GENERALINIO ADVOKATO
PAOLO MENGOZZI IŠVADA,
pateikta 2014 m. balandžio 30 d.(1)
Byla C‑338/13
Marjan Noorzia
(Verwaltungsgerichtshof (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Teisė į šeimos susijungimą – Direktyva 2003/86/EB – 4 straipsnio 5 dalis – Nacionalinės teisės aktas, pagal kurį reikalaujama, kad prieš pateikiant prašymą susijungti su šeima globėjui ir jo sutuoktiniui būtų suėję 21 metai“
1. „Santuoka sudaroma tik laisva būsimų sutuoktinių valia ir visišku abiejų sutarimu“, skelbiama Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 16 straipsnio 2 dalyje(2).
2. Šiuo prašymu priimti prejudicinį sprendimą, kurį pateikė Austrijos Verwaltungsgerichtshof (Vyriausiasis administracinis teismas), Teisingumo Teismo pirmą kartą prašoma nuspręsti dėl Direktyvos 2003/86/EB(3) dėl teisės į šeimos susijungimą, kuria siekiama konkretaus tikslo užkirsti kelią priverstinėms santuokoms, t. y. santuokoms, kurias bent vienas iš sutuoktinių sudarė neišreiškęs savo laisvo ir visiško sutikimo, nes jo valia buvo suvaržyta panaudojant fizinį arba psichologinį spaudimą, pavyzdžiui grasinant, panaudojant kitą emocinę arba ypač sunkiais atvejais − fizinę prievartą(4).
3. Priverstinių santuokų reiškinys Europoje užslėptas, tačiau tai nereiškia, kad tokių santuokų skaičius visai nereikšmingas(5). Būtent siekiant sumažinti šį reiškinį, dėl kurio šiurkščiai pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės, ypač moterų, į Direktyvą 2003/86 įterpta nuostata, kurią išaiškinti Teisingumo Teismo prašo nacionalinis teismas.
4. Tačiau, kaip bus matyti vėliau, šioje byloje teisėtas šio tikslo įgyvendinimas turi būti suderintas su tikrąją santuoką sudariusių porų šeimos gyvenimo gerbimo reikalavimais.
I – Teisės aktai
A – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija
5. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau − EŽTK)(6) 8 straipsnį „Teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą“:
„1. Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas.
2. Valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.“
B – Sąjungos teisė
6. Pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnį „Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą“:
„Kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir komunikacijos slaptumas.“
7. Direktyvoje 2003/86 nustatytos valstybių narių teritorijoje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių teisės į šeimos susijungimą įgyvendinimo sąlygos. Šios direktyvos 2 konstatuojamojoje dalyje įtvirtinta, kad šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų daugelyje tarptautinės teisės dokumentų, visų pirma EŽTK 8 straipsnyje ir Chartijos 7 straipsnyje.
8. Direktyvos 2003/86 4 straipsnyje apibrėžiami asmenys, globėjo šeimos nariai, kurie gali pasinaudoti teise gyventi šalyje šeimos susijungimo pagrindu.
9. Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 5 dalyje nurodyta:
„Siekdamos užtikrinti geresnę integraciją ir užkirsti kelią priverstinėms santuokoms, valstybės narės gali reikalauti, kad globėjas ir jo / jos sutuoktinis būtų tam tikro minimalaus amžiaus, daugiausiai iki 21 metų, iki tol, kol sutuoktinis galės prie jo ar jos prisijungti.“
C – Nacionalinė teisė
10. Niederlassungs- und Aufenthaltsgesetz (Įstatymas dėl įsikūrimo ir gyvenimo šalyje)(7) numatyta, kad tam tikromis sąlygomis kompetentingos Austrijos institucijos suteikia leidimą gyventi šalyje trečiųjų šalių piliečių šeimos nariams. Pagal Niederlassungs- und Aufenthaltsgesetz 2 straipsnį šeimos nariu laikomas „sutuoktinis <…> ir registruoti partneriai; sutuoktiniams ir registruotiems partneriams pateikiant prašymą turi būti suėję 21 metai <…>“.
