų žinoti, ar aktas yra pagrįstas, o jeigu jis turi trūkumų, ginčyti jo galiojimą Sąjungos teisme ir leisti šiam teismui atlikti šio akto teisėtumo kontrolę (žr. 2003 m. spalio 2 d. Sprendimo Corus UK prieš Komisiją, C‑199/99 P, Rink. p. I‑11177, 145 punktą; minėto Sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. prieš Komisiją 462 punktą ir 2011 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Elf Aquitaine prieš Komisiją, C‑521/09 P, Rink. p. I‑8947, 148 punktą).
50 SESV 296 straipsnyje reikalaujamas motyvavimas turi aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtą priemonę pagrindžiančius motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti savo kontrolę (žr., be kita ko, 2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Al-Aqsa prieš Tarybą ir Nyderlandai prieš Al-Aqsa, C‑539/10 P ir C‑550/10 P, 138 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
51 Kaip Bendrasis Teismas pabrėžė skundžiamo sprendimo 40 punkte, kai suinteresuotieji asmenys neturi teisės būti išklausyti iki pradinio sprendimo įšaldyti lėšas priėmimo, pareigos motyvuoti laikymasis yra dar svarbesnis, nes jis yra vienintelė garantija, leidžianti suinteresuotajam asmeniui bent po šio sprendimo priėmimo veiksmingai pasinaudoti turimomis teisių gynimo priemonėmis, kad užginčytų minėto sprendimo teisėtumą.
52 Tad Tarybos priimto akto, kuriame nustatoma lėšų įšaldymo priemonė, motyvuose, kaip Bendrasis Teismas visiškai teisingai nurodė skundžiamo sprendimo 47 punkte, turi būti nurodytos specifinės bei konkrečios priežastys, dėl kurių Taryba, pasinaudodama diskrecija, mano, jog tokios priemonės turi būti taikomos suinteresuotajam asmeniui.
53 Vis dėlto motyvai, kuriuos nurodyti reikalaujama pagal SESV 296 straipsnį, turi būti pritaikyti prie nagrinėjamo akto pobūdžio ir aplinkybių, kuriomis jis buvo priimtas. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ypač į akto turinį, motyvų, kuriais remiamasi, pobūdį bei į interesą gauti paaiškinimų, kurį asmenys, jeigu šis aktas jiems skirtas, arba kiti asmenys, su kuriais šis aktas tiesiogiai bei konkrečiai susijęs, gali turėti. Nurodant motyvus, nereikalaujama tiksliai nurodyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes tai, ar akto motyvacija yra pakankama, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į priėmimo aplinkybes bei nagrinėjamąją sritį reglamentuojančių teisės normų visumą (žr., be kita ko, 1998 m. balandžio 2 d. Sprendimo Komisija prieš Sytraval ir Brink’s France, C‑367/95 P, Rink. p. I‑1719, 63 punktą; minėto Sprendimo Elf Aquitaine prieš Komisiją 150 punktą bei minėto Sprendimo Al‑Aqsa prieš Tarybą ir Nyderlandai prieš Al-Aqsa 139 ir 140 punktus).
54 Konkrečiai kalbant, asmens nenaudai priimtas aktas yra pakankamai motyvuotas, jeigu jis buvo priimtas suinteresuotajam asmeniui žinomomis aplinkybėmis, leidžiančiomis suprasti jo atžvilgiu priimtos priemonės esmę (2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Vokietija prieš Komisiją, C‑301/96, Rink. p. I‑9919, 89 punktas ir 2004 m. birželio 22 d. Sprendimo Portugalija prieš Komisiją, C‑42/01, Rink. p. I‑6079, 69 ir 70 punktai).
55 Nagrinėjamu atveju pažymėtina, pirma, kad ginčijamo sprendimo 2–6 konstatuojamosiose dalyse bei ginčijamo reglamento 1 ir 4 konstatuojamosiose dalyse Taryba paaiškina bendras aplinkybes, dėl kurių ji nusprendė išplėsti ribojamųjų priemonių, nustatytų Dramblio Kaulo Respublikai, taikymo asmenims sritį. Iš to išvestina, kad šios bendros aplinkybės, kurios tikrai buvo žinomos N. Bamba pirmiausia dėl jos profesinės ir asmeninės padėties, susijusios su sudėtinga situacija šioje šalyje ir konkrečia grėsme tarptautinei taikai ir saugumui, kurią kelia kliūtys taikos ir nacionalinio susitaikymo procesui, visų pirma pažeidžiama Dramblio Kaulo Kranto gyventojų valia, išreikšta naudojantis aukščiausiomis teisėmis per 2010 m. spalio 31 d. ir lapkričio 28 d. įvykusius prezidento rinkimus, išrinkti šalies prezidentu Alassane Ouattara.
