TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2012 m. lapkričio 22 d.(*)
„Transportas – Geležinkelių transportas – Geležinkelių infrastruktūros valdytojo pareiga realiuoju laiku teikti geležinkelio įmonėms visą informaciją apie traukinių judėjimą ir visų pirma galimą jungiamųjų reisų traukinių vėlavimą“
Byloje C‑136/11
dėl Schienen‑Control Kommission (Austrija) 2011 m. kovo 11 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2011 m. kovo 18 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Westbahn Management GmbH
prieš
ÖBB‑Infrastruktur AG
TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Tizzano, teisėjai A. Borg Barthet (pranešėjas), J‑J. Kasel, M. Safjan ir M. Berger,
generalinis advokatas N. Jääskinen,
posėdžio sekretorius M.‑A. Gaudissart, skyriaus vadovas,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. kovo 21 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Westbahn Management GmbH, atstovaujamos advokatų D. Böhmdorfer ir R. Schender,
– ÖBB‑Infrastruktur AG, atstovaujamos advokatų G. Ganzger, A. Egger ir G. Lansky,
– Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos M. Szpunar,
– Europos Komisijos, atstovaujamos G. Braun ir H. Støvlbæk,
susipažinęs su 2012 m. birželio 7 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (OL L 315, p. 14) 8 straipsnio 2 dalies, skaitomos kartu su II priedo II dalimi, nuostatomis, taip pat 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (OL L 75, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 5 t., p. 404) su pakeitimais, padarytais 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB (OL L 164, p. 44; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 227; toliau – Direktyva 2001/14), 5 straipsnio, skaitomo kartu su II priedu, nuostatų išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Westbahn Management GmbH (toliau – Westbahn Management) ir ÖBB‑Infrastruktur AG (toliau – ÖBB‑Infrastruktur) dėl pastarosios atsisakymo realiuoju laiku teikti bendrovei Westbahn Management duomenis apie kitas geležinkelių transporto įmones, kurie jai leistų informuoti savo keleivius apie realų jungiamųjų reisų traukinių išvykimo laiką.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisės aktai
Direktyva 2001/14
3 Pagal Direktyvos 2001/14 1 konstatuojamąją dalį:
„Didesnė Bendrijos geležinkelių sektoriaus integracija yra esminis vidaus rinkos sukūrimo ir ėjimo link subalansuoto mobilumo įgyvendinimo elementas.“
4 Direktyvos 2001/14 5 straipsnyje „Paslaugos“ nurodyta:
„1. Geležinkelio įmonės turi teisę be jokios diskriminacijos gauti II priede aprašytą minimalų prieigos paketą ir prieigą prie geležinkelių infrastruktūros objektų. II priedo 2 punkte nurodytos paslaugos teikiamos nediskriminuojant, o geležinkelio įmonių prašymai gali būti atmesti tik tuo atveju, jeigu rinkos sąlygomis egzistuoja perspektyvios alternatyvos. Jeigu vienas infrastruktūros valdytojas tų paslaugų neteikia, „pagrindinės infrastruktūros“ tiekėjas deda visas pagrįstas pastangas, kad sudarytų sąlygas šioms paslaugoms teikti.
2. Jei infrastruktūros valdytojas kaip papildomas paslaugas gali teikti II priedo 3 punkte aprašytas paslaugas, jis teikia jas geležinkelio įmonei paprašius.
3. Geležinkelio įmonės gali prašyti infrastruktūros valdytojo ar kitų tiekėjų kitų II priedo 4 punkte išvardytų pagalbinių paslaugų. Infrastruktūros valdytojas šių paslaugų teikti neprivalo.“
5 Šios direktyvos II priede „Geležinkelio įmonėms suteiktinos paslaugos“ nurodyta:
„1. Minimalų prieigos paketą sudaro:
a) prašymų skirti infrastruktūros pajėgumų tvarkymas;
b) teisė naudotis paskirtais pajėgumais;
c) naudojimasis kelio iešmais ir atšakomis;
d) traukinių eismo valdymas, įskaitant signalizaciją, reguliavimą, traukinių eismo tvarkymą bei informacijos apie traukinių judėjimą perdavimas ir teikimas;
e) visa kita informacija, reikalinga norint pradėti teikti arba teikti tam tikrą paslaugą, kuriai buvo skirti infrastruktūros pajėgumai.