II – Faktinės aplinkybės, nacionalinė byla ir prejudicinis klausimas
11. Pareiškėja pagrindinėje byloje M. Noorzia yra Afganistano pilietė, gimusi 1989 m. sausio 1 d.
12. 2010 m. rugsėjo 3 d. M. Noorzia pateikė Austrijos ambasados Islamabade (Pakistanas) prašymą išduoti leidimą gyventi šalyje šeimos susijungimo pagrindu, kad galėtų gyventi su savo vyru, gimusiu 1990 m. sausio 1 d., taip pat Afganistano piliečiu, gyvenančiu Austrijoje.
13. 2011 m. kovo 9 d. sprendimu Bundesministerin für Inneres (Federalinė vidaus reikalų ministrė), atsakovė pagrindinėje byloje, atmėtė prašymą susijungti su šeima. Austrijos administracinė institucija sprendimą atmesti prašymą motyvavo tuo, kad nors iš tiesų M. Noorzia vyrui 21 metai sukako prieš tai, kai buvo priimtas sprendimas atmesti prašymą susijungti su šeima, pagal Austrijos įstatymą lemiamą reikšmę nustatant, ar įvykdytas amžiaus reikalavimas, turi prašymo pateikimo, o ne sprendimo priėmimo data. Kadangi, paduodant prašymą susijungti su šeima, pareiškėjos vyrui dar nebuvo 21 metų, konkreti tinkamo prašymo pateikimo sąlyga nebuvo įvykdyta.
14. M. Noorzia apskundė sprendimą atmesti prašymą ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pradėjo nagrinėti bylą.
15. Pirmiausia nacionalinis teismas pažymi, kad Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 5 dalyje nepatikslinta, ar, nustatant joje nurodyto amžiaus (kurį valstybėms narėms leidžiama nustatyti tam, kad šeima galėtų susijungti) suėjimo reikalavimo įvykdymo momentą, svarbi yra valdžios institucijos sprendimo priėmimo data, faktinio atvykimo į atitinkamą valstybės narės teritoriją data ar kita data. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad Austrijos teisės aktų leidėjas aiškiai įtvirtino, kad 21 metų amžius yra formali leidimo gyventi šalyje šeimos susijungimo atveju išdavimo sąlyga, kuri turi būti įvykdyta pateikiant prašymą susijungti, o jos neįvykdžius toks prašymas atmetamas ir nėra jokios galimybės „ištaisyti“ šio trūkumo vykstant bylos nagrinėjimui, pavyzdžiui, kai sukanka reikiamas amžius.
16. Tokiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas dėl nagrinėjamo Austrijos teisės akto atitikties Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 5 daliai. Šis teismas mano, kad nagrinėjamą nuostatą galima aiškinti dviem būdais. Viena vertus, remiantis šios nuostatos formuluote, atrodo, kad ji turi būti aiškinama taip, kad data, kada turi būti suėjęs šioje nuostatoje nustatytas amžius, yra valdžios institucijos leidimo išdavimo data, o ne prašymo pateikimo data. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad taip aiškinant direktyvą Austrijos teisės aktas galėtų būti pripažintas nesuderinamu su Direktyva 2003/86. Kita vertus, nagrinėjamos nuostatos motyvų analizė galėtų lemti kitą aiškinimą, pagal kurį nacionalinės teisės nuostata būtų pripažinta atitinkančia šią direktyvą.
17. Remdamasis tokiais argumentais, nacionalinis teismas 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi nutarė, kad būtina sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:
„Ar <...> Direktyvos 2003/86 <...> 4 straipsnio 5 dalį reikia aiškinti taip, kad ja draudžiama nuostata, pagal kurią sutuoktiniams ir registruotiems partneriams 21 metai jau turi būti suėję pateikiant prašymą, kad jie galėtų būti laikomi teisę susijungti su šeima turinčiais šeimos nariais?“
III – Procesas Teisingumo Teisme
18. Nutartį dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą kanceliarija gavo 2013 m. birželio 20 dieną. M. Noorzia, Austrijos ir Graikijos vyriausybės bei Komisija pateikė pastabas raštu.
