GENERALINĖS ADVOKATĖS
JULIANE KOKOTT IŠVADA,
pateikta 2013 m. rugsėjo 26 d.(1)
Byla C‑167/12
C. D.
prieš
S. T.
(Employment Tribunal Newcastle upon Tyne (Jungtinė Karalystė) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Socialinė politika – Direktyva 92/85/EEB – Taikymo sritis – Surogatinė motinystė – Motinystės atostogos – Direktyva 2006/54 – Vienodas požiūris į vyrus ir moteris – Draudimas sudaryti nepalankesnes sąlygas dėl nėštumo“
I – Įžanga
1. Ar moteris turi teisę į motinystės atostogas ir tuomet, jei vaiką pagimdė ne ji pati, o vadinamoji surogatinė, arba pakaitinė, motina(2)? Tai yra pagrindinis Employment Tribunal Newcastle upon Tyne (Jungtinė Karalystė) prašymo priimti prejudicinį sprendimą klausimas.
2. Reprodukcinės medicinos prasme surogatinė motinystė prasideda surogatinę motiną dirbtinai apvaisinus arba perkėlus jai embrioną. Surogatinė motina vaiką išnešioja ir pagimdo. Vaikas gali turėti arba vadinamųjų socialinių tėvų, kuriems po jo gimimo tenka tėvystės (motinystės) teisės, genų, arba tėvo ir surogatinės motinos genų, arba tėvo ir trečiosios moters genų.
3. Europos Sąjungos valstybėse narėse surogatinė motinystė reglamentuojama labai skirtingai(3). Daugelyje valstybių narių surogatinė motinystė draudžiama, bet Jungtinėje Karalystėje ji tam tikromis sąlygomis leidžiama. Tiesa, Jungtinėje Karalystėje nėra specialių teisės aktų, kuriais būtų reglamentuojamos socialinių motinų(4) motinystės atostogos.
4. Nagrinėjamu atveju kyla klausimas, ar socialinė motina gali kildinti šią teisę iš Sąjungos teisės, pirmiausia iš 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo(5).
5. Teisingumo Teismas jau kartą nagrinėjo su dirbtiniu apvaisinimu susijusią bylą(6), kurioje buvo kalbama apie Direktyvos 92/85 aiškinimą. Nagrinėjamu atveju jis turi progą toliau plėtoti savo praktiką, susijusią su Direktyva 92/85.
II – Teisinis pagrindas
A – Sąjungos teisė
1. Direktyva 92/85
6. Kaip nustatyta Direktyvos 92/85 1 straipsnio 1 dalyje, direktyvos tikslas yra įgyvendinti „priemones, skirtas skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių, neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų darbo sauga ir sveikatos apsauga“.
7. Direktyvos 92/85 2 straipsnis išdėstytas taip:
„Šioje direktyvoje:
a) „nėščia darbuotoja“ – tai nėščia darbuotoja, kuri praneša apie savo padėtį savo darbdaviui pagal nacionalinės teisės aktus ir (arba) praktiką;
b) „neseniai pagimdžiusi darbuotoja“ – tai neseniai pagimdžiusi darbuotoja, kaip apibrėžta nacionalinės teisės aktais ir (arba) nacionaline praktika, kuri praneša apie savo padėtį savo darbdaviui pagal šiuos teisės aktus ir (arba) praktiką;
c) „maitinanti krūtimi darbuotoja“ – tai krūtimi maitinanti darbuotoja, kaip apibrėžta nacionalinės teisės aktais ir (arba) nacionaline praktika, kuri praneša apie savo padėtį savo darbdaviui pagal šiuos teisės aktus ir (arba) praktiką.“
8. Direktyvos 92/85 8 straipsnyje, kuriuo reglamentuojamos motinystės atostogos, nustatyta:
„1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad 2 straipsnyje nurodytos darbuotojos turėtų teisę į bent 14 savaičių nepertraukiamas motinystės atostogas prieš ir (arba) po gimdymo, remiantis nacionalinės teisės aktais ir (arba) praktika.
2. Į šio straipsnio 1 dalyje apibrėžtas motinystės atostogas turi įeiti bent dviejų savaičių privalomos motinystės atostogos prieš ir (arba) po gimdymo, remiantis nacionalinės teisės aktais ir (arba) praktika.“
9. Direktyvos 92/85 11 straipsnyje numatyta:
„<...>
2. 8 straipsnyje nurodytu atveju turi būti garantuota:
<...>
b) 2 straipsnyje nurodytų darbuotojų atlyginimo išlaikymas ir (arba) teisė į atitinkamą pašalpą;
<...>“
2. Direktyva 2006/54
10. 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo(7) 2 straipsnyje nustatyta:
„1. Šioje direktyvoje vartojamos tokios sąvokos:
a) tiesioginė diskriminacija – kai dėl lyties vienam asmeniui sudaromos mažiau palankios sąlygos[,] palyginti su sąlygomis, kurios panašioje situacijoje yra, buvo ar būtų sudarytos kitam asmeniui;
b) netiesioginė diskriminacija – kai dėl akivaizdžiai neutralios nuostatos, kriterijaus ar praktikos vienos lyties asmenys gali atsidurti tam tikroje prastesnėje padėtyje nei kitos lyties asmenys, išskyrus atvejus, kai tą nuostatą, kriterijų ar praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis;
<...>
2. Šioje direktyvoje diskriminacija apima:
<...>
c) bet kokį mažiau palankų požiūrį į moterį dėl nėštumo arba motinystės atostogų pagal Direktyvą 92/85.“
11. Direktyvos 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Nei viešajame, nei privačiame sektoriuose, įskaitant viešąsias įstaigas, negali būti nei tiesioginės, nei netiesioginės diskriminacijos dėl lyties šiais aspektais:
<...>
c) užimtumo ir darbo sąlygų, įskaitant atleidimus iš darbo, taip pat užmokesčio, kaip numatyta šioje direktyvoje;
<...>“
12. Direktyvos 2006/54 15 straipsnyje „Grįžimas iš motinystės atostogų“ nustatyta:
„Moteris, išėjusi motinystės atostogų, turi teisę, pasibaigus motinystės atostogoms, grįžti į savo darbą ar lygiavertes pareigas tokiomis sąlygomis, kurios negali būti mažiau palankios jai, ir naudotis visomis geresnėmis darbo sąlygomis, į kurias ji būtų turėjusi teisę, kol nedirbo.“
B – Nacionalinė teisė
13. 2008 m. Žmonių apvaisinimo ir embriologijos įstatyme (Human Fertilisation and Embryology Act 2008, toliau – HFEA) nustatyta, kokie asmenys laikytini tėvais, jei vaiką pagimdė surogatinė motina. Teisine prasme vaiko motina pirmiausia laikoma jį pagimdžiusi surogatinė motina, neatsižvelgiant į tai, ar ji yra jo genetinė motina. Tačiau HFEA 54 straipsnyje numatyta, kad teismas, gavęs atitinkamą socialinių tėvų prašymą, gali priimti vadinamąją nutartį dėl vaiko tėvų pripažinimo (parental order), kurioje nustato, kad teisiškai vaikas turi būti laikomas pareiškėjų vaiku. Tokia nutartis gali būti priimta inter alia, jei įvykdytos šios sąlygos: jei sukuriant embrioną buvo panaudotos bent vieno iš pareiškėjų gametos, jei pareiškėjai yra susituokę arba gyvena kartu siejami panašių santykių, jei prašymą jie pateikia per šešis mėnesius po vaiko gimimo ir jei surogatinė motina pritaria prašymui.