2. Prieigą prie infrastruktūros objektų ir paslaugų teikimą sudaro:
a) naudojimasis elektros tiekimo įrenginiais traukos srovei užtikrinti tuo atveju, kai yra tokie įrenginiai;
b) kuro užpildymo įrenginiai;
c) keleivių stotys, jų pastatai ir kiti objektai;
d) krovinių terminalai;
e) rūšiavimo stotys;
f) traukinių formavimo įrenginiai;
g) skirstymo keliai;
h) techninės priežiūros ir kiti techniniai įrenginiai.
3. Papildomas paslaugas gali sudaryti:
a) traukos srovė;
b) keleivinių traukinių šildymas prieš kelionę;
c) kuro tiekimas, manevravimas ir visos kitos pirmiau minėtuose infrastruktūros objektuose teikiamos paslaugos;
d) sutartys pagal užsakymą dėl:
– pavojingų krovinių transportavimo kontrolės,
– pagalbos, kai važiuoja neįprasti traukiniai.
4. Pagalbines paslaugas gali sudaryti:
a) prieiga prie telekomunikacijų tinklo;
b) papildomos informacijos suteikimas;
c) riedmenų techninė apžiūra.“
Reglamentas Nr. 1371/2007
6 Reglamento Nr. 1371/2007 1–5 ir 7–9 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:
„(1) Atsižvelgiant į bendrą transporto politiką, svarbu užtikrinti geležinkelių keleivių naudotojų teises ir pagerinti keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų kokybę ir veiksmingumą, kad geležinkelių eismas išaugtų kitų transporto rūšių atžvilgiu.
(2) Komisijos komunikatu „2002–2006 m. vartotojų politikos strategija“ [OL C 137, p. 2] siekiama sukurti aukštą vartotojų apsaugos lygį transporto srityje pagal [EB] 153 straipsnio 2 dalį.
(3) Kadangi geležinkelių keleivis yra silpnesnė vežimo sutarties šalis, todėl turėtų būti užtikrintos keleivių teisės.
(4) Geležinkelių paslaugų naudotojai taip pat turi teisę gauti informaciją apie teikiamą paslaugą prieš reisą ir reiso metu. Jeigu įmanoma, geležinkelio įmonės ir bilietų pardavėjai turėtų suteikti šią informaciją iš anksto ir kuo greičiau.
(5) Išsamesni kelionės informacijos pateikimo reikalavimai bus nustatyti Techninėse sąveikos specifikacijose (TSS), nurodytose 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos [(OL L 110, p. 27; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 26 t., p. 243) su pakeitimais, padarytais 2007 m. birželio 1 d. Komisijos direktyva 2007/32/EB (OL L 141, p. 63)].
<...>
(7) Geležinkelio įmonės, kai įmanoma, turėtų bendradarbiauti parduodamos tęstinės kelionės bilietus, kad geležinkelių keleiviai galėtų lengviau vieną operatorių pakeisti kitu.
(8) Kompiuterines sistemas pritaikius prie bendros specifikacijos, būtų paprasčiau teikti informaciją ir parduoti bilietus geležinkelių keleiviams.
(9) Tolesnis kelionės informacijos ir rezervavimo sistemų įgyvendinimas turėtų būti vykdomas laikantis TSS.“
7 Reglamento Nr. 1371/2007 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta:
„Reiso metu geležinkelio įmonės suteikia keleiviams bent jau II priedo II dalyje nurodytą informaciją.“
8 Šio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta:
„Geležinkelio įmonės ir bilietų pardavėjai siūlo, kur tai įmanoma, bilietus[,] tęstinės kelionės bilietus bei galimybę juos rezervuoti.“
9 Šio reglamento 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta:
„Vėlavimo atvykstant ar išvykstant atveju geležinkelio įmonė ar stoties valdytojas keleivius informuoja apie padėtį ir apie numatomą išvykimo laiką bei numatomą atvykimo laiką, kai tik turi tokią informaciją.“
10 To paties reglamento II priedo II dalyje „Informacija kelionės metu“ numatytas tokių paslaugų teikimas:
„Traukinyje teikiamos paslaugos
Kita stotelė
Vėlavimas
Pagrindinės [jungiamojo] susisiekimo paslaugos
Apsaugos ir saugumo klausimai“.