IV – Teisinė analizė
A – Preliminarios pastabos
19. Nacionalinio teismo pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su Direktyvos 2003/86 dėl teisės į šeimos susijungimą 4 straipsnio 5 dalies aiškinimu.
20. Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikia nurodyti, kad teisė į šeimos susijungimą, kuri pripažinta ir įtvirtinta Direktyvoje 2003/86, yra specifinė teisė į šeimos gyvenimo gerbimą, kuri savo ruožtu yra pagrindinė teisė, įtvirtinta EŽTK 8 straipsnyje ir Chartijos 7 straipsnyje, ir, kaip tokia, saugoma Europos Sąjungos teisės sistemos(8).
21. Tiesioginis pagrindinės teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ir teisės į šeimos susijungimą ryšys konkrečiai pripažintas šios išvados 7 punkte nurodytoje Direktyvos 2003/86 2 konstatuojamojoje dalyje.
22. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas aiškiai patvirtino, kad Direktyvos 2003/86 nuostatas reikia aiškinti atsižvelgiant į pagrindines teises, konkrečiau kalbant, į teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, numatytą ir EŽTK, ir Chartijoje(9).
23. Be to, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 1 dalyje valstybėms narėms nustatomos tikslios pozityvios pareigos, kurias atitinka aiškiai apibrėžtos subjektyvios teisės, nes direktyvoje apibrėžtais atvejais jos įpareigojamos leisti atitinkamų globėjo šeimos narių susijungimą, neleidžiant joms naudotis savo diskrecija(10).
24. Tuo pačiu klausimu teismo praktikoje nurodyta, kad leidimas susijungti su šeima yra bendra taisyklė, todėl valstybėms narėms Direktyvos 2003/86 pripažinta galimybė nustatyti teisės į šeimos susijungimą įgyvendinimo sąlygas turi būti aiškinama siaurai(11).
25. Teisingumo Teismas taip pat pripažino, kad Direktyvos 2003/86 nuostatomis valstybėms narėms suteikta galima diskrecija neturi būti naudojamasi taip, kad būtų pažeistas direktyvos tikslas skatinti šeimos susijungimą ir jos veiksmingas poveikis(12).
26. Be to, kaip nurodė Teisingumo Teismas, iš Direktyvos 2003/86 17 straipsnio, kuriame įtvirtinta, kad atmesdamos prašymą susijungti su šeima valstybės narės „deramai atsižvelgia į asmens šeimos santykių pobūdį ir tvirtumą, jo gyvenimo valstybėje narėje trukmę, šeimos, kultūrinių ir socialinių ryšių su jo ar jos kilmės šalimi buvimą“, matyti, kad valstybėms narėms nustatoma pareiga individualiai nagrinėti prašymus susijungti su šeima(13).
27. Į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytus prejudicinius klausimus reikia atsakyti atsižvelgiant būtent į nurodytus teismo praktikoje įtvirtintus principus.
B – Dėl prejudicinio klausimo
28. Pateikdamas prejudicinį klausimą nacionalinis teismas iš esmės prašo Teisingumo Teismo atsakyti, ar Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 5 dalį reikia aiškinti taip, kad ja draudžiamas nacionalinės teisės aktas, kuriame numatyta, kad minimalus amžius, kurį, remdamosi šia nuostata, valstybės narės gali nustatyti globėjams ir jų sutuoktiniams, kad jie galėtų susijungti su šeima, visiems jiems turi būti suėjęs pateikiant prašymą susijungti su šeima.
29. Prašymas priimti prejudicinį sprendimą grindžiamas tuo, pirma, kad Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 5 dalyje aiškiai nenumatytas momentas, kada globėjas ir jo sutuoktinis turi įvykdyti joje nustatytą amžiaus reikalavimą, ir, antra, kad pagal šią direktyvą įgyvendinantį Austrijos teisės aktą kompetentingos nacionalinės institucijos gali atmesti prašymą, pateiktą, kai bent vienam iš dviejų suinteresuotųjų asmenų nebuvo suėjęs šis amžius, net tuo atveju, kai priimant sprendimą dėl prašymo susijungti šeima abiem asmenims šis amžius buvo suėjęs.
