2016 m. vasario 25 d. Østre Landsret (Danija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje X Denmark A/S / Skatteministeriet
(Byla C-118/16)
Proceso kalba: danų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Østre Landsret
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: X Denmark A/S
Atsakovė: Skatteministeriet
Prejudiciniai klausimai
1. Ar Direktyvos 2003/49/EB1 1 straipsnio 1 dalį, siejamą su tos direktyvos 1 straipsnio 4 dalimi, reikia aiškinti taip, kad pagal ją bendrovė, valstybės narės rezidentė, kuriai taikomas direktyvos 3 straipsnis ir kuri tokiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos šioje byloje, gauna palūkanų iš dukterinės bendrovės kitoje valstybėje narėje, yra tų palūkanų „tikrasis savininkas“, kaip tai suprantama pagal direktyvą?
1.1. Ar Direktyvos 2003/49/EB 1 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su tos direktyvos 1 straipsnio 4 dalimi, vartojamą „tikrojo savininko“ sąvoką reikia aiškinti atsižvelgiant į atitinkamą sąvoką 1977 m. EBPO pavyzdinės sutarties dėl apmokestinimo 11 straipsnyje?
1.2. Jeigu į 1 klausimo 1 dalį būtų atsakyta teigiamai, ar šią sąvoką reikėtų aiškinti atsižvelgiant tik į 1977 m. Pavyzdinės sutarties dėl apmokestinimo 11 straipsnio komentarą (8 dalis) ar aiškinant galima atsižvelgti ir į paskesnius komentarus, tarp jų – 2003 m. papildymus dėl „bendrovių tarpininkių“ (8.1 dalis, dabar 10.1 dalis) ir 2014 m. papildymus dėl „sutartinių ar įstatyminių prievolių“ (10.2 dalis)?
1.3. Jeigu aiškinant galima atsižvelgti ir į 2003 m. komentarus, ar tam, kad bendrovė būtų laikoma nesančia „tikruoju savininku“, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2003/49/EB, lėšos turėjo būti faktiškai nukreiptos asmenims, kurie valstybėje, kurios rezidentas yra palūkanų mokėtojas, laikomi aptariamų palūkanų „tikraisiais savininkais“, ir – jei taip – ar taikoma papildoma sąlyga, kad faktinis perdavimas turėjo įvykti maždaug palūkanų sumokėjimo momentu ir (arba) jis turėjo įvykti kaip palūkanų sumokėjimas?
1.3.1. Kokią reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, jei paskolai naudojamas akcinis kapitalas, jei aptariamos palūkanos įskaitomos pagrindinei sumai („rolled up“), jei palūkanų gavėjas vėliau atliko perdavimą grupės viduje savo patronuojančiajai bendrovei, kuri yra tos pačios valstybės rezidentė, siekdamas pakoreguoti pajamas mokesčių tikslais pagal toje valstybėje galiojančias nuostatas, jei aptariamos palūkanos toliau paverčiamos skolinančios bendrovės akciniu kapitalu, jei palūkanų gavėjas turėjo sutartinę ar įstatyminę prievolę perduoti palūkanas kitam asmeniui ir jei dauguma asmenų, valstybėje, kurios rezidentas yra palūkanas mokantis asmuo, laikomų palūkanų „tikraisiais savininkais“, yra kitų valstybių narių ar kitų valstybių, su kuriomis Danija yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, rezidentai, kad pagal Danijos apmokestinimo teisės aktus nebūtų pagrindo išskaičiuoti mokestį prie šaltinio, jei tie asmenys būtų buvę skolintojai ir todėl būtų tiesiogiai gavę palūkanas?
1.4. Kokią reikšmę atsakymui į klausimą, ar palūkanų gavėjas turi būti laikomas „tikruoju savininku“, kaip tai suprantama pagal direktyvą, turi tai, jei, išnagrinėjęs bylos faktus, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nusprendžia, kad gavėjas – neturintis sutartinės ar įstatyminės prievolės perduoti gautas palūkanas kitam asmeniui – neturėjo „neribotos“ teisės „naudotis“ palūkanomis, kaip nurodyta 2014 m. komentaruose dėl 1977 m. Pavyzdinės sutarties dėl apmokestinimo?
2. Ar tai, kad, taikydama nacionalines nuostatas dėl sukčiavimo ar piktnaudžiavimo prevencijos, valstybė narė remiasi direktyvos 5 straipsnio 1 dalimi arba 2 dalimi, reiškia, kad ta valstybė narė priėmė konkrečią nacionalinę nuostatą, kuria įgyvendinamas direktyvos 5 straipsnis, arba kad nacionalinėje teisėje yra bendrų nuostatų ar principų dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo ar mokesčių vengimo, kuriuos galima aiškinti remiantis 5 straipsniu?
2.1. Jeigu į 2 klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies d punktą, kuriame numatyta, kad ribota mokestinė atsakomybė dėl palūkanų pajamų neapima „palūkanų, kurios neapmokestinamos <...> pagal Direktyvą 2003/49/EB dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių“, tuomet galima laikyti konkrečia nacionaline nuostata, nurodyta direktyvos 5 straipsnyje?