56 Antra, kalbant apie motyvus, dėl kurių Taryba manė, kad N. Bamba turi būti taikomos tokios ribojamosios priemonės, šio sprendimo 20 punkte nurodytuose motyvuose, kurie išdėstyti iš dalies ginčijamu sprendimu pakeisto Sprendimo 2010/656 II priedo A lentelės 6 punkte ir iš dalies ginčijamu reglamentu pakeisto Reglamento Nr. 560/2005 IA priedo 6 punkte, nurodomos specifinės ir konkrečios aplinkybės, kaip antai profesinės pareigos, spaudos grupė, laikraštis ir tam tikri spaudos veiksmai ir kampanijos, kurios, Tarybos nuomone, reiškia suinteresuotojo asmens dalyvavimą kliudant taikos ir susitaikymo procesui Dramblio Kaulo Krante.
57 Priešingai, nei buvo nusprendęs Bendrasis Teismas, šie motyvai leidžia suprasti, kad Tarybai specifinė ir konkreti priežastis, dėl kurios ji nusprendė imtis ribojamųjų priemonių N. Bamba atžvilgiu, yra tariama jos, kaip laikraščio Le temps spaudos grupės direktorės, atsakomybė už viešą neapykantos bei smurto skatinimą ir dezinformacijos kampanijas, susijusias su 2010 m. prezidento rinkimais, skleidžiamus šiame laikraštyje.
58 Kaip nurodė Taryba, N. Bamba logiškai negalėjo nežinoti, kad, ginčijamuose aktuose nurodžiusi suinteresuotojo asmens einamas laikraščio Le temps spaudos grupės direktoriaus pareigas, ši institucija siekė pabrėžti su šiomis pareigomis susijusią įtaką ir atsakomybę dėl šio laikraščio redakcijos politikos ir spaudos kampanijų per porinkiminę krizę Dramblio Kaulo Krante turinį.
59 Dėl šios informacijos N. Bamba galėjo veiksmingai ginčyti ginčijamų aktų pagrįstumą. Ji būtų leidusi prireikus ginčyti ginčijamuose aktuose nurodytų faktų tikrumą, būtent neigti, kad ji yra laikraščio Le temps spaudos grupės direktorė ar kad buvo tokių kampanijų, ar neigti atsakomybę dėl jų, ar ginčyti visų ar dalies šių faktų reikšmę arba jų vertinimą kaip kliūčių taikos ir susitaikymo procesui Dramblio Kaulo Krante, galinčių pagrįsti jai taikomas ribojamąsias priemones.
60 Be to, svarbu pabrėžti, kad motyvavimo, kaip esminio procedūrinio reikalavimo, klausimas skiriasi nuo klausimo, susijusio su elgesio, kuriuo kaltinama, įrodymu, kuris yra susijęs su ginčijamo akto teisėtumu iš esmės ir reiškia, kad reikia patikrinti šiame akte nurodytų faktų tikrumą bei šių faktų vertinimą kaip aplinkybių, pateisinančių susijusiam asmeniui nustatytų ribojamųjų priemonių taikymą (šiuo klausimu žr. 2005 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Italija prieš Komisiją, C‑66/02, Rink. p. I‑10901, 26 punktą ir 2011 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Bank Melli Iran prieš Tarybą, C‑548/09 P, Rink. p. I‑11381, 88 punktą).
61 Tad nagrinėjamu atveju pareigos motyvuoti laikymosi kontrolė, kuria siekiama patikrinti, ar Tarybos ginčijamuose aktuose nurodytos informacijos pakako, kad būtų galima suprasti dėl kokių aplinkybių ji nusprendė nustatyti N. Bamba ribojamąsias priemones, turi būti atskirta nuo motyvavimo pagrįstumo tyrimo, kuriuo prireikus tikrinama, ar Tarybos nurodytos aplinkybės buvo įrodytos ir ar jomis galima pagrįsti šių priemonių priėmimą.
