Sujungtos bylos T‑225/06, T‑255/06, T‑257/06 ir T‑309/06

Budějovický Budvar, národní podnik

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Žodinio ir vaizdinio Bendrijos prekių ženklų BUD paraiška – Nuoroda „bud“ – Santykiniai atmetimo pagrindai – Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 4 dalis“

Sprendimo santrauka

1.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Neregistruoto prekių ženklo ar kito prekyboje naudojamo žymens savininko protestas – Žymuo, suteikiantis jo savininkui teisę uždrausti naudoti vėlesnį prekių ženklą

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 4 dalis)

2.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Neregistruoto prekių ženklo ar kito prekyboje naudojamo žymens savininko protestas – Žymuo, suteikiantis jo savininkui teisę uždrausti naudoti vėlesnį prekių ženklą

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 4 dalis; Komisijos reglamento Nr. 2868/95 1 straipsnio 20 taisyklės 7 dalies c punktas)

3.      Bendrijos prekių ženklas – Procedūros nuostatos – Faktinių aplinkybių nagrinėjimas savo iniciatyva

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalis)

4.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Neregistruoto prekių ženklo ar kito prekyboje naudojamo žymens savininko protestas

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas ir 4 dalis, 43 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos reglamento Nr. 2868/95 1 straipsnio 22 taisyklė)

5.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Neregistruoto prekių ženklo ar kito prekyboje naudojamo žymens savininko protestas

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 4 dalis)

6.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Neregistruoto prekių ženklo ar kito prekyboje naudojamo žymens savininko protestas – Žymuo, suteikiantis jo savininkui teisę uždrausti naudoti vėlesnį prekių ženklą

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 4 dalis)

7.      Bendrijos prekių ženklas – Procedūros nuostatos – Faktinių aplinkybių nagrinėjimas savo iniciatyva

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 1 dalis)

1.      Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) apeliacinė taryba pažeidė Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 4 dalį manydama, kad Prancūzijos teismo sprendimu kilmės vietos nuorodos BUD, kuri pagal Lisabonos susitarimą buvo registruota Pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijoje (PINO) alui, registraciją pripažinus negaliojančia, protestas, pateiktas dėl vaizdinio ir žodinio žymenų BUD, kuriuos prašoma įregistruoti kaip Bendrijos prekių ženklą atitinkamai 16, 21, 25 ir 32 klasių prekėms ir 32, 33, 35, 38, 41 ir 42 klasių prekėms Nicos sutarties prasme, negali būti tenkinamas remiantis teise „pateikta kaip kilmės vietos nuoroda“, tačiau, kuri iš tiesų „nėra tokia“, nors dėl minėto teismo sprendimo buvo pateiktas apeliacinis skundas, sustabdantis jo vykdymą.

Kadangi Prancūzijoje kilmės vietos nuoroda „bud“ nebuvo galutinai pripažinta negaliojančia, Apeliacinė taryba, remdamasi Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 4 dalimi, turėjo atsižvelgti į atitinkamą nacionalinę teisę ir į pagal Lisabonos susitarimą atliktą registraciją, negalėdama paneigti aplinkybės, kad nurodyta ankstesnė teisė yra „kilmės vietos nuoroda“.

(žr. 83, 87, 90 punktus)

2.      Kaip matyti iš Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijų prekių ženklo penktos konstatuojamosios dalies, Bendrijos prekių ženklų teisė nepakeičia valstybių narių prekių ženklų teisės. Tuo remdamasis Pirmosios instancijos teismas manė, kad nacionalinio prekių ženklo galiojimas negali būti ginčijamas per Bendrijos prekių ženklo registracijos procedūrą.

Iš to išplaukia, kad Reglamentu Nr. 40/94 sukurta sistema reiškia, jog Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) atsižvelgia į ankstesnių teisių, saugomų nacionaliniu lygiu, egzistavimą. Taigi Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalyje, skaitomoje kartu su 8 straipsnio 4 dalimi, nustatyta, kad kito prekyboje naudojamo žymens, kuris turi didesnę negu vietinę reikšmę ir galioja valstybėje narėje, savininkas nustatytomis sąlygomis gali pateikti protestą dėl Bendrijos prekių ženklo įregistravimo. Kad būtų užtikrinta ši apsauga, Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 4 dalyje aiškiai nurodyti „valstybės narės įstatymai, kurie taikomi“ minėtai ankstesnei teisei.

