GENERALINIO ADVOKATO
PAOLO MENGOZZI IŠVADA,
pateikta 2010 m. kovo 9 d.(1)
Byla C‑428/08
Monsanto Technology LLC
prieš
Cefetra BV ir kt.
(Rechtbank ‘s‑Gravenhage (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
(Teisinė biotechnologinių išradimų apsauga – Direktyva 98/44/EB – Patentas, susijęs su genetine informacija)
1. Kol kas Teisingumo Teismas nėra turėjęs daug progų nagrinėti direktyvą dėl teisinės biotechnologinių išradimų apsaugos. Tačiau ši byla suteiks Teisingumo Teismui galimybę išaiškinti ne vieną svarbų dalyką, susijusį su apsauga, kuri Europos Sąjungoje turi būti suteikiama patentams, išduotiems biotechnologijų srityje, o jos svarbos šiandien negalima neįvertinti.
I – Teisinis pagrindas
A – TRIPS sutartis
2. Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba(2) (TRIPS) 27 ir 30 straipsniuose numatyta:
„27 straipsnis
Patentuotinas objektas
1. Pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas yra patentuojami visokie visų technologijos sričių išradimai, produktai ar procesai tik jeigu jie yra nauji, išradimo lygio ir gali būti pritaikomi pramonei. Pagal 65 straipsnio 4 dalį, 70 straipsnio 8 dalį ir šio straipsnio 3 dalį turi būti leidžiama gauti patentą ir naudotis patento teisėmis nepriklausomai nuo [nediskriminuojant dėl] išradimo vietos, technologijos srities ir nepriklausomai nuo [ir dėl], kad produktai importuojami ar gaminami šalyje.
2. Valstybės narės gali nepatentuoti išradimų, kurie jų teritorijoje neleidžiami naudoti komercijoje, siekiant apsaugoti ordre public ar moralę, įskaitant žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybės ar sveikatos apsaugą, arba norint išvengti rimto pakenkimo aplinkai, su sąlyga, kad toks sprendimas nepatentuoti nėra priimamas tik todėl, kad tokių išradimų naudojimas pagal tų valstybių narių teisę yra draudžiamas.
3. Valstybės narės gali taip pat laikyti nepatentuotinais:
a) diagnostinius, terapinius ir chirurginius metodus žmonėms ar gyvūnams gydyti;
b) augalus ir gyvūnus, išskyrus mikroorganizmus, ir iš esmės biologinius augalų ar gyvūnų išvedimo procesus, išskyrus nebiologinius bei mikrobiologinius procesus; tačiau valstybės narės numato apsaugą augalų veislėms patentais arba efektyvia sui generis sistema, arba bet kokia aukščiau išvardintųjų kombinacija; šio punkto nuostatos turi būti peržiūrėtos praėjus ketveriems metams po PPO Sutarties įsigaliojimo dienos.“
„30 straipsnis
Suteiktų teisių išimtys
Valstybės narės gali numatyti ribotas patentu suteiktų išimtinių teisių išimtis, su sąlyga, kad tokios išimtys nepagrįstai neprieštarauja normaliam patento naudojimui ir nepagrįstai nepažeidžia teisėtų patento savininko interesų, atsižvelgiant į teisėtus trečiųjų šalių interesus.“
B – Direktyva 98/44/EB
3. Direktyvos 98/44/EB(3) konstatuojamosiose dalyse numatyta:
„<...>
(3) <...> veiksminga ir suderinta apsauga visose valstybėse narėse yra būtina, kad investicijos biotechnologijos srityje būtų palaikomos ir skatinamos;
<...>
(5) <...> įvairių valstybių narių įstatymais numatyta ir praktikoje taikoma teisinė biotechnologinių išradimų apsauga yra skirtinga; <...> tokie skirtumai galėtų tapti kliūtimi prekybai ir tokiu būdu trukdyti vidaus rinkai deramai funkcionuoti;
(6) <...> valstybėms narėms priimant naujus skirtingus įstatymus ir taikant skirtingą administracinę praktiką, tokie skirtumai galėtų dar padidėti arba <...> nacionalinės teismų praktikos, aiškinančios šiuos įstatymus, raida yra skirtinga;
(7) <...> nederinama nacionalinių įstatymų, reglamentuojančių teisinę biotechnologinių išradimų apsaugą Bendrijoje, raida galėtų toliau stabdyti prekybą, padarydama žalą pramoniniam tokių išradimų plėtojimui ir sklandžiai vidaus rinkos veiklai;
(8) <...> teisinė biotechnologinių išradimų apsauga nereikalauja, kad vietoje nacionalinių patentų įstatymų taisyklių būtų sukurtas naujas įstatymų paketas; <...> nacionalinių patentų įstatymų taisyklės ir toliau lieka esminis teisinės biotechnologinių išradimų apsaugos pagrindas su sąlyga, kad tam tikrais konkrečiais atvejais jas reikės pritaikyti ar papildyti, kad būtų deramai atsižvelgiama į technologijų, į kurias įeina biologinės medžiagos, raidą, taip pat atitinkančią patentabilumo reikalavimus;
<...>
(22) <...> diskusija dėl genų sekų ar jų dalių patentavimo yra prieštaringa; <...> pagal šią direktyvą patentai išradimams, susijusiems su tomis sekomis ar jų dalimis, turi būti suteikiami pagal tuos pačius kriterijus kaip ir kitose technikos srityse: naujumas, išradimo lygis ir pramoninis pritaikomumas; <...> sekos ar jos dalies pramoninį pritaikomumą reikia atskleisti patentinėje paraiškoje ją pateikiant;
(23) <...> vien DNR seka, jei nenurodoma jos funkcija, neturi savyje jokios techninės informacijos ir todėl nėra patentuotinas išradimas;
(24) <...> tam, kad būtų laikomasi pramoninio pritaikomumo kriterijaus, tais atvejais, kai geno seka ar jos dalis panaudojama baltymo ar jo dalies gamybai, būtina patikslinti, kuris baltymas ar kokia jo dalis yra gaminama ar kokią funkciją atlieka;
<...>.“
4. Direktyvos 98/44 1 straipsnyje numatyta:
„1. Valstybės narės nacionaline patentų teise saugo biotechnologinius išradimus. Jeigu reikia, jos pataiso savo nacionalinę patentų teisę atsižvelgdamos į šios direktyvos nuostatas.
