TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2014 m. gruodžio 11 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Direktyva 95/46/EB – Fizinių asmenų apsauga – Asmens duomenų tvarkymas – „Užsiėmimo tik asmenine ar namų ūkio veikla“ sąvoka“
Byloje C‑212/13
dėl Nejvyšší správní soud (Čekijos Respublika) 2013 m. kovo 20 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2013 m. balandžio 19 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
František Ryneš
prieš
Úřad pro ochranu osobních údajů,
TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas L. Bay Larsen, teisėjai K. Jürimäe, J. Malenovský, M. Safjan (pranešėjas) ir A. Prechal,
generalinis advokatas N. Jääskinen,
posėdžio sekretorius I. Illéssy, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2014 m. kovo 20 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– F. Ryneš, atstovaujamo advokát M. Šalomoun,
– Úřad pro ochranu osobních údajů, atstovaujamos advokát I. Němec ir J. Prokeš,
– Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek ir J. Vláčil,
– Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos A. Rubio González,
– Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato P. Gentili,
– Austrijos vyriausybės, atstovaujamos A. Posch ir G. Kunnert,
– Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna, J. Fałdyga ir M. Kamejsza,
– Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos L. Inez Fernandes ir C. Vieira Guerra,
– Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos L. Christie, padedamo baristerio J. Holmes,
– Europos Komisijos, atstovaujamos B. Martenczuk, P. Němečková ir Z. Malůšková,
susipažinęs su 2014 m. liepos 10 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (95/46/EB) dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, p. 31; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 15 t., p. 355) 3 straipsnio 2 dalies išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant F. Ryneš ir Úřad pro ochranu osobních údajů (Asmens duomenų apsaugos tarnyba, toliau – tarnyba) ginčą dėl sprendimo, kuriuo pastaroji konstatavo, kad F. Ryneš padarė kelis asmens duomenų apsaugos pažeidimus.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
3 Direktyvos 95/46 10, 12 ir 14–16 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:
„(10) <...> asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių nacionalinių įstatymų tikslas – apsaugoti pagrindines teises ir laisves, ypač privatumo teisę, ir tai pripažįstama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje, taip pat Bendrijos teisės aktų bendruosiuose principuose; kadangi dėl šios priežasties, suvienodinant tokius įstatymus, negali būti sumažinta juose numatyta apsauga, o priešingai – turi būti siekiama aukšto apsaugos lygio visoje Bendrijoje;
<...>
(12) <...> jie netaikomi asmens duomenis tvarkant tokiam fiziniam asmeniui, kuris užsiima tik asmeninio pobūdžio veikla, kaip susirašinėjimas ar adresų užrašų saugojimas;
<...>
(14) <...> suvokiant vykstančių pokyčių svarbą, visuomenės informuotumo lygį ir būdus surinkti, persiųsti, manipuliuoti, įrašyti, saugoti ar perduoti su fiziniais asmenimis susijusius garsinius ir vaizdinius duomenis, ši direktyva turėtų būti taikoma tvarkant ir tokius duomenis;
(15) <...> tvarkant minėtus duomenis, ši direktyva taikoma tiktai tuomet, jei tvarkoma automatiniu būdu, arba jei tvarkomi duomenys yra laikomi arba ketinama juos laikyti rinkmenų sistemoje, kuri sistemiškai išdėstyta pagal specifinius su asmenimis susijusius kriterijus, kad būtų lengviau gauti šiuos asmens duomenis;
(16) <...> ši direktyva neapima atvejų, kai tvarkomi garsiniai ar vaizdiniai duomenys, pavyzdžiui, vaizdinio sekimo metu [vaizdo stebėjimo], jeigu tvarkoma visuomenės saugumo, gynybos, nacionalinio saugumo sumetimais arba vykdant valstybinę su baudžiamąja teise susijusią veiklą ar kitą Bendrijos teisės aktų neapimamą veiklą“.