Austrijos teisės aktai
11 Geležinkelių įstatymo (Eisenbahngesetz, BGBl. 60/1957; toliau – EisbG) 54 straipsnyje nurodyta:
„Šio įstatymo šeštos dalies nuostatomis siekiama užtikrinti ekonomišką ir efektyvų Austrijos geležinkelių linijų naudojimą:
1) geležinkelių transporto rinkoje nustatant lygią ir veikiančią geležinkelių transporto įmonių konkurenciją pagrindinėse geležinkelių linijose ir su kitomis pagrindinėmis ar nepagrindinėmis geležinkelių linijomis jungiančiose nepagrindinėse linijose;
2) skatinant naujų transporto įmonių skverbtį į geležinkelių transporto rinką;
3) užtikrinant gavėjams prieigą prie geležinkelių infrastruktūros ir
4) nuolat tikrinant konkurenciją, kad prieigos prie geležinkelių tinklo gavėjai būtų apsaugoti nuo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi.“
12 Šio įstatymo 58 straipsnyje numatyta:
„1. Prieigos prie geležinkelių infrastruktūros tikslais geležinkelių infrastruktūros įmonė be jokios diskriminacijos prieigos teisę turintiems subjektams, be šios prieigos, kaip minimalų prieigos paketą suteikia tokias paslaugas:
1) naudojimąsi kelio iešmais ir atšakomis;
2) traukinių eismo valdymą, įskaitant <...> informacijos apie traukinių judėjimą perdavimą ir teikimą;
3) tas komunikacijos ir informacijos sistemų paslaugas, be kurių prieigos teisę turintys subjektai negali pasinaudoti prieigos teise dėl teisinių, faktinių ar ekonominių priežasčių.
<...>
4. Prieigos prie geležinkelių infrastruktūros tikslais geležinkelių infrastruktūros įmonė gali, bet neprivalo teikti prieigos teisę turintiems subjektams tokias pagalbines paslaugas:
1) šio straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus viršijančią prieigą prie telekomunikacijų tinklo;
2) papildomos informacijos teikimą;
3) riedmenų techninę apžiūrą.
<...>“
13 EisbG 81 straipsnyje įtvirtinta:
„1. Prie bendrovės Schienen‑Control GmbH įsteigiama Schienen‑Control Kommission (Geležinkelių kontrolės komisija).
2. Schienen‑Control Kommission pavedama vykdyti šio įstatymo 3, 5–6ter ir 9 dalyse nurodytas užduotis <...> bei nagrinėti dėl Schienen‑Control GmbH sprendimų pateiktus skundus. <...>
3. Einamuosius Schienen‑Control Kommission reikalus tvarko Schienen‑Control GmbH. Eidami jiems Schienen‑Control Kommission pavestas pareigas, Schienen‑Control GmbH darbuotojai privalo vykdyti šios komisijos pirmininko arba vidaus darbo taisyklėse nurodyto nario nurodymus.“
14 EisbG 82 straipsnyje nustatyta:
„1. Schienen‑Control Kommission sudaro pirmininkas ir du nuolatiniai nariai. Kiekvienam nuolatiniam nariui skiriama po vieną pavaduojantį narį. Pavaduojantis narys pakeičia nuolatinį narį, jei šis negali vykdyti jam pavestų pareigų. Pirmininką ir jį pavaduojantį narį skiria Bundesminister für Justiz (federalinis teisingumo ministras) iš teisėjų tarpo. Kitus nuolatinius ir juos pavaduojančius narius Bundesminister für Verkehr, Innovation und Technologie (Federalinė transporto, inovacijų ir technologijų ministerija) siūlymu skiria federalinė vyriausybė iš atitinkamos transporto srities specialistų tarpo.