2. Ši direktyva nepažeidžia valstybių narių įsipareigojimų pagal tarptautines sutartis, ypač pagal TRIPS sutartį ir Biologinės įvairovės konvenciją.“
5. Direktyvos 98/44 5 straipsnyje nustatyta:
„<…>
3. Geno sekos ar jos dalies pramoninis pritaikomumas privalo būti atskleistas patentinėje paraiškoje.“
6. Direktyvos 98/44 9 straipsnyje teigiama:
„[Nepažeidžiant 5 straipsnio 1 dalies] produktui, kuriame yra genetinės informacijos ar kurį sudaro genetinė informacija, patentu teikiama apsauga apima ir visą medžiagą, kurios sudėtyje yra tas produktas bei savo funkcijas atliekanti genetinė medžiaga [informacija].“
C – Nacionalinės teisės aktai
7. Nyderlandų patentų įstatymas (Rijksoctrooiwet 1995; toliau – Patentų įstatymas) su vėlesniais pakeitimais Direktyvos 98/44 9 straipsnį perkelia į nacionalinę teisę taip:
„53a straipsnis
<...>
3 Nepažeidžiant 3 straipsnio 1 dalies b punkto, patentu, skirtu produktui, kuriame yra genetinės informacijos ar kurį sudaro genetinė informacija, suteikiama išimtinė teisė apima ir visą medžiagą, kurios sudėtyje yra tas produktas bei savo funkcijas atliekanti genetinė informacija.“
II – Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
8. Monsanto yra 1996 m. birželio 19 d. išduoto Europos patento, susijusio su genetine seka, kurią įterpus į sojų augalo DNR šis augalas tampa atsparus glifosatui – tos pačios bendrovės gaminamam ir parduodamam pavadinimu „Roundup“ herbicidui, savininkė.
9. Genetiškai modifikuoti sojų augalai, vadinamieji „RR sojos“ (tai yra „Roundup‑ready“ sojos), auginami įvairiose pasaulio šalyse, bet ne Europos Sąjungos teritorijoje (toliau – ES teritorija). Naudodami genetiškai modifikuotas sojas augintojai gali naudoti „Roundup“ herbicidą piktžolėms naikinti, nesibaimindami pakenkti sojų pasėliams.
10. Argentinoje RR sojų auginimas plačiai paplitęs ir tai yra svarbi eksportuojama prekė. Tačiau dėl priežasčių, susijusių su Argentinos teise, Monsanto Argentinoje neturi patento, apsaugančio nagrinėjamiems augalams būdingą genetinę seką.
11. 2005 m. ir 2006 m. bendrovės, kurios yra atsakovės pagrindinėje byloje, importavo ne vieną sojų miltų krovinį iš Argentinos. Monsanto prašymu buvo išanalizuoti šių miltų mėginiai ir rasta RR sojoms būdingos DNR pėdsakų. Todėl buvo nustatyta, kad importuoti sojų miltai, kurie buvo iškrauti Amsterdamo uoste ir skirti gyvūnų pašarui gaminti, Argentinoje buvo pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų, kurioms Monsanto turi Europos patentą.
12. Įsitikinusi, kad importuojančios bendrovės turi atsakyti už jos patento pažeidimą, Monsanto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme joms iškėlė bylą.
13. Manydamas, kad Direktyvos 98/44 išaiškinimas yra būtinas ginčui išspręsti, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas sustabdė bylos nagrinėjimą ir pateikė Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar <...> Direktyvos 98/44 9 straipsnis turi būti suprantamas taip, kad šiame straipsnyje numatytą apsaugą galima taikyti ir tokioje situacijoje, kokia susiklostė šioje byloje, kai produktas (DNR seka) yra į Europos Sąjungą importuotos medžiagos (sojų miltų) dalis ir nurodyto pažeidimo momentu neatlieka savo funkcijos, tačiau šią funkciją atliko (sojų augale) arba galbūt vėl galės ją atlikti po to, kai bus atskirtas nuo medžiagos ir įterptas į organizmo ląstelę?
2. Remiantis tuo, kad patento <...> paraiškos 6 punkte aprašyta DNR seka yra sojų miltuose, kuriuos į Bendriją importavo Cefetra ir ACTI, ir tuo, kad sojų miltuose randama DNR Direktyvos 98/44 9 straipsnio prasme, kuri nebeatlieka savo funkcijos: ar dėl Direktyvoje 98/44, o visų pirma 9 straipsnyje numatytos apsaugos, kurią patentas suteikia biologinei medžiagai, draudžiama, kad nacionalinėje patentų teisėje produktui (DNR) (papildomai) būtų suteikta absoliuti apsauga, neatsižvelgiant į tai, ar DNR atlieka savo funkciją, ir ar Direktyvos 98/44 9 straipsnyje numatyta apsauga jame numatytu atveju, kai produktą sudaro genetinė informacija ar kai jame yra genetinės informacijos, arba kai produktas yra medžiagoje, kurioje yra genetinės informacijos, turi būti laikoma išsamiai suderinta?
3. Ar atsakant į ankstesnį klausimą svarbu tai, kad patento <...> paraiška buvo pateikta ir patentas išduotas (1996 m. birželio 19 d.) iki Direktyvos 98/44 priėmimo ir kad tokia absoliuti apsauga produktui pagal nacionalinę patentų teisę buvo suteikta iki šios direktyvos priėmimo?
4. Ar atsakydamas į ankstesnius klausimus Teisingumo Teismas gali remtis taip pat TRIPS sutartimi, ypač jos 27 ir 30 straipsniais?“
III – Pirminės pastabos
14. Kaip matyti iš glausto bylos aplinkybių apibendrinimo, pagrindinėje byloje Monsanto veikia išimtinai prieš sojų miltų, kurių kilmės šalis Argentina, importuotojus. Kaip pripažino pati Monsanto, taip yra todėl, kad ji neturi patentinės apsaugos RR sojoms Argentinoje. Kitaip nei Argentinoje, kitose sojas auginančiose šalyse, kaip antai Brazilijoje, Monsanto už jos išradimo naudojimą gauna atlyginimą dėl patento užtikrinamos apsaugos arba dėl susitarimų su augintojais.
15. Vis dėlto reikia pastebėti, kad Monsanto pasirinkimas ES teritorijoje bylinėtis tik dėl produktų, kurių kilmės šalis Argentina, yra jos paprasčiausias prekybos politikos sprendimas. Jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, kad Monsanto ES teritorijoje gali remtis teisėmis, susijusiomis su sojų miltais, kurių kilmės šalis Argentina, vėliau Monsanto niekas nesukliudytų ginti analogiškų teisių, susijusių su sojų miltais iš kitų šalių. Iš tikrųjų teisių pasibaigimo principas pradedamas taikyti tik po pirmojo produkto pateikimo į ES teritoriją gavus patento savininko sutikimą(4).