30. Taigi Teisingumo Teismui pateiktame prašyme priimti prejudicinį sprendimą nurodytas klausimas susijęs su momentu, kada pagal Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 5 dalį turi būti įvykdytas joje nustatytas daugiausiai 21 metų amžiaus reikalavimas. Todėl reikia išaiškinti šią nuostatą.
1. Dėl Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 5 dalies aiškinimo
31. Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į kontekstą bei teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus(14). Taigi reikia atlikti Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 5 dalies lingvistinį, teleologinį ir sisteminį aiškinimą.
a) Lingvistinis aiškinimas
32. Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nacionalinis teismas teigia, jog iš pačios Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 5 dalies formuluotės matyti, kad šią nuostatą reikia suprasti taip, kad momentas, kada turi būti suėjęs joje nustatytas amžius, yra kompetentingos institucijos leidimo gyventi šalyje išdavimo, o ne prašymo susijungti su šeima pateikimo data.
33. Pritariu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomonei, kad dėl nagrinėjamos nuostatos formuluotės linkstama prie aiškinimo, pagal kurį svarbus amžiaus suėjimo momentas negali būti prašymo susijungti su šeima pateikimo data.
34. Iš tiesų dėl Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 5 dalimi valstybėms narėms suteikiamos galimybės reikalauti, kad tam tikras amžius būtų suėjęs „iki tol, kol(15) sutuoktinis galės prie jo ar jos prisijungti“, skatinama prielaida, kad šis amžius turi sueiti tuomet, kai šeima gali susijungti, t. y. kai kompetentinga institucija patenkina prašymą suteikti leidimą apsigyventi šalyje šeimos susijungimo pagrindu, nes susijungimas galimas tik kai prašymas tenkinamas, o ne anksčiau.
35. Tokį lingvistinį Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 5 dalies versijos italų k. aiškinimą patvirtina kitos kalbinės šios nuostatos versijos. Nagrinėjamos nuostatos versijose prancūzų, anglų, vokiečių ir ispanų kalbomis taip pat nurodyta, kad amžius būtų suėjęs prieš galimą susijungimą(16) o ne prieš pateikiant prašymą(17). Kitaip tariant, nuoroda į šeimos susijungimo galimybę(18) parodo, kad svarbi yra prašymo patenkinimo data.
36. Taigi lingvistinis normos aiškinimas lemia išvadą, kad data, kada globėjui ir jo sutuoktiniui turi būti suėjęs minimalus amžius, kaip nustatyta nagrinėjamoje nuostatoje, yra data, kai sutuoktinis gali apsigyventi su globėju šeimos susijungimo pagrindu. Iš to matyti, kad ši data negali būti prašymo susijungti su šeima pateikimo data, nes, kaip, be kita ko, nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, šeimos susijungimas negalimas, kol kompetentinga institucija neišnagrinėjo, ar tenkinamos šeimos susijungimo sąlygos.
b) Teleologinis aiškinimas
37. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas vis dėlto pažymi, kad Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 5 dalies teleologinis aiškinimas gali lemti kitą rezultatą.
38. Šis teismas būtent nurodo, kad tikslą užkirsti kelią priverstinėms santuokoms labiau atitiktų Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 5 dalies aiškinimas, pagal kurį data, kada turi būti suėjęs šioje nuostatoje nustatytas amžius, yra prašymo susijungti su šeima pateikimo data. Nacionalinis teismas mano, kad priverstinių santuokų sudarymo rizika būtų didesnė, jeigu būtų leidžiama, kad prašymo pateikimo dieną sutuoktiniai būtų jaunesni nei 21 metų amžiaus, nei tuomet, kai tokio leidimo nebūtų.