2. Schienen‑Control Kommission veikloje negali dalyvauti:
1) federalinės ar žemės vyriausybės nariai ir valstybės sekretoriai;
2) asmenys, de jure ar de facto susiję su asmenimis, vykdančiais veiklą Schienen‑Control Kommission;
3) į Nationalrat (Nacionalinė Taryba) negalintys būti renkami asmenys.
3. Schienen‑Control Kommission nuolatiniai nariai ir juos pavaduojantys nariai skiriami penkeriems metams. Pasibaigus kadencijai jie savo pareigas eina, kol į jų vietą bus paskirti nauji nariai. Jie gali būti skiriami naujai kadencijai. Nuolatiniam nariui ar pavaduojančiam nariui nustojus eiti pareigas nepasibaigus kadencijai, naujasis nuolatinis narys ar pavaduojantis narys 1 dalyje numatyta tvarka skiriamas likusiam kadencijos laikotarpiui.
4. Narys (nuolatinis ar pavaduojantis) netenka įgaliojimų:
1) mirties atveju;
2) pasibaigus kadencijai;
3) atsistatydinęs;
4) jei visi kiti nariai pripažįsta, jog jis negali tinkamai vykdyti jam pavestų pareigų dėl sunkios fizinės ar psichinės ligos;
5) jei visi kiti nariai pripažįsta, kad jis be pateisinamos priežasties tris kartus iš eilės neatsiliepė į kvietimą atvykti į posėdį;
6) jei tai pirmininkas ar jį pavaduojantis narys: kai jie netenka teisėjo statuso.
5. Nuolatiniai nariai ir juos pavaduojantys nariai turi konfidencialumo pareigą, kaip ji apibrėžta Bundes‑Verfassungsgesetz (Austrijos Federalinė Konstitucija) 20 straipsnio 3 dalyje.“
15 EisbG 83 straipsnyje numatyta:
„Schienen‑Control Kommission sprendimai priimami balsų dauguma; draudžiama susilaikyti nuo balsavimo. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko balsas. Schienen‑Control Kommission priima vidaus darbo taisykles, kuriose gali būti numatyta, kad einamųjų reikalų tvarkymas, įskaitant procesinių sprendimų priėmimą, pavedamas tam tikriems jos nariams. Vykdydami savo pareigas nariai yra nepriklausomi ir nevaržomi jokių nurodymų.“
16 EisbG 84 straipsnyje nurodyta:
„Jei kitose šio įstatymo nuostatose nenurodyta kitaip, Schienen‑Control Kommission taiko Bendrąjį administracinių bylų teisenos įstatymą (Allgemeines Verwaltungsverfahrensgesetz) ir visų pirma byloms nagrinėti nepriklausomose administracinėse kolegijose skirtas jo nuostatas. Schienen‑Control Kommission sprendimai negali būti panaikinti ar pakeisti administracine tvarka. Jie gali būti skundžiami pareiškiant ieškinį Verwaltungsgerichtshof (Vyriausiasis administracinis teismas).“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
17 Nuo tada, kai pradėtas taikyti 2011–2012 m. tvarkaraštis, Westbahn Management teikia keleivių vežimo paslaugas geležinkelio linija, jungiančia Vieną (Austrija) ir Zalcburgą (Austrija).
18 ÖBB‑Infrastruktur valdo didžiausią Austrijos geležinkelių tinklo dalį, įskaitant Vieną ir Zalcburgą jungiančią liniją. Ji disponuoja realiojo laiko duomenimis apie visus traukinius, riedančius jos valdomais geležinkeliais. Šie duomenys apima traukinio buvimo vietą tam tikru laiko momentu ir tolesnio maršruto atvykimo, tranzito ir išvykimo laikus.
19 Įvairioms geležinkelio įmonėms ÖBB‑Infrastruktur teikia realiojo laiko duomenis apie atitinkamus jų traukinius. Naudodamasi slaptažodžiu apsaugota programine įranga kiekviena geležinkelio įmonė ÖBB‑Infrastruktur interneto svetainėje gali peržiūrėti realiojo laiko duomenis, kuriuose konkrečios geležinkelių bendrovės nenurodomos, apie visus traukinius, riedančius šios bendrovės valdomais geležinkeliais.
