Byla C‑108/09

Ker‑Optika bt

prieš

ÀNTSZ Dél‑dunántúli Regionális Intézete

(Baranya megyei bíróság prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Laisvas prekių judėjimas – Visuomenės sveikata – Kontaktinių lęšių pardavimas internetu – Nacionalinės teisės aktai, kuriais kontaktinių lęšių pardavimas leidžiamas tik medicinos reikmenų parduotuvėse – Direktyva 2000/31/EB – Informacinė visuomenė – Elektroninė komercija“

Sprendimo santrauka

1.        Teisės aktų derinimas – Elektroninė komercija – Direktyva 2000/31

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31)

2.        Laisvas prekių judėjimas – Kiekybiniai apribojimai – Lygiaverčio poveikio priemonės

(SESV 34 ir 36 straipsniai; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31 3 straipsnio 4 dalis)

1.        Nacionalinės teisės nuostatos, susijusios su kontaktinių lęšių prekyba, kiek jomis reglamentuojamas tokių lęšių pardavimo internetu veiksmas, t. y., be kita ko, pasiūlymas internetu ir sutarties sudarymas elektroninėmis priemonėmis, patenka į Direktyvos 2000/31 dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) taikymo sritį. Tačiau nacionalinės teisės nuostatos, susijusios su minėtų lęšių pristatymu, nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį.

(žr. 28, 31, 77 punktus ir rezoliucinę dalį)

2.        SESV 34 ir 36 straipsniai bei Direktyva 2000/31 dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) turi būti aiškinami taip, kad jiems prieštarauja nacionalinės teisės aktas, pagal kurį kontaktiniais lęšiais galima prekiauti tik specializuotose medicinos reikmenų parduotuvėse.

Iš tikrųjų toks teisės aktas yra kiekybiniam apribojimui lygiaverčio poveikio priemonė, kuri draudžiama pagal SESV 34 straipsnį, nes jame nustatytas draudimas parduoti kontaktinius lęšius internetu taikomas kitų valstybių narių kilmės kontaktiniams lęšiams, parduodamiems paštu ir pristatomiems nacionalinėje teritorijoje gyvenantiems vartotojams į namus, ir dėl jo kitų valstybių narių ūkio subjektai netenka ypač veiksmingo šių gaminių prekybos būdo, todėl labai apsunkinamas jų patekimas į atitinkamos valstybės narės rinką.

Kadangi teisės akte numatyta, kad kontaktinius lęšius galima įsigyti kvalifikuoto optikos specialisto paslaugas siūlančiose optikos parduotuvėse, toks teisės aktas yra tinkamas tikslui apsaugoti kontaktinių lęšių naudotojų sveikatą įgyvendinti. Vis dėlto tokį teisės aktą priėmęs nacionalinis teisės aktų leidėjas viršijo turimą diskreciją nuspręsti, kokio lygio visuomenės sveikatos apsaugą jis ketina užtikrinti, ir šis teisės aktas turi būti pripažintas viršijančiu tai, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti, nes šį tikslą galima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis nei tos, kurios nustatytos tame teisės akte, t. y. kai tam tikri apribojimai nustatomi tik pirmą kartą išduodant lęšius ir suinteresuotieji ūkio subjektai įpareigojami klientams suteikti galimybę kreiptis į kvalifikuotą optikos specialistą.

Dėl tų pačių priežasčių minėtas teisės aktas, kiek jame nustatytas draudimas parduoti kontaktinius lęšius internetu, negali būti laikomas proporcingu atsižvelgiant į visuomenės sveikatos apsaugos tikslą, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/31 3 straipsnio 4 dalį.

(žr. 58, 64, 74–76, 78 punktus ir rezoliucinę dalį)