TEISINGUMO TEISMO SPRENDIMAS
2003 m. lapkričio 6 d.(*)
„Įsisteigimo teisė – Laisvė teikti paslaugas – Lažybų dėl sporto renginių įmokų rinkimas vienoje valstybėje narėje ir jų perdavimas internetu į kitą valstybę narę – Draudimas, kurio nesilaikant taikomos baudžiamosios sankcijos – Valstybės narės teisės aktas, pagal kurį teisė rinkti lažybų įmokas suteikiama tik tam tikroms įstaigoms“
Byloje C‑243/01
dėl Tribunale di Ascoli Piceno (Italija) pagal EB 234 straipsnį Teisingumo Teismui pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą dėl EB 43 ir 49 straipsnių išaiškinimo šio teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje prieš
Piergiorgio Gambelli ir kt.,
TEISINGUMO TEISMAS,
kurį sudaro pirmininkas V. Skouris, kolegijų pirmininkai P. Jann, C. W. A. Timmermans ir J. N. Cunha Rodrigues, teisėjai D. A. O. Edward (pranešėjas), R. Schintgen, F. Macken, N. Colneric ir S. von Bahr,
generalinis advokatas S. Alber,
posėdžio sekretorius H. A. Rühl, vyriausiasis administratorius,
išnagrinėjęs rašytines pastabas, pateiktas:
– P. Gambelli ir kt., atstovaujamų avvocato D. Agnello,
– G. Garrisi, atstovaujamo avvocati R. A. Jacchia, A. Terranova ir I. Picciano,
– Italijos vyriausybės, atstovaujamos I. M. Braguglia, padedamo avvocato dello Stato D. Del Gaizo,
– Belgijos vyriausybės, atstovaujamos F. van de Craen, padedamo advokato P. Vlaemminck,
– Graikijos vyriausybės, atstovaujamos M. Apessos ir D. Tsagkaraki,
– Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos L. Fraguas Gadea,
– Liuksemburgo vyriausybės, atstovaujamos N. Mackel,
– Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos L. Fernandes ir A. Barros,
– Suomijos vyriausybės, atstovaujamos E. Bygglin,
– Švedijos vyriausybės, atstovaujamos B. Hernqvist,
– Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos A. Aresu ir M. Patakia,
susipažinęs su teismo posėdžio pranešimu,
išklausęs 2002 m. spalio 22 d. posėdyje P. Gambelli ir kt., atstovaujamų D. Agnello, G. Garrisi, atstovaujamo R. A. Jacchia ir A. Terranova, Italijos vyriausybės, atstovaujamos avvocato dello Stato A. Cingolo, Belgijos vyriausybės, atstovaujamos P. Vlaemminck, Graikijos vyriausybės, atstovaujamos M. Apessos, Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos L. Fraguas Gadea, Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos P. Boussaroque, Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos A. Barros, Suomijos vyriausybės, atstovaujamos E. Bygglin, ir Komisijos, atstovaujamos A. Aresu ir M. Patakia, pateiktas žodines pastabas,
susipažinęs su 2003 m. kovo 13 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 2001 m. kovo 30 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2001 m. birželio 22 d., Tribunale di Ascoli Piceno (Askoli Pičeno teismas) pagal EB 234 straipsnį pateikė prejudicinį klausimą dėl EB 43 ir 49 straipsnių išaiškinimo.
2 Šis klausimas kilo sprendžiant baudžiamąją bylą, iškeltą P. Gambelli ir kitiems 137 įtariamiesiems (toliau – P. Gambelli ir kt.), kaltinamiems tuo, kad neteisėtai organizavo nelegalias lažybas ir turėjo centrus, kur vykdė su lažybomis susijusių duomenų rinkimo ir perdavimo veiklą, kuri yra sukčiavimo nusikaltimas prieš valstybę.
Teisinis pagrindas
Bendrijos teisės aktai
3 Pagal EB 43 straipsnį:
„Vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis vienos valstybės narės nacionalinių subjektų įsisteigimo laisvės kitos valstybės narės teritorijoje apribojimai uždraudžiami. Draudžiami ir apribojimai vienos valstybės narės nacionaliniams subjektams, įsisteigusiems kitos valstybės narės teritorijoje, steigti atstovybes, padalinius ar dukterines bendroves.
Įsisteigimo laisvė apima ir teisę imtis savarankiškai dirbančių asmenų veiklos bei ja verstis, taip pat steigti ir valdyti įmones, būtent bendroves ar firmas, apibūdintas 48 straipsnio antrojoje pastraipoje, tomis pačiomis sąlygomis, kurios įsisteigimo šalies teisės aktuose yra nustatytos jos pačios subjektams, ir laikantis kapitalui skirto skyriaus nuostatų.“
4 EB 48 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta, kad „bendrovės arba firmos, įkurtos pagal valstybės narės teisę ir Bendrijoje turinčios savo registruotas buveines, centrinę administraciją ar pagrindinę verslo vietą, <...> prilyginamos tos valstybės narės pilietybę turintiems fiziniams asmenims“.
5 EB 46 straipsnio 1 dalyje nurodyta: „šio skyriaus nuostatos ir pagal jas taikomos priemonės neturi įtakos įstatymų ir kitų teisės aktų, kurie numato kitokį užsienio subjektų traktavimą ir yra pateisinami viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir jos sveikatos sumetimais, nuostatų taikymui“.
6 EB 49 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyta, kad „pagal toliau išdėstytas nuostatas Bendrijoje uždraudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai, taikomi valstybių narių nacionaliniams subjektams, kurie yra įsisteigę kitoje Bendrijos valstybėje negu valstybė, kurios subjektu yra asmuo, kuriam tos paslaugos teikiamos“.
Nacionalinės teisės aktai
7 Pagal 1931 m. birželio 18 d. Regio Decreto n 773, Testo Unico delle Leggi di Pubblica Sicurezza (Karaliaus dekretas Nr. 773, patvirtinantis vieningą įstatymų dėl visuomenės saugumo tekstą, GURI, Nr. 146, 1931 m. birželio 26 d., toliau – Karaliaus dekretas) 88 straipsnį negali būti suteikiamos jokios licencijos lažybų įmokoms rinkti, išskyrus lažybas dėl lenktynių, regatų, žaidimų su kamuoliukais ar kamuoliais bei kitų tokios rūšies varžybų, kai įmokų rinkimas yra būtina sąlyga tinkamai varžybų eigai.