20 Kelių didžiųjų stočių švieslentėse ÖBB‑Infrastruktur pateikia informaciją apie realų keleivinių traukinių išvykimo ir atvykimo laiką.
21 Westbahn Management paprašė ÖBB‑Infrastruktur kitų geležinkelio įmonių realiojo laiko duomenų, kad galėtų informuoti keleivius apie realų jungiamųjų reisų traukinių išvykimo laiką.
22 2010 m. spalio 22 d. raštu ÖBB‑Infrastruktur atmetė šį prašymą tuo pagrindu, kad ji iš esmės teikia tik su atitinkama geležinkelio įmone susijusius duomenis. ÖBB‑Infrastruktur patarė Westbahn Management susitarti su kitomis geležinkelio įmonėmis, kad jos teiktų su jomis susijusius duomenis.
23 Tačiau tokios sutarties Westbahn Management nepavyko sudaryti nė su viena kita geležinkelio įmone. Ją sudaryti atsisakė ir ÖBB‑Personenverkehr AG (toliau – ÖBB PV). ÖBB PV yra didžiausia keleivių vežimo šio transporto priemonėmis bendrovė Austrijos rinkoje. Ji priklauso ÖBB‑Holding AG, kuri yra ir ÖBB‑Infrastruktur akcininkė.
24 Westbahn Management mano, kad šių duomenų neteikimas pažeidžia Reglamento Nr. 1371/2007 II priedo II dalį, ir reikalauja prieigos prie šios informacijos. Todėl ji pateikė atitinkamą prašymą Schienen‑Control Kommission.
25 Manydama, kad nagrinėjamos bylos baigtis priklauso nuo Sąjungos teisės aiškinimo, Schienen‑Control Kommission nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:
„1. Ar [Reglamento Nr. 1371/2007] 8 straipsnio 2 dalį kartu su II priedo II dalimi reikia aiškinti taip, kad informacija apie svarbiausius jungiamuosius reisus turi apimti ne tik tvarkaraštyje numatytą išvykimo laiką, bet ir duomenis apie šių jungiamųjų reisų traukinių vėlavimą ar atšaukimą?
2. Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai:
ar [Direktyvos 2001/14] 5 straipsnį kartu su II priedu, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1371/2007 8 straipsnio 2 dalį kartu su II priedo II dalimi, reikia aiškinti taip, kad infrastruktūros valdytojas privalo nediskriminuodamas pateikti geležinkelio įmonėms realiojo laiko duomenis apie kitų geležinkelio įmonių traukinių judėjimą, jeigu šie traukiniai aptarnauja svarbiausius jungiamuosius reisus, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1371/2007 II priedo II dalį?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl Teisingumo Teismo jurisdikcijos
26 Prieš atsakant į pateiktus klausimus reikia patikrinti, ar, kaip kad teigiama prašyme priimti prejudicinį sprendimą, Schienen‑Control Kommission yra teismas, kaip jis suprantamas pagal SESV 267 straipsnį, ir atitinkamai – ar Teisingumo Teismas turi jurisdikciją atsakyti į pateiktus prejudicinius klausimus.
27 Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką tam, kad atsakytų į tik su Sąjungos teise susijusį klausimą, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusi institucija yra teismas, kaip jis suprantamas pagal SESV 267 straipsnį, Teisingumo Teismas atsižvelgia į aplinkybių visumą, kaip antai: koks institucijos teisinis įsteigimo pagrindas, ar ji nuolatinė, jos jurisdikcija privaloma, ar procesas vyksta pagal rungimosi principą, ar ji taiko teisės normas ir yra nepriklausoma (žr., be kita ko, 2007 m. birželio 14 d. Sprendimo Häupl, C‑246/05, Rink. p. I‑4673, 16 punktą; 2007 m. spalio 18 d. Sprendimo Österreichischer Rundfunk, C‑195/06, Rink. p. I‑8817, 19 punktą ir 2009 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Umweltanwalt von Kärnten, C‑205/08, Rink. p. I‑11525, 35 punktą).
