TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2012 m. vasario 16 d.(*)

„Apeliaciniai skundai — Antidempingo muitai — Reglamentas (EB) Nr. 954/2006 — Kroatijos, Rumunijos, Rusijos ir Ukrainos kilmės tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba plieno importas — Reglamentas (EB) Nr. 384/96 — 2 straipsnio 10 dalies i punktas, 3 straipsnio 2, 3 ir 5–7 dalys, 18 straipsnio 3 dalis ir 19 straipsnio 3 dalis — Normaliosios vertės ir žalos apskaičiavimas — Sąvoka „vienas ekonominis vienetas“ — Teisė į gynybą — Motyvavimo stoka“

Sujungtose bylose C‑191/09 P ir C‑200/09 P

dėl atitinkamai 2009 m. gegužės 20 d. ir 2009 m. gegužės 26 d. pagal Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateiktų dviejų apeliacinių skundų

Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama J.‑P. Hix, B. Driessen ir Rechtsanwalt G. Berrisch,

apeliantė,

dalyvaujant kitoms proceso šalims:

Interpipe Nikopolsky Seamless Tubes Plant Niko Tube ZAT (Interpipe Niko Tube ZAT), buvusiai Nikopolsky Seamless Tubes Plant „Niko Tube“ ZAT, įsteigtai Nikopolyje (Ukraina),

Interpipe Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant VAT (Interpipe NTRP VAT), buvusiai Nizhnedneprovsky Tube-Rolling Plant VAT, įsteigtai Dniepropetrovske (Ukraina),

atstovaujamoms advokato P. Vander Schueren ir solisitoriaus N. Mizulin,

ieškovėms pirmojoje instancijoje,

Europos Bendrijų Komisijai, atstovaujamai H. van Vliet ir C. Clyne

pirmojoje instancijoje į bylą įstojusiai šaliai,

ir

Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama H. van Vliet ir C. Clyne

apeliantė,

dalyvaujant kitoms proceso šalims:

Interpipe Nikopolsky Seamless Tubes Plant Niko Tube ZAT (Interpipe Niko Tube ZAT), buvusiai Nikopolsky Seamless Tubes Plant „Niko Tube“ ZAT, įsteigtai Nikopolyje (Ukraina),

Interpipe Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant VAT (Interpipe NTRP VAT), buvusiai Nizhnedneprovsky Tube-Rolling Plant VAT, įsteigtai Dniepropetrovske (Ukraina),

atstovaujamoms advokato P. Vander Schueren ir solisitoriaus N. Mizulin,

ieškovėms pirmojoje instancijoje,

Europos Sąjungos Tarybai, atstovaujamai J.‑P. Hix, B. Driessen ir Rechtsanwalt G. Berrisch,

atsakovei pirmojoje instancijoje,

TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas K. Lenaerts, teisėjai J. Malenovský, R. Silva de Lapuerta, G. Arestis (pranešėjas) ir D. Šváby,

generalinis advokatas P. Mengozzi,

posėdžio sekretorė R. Şereş, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2010 m. lapkričio 18 d. posėdžiui,

susipažinęs su 2011 m. balandžio 14 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Apeliaciniais skundais Europos Sąjungos Taryba ir Europos Bendrijų Komisija prašo panaikinti 2009 m. kovo 10 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo (dabar – Bendrasis Teismas) sprendimą Interpipe Nikopolsky Seamless Tubes Plant Niko Tube ZAT (Interpipe Niko Tube ZAT) ir Interpipe Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant VAT (Interpipe NTRP VAT) prieš Tarybą (T‑249/06, Rink. p. II‑383, toliau – skundžiamas sprendimas), kiek juo Pirmosios instancijos teismas panaikino 2006 m. birželio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 954/2006, nustatančio galutinį antidempingo muitą Kroatijos, Rumunijos, Rusijos ir Ukrainos tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba plieno importui, panaikinančio Tarybos reglamentus (EB) Nr. 2320/97 ir (EB) Nr. 348/2000, baigiančio antidempingo muitų, taikomų, inter alia, Rusijos ir Rumunijos tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba nelegiruoto plieno importui, tarpinę ir priemonių galiojimo termino peržiūras ir baigiančio antidempingo muitų, taikomų, inter alia, Rusijos, Rumunijos, Kroatijos ir Ukrainos tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba nelegiruoto plieno importui, tarpines peržiūras (OL L 175, p. 4, toliau – ginčijamas reglamentas), 1 straipsnį.

2        Priešpriešiniu apeliaciniu skundu Interpipe Nikopolsky Seamless Tubes Plant Niko Tube ZAT (Interpipe Niko Tube ZAT), buvusi Nikopolsky Seamless Tubes Plant „Niko Tube“ ZAT (toliau – Niko Tube), ir Interpipe Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant VAT (Interpipe NTRP VAT), buvusi Nizhnedneprovsky Tube-Rolling Plant VAT (toliau – NTRP), kartu prašo taip pat panaikinti skundžiamą sprendimą, nes juo nebuvo panaikintas visas ginčijamas sprendimas.

 Teisinis pagrindas

3        Nuostatos, reglamentuojančios antidempingo priemonių taikymą Europos bendrijoje, išdėstytos 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 56, 1996, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 10 t., p. 45), iš dalies pakeistame 2004 m. kovo 8 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 461/2004 (OL L 77, p. 12; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 10 t., p. 150, toliau – pagrindinis reglamentas).

4        Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 ir 9 dalyse numatyta:

„8.      Eksporto kaina yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už produktą, jį parduodant eksportui iš eksportuojančios valstybės į Bendriją.

9.      Tais atvejais, kai eksporto kainos nėra arba kai eksporto kaina atrodo nepatikima dėl eksportuotojo ir importuotojo ar trečiosios šalies tarpusavio saitų ar kompensacinių susitarimų, eksporto kaina gali būti apskaičiuota pagal kainą, už kurią importuoti produktai yra pirmą kartą perparduodami nepriklausomam pirkėjui arba − jeigu produktai nėra perparduodami nepriklausomam pirkėjui arba nėra perparduodami tokiomis sąlygomis, kokiomis buvo importuoti – bet kuriuo kitu priimtinu būdu.