8 Pagal 2000 m. gruodžio 23 d. Legge Finanziaria n 388 (Mokesčių įstatymas Nr. 388) (GURI paprastasis priedas, 2000 m. gruodžio 29 d., toliau – Įstatymas Nr. 388) licencija organizuoti lažybas suteikiama tik tiems asmenims, kurie turi koncesiją arba ministerijos ar kitos įstaigos, kuriai pagal įstatymą suteikiama teisė organizuoti arba administruoti lažybas, leidimą. Lažybos gali būti arba dėl sporto renginių, kuriuos kontroliuoja Comitato olimpico nazionale italiano (Italijos nacionalinis olimpinis komitetas, toliau – INOK) arba jam pavaldžios organizacijos, rezultatų, arba dėl Unione nazionale per l’incremento delle razze equine (Nacionalinė arklių veislių gerinimo sąjunga, toliau – NAVGS) tarpininkaujant organizuojamų žirgų lenktynių rezultatų.
9 1989 m. gruodžio 13 d. Įstatymo Nr. 401 dėl nelegalių lošimų ir lažybų reguliavimo bei tinkamos sporto varžybų eigos užtikrinimo (GURI, Nr. 294, 1989 m. gruodžio 18 d.), iš dalies pakeisto Įstatymu Nr. 388 (toliau – Įstatymas Nr. 401/89), kurio 37 straipsnio 5 dalimi Įstatyme Nr. 401/89 buvo įtvirtinti 4bis ir 4ter straipsniai, 4, 4bis ir 4ter straipsniuose nurodyta:
„Nusikalstamas dalyvavimas organizuojant lošimus ir lažybas
4 straipsnis
1. Nusikalstamas dalyvavimas organizuojant loterijas, lažybas ar spėjimu pagrįstus konkursus, kuriuos organizuoti teisės aktai leidžia tik valstybei ar kitiems koncesininkams, baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešių mėnesių iki trejų metų. Ta pati bausmė gali būti skiriama bet kuriam asmeniui, organizavusiam lažybas ar spėjimu pagrįstus konkursus dėl sporto renginių, administruojamų INOK bei jai pavaldžių įstaigų arba NAVGS. Nusikalstamas dalyvavimas viešai organizuojant lažybas dėl kitų žmonių ar gyvūnų varžybų bei vikrumo žaidimų baudžiamas laisvės atėmimu nuo trijų mėnesių iki vienų metų ir mažiausiai vieno milijono lirų bauda.
2. Konkursų, lošimų ar lažybų, organizuotų 1 dalyje aprašytais būdais, reklama, nesant toje dalyje apibrėžtų nusikaltimų bendrininku, yra baudžiama laisvės atėmimu iki trijų mėnesių ir nuo šimto tūkstančių iki milijono lirų dydžio bauda.
3. Dalyvavimas konkursuose, lošimuose ar loterijose, organizuotuose 1 dalyje aprašytais būdais, nesant šioje dalyje apibrėžtų nusikaltimų bendrininku, baudžiamas laisvės atėmimu iki trijų mėnesių arba nuo šimto tūkstančių iki milijono lirų dydžio bauda.
<…>
4bis straipsnis
Šiame straipsnyje numatytos sankcijos taikomos bet kuriam asmeniui, kuris, neturėdamas nei koncesijos, nei leidimo ar licencijos [Karaliaus dekreto] 88 straipsnio prasme, Italijoje vykdė organizuotą veiklą, turėdamas tikslą priimti ar rinkti bet kokio pobūdžio lažybų įmokas, kurias bet kuris asmuo moka Italijoje ar užsienyje, arba bet kuriuo atveju palengvinti jų priėmimą ar rinkimą bet kuriuo būdu, įskaitant telefonu ar nuotoliniu būdu.
4ter straipsnis
<...> šiame straipsnyje numatytos sankcijos taikomos bet kuriam asmeniui, kuris renka ar registruoja loterijų bilietus, spėjimu pagrįstų konkursų ar lažybų įmokas telefonu arba kitu nuotoliniu būdu, neturėdamas leidimo šiomis priemonėmis naudotis, kad galėtų taip rinkti arba registruoti.“
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
10 Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad prokuratūra ir tyrimą atliekantis teisėjas prie Tribunale di Fermo (Fermo teismas) (Italija) nustatė, jog egzistuoja labai išplitusi ir sudėtingos struktūros Italijos agentūrų, internetu susietų su Liverpulyje (Jungtinė Karalystė) įsteigtu bukmekeriu Stanley International Betting Ltd (toliau – Stanley), organizacija, kuriai priklauso įtariamieji pagrindinėje byloje P. Gambelli ir kt. Jie kaltinami tuo, jog Italijos teritorijoje bendradarbiavo su užsienio bukmekeriu versdamiesi lažybų įmokų rinkimo veikla, kurią vykdyti pagal įstatymą paprastai gali tik valstybė, ir taip pažeidė Įstatymą Nr. 401/89.
11 Šie veiksmai, kurie laikomi prieštaraujančiais INOK suteiktam lažybų dėl sporto renginių monopoliui ir sudarančiais Įstatymo Nr. 401/89 4 straipsnyje numatytą nusikaltimą, vykdomi vadovaujantis tokia procedūra: lažybų dalyvis praneša atitinkamam Italijos agentūros darbuotojui, su kuriomis rungtynėmis susijusiose lažybose ketina dalyvauti, ir nurodo statomą sumą; ši agentūra bukmekeriui internetu išsiunčia prašymą sudaryti lažybas, nurodydama atitinkamas nacionalines futbolo rungtynes bei lažybas; bukmekeris internetu iš karto atsiunčia lažybų sudarymo patvirtinimą; Italijos agentūra šį patvirtinimą perduoda minėtam lažybų dalyviui, o šis sumoka mokėtiną sumą agentūrai, kuri ją perveda bukmekeriui į specialiai šiam tikslui užsienyje atidarytą sąskaitą.
12 Stanley – tai Jungtinėje Karalystėje įregistruota pagal Anglijos teisę įsteigta kapitalo bendrovė, kuri vykdo bukmekerio veiklą turėdama Liverpulio miesto pagal Betting, Gaming and Lotteries Act (Įstatymas dėl lažybų, lošimų ir loterijų) suteiktą licenciją. Jai leidžiama vykdyti savo veiklą Jungtinėje Karalystėje ir užsienyje. Ji organizuoja ir administruoja lažybas pagal anglišką licenciją, atrenka renginius bei nustato statomų sumų skirtumus ir prisiima finansinę riziką. Stanley išmoka lažybų laimėjimus ir Jungtinei Karalystei sumoka įvairius mokesčius, tarp kurių iš darbo užmokesčio išskaitomas mokestis ir kiti. Jos veiklos teisėtumą griežtai kontroliuoja privati audito bendrovė bei Inland Revenue ir Customs & Excise.