39. Austrijos ir Graikijos vyriausybės pritaria šiam požiūriui ir teigia, kad, aiškinant nagrinėjamą nuostatą taip, kad pagal ją reikalaujama, kad 21 metai būtų suėję prašymo pateikimo dieną, ne tik būtų suteiktos geresnės galimybės pasiekti tikslą užkirsti kelią priverstinėms santuokoms, bet ir būtų užtikrintas vienodo vertinimo principo laikymasis, nes visi prašymus teikiantys asmenys, kurie chronologine tvarka atsidurtų tokioje pačioje situacijoje, būtų vertinami vienodai (aplinkybė, kad amžius gali sueiti vykstant procedūrai, prarastų prasmę), ir teisinio saugumo principo laikymasis, nes apsaugotų prašymą pateikusius asmenis nuo galimo diskriminacinio kompetentingų institucijų vertinimo.
40. Taigi nėra abejonių, kad pagrindinis tikslas, dėl kurio Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta galimybė nustatyti minimalų amžių, yra išvengti priverstinių santuokų. Šiuo atžvilgiu tikėtina, kad apskritai vyresnis amžius gali reikšti didesnę brandą, o tai teoriškai gali padėti atitinkamam asmeniui nepasiduoti spaudimui sudaryti priverstinę santuoką ir galbūt paskatinti jį kreiptis pagalbos.
41. Vis dėlto manau, kad nustatant, ar taip iš tiesų yra šiuo atveju, būtina atsižvelgti į kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. Be to, negaliu neatsižvelgti į Europos piliečių veiksmų tarnybos išreikštas abejones dėl išduodant leidimą susijungti šeimai nustatyto amžiaus reikalavimo realaus poveikio priverstinių santuokų sudarymui(19).
42. Atvirkščiai, akivaizdu, kad amžiaus reikalavimas, taikomas šeimos susijungimui, turi tiesioginę įtaką jaunų sutuoktinių, kurių santuoka yra tikra ir savanoriška, šeimų naudojimuisi teise į šeimos susijungimą. Iš esmės nuostata, kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje, pagal kurią, remiantis Direktyva 2003/86, naudojimuisi teise į šeimos susijungimą taikomas bendras nustatyto amžiaus reikalavimas, individualiai nenagrinėjant kiekvieno atvejo, užkerta kelią pasinaudoti šia teise sąžiningą ir tikrąją santuoką sudariusiems sutuoktiniams, kuriems nėra suėjęs nustatytas amžius.
43. Remiantis šiais argumentais darytina išvada, kad, aiškinant Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 5 dalį, teisėtą ir tinkamą tikslą užkirsti kelią priverstinių santuokų sudarymui reikia suderinti su savanoriškai susituokusių porų teise pasinaudoti teise į šeimos susijungimą, kuri tiesiogiai kyla iš teisės į jų šeimos gyvenimo gerbimą, įtvirtintos EŽTK 8 straipsnyje(20) ir Chartijos 7 straipsnyje(21).
44. Be to, iš šios išvados 24 ir 25 punktuose minėtos teismo praktikos matyti, kad, pirma, pagal Direktyvos 2003/86 nustatytą tvarką leidimas susijungti šeimai yra bendra taisyklė, todėl valstybėms narėms pripažinta galimybė nustatyti teisės į šeimos susijungimą įgyvendinimo sąlygas turi būti aiškinama siaurai, ir, antra, pačią direktyvą reikia aiškinti atsižvelgiant į jos bendrą tikslą skatinti šeimos susijungimą ir nesudaryti jam kliūčių, taip pat užtikrinant jos veiksmingą poveikį.
45. Atsižvelgdamas į šiuos argumentus manau, kad Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 5 dalies aiškinimas, pagal kurį reikia sulaukti, kol sukaks 21 metai, kad būtų galima pateikti prašymą susijungti su šeima, mažiau atitinka direktyvos siekiamus tikslus nei tos pačios nuostatos aiškinimas, pagal kurį leidžiama pateikti prašymą iki sueinant šiam amžiui ir gauti leidimą gyventi šalyje tuo atveju, kai toks amžius jau suėjo institucijai priimant sprendimą dėl prašymo susijungti su šeima.
46. Šis antras aiškinimo būdas ne tik leidžia užtikrinti nuostatos, skirtos užkirsti kelią priverstinėms santuokoms, veiksmingą poveikį, bet ir yra palankus šeimos susijungimui. Taip išvengiama formalaus nuostatos aiškinimo, kuriuo sudaromos kliūtys jai įgyvendinti.