14. 1999 m. Motinystės ir vaiko priežiūros atostogų taisyklėse (Maternity and Parental Leave etc. Regulations 1999) numatyta, kad motinystės atostogomis (maternity leave) gali pasinaudoti nėščios moterys. 2002 m. Vaiko priežiūros ir įvaikinimo atostogų taisyklėse (Paternity and Adoption Leave Regulations 2002) įvaikinimo atveju tam tikromis sąlygomis numatyta teisė į įvaikinimo atostogas (adoption leave). Asmenims, kuriems nutartimi dėl vaiko tėvų pripažinimo buvo pripažintos tėvų pareigos surogatinės motinos pagimdytam vaikui, tam tikromis sąlygomis gali būti suteiktos nemokamos atostogos.
15. Pagal 2010 m. Įstatymą dėl lygių galimybių (Equality Act 2010) nepalankus požiūris dėl nėštumo arba motinystės atostogų laikytinas atitinkamos moters diskriminacija.
III – Faktinės aplinkybės ir prejudiciniai klausimai
16. Ieškovė pagrindinėje byloje (toliau – C. D.) dirba vienoje iš atsakovės pagrindinėje byloje ligoninių. Atsakovė – tai valstybės institucija National Health Service Foundation (Nacionalinis sveikatos tarnybos fondas).
17. C. D. labai norėjo vaikų, todėl nusprendė jų susilaukti padedama surogatinės motinos. Vaikui pradėti buvo panaudota jos partnerio sėkla ir kitos moters, ne C. D., kiaušialąstė.
18. Surogatinė motina kūdikį pagimdė 2011 m. rugpjūčio 26 d. C. D. motinos vaidmens ėmėsi ir krūtimi maitinti kūdikį pradėjo praėjus valandai nuo gimimo. Kūdikį krūtimi ji maitino tris mėnesius. 2011 m. gruodžio 19 d. teismas, gavęs atitinkamą prašymą, priėmė HFEA reglamentuojamą nutartį dėl vaiko tėvų pripažinimo, kuria C. D. ir jos partneriui, kaip vaiko tėvams, buvo pripažinta visa ir nuolatinė atsakomybė už jį.
19. Kadangi nėra specialių surogatinę motinystę reglamentuojančių minėtos institucijos taisyklių ar teisės aktų, C. D., dar prieš vaikui gimstant, vadovaudamasi įvaikinimo atostogas reglamentuojančiomis nuostatomis, pateikė atsakovei pagrindinėje byloje prašymą išleisti ją mokamų atostogų „dėl surogatinės motinystės“(8), tačiau jos prašymas nebuvo patenkintas. Tačiau 2011 m. birželio mėn., taigi dar prieš vaikui gimstant, gavusi naują prašymą, atsakovė pagrindinėje byloje pakeitė nuomonę, atitinkamai pritaikė įvaikinimo atostogas reglamentuojančias nuostatas ir išleido C. D. mokamų atostogų.
20. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui įteiktame ieškinyje C. D., remdamasi tuo, kad iš pradžių jos prašymas buvo atmestas, tvirtina, jog ji buvo neteisėtai diskriminuojama dėl lyties ir (arba) nėštumo ir motinystės. Be to, ji teigia, kad patyrė nepalankų požiūrį dėl nėštumo ir motinystės ir dėl to, kad norėjo pasinaudoti motinystės atostogomis.
21. Atsakovė pagrindinėje byloje neigia padariusi teisės pažeidimą, nes, jos teigimu, C. D. neturi teisės į jokias mokamas atostogas – nei į motinystės, nei į įvaikinimo. Tokią teisę esą turi tik vaiką pagimdžiusios ar įsivaikinusios moterys.
22. Employment Tribunal Newcastle upon Tyne nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
1. Ar Nėščių darbuotojų direktyvos 92/85/EEB 1 straipsnio 1 dalyje ir (arba) 2 straipsnio c punkte, 8 straipsnio 1 dalyje, 11 straipsnio 2 dalies b punkte numatytai motinai, turinčiai vaiką pagal surogatinės motinystės sutartį, numatyta teisė eiti motinystės atostogų?
2. Ar Nėščių darbuotojų direktyvoje 92/85 numatytai motinai, turinčiai vaiką pagal surogatinės motinystės sutartį, numatyta teisė eiti motinystės atostogų, jeigu ji:
a) gali po kūdikio gimimo maitinti jį krūtimi ir (arba)
b) po kūdikio gimimo maitina jį krūtimi?
3. Ar yra pažeidžiamas nauja redakcija išdėstytos Vienodo požiūrio direktyvos 2006/54/EB 14 straipsnis, aiškinamas kartu su jos 2 straipsnio 1 dalies a punktu ir (arba) b punktu, 2 straipsnio 2 dalies c punktu, jeigu darbdavys atsisako numatytai motinai, turinčiai vaiką pagal surogatinės motinystės sutartį, suteikti motinystės atostogas?
