Byla T‑319/05

Šveicarijos Konfederacija

prieš

Europos Komisiją

„Išorės santykiai – Susitarimas tarp Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos dėl oro transporto – Vokietijos priemonės, susijusios su artėjimu prie Ciuricho oro uosto – Reglamentas (EEB) Nr. 2408/92 – Teisė į gynybą – Nediskriminavimo principas – Proporcingumo principas“

Sprendimo santrauka

1.      Transportas – Oro transportas – Bendrijos oro vežėjų patekimas į Bendrijos vidaus oro maršrutus – Valstybės narės priemonės, priimtos siekiant riboti naudojimąsi skrydžių teisėmis arba atsisakyti jas suteikti

(Tarybos reglamento Nr. 2408/92 8 straipsnio 2 ir 3 dalys, 9 straipsnio 1–4 dalys)

2.      Transportas – Oro transportas – Bendrijos oro vežėjų patekimas į Bendrijos vidaus oro maršrutus – Su naudojimusi skrydžių teisėmis siejamos veiklos taisyklės

(Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl oro transporto 2 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 2408/92 8 straipsnio 2 ir 3 dalys)

3.      Sąjungos teisė – Principai – Vienodas požiūris – Diskriminacija dėl pilietybės – Draudimas – Taikymas atsižvelgiant į EB–Šveicarijos susitarimą dėl oro transporto

(EB 12 straipsnis; Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl oro transporto 1 straipsnio 2 ir 3 dalys; Tarybos reglamentas Nr. 2408/92)

1.      Reglamento Nr. 2408/92 dėl Bendrijos oro vežėjų patekimo į Bendrijos vidaus oro maršrutus 9 straipsnis yra lex specialis to paties reglamento 8 straipsnio atžvilgiu, nes 9 straipsnis taikomas tik daliai 8 straipsnyje nurodytų priemonių ir jas susieja su papildomomis sąlygomis, nenumatytomis 8 straipsnyje. 9 straipsnyje numatytos priemonės iš esmės yra draudimas, bent jau sąlyginis arba dalinis, naudotis skrydžių teisėmis.

Valstybė narė gali taikyti Reglamento Nr. 2408/92 9 straipsnio 1 dalyje numatytas priemones tik jei įvykdytos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintos sąlygos ir, be to, jei atitinkama valstybė narė įvykdė to paties straipsnio 3 dalyje jai nustatytą pareigą bent tris mėnesius iki tokių priemonių taikymo pradžios informuoti kitas valstybes nares ir Komisiją apie būtinybę jas taikyti. 9 straipsnio 4 dalis tampa taikytina tik tuo atveju, jei tokia valstybės narės, ketinančios pradėti taikyti atitinkamas priemones, informacija pateikiama kitoms valstybėms narėms ir Komisijai. Nepateikus tokios informacijos, atitinkama valstybė negali taikyti atitinkamų priemonių, net jei įvykdytos 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos jų priėmimo sąlygos.

Jei atitinkama valstybė narė vis dėlto taiko tokias priemones, Komisija turi teisę nagrinėti jas remdamasi ne Reglamento Nr. 2408/92 9 straipsnio 4 dalimi, kurios taikymo sąlygos tokiu atveju neįvykdytos, bet to paties reglamento 8 straipsnio 3 dalimi. Tuo atveju, kai valstybė narė taiko šio 9 straipsnio 1 dalyje minimas priemones nesilaikydama to paties straipsnio 3 dalyje numatytos procedūros, nagrinėjant šias priemones pagal 8 straipsnio 3 dalį negali būti daroma išvada, kad atitinkama valstybė narė negali toliau jų taikyti.

Todėl jeigu valstybė reikalauja laikytis jos nacionalinių, regioninių ar vietos veiklos taisyklių, susijusių, be kita ko, su aplinkos apsauga, norint gauti leidimą naudotis Reglamente Nr. 2408/92 apibrėžtomis skrydžių teisėmis, nereiškia, kad nustatoma naudojimosi šiomis teisėmis sąlyga šio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje pavartota prasme. Priešingu atveju šio reglamento 8 straipsnio 2 dalis visiškai netektų prasmės. 9 straipsnio 1 dalyje veikiau nurodytos sąlygos, kuriomis naudojimasis skrydžių teisėmis susiejamas su kitomis aplinkybėmis nei paprasčiausias paskelbtų nacionalinių, regioninių ar vietos taisyklių laikymasis.