13 Stanley Europos visuomenei siūlo didelį nustatyto laimėjimo lažybų dėl nacionalinių, Europos ir pasaulio sporto renginių pasirinkimą. Privatūs asmenys gali jos organizuojamose ir administruojamose lažybose dalyvauti iš savo namų naudodamiesi įvairiomis priemonėmis, kaip antai internetas, faksas ar telefonas.
14 Stanley Italijoje kaip įmonė konkrečiai veikia su Italijos operatoriais arba tarpininkais sudarydama komercinius susitarimus dėl duomenų perdavimo centrų įkūrimo. Šie centrai suteikia naudotojams duomenų perdavimo priemones, surenka ir registruoja lažybų ketinimus bei juos perduoda Stanley.
15 Įtariamieji pagrindinėje byloje yra įregistruoti Camera di Commercio (Prekybos rūmai) kaip įmonių, įsteigtų valdyti duomenų perdavimo centrą, savininkai, kuriems Ministero delle Poste e delle Comunicazioni (Pašto bei telekomunikacijų ministerija) leido perduoti duomenis.
16 Tribunale di Fermo ikiteisminio tyrimo teisėjas priėmė nutartį dėl laikino konfiskavimo, įtariamieji buvo apieškoti, o jų agentūrose, gyvenamosiose vietose ir transporto priemonėse buvo atlikta krata. Įtariamasis P. Garrisi, kuris yra Stanley valdybos narys, buvo sulaikytas.
17 Įtariamieji pagrindinėje byloje pateikė skundą Tribunale di Ascoli Piceno, prašydami peržiūrėti nutartis dėl jiems priklausančių duomenų perdavimo centrų arešto.
18 Tribunale di Ascoli Piceno remiasi Teisingumo Teismo praktika, visų pirma jo 1999 m. spalio 21 d. Sprendimu Zenatti (C‑67/98, Rink. p. I‑7289). Tačiau mano, kad jo nagrinėjamoje byloje kilę klausimai nevisiškai atitinka Teisingumo Teismo nurodytame sprendime jau nagrinėtas faktines aplinkybes. Dėl neseniai padarytų Įstatymo Nr. 401/89 pakeitimų reikėtų, kad Teisingumo Teismas klausimą nagrinėtų iš naujo.
19 Tokiomis aplinkybėmis Tribunale di Ascoli Piceno remiasi Parlamento dokumentais dėl Įstatymo Nr. 388/00, iš kurių išplaukia, kad Įstatyme Nr. 401/89 apribojimai buvo įtvirtinti visų pirma siekiant apsaugoti sporto „Totoricevitori“ (totalizatoriaus statymą priimantys asmenys), kurie priklauso privačių įmonių kategorijai. Šis teismas teigia nemanantis, jog šie apribojimai įtvirtinti siekiant visuomenės saugumo, galinčio pateisinti Bendrijos ar Konstitucijos normomis užtikrintų teisių apribojimą.
20 Šis teismas pabrėžia, jog dėl to, kad lažybų įmokų dėl užsienio sporto renginių rinkimas ir perdavimas pagal pradinę Įstatymo Nr. 401/89 4 straipsnio redakciją galėjo būti laikomas teisėtu, atsirado ir išplito kapitalą investavusių operatorių tinklas bei buvo sukurta infrastruktūra lošimų ir lažybų sektoriuje. Įstatymu Nr. 388/00, pagal kurį visiems asmenims nustatytas draudimas, kurio nesilaikant taikomos baudžiamosios sankcijos, visur vykdyti visų pirma lažybų dėl sporto renginių pasiūlymų rinkimo, priėmimo, įregistravimo ir perdavimo veiklą neturint valstybės išduotos koncesijos arba leidimo, padarius teisės aktų pakeitimus iškilo abejonių dėl šių operatorių padėties teisėtumo.
21 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja, ar laikomasi proporcingumo principo atsižvelgiant, pirma, į nustatytą griežtą draudimą, kurio nesilaikant taikomos baudžiamosios sankcijos, dėl kurių teisėtai įsteigtos Bendrijos įmonės ir operatoriai praktikoje gali nebeturėti galimybių Italijoje lošimų ir lažybų sektoriuje vykdyti ekonominę veiklą, ir, antra, į saugomo visuomenės vidaus intereso, dėl kurio ribojamos Bendrijos laisvės, svarbą.
22 Be to, Tribunale di Ascoli Piceno mano privalantis kelti klausimą dėl akivaizdaus nesuderinamumo tarp, pirma, vidaus teisės aktų, pagal kuriuos griežtai reglamentuojama užsienio Bendrijos įmonių vykdoma lažybų dėl sporto renginių veikla, ir, antra, didelio lošimų ir lažybų paplitimo, kurio Italijos valstybė siekia nacionaliniu lygiu turėdama tikslą gauti lėšų.
23 Šis teismas pabrėžia, jog jo nagrinėjamoje byloje kyla, pirma, su vidaus teise susiję klausimai dėl Įstatymo Nr. 401/89 4 straipsnio pakeitimų atitikties Italijos Konstitucijai, pagal kurią saugoma privačių asmenų ekonominė iniciatyva vykdyti veiklą, iš kurios valstybė negauna mokestinių pajamų, ir, antra, klausimai dėl šiame straipsnyje įtvirtintos normos suderinamumo su įsisteigimo laisve ir laisve teikti tarpvalstybines paslaugas. Taip suformuluotus su vidaus teise susijusius klausimus Tribunale di Ascoli Piceno pateikė Corte costituzionale (Konstitucinis Teismas) (Italija).
24 Tokiomis aplinkybėmis Tribunale di Ascoli Piceno nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:
„Ar EB sutarties 43 ir paskesniems straipsniams bei 49 ir paskesniems straipsniams, susijusiems su įsisteigimo laisve ir laisve teikti tarpvalstybines paslaugas, neprieštarauja (atsižvelgiant į poveikį Italijos teisei) tokios nacionalinės teisės nuostatos, kaip antai įtvirtintos Italijos įstatymo Nr. 401/89 4 straipsnio 1 ir paskesnėse dalyse, taip pat 4bis ir 4ter straipsniuose (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2000 m. gruodžio 23 d. Įstatymo Nr. 388/00 37 straipsnio 5 dalimi), kuriose visiems asmenims nustatytas draudimas, kurio nesilaikant taikomos baudžiamosios sankcijos, visur vykdyti visų pirma lažybų dėl sporto renginių pasiūlymų rinkimo, priėmimo, įregistravimo ir perdavimo veiklą, jeigu nebuvo įvykdyti nacionalinėje teisėje numatyti reikalavimai, susiję su koncesijomis ir leidimais?“
Dėl prejudicinio klausimo
Teisingumo Teismui pateiktos pastabos
25 P. Gambelli ir kt. mano, jog uždraudus Italijos piliečiams prisijungti prie užsienio bendrovių siekiant dalyvauti lažybose ir taip gauti šių bendrovių internetu teikiamas paslaugas, uždraudus Italijos tarpininkams suteikti galimybę dalyvauti Stanley administruojamose lažybose, pastarajai sudarius kliūtis įsisteigti Italijoje per šiuos tarpininkus ir taip teikti paslaugas šioje valstybėje iš kitos valstybės narės, ir apskritai sukūrus ir išlaikius monopoliją lošimų ir lažybų sektoriuje pagrindinėje byloje nagrinėjamais teisės aktais ribojama ir įsisteigimo laisvė, ir laisvė teikti paslaugas. Šio apribojimo negalima pateisinti atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką, išplaukiančią iš 1994 m. kovo 24 d. Sprendimo Schindler (C‑275/92, Rink. p. I‑1039), 1999 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Läärä ir kt. (C‑124/97, Rink. p. I‑6067) ir minėto Sprendimo Zenatti, nes Teisingumo Teismas neturėjo progos išnagrinėti Įstatymu Nr. 388/00 padarytų šių teisės aktų pakeitimų ir šios problemos nenagrinėjo įsisteigimo laisvės atžvilgiu.