4. Ar dėl darbuotojos siejimo su vaiko surogatine motina nauja redakcija išdėstytos Vienodo požiūrio direktyvos 2006/54 14 straipsnis, aiškinamas kartu su jos 2 straipsnio 1 dalies a punktu ir (arba) b punktu, 2 straipsnio 2 dalies c punktu, gali būti pažeidžiamas, jeigu numatytai motinai, turinčiai vaiką pagal surogatinės motinystės sutartį, atsisakoma suteikti motinystės atostogas?
5. Ar dėl numatytos motinos siejimo su surogatine vaiko motina nauja redakcija išdėstytos Vienodo požiūrio direktyvos 2006/54 14 straipsnis, aiškinamas kartu su jos 2 straipsnio 1 dalies a punktu ir (arba) b punktu, 2 straipsnio 2 dalies c punktu, gali būti pažeidžiamas, jeigu numatyta motina, turinti vaiką pagal surogatinės motinystės sutartį, yra vertinama ne taip palankiai?
6. Jeigu atsakymas į 4 klausimą yra teigiamas, ar paties numatytos motinos statuso pakanka, kad ji įgytų teisę į motinystės atostogas dėl to, kad yra siejama su vaiko surogatine motina?
7. Jeigu atsakymas į kurį nors iš šių klausimų – 1, 2, 3 ir 4 – yra teigiamas:
7.1. ar Nėščių darbuotojų direktyva 92/85 atitinkamais aspektais veikia tiesiogiai ir
7.2. ar nauja redakcija išdėstyta Vienodo požiūrio direktyva 2006/54 atitinkamais aspektais veikia tiesiogiai?
IV – Procesas Teisingumo Teisme
23. Per procesą Teisingumo Teisme savo rašytinių ir žodinių pastabų pateikė C. D., atsakovė pagrindinėje byloje, Airijos ir Graikijos vyriausybės ir Europos Komisija. Be to, rašytinių pastabų pateikė Ispanijos, Portugalijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybės.
V – Teisinis vertinimas
A – Dėl priimtinumo
24. Pirmiausia kyla klausimas, ar prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas, nes C. D, kaip ji ir prašė, galiausiai buvo išleista mokamų atostogų.
25. Atsakydamas į atitinkamą klausimą per teismo posėdį, C. D. advokatas teigė, kad darbdavys atostogų ją išleido savo nuožiūra, o ne todėl, kad ji turėjo į jas teisę. Ji teigia, kad ketina prašyti surogatinės motinos pagimdyti dar vieną vaiką, todėl ji suinteresuota pateikti ieškinį nacionaliniam teismui, nes siekia, kad šis teisės klausimas būtų išaiškintas. Ar toks ieškinys priimtinas pagal Jungtinės Karalystės teisę, nepatikslino nei C. D., nei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
26. Nustatyti, ar asmuo pagrindinėje byloje tebėra suinteresuotas pareikšti ieškinį, turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, vadovaudamasis nacionalinės teisės aktais. Teisingumo Teismas negali vertinti šio klausimo.
27. Veikiau Teisingumo Teismas gali nuspręsti neatsakyti į nacionalinio teismo pateiktus prejudicinius klausimus tik tada, kai pastarojo prašomas Sąjungos teisės akto išaiškinimas arba galiojimo įvertinimas akivaizdžiai neturi jokio ryšio su pagrindinės bylos faktais ar dalyku, kai problema hipotetinė arba kai Teisingumo Teismas neturi faktinių arba teisinių duomenų, reikalingų norint tinkamai atsakyti į jam pateiktus klausimus(9).
28. Nagrinėjamu atveju egzistuoja pakankamas ryšys su pagrindinės bylos, kurioje C. D. aiškiai remiasi prejudiciniuose klausimuose minimomis Sąjungos teisės nuostatomis, o atsakovė ginčija jos argumentus, dalyku. Taigi iškelti teisės klausimai nėra hipotetinio pobūdžio ir gali būti įvertinti atsižvelgiant į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktą išsamią informaciją apie faktines ir teisines aplinkybes. Todėl reikia pripažinti, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas.
B – Dėl prejudicinių klausimų vertinimo
29. Šie prejudiciniai klausimai susiję, viena vertus, su Direktyva 92/85, kita vertus, su Direktyva 2006/54. Vertinant Direktyvą 92/85, reikia patikrinti, ar socialinei motinai pagal ją suteikiama teisė į motinystės atostogas ir jei taip, kokiomis sąlygomis. Be to, vertinant Direktyvą 2006/54, reikia patikrinti, ar neišleidimas motinystės atostogų pagrindinės bylos aplinkybėmis gali būti laikomas diskriminavimu dėl lyties.
1. Su Direktyva 92/85 susiję klausimai
30. Pirmuose dviejuose klausimuose ir pirmoje septintojo prejudicinio klausimo dalyje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar „numatytos motinos“, t. y. socialinės motinos, teisė į mokamas motinystės atostogas gali būti kildinama iš Direktyvos 92/85. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pirmiausia siekia išsiaiškinti, ar atsakant į šiuos klausimus turi reikšmės tai, kad socialinė motina vaiką maitina arba gali maitinti krūtimi.
31. Direktyvos 92/85 8 straipsnyje nustatyta, kad šios direktyvos „2 straipsnyje nurodytos darbuotojos“ turi teisę į motinystės atostogas.
32. Šioje direktyvoje nėra surogatinę motinystę reglamentuojančių nuostatų. Joje nėra nei pasakyta, kad ji taikoma ir socialinei motinai, nei aiškiai nustatyta, kad socialinei motinai ji netaikoma.
33. Taigi pirmiausia kyla klausimas, ar socialinės motinos apskritai patenka į Direktyvos 92/85 taikymo sritį.
a) Galimybė taikyti Direktyvą 92/85 socialinėms motinoms
34. Vertinant, ar Direktyva 92/85 gali būti taikoma socialinėms motinoms, reikia remtis Direktyvos 92/85 2 straipsniu. Šioje nuostatoje apibrėžta, kokie asmenys, siekiant Direktyvos 92/85 1 straipsnyje numatytų tikslų, gali turėti teisę į motinystės atostogas, kaip jos suprantamos pagal Direktyvos 92/85 8 straipsnį. Pagal 2 straipsnį šią teisę turi nėščios darbuotojos (2 straipsnio a punktas), neseniai pagimdžiusios darbuotojos (2 straipsnio b punktas) ir maitinančios krūtimi darbuotojos (2 straipsnio c punktas).
i) Direktyvos 92/85 2 straipsnio formuluotė
35. Socialinė motina pati niekada nebuvo nei nėščia, nei neseniai pagimdžiusi, todėl jai, sprendžiant iš formuluotės, akivaizdžiai negali būti taikomas nei Direktyvos 92/85 2 straipsnio a punktas, nei b punktas.