47. Atsižvelgiant į tai, man atrodo, negalima pritarti Austrijos ir Graikijos vyriausybių argumentams, susijusiems atitinkamai su vienodo vertinimo ir teisinio saugumo principais. Mano nuomone, dėl amžiaus suėjimo tuoj pat po to, kai pateiktas prašymas, galimybės nekiltų jokios diskriminacijos ir nebūtų sukurtas teisinis nesaugumas. Šiuo klausimu reikia priminti, kad bet kuriuo atveju pagal Direktyvos 2003/86 5 straipsnio 4 dalį valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimą dėl prašymo susijungti su šeima turi priimti „kuo greičiau ir visais atvejais ne vėliau kaip praėjus devyniems mėnesiams nuo prašymo pateikimo dienos pateikia rašytinį pranešimą apie sprendimą“.
48. Galiausiai taip pat reikia pažymėti, kad Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 5 dalyje aiškiai nurodytas kitas tikslas, kuriuo suteikiant valstybėms narėms galimybę naudojimuisi teise į šeimos susijungimą nustatyti amžiaus reikalavimą siekiama užtikrinti geresnę integraciją. Vis dėlto reikia pažymėti, kad nei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nei Teisingumo Teismui pastabas pateikusios suinteresuotosios šalys nepateikė savo nuomonės šiuo klausimu. Priežastis greičiausiai yra ta, kad atsižvelgiant į nagrinėjamą nuostatą šis tikslas vertinamas kaip antraeilis, palyginti su priverstinių santuokų prevencija.
49. Kad ir kaip būtų, manau, kad šio tikslo nurodymo motyvas yra tas, kad globėjo sutuoktinis gali paprasčiau integruotis į priimančiosios valstybės narės visuomenę, jeigu pasiekė didesnį brandos lygį, kurį lemia tam tikras amžius. Nenagrinėdamas tokio galimo nuostatos tikslo iš esmės, vis dėlto laikausi nuomonės, kad bet kuriuo atveju juo nepaneigiama išvada, kad Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 5 dalį galima aiškinti taip, kad amžius gali būti suėjęs, kai šeima susijungia, o ne kai pateikiamas prašymas, ir tai labiau atitinka bendrus direktyvos tikslus.
50. Šiuo klausimu taip pat noriu pažymėti, kad, viena vertus, ilgas šeimos narių išsiskyrimas praktikoje gali turėti neigiamų pasekmių integravimuisi, nes toks išsiskyrimas gali susilpninti šeiminius ryšius. Kita vertus ir bet kuriuo atveju vertinant su amžiumi susijusį globėjo sutuoktinio gebėjimą integruotis, negalima neatsižvelgti į direktyvos 17 straipsnyje numatytą individualų nagrinėjimą, kaip jis suprantamas šios išvados 26 punkte nurodytoje teismų praktikoje.
c) Sisteminis aiškinimas
51. Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 5 dalies supratimą, pagrįstą pirmesniuose punktuose pateiktu lingvistiniu ir teleologiniu aiškinimu, mano nuomone, patvirtina ir šios nuostatos sisteminis aiškinimas.
52. Pirmiausia reikia nurodyti, kad iš viso nagrinėjamos direktyvos teksto matyti, kad kai Sąjungos teisės aktų leidėjas ketino atkreipti dėmesį į prašymo pateikimo datą, jis tai darė aiškiai.
53. Pirmas pavyzdys yra Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 6 dalis, t. y. dalis, einanti po dalies, kurioje įtvirtinta šioje byloje aiškinama nuostata. Šioje dalyje, be kita ko, taip pat numatyta valstybių narių galimybė nustatyti amžių, nors ir maksimalų, o ne minimalų, kad būtų galima pasinaudoti teise į šeimos susijungimą. Joje Sąjungos teisės aktų leidėjas nustatė, kad „valstybės narės gali reikalauti, kad prašymai dėl šeimos susijungimo su nepilnamečiais vaikais būtų pateikiami iki tol, kol jiems nesukako 15 metų“(22).