<...>“

5        Šio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje „Palyginimas“ nustatomi veiksniai, kuriais remdamosi Europos Sąjungos institucijos teisingu būdu palygina eksporto kainą ir normaliąją vertę. Šioje dalyje numatyta:

„Eksporto kaina ir normalioji vertė palyginamos teisingu būdu. Šis palyginimas turi būti atliktas tuo pačiu prekybos lygiu, lyginant per kiek galima artimesnį laiką darytus pardavimus, atsižvelgiant į kitus skirtumus, turinčius įtakos kainų palyginamumui. Jeigu nustatytos normalioji vertė ir eksporto kaina nėra vienodo palyginamojo pagrindo, jos turi būti koreguojamos kiekvienu atveju individualiai, atsižvelgiant į besiskiriančius veiksnius, kurie, kaip tvirtinama arba įrodyta, turi įtakos kainoms ir kainų palyginamumui. Vengiama bet kokio dvigubo koregavimo, ypač dėl nuolaidų, lengvatų, parduotų produktų kiekių ar prekybos lygio. Kai atsižvelgiama į nurodytas sąlygas, veiksniai, pagal kuriuos gali būti koreguojama, yra:

<...>

i)      Komisiniai

Koreguojama, kai skiriasi komisiniai, mokami dėl nagrinėjamo pardavimo. Terminas „komisiniai“ yra suprantamas kaip apimantis antkainį, kurį gauna prekiautojas tuo ar panašiu produktu, jeigu tokio prekiautojo funkcijos yra panašios į komisinių pagrindu dirbančio agento funkcijas.

<...>“

6        Pagrindinio reglamento 3 straipsnis yra susijęs su žalos buvimo nustatymu. Jame numatyta:

„<...>

2.      Žala nustatoma, remiantis ją patvirtinančiais įrodymais ir objektyviai ištyrus: a) importo dempingo kaina kiekius ir poveikį panašių produktų kainoms Bendrijos rinkoje; ir b) tokio importo sąlygotą poveikį Bendrijos pramonei.

3.      Vertinant importo dempingo kaina kiekį, reikia atsižvelgti į tai, ar iš viso žymiai išaugo importas dempingo kaina absoliučiu dydžiu arba lyginant su gamyba ar suvartojimu Bendrijoje. Vertinant importo dempingo kaina poveikį kainoms, reikia nustatyti, ar produktai dempingo kaina yra importuojami žymiai mažesnėmis kainomis nei Bendrijos pramonės panašių produktų kainomis, arba į tai, ar toks importas turėjo kitokį poveikį – ženkliai nusmukdė kainas arba smarkiai trukdė kainoms kilti, kaip kad būtų atsitikę kitomis aplinkybėmis. Nė vienas šių veiksnių nėra būtinai lemiamas.

<...>

5.      Nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį tiriamai Bendrijos pramonei, reikia ištirti visus svarbius atitinkamos pramonės būklę apibūdinančius ekonominius veiksnius ir rodiklius, tokius kaip: pramonės pastangas atsigauti po dempingo ir subsidijavimo praeityje padaryto poveikio, esamo dempingo skirtumo dydį, esamą ir galimą prekybos, pelno normos, produkcijos, rinkos dalies, produktyvumo, investicijų grąžos, pajėgumų panaudojimo sumažėjimą; Bendrijos kainas įtakojančius veiksnius; esamą ir galimą neigiamą poveikį pinigų srautams, atsargų kiekiui, užimtumui, darbo užmokesčiui, gamybos plėtrai, galimybėms sukaupti kapitalą ir pritraukti investicijas. Šis sąrašas nėra išsamus, be to, jokie iš išvardytų veiksnių nėra būtinai lemiami.

6.      Pateikus visus šio straipsnio 2 dalyje minimus svarbius įrodymus turi būti akivaizdu, kad importas dempingo kaina sukelia žalą, kaip apibrėžta šiame reglamente. Ypatingai turi būti akivaizdu, kad šio straipsnio 3 dalyje apibrėžtas kiekis ir (arba) kainos sukėlė 5 dalyje nurodytą poveikį Bendrijos pramonei ir kad šį poveikį galima apibrėžti kaip materialinį.

7.      Taip pat turi būti nagrinėjami ir kiti, be importo dempingo kaina, žinomi veiksniai, kurie tuo pat metu daro neigiamą poveikį Bendrijos pramonei, siekiant, kad šių veiksnių padaryta žala nebūtų priskiriama importui dempingo kaina pagal šio straipsnio 6 dalį. Tokio pobūdžio veiksniai gali būti: ne dempingo kainomis parduodamo importo kiekiai ir kainos, paklausos sumažėjimas ar vartojimo tendencijų pokyčiai, prekybos apribojimai ir konkurencija tarp trečiosios valstybės ir Bendrijos gamintojų, technologijos pažanga, Bendrijos pramonės eksporto plėtra ir gamybos našumo augimas.

<...>“

7        To paties reglamento 18 straipsnyje „Vengimas bendradarbiauti“, be kita ko, nustatyta:

„1.      Tais atvejais, kai kuri nors suinteresuota šalis atsisako suteikti informaciją ar kitokiu būdu nesuteikia reikalingos informacijos per šiame reglamente nurodytą laiką arba smarkiai kliudo atlikti tyrimą, preliminarios ar galutinės, teigiamos ar neigiamos išvados gali būti daromos remiantis turimais faktais. Išsiaiškinus, kad kuri suinteresuota šalis pateikė melagingą ar klaidingą informaciją, į tokią informaciją neatsižvelgiama, o remiamasi turimais faktais. Suinteresuotos šalys įspėjamos apie vengimo bendradarbiauti pasekmes.

<...>

3.      Jeigu suinteresuotos šalies pateiktoje informacijoje yra tam tikrų netikslumų, bet juos galima patikrinti ir dėl to nesusidaro didelių sunkumų panaudoti informaciją pagrįstoms ir tikslioms išvadoms, taip pat jeigu tokia informacija buvo pateikta laiku, o suinteresuotoji šalis visais įmanomais būdais stengėsi pateikti tinkamą informaciją, pateiktoji informacija neatmetama.

<...>“

8        Pagrindinio reglamento 19 straipsnio 3 dalyje nurodyta:

„Jeigu manoma, kad prašymas laikytis konfidencialumo nėra pagrįstas, ir jeigu informacijos pateikėjas nenori atskleisti šios informacijos arba pateikti ją apibendrintu ar santraukos pavidalu, į tokią informaciją galima neatsižvelgti, nebent atitinkami šaltiniai pakankamai tvirtai įrodytų, kad ši informacija yra teisinga. <...>“

9        Šio reglamento 20 straipsnyje „Informacijos atskleidimas [šalims]“ numatyta:

„<...>

2.      Šio straipsnio 1 dalyje minimos šalys gali reikalauti galutinai atskleisti esminius faktus ir motyvus, kurių pagrindu ketinama rekomenduoti pradėti taikyti galutines priemones arba rekomenduoti nutraukti tyrimą ar nagrinėjimą nepradedant taikyti priemonių – ypatingas dėmesys teikiamas reikalavimui atskleisti bet kuriuos faktus ar motyvus, kurie skiriasi nuo laikinąsias priemones pagrindusiųjų faktų ar motyvų.

