Language of document : ECLI:EU:C:2014:2141

TEISINGUMO TEISMO (devintoji kolegija) SPRENDIMAS

2014 m. rugsėjo 4 d.(*)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Oro transportas – Reglamentas (EB) Nr. 261/2004 – 2, 5 ir 7 straipsniai – Teisė į kompensaciją skrydžio atidėjimo ilgam laikui (didelio vėlavimo) atveju – Vėlavimo trukmė – „Atvykimo laiko“ sąvoka“

Byloje C‑452/13

dėl Landesgericht Salzburg (Austrija) 2013 m. liepos 31 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2013 m. rugpjūčio 12 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Germanwings GmbH

prieš

Ronny Henning

TEISINGUMO TEISMAS (devintoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas M. Safjan, teisėjai J. Malenovský (pranešėjas) ir A. Prechal,

generalinis advokatas Y. Bot,

posėdžio sekretorius K. Malacek, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2014 m. gegužės 7 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        R. Henning, atstovaujamo Rechtsanwalt A. Skribe,

–        Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos T. Henze ir J. Kemper,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos W. Mölls ir N. Yerrell,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 46, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 10), 2, 5 ir 7 straipsniuose vartojamos sąvokos „atvykimo laikas“ išaiškinimu.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant R. Henning ir oro transporto vežėjo Germanwings GmbH (toliau – Germanwings) ginčą dėl pastarojo atsisakymo išmokėti R. Henning kompensaciją dėl tariamai pavėluoto jo lėktuvo atvykimo į Kelno / Bonos (Vokietija) oro uostą.

 Teisinis pagrindas

3        Reglamento Nr. 261/2004 2 straipsnyje „Sąvokų apibrėžimai“ nustatyta:

„Šiame reglamente:

<…>

„h)      „galutinė paskirties vieta“ – paskirties vieta, nurodyta biliete, pateikiamame keleivių registravimo vietoje, o tiesiogiai skrydžius jungiant – paskutinio skrydžio paskirties vieta; į kitus galimus jungiamuosius skrydžius neatsižvelgiama, jei atvykimo laikas nesiskiria nuo pradinio numatyto atvykimo laiko“.

4        Šio reglamento 5 straipsnyje „Skrydžių atšaukimas“ nurodyta:

„1.      Atšaukus skrydį:

<…>

c)      atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis oro vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, nebent:

<…>

iii)      jiems buvo pranešta apie atšaukimą mažiau kaip prieš septynias dienas iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko ir buvo pasiūlyta keliauti kitu maršrutu, išvykstant ne daugiau kaip viena valanda anksčiau už numatytą išvykimo laiką ir atvykti į galutinę paskirties vietą mažiau kaip dviem valandomis vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką.

<…>

3.      Skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal 7 straipsnį, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.

<…>“

5        Reglamento Nr. 261/2004 6 straipsnyje „Atidėjimas“ nurodyta:

„1.      Kai skrydį vykdantis oro vežėjas pagrįstai tikisi, kad tvarkaraštyje numatytas skrydžio išvykimo laikas bus atidėtas:

a)      dviem ar daugiau valandoms – 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju; arba

b)      trims ar daugiau valandoms – visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1500–3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju; arba

c)      keturioms ar daugiau valandoms – visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju,

skrydį vykdantis oro vežėjas teikia keleiviams:

i)      9 straipsnio 1 dalies a punkte ir 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą pagalbą;

ii)      kai pagrįstai tikimasi, kad išvykimo laikas bus ne anksčiau kaip kitą dieną po anksčiau skelbto išvykimo laiko – 9 straipsnio 1 dalies b punkte ir 9 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą pagalbą;

iii)      kai atidedama ne mažiau kaip penkioms valandoms – 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą pagalbą.

2.      Bet kuriuo atveju pagalba teikiama laikantis kiekvienam atstumo intervalui pirmiau nurodytų terminų.“

6        Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje „Teisė į kompensaciją“ įtvirtinta:

„1.      Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, keleiviai gauna tokio dydžio kompensaciją:

a)      250 eurų visų 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju;

<…>

2.      Kai keleiviams pagal 8 straipsnį siūloma vykti į galutinę paskirties vietą kitu maršrutu ir kito skrydžio atvykimo laikas yra vėlesnis už keleivio įsigytame biliete nurodytą tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką mažiau kaip

a)      dviem valandomis – 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju; <…>

skrydį vykdantis oro vežėjas gali 50 % sumažinti 1 dalyje numatytą kompensaciją.

<…>

4.      1 ir 2 dalyje nurodyti atstumai matuojami pagal ortodrominio maršruto metodą.“

 Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

7        R. Henning nusipirko iš Germanwings lėktuvo bilietą skrydžiui iš Zalcburgo (Austrija) į Kelną / Boną. Šiame biliete buvo numatyta, kad lėktuvas iš Zalcburgo oro uosto kyla 2012 m. gegužės 11 d. 13 val. 30 min. ir į Kelno / Bonos oro uostą atvyksta tos pačios dienos 14 val. 40 min. Atstumas tarp šių dviejų oro uostų, skaičiuojant pagal ortodrominio maršruto metodą, yra mažesnis nei 1500 kilometrų.