16. Todėl aiškinimas, kurį Teisingumo Teismas turi pateikti, bus bendrai taikomas visose bylose, kuriose į ES teritoriją įvežtas produktas yra gautas trečiojoje valstybėje perdirbus genetiškai modifikuotą augalą, kuriam ES teritorijoje taikoma patentinė apsauga.
IV – Dėl pirmojo prejudicinio klausimo
A – Pirminės pastabos
17. Pirmajame prejudiciniame klausime Teisingumo Teismo prašoma išaiškinti, ar tokiu atveju, koks yra pagrindinėje byloje, Direktyvos 98/44 9 straipsniu ginama Monsanto padėtis net ir tada, kai DNR seka šiuo metu neatlieka savo funkcijos, bet ją yra atlikusi praeityje arba gali atlikti ateityje.
18. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad klausimas susijęs tik su veiksmažodžio laiku, vartojamu Direktyvos 98/44 9 straipsnyje, pagal kurį, kaip matyti, toje nuostatoje numatyta apsauga užtikrinama tik tuo atveju, jei genetinė informacija „yra atliekanti savo funkcijas“. Jei toks klausimo aiškinimas būtų teisingas, į jį būtų galima atsakyti tiesiog nurodant, kad yra visiškai nesvarbu, ar patentuota DNR seka yra atlikusi savo funkciją praeityje, ar ją gali atlikti ateityje, nes nagrinėjamoje teisės akto nuostatoje vartojamas esamasis laikas(5). 9 straipsnio taikymo tikslais būtina atskirai atsižvelgti į kiekvieną momentą. Minėta nuostata gali būti taikoma tik tuo atveju, jei funkcija atliekama „dabar“. Tuomet, kai funkcija neatliekama, 9 straipsnis negali būti pažeidžiamas: natūralu, kad 9 straipsnyje numatyta apsauga vėl būtų taikoma, DNR sekai iš naujo pradėjus atlikti savo funkciją.
19. Toks yra visų pastabas pateikusių šalių, išskyrus Monsanto, atsakymo į pirmąjį prejudicinį klausimą pasiūlymas. Ir aš siūlau Teisingumo Teismui būtent taip atsakyti nacionaliniam teismui, jei Teisingumo Teismas nuspręstų klausimą nagrinėti, kaip nurodžiau, siaurąja prasme.
20. Tačiau manau, kad klausimą aiškinti siaurai būtų klaidinga ir kad norint nacionaliniam teismui pateikti tinkamą atsakymą būtina 9 straipsnį aiškinti atsižvelgiant į visą Direktyvą 98/44 ir į apsaugą, kuri pagal ją suteikiama biotechnologinių išradimų patentams. Be to, nereikėtų pamiršti, kad tiek savo rašytinėse pastabose, tiek per posėdį Monsanto rėmėsi aplinkybe, kad, jos nuomone, patentinė apsauga, kuria ji gali remtis, išplaukia ne iš Direktyvos 98/44 9 straipsnio, o iš „klasikinės“ apsaugos, kurią pagal tradicinę patentų teisę ir pačios Direktyvos 98/44 sąlygas būtina suteikti pačiai genetinei sekai. Kitaip tariant, Monsanto teigimu, būtent DNR seka, suprantama kaip cheminė medžiaga, yra jos reikalavimų, pateiktų Nyderlandų teismuose, dalykas. Monsanto tvirtina neteikianti jokio reikalavimo dėl sojų miltų: jei patentuotos DNR nebebūtų miltų sudėtyje, Monsanto teigia, kad ji neturėtų jokio pagrindo imtis veiksmų prieš importuojančias bendroves.
B – Dėl tikslu pagrįstos patentinės apsaugos
21. Taigi tikrasis klausimas, kurį reikia išspręsti norint išsamiai atsakyti į nacionalinio teismo iškeltus klausimus, yra susijęs su tuo, ar tokiu atveju, koks nagrinėjamas šioje byloje, pačiai genetinei informacijai yra taikoma klasikinė patentinė apsauga. Atitinkamai būtina nustatyti, ar genetinei informacijai apsauga taikoma kaip cheminiam elementui, net kai ji produkto, sukurto perdirbant biologinį produktą (šiuo atveju – sojų augalus), kuriame seka atliko savo funkciją, sudėtyje yra kaip tam tikra „liekana“.
22. Gali kilti pagunda šią problemą vertinti kaip nesvarbią laikantis nuomonės, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme nagrinėjamos bylos dalykas yra tik sojų miltai, o ne pati DNR, esanti sojų sudėtyje. Tačiau nemanau, kad toks požiūris yra geras: fizikos prasme nėra kokių abejonių, kad DNR, kuriai taikomas patentas, galima aptikti miltuose ir kad ji taip pat buvo įvežta į ES teritoriją.
23. Išskyrus Monsanto ir Italijos vyriausybę, pastabas pateikusios šalys neišreiškė nuomonės šiuo konkrečiu klausimu, nors per posėdį jų buvo aiškiai paprašyta tai padaryti. Jos visą dėmesį sutelkė tik į sojų miltus.
24. Kaip jau minėta, Monsanto įrodinėja, kad patento garantuojama apsauga taikoma pačiai DNR sekai, nesvarbu, ar ji taikoma sojų miltams (Monsanto neteigia, kad taip yra). Tokia apsauga išplaukia ne iš Direktyvos 98/44 9 straipsnio, bet iš bendrųjų šios direktyvos nuostatų, kuriomis nedaroma įtaka bendrai patentų teisei. 9 straipsniu ši pagrindinė apsauga tiesiog išplečiama esant tam tikroms aplinkybėms. Tačiau, nepaisant to, ar taikomas 9 straipsnis, pagrindinė pačios DNR sekos apsauga yra tebegaliojanti.
25. Kita vertus, Italijos vyriausybė tvirtina, kad klasikinė patentinė apsauga iš karto nustoja galiojusi DNR sekai atsiradus kitoje medžiagoje, ir vienintelė taikoma apsauga, jei tenkinamos sąlygos, yra „sudėtyje esančių“ produktų apsauga, kaip numatyta 9 straipsnyje.