<...>

4.      Galutinai atskleidžiama informacija turi būti pateikta raštu. Tai turi būti padaryta deramai paisant konfidencialios informacijos apsaugos kuo skubiau, o paprastai ne vėliau kaip likus mėnesiui iki galutinio sprendimo priėmimo ar iki Komisijos pateikiamo pasiūlymo pagal 9 straipsnį imtis galutinių veiksmų. Kai dėl susiklosčiusių aplinkybių Komisija negali atskleisti tam tikrų faktų ar motyvų, jie atskleidžiami kaip galima skubiau galimybei atsiradus. Atskleidimas neturi pažeisti jokio vėlesnio sprendimo, kurį gali priimti Komisija ar Taryba, tačiau jeigu toks sprendimas grindžiamas bet kuriuo iš skirtingų faktų ar motyvų, šie atskleidžiami kaip galima skubiau.

<...>“

 Ginčo aplinkybės

10      Skundžiamo sprendimo 5–20 punktuose išdėstytos ginčo faktinės aplinkybės:

„5      [Niko Tube ir NTRP] yra Ukrainos bendrovės, gaminančios besiūlius vamzdžius ir vamzdelius. Jos susijusios su dviem pardavimo bendrovėmis: SPIG Interpipe [toliau – SPIG], įsteigta Ukrainoje, ir Sepco SA [toliau – Sepco], įsteigta Šveicarijoje.

6      2005 m. vasario 14 d. gavusi Europos Sąjungos besiūlių plieno vamzdžių pramonės apsaugos komiteto skundą Komisija pradėjo antidempingo tyrimą dėl Kroatijos, Rumunijos, Rusijos ir Ukrainos kilmės tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies ar plieno importo pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį. Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį Komisija savo iniciatyva pradėjo tarpines peržiūras dėl antidempingo muito Kroatijos, Rumunijos, Rusijos ir Ukrainos kilmės tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies ar plieno importui. Pranešimas apie šių procedūrų iniciavimą buvo paskelbtas 2005 m. kovo 31 d. (OL C 77, p. 2).

7      Tyrimas dėl dempingo ir žalos apėmė laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis). Su žalos įvertinimu susijusios tendencijos buvo nagrinėjamos nuo 2001 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos.

8      Atsižvelgdama į didelį skaičių Bendrijos gamintojų, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 17 straipsniu, tyrimui pasirinko penkis Bendrijos gamintojus. Iš pradžių buvo pasirinkti šie Bendrijos gamintojai: Dalmine SpA, Benteler Stahl/Rohr GmbH, Tubos Reunidos SA, Vallourec & Mannesmann France SA (toliau – V & M Prancūzija ), V & M Deutschland GmbH (toliau – V & M Vokietija). Kadangi Benteler Stahl/Rohr nusprendė nebendradarbiauti, Komisija ją pakeitė Rohrwerk Maxhütte GmbH.

9      2005 m. birželio 6 d. ir liepos 14 d. laiškais [Niko Tube ir NTRP] bei [SPIG] ir Sepco Komisijai pateikė savo atsakymus į antidempingo klausimyną. [Niko Tube ir NTRP] bei [SPIG] patalpų patikrinimai vyko nuo 2005 m. lapkričio 17 d. iki lapkričio 26 dienos.

10      2006 m. vasario 27 d. Komisija [Niko Tube ir NTRP] išsiuntė pirmą galutinės informacijos dokumentą ir išdėstė jame faktines aplinkybes ir motyvus, dėl kurių siūlo imtis galutinių antidempingo priemonių. 2006 m. kovo 22 d. [Niko Tube ir NTRP] oficialiai užginčijo Komisijos išvadas, išdėstytas pirmame galutinės informacijos dokumente. Jos nurodė, kad Komisija klaidingai įtraukė duomenis apie produktus, kurių jos negamino, kad Komisija normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino skirtingais prekybos lygiais, o tai pažeidžia pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, ir kad pripažinusi Sepco importuotoja ir pakartotinai nustačiusi jos eksporto kainą Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį.

11      2006 m. kovo 24 d. Komisija suorganizavo pasitarimą, kuriame dalyvavo [Niko Tube ir NTRP], dėl dempingo skirtumo apskaičiavimo ir dėl jų įsipareigojimo pasiūlymo kainos atžvilgiu. 2006 m. kovo 30 d. įvyko dar vienas pasitarimas dėl žalos.

12      2006 m. balandžio 3 d. faksu [Niko Tube ir NTRP] išsiuntė Komisijai prašymą pateikti informaciją dėl Bendrijos pramonės bendradarbiavimo tyrime.

13      2006 m. balandžio 24 d. Komisija priėmė antrą galutinės informacijos dokumentą. Šiame dokumente Komisija atmetė prašymą netaikyti tam tikrų [Niko Tube ir NTRP] negaminamų produktų, t. y. produktų, kurių patikrinimo kodas (toliau – PPK) buvo KE4, normaliosios vertės apskaičiavimo. Sepco pardavimo kainą ji pakoregavo ne pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, o pagal to paties reglamento 2 straipsnio 10 dalį. Galiausiai šiame dokumente Komisija pateikė informacijos susijusios su Bendrijos pramonės bendradarbiavimu.

14      2006 m. balandžio 26 d. faksu [Niko Tube ir NTRP] priminė Komisijai, kad duomenys, pateikti atsakant į antidempingo klausimyną ir patikrinti Komisijos pareigūnų, įrodo, jog atominių vamzdelių, priskirtų PPK KE4, jos negamino.

15      Dėl antro galutinės informacijos dokumento [Niko Tube ir NTRP] savo išsamias pastabas Komisijai pateikė 2006 m. gegužės 4 dieną.

16      2006 m. gegužės 30 d. laišku Komisija išdėstė [Niko Tube ir NTRP] priežastis, dėl kurių ji nepriėmė jų 2006 m. kovo 22 d. pateikto įsipareigojimo pasiūlymo.

17      2006 m. birželio 7 d. Komisija priėmė ir paskelbė pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, įvedančio galutinį antidempingo muitą Kroatijos, Rumunijos, Rusijos ir Ukrainos kilmės tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba plieno importui, panaikinančio Tarybos reglamentus (EB) Nr. 2320/97 ir (EB) Nr. 348/2000, baigiančio antidempingo muitų, taikomų, inter alia, Rusijos ir Rumunijos kilmės tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba nelegiruoto plieno importui, tarpinę ir priemonių galiojimo termino peržiūras ir baigiančio antidempingo muitų, taikomų, inter alia, Rusijos, Rumunijos, Kroatijos ir Ukrainos kilmės tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba nelegiruoto plieno importui, tarpines peržiūras.