36. Tačiau dirbanti ir vaiką krūtimi maitinanti socialinė motina gali būti laikoma „maitinančia krūtimi darbuotoja“ (Direktyvos 92/85 2 straipsnio c punktas). O nemaitinančių krūtimi socialinių motinų Direktyvos 92/85 formuluotės neapima.
37. Tačiau kyla klausimas, ar Direktyvos 92/85 taikymas socialinėms motinoms neprieštarauja šios direktyvos sistemai ir tikslams, į kuriuos reikia atsižvelgti ją aiškinant(10).
ii) 2 straipsnio c punkto vieta Direktyvos 92/85 sistemoje atsižvelgiant į reguliavimo koncepciją
38. Atsakovė pagrindinėje byloje, Komisija, Jungtinė Karalystė ir Ispanijos Karalystė nemano, kad Direktyvos 92/85 „2 straipsnyje nurodytos darbuotojos“ yra atskiros asmenų grupės. Jos visos esą turi vieną bendrą bruožą – tai, kad jos pačios pagimdė arba pagimdys vaiką. Taigi jos visos esą yra biologinės šio vaiko motinos. Į tai atsižvelgdama Komisija daro nuorodą į Direktyvos 92/85 8 straipsnį, kuris, jos nuomone, negali būti taikomas socialinėms motinoms vien dėl to, kad šioje nuostatoje kalbama apie motinystės atostogas „prieš ir (arba) po gimdymo“; vadinasi, ji gali būti taikoma tik moterims, kurios vaiką pagimdė pačios. Be to, Airijos vyriausybė daro nuorodą į Direktyvos 92/85 10 straipsnį, kuriame nustatyta, kad bendras draudimas atleisti iš darbo taikomas „nuo <…> nėštumo pradžios iki <…> motinystės atostogų pabaigos“.
39. Direktyvos 92/85 struktūra ir reglamentavimo sistema iš tiesų rodo, kad ją taikant pirmiausia reikia remtis monistine biologinės motinystės koncepcija. Gali būti, kad teisės aktų leidėjas nepagalvojo, jog nėščia ir maitinanti krūtimi darbuotoja gali būti du skirtingi asmenys. Tačiau šiuo aspektu į Direktyvą 92/85 reikia žvelgti jos istoriniame kontekste. Praeito amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje surogatinė motinystė nebuvo toks paplitęs reiškinys kaip šiandien. Todėl nekeista, kad Direktyvos 92/85 norminė struktūra grindžiama biologinės motinystės koncepcija.
– Tarpinė išvada
40. Galima daryti tarpinę išvadą, kad Direktyvos 92/85 2 straipsnio formuluotė apima tik krūtimi maitinančias socialines motinas ir kad šios direktyvos sistemoje surogatinės motinystės fenomenas, rodos, nėra žinomas.
41. Tačiau tai, kad teisės aktų leidėjas nepagalvojo apie šį ypatingą atvejį, dar nereiškia, kad Direktyva 92/85 visiškai negina socialinių motinų. Veikiau reikia remtis Direktyvos 92/85 tikslais ir išsiaiškinti klausimą, ar Direktyvoje 92/85 numatyta apsauga turi būti taikoma ir socialinėms motinoms.
iii) Direktyvos 92/85 2 straipsnio taikymas socialinėms motinoms remiantis Direktyva 92/85 siekiamais tikslais
42. Kaip teisingai pažymi Airijos, Portugalijos ir Ispanijos vyriausybės, be kita ko, darydamos nuorodą į Direktyvos 92/85 1 straipsnį, jos tikslas yra apsaugoti 2 straipsnyje nurodytų darbuotojų sveikatą, turint galvoje jų ypatingą „pažeidžiamumą“(11). Darbo vietoje darbuotojoms, kurios rengiasi tapti motinomis arba yra jaunos motinos, dėl jų fizinės būsenos gali grėsti tam tikri pavojai. Tačiau Direktyvoje 92/85 nereikalaujama, kad egzistuotų konkreti grėsmė(12); joje nustatyta, kad 2 straipsnyje nurodyta asmenų grupė, jei reikia, turi būti apskritai apsaugota nuo kenksmingų veiksnių ir procesų(13) ar sveikatai pavojingų darbo sąlygų, pavyzdžiui darbo naktį, poveikio rizikos(14). Be to, penkioliktoje konstatuojamojoje dalyje, kalbant apie specialią apsaugą nuo atleidimo iš darbo, nustatyta, kad reikia užkirsti kelią neigiamam poveikiui „nėščių, neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų fizin[ei] ir psichin[ei] būsen[ai]“.
43. Socialinėms motinoms gali kilti ne visi Direktyvoje 92/85 minimi potencialūs pavojai. Socialinės motinos nėra nėščios, todėl grėsmės jų nėštumui dėl ypatingų darbo sąlygų nekyla. Po gimdymo jų sveikatai nekyla tokios rizikos kaip neseniai pagimdžiusioms darbuotojoms, ir joms nereikia fiziškai atsigauti po gimdymo.
44. Tačiau vaiką krūtimi maitinančių socialinių motinų padėtis yra panaši į krūtimi maitinančių biologinių motinų padėtį. Abiem atvejais egzistuoja pavojus sveikatai, pavyzdžiui, jei jos dirba su chemikalais arba ypatingomis darbo sąlygomis. Be to, abiem atvejais vaiko priežiūra atima daug laiko.
45. Be to, kaip yra nustatęs Teisingumo Teismas, Direktyva 92/85 (pirmiausia joje numatytomis motinystės atostogomis) siekiama ne tik apsaugoti darbuotoją. Veikiau, užtikrinant motinystės atostogas, norima apsaugoti ir ypatingą motinos ir vaiko ryšį laikotarpiu po nėštumo ir gimdymo, o tai atitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsnį. Šis tarp motinos ir vaiko beužsimezgantis ryšys neturi nukentėti dėl to, kad motina tuo pat metu yra priversta dirbti(15).