Kadangi Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų apsaugos ir jų tarptautinės registracijos Susitariančiojoje šalyje kilmės vietos nuoroda nebuvo galutinai pripažinta negaliojančia, Tarnyba, remdamasi Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 4 dalimi, turėjo atsižvelgti į atitinkamą nacionalinę teisę ir į pagal Lisabonos susitarimą atliktą registraciją, negalėdama paneigti aplinkybės, kad nurodyta ankstesnė teisė yra „kilmės vietos nuoroda“.

Jeigu Tarnyba turi rimtų abejonių dėl to, ar ankstesnė teisė yra „kilmės vietos nuoroda“, ir dėl apsaugos, kurią reikia jai suteikti pagal nurodytą nacionalinę teisę, kai kaip tik šis klausimas nagrinėjamas atitinkamos Susitariančiosios šalies teisme, ji turi galimybę, remdamasi Reglamento Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo, 20 taisyklės 7 dalies c punktu, sustabdyti protesto procedūrą, kol bus priimtas galutinis sprendimas šiuo klausimu.

(žr. 88–91 punktus)

3.      Kaip matyti iš Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 74 straipsnio 2 dalies formuluotės, Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) gali neatsižvelgti į faktus ar įrodymus, kurie šalių nebuvo pateikti laiku. Iš tokios formuluotės išplaukia, kad paprastai, jeigu nenurodyta priešingai, šalys faktus ir įrodymus gali pateikti pasibaigus jiems pateikti nustatytam terminui pagal Reglamento Nr. 40/94 nuostatas ir kad Tarnybai visiškai nedraudžiama atsižvelgti į pavėluotai pateiktus faktus bei įrodymus.

(žr. 153 punktą)

4.      Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 4 dalis leidžia pateikti protestą dėl Bendrijos prekių ženklo paraiškos remiantis neregistruotu prekių ženklu arba kitu prekyboje naudojamu didesnę negu vietinę reikšmę turinčiu žymeniu.

Galutiniai tikslai ir sąlygos, susiję su ankstesnio prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų įrodymu Reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 dalies prasme, skiriasi nuo susijusių su šio reglamento 8 straipsnio 4 dalyje nurodyto žymens naudojimo prekyboje įrodymu, ypač kai kalbama apie pagal Lisabonos susitarimą įregistruotą kilmės vietos nuorodą arba pagal dvišalę sutartį saugomą nuorodą.

Pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 4 dalį teisės į kai kuriuos žymenis gali būti išsaugomos, nepaisant to, kad jie nebuvo naudoti „iš tikrųjų“. Pagal Lisabonos susitarimą įregistruota kilmės vietos nuoroda, negali būti laikoma tapusia bendrine, kol ji, kaip kilmės vietos nuoroda yra saugoma kilmės valstybėje. Be to, kilmės vietos nuorodai suteikta apsauga užtikrinama nesant būtinybės pratęsti jos galiojimo (Lisabonos susitarimo 6 straipsnis ir 7 straipsnio 1 dalis). Tačiau tai nereiškia, kad pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 4 dalį nurodytas žymuo gali būti nenaudojamas. Vis dėlto protestą pateikęs asmuo gali apsiriboti įrodymu, kad nagrinėjamas žymuo buvo naudojamas komercinėje veikloje siekiant ekonominės naudos, ir neįrodinėti Reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 ir 3 dalių bei Reglamento Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Reglamentą Nr. 40/94, 22 taisyklės prasme bei pagal jose įtvirtintas sąlygas minėto žymens naudojimo iš tikrųjų. Aiškinant priešingai, Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 4 dalyje nurodytiems žymenims būtų keliamos sąlygos, konkrečiai susijusios su prekių ženklais ir jų apsaugos apimtimi. Reikia pridurti, kad, kitaip nei pagal Reglamento Nr.40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktą, pagal 8 straipsnio 4 dalį protestą pateikęs asmuo turi įrodyti ir tai, kad pagal atitinkamos valstybės narės teisę nagrinėjamas žymuo suteikia jam teisę uždrausti naudoti vėlesnį prekių ženklą.

Iš Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 4 dalies formuluotės nematyti, kad nagrinėjamas žymuo turi būti naudojamas teritorijoje, kurios teisė nurodoma grindžiant minėto žymens apsaugą. Šiame straipsnyje nurodyti žymenys gali būti saugomi konkrečioje teritorijoje, nors jie buvo naudojami ne šioje konkrečioje, bet kitoje teritorijoje.