62 Dėl N. Bamba argumento, kad jos atžvilgiu priimtų ribojamųjų priemonių motyvai negali būti nurodyti a posteriori, pakanka pažymėti, kad Tarybos prie jos apeliacinio skundo pridėtais dokumentais siekiama ne ex post motyvuoti ginčijamus aktus, o parodyti, kad atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis buvo priimti šie aktai, jų motyvai buvo pakankami.
63 Remiantis tuo, kas išdėstyta, pažymėtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą skundžiamo sprendimo 54 ir 56 punktuose nuspręsdamas, kad ginčijamų aktų motyvų nepakako, kad N. Bamba galėtų ginčyti jų galiojimą, o jis galėtų atlikti jų teisėtumo kontrolę.
64 Tad Tarybos pagrindas, nurodytas kaip pagrindinis, yra pagrįstas, ir, nesant būtinybės nagrinėti jos nurodyto papildomo pagrindo, skundžiamą sprendimą reikia panaikinti.
Dėl ieškinio Bendrajame Teisme
65 Pagal Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmos pastraipos antrą sakinį šis teismas Bendrojo Teismo sprendimo panaikinimo atveju gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti.
66 Šiuo atveju Teisingumo Teismas mano, kad dėl N. Bamba pirmojoje instancijoje pateikto ieškinio dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo šioje bylos stadijoje galima priimti galutinį sprendimą.
67 Ieškiniui pagrįsti N. Bamba nurodė du pagrindus. Pirmasis susijęs su teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu. Jį sudaro trys dalys, susijusios atitinkamai su tuo, kad nenumatyta procedūra, kuri leistų N. Bamba būti išklausytai ir veiksmingai prašyti išbraukti ją iš nagrinėjamų sąrašų; nenumatyta pareiga pateikti išsamius jos įrašymo į šiuos sąrašus motyvus ir informuoti apie teisių gynimo priemones dėl sprendimo įrašyti į šį sąrašą ir naudojimosi jomis terminus. Antrasis pagrindas susijęs su akivaizdžiu teisės į nuosavybę pažeidimu.
Dėl pirmojo (ieškinio) pagrindo
Dėl pirmojo (ieškinio) pagrindo pirmos dalies
68 N. Bamba teigia, kad ginčijamuose aktuose nenumatyta procedūra, kuri leistų užtikrinti veiksmingą naudojimąsi teise į gynybą. Šiame reglamente iš tikrųjų nenumatyta suinteresuotojo asmens teisė būti išklausytam ar procedūra, pagal kurią jis galėtų veiksmingai prašyti jį išbraukti iš reglamento priede pateikiamo asmenų, kuriems taikomos nagrinėjamos ribojamosios priemonės, sąrašo.
69 Pirmiausia N. Bamba nurodo, kad ginčijamame reglamente tiksliai nenurodoma tvarka, pagal kurią Taryba palieka galioti arba pakeičia savo sprendimą įtraukti asmenį į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą. Šiuo atžvilgiu ji nurodo, kad nors Reglamento Nr. 560/2005 11a straipsnio (šiuo straipsniu Reglamentas Nr. 560/2005 buvo papildytas pagal ginčijamą reglamentą), 4 dalyje numatytas reikalavimas peržiūrėti sąrašą, nenustatytas reikalavimas nurodyti motyvus ir terminas, tad Taryba į prašymą išbraukti iš sąrašo gali pateikti tik gana glaustą atsakymą arba visai neatsakyti. Ji pabrėžia, kad dėl Reglamento Nr. 560/2005 11a straipsnio 6 dalyje numatyto reguliaraus sąrašo peržiūrėjimo Tarybai nenustatyta pareiga pranešti savo naujo sprendimo suinteresuotajam asmeniui ir paprašyti jo dėl to pateikti naujų pastabų.
70 Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Reglamento Nr. 560/2005 11a straipsnio (šiuo straipsniu Reglamentas Nr. 560/2005 buvo papildytas pagal ginčijamo reglamento 1 straipsnio 7 punktą) 4 dalyje numatyta, kad, jeigu pateikiama pastabų arba naujų esminių įrodymų, Taryba peržiūri savo sprendimą ir atitinkamai apie tai informuoja suinteresuotąjį asmenį. 2011 m. sausio 18 d. pranešime taip pat nurodyta galimybė susijusiems asmenims, kaip antai N. Bamba, pateikti prašymą persvarstyti sprendimą įtraukti juos į nurodytus sąrašus kartu su reikalaujamais patvirtinamaisiais dokumentais.