46. Šis siekis apsaugoti motinos ir vaiko ryšį netgi leido teigti, kad Direktyva 92/85 taikytina visoms socialinėms motinoms, neatsižvelgiant į tai, ar socialinė motina maitina savo vaiką krūtimi, ar ne(16). Tačiau bet kuriuo atveju šis siekis ypač aktualus krūtimi maitinančioms socialinėms motinoms, kaip antai ieškovei pagrindinėje byloje, gali būti, kad netgi aktualesnis negu krūtimi maitinančioms biologinėms motinoms. Juk socialinė motina, kaip ir pati vaiką pagimdžiusi motina, rūpinasi kūdikiu, už kurio gerovę ji yra atsakinga. Tačiau kadangi ji pati nebuvo nėščia, ji susiduria su iššūkiu – sukurti su vaiku ryšį, integruoti jį į šeimą ir įsijausti į motinos vaidmenį. Šis „ypatingas motinos ir vaiko ryšys laikotarpiu po nėštumo ir gimdymo“ socialinių motinų atveju turi būti apsaugotas taip pat, kaip ir biologinių motinų atveju.
47. Todėl daugiausia su teisės aktų sistema susijusiais samprotavimais grindžiami Komisijos argumentai, kad, atsižvelgiant į Direktyvos 92/85 kontekstą, motinystės negalima atsieti nuo nėštumo, neįtikina. Reprodukcinė medicina spėjo pralenkti teisės aktų leidėjo sistemą, tačiau tai nereiškia, kad dėl to susiklostė tokia faktinė situacija, kuriai esant teisės aktų leidėjo ketinimai visiškai nepaliečia socialinių motinų. Panašiai kaip anksčiau buvo pasitelkiamos žindyvės, surogatinės motinystės atveju motinos vaidmuo veikiau tenka dviem moterims, kurių apsauga, numatyta Direktyvoje 92/85, privalo būti užtikrinta kiekvienai jų aktualiu laikotarpiu: surogatinei motinai, išnešiojusiai vaiką, tačiau neprižiūrinčiai jo po gimdymo, reikalinga tik nėščiai darbuotojai ir neseniai pagimdžiusiai darbuotojai suteikiama apsauga. O socialinei motinai, kuri pati nebuvo nėščia, bet prižiūri kūdikį ir galbūt maitina jį krūtimi, reikia po vaiko gimimo taikomos apsaugos.
48. Taigi, turint galvoje medicinos pažangos sukurtas galimybes, atsižvelgiant į Direktyva 92/85 siekiamus tikslus reikia direktyvos 2 straipsnyje apibrėžtai asmenų grupei taikyti ne monistinę biologinę, o funkcinę sampratą. Socialinė motina, kuri pagal iš anksto sudarytą sutartį su surogatine motina, kaip ir buvo planuota, pradeda rūpintis kūdikiu iš karto vos tik jam gimus vietoj biologinės motinos, po vaiko gimimo pakeičia jo biologinę motiną, ir nuo šio momento ji turi turėti tokias pat teises, kurias turėtų surogatinė motina.
49. Tuo ir skiriasi nuo įvaikinimo, kada dėl dviejų moterų sudaryto susitarimo dėl vaiko tolesnio konkretaus likimo paprastai nėra dar prieš vaiko gimimą užmegzto besirūpinančios motinos ryšio.
50. Teisingumo Teismo sprendimas byloje Mayr(17) tokiam požiūriui neprieštarauja. Byloje Mayr buvo nagrinėjamas klausimas, nuo kada darbuotoja dirbtinio apvaisinimo atveju laikoma nėščia, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 92/85. Teisingumo Teismas savo sprendime, viena vertus, neatmetė galimybės, kad Direktyva 92/85 gali būti taikoma ir tuomet, kai naudojamos reprodukcinės medicinos priemonės, kita vertus, nustatė, kad minėtoji direktyva gali būti taikoma nuo to momento, nuo kurio moteris būtų laikoma nėščia ir natūralaus pastojimo atveju(18).
51. Pritaikius šias mintis surogatinės motinystės atvejui ir teisėms, kurios suteikiamos socialinei motinai pagal Direktyvą 92/85, paaiškėja, kad socialinė motina Direktyvos 92/85 suteikiama apsauga gali remtis tuomet, tačiau bet kuriuo atveju tik tuomet, kai paima vaiką savo priežiūron ir taip prisiima motinos vaidmenį, nes nuo šio momento jos padėtis tampa panaši į biologinės motinos.
52. Tačiau jei būtų laikoma, kad socialinės motinos nepatenka į Direktyvos 92/85 2 straipsnio taikymo sritį, nuo to nukentėtų surogatinės motinos pagimdyti vaikai ir tai prieštarautų esminei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnio minčiai, kad visuose valstybės ar privačių institucijų veiksmuose, susijusiuose su vaikais, pirmiausia turi būti vadovaujamasi vaiko interesais.
– Tarpinė išvada
53. Taigi galima daryti dar vieną tarpinę išvadą, kad, atsižvelgiant į Direktyva 92/85 siekiamus tikslus, bent jau krūtimi maitinančios socialinės motinos situacija yra tokia pat, kaip krūtimi maitinančios biologinės motinos. Be to, ir socialinė motina, ir biologinė motina gali būti laikomos „maitinančiomis krūtimi darbuotojomis“.
54. Tačiau Direktyva 92/85 galėtų būti taikoma ir nemaitinančioms krūtimi socialinėms motinoms.
iv) Ar galima Direktyvos 92/85 2 straipsnį taikyti nemaitinančioms krūtimi socialinėms motinoms?
55. Dabar reikia įvertinti, ar, atsižvelgiant į apsauginę Direktyvos 92/85 paskirtį, jos 2 straipsnį reikia taikyti ir socialinėms motinoms, kurios rūpinasi vaiku po jo gimimo kaip motinos, tačiau nemaitina jo krūtimi.
56. Tiesa, pagrindinėje byloje laikytina, kad socialinė motina iš tiesų maitino vaiką krūtimi. Tačiau antruoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas aiškiai klausia, ar maitinimas krūtimi turi reikšmės patvirtinant teisę į motinystės atostogas, todėl reikia išnagrinėti ir šį klausimą. Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką pirmiausia bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris turi prisiimti atsakomybę dėl būsimo sprendimo priėmimo, privalo, atsižvelgdamas į bylos ypatumus, įvertinti Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą. Jei nacionalinių teismų pateikti klausimai susiję su Sąjungos teisės nuostatos aiškinimu, Teisingumo Teismas iš esmės privalo priimti sprendimą(19).