54. Reikia konstatuoti, kad nurodytoje dalyje, priešingai nei prieš ją einančioje dalyje, kurioje įtvirtinta šioje byloje aiškinama nuostata, Sąjungos teisės aktų leidėjas aiškiai nurodė, kad joje nustatytas amžius turi būti suėjęs prieš pateikiant prašymą susijungti su šeima.
55. Lygiai taip pat Direktyvos 2003/86 7 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad valstybės narės gali prašyti suinteresuotojo asmens įrodyti, kad įvykdytos kelios sąlygos, susijusios su globėju, teisės aktų leidėjas aiškiai daro nuorodą į prašymo susijungti su šeima pateikimo datą.
56. Iš šių teiginių matyti, kad jeigu Sąjungos teisės aktų leidėjas būtų norėjęs nustatyti, kad pateikiant prašymą Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 5 dalyje numatytas amžius turi būti suėjęs, jis tai konkrečiai nurodytų pačioje nuostatoje. To nepadarius, pirmenybė teiktina aiškinimui, pagal kurį amžius turi būti suėjęs ne prašymo pateikimo dieną, o tada, kai šeima gali susijungti, t. y. prašymo patenkinimo dieną.
57. Ir Austrijos, ir Graikijos vyriausybės teigia, kad Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 5 dalyje nustatytas amžius yra formali prašymo susijungti su šeima pateikimo sąlyga, kuri turi būti įvykdyta pateikiant prašymą. Graikijos vyriausybė konkrečiai tvirtina, kad data, kada turi būti įvykdytas amžiaus reikalavimas, išplaukia iš Direktyvos 2003/86 5 straipsnio 2 dalies, kurioje numatyta, kad prie prašymo susijungti su šeima turi būti pridėti dokumentai, įrodantys šeimos santykių buvimą ir, be kita ko, 4 straipsnyje nurodytų sąlygų laikymąsi. Graikijos vyriausybės nuomone, iš šios nuostatos formuluotės matyti, kad tarp dokumentų, kuriuos prašymą teikiantis asmuo turi pateikti institucijai, turi būti Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 5 dalyje nustatyto amžiaus įrodymas.
58. Tačiau šiuo atžvilgiu noriu pažymėti, kad iš jokios Direktyvos 2003/86 nuostatos nematyti, kad Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 5 dalyje nustatytas amžius būtų formali prašymo pateikimo sąlyga. Konkrečiai nematau, kad tokia išvada būtinai kyla iš Direktyvos 2003/86 5 straipsnio 2 dalies, pagal kurią prie prašymo turi būti pridėti 4 straipsnyje nurodytų sąlygų laikymosi įrodymai. Ši nuostata, sietina su Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 5 dalimi, gali ir, manau, turi būti aiškinama taip, kad prie prašymo turi būti pateiktas įrodymas, kad tinkamas amžius bus suėjęs šeimos susijungimo momentu.
59. Austrijos vyriausybė taip pat teigia: kadangi Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 5 dalyje aiškiai nenurodytas momentas, kada turi būti įvykdytas amžiaus reikalavimas, valstybėms narėms paliekama diskrecija, kuria naudodamosi pagal proceso autonomijos principą jos galėtų nustatyti, jų manymu, tinkamiausią momentą.
60. Šiuo klausimu noriu pažymėti, pirma, kad, atsižvelgiant į šios išvados 33−36 punktuose išdėstytus argumentus, nagrinėjamą nuostatą reikia suprasti taip, kad data, kada amžius turi būti suėjęs, yra ta data, kada šeima turi galimybę susijungti, o tai reiškia, kad ši data negali būti prašymo pateikimo data.
61. Antra, net darant prielaidą, kad nagrinėjama nuostata valstybėms narėms paliekama diskrecija nustatyti svarbų amžiaus suėjimo momentą, pagal šios išvados 25 punkte minėtą teismo praktiką, net jeigu Direktyva 2003/86 valstybėms narėms suteikiama diskrecija, ja neturi būti naudojamasi taip, kad būtų pažeistas jos tikslas skatinti šeimos susijungimą.