71 Be to, pagal Reglamento Nr. 560/2005 11a straipsnio (šiuo straipsniu Reglamentas Nr. 560/2005 buvo papildytas pagal ginčijamo reglamento 1 straipsnio 7 punktą) 6 dalį „IA priedo sąrašas reguliariai peržiūrimas bent kas 12 mėnesių“.
72 Kalbant apie N. Bamba argumentus dėl tariamų šių peržiūros ir reguliaraus peržiūrėjimo procedūrų trūkumų, pabrėžtina, kad N. Bamba šį ieškinį pareiškė dėl to, kad ginčijamais aktais ji buvo pirmą kartą įtraukta į Sprendimo 2010/656 II priede ir Reglamento Nr. 560/2005 IA priede pateiktus asmenų, kuriems taikytina lėšų įšaldymo priemonė, sąrašus. Tad, kaip pažymėjo Taryba, ši byla nesusijusi nei su jos atsisakymu peržiūrėti pradinį sprendimą taikyti N. Bamba ribojamąsias priemones, nei su šios institucijos sprendimu atlikus peržiūrą palikti suinteresuotąjį asmenį minėtuose sąrašuose. Vadinasi, šie argumentai nėra svarbūs.
73 Antra, N. Bamba tvirtina, kad ginčijamame reglamente nenumatyta, kad suinteresuotieji asmenys dėl jų nenaudai priimtų priemonių gali būti išklausyti, kai pirmą kartą įtraukiami į sąrašą arba kai šis sąrašas peržiūrimas.
74 Šiuo atžvilgiu primintina, kad, siekiant ginčijamų aktų tikslo, nagrinėjamos priemonės pagal savo pobūdį turi būti netikėtos. Todėl Taryba neprivalėjo iki pirminio ieškovės pavardės įtraukimo į nagrinėjamus sąrašus jos išklausyti (šiuo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Kadi ir Al Barakaat International Foundation prieš Tarybą ir Komisiją, C‑402/05 P ir C‑415/05 P, Rink. p. I‑6351, 340 ir 341 punktus bei 2011 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Prancūzija prieš People’s Mojahedin Organization of Iran, C‑27/09 P, Rink. p. I‑13427, 61 punktą).
75 Be to, N. Bamba argumentas dėl jos teisės būti išklausytai, nurodytas dėl peržiūrėjimo procedūros, nesvarbus dėl tų pačių šio sprendimo 72 punkte išdėstytų motyvų.
76 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad reikia atmesti pirmojo ieškinio pagrindo pirmą dalį.
Dėl pirmojo (ieškinio) pagrindo antros dalies
77 N. Bamba tvirtina, kad ginčijamuose aktuose nenumatyta pareiga pateikti išsamius jos įrašymo į asmenų, kuriems taikomos aptariamos ribojamosios priemonės, sąrašus motyvus.
78 Tačiau iš šio sprendimo 55–59 punktuose išdėstytų argumentų galima daryti išvadą, kad ginčijamuose aktuose nurodyta pakankamai N. Bamba įtraukimo į šių aktų prieduose pateikiamus asmenų, kuriems taikytinos aptariamos priemonės, sąrašus motyvų. Tad pirmojo ieškinio pagrindo antra dalis turi būti atmesta.
Dėl pirmojo (ieškinio) pagrindo trečios dalies
79 N. Bamba tvirtina, kad ginčijamuose aktuose nenumatyta pareiga informuoti suinteresuotuosius asmenis apie teisių gynimo priemones dėl sprendimo įrašyti į nagrinėjamus sąrašus ir naudojimosi jomis terminus, be to, nepateikta su tuo susijusi informacija. Minėtais aktais atitinkamas asmuo įpareigojamas pasidomėti šiais klausimais, o tai pažeidžia 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį.
80 Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad 2011 m. sausio 18 d. pranešime Taryba susijusiems asmenims ir subjektams nurodė galimybę „pagal [SESV] 275 straipsnio antroje pastraipoje ir [SESV] 263 straipsnio ketvirtoje ir šeštojoje pastraipose numatytas sąlygas apskųsti jos sprendimą Europos Sąjungos Bendrajam Teismui“.
81 Šios nurodytos informacijos kartu su SESV 263 straipsnio šeštosios pastraipoje nuostatomis pakako tam, kad N. Bamba galėtų nustatyti teisių gynimo priemonę, kuria ji galėjo pasinaudoti, kad užginčytų jos įtraukimą į nagrinėjamus sąrašus, ir ieškinio pareiškimo termino pabaigą, ką patvirtina tai, jog savo ieškinį ji pareiškė per šioje nuostatoje nustatytą terminą.
