2015 m. rugsėjo 30 d. Westfälische Drahtindustrie GmbH ir kt. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. liepos 15 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-393/10 Westfälische Drahtindustrie GmbH ir kt. / Europos Komisija
(Byla C-523/15 P)
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Apeliantės: Westfälische Drahtindustrie GmbH, Westfälische Drahtindustrie Verwaltungsgesellschaft mbH & Co. KG, Pampus Industriebeteiligungen GmbH & Co. KG, atstovaujamos advokato C. Stadler
Kita proceso šalis: Europos Komisija
Apeliančių reikalavimai
Apeliantės prašo:
panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek juo nepatenkinti jų reikalavimai;
nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti visą skundžiamą sprendimą ir pripažinti negaliojančiais 2010 m. birželio 30 d. Komisijos sprendimo C(2010) 4387 galutinis dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/38344 – Įtempiamoji plieninė armatūra), iš dalies pakeisto 2010 m. rugsėjo 30 d. Komisijos sprendimu C(2010) 6676 galutinis ir 2011 m. balandžio 4 d. Komisijos sprendimu C(2011) 2269 galutinis, 2 straipsnio 8 punktą ir 2011 m. vasario 14 d. Konkurencijos generalinio direktorato generalinio direktoriaus raštą, kiek jie susiję su apeliantėmis;
nepatenkinus ir šio reikalavimo, sumažinti minėto Komisijos sprendimo 2 straipsnio 8 punkte apeliantėms skirtą baudą;
nepatenkinus ankstesnių reikalavimų, grąžinti bylą Bendrajam Teismui priimti sprendimą dėl 1 ir 2 punktų;
priteisti iš atsakovės pirmojoje instancijoje visas su ginču susijusias bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliacinis skundas pateiktas dėl 2015 m. liepos 15 d. Bendrojo Teismo šeštosios kolegijos sprendimo.
Grįsdamos apeliacinį skundą Westfälische Drahtindustrie GmbH, Westfälische Drahtindustrie Verwaltungsgesellschaft mbH & Co. KG ir Pampus Industriebeteiligungen GmbH & Co. KG nurodo šiuos pagrindus:
Pirma, Bendrasis Teismas pažeidė SESV 261 straipsnį ir Reglamento Nr. 1/20031 31 straipsnį, įgaliojimų paskirstymo ir institucinės pusiausvyros sistemą, taip pat veiksmingos teisinės apsaugos principą, nes nepaisė savo neribotos jurisdikcijos ribų ir iš esmės neišnagrinėjo ginčijamo Komisijos sprendimo; atvirkščiai, jis pats priėmė nepriklausomą sprendimą dėl baudos. Taip Bendrasis Teismas pasielgė kaip administracija ir atėmė iš apeliančių galimybę apsiginti nuo neteisingo faktinių aplinkybių konstatavimo, nes dėl Bendrojo Teismo sprendimų pateikiami apeliaciniai skundai ribojami teisės klausimais.
Antra, skundžiamu sprendimu buvo pažeistas SESV 261 straipsnis ir Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnis, nes Bendrasis Teismas neteisingai nustatė datą, į kurią atsižvelgiant turėjo būti vertinama faktinė ir teisinė padėtis, o naudodamasis savo neribota jurisdikcija – beje, kaip nurodyta anksčiau, neteisingai – rėmėsi faktine ir teisine padėtimi, buvusia jo sprendimo paskelbimo dieną, arba faktinėmis aplinkybėmis, kurios klostėsi 2011–2013 m., t. y. priėmus ginčijamą Komisijos sprendimą. Bendrojo Teismo požiūris nepagrįstas teismo praktika, kurią jis cituoja „šiuo klausimu“; iš Sąjungos teismo praktikos veikiau matyti, kad, pirma, atsižvelgti galima tik į suinteresuotosioms įmonėms naudingą papildomą informaciją, antra, ir tik ji jau buvo prieinama Komisijos sprendimo priėmimo dieną.Trečia, nesilaikydamas proporcingumo ir vienodo požiūrio principų Bendrasis Teismas pažeidė pagrindines apeliančių teises. Nepaisydamas Baudų apskaičiavimo gairių 35 punkte numatyto principo, pagal kurį įmonės, negalinčios išvengti baudos mokėjimo dalimis, paprastai turi galėti sumokėti ją per 3–5 metų laikotarpį, Bendrasis Teismas skyrė apeliantėms netinkamą baudą, kurią jos gali sumokėti tik per labai ilgą laikotarpį. Be to, Bendrasis Teismas nepaisė nagrinėjamų situacijų panašumo, kai analizavo vienodo požiūrio principą siekdamas taikyti Baudos apskaičiavimo gairių 35 punkte numatytus principus ir nustatyti atitinkamą datą.Galiausiai skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas taip pat pažeidė apeliančių pagrindinę procesinę teisę į veiksmingą teisinę apsaugą, nes naudodamasis savo neribota jurisdikcija pasislėpė už Komisijos atliktų baudos skaičiavimų ir šalių nurodytų faktinių aplinkybių. Tai nėra išsami ir neribota kontrolė, kokios reikalaujama iš nepriklausomos institucijos užtikrinant veiksmingą teisinę apsaugą nuo baudą skiriančių Komisijos sprendimų.
____________1 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8
sk., 2 t., p. 205).