26. Kad ir koks įdomus yra Italijos vyriausybės pateiktas argumentas, negaliu su juo sutikti. Reikia pastebėti, kad, apskritai kalbant, Direktyva 98/44 papildo jau egzistuojančią patentų teisę. Šiuo atžvilgiu remčiausi, pavyzdžiui, jos 8 konstatuojamąja dalimi. Nors Direktyvos 98/44 1 straipsnyje numatytas įpareigojimas pakeisti nacionalinius patentų įstatymus, jei tai būtina siekiant juos suderinti su konkrečiomis nagrinėjamo Bendrijos teisės akto nuostatomis, jo tekstas nepatvirtina Italijos vyriausybės pateikto aiškinimo. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad, remiantis bendra patentų teise, išradimui suteikta apsauga iš principo nenustoja galiojusi, jei išradimas yra kito produkto sudėtyje.
27. Priešingai, mano manymu, negalima paneigti, kad Direktyvos 98/44 9 straipsnyje numatyta patentinės apsaugos išplėtimo taisyklė. Ši nuostata grindžiama prielaida, kad yra saugoma pati patentuota DNR, ir tokia apsauga išplečiama tam tikromis aplinkybėmis ją taikant ir „medžiagai“, kurios sudėtyje yra genetinė seka, su sąlyga, kad ji atlieka savo funkciją. Kadangi sutariama, kad patentuota genetinė seka, kuri yra tik liekana, sojų miltuose neatlieka jokios funkcijos, šioje byloje negalima remtis papildoma apsauga pagal 9 straipsnį.
28. Vis dėlto dar reikia išsiaiškinti, ar, kaip tvirtina Monsanto, šiomis aplinkybėmis pati genetinė seka yra saugoma pagal bendrąsias patentų teisės nuostatas. Tiksliau tariant, būtina nustatyti aplinkybes, kuriomis patentuota DNR seka saugoma kaip atskiras produktas.
29. Manau, kad remiantis Direktyvos 98/44 formuluote ir tikslais genetinė seka turi būti laikoma saugoma, net kaip atskiras produktas, tik kai ji atlieka funkciją, nurodytą patentinėje paraiškoje. Kitaip tariant, man atrodo, kad Direktyvą 98/44 galima – ir iš tikrųjų reikia – aiškinti taip, kad ES teritorijoje genetinėms sekoms yra suteikiama „tikslu pagrįsta“ („purpose‑bound“) apsauga. Nors direktyvoje nėra aiškiai nurodyta, kad genetinėms sekoms suteikiama apsauga turi būti būtent tokia, remiantis daugeliu su bendra biotechnologinių produktų patentų sistema susijusių elementų galima pagrįsti tokį aiškinimą.
30. Visų pirma įvairiose Direktyvos 98/44 nuostatose pabrėžiama, kad, norint gauti patentą, susijusį su genetine seka, būtina nurodyti tos sekos atliekamą funkciją. Šiuo atžvilgiu remčiausi direktyvos preambulės 22, 23 ir 24 konstatuojamosiomis dalimis bei 5 straipsnio 3 dalimi. Reikia pripažinti, kad šios direktyvos dalys susijusios su patentabilumo taikymo sritimi, o ne patentuoto produkto apsaugos apimtimi. Tačiau jos yra svarbios, nes pagal jas matyti, jog, Europos Sąjungos teisės aktų leidėjo (toliau – ES teisės aktų leidėjas) požiūriu, genetinė seka nėra svarbi patentų srityje, jeigu nenurodyta tos sekos atliekama funkcija.
31. Didele svarba, kuri Direktyvoje 98/44 skiriama genetinės sekos atliekamai funkcijai, natūraliai siekiama padėti atskirti „atradimą“ nuo „išradimo“. Genetinės sekos išskyrimas nenurodant jos funkcijos laikomas paprasčiausiu atradimu, kurio negalima patentuoti. Priešingai, seka tampa išradimu, kuriam galima suteikti patentinę apsaugą, kai nurodoma jos atliekama funkcija. Tačiau tvirtinti, kad genetinei sekai taikoma „klasikinė“ patentinė apsauga, tai yra apsauga, apimanti visas galimas pačios sekos funkcijas, įskaitant ir tas, kurios nenustatytos teikiant patentinę paraišką, reikštų pripažinimą, kad patentai apima ir tas funkcijas, kurios dar nėra žinomos pateikiant patentinę paraišką. Kitaip tariant, pakaktų pateikti patentinę paraišką dėl vienintelės genetinės sekos funkcijos ir būtų įgyjama tos pačios sekos visų kitų galimų funkcijų apsauga. Mano manymu, dėl tokio aiškinimo praktikoje galiausiai būtų galima patentuoti paprasčiausią atradimą, pažeidžiant pagrindinius patentavimo principus.
32. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad iš principo patento esmę sudaro tikri mainai. Viena vertus, išradėjas visuomenei pateikia savo išradimą ir sudaro galimybes juo pasinaudoti. Mainais išradėjui tam tikru laikotarpiu suteikiamos išimtinės nuosavybės teisės į šį išradimą. Man atrodo, kad užtikrinant absoliučią išradimo, kurį sudaro genetinė seka, apsaugą ir taip patento savininkui suteikiant išimtines teises į tokią seką, apimančias visus galimus jos panaudojimo būdus, įskaitant ir tuos, kurie nenurodyti arba nežinomi teikiant paraišką, būtų pažeistas šis pagrindinis principas, nes patento savininkui būtų suteikta neproporcingo dydžio apsauga.
33. Taip pat pastebėtina, kad laikantis Monsanto ginamo požiūrio Direktyvos 98/44 9 straipsnis prarastų bet kokį veiksmingumą kaip patentinę apsaugą išplečianti nuostata. Iš tikrųjų, jeigu DNR sekai būtų suteikta apsauga net ir tada, kai ji neatlieka savo funkcijos, sunku suprasti, kodėl 9 straipsniu reikėtų išplėsti apsaugą numatant sąlygą, kad seka turi atlikti savo funkciją. Praktiškai, neatsižvelgiant į tai, ar DNR seka atliktų savo funkciją, apsauga būtų užtikrinama bet kuriuo atveju vien dėl sekos buvimo, kaip yra šioje byloje. Tai, kad Monsanto reikalauja apsaugos sekai, o ne sojų miltams, nekeičia aplinkybės, kad apsauga realiai taikoma ir miltams.