4 Pagal šios direktyvos 2 straipsnį:
„Šioje direktyvoje:
a) „asmens duomenys“ reiškia bet kurią informaciją, susijusią su asmeniu (duomenų subjektu), kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta; asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, yra tas asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta tiesiogiai ar netiesiogiai, ypač pasinaudojus <...> vienu ar keliais to asmens fizinei, fiziologinei, protinei, ekonominei, kultūrinei ar socialinei tapatybei būdingais veiksniais <...>;
b) „asmens duomenų tvarkymas“ (tvarkymas) reiškia bet kurią operaciją ar operacijų rinkinį, automatiniais arba neautomatiniais būdais atliekamus su asmens duomenimis, kaip antai: rinkimas, užrašymas, rūšiavimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, atgaminimas, paieška, naudojimas, atskleidimas perduodant, platinant ar kitu būdu padarant juos prieinamus, išdėstymas reikiama tvarka ar sujungimas derinant, blokavimas, trynimas ar naikinimas;
c) „asmens duomenų kaupimo rinkmenose sistema“ (rinkmenų sistema) reiškia bet kurį susistemintą pagal specifinius kriterijus prieinamų asmens duomenų rinkinį, kuris gali būti centralizuotas, decentralizuotas arba suskirstytas funkciniu ar geografiniu pagrindu;
d) „duomenų valdytojas“ reiškia tokį fizinį <...> asmenį <...>, kuris vienas ar drauge su kitais nustato asmens duomenų tvarkymo tikslus ir būdus <...>“.
5 Šios direktyvos 3 straipsnyje nustatyta:
„1. Ši direktyva taikoma automatiniais būdais tvarkant asmens duomenis ištisai arba dalimis ir neautomatiniais būdais tvarkant asmens duomenis, kai tie duomenys sudaro arba yra skirti sudaryti rinkmenų sistemos dalį.
2. Ši direktyva netaikoma tvarkant asmens duomenis:
– kai yra užsiimama tokia veikla, kuri nepatenka į Bendrijos teisės taikymo sritį, kaip antai veikla, kuri numatyta Europos Sąjungos sutarties V ir VI dalyse, taip pat kai atliekamos tvarkymo operacijos, susijusios su visuomenės saugumu, gynyba, valstybės saugumu (taip pat ir valstybės ekonomine gerove, kai tvarkymo operacija susijusi su valstybės saugumo klausimais) ir su valstybės veiksmais baudžiamosios teisės srityje,
– kai duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas tik asmenine ar namų ūkio veikla.“
6 Direktyvos 7 straipsnyje numatyta:
„Valstybės narės numato, kad asmens duomenis galima tvarkyti tik tuo atveju, jeigu:
a) duomenų subjektas yra nedviprasmiškai davęs sutikimą;
<...>
f) tvarkyti reikia dėl teisėtų interesų, kurių siekia duomenų valdytojas arba trečioji šalis (šalys), kurioms atskleidžiami duomenys, išskyrus atvejus, kai duomenų subjekto, kuriam pagal 1 straipsnio 1 dalį reikalinga apsauga, teisės ir laisvės yra viršesnės nei šie interesai.“
7 Direktyvos 95/46 11 straipsnyje numatyta:
„1. Kai duomenys gaunami ne iš duomenų subjekto, valstybės narės numato, kad tuo metu, kai imamasi užrašinėti asmens duomenis, <...> duomenų valdytojas <...> privalo duomenų subjektui suteikti bent tokią informaciją, jeigu jis jos dar neturi:
a) duomenų valdytojo <...> tapatybė;
b) tikslai, dėl kurių tvarkoma;
c) bet kokia platesnė informacija, kaip antai:
– tvarkomų duomenų kategorijos,
– duomenų gavėjai ar gavėjų kategorijos,
– teisės gauti informaciją ar teisės pataisyti duomenis apie save buvimas,
kiek tokios platesnės informacijos reikia, atsižvelgus į specifines duomenų tvarkymo aplinkybes, kad būtų garantuotas teisingas subjekto duomenų tvarkymas.