8        2012 m. gegužės 11 d. R. Henning lėktuvas vėlavo išskristi iš Zalcburgo oro uosto. Orlaivio ratai Kelno / Bonos oro uosto riedėjimo taką palietė 17 val. 38 min. Tačiau lėktuvas pasiekė stovėjimo vietą tik 17 val. 43 min., t. y. 3 val. ir 3 min. vėliau, nei buvo numatytas atvykimo laikas. Netrukus po to atidarytos lėktuvo durys.

9        R. Henning mano, kad į galutinę paskirties vietą atvykta daugiau nei 3 valandomis vėliau, nei numatytas atvykimo laikas. Taigi, jis mano, kad turi teisę gauti 250 eurų kompensaciją pagal Reglamento Nr. 261/2004 5–7 straipsnius. Germanwings tvirtina, jog faktiniu atvykimo laiku laikytinas orlaivio ratų prisilietimo prie Kelno / Bonos oro uosto riedėjimo tako momentas, todėl, palyginti su numatytu atvykimo laiku, pavėluota tik 2 val. 58 min., taigi kompensacija nepriklauso.

10      Ginčą pirmąja instancija išnagrinėjęs teismas nusprendė, kad faktiniu atvykimo laiku, į kurį reikia atsižvelgti, laikytinas momentas, kai atidaromos pirmosios lėktuvo durys keleiviams išlipti. Taigi, jis iš Germanwings priteisė 250 eurų dydžio kompensaciją R. Henning naudai. Dėl šio sprendimo Germanwings pateikė apeliacinį skundą Landesgericht Salzburg, šis pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą.

11      Šiomis aplinkybėmis Landesgericht Salzburg nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:

„Kuris laiko momentas yra svarbus apibrėžiant sąvoką „atvykimo laikas“, vartojamą [Reglamento Nr. 261/2004] 2, 5 ir 7 straipsniuose:

a)      laikas, kai orlaivis paliečia riedėjimo taką (anglų k. „touchdown“)?

b)      laikas, kai orlaivis pasiekia atvykimo stovėjimo vietą ir įjungiami stovėjimo stabdžiai arba pristumiamos trinkelės (atvykimo į stovėjimo aikštelę laikas)?

c)      laikas, kai atidaromos orlaivio durys?

d)      laikas, kurį šalys nustatė naudodamosi savo autonomija?“

 Dėl prejudicinio klausimo

12      Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori sužinoti, ar Reglamento Nr. 261/2004 2, 5 ir 7 straipsnius reikia aiškinti taip, kad sąvoka „atvykimo laikas“, vartojama skrydžio keleivių vėlavimo trukmei apibūdinti, žymi momentą, kai lėktuvo ratai paliečia paskirties oro uosto riedėjimo taką, lėktuvas pasiekia stovėjimo vietą ir įjungiami stovėjimo stabdžiai arba pristumiamos trinkelės, atidaromos lėktuvo durys, ar kitą šalių bendru sutarimu nustatytą momentą.

13      Iš pradžių reikia pažymėti, kad šiame reglamente numatytos dvi skirtingos skrydžio vėlavimo situacijos.

14      Pirma, tam tikrais atvejais, kaip Reglamento Nr. 261/2004 6 straipsnyje aprašytas skrydžio vėlavimas, nurodomas skrydžio vėlavimas numatyto išvykimo laiko atžvilgiu.

15      Antra, kitais atvejais, kaip numatyti Reglamento Nr. 261/2004 5 ir 7 straipsniuose, nukreipiama į atvykus konstatuotą skrydžio vėlavimą. Iš šių straipsnių matyti, kad norint nustatyti tokio vėlavimo trukmę, reikia numatytą lėktuvo atvykimo laiką lyginti su jo faktinio atvykimo į paskirties vietą laiku.

16      Tačiau faktinio atvykimo laikas Reglamente Nr. 261/2004 neapibrėžtas. Tokiu atveju iš reikalavimų, kuriuos lemia vienodas Sąjungos teisės taikymas ir vienodo vertinimo principas, išplaukia, kad, kai Sąjungos teisės nuostatoje nėra jokio aiškaus nukreipimo į valstybių narių teisę šios nuostatos prasmei bei apimčiai nustatyti, tokia nuostata visoje Europos Sąjungoje paprastai turi būti aiškinama autonomiškai (šiuo klausimu žr. Sprendimo Ekro, 327/82, EU:C:1984:11, 11 punktą).

17      Darytina išvada, kad ši „faktinio atvykimo laiko“ sąvoka turi būti aiškinama taip, kad ji vienodai būtų taikoma Sąjungoje.

18      Tokiomis aplinkybėmis vieną iš teismo, pateikusio prašymą priimti prejudicinį sprendimą, nurodytų hipotezių, kad ši sąvoka apibrėžtina šalių susitarimu, reikia iš karto atmesti, nes Reglamente Nr. 261/2004 nėra jokių tai patvirtinančių nuorodų.