34. Man atrodo, kad taikant Monsanto siūlomą aiškinimą biotechnologinio patento savininkui galiausiai būtų suteikta per didelės apimties apsauga. Iš tiesų, kaip kelios šalys nurodė tiek rašytinėse pastabose, tiek per posėdį, neįmanoma pasakyti, kaip ilgai ar iki kurios maisto ir gautų produktų grandinės dalies galima nustatyti genetiškai modifikuoto augalo pradinės DNR pėdsakus. Paprastai tariant, nors šios sekos nebeatlieka jokios funkcijos, pats jų buvimas reiškia, kad nenurodytą gautų produktų kiekį kontroliuotų asmuo, patentavęs augalo genetinę seką. Kaip pastebėjo Argentinos vyriausybė, kurios pozicija yra tik iš dalies paradoksali, jei sekos pėdsakų būtų rasta galvijų skrandžiuose, nes jie buvo šeriami produktais, gautais iš genetiškai modifikuoto augalo, net ir šių galvijų įvežimą būtų galima laikyti patento savininko teisių pažeidimu(6).
35. Neabejotina, kad apsaugos netaikymas Monsanto išradimui Argentinoje nėra teisingas. Be to, neatsižvelgiant į tokios apsaugos nebuvimo priežastis, man atrodo, kad Monsanto vis dėlto ketina pabandyti pasinaudoti viena teisine sistema (Europos Sąjungos), spręsdama problemas, su kuriomis ji susiduria kitoje teisinėje sistemoje (Argentinos). Tačiau man tai neatrodo priimtina. Padėties, kai Monsanto negali gauti deramo atlyginimo už savo patentus Argentinoje, negalima ištaisyti suteikiant Monsanto išplėstą apsaugą Europos Sąjungoje.
36. Kaip bendrai pripažįstama, tikslu grindžiama apsauga nėra visiškai naujas požiūris biotechnologijų srityje. Būtent Prancūzijos ir Vokietijos teisės aktų leidėjai Direktyva 98/44 reglamentuojamoje srityje pasirinko šios rūšies apsaugą, nors ji taikoma tik genetinėms sekoms, susijusioms su žmogaus kūnu(7). Europos Parlamentas taip pat yra priėmęs rezoliuciją, kurioje rekomenduojama tikslu grindžiama apsauga patentams, susijusiems su žmogaus DNR(8). Be to, kalbant apie patentus, susijusius su cheminėmis medžiagomis, pažymėtina, kad nusistovėjo praktika pripažinti naujo tam tikram panaudojimui jau patentuotos medžiagos panaudojimo patentabilumą(9).
37. Šiame nagrinėjimo etape tai būtina paaiškinti. Patentinė apsauga, taikoma tik genetinių sekų funkcijoms, dėl kurių buvo išduotas patentas taikant tikslu pagrįstos apsaugos modelį, nereiškia, kad apsauga taikoma tik tais atvejais, kai patentuotas genas yra aktyvus. Iš tiesų biologiniu požiūriu yra genų, kurie aktyvūs tik tam tikromis aplinkybėmis: pavyzdžiui, kaip paaiškėjo per posėdį, genas, dėl kurio augalas tampa itin atsparus sausrai, suaktyvėja tik prasidėjus sausrai. Aišku, kad taikant Direktyvą 98/44, geno „funkcijos atlikimas“, kaip apibrėžta 9 straipsnyje, nereiškia, kad genas yra aktyvus. Pagal direktyvą genetinė informacija „atlieka savo funkciją“, kai: i) ji yra gyvojoje medžiagoje, kurios dalį sudaro; ii) yra perduodama, kai gyvoji medžiaga dauginasi; ir iii) ji funkciją, dėl kurios išduotas patentas, atlieka nuolat arba susidarius atitinkamoms aplinkybėms.
38. Reikėtų papildyti, kad bet kuriuo atveju 37 punkte pateiktas paaiškinimas nėra svarbus šiai bylai, nes akivaizdu, kad RR sojų augaluose nagrinėjama DNR seka yra nuolat aktyvi.
C – Dėl sojų miltų sudėtyje esančios DNR likutinio pobūdžio
39. Pirma išdėstyto požiūrio alternatyva būtų laikytis nuomonės, kad importuojamuose sojų miltuose DNR, kuriai taikomas patentas, paprasčiausiai sudaro liekaną, kurios yra tik pėdsakų ir todėl nėra pagrindo taikyti apsaugos. Pagal tokią poziciją Monsanto ieškinys iš tikrųjų būtų susijęs su miltais, o ne su genetine seka. Jos reikalavimas taikyti klasikinę apsaugą pačiai sekai būtų tik pretekstas.
40. Tačiau man atrodo, kad tokio požiūrio negalima taikyti. Direktyvoje 98/44 nėra jokios de minimis nuostatos, pagal kurią būtų apribojama arba netaikoma apsauga genetinių sekų, kurių kiekis produkte, gautame iš biologinės medžiagos, yra kintamas (ir (arba) ypač mažas)(10). Kitaip tariant, pasirinkus tokią aiškinimo kryptį atsiranda kiekybinio vertinimo elementas (kokia būtų referencinė riba), nenumatytas Direktyvoje 98/44, dėl kurio neaiškumas gali tik padidėti. Mano manymu, genetinių sekų apsaugos ribojimas pagal tikslą, kuris nurodytas patentinėje paraiškoje, yra visais atžvilgiais geresnis požiūris.
D – Išvada dėl pirmojo klausimo
41. Todėl baigdamas pirmojo prejudicinio klausimo analizę siūlau, kad Teisingumo Teismas atsakytų taip: pagal Direktyva 98/44 nustatytą sistemą su genetine seka susijusi patentinė apsauga taikoma tik tada, kai genetinė informacija dabartyje atlieka patente nurodytas funkcijas. Tas pats pasakytina ir apie pačios genetinės sekos bei medžiagų, kurių sudėtyje ji yra, apsaugą.
V – Dėl antrojo prejudicinio klausimo
42. Pateikdamas antrąjį prejudicinį klausimą nacionalinis teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyva 98/44 draudžiama nacionalinės teisės aktuose numatyti patentinę biotechnologinių išradimų apsaugą, kuri būtų platesnė nei numatyta pačioje direktyvoje.
43. Kitaip tariant, būtina nustatyti, ar Direktyvoje 98/44 įtvirtintos taisyklės yra išsamios, ar minimalios patentų biotechnologijų srityje atžvilgiu. Jeigu jos yra išsamios, nacionalinės teisės aktais suteikiama platesnė apsauga nei numatyta direktyvoje būtų neteisėta; jei, kita vertus, jos yra minimalios, tai būtų priimtina.