28 Šiuo klausimu, kaip savo išvados 28 punkte nurodė generalinis advokatas, reikia pažymėti, kad pagal EisbG 81 straipsnio 1 dalį Schienen‑Control Kommission įsteigta kaip nuolatinė institucija. Iš šio įstatymo 81–84 straipsnių matyti, kad Schienen‑Control Kommission tenkina institucijos įsteigimo teisinio pagrindo, sprendimų privalomumo, nuolatinumo, teisės normų taikymo ir nepriklausomumo kriterijus.
29 Be to, viena vertus, reikia konstatuoti, kad, kaip nurodyta prašyme priimti prejudicinį sprendimą, Schienen‑Control Kommission vykstančiam procesui taikomas Bendrasis administracinių bylų teisenos įstatymas ir tai užtikrina joje vykstančio proceso rungtyniškumą, galimybę šalims apginti savo teises ir teisinius interesus, taip pat rungimosi principu grindžiamą diskusiją, dėl kurios gali būti rengiamas posėdis, kuriame kviečiami dalyvauti liudytojai ir ekspertai.
30 Kita vertus, taip pat svarbu pabrėžti, kad pagal EisbG 84 straipsnį Schienen‑Control Kommission veikla reglamentuojama bendraisiais administracinių bylų teisenos teisės aktais, jos sprendimai negali būti panaikinti administracine tvarka ir juos skųsti galima tik Verwaltungsgerichtshof.
31 Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Schienen‑Control Kommission reikia laikyti teismu, kaip jis suprantamas pagal SESV 267 straipsnį, taigi Teisingumo Teismas turi jurisdikciją atsakyti į jam pateiktus prejudicinius klausimus.
Dėl pirmojo klausimo
32 Pirmuoju klausimu Schienen‑Control Kommission iš esmės nori sužinoti, ar Reglamento Nr. 1371/2007 8 straipsnio 2 dalies, skaitomos kartu su II priedo II dalimi, nuostatas reikia aiškinti taip, kad informacija apie svarbiausius jungiamuosius reisus turi apimti ne tik tvarkaraštyje numatytą išvykimo laiką, bet ir duomenis apie šių jungiamųjų reisų, susijusių visų pirma su kitų geležinkelio įmonių reisais, traukinių vėlavimą ar atšaukimą.
33 Kad būtų galima atsakyti į šį klausimą, reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką aiškinant atitinkamas Sąjungos teisės nuostatas reikia atsižvelgti ne tik į jų formuluotę, bet ir į kontekstą bei teisės akto, kurios dalis jos yra, tikslus (žr., be kita ko, 1990 m. birželio 26 d. Sprendimo Velker International Oil Company, C‑185/89, Rink. p. I‑2561, 17 punktą ir 2012 m. liepos 19 d. Sprendimo A, C‑33/11, 27 punktą).
34 Reglamentu Nr. 1371/2007 siekiami tikslai nurodyti jo konstatuojamosiose dalyse. Reglamento Nr. 1371/2007 1 konstatuojamojoje dalyje pabrėžiama, kad, atsižvelgiant į bendrą transporto politiką, svarbu užtikrinti geležinkelių keleivių teises ir pagerinti keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų kokybę bei veiksmingumą. Iš šio reglamento 2 ir 3 konstatuojamųjų dalių matyti, kad siekiama sukurti aukštą vartotojų apsaugos lygį ir užtikrinti keleivio, kaip silpnesnės vežimo sutarties šalies, apsaugą. Šio reglamento 4 konstatuojamojoje dalyje minima teisė gauti informaciją apie kelionę prieš jai prasidedant ir jai prasidėjus ir ją gauti kuo greičiau. Be to, šio reglamento 5, 8 ir 9 konstatuojamosiose dalyse pabrėžiamas siekis sudaryti geresnes prieigos prie atitinkamos informacijos sąlygas iš užsienio valstybių.
35 Reglamento Nr. 1371/2007 8 straipsnį reikia aiškinti atsižvelgiant į šiuos tikslus.
36 Šio reglamento 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad reiso metu geležinkelio įmonės teikia keleiviams bent jau II priedo II dalyje nurodytą informaciją. Ši informacija apima duomenis apie traukinyje teikiamas paslaugas, kitą stotelę, vėlavimą, pagrindines jungiamojo susisiekimo paslaugas, apsaugos ir saugumo klausimus.