26 Šiuo klausimu įtariamieji pagrindinėje byloje pabrėžia, kad Italijos valstybė nesilaiko jokios nuoseklios politikos, kuria būtų siekiama apriboti ar net panaikinti lošimų veiklą minėto Sprendimo Läära ir kt. 37 punkto ir minėto Sprendimo Zenatti 36 punkto prasme. Nacionalinės valdžios institucijų susirūpinimas, kurį jos išreiškė dėl lažybų dalyvių apsaugos nuo sukčiavimo pavojaus, viešosios tvarkos apsaugos arba progų lošti mažinimo norint išvengti žalingų lažybų pasekmių tiek individualiu, tiek visuomenės lygiu bei skatinimo išlaidauti, neturi pagrindo, nes ši valstybė didina lošimų ir lažybų pasiūlą ir net skatina žmones dalyvauti šiuose lošimuose, sudarydama palankias sąlygas rinkti įmokas tam, kad padidintų mokestines pajamas. Tai, kad lažybų organizavimą reglamentuoja mokesčių įstatymai, parodo nacionalinės valdžios institucijų tikrąją ekonominę motyvaciją.
27 Italijos teisės aktų tikslas – taip pat apsaugoti nacionalinės monopolijos koncesininkus neleidžiant į ją patekti kitų valstybių narių operatoriams, kadangi kvietimuose dalyvauti konkurse numatomi tokie nuosavybės struktūros kriterijai, kurių negali atitikti biržoje kotiruojama kapitalo bendrovė, o tik fiziniai asmenys, ir juose nustatomas reikalavimas turėti patalpas ir ilgą laiką jau būti koncesininku.
28 Įtariamieji pagrindinėje byloje tvirtina, jog sunku sutikti su tuo, kad tokia bendrovė, kaip antai Stanley, kuri veikia visiškai legaliai ir Jungtinėje Karalystėje yra tinkamai kontroliuojama, pagal Italijos teisės aktus yra traktuojama kaip operatorius, kuris organizuoja nelegalius lošimus, nors Didžiosios Britanijos teisės aktais saugomi visi su bendruoju interesu susiję aspektai, o tarpininkaujantys Italijos operatoriai, susiję sutartiniais įsipareigojimais su šia bendrove, kaip antrinės ar dukterinės bendrovės, yra įtraukti į paslaugų teikėjų sąrašą ir įregistruoti Pašto ir susisiekimo ministerijoje, su kuria jie vykdo veiklą ir kuri juos periodiškai kontroliuoja ir tikrina.
29 Tokia su įsisteigimo laisve susijusi situacija prieštarauja abipusio pripažinimo principui tuose sektoriuose, kurie dar nebuvo suderinti. Ji taip pat neatitinka proporcingumo principo juo labiau todėl, kad baudžiamoji sankcija turėtų būti ultima ratio, kurią valstybė narė gali taikyti, kai kitomis priemonėmis ar aktais negalima užtikrinti tinkamos saugotino turto apsaugos. Taigi taikant Italijos teisės aktus Italijos teritorijoje esantis lažybų dalyvis ne tik neturi galimybės kreiptis į kitoje valstybėje narėje įsisteigusius bukmekerius net tarpininkaujant Italijoje įsteigtiems operatoriams, bet taip pat jam skiriama baudžiamoji sankcija.
30 Italijos, Belgijos, Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos, Liuksemburgo, Portugalijos, Suomijos ir Švedijos vyriausybės bei Komisija remiasi Teisingumo Teismo praktika, visų pirma minėtais sprendimais Schindler, Läärä ir kt. ir Zenatti.
31 Italijos vyriausybė remiasi minėtu Sprendimu Zenatti, kad pateisintų Įstatymo Nr. 401/89 atitiktį Bendrijos teisės aktams laisvės teikti paslaugas ir įsisteigimo laisvės srityje. Tiek nurodytame sprendime Teisingumo Teismo nagrinėtu dokumentu, t. y. administraciniu leidimu Italijos teritorijoje vykdyti lažybų įmokų rinkimo ir administravimo veiklą, tiek pagrindinėje byloje kilusiu klausimu, t. y. nustačius baudžiamąją sankciją, kuri taikoma dėl tokios veiklos, jeigu ją vykdo valstybės monopolijos sistemai lažybų srityje nepriklausantys operatoriai, siekiama to paties tikslo – drausti tokią veiklą ir mažinti kitas praktines lošimų galimybes, išskyrus aiškiai įstatymuose numatytus atvejus.
32 Belgijos vyriausybės nuomone, bendroji azartinių lošimų rinka tik paskatins vartotojus labiau išlaidauti ir sukels didelių žalingų pasekmių visuomenei. Įstatyme Nr. 401/89 įtvirtintu apsaugos lygiu ir ribojančia leidimų sistema galima užtikrinti bendrojo intereso tikslų įgyvendinimą, t. y. riboti ir griežtai kontroliuoti lošimų ir lažybų pasiūlą, ir tai proporcinga šiems tikslams bei visiškai nediskriminuojama dėl priklausymo vienai ar kitai valstybei.
33 Graikijos vyriausybė mano, kad azartiniai lošimai ir lažybos dėl sporto renginių turi būti ir toliau organizuojami kontroliuojant valstybei bei vykdomi monopolijos forma. Jei juos organizuotų privačios įstaigos, tai sukeltų tiesioginių pasekmių, kaip antai visuomeninės tvarkos sutrikdymas, skatinimas nusikalsti ir lažybų dalyvių bei apskritai vartotojų išnaudojimas.