Reikia patikrinti, ar per administracinę procedūrą protestą pateikusio asmens pateikti įrodymai patvirtina nagrinėjamų žymenų naudojimą komercinėje veikloje siekiant ekonominės naudos, o ne asmeniniais tikslais, neatsižvelgiant į tai, kokioje teritorijoje jie buvo naudojami.

Galiausiai pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 4 dalį protestas grindžiamas žymeniu, kuris „naudojamas“ prekyboje. Iš šios nuostatos neišplaukia, jog protestą pateikęs asmuo turi įrodyti, kad nagrinėjamas žymuo buvo naudojamas iki Bendrijos prekių ženklo paraiškos pateikimo. Daugių daugiausia gali būti reikalaujama, kaip ir prašoma ankstesnių prekių ženklų atžvilgiu, siekiant išvengti ankstesnių teisių naudojimo, kurį lėmė tik protesto procedūra, kad nagrinėjamas žymuo būtų buvęs naudotas prieš paskelbiant prekių ženklo paraišką Bendrijos prekių ženklų biuletenyje.

(žr. 163, 166–169 punktus)

5.      Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 4 dalis leidžia pateikti protestą dėl Bendrijos prekių ženklo paraiškos remiantis neregistruotu prekių ženklu arba kitu prekyboje naudojamu didesnę negu vietinę reikšmę turinčiu žymeniu.

Minėto straipsnio formuluotė leidžia manyti, kad ši nuostata nurodo nagrinėjamo žymens, o ne jo naudojimo reikšmę. Nagrinėjamo žymens reikšmė, kalbant apie Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 4 dalį, apima jo apsaugos geografinę apimtį. Ši apsauga neturi būti tik vietinės reikšmės. Jeigu taip būtų, protestas dėl Bendrijos prekių ženklo paraiškos nebūtų patenkintas. Beje, Reglamento Nr. 40/94 107 straipsnyje „Konkrečiose vietovėse taikomos ankstesnės teisės“ paaiškinama, jog „tiktai konkrečioje vietovėje galiojančių ankstesnių teisių savininkas gali protestuoti prieš Bendrijos prekių ženklo naudojimą toje vietovėje, kurioje jo teisės yra apsaugotos tiek, kiek tai leidžia tos valstybės narės įstatymai“. Taigi teisės reikšmė yra glaudžiai susijusi su teritorija, kurioje ši teisė saugoma.

(žr. 180 punktą)

6.      Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 4 dalis leidžia pateikti protestą dėl Bendrijos prekių ženklo paraiškos remiantis neregistruotu prekių ženklu arba kitu prekyboje naudojamu didesnę negu vietinę reikšmę turinčiu žymeniu.

Remiantis šiuo straipsniu pagal nurodytam žymeniui taikomą Bendrijos teisę arba valstybės narės teisę šis žymuo jo savininkui turi suteikti teisę uždrausti naudoti vėlesnį prekių ženklą. Atsižvelgiant į tai, kad Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnis yra toje dalyje, kuri skirta santykiniams atmetimo pagrindams, ir į to paties reglamento 74 straipsnį matyti, kad pareiga įrodyti, jog nagrinėjamas žymuo suteikia teisę uždrausti naudoti vėlesnį prekių ženklą, tenka asmeniui, pateikusiam protestą Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui).

Šiomis aplinkybėmis reikia atsižvelgti į nurodytus nacionalinės teisės aktus ir suinteresuotoje valstybėje narėje priimtus teismų sprendimus. Tuo remdamasis protestą pateikęs asmuo turi įrodyti, kad nagrinėjamas žymuo patenka į nurodytos valstybės narės teisės taikymo sritį ir kad jis suteikia teisę uždrausti naudoti vėlesnį prekių ženklą. Kalbant apie Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 4 dalį, protestą pateikusio asmens įrodymai turi būti vertinami atsižvelgiant į prašomą įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.

(žr. 184, 185 ir 187 punktus)

7.      Pagal Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 74 straipsnį „procedūros dėl atsisakymo registruoti paraiškas santykinių pagrindų atveju Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) nagrinėja tiktai šalių nurodytus faktus, įrodymus bei argumentus bei siekiamą reikalavimų patenkinimo būdą“.

Iš tikrųjų, apribojant Tarnybos atliekamo tyrimo faktinį pagrindą, iš jos neatimama teisė atsižvelgti ne tik į protesto procedūroje dalyvaujančių šalių aiškiai pateiktus faktus, bet ir į visiems žinomus faktus, tai yra tuos, kuriuos bet kuris asmuo galima žinoti arba apie kuriuos gali sužinoti iš viešai prieinamų šaltinių.

(žr. 96 ir 193 punktus)