44. Žinoma, klausimas grindžiamas prielaida, kad nacionalinėmis taisyklėmis patentų savininkams iš tiesų suteikiama platesnė apsauga nei numatyta Direktyvoje 98/44, o tai turi nustatyti nacionaliniai teismai. Dėl šios priežasties, net jei Nyderlandų teisės aktuose nustatytos taisyklės, kurios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, atrodo beveik tapačios Direktyvos 98/44 taisyklėms (panašios net kalbinės formuluotės) ir todėl sudėtinga įžvelgti tariamą didesnę apsaugą, šiuo atveju reikia pritarti tokiai prielaidai.
45. Ir antruoju prejudiciniu klausimu Monsanto pasirinkta pozicija skiriasi nuo kitų pastabas pateikusių šalių pozicijos. Monsanto tvirtina, kad Direktyva 98/44 bet kuriuo atveju negali būti ribojama įvairių valstybių narių nacionalinės teisės aktų leidėjo laisvė konkrečiu čia nagrinėjamu klausimu, o visos kitos šalys yra linkusios manyti, kad Direktyvoje 98/44 nustatytos išsamios taisyklės.
46. Pradinis pastebėjimas, kuris, mano manymu, yra būtinas, susijęs su tuo, kad Direktyvoje 98/44 nustatytų taisyklių, taikomų patentams biotechnologijų srityje, akivaizdžiai nepakanka. Įvairūs aspektai palikti nacionalinio teisės aktų leidėjo kompetencijai. Be to, akivaizdūs to įrodymai pateikti Direktyvos 98/44 8 konstatuojamojoje dalyje, kur patvirtinamas nacionalinių įstatymų vaidmuo (kuris iš tiesų yra esminis).
47. Vis dėlto tai, kad taisyklių nepakanka, nereiškia, kad jos nėra išsamios. Tiesą pasakius, visiškai įmanoma, kad net tada, kai ES teisės aktas neapima visų konkretaus sektoriaus aspektų, juo išsamiai reglamentuojami konkretūs klausimai. Tokiu atveju įvairių valstybių narių nacionalinės teisės aktų leidėjai laisve gali naudotis tik tose srityse, kurių nėra reglamentavęs ES teisės aktų leidėjas(11).
48. Mano manymu, padėtis, būdinga patentams, išduotiems biotechnologijos srityje, šiuo metu atitinka sistemą, apibūdintą 47 punkte. Direktyvoje 98/44 nustatytų taisyklių nepakanka, tačiau jos turi būti laikomos išsamiomis tose srityse, kurios joje reglamentuojamos: iš to išplaukia, kad tose srityse nacionalinės teisės aktuose negali būti numatyta tokia patentinė apsauga, kuri yra platesnė už numatytą direktyvoje.
49. Yra daug tokį aiškinimą patvirtinančių motyvų.
50. Pirma, pagrindinis Direktyvos 98/44 tikslas yra skatinti rinką ir konkurenciją, tuo pat metu gerbiant ir apsaugant patentų savininkų investicijas. Tai akivaizdu iš Direktyvos 98/44 teisinio pagrindo (jos priėmimo metu – Sutarties 100a straipsnio, kurį dabar atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis) ir turinio (žr., pavyzdžiui, 5 konstatuojamąją dalį). Man atrodo akivaizdu, kad itin didelių teisių suteikimas patentų savininkams galėtų prieštarauti šiam tikslui, nes patentas iš esmės yra ekonominės laisvės suvaržymas(12).
51. Be to, nagrinėjant kai kurias Direktyvos 98/44 konstatuojamąsias dalis, visų pirma 3, 5, 6 ir 7, aiškiai matyti, kad teisės aktų leidėjas pagrindinį dėmesį skyrė ne biotechnologinių išradimų apsaugai didinti, o siekė užtikrinti, kad esami teisės aktų skirtumai šioje srityje neturėtų neigiamos įtakos prekybai Europos Sąjungoje. Trumpai tariant, Direktyvos 98/44 aiškinimas, kaip minimalaus suderinimo priemonės, o tai sukeltų valstybių narių teisės aktų didelių skirtumų pavojų, prieštarautų šiam pagrindiniam tikslui. Jeigu Europos Sąjungoje egzistuotų skirtingi tų pačių patentų apsaugos lygiai, tai būtų nepatogu ir keltų neaiškumų patiems patentų savininkams.
52. Taip pat pastebėtina, kad Direktyvoje 98/44 nėra aiškių nuostatų, pagal kurias būtų galima daryti išvadą, kad valstybės narės gali suteikti platesnę apsaugą nei numatyta šioje direktyvoje. Taisyklėse, numatančiose minimalų suderinimą, dažnai įrašoma tokia nuostata, kaip teisingai savo rašytinėse pastabose nurodė Jungtinė Karalystė(13).
53. Be to, direktyvomis, kuriose numatomas minimalus suderinimas, paprastai siekiama užtikrinti apsaugą, kurios anksčiau nebuvo. Šiuo atveju, priešingai, teisės aktų leidėjas siekė panaikinti, arba bent jau sumažinti šioje srityje egzistavusius nacionalinės teisės sistemų skirtumus(14).
54. Apibendrindamas taip pat norėčiau akcentuoti svarbų dalyką. Apskritai pati minimalaus suderinimo idėja patentų srityje vargu ar yra įgyvendinama. Dažniausia taisyklės, kuriose numatomas minimalus suderinimas, priimamos esant aplinkybėms, kai tam tikri asmenys yra akivaizdžiai prastesnėje arba nepalankesnėje padėtyje nei kiti. Kaip tipinius pavyzdžius galima, kaip jau minėta, nurodyti vartotojus, sudariusius nuotolinės prekybos sutartis, arba darbuotojus, paveiktus kolektyvinio atleidimo iš darbo(15). Tokiose situacijose akivaizdu, kuria kryptimi būtų numatoma platesnė apsauga: ji neišvengiamai būtų susijusi su prastesnėje padėtyje esančiais asmenimis.
55. Tačiau patentų srityje trūksta aiškumo. Dėl „komercinio“ patento, kaip išimtinės nuosavybės teisės, suteikiamos mainais už išradėjo atskleistą informaciją ir žinias, pobūdžio negali būti asmens, kuris yra „silpnesnis“ arba „labiau vertas“, apsaugos. Iš esmės patentas yra teisinė priemonė, kuria siekiama suderinti du priešingus interesus: viena vertus, žinių atskleidimo ir pažangos interesą ir, kita vertus, investicijų skatinimo bei kūrybingumo puoselėjimo interesą. Todėl net jei būtų aiškinama, kad Direktyva 98/44 suteikiama minimali apsauga, nebūtų galima iš anksto nuspręsti, ką turėtų ginti nacionalinės taisyklės, kuriose numatyta „didesnė apsauga“, – patentų savininkus ar laisvą idėjų (ir prekių) judėjimą.