18      Faksu, kurį [Niko Tube ir NTRP] gavo 2006 m. birželio 26 d. 19 val. 6 min., Komisija atsakė į [Niko Tube ir NTRP] 2006 m. balandžio 26 d. faksimiliniame pranešime ir 2006 m. gegužės 4 d. laiške išdėstytus argumentus, išskyrus argumentą dėl Bendrijos pramonės nebendradarbiavimo. 2006 m. birželio 16 d. laišku, kurį [Niko Tube ir NTRP] gavo 2006 m. birželio 27 d., Komisija atsakė į [Niko Tube ir NTRP] komentarus dėl Bendrijos pramonės dalyvavimo procedūroje.

19      2006 m. birželio 27 d. Taryba priėmė [ginčijamą reglamentą].

20      [Šiuo reglamentu] Taryba nustatė 25,1 % antidempingo muitą [Niko Tube ir NTRP] importuojamiems tam tikriems besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies arba plieno.“

 Procesas pirmąja instancija bylą išnagrinėjusiame teisme ir skundžiamas sprendimas

11      Niko Tube ir NTRP ieškiniu, kurį Teismo kanceliarija gavo 2006 m. rugsėjo 8 d., buvo prašoma panaikinti ginčijamą reglamentą.

12      2006 m. gruodžio 1 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu Komisija paprašė leisti įstoti į bylą palaikyti Tarybos reikalavimus. 2007 m. sausio 16 d. nutartimi Pirmosios instancijos teismo penktosios kolegijos pirmininkas pritarė šiam įstojimui į bylą. 2007 m. vasario 27 d. laišku Komisija informavo Pirmosios instancijos teismą, kad atsisako pateikti įstojimo į bylą paaiškinimą, bet dalyvaus teismo posėdyje.

13      Nurodydamos pirmąjį pagrindą, kuriuo grindžiamas jų reikalavimas dėl panaikinimo, Niko Tube ir NTRP tvirtino, kad apskaičiuojant normaliąją vertę atsižvelgusi į duomenis apie jų negaminamus vamzdelius Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą ir pažeidė diskriminavimo draudimo principą.

14      Nurodydamos antrąjį pagrindą Niko Tube ir NTRP pažymėjo, kad nustatant žalą remdamasi duomenimis apie penkis pasirinktinus Bendrijos gamintojus, nors jie nevisiškai bendradarbiavo, Taryba pažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2, 3 ir 5–7 dalis bei 19 straipsnio 3 dalį, taip pat diskriminavimo draudimo principą.

15      Nurodydamos trečiąjį savo ieškinio pagrindą Niko Tube ir NTRP tvirtino: kadangi pasirinkti Bendrijos gamintojai bendradarbiavo nevisiškai ir neišsamiai, pritariančių skundui Bendrijos gamintojų gamybos apimtis sudarė mažiau negu 25 % visos Bendrijos gamybos apimties. Todėl Taryba, nenutraukusi procedūros, pažeidė pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalį.

16      Nurodydamos ketvirtąjį ieškinio pagrindą Niko Tube ir NTRP pažymėjo, kad atlikusi koregavimą normaliajai vertei ir eksporto kainai palyginti ir iš Sepco pardavimo kainos atėmusi sumą, atitinkančią komisinius, kuriuos būtų gavęs komisinių pagrindu dirbantis agentas, Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą ir 2 straipsnio 10 dalies pirmą pastraipą.

17      Pateikdamos penktąjį pagrindą Niko Tube ir NTRP nurodė, kad jų įsipareigojimo pasiūlymo atmetimo sąlygos sudarė Tarybos padarytą diskriminavimo draudimo principo pažeidimą.

18      Galiausiai šeštojo Niko Tube ir NTRP ieškinio pagrindo penkios dalys buvo susijusios su teisės į gynybą pažeidimu ir (arba) pareigos motyvuoti nesilaikymu pateikiant argumentus dėl atsižvelgimo į tariamai jų negaminamus vamzdelius apskaičiuojant normaliąją vertę, Bendrijos pramonės bendradarbiavimo trūkumo, Sepco eksporto kainos koregavimo, ieškovių įsipareigojimo pasiūlymo atmetimo, taip pat SPIG pardavimo sąnaudų, administracinių išlaidų ir kitų bendrųjų išlaidų vertinimo.

19      Nusprendęs, kad šešių ieškinio pagrindų nagrinėjimą reikia sugrupuoti pagal faktines aplinkybes, su kuriomis jie susiję, Teismas paeiliui nagrinėjo normaliosios vertės apskaičiavimą, su Sąjungos gamintojais susijusių bendrovių neatsakymo į klausimyno klausimus pasekmes, Sepco pardavimo kainos koregavimą, Niko Tube ir NTRP įsipareigojimo pasiūlymą ir SPIG pardavimo sąnaudų, administracinių išlaidų ir kitų bendrų išlaidų vertinimą.

20      Skundžiamu sprendimu Teismas atmetė daugumą Niko Tube ir NTRP ieškinio pagrindų ir argumentų.

21      Vis dėlto Teismas skundžiamo sprendimo 177–190 punktuose NTRP atžvilgiu pripažino pagrįsta ketvirtojo ieškinio pagrindo dalį dėl Tarybos padarytos akivaizdžios vertinimo klaidos tiek, kiek ji remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktu pakoregavo Sepco taikytas eksporto pardavimo kainas sandoriuose, susijusiuose su NTRP gaminamais vamzdeliais.

22      Teismas skundžiamo sprendimo 200–211 punktuose taip pat pripažino pagrįsta Niko Tube ir NTRP šeštojo ieškinio pagrindo dalį dėl jų teisės į gynybą pažeidimo Tarybai atliekant koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą.

23      Todėl Teismas panaikino ginčijamo reglamento 1 straipsnį, nes Niko Tube ir NTRP gaminamiems produktams nustatytas antidempingo muitas eksportui į Bendriją viršijo antidempingo muitą, kuris būtų nustatytas, jei eksporto kainos nebūtų koreguotos atsižvelgiant į komisinius, kai pardavimas buvo vykdomas tarpininkaujant susijusiam prekybininkui Sepco. Likusią Niko Tube ir NTRP ieškinio dalį Teismas atmetė.

 Procesas Teisingumo Teisme ir šalių reikalavimai

24      2009 m. gegužės 29 d. Taryba Teisingumo Teismo kanceliarijai pateikė apeliacinį skundą dėl skundžiamo sprendimo. Šiam apeliaciniam skundui buvo suteiktas numeris C‑191/09 P.

25      2009 m. gegužės 27 d. Komisija Teisingumo Teismo kanceliarijai pateikė apeliacinį skundą dėl skundžiamo sprendimo. Šiam apeliaciniam skundui buvo suteiktas numeris C‑200/09 P.

26      2009 m. liepos 15 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi bylos C‑191/09 P ir C‑200/09 P buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma rašytinė bei žodinė proceso dalys ir priimtas galutinis sprendimas.