57. Tai taikytina juo labiau, kai pagrindinėje byloje ginčas vyksta dėl to, ar egzistuoja bendro pobūdžio, taigi su maitinimu krūtimi galbūt nesusijusi „teisė į mokamas atostogas dėl surogatinės motinystės“, atitinkanti teisę į įvaikinimo atostogas. Taigi klausimas dėl maitinimo krūtimi nagrinėjamu atveju nėra hipotetinis ir turi būti išaiškintas.
58. „Maitinančios krūtimi darbuotojos“ sąvokos aiškinimas iš pirmo žvilgsnio kelia abejonių, kai kalbama ne tik apie maitinančias krūtimi tiesiogine šio žodžio prasme, bet ir apskritai besirūpinančias vaiku socialines motinas.
59. Pirma, tai neatitinka nuostatos formuluotės, kurioje konkrečiai minimas vaiko maitinimas krūtimi. Apie tai būtina pranešti darbdaviui, kad jis galėtų pritaikyti darbo sąlygas ypatingiems maitinančios krūtimi darbuotojos poreikiams. Ši prievolė informuoti darbdavį nėra aktuali kūdikio nemaitinančioms krūtimi moterims.
60. Tačiau Direktyvos 92/85 2 straipsnyje motinoms ne tik garantuojama apsauga darbo vietoje, bet ir suteikiama teisė į motinystės atostogas, kaip jos suprantamos pagal Direktyvos 92/85 8 straipsnį. Ieškant atsakymo į klausimą, kas įeina į šią teisę turinčių asmenų grupę, reikia remtis ne tik Direktyvos 92/85 2 straipsniu, bet ir atsižvelgti į motinystės atostogų apsauginę paskirtį. Kaip jau minėta, šia apsauga siekiama užtikrinti, kad motina galėtų netrukdoma sukurti ryšį su vaiku laikotarpiu po jo gimimo. Šiuo aspektu motinystės atostogų apsauga įtvirtinta pirminėje teisėje – Pagrindinių teisių chartijos 7 ir 24 straipsniuose. Tai, kad pagal Pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnio 3 dalį kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, ypač taikytina kūdikiui ir jo santykiui su juo besirūpinančia motina ir yra viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurių Direktyvoje 92/85 numatytos motinystės atostogos.
61. O kūdikio konkretaus maitinimo klausimas yra ne toks svarbus. Ar vaikas maitinamas krūtimi, ar nenatūraliu būdu, priklauso nuo aplinkybių, kurioms motina įtakos turi tik iš dalies, ir negali lemti to, ar vaiku besirūpinanti motina po jo gimimo bus išleista motinystės atostogų, ar ne.
62. Biologinė motina, kuri teisę į motinystės atostogas turi jau pagal Direktyvos 92/85 2 straipsnio a ir b punktus, šios teisės nepraranda tuo atveju, jei nusprendžia vaiką po jo gimimo maitinti nenatūraliu būdu. Tas pat turi būti taikoma ir socialinei motinai, juolab kad ji dėl funkcijų pasidalijimo su surogatine motina motinystės atostogomis apskritai gali pasinaudoti tik po vaiko gimimo. Jei nustatant, ar socialinė motina po vaiko gimimo privalo būti išleista motinystės atostogų, lemiamą reikšmę turėtų vaiko maitinimo būdas, būtų nepakankamai atsižvelgiama į Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintą būtinybę užtikrinti netrukdomą motinos ir vaiko ryšio raidą.
63. Todėl, kalbant apie socialines motinas, su pirmine teise susiję teleologiniai samprotavimai dėl išleidimo motinystės atostogų rodo, kad Direktyvos 92/85 2 straipsnis turi būti aiškinamas taip: jis gali būti taikomas ir darbuotojoms, kurios savo vaiko krūtimi iš tiesų nemaitina. Jei valstybėje narėje pripažįstama surogatinė motinystė ir motinos funkcijų pasidalijimas tarp dviejų moterų, ji privalo socialinei motinai suteikti atitinkamas teises į motinystės atostogas.
64. Tačiau, jei vadovausimės šiuo požiūriu, pagal kurį remiamasi tuo, ar atitinkama valstybė narė pripažįsta surogatinę motinystę, gali kilti klausimas (tiesa, nagrinėjamu atveju neturintis lemiamos reikšmės sprendimui), ar Direktyva 92/85 socialinėms motinoms gali būti taikoma tik tuomet, jei atitinkamos valstybės narės nacionalinės teisės aktuose pripažįstama ir surogatinės motinystės koncepcija.
65. Nagrinėjamu atveju šio klausimo plačiau svarstyti nereikia, nes pagal taikytinas nacionalinės teisės nuostatas surogatinės motinystės sutartis yra teisiškai galiojanti, o socialinei motinai nutartimi dėl vaiko tėvų pripažinimo buvo pripažintos tėvų pareigos vaikui.
66. Taip pat, turint galvoje pagrindinės bylos aplinkybes, nebūtina atsakyti į klausimą, kaip vertinti, pavyzdžiui, atvejus su tarptautiniu elementu, kai socialinės motinos kilmės valstybės narės teisėje surogatinės motinystės koncepcija pripažįstama, o darbo vietoje galiojančioje teisėje – ne.
67. Bent jau tuo atveju, kai valstybėje narėje, kurioje reiškiamos iš Direktyvos 92/85 kylančios teisės, teisiniai socialinės motinos ir vaiko santykiai konkrečiu atveju yra pripažįstami, minėta direktyva turėtų būti taikoma socialinėms motinoms, kurios iš karto po vaiko gimimo pakeičia surogatinę motiną.
v) Tarpinė išvada dėl a punkto
68. Taigi konstatuotina, kad tokiomis aplinkybėmis, kaip antai susiklosčiusios pagrindinėje byloje, dėl išleidimo motinystės atostogų socialinės motinos laikytinos „[Direktyvos 92/85] 2 straipsnyje nurodyt[omis] darbuotoj[omis]“ ir Direktyva 92/85 gali būti joms taikoma, kai jos pradeda rūpintis vaiku po jo gimimo.
b) Teisė į motinystės atostogas, kaip jos suprantamos pagal Direktyvos 92/85 8 straipsnį
69. Taigi, kaip darbuotoja, nurodyta Direktyvos 92/85 2 straipsnyje, socialinė motina turi teisę į motinystės atostogas, kaip jos suprantamos pagal Direktyvos 92/85 8 straipsnį.