34 Ispanijos vyriausybė teigia, kad tiek specialių arba išimtinių teisių suteikimas pagal griežtą leidimų ar koncesijų sistemą, tiek draudimas įsteigti užsienio agentūrų padalinius lažyboms vykdyti kitose valstybėse narėse atitinka pasiūlos ribojimo politiką su sąlyga, kad šių priemonių imtasi siekiant sumažinti progas dalyvauti lošimuose ir paklausos skatinimą.
35 Prancūzijos vyriausybė teigia, jog aplinkybė, kad pagrindinėje byloje lažybų įmokos renkamos nuotoliniu būdu ir kad sportiniai renginiai, dėl kurių organizuojamos lažybos, vyksta tik Italijos teritorijoje – o taip nebuvo byloje, kurioje priimtas minėtas Sprendimas Zenatti, – neginčija Teisingumo Teismo praktikos, pagal kurią nacionaliniai įstatymai, kuriais ribojamas su azartiniais lošimais, loterijomis ir lošimo automatais susijusios veiklos vykdymas, suderinami su laisvės teikti paslaugas principu, kai jais siekiama bendrojo intereso tikslo, kaip antai sukčiavimo prevencijos ar lažybų dalyvių apsaugos nuo jų pačių. Taigi valstybės narės gali pagrįstai reglamentuoti operatorių lažybų srityje veiklą nediskriminacinėmis sąlygomis, nes apribojimų intensyvumas ir apimtis priklauso nacionalinės valdžios institucijų diskrecijai. Tad valstybių narių teismai turi įvertinti, ar atsižvelgiant į laisvę teikti paslaugas nacionalinės valdžios institucijos priemones rinkosi proporcingai.
36 Kalbant apie įsisteigimo laisvę, pažymėtina, kad Prancūzijos vyriausybė mano, jog nepriklausomų Italijos bendrovių, susijusių sutartiniais santykiais su Stanley, veiklos apribojimai nekliudo šiam bukmekeriui įgyvendinti savo teisę laisvai įsisteigti Italijoje.
37 Liuksemburgo vyriausybės nuomone, Italijos teisės aktai kliudo vykdyti lažybų organizavimo veiklą šioje valstybėje, nes jais draudžiama Stanley vykdyti savo veiklą Italijos teritorijoje arba tiesiogiai laisvai teikiant tarpvalstybines paslaugas, arba netiesiogiai tarpininkaujant internetu susietoms Italijos agentūroms. Be to, jie yra įsisteigimo laisvės kliūtis. Vis dėlto šios kliūtys pateisinamos tiek, kiek jomis siekiama bendrojo intereso tikslo, kaip antai siekis nukreipti ir kontroliuoti norą lošti, ir yra šiems tikslams tinkamos ir proporcingos, nes jomis nesukeliama diskriminacija dėl priklausymo vienai ar kitai valstybei, kadangi tiek Italijos, tiek užsienyje įsteigtos įstaigos turi gauti tokį patį finansų ministro leidimą tam, kad Italijos teritorijoje galėtų vykdyti lažybų organizavimo, įmokų priėmimo ir rinkimo veiklą.
38 Portugalijos vyriausybė nurodo, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas klausimas svarbus norint Italijoje ir visose valstybėse narėse loterijos organizavimui ir toliau taikyti valstybės monopoliją bei valstybėms išlaikyti svarbų pajamų šaltinį, kuris pakeitė privalomą mokesčių išieškojimą ir yra skirtas socialinei, kultūros ir sporto politikai finansuoti. Kalbant apie lošimų veiklą, rinkos ekonomika ir laisva konkurencija lemia tokį vykdant šią veiklą gautų pajamų perskirstymą, kuris neatitinka socialinės santvarkos, nes šios veiklos vykdymą būtų siekiama perkelti iš valstybių, kur bendros lošimų statomos sumos yra nedidelės, į valstybes, kur šios sumos yra didesnės, o laimėjimo dydis patrauklesnis. Taigi lažybų dalyviai iš mažų valstybių narių finansuotų didelių valstybių narių socialinį, kultūros ir sporto biudžetą, o mažesnėse valstybėse dėl pajamų iš lošimų sumažėjimo vyriausybės turėtų iš kitų šaltinių finansuoti socialines valstybės priemones bei kitą valstybės socialinę, sporto ir kultūrinę veiklą, ir dėl to šiose valstybėse būtų didinami mokesčiai, o didelėse valstybėse jie būtų mažinami. Be to, valstybės loterijos ir loto rinką pasidalijus trims ar keturiems dideliems operatoriams Europos Sąjungoje atsirastų struktūrinių pokyčių teisėtai valstybių valdomuose lošimų platinimo tinkluose, o tai lemtų masišką darbo vietų išnykimą bei didelius nedarbo įvairiose valstybėse narėse lygių skirtumus.
39 Suomijos vyriausybė visų pirma remiasi minėtu Sprendimu Läärä ir kt., kuriame Teisingumo Teismas pripažino, jog valstybės narės priimtų nuostatų būtinybė ir proporcingumas turi būti vertinami atsižvelgiant tik į šios valstybės narės valdžios institucijų siekiamus tikslus ir į jų siekiamą užtikrinti apsaugos lygį, teigdama, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar pagal konkrečias taikymo taisykles nacionalinės teisės aktai leidžia pasiekti tikslus, pateisinančius šių teisės aktų priėmimą, ir ar apribojimai yra jiems proporcingi, nes šie teisės aktai turi būti taikomi vienodai visiems operatoriams, nepaisant to, ar jie kilę iš Italijos, ar kitos valstybės narės.
40 Anot Švedijos vyriausybės, tai, kad įtvirtinus laisvės teikti paslaugas apribojimus siekiama su mokesčiais susijusio intereso, neleidžia daryti išvados, kad jie neatitinka Bendrijos teisės, jeigu yra proporcingi ir nediskriminuoja operatorių, o tai patikrinti turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Pagal Įstatymu Nr. 388/00 padarytus Italijos teisės aktų pakeitimus leidžiama sukliudyti įstaigai, kuriai Italijoje buvo atsisakyta suteikti leidimą rinkti lažybų įmokas, apeiti teisės aktus vykdant savo veiklą iš kitos valstybės narės ir draudžiama užsienio įstaigoms, organizuojančioms lažybas savo šalyje, vykdyti veiklą Italijoje. Kaip Teisingumo Teismas nusprendė minėtų sprendimų Läärä ir kt. ir Zenatti atitinkamai 36 ir 34 punktuose, vien aplinkybė, jog valstybė narė pasirinko kitokią apsaugos sistemą nei kita valstybė narė, negali turėti poveikio atitinkamu klausimu priimtų nuostatų būtinybės ir proporcingumo vertinimui.