27      Apeliaciniu skundu byloje C‑191/09 P Taryba Teisingumo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamo reglamento 1 straipsnį, nes, pirma, Niko Tube ir NTRP gaminamiems produktams nustatytas antidempingo muitas eksportui į Bendriją viršijo antidempingo muitą, kuris būtų nustatytas, jei eksporto kainos nebūtų koreguotos atsižvelgiant į komisinius, kai pardavimas buvo vykdomas tarpininkaujant susijusiam prekybininkui Sepco, ir, antra, tiek, kiek juo nurodyta Tarybai padengti savo ir ketvirtadalį Niko Tube ir NTRP bylinėjimosi išlaidų,

–        atmesti visą Niko Tube ir NTRP ieškinį dėl panaikinimo,

–        priteisti iš Niko Tube ir NTRP bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir išlaidas, patirtas bylą pirmąja instancija išnagrinėjusiame teisme.

28      Apeliaciniu skundu byloje C‑200/09 P Komisija Teisingumo Teismo prašo:

–        panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktą,

–        atmesti visą Niko Tube ir NTRP ieškinį dėl panaikinimo,

–        priteisti iš Niko Tube ir NTRP Komisijos patirtas bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas.

29      Atsiliepimuose į apeliacinius skundus, pateiktuose bylose C‑191/09 P ir C‑200/09 P, Niko Tube ir NTRP Teisingumo Teismo prašo:

–        atmesti Tarybos ir Komisijos apeliacinius skundus kaip iš dalies nepriimtinus ir bet kuriuo atveju visiškai nepagrįstus,

–        patvirtinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek juo pripažįstamas iš dalies pagrįstas Niko Tube ir NTRP ieškinys dėl panaikinimo ir kiek juo panaikinamas ginčijamas reglamentas tiek, kiek Niko Tube ir NTRP gaminamiems į Bendriją eksportuojamiems produktams nustatytas antidempingo muitas viršija antidempingo muitą, kuris būtų nustatytas, jei eksporto kainos nebūtų koreguotos atsižvelgiant į komisinius už pardavimą tarpininkaujant susijusiam prekybininkui Sepco,

–        patvirtinti skundžiamame sprendime esantį nurodymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš Tarybos ir Komisijos bylinėjimosi Teisingumo Teisme išlaidas.

30      Atsiliepdamos į apeliacinius skundus Niko Tube ir NTRP bylose C‑191/09 P ir C‑200/09 P pateikia priešpriešinį apeliacinį skundą, kuriame Teisingumo Teismo prašo:

–        panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas nepanaikino viso ginčijamo reglamento ir kiek jis priteisė iš Niko Tube ir NTRP tris ketvirtadalius pirmojoje instancijoje jų patirtų bylinėjimosi išlaidų,

–        panaikinti visą ginčijamą reglamentą,

–        priteisti iš Tarybos ir Komisijos bylinėjimosi pirmojoje ir apeliacinėje instancijose išlaidas.

31      Dublike dėl minėto priešpriešinio apeliacinio skundo Taryba Teisingumo Teismo byloje C‑191/09 P prašo:

–        atmesti priešpriešinį apeliacinį skundą arba

–        grąžinti bylą Bendrajam Teismui, arba

–        atmesti ieškinį ir

–        priteisti iš Niko Tube ir NTRP bylinėjimosi išlaidas, susijusias su priešpriešiniu apeliaciniu skundu.

32      Dublike dėl minėto priešpriešinio apeliacinio skundo Komisija Teisingumo Teismo byloje C‑200/09 P prašo:

–        atmesti priešpriešinį apeliacinį skundą,

–        nepatenkinus pirmojo prašymo, grąžinti bylą Bendrajam Teismui ir

–        priteisti iš Niko Tube ir NTRP bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl pagrindinių apeliacinių skundų

33      Grįsdama savo apeliacinį skundą Taryba nurodo septynis pagrindus. Keturi pirmieji apeliacinio skundo pagrindai susiję su koregavimu remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktu.

34      Grįsdama savo apeliacinį skundą Komisija nurodo keturis pagrindus, kurių trys pirmieji sutampa su keturiais pirmaisiais Tarybos apeliacinio skundo pagrindais.

35      Taigi keturis pirmuosius Tarybos apeliacinio skundo pagrindus ir tris pirmuosius Komisijos pagrindus dėl panašumo reikia nagrinėti kartu.

 Dėl pirmojo–ketvirtojo Tarybos pagrindinio apeliacinio skundo pagrindų ir dėl pirmojo–trečiojo Komisijos pagrindinio apeliacinio skundo pagrindų

 Šalių argumentai

36      Nurodydama pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą Taryba tvirtina, kad vertindamas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas neteisingai pagal analogiją taikė teismų praktiką dėl „vieno ekonominio vieneto“ sąvokos. Teismas taip pat klaidingai rėmėsi šia praktika nustatydamas, ar Sąjungos institucijos įrodė, kad buvo įvykdytos sąlygos, būtinos siekiant atlikti koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą. Taryba nurodo, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką normaliosios vertės ir eksporto kainos apskaičiavimas ir jų palyginimas reglamentuojami skirtingomis taisyklėmis, kurių turi būti laikomasi kiekvienu konkrečiu atveju. Taryba taip pat remiasi Teisingumo Teismo praktika tvirtindama, kad „vieno ekonominio vieneto“ sąvoka susijusi tik su tam tikromis konkrečiomis situacijomis apskaičiuojant normaliąją vertę, nes Teisingumo Teismas yra, be kita ko, patvirtinęs, kad aptariamose bylose institucijos pagrįstai apskaičiavo normaliąją vertę remdamosi atitinkamų bendrovių, atsakingų už šiuos sandorius nacionalinėje rinkoje ir veikiančių nepriklausomų pirkėjų naudai, pirkimus.

37      Taryba pabrėžia, kad šioje byloje keliamas klausimas susijęs ne su eksporto kainos nustatymu, o su koregavimu pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą, t. y. su normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimu. Pirmąja instancija bylą nagrinėjęs teismas tik nurodė, kad su „vieno ekonominio vieneto“ sąvoka susijusi teismų praktika pagal analogiją taikoma eksporto kainai apskaičiuoti, tačiau šią praktiką jis vėliau taikė norėdamas išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis buvo galima nuspręsti atlikti koregavimą pagal minėto reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą. Tai yra teisės klaida. Be to, minėtas teismas taip pat pažeidė pareigą motyvuoti savo sprendimą, nes nepakankamai teisiniu požiūriu pagrindė šios „vieno ekonominio vieneto“ sąvokos taikymą apskaičiuojant pagal analogiją eksporto kainą.