(žr. 75–81, 89 punktus)

2.      Teisės aktų leidėjas Reglamento Nr. 2408/92 dėl Bendrijos oro vežėjų patekimo į Bendrijos vidaus oro maršrutus 8 straipsnio 2 dalyje numatė, kad naudojimasis skrydžių teisėmis reglamentuojamas Bendrijos, nacionalinės, regioninės arba vietos veiklos taisyklėmis, susijusiomis su sauga, aplinkos apsauga ir laiko tarpsnių paskirstymu, o to paties straipsnio 3 dalimi įgaliojo Komisiją nagrinėti, kaip taikoma, be kita ko, minėta 2 dalis, bei nuspręsti, ar atitinkama valstybė narė gali toliau taikyti nagrinėjamą priemonę. Taigi nagrinėjimas pagal Reglamento Nr. 2408/92 8 straipsnio 3 dalį susijęs su priemonių pasekmėmis naudojimuisi skrydžių teisėmis Bendrijos maršrutuose. Kita vertus, į teises, kurias gali turėti oro uostus naudojantys operatoriai arba šių uostų apylinkių gyventojai, atliekant šį nagrinėjimą neatsižvelgiama.

Pagal Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl oro transporto, Bendrijos vardu patvirtinto sprendimu 2002/309, 2 straipsnį šio susitarimo ir jo priedo nuostatos taikomos tiek, kiek jos susijusios su oro transportu arba su tiesiogiai su oro transportu susijusiais reikalais. Vienintelis Reglamento Nr. 2408/92 taikymo srities išplėtimas į susitarimu reglamentuojamą sritį yra susitarimo priede įtvirtintas Šveicarijos Konfederacijos ir joje pagrindinę veiklos vietą turinčių oro transporto vežėjų prilyginimas Bendrijos valstybėms narėms ir Bendrijos oro transporto vežėjams. Išskyrus šį Reglamento Nr. 2408/92 taikymo srities išplėtimą, jis netaikomas susitarimu reglamentuojamos srities situacijoms, kurios nepatenka į Bendrijos teisės reglamentuojamą jo taikymo sritį. Darytina išvada, kad net jei oro uostus naudojančių operatorių arba šių uostų apylinkių gyventojų teisės būtų tiesiogiai su oro transportu susiję reikalai, nei susitarimo 2 straipsnyje, nei kitoje jo nuostatoje Komisijai nenumatyta galimybė atsižvelgti į šias teises, kai Reglamento Nr. 2408/92 8 straipsnio 3 dalį ji taiko susitarimo pagrindu.

(žr. 121–122, 125, 127–129 punktus)

3.      Iš nusistovėjusios teismų praktikos, susijusios su bet kokios diskriminacijos dėl nacionalinės priklausomybės taikant Bendrijos teisę draudimu, matyti, jog vienodomis nacionalinių ir užsienio subjektų vertinimo taisyklėmis draudžiama ne tik atvira diskriminacija dėl nacionalinės priklausomybės arba – bendrovių atveju – buveinės vietos, bet ir visos paslėptos diskriminacijos formos, kurios, pritaikius kitus atskyrimo kriterijus, lemia tokį patį rezultatą.

Ši teismų praktika, atsižvelgiant į Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl oro transporto 1 straipsnio 2 dalį, yra svarbi ir tais atvejais, kai Reglamentas Nr. 2408/92 dėl Bendrijos oro vežėjų patekimo į Bendrijos vidaus oro maršrutus taikomas susitarimo pagrindu, nes šio susitarimo 3 straipsnis iš esmės yra identiškas EB 12 straipsnio pirmai pastraipai.

Taigi, nustatyta aplinkybė, kad minėto Reglamento Nr. 2408/92 reglamentavimo srityje valstybės narės priimta priemonė, kuria siekiama sumažinti triukšmą turistinėje jos teritorijos zonoje, daro ypatingą poveikį vienam netoli šios zonos esančiam Šveicarijos oro uostui ir ja pasiekiamas toks pats rezultatas kaip ir diskriminacija dėl nacionalinės priklausomybės, yra nepakankama daryti išvadai apie jos neatitiktį EB 12 straipsniui arba nagrinėjamu atveju susitarimo 3 straipsniui. Dar reikia nustatyti, ar šios priemonės negalima pateisinti objektyviomis aplinkybėmis ir ar ji proporcinga siekiamam tikslui. Tik jei taip nėra, nagrinėjama priemonė turi būti laikoma draudžiama EB 12 straipsniu arba nagrinėjamu atveju – susitarimo 3 straipsniu.

(žr. 140–141, 145, 150 punktus)