3. Ar nuostata, esanti dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje, sudarytoje dviejų valstybių narių ir parengtoje remiantis EBPO pavyzdine sutartimi, pagal kurią palūkanų apmokestinimas priklauso nuo to, ar palūkanų gavėjas laikomas tikruoju palūkanų savininku, yra sutartyje įtvirtinta kovos su piktnaudžiavimu nuostata, numatyta direktyvos 5 straipsnyje?
4. Ar pagal Direktyvą 2003/49/EB tai piktnaudžiavimas ir kt., jeigu valstybėje narėje, kurios rezidentas yra palūkanų mokėtojas, leidžiama mokesčio atskaita palūkanoms, o valstybėje narėje, kurios rezidentas yra palūkanų gavėjas, palūkanos neapmokestinamos?
5. Ar Direktyva 2003/49/EB taikoma bendrovei, Liuksemburgo rezidentei, įsteigtai ir įregistruotai pagal Liuksemburgo bendrovių teisę kaip „société en commandite par actions“ (toliau – S.C.A.) ir taip pat kvalifikuojamai kaip „société d’investissement en capital à risque“ (toliau – SICAR) pagal 2004 m. birželio 15 d. Liuksemburgo įstatymą dėl rizikos kapitalo investicinių bendrovių (SICAR)?
5.1 Jeigu į 5 klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar Liuksemburgo „S.C.A./SICAR“ tuomet gali būti palūkanų „tikruoju savininku“ pagal Direktyvą 2003/49/EB, nors valstybė narė, kurioje palūkanas mokanti bendrovė yra rezidentė, laiko aptariamą bendrovę mokesčių požiūriu skaidriu subjektu pagal savo nacionalinę teisę?
5.2 Jeigu į 1 klausimą būtų atsakyta neigiamai, kad palūkanas gaunanti bendrovė nelaikoma aptariamų palūkanų „tikruoju savininku“, ar tokiomis aplinkybėmis, kaip šioje byloje, S.C.A./SICAR tuomet galima laikyti aptariamų palūkanų „tikruoju savininku“, kaip tai suprantama pagal direktyvą?
6. Ar valstybė narė, kuri nenori pripažinti, kad kitos valstybės narės bendrovė yra tikrasis palūkanų savininkas, ir teigia, kad kitos valstybės narės bendrovė yra vadinamoji dirbtinė bendrovė tarpininkė, pagal Direktyvą 2003/49/EB arba EB 10 straipsnį privalo nurodyti, ką ji tokiu atveju laiko tikruoju savininku?
7. Jeigu bendrovė, valstybės narės rezidentė (patronuojančioji bendrovė), faktiškai nelaikoma neapmokestinama mokesčiu prie šaltinio pagal Direktyvą 2003/49/EB dėl palūkanų, gautų iš bendrovės, kitos valstybės narės rezidentės (dukterinės bendrovės), ir pastarosios valstybės narės patronuojančioji bendrovė laikoma turinčia ribotą mokestinę atsakomybę dėl tų palūkanų toje valstybėje narėje, ar pagal EB 43 straipsnį, siejamą su EB 48 straipsniu, tuomet draudžiami teisės aktai, kuriais remdamasi pastaroji valstybė narė reikalauja, kad išskaityti mokestį prie šaltinio turinti bendrovė (dukterinė bendrovė), praleidusi reikalaujamo mokesčio prie šaltinio sumokėjimo terminą, sumokėtų delspinigius, kurių tarifas didesnis, nei delspinigių tarifas, kurį valstybė narė taiko pelno mokesčio reikalavimams (be kita ko, dėl palūkanų pajamų), pateiktiems bendrovei, rezidentei toje pačioje valstybėje narėje?
8. Jeigu bendrovė, valstybės narės rezidentė (patronuojančioji bendrovė), faktiškai nelaikoma neapmokestinama mokesčiu prie šaltinio pagal Direktyvą 2003/49/EB dėl palūkanų, gautų iš bendrovės, kitos valstybės narės rezidentės (dukterinės bendrovės), ir pastarosios valstybės narės patronuojančioji bendrovė laikoma ribotą mokestinę atsakomybę dėl tų palūkanų toje valstybėje narėje turinčiu apmokestinamuoju asmeniu, ar pagal EB 43 straipsnį, siejamą su 48 straipsniu (arba EB 56 straipsniu), vertinant kartu ar atskirai, draudžiami teisės aktai, pagal kuriuos:
a) pastaroji valstybė narė reikalauja, kad palūkanas mokantis asmuo išskaitytų mokestį prie šaltinio nuo palūkanų, ir laiko tą asmenį atsakingu valdžios institucijoms dėl neišskaityto mokesčio prie šaltinio, kai tokios prievolės išskaityti mokestį prie šaltinio nėra, jei palūkanų gavėjas yra pastarosios valstybės narės rezidentas?
b) pastarosios valstybės narės patronuojančioji bendrovė neturėtų sumokėti pelno mokesčio avansu per pirmuosius dvejus mokestinius metus ir turėtų pradėti mokėti pelno mokestį tik daug vėliau, nei sueina mokesčio prie šaltinio mokėjimo terminas?
ES Teisingumo Teismo prašoma, kad atsakymas į 8 klausimą apimtų atsakymą į 7 klausimą.
____________1 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyva 2003/49/EB dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių (OL L 157, 2003 6 26, p. 49; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 380).