37 Paisant keleivių interesų ir šio sprendimo 34 punkte minėtų Reglamentu Nr. 1371/2007 siekiamų bendrųjų tikslų, keleiviui reikia teikti jam naudingą informaciją.
38 Šiuo atžvilgiu informacija apie vėlavimą arba jungiamųjų reisų atšaukimą, kurią keleivis būtų galėjęs pamatyti švieslentėje prieš išvykdamas, jei tuo momentu tokia informacija jau būtų žinoma, yra duomenys, kuriuos keleiviui reikia pranešti ir tuo atveju, kai apie tokį vėlavimą ar atšaukimą sužinoma jam išvykus. Priešingu atveju, pažeidžiant Reglamentu Nr. 1371/2007 siekiamus tikslus, keleivis būtų informuojamas tik apie numatytą pagrindinių jungiamųjų reisų tvarkaraštį, bet ne apie jam išvykus įvykusius pasikeitimus, taigi jam pateikta informacija būtų pasenusi.
39 Taigi, pagal Reglamento Nr. 1371/2007 8 straipsnio 2 dalį, skaitomą kartu su II priedo II dalimi, geležinkelio įmonės informaciją apie pagrindinius jungiamuosius reisus privalo teikti realiuoju laiku.
40 Be to, Reglamento Nr. 1371/2007 II priedo II dalyje minimos „pagrindinės [jungiamojo] susisiekimo paslaugos“ ir šia formuluote geležinkelio įmonei tenkanti pareiga informuoti nesiejama tik su jos pačios pagrindinėmis jungiamojo susisiekimo paslaugomis.
41 Darytina išvada, kad šią pareigą reikia suprasti kaip apimančią visas pagrindines jungiamojo susisiekimo paslaugas, teikiamas atitinkamos geležinkelio įmonės ir kitų geležinkelio įmonių. Kitu atveju būtų neįmanoma pasiekti Reglamentu Nr. 1371/2007 siekiamo tikslo informuoti keleivius.
42 Tokį aiškinimą patvirtina Reglamento Nr. 1371/2007 9 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, kad geležinkelio įmonės ir bilietų pardavėjai siūlo, kai tai įmanoma, bilietus, tęstinės kelionės bilietus ir galimybę juos rezervuoti. Šio reglamento 7 konstatuojamojoje dalyje paaiškinta, kad tęstinės kelionės bilietai palengvina geležinkelių keleivių persėdimą iš vieno operatoriaus vykdomo reiso į kitą. Siaurai aiškinant informaciją, prie kurios keleiviai turi turėti prieigą, būtų apsunkinamas jų persėdimas ir keliamas pavojus jo tikslui, nes keleiviai būtų skatinami rinktis dideles geležinkelio įmones, realiuoju laiku galinčias teikti jiems informaciją apie visus jų kelionės etapus.
43 Atsižvelgiant į visus argumentus, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: Reglamento Nr. 1371/2007 8 straipsnio 2 dalies, skaitomos kartu su II priedo II dalimi, nuostatas reikia aiškinti taip, kad informacija apie svarbiausius jungiamuosius reisus turi apimti ne tik tvarkaraštyje numatytą išvykimo laiką, bet ir duomenis apie šiuos jungiamuosius reisus, nesvarbu, kokia geležinkelio įmonė juos vykdo, aptarnaujančių traukinių vėlavimą ar atšaukimą.
Dėl antrojo klausimo
44 Siekiant atsakyti į šį klausimą apie infrastruktūros valdytoją konstatuotina, kad Direktyvos 2001/14 5 straipsnyje nustatyta, jog geležinkelio įmonės turi teisę be jokios diskriminacijos gauti II priede aprašytą minimalų prieigos paketą ir prieigą prie geležinkelių infrastruktūros objektų.