62. Taigi, mano nuomone, nuostata, kuria leidžiama priimti sprendimą atmesti prašymą susijungti su šeima dėl to, kad prašymo pateikimo momentu nesuėjęs amžius, kurio reikalaujama, kad būtų galima pasinaudoti teise į šeimos susijungimą, nors priimant šį sprendimą reikalaujamas amžius buvo suėjęs, ne tik neskatinamas šeimos susijungimas, bet atvirkščiai, jam sudaromos kliūtys, nepaisant Austrijos vyriausybės nurodytos aplinkybės, kad sutuoktiniai vėliau gali pateikti naują prašymą susijungti su šeima.
d) Išvada
63. Remiantis lingvistiniu, teleologiniu ir sisteminiu Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 5 dalies aiškinimu darytina išvada, kad data, kuria remdamosi valstybės narės gali reikalauti, kad globėjui ir jo sutuoktiniui būtų suėjęs tam tikras amžius, daugiausiai 21 metų, kad jie galėtų pasinaudoti teise į šeimos susijungimą, yra data, kada šeima gali susijungti. Todėl ši data negali būti prašymo susijungti su šeima pateikimo kompetentingai institucijai data. Iš to matyti, kad nagrinėjamai nuostatai prieštarauja teisės aktas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, pagal kurį prašymas susijungti su šeima tenkinamas tik su sąlyga, kad prašymo pateikimo dieną nurodytas amžiaus jau buvo suėjęs, ir kompetentingoms institucijoms leidžiama atmesti šį prašymą, jeigu jį pateikiant šis amžius nebuvo suėjęs, nepaisant to, kad jis jau buvo suėjęs priimant sprendimą atmesti šį prašymą.
2. Dėl Teisingumo Teismui pateikto prašymo patikrinti Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 5 dalies teisėtumą.
64. Pastabose M. Noorzia prašo Teisingumo Teismo patikrinti Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 5 dalies teisėtumą. Ji teigia, kad naudojimuisi teise į šeimos susijungimą taikomas minimalaus bent 21 metų amžiaus reikalavimas, nesvarbu, ar jis turi būti įvykdytas prašymo pateikimo dieną, ar leidimo susijungti su šeima išdavimo dieną, nėra tinkamas siekiant užkirsti kelią priverstinėms santuokoms.
65. Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką vien prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas gali apibrėžti Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų dalyką. Todėl tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar jo sprendimui būtinas prejudicinis sprendimas, ir Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą(23).
66. Prašyme priimti prejudicinį sprendimą nacionalinis teismas prašo tik išaiškinti Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 5 dalį. Jis nenurodo, kad abejoja dėl šios nuostatos teisėtumo arba kad toks klausimas buvo jam pateiktas nagrinėjant pagrindinę bylą.
67. Todėl, kadangi nacionalinio teismo nagrinėjamos bylos šalims EB 267 straipsnyje nenumatyta galimybė apskųsti, Teisingumo Teismas neturi vertinti Sąjungos teisės teisėtumo vien dėl to, kad šį klausimą rašytinėse pastabose jam pateikė viena iš tų šalių(24). Todėl, nepaisydamas šios išvados 41 punkte išdėstytų teiginių, manau, nėra poreikio nagrinėti klausimo dėl Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 5 dalies teisėtumo, kurį iškėlė M. Noorzia.
V – Išvada
68. Dėl nurodytų motyvų siūlau Teisingumo Teismui į Verwaltungsgerichtshof pateiktą prejudicinį klausimą atsakyti taip:
Direktyvos 2003/86 dėl teisės į šeimos susijungimą 4 straipsnio 5 dalimi draudžiamas teisės aktas, pagal kurį tam, kad prašymas susijungti su šeima galėtų būti patenkintas, minimalus amžius, kurio pagal šią nuostatą valstybės narės gali reikalauti, kad globėjas ir sutuoktinis galėtų susijungti, jiems abiem būtinai turi būti suėjęs prašymo susijungti su šeima pateikimo dieną.