82 Atsižvelgiant į tai, pirmojo ieškinio pagrindo trečia dalis atmestina.
83 Todėl visą pirmą ieškinio pagrindą reikia atmesti.
Dėl antrojo (ieškinio) pagrindo
84 Nors N. Bamba tvirtina neginčijanti ginčijamais aktais siekiamų tikslų, ji teigia, kad jais neproporcingai pažeidžiama jos teisė į nuosavybę, nes ji negali pateikti savo argumentų kompetentingoms institucijoms. Minėtuose aktuose numatytas jos lėšų įšaldymas, tačiau nenumatyta tikrų procesinių garantijų, kurios leistų jai užginčyti šią priemonę.
85 Šiuo atžvilgiu iš šiame antrame ieškinio pagrinde daromos nuorodos į minėto Sprendimo Kadi ir Al Barakaat International Foundation prieš Tarybą ir Komisiją 368–371 punktus, kuriuose Teisingumo Teismas suinteresuotojo asmens teisės į nuosavybę apribojimą pripažino nepateisinamu, nes ribojamosios priemonės šio asmens atžvilgiu buvo priimtos jam nesuteikiant procesinės garantijos, suteikiančios galimybę pateikti argumentus kompetentingoms institucijoms, darytina išvada, kad N. Bamba mano, kad jos teisė į nuosavybę buvo pažeista, nes tokių garantijų nebūta ir šiuo atveju.
86 Tačiau, kaip matyti iš skirtingų pirmojo ieškinio pagrindo dalių analizės, Taryba, neprivalėjusi išklausyti M. Bamba iki ginčijamų aktų priėmimo, šiuose aktuose jai nurodė pakankamai motyvų, kad ji galėtų veiksmingai Sąjungos teisme ginčyti dėl jos priimtų ribojamųjų priemonių pagrįstumą. Tad ši byla skiriasi nuo tos, kurioje buvo priimtas minėtas Sprendimas Kadi ir Al Barakaat International Foundation prieš Tarybą ir Komisiją.
87 Kalbant apie galimą teisę susipažinti su Tarybos bylos medžiaga dėl N. Bamba atžvilgiu priimtų ribojamųjų priemonių, šiuo atveju pakanka pažymėti, kad suinteresuotasis asmuo nenurodo, kad prašė susijusios institucijos jam suteikti tokią galimybę (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Bank Melli Iran prieš Tarybą 92 punktą).
88 Be to, pabrėžtina, jog Sprendime 2010/656 ir Reglamente Nr. 560/2005 numatyta, kad asmenų, kuriems taikomos aptariamos ribojamosios priemonės, sąrašai reguliariai peržiūrimi. Remdamasi tuo, kad šie sąrašai peržiūrėti, Taryba 2012 m. kovo 8 d. Įgyvendinimo sprendime 2012/144/BUSP, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2010/656 (OL L 71, p. 50), ir 2012 m. kovo 8 d. Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 193/2012, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 560/2005 (OL L 71, p. 5), manė, kad nebėra pagrindo palikti N. Bamba šiuose sąrašuose.
89 Taigi antrąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.
90 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti visą N. Bamba ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
91 Procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinis skundas yra pagrįstas ir pats Teisingumo Teismas priima galutinį sprendimą byloje, jis sprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą. Pagal to paties reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Šio reglamento 140 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad į bylą įstojusios valstybės narės ir institucijos pačios padengia savo išlaidas.
92 Kadangi Tarybos apeliacinis skundas patenkintas, o N. Bamba ieškinys dėl ginčijamų aktų atmestas, atsižvelgiant į Tarybos reikalavimus, reikia nurodyti N. Bamba padengti savo ir Tarybos bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl šio apeliacinio skundo bei pirmojoje instancijoje.
93 Prancūzijos Respublika ir Komisija, į bylas atitinkamai Teisingumo Teisme ir Bendrajame Teisme įstojusios šalys, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:
1. Panaikinti 2011 m. birželio 8 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Bamba prieš Tarybą (T‑86/11).
2. Atmesti N. Bamba ieškinį.
3. N. Bamba padengia savo ir Europos Sąjungos Tarybos dėl šio apeliacinio skundo bei pirmojoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Prancūzijos Respublika ir Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Parašai.