19      Toliau reikia priminti, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, jog kai skrydžio vėlavimas yra didelis, t. y. jo trukmė yra trys arba daugiau valandų, dėl to vėluojantys keleiviai, kaip ir keleiviai, kurių pradinis skrydis atšauktas ir kuriems oro vežėjas negali pasiūlyti vykti kitu maršrutu Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunkčio nustatytomis sąlygomis, turi teisę į kompensaciją pagal šio reglamento 7 straipsnį, nes jie taip pat negrįžtamai praranda laiko (šiuo klausimu žr. Sprendimo Folkerts C‑11/11, EU:C:2013:106, 32 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

20      Skrydžio metu keleiviai yra apriboti uždaros erdvės, kurioje galioja oro transporto vežėjo instrukcijos ir kurią šis kontroliuoja, o joje dėl techninių ir saugumo priežasčių keleiviai turi tik labai ribotas bendravimo su išoriniu pasauliu galimybes. Tokiomis sąlygomis jie negali nenutrūkstamai tvarkyti asmeninių, šeimos, socialinio gyvenimo ar darbinių reikalų. Įprastinę veiklą jie gali tęsti tik skrydžiui pasibaigus.

21      Nors šiuos nepatogumus reikia laikyti neišvengiamais, jei skrydis neviršija numatytos trukmės, kitaip vertintini vėlavimo atvejai, nes pirmesniame punkte apibūdintomis sąlygomis praleistas laikas, viršijantis numatytą skrydžio trukmę, yra „prarastas laikas“ taip pat todėl, kad atitinkami keleiviai negali jo panaudoti siekdami tikslų, paskatinusių juos pasirinktoje paskirties vietoje atsidurti norimu laiku.

22      Darytina išvada, kad su Reglamentu Nr. 261/2004 susijusiomis aplinkybėmis sąvoką „faktinis atvykimo laikas“ reikia suprasti kaip atitinkančią šio sprendimo 20 punkte aprašytos situacijos pabaigos momentą.

23      Tačiau, vadovaujantis tokiu požiūriu, reikia konstatuoti, kad skrydžio keleivių situacija labai nepasikeičia nei tuomet, kai lėktuvo ratai paliečia paskirties oro uosto riedėjimo taką, nei kai šis lėktuvas pasiekia stovėjimo vietą ir įjungiami stovėjimo stabdžiai, nei kai pristumiamos trinkelės, nes uždaroje erdvėje esantys keleiviai lieka visaip suvaržyti.

24      Savo įprastinę veiklą nevaržomi šių apribojimų keleiviai gali tęsti tik nuo to momento, kai jiems leidžiama palikti orlaivį ir duodamas atitinkamas nurodymas atidaryti lėktuvo duris.

25      Remiantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad Reglamento Nr. 261/2004 2, 5 ir 7 straipsniai aiškintini taip, kad sąvoka „atvykimo laikas“, vartojama skrydžio keleivių vėlavimo trukmei apibūdinti, žymi bent vienų lėktuvo durų atidarymo momentą su sąlyga, kad nuo šio momento keleiviams leidžiama palikti lėktuvą.

26      Šios išvados nepaneigia aplinkybė, kad keliuose Europos reglamentuose ir tam tikruose Tarptautinės oro transporto vežėjų asociacijos (IATA) dokumentuose „faktinio atvykimo momento“ sąvoka reiškia momentą, kai lėktuvas pasiekia stovėjimo vietą. Šiais reglamentais ir dokumentais iš tiesų siekiama su oro navigacijos, visų pirma laiko tarpų suteikimu, taisyklėmis susijusių tikslų, kurie yra kitokie nei Reglamento Nr. 261/2004. Todėl juose pateiktos terminų apibrėžtys neturėtų būti laikomos reikšmingomis aiškinant atitinkamus terminus Reglamento Nr. 261/2004, skirto tik minimalioms keleivių, kurie dėl atsisakymo vežti, skrydžio atšaukimo ar vėlavimo patiria įvairių nepatogumų, teisėms pripažinti, kontekste.

27      Atsižvelgiant į visus išdėstytus motyvus, į nacionalinio teismo pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 261/2004 2, 5 ir 7 straipsniai aiškintini taip, kad sąvoka „atvykimo laikas“, vartojama skrydžio keleivių vėlavimo trukmei apibūdinti, žymi bent vienų lėktuvo durų atidarymo momentą su sąlyga, kad nuo šio momento keleiviams leidžiama palikti lėktuvą.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

28      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (devintoji kolegija) nusprendžia:

2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 2, 5 ir 7 straipsniai aiškintini taip, kad sąvoka „atvykimo laikas“, vartojama skrydžio keleivių vėlavimo trukmei apibūdinti, žymi bent vienų lėktuvo durų atidarymo momentą su sąlyga, kad nuo šio momento keleiviams leidžiama palikti lėktuvą.

Parašai.


* Proceso kalba: vokiečių.