2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, ypač tvarkant duomenis statistiniais sumetimais arba istorinių ar mokslinių tyrimų tikslais, kai tokią informaciją pateikti būtų neįmanoma arba pernelyg sunku, arba jeigu įstatymai aiškiai reikalauja duomenis įrašyti ar atskleisti. Tokiais atvejais valstybės narės užtikrina tinkamas apsaugos priemones.“
8 Direktyvos 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta:
„Valstybės narės gali priimti teisines priemones, kad apribotų <...> 11 straipsnio 1 dalyje <...> numatytų prievolių ir teisių mastą, kai toks apribojimas yra reikalinga apsaugos priemonė norint užtikrinti:
<...>
d) kriminalinių nusikaltimų bei reglamentuojamų profesijų etikos pažeidimų prevenciją, tyrimą, išaiškinimą ir persekiojimą;
<...>
g) <...> kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugą.“
9 Šios direktyvos 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Valstybės narės numato, kad duomenų valdytojas <...> privalo pranešti <...> priežiūros institucijai, prieš atlikdamas bet kurią visiškai ar iš dalies automatinę tvarkymo operaciją arba operacijų grupę, numatytą vienam tikslui ar keletui susijusių tikslų.“
Čekijos teisė
10 Įstatymo Nr. 101/2000 Sb. dėl asmens duomenų apsaugos ir kai kurių įstatymų pakeitimo (toliau – Įstatymas Nr. 101/2000) 3 straipsnio 3 dalyje numatyta:
„Šis įstatymas netaikomas tvarkant asmens duomenis, kuriuos tvarko fizinis asmuo išimtinai savo asmeniniams poreikiams.“
11 Šio įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi reglamentuojama asmens duomenų tvarkytojo, padariusio pažeidimą, kurį sudaro asmens duomenų tvarkymas be duomenų subjekto sutikimo, atitinkamos informacijos nepateikimas duomenų subjektui ir pareigos pranešti kompetentingai institucijai nevykdymas, atsakomybė.
12 Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį asmens duomenų tvarkymas iš principo galimas tik gavus duomenų subjekto sutikimą. Be tokio sutikimo duomenys gali būti tvarkomi, tik jei tai būtina siekiant apsaugoti teisės saugomus duomenų valdytojo, duomenų gavėjo arba kito duomenų subjekto teises ir interesus. Tačiau toks duomenų tvarkymas turi nepažeisti duomenų subjekto teisės į jo privataus ir asmeninio gyvenimo gerbimą.
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
13 Laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 5 d. iki 2008 m. balandžio 11 d. F. Ryneš naudojo savo šeimos namo pastogėje įrengtą kamerą. Ji buvo fiksuota, be galimybės sukioti, ir filmavo įėjimą į šį namą, viešąjį kelią ir įėjimą į priešais esantį namą. Sistema leido daryti tik vaizdo įrašą, kuris buvo saugomas nuolatinio įrašymo įrenginyje, t. y. kietajame diske. Kai diskas prisipildydavo, esamas įrašas buvo ištrinamas ir vietoj jo daromas naujas įrašas. Įrašymo įrenginys neturėjo monitoriaus, todėl įrašo nebuvo galima žiūrėti realiuoju laiku. Tik F. Ryneš turėjo tiesioginę prieigą prie sistemos ir įrašytų duomenų.
14 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad vienintelė priežastis, dėl kurios jis naudojo tą kamerą, buvo siekis apsaugoti savo ir savo šeimos turtą, sveikatą ir gyvybę. Iš tiesų, ir jis, ir jo šeima per keletą metų buvo ne kartą užpulti nežinomo asmens, kuris nebuvo surastas. Be to, 2005 ir 2007 m. keletą kartų buvo išdaužyti jo šeimai priklausančio namo langai.
15 Naktį iš 2007 m. spalio 6‑osios į 7‑ąją įvykdytas dar vienas išpuolis. Iš laidynės paleistu daiktu buvo išdaužtas minėto namo langas. Pasitelkus nagrinėjamą vaizdo stebėjimo sistemą pavyko nustatyti dviejų įtariamųjų tapatybę. Įrašai buvo perduoti policijai ir paskui jais buvo remtasi kaip įrodymais baudžiamajame procese.
16 Vienam iš įtariamųjų paprašius Tarnybos patikrinti F. Ryneš vaizdo stebėjimo sistemos teisėtumą 2008 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu ši tarnyba konstatavo, kad F. Ryneš pažeidė Įstatymą Nr. 101/2000, nes:
– kaip duomenų valdytojas jis savo name įrengta vaizdo stebėjimo sistema rinko asmenų, judančių gatve priešais jo namą ir įeinančių į kitoje gatvės pusėje esantį namą, asmeninius duomenis be jų sutikimo;
– jis nepranešė duomenų subjektams apie jų asmens duomenų tvarkymą, apimtį, tikslus, duomenis tvarkantį asmenį ir apie tai, kaip šie duomenys tvarkomi, taip pat apie asmenis, kurie gali susipažinti su nagrinėjamais duomenimis;
– kaip duomenų valdytojas F. Ryneš neįvykdė pareigos pranešti apie nagrinėjamą duomenų tvarkymą Tarnybai.