38      Nurodydama savo antrąjį apeliacinio skundo pagrindą Taryba tvirtina, kad pirmąja instancija bylą nagrinėjęs teismas pažeidė taisykles dėl įrodinėjimo pareigos, tenkančios Sąjungos institucijoms, kai jos atlieka koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą, ir dėl to jis, vertindamas institucijų sprendimą atlikti tokį koregavimą, pritaikė netinkamą kontrolės normą. Norint pagrįsti koregavimą pagal šią pagrindinio reglamento nuostatą reikia, kad esantis specialus veiksnys turėtų įtakos kainų palyginamumui. Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad tas, kuris panaikina antidempingo priemonę, turi įrodyti, kad institucijos savo išvadas grindė klaidingomis faktinėmis aplinkybėmis arba kad jos padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Šiuo atveju bylą pirmąja instancija nagrinėjęs teismas neatliko tokio tyrimo ir nepagrįstai nusprendė, kad 2006 m. birželio 26 d. Komisijos faksimiliniame pranešime esantys įrodymai neleidžia daryti išvados, jog reikėjo atlikti koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą. Teismas šiuo klausimu institucijų vertinimą pakeitė savuoju.

39      Nurodydama trečiąjį apeliacinio skundo pagrindą Taryba tvirtina, kad dėl minėtų dviejų teisės klaidų pirmąja instancija bylą nagrinėjęs teismas Sąjungos institucijų sprendimą atlikti koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą nagrinėjo atsižvelgdamas į klaidingą teisinį kriterijų. Iš tikrųjų Teismas institucijų sprendimo kontrolę atliko atsižvelgdamas tik į tris 2006 m. birželio 26 d. Komisijos faksimiliniame pranešime nurodytus veiksnius. Taryba mano, kad darydamas nuorodą į teismų praktiką dėl „vieno ekonominio vieneto“ sąvokos Teismas neteisingai atmetė jos argumentą, kad Niko Tube ir NTRP pačios tiesiogiai prekiavo Sąjungoje. Taryba taip pat tvirtina, kad Teismas netinkamai vertino Komisijos argumentą dėl SPIG dalyvavimo Niko Tube ir NTRP eksporto veikloje. Be to, Teismas netinkamai taikė teismų praktiką dėl „vieno ekonominio vieneto“ sąvokos, kai vertino, ar ryšys tarp Sepco ir NTRP neleidžia nuspręsti, jog Sepco vykdė komisinių pagrindu dirbančiam tarpininkui prilyginamą veiklą. Galiausiai teismas padarė teisės klaidą, nes atskirai vertino kiekvieną institucijų pateiktą įrodymą.

40      Nurodydama ketvirtąjį apeliacinio skundo pagrindą Taryba tvirtina, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas neteisingai nusprendė, jog institucijos padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai taikė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies pirmą pastraipą Niko Tube ir NTRP pardavimui eksportui, nes Taryba pakoregavo Sepco eksporto kainą atsižvelgusi į sandorius, susijusius su NTRP pagamintais vamzdžiais. Teismo padarytos teisės klaidos, susijusios su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punkto aiškinimu ir taikymu, turėjo įtakos ir skundžiamo sprendimo 196 ir 197 punktuose padarytoms išvadoms.

41      Komisija nurodo, kad Teismas padarė dvi teisės klaidas, kai „vieno ekonominio vieneto“ sąvoką, susijusią su normaliosios vertės apskaičiavimu, pagal analogiją taikė eksporto kainai nustatyti. Pirma, Teismas nepaaiškino priežasčių, kodėl „vieno ekonominio vieneto“ sąvoka pagal analogiją taikytina ir nustatant eksporto kainą. Atvirkščiai, iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad ši sąvoka buvo sukurta, kad apskaičiuojant dempingo skirtumą ir nustatant normaliąją vertę būtų galima atsižvelgti į tam tikras ypatingas situacijas eksportuotojų vidaus rinkoje. Antra, Teismas skundžiamo sprendimo 177 ir kituose punktuose nusprendė kitaip, nei nurodyta teismų praktikoje, kurią jis mini grįsdamas savo sprendimą. Ši teismų praktika leidžia manyti, kad „vieno ekonominio vieneto“ sąvoka, apibrėžta siekiant kuo adekvačiau nustatyti ūkio subjekto vidaus rinkoje parduodamų produktų normaliąją vertę, negali būti taikoma nustatant to paties ūkio subjekto eksportui parduodamų produktų kainą, kai šis ūkio subjektas panašius produktus eksportuoja į Europos Sąjungą. Tačiau iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad kai eksportuotojas parduoda produktą Sąjungoje per dukterinę pardavimo bendrovę, eksporto kaina nustatoma atsižvelgiant į pirmą pardavimą nepriklausomam pirkėjui, lygiai taip pat, kaip nustatant normaliąją vertę. Šiai taip apskaičiuotai eksporto kainai vis dėlto gali būti ir turi būti taikomi pagrindiniame reglamente numatyti koregavimai, o institucijos šiuo klausimu neturi jokios ypatingos įrodinėjimo pareigos.

42      Dėl antrojo Komisijos nurodyto apeliacinio skundo pagrindo, susijusio su įrodinėjimo pareiga ir Teismo atliekamos teisėtumo kontrolės ribomis, Komisija tvirtina, kad bylą pirmąja instancija išnagrinėjęs teismas padarė kelias teisės klaidas. Teismas institucijoms priskyrė įrodinėjimo pareigą, kurią ypač sunku įvykdyti komercinės apsaugos srityje, kurioje jos turi didelę diskreciją. Teismas pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, kai nusprendė, kad reikia išsiaiškinti, „ar institucijos pateikė įrodymų arba bent prielaidų, kad Sepco funkcijos yra tapačios ne vidinio pardavimų departamento funkcijoms, o komisinių pagrindu dirbančio agento funkcijoms“. Iš tikrųjų iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad institucijos elgėsi tinkamai, kai atskaitos tašku pasirinko Sepco pirmajam nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje nustatytą kainą ir pritaikė šiai kainai pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punkte numatytus koregavimus. Užuot įrodęs, kaip ir turėjo pasielgti, kad pagrįstų šio reglamento panaikinimą iš dalies, jog institucijos padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, Teismas nepagrįstai nusprendė, kad iš teismų praktikos, susijusios su „vieno ekonominio vieneto“ sąvoka, matyti, jog institucijos turi įrodinėjimo pareigą, kurią ypač sunku įvykdyti, kai jos turi taikyti koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą. Be to, Teismo sprendimas, kad institucijos negalėjo taikyti aptariamo koregavimo, prieštarauja skundžiamo sprendimo 213 ir 214 punktuose pateiktai išvadai, kad Komisijos 2006 m. birželio 26 d. faksimiliniame pranešime pateikti detalūs motyvai ir priežastys, dėl kurių buvo atliktas šis koregavimas.