41 Europos Bendrijų Komisija mano, kad Įstatymu Nr. 388/00 padarytais teisės aktų pakeitimais tik paaiškinama tai, kas jau buvo įtvirtinta Įstatyme Nr. 401/89, realiai nenustatant naujos kategorijos pažeidimų. Socialinio pobūdžio sumetimai, skatinantys mažinti neigiamas lažybų dėl futbolo rungtynių pasekmes ir pateisinantys tai, kad nacionalinės teisės aktuose tik kai kurioms įstaigoms suteikiama teisė rinkti šių lažybų įmokas, yra tie patys, nepaisant to, kurioje valstybėje narėje šie renginiai vyksta. Tai, kad minėtame Sprendime Zenatti kalbama apie sporto renginius, dėl kurių lažybos organizuojamos užsienyje, o pagrindinėje byloje kalbama apie Italijoje vykstančias futbolo rungtynes, neturi jokios reikšmės. Komisija priduria, kad 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL L 178, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 25 t., p. 399) netaikoma lažyboms, todėl priimtinas sprendimas neturėtų skirtis nuo priimto minėto Teisingumo Teismo sprendimo.
42 Komisija mano, kad byla neturi būti nagrinėjama atsižvelgiant į įsisteigimo laisvę, nes įtariamųjų pagrindinėje byloje valdomos agentūros yra nepriklausomos ir veikia kaip lažybų įmokų rinkimo centrai bei tarpininkai tarp jų klientų Italijoje ir Stanley, o su šia jų nesieja pavaldumo santykiai. Tačiau net jei būtų pritarta įsisteigimo teisės taikymui, Italijos teisės aktuose įtvirtinti apribojimai galėtų būti pateisinti tais pačiais socialinės politikos sumetimais kaip ir tie, kuriuos Teisingumo Teismas pripažino minėtuose sprendimuose Schindler, Läärä ir kt. ir Zenatti, kalbėdamas apie laisvės teikti paslaugas apribojimą.
43 Per posėdį Komisija pranešė Teisingumo Teismui, kad prieš Italijos Respubliką pradėjo procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo, susijusią su NAVGS organizuojamų lažybų žirgų lenktynėse sektoriaus liberalizavimu. Dėl liberalizuoto loto sektoriaus Komisija priminė 1994 m. balandžio 26 d. Sprendimą Komisija prieš Italiją (C‑272/91, Rink. p. I‑1409), kuriame Teisingumo Teismas nusprendė, kad konkurse dėl automatizuoto loto sistemos koncesijos suteikimo leidusi dalyvauti tik įstaigoms, bendrovėms, konsorciumams ar grupėms, kurių didžiausia kapitalo dalis atskirai ar kartu priklauso valstybei, Italijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal EB sutartį.
Teisingumo Teismo atsakymas
44 Pirmiausia reikia išnagrinėti, ar toks teisės aktas, kaip antai pagrindinėje byloje nagrinėjamas Įstatymas Nr. 401/89, yra įsisteigimo laisvės apribojimas.
45 Reikia priminti, kad pagal EB 43 straipsnį draudžiami vienos valstybės narės nacionalinių subjektų įsisteigimo laisvės kitos valstybės narės teritorijoje apribojimai, įskaitant apribojimus steigti atstovybes, padalinius ar dukterines bendroves.
46 Kadangi tokia vienoje valstybėje narėje įsteigta bendrovė, kaip antai Stanley, vykdo lažybų įmokų rinkimo veiklą tarpininkaujant tokiai kitoje valstybėje narėje įsteigtų agentūrų, kaip antai priklausančios įtariamiesiems pagrindinėje byloje, organizacijai, šių agentūrų veiklai nustatyti apribojimai yra įsisteigimo laisvės kliūtis.
47 Be to, atsakydama į per posėdį Teisingumo Teismo pateiktus klausimus, Italijos vyriausybė pripažino, kad Italijos teisės aktuose konkursų vykdyti lažybų veiklą Italijoje srityje yra apribojimų. Pasak šios vyriausybės, tai, kad nė vienai įstaigai, išskyrus turinčią monopolį šioje srityje, nebuvo išduotas leidimas tokiai veiklai vykdyti, paaiškinama aplinkybe, jog pagal Italijos teisės aktus koncesiją galima išduoti tik tam tikriems asmenims.
48 Taigi tarp lažybų dėl sporto renginių sektoriaus koncesininkų nesant užsienio operatorių dėl to, kad pagal konkursus reglamentuojančius Italijos teisės aktus kapitalo bendrovės, kurios kotiruojamos kitų valstybių narių reguliuojamose rinkose, praktiškai neturi galimybių gauti koncesijų, tokie teisės aktai iš pirmo žvilgsnio riboja įsisteigimo laisvę, net jeigu šis apribojimas vienodai taikomas visoms koncesijas gauti norinčioms kapitalo bendrovėms, nesvarbu, ar jos būtų įsteigtos Italijoje, ar kitoje valstybėje narėje.
49 Taigi negalima atmesti, jog Italijos teisės aktais nustatytos sąlygos dalyvauti konkursuose turint tikslą gauti šias koncesijas taip pat yra įsisteigimo laisvės kliūtis.
50 Antra, reikia išanalizuoti, ar šie teisės aktai yra laisvės teikti paslaugas apribojimai.
51 Pagal EB 49 straipsnį Bendrijoje uždraudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai, taikomi valstybių narių nacionaliniams subjektams, kurie yra įsisteigę kitoje valstybėje narėje negu valstybė, kurios subjektas yra asmuo, kuriam tos paslaugos teikiamos. Pagal EB 50 straipsnį „paslaugos“ – tai tokios paslaugos, kurios paprastai teikiamos už užmokestį ir kurių nereglamentuoja nuostatos dėl prekių, kapitalo ir asmenų judėjimo laisvės.
52 Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad loterijos reklamos ir bilietų importas į vieną valstybę narę norint, kad šios valstybės gyventojai dalyvautų kitoje valstybėje narėje organizuojamoje loterijoje, susijęs su „paslaugų“ teikimo veikla (minėto Sprendimo Schindler 37 punktas). Pagal analogiją veikla, kuria siekiama, kad vienos valstybės narės piliečiai dalyvautų kitoje valstybėje narėje organizuojamose lažybose, net jeigu jos rengiamos dėl pirmojoje valstybėje narėje organizuojamų sporto renginių, yra susijusi su „paslaugų“ teikimo veikla EB 50 straipsnio prasme.