45 Direktyvos 2001/14 II priedo 1 punkto d papunktį, pagal kurį minimalų paslaugos paketą sudaro, be kita ko, informacijos apie traukinių judėjimą teikimas, kaip savo išvados 51 punkte nurodė generalinis advokatas, reikia aiškinti kartu su šios direktyvos II priedo 1 punkto e papunkčiu, kuriuo geležinkelio įmonėms suteikiama teisė gauti visą kitą informaciją, reikalingą norint pradėti teikti arba teikti tam tikrą paslaugą, kuriai buvo skirti infrastruktūros pajėgumai.
46 Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kaip minėta 41 punkte, kad realiuoju laiku teikiamos informacijos apie pagrindinius jungiamuosius reisus, visų pirma kitų geležinkelio įmonių vykdomus jungiamuosius reisus, reikia bet kuriai geležinkelio įmonei, kad ji galėtų įvykdyti Reglamente Nr. 1371/2007 jai numatytas pareigas.
47 Be to, reikia konstatuoti, kad, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją keleivių vežimo geležinkeliais rinkoje, būtina visoms geležinkelio įmonėms užtikrinti galimybę teikti keleiviams panašaus lygio paslaugas. 40 ir 41 punktuose minėta, kad jei geležinkelio įmonė teiktų informaciją tik apie savo jungiamuosius reisus, platesnį tinklą turinti įmonė savo keleiviams galėtų teikti išsamesnę informaciją nei nedaug linijų aptarnaujanti įmonė, o tai prieštarautų Direktyvos 2001/14 1 konstatuojamojoje dalyje nurodytam didesnės geležinkelių sektoriaus integracijos tikslui ir pažeistų pareigą informuoti keleivius.
48 Todėl prieigos prie geležinkelio infrastruktūros teise besinaudojančios geležinkelio įmonės iš infrastruktūros valdytojo turi gauti realiojo laiko informaciją apie kitų geležinkelio įmonių vykdomus pagrindinius jungiamuosius reisus, kad, vadovaudamosi Direktyvos 2001/14 5 straipsniu, skaitomu kartu su II priedo 1 punkto e papunkčiu, galėtų teikti paslaugą, kuriai buvo skirti infrastruktūros pajėgumai.
49 Be to, priešingai, nei teigia ÖBB‑Infrastruktur AG, šios įvairių stočių švieslentėse pateikiamos informacijos negalima laikyti konfidencialia ar ypatinga, dėl ko jos nebūtų galima atskleisti įvairioms geležinkelio įmonėms.
50 Taigi, į antrąjį klausimą reikia atsakyti: Reglamento Nr. 1371/2007 8 straipsnio 2 dalies, skaitomos kartu su II priedo II dalimi, ir Direktyvos 2001/14 5 straipsnio, skaitomo kartu su II priedu, nuostatas reikia aiškinti taip, kad infrastruktūros valdytojas privalo nediskriminuodamas pateikti geležinkelio įmonėms realiojo laiko duomenis apie kitų geležinkelio įmonių traukinių judėjimą, jeigu šie traukiniai aptarnauja svarbiausius jungiamuosius reisus, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1371/2007 II priedo II dalį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:
1. 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų 8 straipsnio 2 dalies, skaitomos kartu su II priedo II dalimi, nuostatas reikia aiškinti taip, kad informacija apie svarbiausius jungiamuosius reisus turi apimti ne tik tvarkaraštyje numatytą išvykimo laiką, bet ir duomenis apie šiuos jungiamuosius reisus, nesvarbu, kokia geležinkelio įmonė juos vykdo, aptarnaujančių traukinių vėlavimą ar atšaukimą.
2. Reglamento Nr. 1371/2007 8 straipsnio 2 dalies, skaitomos kartu su II priedo II dalimi, ir 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo su pakeitimais, padarytais 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB, 5 straipsnio, skaitomo kartu su II priedu, nuostatos aiškintinos taip, kad infrastruktūros valdytojas privalo nediskriminuodamas pateikti geležinkelio įmonėms realiojo laiko duomenis apie kitų geležinkelio įmonių traukinių judėjimą, jeigu šie traukiniai aptarnauja svarbiausius jungiamuosius reisus, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1371/2007 II priedo II dalį.
Parašai.