Language of document : ECLI:EU:C:2015:260

Byla C‑38/14

Subdelegación del Gobierno en Gipuzkoa – Extranjería

prieš

Samir Zaizoune

(Tribunal Superior de Justicia de la Comunidad Autónoma del País Vasco prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė – Direktyva 2008/115/EB – Bendri neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartai ir tvarka – 6 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnio 1 dalis – Nacionalinės teisės aktai, kuriuose neteisėto buvimo šalyje atveju, atsižvelgiant į aplinkybes, numatoma skirti baudą arba išsiųsti iš šalies“

Santrauka – 2015 m. balandžio 23 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1.        Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Reikšmingų Sąjungos teisės aspektų nustatymas – Klausimų performulavimas

(SESV 267 straipsnis)

2.        Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Imigracijos politika – Neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimas – Nacionalinės teisės aktai, kuriuose neteisėto buvimo šalyje atveju, atsižvelgiant į aplinkybes, numatoma skirti baudą arba išsiųsti iš šalies – Neleistinumas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115 6 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnio 1 dalis)

1.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 25–28 punktus)

2.        Direktyva 2008/115 dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse, būtent jos 6 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnio 1 dalis, siejamos su 4 straipsnio 2 ir 3 dalimis, turi būti aiškinama taip, kad ji draudžia valstybės narės teisės aktus, pagal kuriuos, atsižvelgiant į aplinkybes, neteisėto trečiųjų šalių piliečių buvimo šios valstybės teritorijoje atveju numatoma arba skirti baudą, arba išsiųsti iš šalies, taikant tik vieną iš dviejų priemonių.

Šiuo klausimu Direktyvos 2008/115 tikslas, kaip jis išplaukia iš jos 2 ir 4 konstatuojamųjų dalių, yra suformuoti efektyvią išsiuntimo ir repatriacijos politiką. Šios direktyvos 1 straipsnyje nustatyti bendri standartai ir tvarka, kurie turi būti taikomi visose valstybėse narėse grąžinant neteisėtai jose esančius trečiųjų šalių piliečius.

Šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje visų pirma numatyta valstybių narių pareiga priimti sprendimą grąžinti dėl kiekvieno trečiosios šalies piliečio, kuris neteisėtai yra jų teritorijoje. Be to, kai sprendimas grąžinti priimtas dėl trečiosios šalies piliečio, tačiau pastarasis nesilaikė įpareigojimo grįžti – nei per nustatytą terminą savanoriškai išvykti iš šalies, nei šiuo tikslu nenustačius jokio termino – pagal Direktyvos 2008/115 8 straipsnio 1 dalį, siekiant veiksmingai įgyvendinti grąžinimo procedūrą, valstybės narės įpareigojamos imtis visų būtinų priemonių, kad atitinkamas asmuo būtų išsiųstas, tai yra jis būtų fiziškai išvežtas iš minėtos valstybės narės, kaip tai numatyta šios direktyvos 3 straipsnio 5 punkte.

Darytina išvada, kad tokie nacionalinės teisės aktai neatitinka aiškių Direktyvos 2008/115 6 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Valstybių narių teisė remiantis Direktyvos 2008/115 4 straipsnio 2 ir 3 dalimis nukrypti nuo šioje direktyvoje nustatytų bendrų standartų ir tvarkos negali paneigti šios išvados.

(žr. 30, 31, 33, 35, 36, 41 punktus ir rezoliucinę dalį)