53 Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, jog EB 49 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jis yra taikomas paslaugoms, kurias teikėjas siūlo telefonu kitose valstybėse narėse įsisteigusiems potencialiems gavėjams ir teikia jas neišvykdamas iš valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs (1995 m. gegužės 10 d. Sprendimo Alpine Investments, C‑384/93, Rink. p. I‑1141, 22 punktas).
54 Pritaikius šį aiškinimą prie pagrindinės bylos klausimo matyti, kad EB 49 straipsnis taikomas paslaugoms, kurias vienoje valstybėje narėje, šiuo atveju Jungtinėje Karalystėje, įsisteigęs paslaugų teikėjas, koks yra Stanley, internetu (taigi – nepersikeldamas) teikia kitoje valstybėje narėje, šiuo atveju Italijos Respublikoje, įsisteigusiems paslaugų gavėjams, nes bet koks tokios veiklos ribojimas yra paslaugų teikėjo laisvės teikti paslaugas ribojimas.
55 Be to, laisvė teikti paslaugas apima ne tik paslaugų teikėjo laisvę siūlyti ir teikti paslaugas kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra teikėjas, įsisteigusiems gavėjams, bet ir laisvę kaip gavėjui gauti ir naudotis kitoje valstybėje narėje įsteigto teikėjo paslaugomis, ir tai daryti be apribojimų (šiuo klausimu žr. 1984 m. sausio 31 d. Sprendimo Luisi ir Carbone, 286/82 ir 26/83, Rink. p. 377, 16 punktą ir 1999 m. spalio 26 d. Sprendimo Eurowings Luftverkehr, C‑294/97, Rink. p. I‑7447, 33 ir 34 punktus).
56 Tačiau atsakydama į per posėdį Teisingumo Teismo pateiktus klausimus Italijos vyriausybė patvirtino, kad privataus asmens, kuris Italijoje iš savo namų internetu susisiekia su kitoje valstybėje narėje įsisteigusiu bukmekeriu ir naudojasi savo kreditine kortele kaip mokėjimo priemone, veikla yra pagal Įstatymo Nr. 401/89 4 straipsnį baudžiamas nusikaltimas.
57 Toks draudimas, kurio nesilaikant taikomos baudžiamosios sankcijos, dalyvauti kitose valstybėse narėse nei ta, kurioje yra lažybų dalyvis, organizuojamose lažybose yra laisvės teikti paslaugas apribojimas.
58 Tas pats pasakytina apie draudimą, kurio nesilaikant taip pat taikomos baudžiamosios sankcijos, tokiems tarpininkams, kaip antai įtariamieji pagrindinėje byloje, palengvinti kitoje valstybėje narėje negu ta, kurioje šie tarpininkai vykdo savo veiklą, įsisteigusio paslaugų teikėjo, koks yra Stanley, organizuojamų lažybų dėl sporto paslaugų teikimą, nes toks draudimas yra bukmekerio teisės laisvai teikti paslaugas apribojimas, net jei šie tarpininkai įsteigti toje pačioje valstybėje narėje kaip ir šių paslaugų gavėjai.
59 Taigi reikia konstatuoti, kad tokie nacionalinės teisės aktai, kaip antai Italijos teisės aktai lažybų srityje, visų pirma Įstatymo Nr. 401/89 4 straipsnis, yra įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas apribojimas.
60 Šiomis aplinkybėmis reikia išnagrinėti, ar tokie apribojimai gali būti pripažinti EB 45 ir EB 46 straipsniuose aiškiai numatytomis išimtimis arba pagal Teisingumo Teismo praktiką pateisinti privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais.
61 Dėl argumentų, kuriuos, be kita ko, pateikė Graikijos ir Portugalijos vyriausybės azartinių lošimų ir lažybų apribojimams pateisinti, pakanka priminti, kad iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos matyti, jog tarp EB 46 straipsnyje įtvirtintų sumetimų nėra mokestinių pajamų sumažinimo ar sumažėjimo ir jis nėra privalomasis bendrojo intereso pagrindas, kuriuo galima remtis norint pateisinti įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas apribojimą (šiuo klausimu žr. 1998 m. liepos 16 d. Sprendimo ICI, C‑264/96, Rink. p. I‑4695, 28 punktą ir 2002 m. spalio 3 d. Sprendimo Danner, C‑136/00, Rink. p. I‑8147, 56 punktą).
62 Taigi, kaip matyti iš minėto Sprendimo Zenatti 36 punkto, apribojimai bet kuriuo atveju turi atitikti siekį iš tikrųjų sumažinti progas lošti, o socialinių priemonių finansavimas pajamomis iš leistinų lošimų turi būti ne realus įgyvendinamos ribojančios politikos pateisinimas, bet tik papildoma teigiama pasekmė.
63 Tačiau, kaip priminė tiek savo pastabas pateikusios vyriausybės, tiek Komisija, Teisingumo Teismas savo minėtuose sprendimuose Schindler, Läärä ir kt. ir Zenatti nurodė, jog moralės, religijos ar kultūros ypatybės bei asmeniui ir visuomenei morališkai ir finansiškai žalingos pasekmės, susijusios su lošimais ir lažybomis, gali pateisinti nacionalinės valdžios institucijų diskreciją, kurios pakaktų nustatyti vartotojų ir socialinės santvarkos apsaugos reikalavimus.
64 Bet kuriuo atveju tam, kad įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas apribojimai būtų pateisinami, jie turi tenkinti Teisingumo Teismo praktikoje nurodytas sąlygas (žr., be kita ko, 1993 m. kovo 31 d. Sprendimo Kraus, C‑19/92, Rink. p. I‑1663, 32 punktą ir 1995 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Gebhard, C‑55/94, Rink. p. I‑4165, 37 punktą).
65 Iš tiesų pagal šią Teisingumo Teismo praktiką tokie apribojimai turi būti pateisinami privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais, tinkami užtikrinti atitinkamo tikslo įgyvendinimą ir neviršyti to, kas būtina šiam tikslui pasiekti. Bet kuriuo atveju jie turi būti taikomi nediskriminuojant.
66 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pagrindinėje byloje turi nuspręsti, ar Įstatyme Nr. 401/89 įtvirtintas laisvės teikti paslaugas apribojimas atitinka šias sąlygas. Šiuo tikslu reikia atsižvelgti į paskesniuose punktuose nurodytas konkrečias aplinkybes.
67 Pirmiausia, jei minėtuose sprendimuose Schindler, Läärä ir kt. ir Zenatti Teisingumo Teismas pripažino, kad lošimų veiklos apribojimus galima pateisinti privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais, kaip antai vartotojų apsauga, sukčiavimo ir piliečių skatinimo pernelyg išlaidauti lošiant prevencija, dar reikia, kad tokiais pagrindais bei socialinės santvarkos pažeidimų prevencija pagrįsti apribojimai būtų tinkami užtikrinti atitinkamų tikslų įgyvendinimą, t. y. kad šie apribojimai padėtų nuosekliai ir sistemiškai mažinti lošimų veiklą.