56. Dėl visų nurodytų priežasčių siūlau Teisingumo Teismui į antrąjį prejudicinį klausimą atsakyti taip: Direktyva 98/44 joje aptartose srityse yra išsami taisyklių, reglamentuojančių biotechnologinių išradimų apsaugą Europos Sąjungoje, visuma. Todėl ja draudžiama nacionalinės teisės aktais biotechnologiniams išradimams suteikti platesnę nei numatytoji direktyvoje apsaugą.
VI – Dėl trečiojo prejudicinio klausimo
57. Trečiuoju klausimu nacionalinis teismas prašo Teisingumo Teismo išaiškinti, kaip įsigaliojus Direktyvai 98/44 reikėtų vertinti anksčiau išduotą patentą, kuriuo suteikiama platesnė nei numatytoji direktyvoje apsauga.
58. Ir šiuo atžvilgiu vienintelė Monsanto tvirtina, kad patento išdavimo data gali būti svarbi nustatant, kokios apimties apsauga suteikiama šiuo patentu. Vis dėlto Monsanto šį argumentą pateikia kaip papildomą alternatyvą tuo atveju, jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų nepritarti Monsanto pozicijai ankstesniais klausimais.
59. Mano manymu, prieš atsakant į šį klausimą būtina atsižvelgti į du dalykus.
60. Pirma, kaip ir antrojo klausimo atveju, būtina pradėti nuo prielaidos, net jeigu tai aiškiai neįrodyta, kad patento išdavimo metu jo taikymo sritis iš tikrųjų buvo platesnė nei numatytoji Direktyvoje 98/44.
61. Antra, nors klausimas suformuluotas gana abstrakčiai, jį visada reikia aiškinti atsižvelgiant į konkrečią nacionalinę bylą, iškeltą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme. Kitaip tariant, laikytina, kad klausimas yra susijęs su byla, kuriai būdingos tos pačios aiškiai apibrėžtos charakteristikos kaip ir Monsanto, Europos patento, išduoto su RR sojomis susijusiai genetinei sekai, savininkės, ir bendrovių, importuojančių Argentinos kilmės sojų miltus į Nyderlandus, ginčui.
62. Iš antrosios mano nurodytos prielaidos paaiškėja didelės svarbos aplinkybė. Monsanto reikalauja ne tiesiog patentinės apsaugos, atitinkančios patentinės paraiškos RR sojoms būdingos genetinės sekos apibrėžtį. Apibrėžtyje minima genetinė seka, skirta sukurti atsparumą glifosatui. Iš tikrųjų, jei seka užtikrina tokį atsparumą (ir taip atlieka savo funkciją), nėra abejonių, kad jai turi būti taikoma Direktyvoje 98/44 numatyta apsauga.
63. Tačiau šioje byloje Monsanto taip pat prašo apsaugos sekai, kai ši neatlieka savo funkcijos ir yra negyvosios medžiagos (sojų miltų) sudėtyje kaip liekana. Todėl jei Teisingumo Teismas konstatuotų, kad patento išdavimo data nėra svarbi nustatant, kokią apsaugą reikia pripažinti patentui pagal Direktyvą 98/44, tai niekaip nesumažintų paraiškos apibrėžties dalyko apsaugos (seka, sukurianti tam tikrą poveikį). Reikėtų pakeisti tik patentu suteikiamos „papildomos“ apsaugos apimtį.
64. Mano manymu, šioje byloje patento išdavimo data turi būti laikoma nesvarbia. Šiuo atžvilgiu, kaip ir ankstesnių prejudicinių klausimų atveju, Direktyvoje 98/44 nėra aiškaus ir nedviprasmiško atsakymo. Tačiau remiantis įvairiomis aplinkybėmis tokią nuomonę galima pagrįsti.
65. Pirma, Direktyvoje 98/44 nenumatyta jokių pereinamojo laikotarpio nuostatų. Jei teisės aktų leidėjas būtų norėjęs apsaugoti jau galiojančių patentų padėtį, jis teisės akto tekste tikriausiai būtų numatęs atitinkamas nuostatas.
66. Antra, reikėtų priminti nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią pareiga nacionalinę teisę aiškinti atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisę taikytina ir nacionalinės teisės nuostatoms, priimtoms anksčiau už atitinkamas ES nuostatas(16). Be to, ši byla nesusijusi su sritimi, kurioje anksčiau priimtų nuostatų aiškinimas pagal ES teisę galėtų turėti pasekmių, susijusių su baudžiamąja atsakomybe: jei taip būtų, toks jų aiškinimas tikriausiai būtų laikytinas nepriimtinu piktnaudžiavimu aiškinimo taisyklėmis(17).
67. Trečia, reikėtų atsiminti, kad, kaip jau minėta, Direktyva 98/44 buvo parengta siekiant pagrindinio tikslo − skatinti rinką ir konkurenciją ES teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kiltų problemų, jei būtų aiškinama, kad direktyva leidžiama skirtingai aiškinti patentus pagal jų išdavimo datą. Jei teisės aktai būtų taip aiškinami, atsirastų didelių sunkumų užtikrinant laisvą prekių judėjimą ir įgyvendinant veiksmingą bendrąją rinką šiame sektoriuje. Visų pirma itin sumenktų teisinis saugumas, jei tikslią patento taikymo sritį ribotų ne paraiškoje nurodyta apibrėžtis, o patento išdavimo data. Ką jau kalbėti apie tai, kad toks „platus“ aiškinimas būdingas tik kai kurioms valstybių narių teisinėms sistemoms, todėl tokio aiškinimo pripažinimas teisėtu pagal Direktyvą 98/44 reikštų, kad dar ne vienus metus ir, visų pirma, kol baigsis patentai, galioję įsigaliojant direktyvai, įvairiose valstybėse narėse egzistuotų iš esmės skirtingo lygio apsauga.
68. Todėl siūlau Teisingumo Teismui į trečiąjį klausimą atsakyti taip: patento išdavimas iki Direktyvos 98/44 įsigaliojimo neturi jokios įtakos atsakymams į pirmąjį ir antrąjį prejudicinius klausimus.