17 Išnagrinėjęs F. Ryneš ieškinį dėl tokio sprendimo, Městský soud v Praze (Prahos miesto teismas) 2012 m. balandžio 25 d. sprendimu jį atmetė. F. Ryneš apskundė šį teismo sprendimą kasacine tvarka teismui prašymo priimti prejudicinį sprendimą teikėjui.
18 Šiomis aplinkybėmis Nejvyšší správní soud (Vyriausiasis administracinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:
„Ar šeimos būste įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos naudojimą, siekiant apsaugoti būsto savininkų turtą, sveikatą ir gyvybę, galima laikyti asmens duomenų tvarkymu, atliekamu „fizinio asmens, užsiimančio tik asmenine ar namų ūkio veikla“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 95/46 <...> 3 straipsnio 2 dalį, net jei tokia sistema stebima ir viešoji erdvė?“
Dėl prejudicinio klausimo
19 Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą patekęs teismas iš esmės nori išsiaiškinti, ar Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies antrą įtrauką reikia aiškinti taip, kad vaizdo stebėjimo darant asmenų vaizdo įrašus, saugomus nuolatinio įrašymo įrenginyje, kaip antai kietajame diske, sistemos, kurią fizinis asmuo įrengė ant savo šeimos namo siekdamas apsaugoti namo savininkų šeimos turtą, sveikatą ir gyvybę, kai šia sistema stebima ir viešoji erdvė, naudojimas yra asmens duomenų tvarkymas, atliekamas užsiimant tik asmenine ar namų ūkio veikla, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.
20 Reikia priminti, kad pagal šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalį ši direktyva taikoma „automatiniais būdais tvarkant asmens duomenis ištisai arba dalimis ir neautomatiniais būdais tvarkant asmens duomenis, kai tie duomenys sudaro arba yra skirti sudaryti rinkmenų sistemos dalį“.
21 Šioje nuostatoje pavartota sąvoka „asmens duomenys“, kaip nurodyta Direktyvos 95/46 2 straipsnio a punkte, apima „bet kurią informaciją, susijusią su asmeniu, kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta“. Asmeniu, „kurio tapatybė gali būti nustatyta, [laikomas] tas asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta tiesiogiai ar netiesiogiai, ypač pasinaudojus <...> arba vienu ar keliais to asmens <...> tapatybei būdingais veiksniais“.
22 Taigi, kamera užfiksuotas asmens atvaizdas yra asmens duomenys, kaip jie suprantami pagal ankstesniame punkte nurodytą nuostatą, tiek, kiek jis leidžia identifikuoti duomenų subjektą.
23 Dėl sąvokos „asmens duomenų tvarkymas“ reikia pažymėti, kad Direktyvos 95/46 2 straipsnio b punkte ji apibrėžta kaip reiškianti „bet kurią operaciją ar operacijų rinkinį <...> atliekamus su asmens duomenimis, kaip antai: rinkimas, užrašymas, <...> saugojimas <...>“.
24 Kaip matyti visų pirma iš Direktyvos 95/46 15 ir 16 konstatuojamųjų dalių, vaizdo stebėjimas iš principo patenka į šios direktyvos taikymo sritį kaip automatinis duomenų tvarkymas.
25 Stebėjimas darant asmenų vaizdo įrašą, saugomą nuolatinio įrašymo įrenginyje, t. y. kietajame diske, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, yra automatinis asmens duomenų tvarkymas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 95/46 3 straipsnio 1 dalį.
26 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teiraujasi, ar toks tvarkymas situacijoje, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, vis dėlto nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį kaip vykdomas „užsiimant tik asmenine ar namų ūkio veikla“, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 3 straipsnio 2 dalies antrą įtrauką.
27 Direktyva 95/46, kaip matyti iš jos 1 straipsnio ir 10 konstatuojamosios dalies, siekiama užtikrinti aukšto lygio fizinių asmenų pagrindinių laisvių ir teisių, ypač jų teisės į privatų gyvenimą, tvarkant asmens duomenis, apsaugą (žr. Sprendimo Google Spain ir Google, C‑131/12, EU:C:2014:317, 66 punktą).