68 Šiuo klausimu remdamasis su Įstatymu Nr. 388/00 susijusiais parengiamaisiais dokumentais, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, kad norėdama gauti pajamų Italijos valstybė nacionaliniu lygiu vykdo lošimų ir lažybų plėtimo politiką, kartu saugodama INOK koncesininkus.
69 Taigi, kadangi valstybės narės valdžios institucijos skatina ir drąsina vartotojus dalyvauti loterijose, azartiniuose lošimuose ar lažybose siekdama, kad valstybės iždas iš to gautų finansinės naudos, šios valstybės valdžios institucijos tam, kad pateisintų tokias priemones, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, negali remtis visuomenine socialine santvarka, kiek tai susiję su būtinybe mažinti progas lošti.
70 Be to, Italijos teisės aktuose konkursų srityje nustatyti apribojimai turi būti taikomi nedarant skirtumų taip, kad jie būtų taikomi vienodai kartu su tais pačiais kriterijais Italijoje ir kitose valstybėse narėse įsteigtiems operatoriams.
71 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės išnagrinėti, ar dalyvavimo konkurse dėl koncesijų organizuoti lažybas dėl sporto renginių sąlygos yra nustatytos taip, kad Italijos operatoriai praktikoje jas gali įgyvendinti paprasčiau nei užsienio operatoriai. Tokiu atveju šios sąlygos neatitiktų nediskriminavimo kriterijaus.
72 Galiausiai Italijos teisės aktuose nustatyti apribojimai neturi viršyti to, kas būtina atitinkamam tikslui pasiekti. Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi išanalizuoti, ar visiems asmenims, kurie savo namuose Italijoje dalyvauja lažybose internetu susisiekę su kitoje valstybėje narėje įsisteigusiu bukmekeriu, paskirta baudžiamoji sankcija nėra neproporcinga atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką (žr. 1996 m. vasario 29 d. Sprendimo Skanavi ir Chryssanthakopoulos, C‑193/94, Rink. p. I‑929, 34–39 punktai ir 2002 m. liepos 25 d. Sprendimo MRAX, C‑459/99, Rink. p. I‑6591, 89-91 punktai), nes ypač drąsinama dalyvauti lažybose, kai jos vyksta leidimus turinčioms nacionalinėms įstaigoms organizuojant lošimus.
73 Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės išsiaiškinti, ar tai, kad kartu su baudžiamosiomis sankcijomis, kurios gali apimti laisvės atėmimą iki vienų metų, nustatomi apribojimai tarpininkams, kurie sudaro palankias sąlygas kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje teikiamos paslaugos, įsisteigusiam bukmekeriui teikti paslaugas, savo patalpose lažybų dalyviams įrengę internetinį ryšį su bukmekeriu, yra apribojimas, viršijantis tai, kas būtina kovai su sukčiavimu, juo labiau dėl to, kad paslaugų teikėjui įsisteigimo valstybėje narėje taikoma kontrolę ir sankcijas reglamentuojanti sistema, kad tarpininkai įsteigti teisėtai ir kad iki Įstatymu Nr. 308/00 padarytų teisės aktų pakeitimų šie tarpininkai manė, jog jiems leidžiama perduoti duomenis apie lažybas dėl užsienio sporto renginių.
74 Kalbant apie Italijos teisės aktų proporcingumą įsisteigimo laisvės atžvilgiu, reikia nurodyti: net jei valstybės narės institucijų siekiamas tikslas – išvengti lošimų koncesininkų dalyvavimo nusikalstamoje veikloje ar sukčiavimo, kitų valstybių narių reglamentuojamose rinkose kotiruojamų kapitalo bendrovių galimybės gauti koncesijas administruoti lažybas dėl sporto renginių pašalinimas gali būti laikomas priemone, viršijančia tai, kas būtina užkirsti kelią sukčiavimui, ypač atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja kitų priemonių kontroliuoti tokių bendrovių sąskaitas ir veiklą.
75 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas privalo patikrinti, ar nacionalinės teisės nuostatos, atsižvelgiant į jų konkrečias taikymo taisykles, iš tikrųjų atitinka jas galinčius pateisinti tikslus ir ar jose nustatyti apribojimai neatrodo neproporcingi šių tikslų atžvilgiu.
76 Atsižvelgiant į visus šiuos vertinimus, į pateiktą klausimą reikia atsakyti taip, kad nacionalinės teisės nuostatos, kuriose nustatytas draudimas, kurio nesilaikant taikomos baudžiamosios sankcijos, vykdyti visų pirma lažybų dėl sporto renginių pasiūlymų rinkimo, priėmimo, įregistravimo ir perdavimo veiklą neturint atitinkamos valstybės narės išduotos koncesijos ar leidimo, yra įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas, numatytų atitinkamai EB 43 ir 49 straipsniuose, apribojimas. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas privalo patikrinti, ar tokios nacionalinės teisės nuostatos, atsižvelgiant į konkrečias jų taikymo taisykles, iš tikrųjų atitinka jas pateisinti galinčius tikslus ir ar jose nustatyti apribojimai nėra neproporcingi šių tikslų atžvilgiu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
77 Italijos, Belgijos, Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos, Liuksemburgo, Portugalijos, Suomijos ir Švedijos vyriausybių bei Komisijos, kurios pateikė Teisingumo Teismui savo pastabas, išlaidos nėra atlygintinos. Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas.
Remdamasis šiais motyvais,
TEISINGUMO TEISMAS,
atsakydamas į Tribunale di Ascoli Piceno 2001 m. kovo 30 d. nutartimi pateiktą klausimą, nusprendžia:
Nacionalinės teisės nuostatos, kuriose nustatytas draudimas, kurio nesilaikant taikomos baudžiamosios sankcijos, vykdyti visų pirma lažybų dėl sporto renginių pasiūlymų rinkimo, priėmimo, įregistravimo ir perdavimo veiklą neturint atitinkamos valstybės narės išduotos koncesijos ar leidimo, yra įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas, numatytų atitinkamai EB 43 ir 49 straipsniuose, apribojimas. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas privalo patikrinti, ar tokios nacionalinės teisės nuostatos, atsižvelgiant į konkrečias jų taikymo taisykles, iš tikrųjų atitinka jas pateisinti galinčius tikslus ir ar jose nustatyti apribojimai nėra neproporcingi šių tikslų atžvilgiu.
Cunha Rodrigues | Edward | Schintgen |
Paskelbta 2003 m. lapkričio 6 d. viešame posėdyje Liuksemburge.