43      Dėl trečiojo Komisijos pagrindo, kuriuo ginčijamas bylą pirmąja instancija išnagrinėjusio teismo sprendimas, kad institucijos pažeidė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies pirmą pastraipą, Komisija nurodo, kad ji dviejuose pirmesniuose apeliacinio skundo pagrinduose įrodė, jog Teismas padarė teisės klaidą dėl NTRP gaminamų vamzdžių, kai nusprendė, kad minėtu straipsniu pagrįstas koregavimas buvo atliktas netinkamai. Iš tikrųjų minėto teismo nuomone, pagal šią nuostatą atliekamas koregavimas yra skirtas atkurti normaliosios vertės ir eksporto kainos pusiausvyrą. Tačiau Teismas aiškiai nusprendė, kad pagrindas, susijęs su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies pirma pastraipa, yra neatsiejamas nuo pagrindo, susijusio su to paties reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punkto pažeidimu. Komisija tvirtina: kadangi du pirmieji apeliacinio skundo pagrindai turi būti pripažinti pagrįstais, iš to matyti, kad koregavimas buvo atliktas tinkamai, todėl bylą pirmąja instancija išnagrinėjęs teismas, nusprendęs, kad Taryba ir Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies pirmą pastraipą, taip pat padarė teisės klaidą, juo labiau kad, kaip nurodo Komisija, Teismas atsisakė nagrinėti Tarybos argumentą, jog SPIG buvo susijusi tiek su vidaus pardavimu, tiek su pardavimu eksportui, o koregavimas apėmė tik papildomą Sepco dalyvavimą parduodant eksportui, taigi dėl šios operacijos susidarė pusiausvyra, o ne disbalansas.

44      Atsakydamos į šiuos Tarybos ir Komisijos pagrindus Niko Tube ir NTRP tvirtina, kad pirmasis šių institucijų pagrindas, bendras jų abiejų apeliaciniams skundams ir susijęs su „vieno ekonominio vieneto“ sąvoka, yra nepriimtinas, nes nors Taryba ir Komisija turėjo galimybę ginčyti šios sąvokos svarbą taikant koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą, jos nusprendė to nedaryti pirmąja instancija bylą išnagrinėjusiam teismui raštu pateiktuose pagrinduose ir argumentuose.

45      Niko Tube ir NTRP mano, kad „vieno ekonominio vieneto“ sąvoka iš tikrųjų taikoma nustatant eksporto kainą prieš ir po koregavimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą. Pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas tinkamai motyvavo savo sprendimą šiuo klausimu. Klausimas dėl kontrolės ir gamybos bei pardavimo veiklos pasidalijimo egzistavimo, t. y. klausimas dėl vieno ekonominio vieneto egzistavimo, turi būti atskirtas ir keliamas prieš ir nepriklausomai nuo klausimo dėl konkretaus šio egzistavimo poveikio normaliosios vertės ir eksporto kainos apskaičiavimui, taip pat prieš ir po koregavimų, atliktų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį. Niko Tube ir NTRP tvirtina, kad „vieno ekonominio vieneto“ samprata skirta tik atpažinti ekonominę realybę, t. y. apibrėžti atskirų susijusių vienetų vaidmenis ir funkcijas. Kadangi Teismas pripažino, kad nustatant jų normaliąją vertę ir eksporto kainas taikomos atskiros specialios taisyklės, jis pagrįstai „pagal analogiją“ taikė minėtą sampratą, pagal kurią veiklos pasidalijimas teisiškai atskirų vienetų grupėje netrukdo šiems vienetams sudaryti vieną ekonominį vienetą. Teismas paprasčiausia pripažino, jog ir nustatant eksporto kainas, ir apskaičiuojant normaliąją vertę, paprastai negalima nepaisyti ekonominės realybės.

46      Be to, Niko Tube ir NTRP mano, jog tai, kad vieno ekonominio vieneto pripažinimas galėtų turėti skirtingą poveikį, nelygu nustatoma normalioji vertė ar eksporto kaina, neužkerta kelio plačiau taikyti su šia samprata susijusią nusistovėjusią teismų praktiką, nes šį klausimą Teisingumo Teismas iki šiol nagrinėjo tik keliose bylose. Be to, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą Sąjungos institucijos, kurios apskaičiuodamos eksporto kainą nori atimti tam tikras su gaminančiu eksportuotoju susijusios pardavimo bendrovės patirtas išlaidas, kaip, pavyzdžiui, prekybininkui tenkančią maržą, įpareigojamos pagrįsti šį sprendimą įrodant, kad ši susijusi bendrovė vykdo komisinių pagrindu dirbančiam tarpininkui prilyginamą veiklą. Jei pardavimo bendrovė su eksportuojančiu gamintoju sudaro vieną ekonominį vienetą ir yra pardavimo eksportui vidaus skyrius, negalima teigti, kad ji panaši į komisinių pagrindu dirbančią tarpininkę. Niko Tube ir NTRP mano, kad šiuo klausimu reikia patikslinti susijusios pardavimo bendrovės vykdomas funkcijas ir eksportuojančio gamintojo „kontrolės“ jos atžvilgiu egzistavimą. Iš tikrųjų, kai tokia kontrolė egzistuoja, o susijusi pardavimo bendrovė yra pardavimo eksportui vidaus skyrius, kalbama apie vidinius vieno ekonominio vieneto ryšius, o ne ryšius, prilygintinus komitento ir komisionieriaus santykiams, ir nėra jokio pagrindo, leidžiančio institucijoms taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą išskaičiuoti prekybininkui tenkančią maržą. Galiausiai Tarybos ir Komisijos grindžiant apeliacinio skundo pagrindus nurodyta teismų praktika netrukdo, kad „vieno ekonominio vieneto“ sąvoka, Teisingumo Teismo taikyta nustatant normaliąją vertę, būtų taip pat taikoma ir nagrinėjant, ar prekybininko vykdomos funkcijos gali būti prilygintos komisinių pagrindu dirbančio agento funkcijoms. Remiantis aplinkybe, kad Sąjungos teismai „vieno ekonominio vieneto“ sąvoką taikė tik siekiant nustatyti normaliąją vertę, negalima daryti išvados, kad ši sąvoka negali būti taikoma nustatant eksporto kainą. Niko Tube ir NTRP tvirtina, kad tikslus šio ginčo dalykas paprasčiausia niekada nebuvo nagrinėtas Teisingumo Teisme.