VII – Dėl ketvirtojo prejudicinio klausimo
69. Ketvirtuoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo prašo nurodyti, ar atsakydamas į tris ankstesnius klausimus jis gali remtis TRIPS sutartimi, visų pirma jos 27 ir 30 straipsniais.
70. Iš karto pasakyčiau, jog pritariu visų šalių, išskyrus Monsanto, išreikštai nuomonei šiuo atžvilgiu, kad TRIPS sutartis jokiu būdu negali pakeisti atsakymo į pirmuosius tris klausimus. Visų pirma manau, kad mano siūlomas Direktyvos 98/44 aiškinimas niekaip neprieštarauja TRIPS sutarties 27 ir 30 straipsnių turiniui.
71. Bet kuriuo atveju iš pradžių reikėtų priminti, kad Direktyvos 98/44 1 straipsnyje aiškiai numatyta, kad jos nuostatomis nepažeidžiami valstybių narių įsipareigojimai pagal TRIPS sutartį. Tai reiškia, kad teisės aktų leidėjas laikėsi nuomonės, jog nė viena Direktyvos 98/44 nuostata nėra nesuderinama su minėta tarptautine sutartimi: bet kuriuo atveju iš aiškios apsaugos sąlygos, nustatytos direktyvos 1 straipsnyje, išplaukia, kad valstybė narė niekaip negali būti apkaltinta pažeidusi Direktyvą 98/44, jeigu ji elgiasi taip, kad vykdytų įsipareigojimus pagal TRIPS sutartį.
72. Akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis veiksmingiausias aiškinimo metodas siekiant išvengti Direktyvos 98/44 ir TRIPS sutarties kolizijos yra direktyvą kuo labiau aiškinti taip, kad ji atitiktų TRIPS sutarties nuostatas. Apskritai šiuo atžvilgiu reikėtų priminti, kad, nors, viena vertus, Teisingumo Teismo praktikoje nenumatyta galimybė patikrinti ES teisės normos teisėtumo PPO susitarimų atžvilgiu(18), kita vertus, joje patvirtinama būtinybė vengti galimų kolizijų taikant nuoseklaus aiškinimo principą(19).
73. Todėl reikia nustatyti, ar mano siūlomas Direktyvos 98/44 aiškinimas gali prieštarauti TRIPS sutarties nuostatoms. Mano manymu, nėra jokios šių dviejų dokumentų kolizijos.
74. TRIPS sutartyje nustatytose taisyklėse nėra nuostatų, draudžiančių su genetinėmis sekomis susijusiems patentams taikyti tikslu pagrįstą apsaugą.
75. Visų pirma TRIPS sutarties 27 straipsnis išimtinai skirtas patentabilumui. Šioje byloje patentabilumo klausimas nekyla, nes nėra ginčijama Monsanto teisė, kuria bendrovė naudojasi, patentuoti genetinę seką, užtikrinančią sojų atsparumą glifosatui. Šalys tiesiog nesutaria dėl apsaugos, kuri turi būti suteikiama išradimui, apimties.
76. Taip pat nekyla klausimų dėl suderinamumo su TRIPS sutarties 30 straipsniu, kuriame numatytos galimos patento savininkui suteiktų teisių išimtys. Pirmiausia, tikslu pagrįstos apsaugos pripažinimas nereiškia, kad yra numatomos patentinės apsaugos taikymo srities išimtys: iš tikrųjų siaurai apibrėžiama pačios teisės, kuri pripažįstama tik patentinėje paraiškoje nurodytam panaudojimui, apimtis. TRIPS sutartyje nenumatytas įpareigojimas pripažinti, kad genetinėms sekoms tenkanti apsauga yra „absoliuti“ – kitaip tariant, kad apsauga suteikiama bet kokiam galimam panaudojimui, įskaitant nenumatytą ir būsimą panaudojimą.
77. Be to, net jei būtų siekiama tvirtinti tai, kas yra neįmanoma, kad tikslu pagrįsta genetinių sekų patentų apsauga yra patento taikymo srities apribojimas remiantis TIRPS sutarties 30 straipsniu, man atrodo, kad toks apribojimas galėtų būti visiškai priimtinas. Iš tiesų 30 straipsnyje numatyta, kad išimtys turi būti „ribotos“ ir netrukdyti išradimo „normaliam naudojimui“. Tačiau ribotas genetinės sekos apsaugos taikymas tik tokiam panaudojimui, kuriam išduotas patentas, tikrai netrukdo normaliai naudoti išradimą, kaip nurodyta patentinėje paraiškoje. Iš esmės apsauga netaikoma tik būsimam ir nenumatytam panaudojimui (kurį bet kuriuo atveju vėliau gali patentuoti pirmojo patento savininkas, jeigu atrastų tokį panaudojimą) arba, kaip šioje byloje, su pradinio produkto perdirbimu, dėl kurio genetinė seka nebeatlieka savo funkcijos, susijusiai veiklai.
78. Todėl siūlau atsakant į ketvirtąjį prejudicinį klausimą nurodyti, kad TRIPS sutartyje nustatytos nuostatos neprieštarauja Direktyvai 98/44, aiškinamai remiantis siūlomais atsakymais į tris ankstesnius prejudicinius klausimus.
VIII – Išvada
79. Remdamasis pateiktais argumentais, siūlau Teisingumo Teismui į Rechtbank ‘s‑Gravenhage pateiktus prejudicinius klausimus atsakyti taip:
„Pagal sistemą, nustatytą 1998 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/44/EB dėl teisinės biotechnologinių išradimų apsaugos, su genetine seka susijusio patento apsauga taikoma tik tada, kai genetinė informacija dabartyje atlieka patente nurodytas funkcijas. Tas pats pasakytina ir apie pačios genetinės sekos bei medžiagų, kurių sudėtyje ji yra, apsaugą.
Direktyva 98/44 aptariamose srityse yra išsami taisyklių, reglamentuojančių biotechnologinių išradimų apsaugą Europos Sąjungoje, visuma. Todėl ja draudžiama nacionalinės teisės aktais biotechnologiniams išradimams suteikti platesnę nei numatytoji direktyvoje apsaugą.
Atsakant į pirmąjį ir antrąjį prejudicinius klausimus nėra svarbu tai, kad patentas buvo išduotas iki Direktyvos 98/44 įsigaliojimo.
TRIPS sutartyje nustatytos nuostatos neprieštarauja Direktyvai 98/44, aiškinamai remiantis siūlomais atsakymais į tris ankstesnius prejudicinius klausimus.“