28 Šiuo atžvilgiu svarbu pažymėti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką pagrindinės teisės į privataus gyvenimo gerbimą apsauga, įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnyje, reikalaujama, kad nukrypimai nuo asmens duomenų apsaugos ir jos apribojimai neviršytų to, kas yra griežtai būtina (žr. Sprendimo IPI, C‑473/12, EU:C:2013:715, 39 punktą ir Sprendimo Digital Rights Ireland ir kt., C‑293/12 ir C‑594/12, EU:C:2014:238, 52 punktą).
29 Kadangi Direktyvos 95/46 nuostatas, kiek jomis, reglamentuojant asmens duomenų tvarkymą, gali būti keliamas pavojus pagrindinėms laisvėms, visų pirma teisei į privatų gyvenimą, būtina aiškinti atsižvelgiant į pagrindines teises, kurios yra įtrauktos į minėtą chartiją (žr. Sprendimo Google Spain ir Google, EU:C:2014:317, 68 punktą), šios direktyvos 3 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje įtvirtinta nukrypstanti nuostata turi būti aiškinama griežtai.
30 Griežto aiškinimo taikytinumą patvirtina ir pati šios nuostatos formuluotė, pagal kurią iš Direktyvos 95/46 taikymo srities pašalintas duomenų tvarkymas, atliekamas užsiimant ne paprastai asmenine ar namų ūkio veikla, bet „tik“ asmenine ir namų ūkio veikla.
31 Atsižvelgiant į pirma išdėstytus motyvus reikia konstatuoti, kad, kaip savo išvados 53 punkte nurodė generalinis advokatas, asmens duomenų tvarkymas patenka į Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies antros įtraukos taikymo sritį, tik jei jį duomenų tvarkytojas atlieka išimtinai asmeninėje ar namų ūkio sferoje.
32 Taigi, kiek tai susiję su fiziniais asmenimis, susirašinėjimas ar adresų užrašų saugojimas, vadovaujantis Direktyvos 95/46 12 konstatuojamąja dalimi, sudaro „tik asmeninę ar namų ūkio veiklą“, net jei netiesiogiai tai yra arba gali būti susiję su kitų asmenų privačiu gyvenimu.
33 Tiek, kiek vaizdo stebėjimas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, apima, net jei tik iš dalies, viešąją erdvę ir todėl yra nukreiptas į tokiu būdu duomenis tvarkančio asmens privačios sferos išorę, jis negali būti laikomas išimtinai „asmenine ar namų ūkio veikla“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies antrą įtrauką.
34 Be to, prireikus šios direktyvos nuostatomis, visų pirma jos 7 straipsnio f punktu, 11 straipsnio 2 dalimi ir 13 straipsnio 1 dalies d ir g punktais, leidžiama atsižvelgti į duomenų valdytojo teisėtus interesus, kuriuos, kaip antai pagrindinėje byloje, visų pirma sudaro šio valdytojo ir jo šeimos turto, sveikatos ir gyvybės apsauga.
35 Todėl į užduotą klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies antrą įtrauką reikia aiškinti taip, kad vaizdo stebėjimo darant asmenų vaizdo įrašus, saugomus nuolatinio įrašymo įrenginyje, kaip antai kietajame diske, sistemos, kurią fizinis asmuo įrengė ant savo šeimos namo siekdamas apsaugoti namo savininkų turtą, sveikatą ir gyvybę, kai šia sistema stebima ir viešoji erdvė, naudojimas nėra asmens duomenų tvarkymas, atliekamas užsiimant tik asmenine ar namų ūkio veikla, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:
1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (95/46/EB) dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo 3 straipsnio 2 dalies antrą įtrauką reikia aiškinti taip, kad vaizdo stebėjimo darant asmenų vaizdo įrašus, saugomus nuolatinio įrašymo įrenginyje, kaip antai kietajame diske, sistemos, kurią fizinis asmuo įrengė ant savo šeimos namo siekdamas apsaugoti namo savininkų turtą, sveikatą ir gyvybę, kai šia sistema stebima ir viešoji erdvė, naudojimas nėra asmens duomenų tvarkymas, atliekamas užsiimant tik asmenine ar namų ūkio veikla, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.
Parašai.