70. Direktyvoje 92/85 remiamasi nepertraukiamų, vienam ir tam pačiam asmeniui priklausančių atostogų principu. Tačiau surogatinės motinystės atveju, siekiant tinkamai atsižvelgti į ypatingą susijusių moterų padėtį, šį principą reikėtų sukonkretinti. Juk jos abi – iš dalies netgi tuo pat metu – turi Direktyvos 92/85 8 straipsnyje numatytą teisę.
71. Kol vaikas dar negimė, teisę į motinystės atostogas gali turėti tik surogatinė motina, kaip nėščia darbuotoja (Direktyvos 92/85 2 straipsnio a punktas). Vaikui gimus, šią teisę turi surogatinė motina, kaip neseniai pagimdžiusi darbuotoja (Direktyvos 92/85 2 straipsnio b punktas), ir socialinė motina po to, kai pradeda rūpintis vaiku po jo gimimo.
72. Todėl kyla klausimas, ar reikia padalyti iš viso mažiausiai 14 savaičių motinystės atostogas susijusioms moterims ir jei reikia, kaip. Kadangi surogatinė motinystė konkrečiai nėra reglamentuota, iš esmės reikia remtis Direktyva 92/85 siekiamais tikslais ir, kiek tai yra įmanoma surogatinės motinystės atveju, atsižvelgti į sisteminius Direktyvos 92/85 nurodymus.
73. Pirmiausia konstatuotina, kad pagal Direktyvos 92/85 8 straipsnio 2 dalį bet kuriuo atveju turi būti suteiktos bent dviejų savaičių privalomos motinystės atostogos. Kadangi ir surogatinė, ir socialinė motina yra „[Direktyvos 92/85] 2 straipsnyje nurodytos darbuotojos“, abiem moterims šios atostogos turi būti suteiktos visos ir nesutrumpintos, neišskaičiuojant iš vienos moters atostogų kitos moters paimtų atostogų.
74. Antra, konstatuotina, kad surogatinės motinystės koncepcija, perkelta į Direktyvos 92/85 sistemą, negali būti pagrindas reikšti teisę į visas priklausančias atostogas du kartus. Veikiau motinystės atostogos turi atspindėti susijusių moterų pasidalytus vaidmenis. Vadinasi, atostogos, kuriomis pasinaudojo surogatinė motina, turi būti išskaičiuotos iš socialinės motinos atostogų, ir atvirkščiai.
75. Ar galima motinystės atostogas susijusioms moterims padalyti pariteto pagrindais, kiek kuriai moteriai priklauso atostogų ir ką daryti, jei jos negali pasiekti susitarimo šiuo klausimu, iš Direktyvos 92/85 tikslų ir jos sistemos konkrečiai nematyti, tačiau tam tikras išvadas galima daryti iš parametrų, į kuriuos būtina atsižvelgti ieškant atsakymo į šiuos klausimus. Pirmiausia, dalijant motinystės atostogas, reikia tinkamai atsižvelgti į minėtąja direktyva ginamus interesus. Prieš vaikui gimstant, svarbiausia yra nėščiosios apsauga, o jam gimus – neseniai pagimdžiusios darbuotojos apsauga ir vaiko gerovė. Į šias saugomas vertybes reikia tinkamai atsižvelgti sudarant susitarimą dėl motinystės atostogų pasidalijimo ir šis susitarimas visų pirma neturi pažeisti vaiko interesų. Kadangi Direktyvos 92/85 8 straipsnyje nustatyta, kad motinystės atostogos detaliai reglamentuojamos nacionalinės teisės aktuose, manytina, kad reikia vadovautis juose reglamentuojamu vertinimu. Ko gero, čia galima būtų pagal analogiją taikyti solidariosios prievolės kreditorių santykius reglamentuojančias nuostatas.
c) Išvada dėl pirmojo ir antrojo prejudicinių klausimų
76. Taigi į pirmąjį ir antrąjį prejudicinius klausimus reikia atsakyti taip: tokiu atveju, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, socialinė motina, turinti vaiką pagal surogatinės motinystės sutartį, vadovaujantis Direktyvos 92/85 2 ir 8 straipsniais, po vaiko gimimo turi teisę į motinystės atostogas bet kuriuo atveju tuomet, jei ji pradeda rūpintis vaiku po jo gimimo, jei atitinkamoje valstybėje narėje surogatinė motinystė yra leidžiama ir jei įvykdytos jos nacionalinėje teisėje numatytos sąlygos, net jei socialinė motina vaiko po gimimo ir nemaitina krūtimi; atostogos, viena vertus, privalo trukti mažiausiai dvi savaites, kita vertus, iš jų turi būti išskaičiuotos bet kurios motinystės atostogos, kuriomis jau pasinaudojo surogatinė motina.
d) Dėl septintojo prejudicinio klausimo pirmos dalies
77. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas septintojo prejudicinio klausimo pirmoje dalyje, be kita ko, klausia, ar Direktyva 92/85 „veikia tiesiogiai“. Dėl motinystės atostogų kyla tam tikrų abejonių, nes iš Direktyvos 92/85 neįmanoma pakankamai tiksliai nustatyti tikslaus teisės turinio ir jos padalijimo tarp surogatinės ir socialinės motinos. Tačiau minėtoji direktyva leidžia daryti išvadą, kad socialinę motiną bet kuriuo atveju privalu išleisti dviejų savaičių motinystės atostogų – tai yra būtinas reikalavimas. Jei surogatinė ir socialinė motinos, atsižvelgdamos į minėtąsias saugomas vertybes, sudaro teisiškai galiojantį susitarimą dėl likusių mažiausiai dešimties savaičių pasidalijimo, galima pakankamai tiksliai nustatyti ir teisę į likusias atostogas. Šiuo klausimu laikytina, kad Direktyva 92/85 veikia tiesiogiai.
78. Įvertinus Direktyvą 92/85, reikia įvertinti ir Direktyvą 2006/54.
