2010 m. gegužės 27 d. pareikštas ieškinys byloje Vengrija prieš Komisiją
(Byla T-240/10)
Proceso kalba: vengrų
Šalys
Ieškovė: Vengrijos Respublika, atstovaujama M. Fehér ir K. Szíjjártó
Atsakovė: Europos Komisija
Ieškovės reikalavimai
Panaikinti 2010 m. kovo 2 d. Komisijos sprendimą 2010/135/ES dėl bulvių produkto (Solanum tuberosum L. linija EH92-527-1), genetiškai modifikuoto siekiant padidinti krakmolo amilopektino kiekį, pateikimo rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB;
Panaikinti 2010 m. kovo 2 d. Komisijos sprendimą 2010/136/ES dėl leidimo teikti rinkai pašarus, pagamintus iš genetiškai modifikuotų EH92-527-1 (BPS-25271-9) bulvių, ir atsitiktinio arba techniškai neišvengiamo šių bulvių patekimo į maisto produktus ir pašarus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003;
Subsidiariai, atmetus reikalavimą panaikinti Sprendimą 2010/136/ES, panaikinti šio sprendimo 2 straipsnio b ir c punktus, ir
priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Ieškovė ginčija Komisijos sprendimus 2010/135/ES
1 ir 2010/136/ES
2.
Nurodydama savo pirmąjį ieškinio pagrindą ieškovė tvirtina, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą ir pažeidė atsargumo principą jos nenaudai leisdama pateikti į rinką genetiškai modifikuotas bulves "Amflora" (toliau − genetiškai modifikuotos bulvės), kad vertinant su jomis susijusį pavojų atsirado pagrįstų nuogąstavimų, kurie leidžia galvoti − atsižvelgiant į aukšto lygio sveikatos ir aplinkos apsaugą − jog šis leidimas galėtų pakenkti žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai. Ieškovė mano, kad leidimas pateikti į rinką buvo grindžiamas nepagrįstu vertinimu arba, konkrečiai tariant, netobulu dėl kelių aspektų, o tai paveikia Komisijos sprendimų teisėtumą.
Kalbėdama apie nagrinėjamų genetiškai modifikuotų bulvių sveikatai keliamą pavojų, ieškovė pastebi, kad šiose bulvėse yra atsparumo esamiems antibiotikams žymimasis genas ir kad šiam genetiškai modifikuoto augalo genui patekus į bakterijas kyla pavojus žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, o to, atsižvelgiant į konkretų aukšto lygio sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimą, negalima leisti; be to, dėl šio pavojaus mokslininkų tarpe egzistuoja didelės abejonės, kurių Komisija įtikinamai neatmetė. Todėl ieškovė mano, kad leidimas pateikti į rinką prieštarauja atsargumo principui arba jo konkrečiam apibrėžimui Direktyvos 2001/18/EB
3 4 straipsnio 2 dalyje. Be to, Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslininkų nuomonė, kuria remiantis buvo priimtas Komisijos sprendimas, prieštarauja Pasaulio sveikatos organizacijos, Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos ir Europos vaistų agentūros vertinimams.
Ieškovė mano, kad toliau nurodytose srityse aplinkai keliamo pavojaus vertinimas yra su trūkumais arba nepakankamas:
− neatlikti tyrimai Europos sąjungos biogeografinio regiono laukuose;
− neištirtas poveikis nemolekuliniais organizmams, bendras ilgalaikis poveikis bei neištirtas poveikis populiacijų dinamikai ir genetinei įvairovei,
− nepakankamai ištirtas galimas poveikis gyvūnų sveikatai ir galimos pasekmės mitybos/maisto grandinei.
Kaip antrą ieškinio pagrindą ieškovė nurodo, kad Komisija pažeidė Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003
4. Šiuo atžvilgiu ji nurodo, kad Sprendimo 2010/136/ES 2 straipsnio b ir c punktai yra neteisėti, nes jais leidžiama, kad maisto produktų ir pašarų sudėtyje būtų ne didesnė kaip 0,9 % atsitiktinai arba dėl techninio neišvengiamumo patekusio genetiškai modifikuoto organizmo dalis, nors Reglamente Nr. 1829/2003 nėra įtvirtinta jokia šios rūšies tolerancijos riba, ir todėl jis nesuteikia Komisija galimybės taikyti tokios ribos dėl atsitiktinai ar dėl techninio neišvengiamumo patekusio GMO.