2. Prejudiciniai klausimai, susiję su Direktyva 2006/54
79. 3, 4, 5 ir 6 prejudiciniai klausimai ir septintojo prejudicinio klausimo antra dalis susiję su vienodu požiūriu į vyrus ir moteris pagal Direktyvą 2006/54. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pirma, klausia, ar tuo atveju, jeigu darbdavys atsisako socialinei motinai suteikti motinystės atostogas, yra pažeidžiama Direktyva 2006/54. Antra, jis klausia, ar socialinė motina gali būti laikoma diskriminuojama dėl jos santykio su surogatine motina.
80. Reikia pritarti Komisijai ir Jungtinei Karalystei, kad Direktyva 2006/54 pagrindinėje byloje negali būti taikoma. Nagrinėjama byla nėra susijusi su „moterų ir vyrų lygių galimybių bei vienodo požiūrio į moteris ir vyrus princip[o] užimtumo ir profesinės veiklos srityje“ užtikrinimu (Direktyvos 2006/54 1 straipsnis). Toliau šis klausimas aptariamas detaliau.
a) Dėl trečiojo ir ketvirtojo prejudicinių klausimų
81. Trečiuoju ir ketvirtuoju prejudiciniais klausimais iš esmės klausiama, kokiomis sąlygomis turi būti suteiktos motinystės atostogos, tačiau tai reglamentuojama jau įvertintoje Direktyvoje 92/85. Direktyvos 2006/54 15 straipsnyje reglamentuojamas tik grįžimas iš motinystės atostogų, vadinasi, jų sąlygos yra reglamentuotos kitur.
82. Taigi šiuo atžvilgiu Direktyva 2006/54 negali būti remiamasi.
b) Dėl penktojo prejudicinio klausimo
83. Penktuoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar tuo atveju, jeigu socialinė motina, palyginti su surogatine motina, „vertinama ne taip palankiai“, yra pažeidžiamas Direktyvos 2006/54 14 straipsnis, aiškinamas kartu su jos 2 straipsniu, t. y. ar turi būti laikoma, kad socialinė motina diskriminuojama dėl lyties.
84. Atrodo, šis klausimas susijęs su konkrečiau neįvardytu „nepalankiu požiūriu“, kurį esą patyrė pagrindinės bylos ieškovė. Šis nepalankus požiūris, rodos, iš esmės pasireiškė tuo, kad pagrindinės bylos ieškovę iš pradžių buvo atsisakyta leisti motinystės atostogų, nes nėščia buvo ne ji pati, o surogatinė motina. Šiuo atžvilgiu Direktyva 92/85 yra taikoma(20).
85. Bet kuriuo atveju, neatsižvelgiant į tai, nematyti jokio „mažiau palank[aus] požiūr[io] į [pagrindinės bylos ieškovę] dėl nėštumo arba motinystės atostogų pagal Direktyvą 92/85“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/54 2 straipsnio 2 dalį.
86. Pirma, negalima laikyti, kad socialinė motina dėl nėštumo buvo ne taip palankiai vertinama, nes nėščia buvo ne ieškovė pagrindinėje byloje, o surogatinė motina. Ieškovė pagrindinėje byloje negali remtis surogatinės motinos nėštumu siekdama, kad su ja pačia darbo vietoje būtų elgiamasi kaip su nėščiąja. Antra, prielaidą, kad ieškovė pagrindinėje byloje buvo vertinama ne taip palankiai dėl motinystės atostogų, būtų galima daryti tik tuo atveju, jei jai iš tiesų būtų buvusios suteiktos motinystės atostogos ir jai dėl to būtų buvusios sudarytos ne tokios palankios sąlygos daryti karjerą. Toks atvejis, kai moteris sugrįžta iš motinystės atostogų, reglamentuojamas Direktyvos 2006/54 15 straipsnyje. Tačiau klausimas, ar motinystės atostogos apskritai privalo būti suteiktos, Direktyvoje 2006/54 nereglamentuojamas.
87. Be to, nėra jokio pagrindo manyti, kad ieškovė pagrindinėje byloje buvo tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojama, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/54 2 straipsnio 1 dalį. Bet kuriuo atveju ieškovė pagrindinėje byloje buvo ne taip palankiai vertinama ne dėl savo lyties, palyginti su vyriškos lyties kolegomis, o daugiausia dėl to, kad norą susilaukti vaikų įgyvendino padedama surogatinės motinos. Apie ne tokį palankų požiūrį šiuo atveju būtų galima kalbėti nebent lyginant jį su požiūriu į kitas moteris, kurios nesikreipė į surogatinę motiną, ir bet kuriuo atveju būtų kalbama ne apie Direktyvoje 2006/54 įtvirtintas lygias vyrų ir moterų galimybes ir vienodą požiūrį į juos.
88. Todėl nelaikytina, kad buvo pažeistas Direktyvos 2006/54 14 straipsnis.
c) Išvada dėl 3, 4, 5 ir 6 prejudicinių klausimų ir septintojo prejudicinio klausimo antros dalies
89. Taigi į trečiąjį, ketvirtąjį ir penktąjį prejudicinius klausimus reikia atsakyti neigiamai. Kadangi šeštasis prejudicinis klausimas užduotas tik tuo atveju, jei į ketvirtąjį prejudicinį klausimą būtų atsakyta teigiamai, jo nagrinėti nereikia. Taip pat nebereikia atsakyti ir į septintojo prejudicinio klausimo antrą dalį.
VI – Išvada
90. Todėl siūlau Teisingumo Teismui į prejudicinius klausimus atsakyti taip:
Tokiu atveju, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, socialinė motina, turinti vaiką pagal surogatinės motinystės sutartį, vadovaujantis Direktyvos 92/85 2 ir 8 straipsniais, po vaiko gimimo turi teisę į motinystės atostogas bet kuriuo atveju tuomet, jei ji pradeda rūpintis vaiku po jo gimimo, jei atitinkamoje valstybėje narėje surogatinė motinystė yra leidžiama ir jei įvykdytos jos nacionalinėje teisėje numatytos sąlygos, net jei socialinė motina vaiko po gimimo ir nemaitina krūtimi; atostogos, viena vertus, privalo trukti mažiausiai dvi savaites, kita vertus, iš jų turi būti išskaičiuotos bet kurios motinystės atostogos, kuriomis jau pasinaudojo surogatinė motina.
Pagrindinės bylos aplinkybėmis nematyti, kad būtų pažeistas Direktyvos 2006/54 14 straipsnis.