47      Į antrąjį ir trečiąjį Tarybos apeliacinio skundo pagrindus, kurie sutampa su Komisijos antruoju pagrindu, Niko Tube ir NTRP atsako bendrai. Dėl antrojo pagrindo jos tvirtina, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas nepadarė teisės klaidos dėl institucijoms nustatytos įrodinėjimo pareigos ir neperžengė jam suteiktos teisės vykdyti kontrolę, atsižvelgiant į ginčijamą reglamentą. Dėl trečiojo apeliacinio skundo pagrindo Niko Tube ir NTRP mano, kad Teismas, nagrinėdamas institucijų sprendimą atlikti koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą, netaikė netinkamo teisinio kriterijaus. Minėtame straipsnyje aiškiai numatyta, kad institucija, kuri taiko šį koregavimą, turi įrodyti ar bent jau pateikti prielaidų, leidžiančių įrodyti, kad prekybininkas iš tikrųjų vykdo funkcijas, prilygintinas komisinių pagrindu dirbančio agento funkcijoms. Šiuo atžvilgiu, nors institucijos iš tikrųjų ginčijo Niko Tube ir NTRP argumentus, kad Sepco buvo pardavimo eksportui vidaus skyrius, vis dėlto Taryba ir Komisija nepateikė jokių reikšmingų įrodymų, pagrindžiančių tvirtinimą, kad bendrovė iš tikrųjų veikė kaip komisionierė. Niko Tube ir NTRP nuomone, institucijos iš tikrųjų mano, jog pakanka, kad pardavimo bendrovė, kaip nors susijusi ar kontroliuojama eksportuojančio gamintojo, pardavinėtų atitinkamą produktą Sąjungoje, kad būtų galima pagrįstai padaryti išvada, jog ši bendrovė vykdo komisionierės veiklą. Tokia išvada panaikintų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punkto veiksmingumą.

48      Niko Tube ir NTRP mano, jog akivaizdu, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas, prieš nuspręsdamas, kad institucijos padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nes nepateikė jokių pakankamų prielaidų, jog Sepco veikė kaip komisinių pagrindu dirbantis agentas, atsižvelgė ir išnagrinėjo visus Tarybos ir Komisijos argumentus ir visą informaciją, kurią turėjo.

49      Dėl ketvirtojo Tarybos ir trečiojo Komisijos pagrindų Niko Tube ir NTRP tvirtina, kad Teismas pagrįstai nusprendė, jog institucijos, taikydamos 2 straipsnio 10 dalies pirmą pastraipą, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Pats koregavimas išlaikė arba sukūrė disbalansą, kurį Teismas nurodė skundžiamo sprendimo 195 punkte.

 Teisingumo Teismo vertinimas

50      Septyniais apeliacinio skundo pagrindais Sąjungos institucijos iš esmės ginčija skundžiamo sprendimo 177–179 punktuose teismų praktikos, suformuotos normaliosios vertės apskaičiavimo srityje, susijusios su „vieno ekonominio vieneto“ sąvoka, taikymą pagal analogiją eksporto kainos koregavimams, numatytiems pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje, taip pat skundžiamo sprendimo 180 punkte nurodytą ir 182 punkte pritaikytą taisyklę dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, pagal kurią minėtos institucijos, norėdamos atlikti koregavimą, turi pateikti įrodymų, patvirtinančių veiksnio, dėl kurio atliekamas koregavimas, egzistavimą.

51      Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad nustatant normaliąją vertę ir eksporto kainą taikomos atskiros taisyklės ir kad dėl to nagrinėjamos pardavimo, administracinės ir kitos bendrosios sąnaudos nebūtinai turi būti taip pat vertinamos kiekvienu konkrečiu atveju. Vis dėlto į šių abiejų verčių skirtumą gali būti atsižvelgta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje numatyto koregavimo atveju (šiuo klausimu žr. 1991 m. gegužės 7 d. Sprendimo Nakajima prieš Tarybą, C‑69/89, Rink. p. I‑2069, 63, 70 ir 73 punktus ir 1992 m. kovo 10 d. Sprendimo Minolta Camera prieš Tarybą, C‑178/87, Rink. p. I‑1577, 12 punktą).

52      Skundžiamo sprendimo 177 punkte Teismas nusprendė, kad „pagal nusistovėjusią teismų praktiką dėl normaliosios vertės nustatymo, tačiau pagal analogiją taikomą apskaičiuojant ir eksporto kainą, gamybos ir pardavimo veiklos pasidalijimas grupės, sudarytos iš teisiškai atskirų bendrovių, viduje negali pakeisti fakto, kad tai iš tikrųjų yra vienas ekonominis vienetas, taip organizuojantis visą veiklą, kurią kitais atvejais vykdo teisiniu požiūriu vienas vienetas (pagal analogiją žr. 1988 m. spalio 5 d. Sprendimo Brother Industries prieš Tarybą, 250/85, Rink. p. 5683, 16 punktą; 1992 m. kovo 10 d. Sprendimo Matsushita Electric prieš Tarybą, C‑175/87, Rink. p. I‑1409, 12 punktą ir 1993 m. spalio 13 d. Sprendimo Matsushita Electric Industrial prieš Tarybą, C‑104/90, Rink. p. I‑4981, 9 punktą).

53      Ginčas pirmąja instancija bylą išnagrinėjusiame teisme susijęs su eksporto kainos koregavimu pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą. Šiuo klausimu tiek iš šio reglamento 2 straipsnio 10 dalies teksto, tiek iš jos struktūros matyti, kad eksporto kaina arba normalioji vertė gali būti koreguojamos tik atsižvelgiant į besiskiriančius veiksnius, kurie turi įtakos kainoms, kaip antai komisiniai, t. y. komisinių, mokamų už nagrinėjamus pardavimus skirtumus, ir kurie dėl to turi įtakos jų palyginamumui, siekiant užtikrinti, kad palyginta būtų tame pačiame prekybos etape. Todėl norint įvertinti eksporto kainos koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį pirmiausia reikia išnagrinėti prekybos etapą, kuriame eksporto kaina buvo nustatyta.

54      Šiuo klausimu taip pat reikia pažymėti, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies tekstas, konkrečiai kalbant, tai, kas pažymėtą jos i punkte, netrukdo „vieno ekonominio vieneto“ sąvokos taikyti nustatant galutinę eksporto kainą, kad būtų teisingai palyginta pagal šį straipsnį. Taigi, kai gamintojas tiekia savo produktus eksportui į Sąjungą per teisiškai atskirą, bet ekonomiškai kontroliuojamą bendrovę, nėra jokios ekonominės ar teisinės privalomo pobūdžio priežasties, kuri neleistų pripažinti šių dviejų ūkio subjektų kaip „vieno ekonominio vieneto“.

55      Akivaizdu, kad „vieno ekonominio vieneto“ sąvoka buvo išplėtota siekiant nustatyti normaliąją vertę. Pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas skundžiamo sprendimo 178 ir 179 punktuose teisingai aprašė situacijas, kada apskaičiuojant normaliąją vertę galima teigti, kad yra toks vienetas. Vis dėlto remiantis šiuo vertinimu negalima daryti išvados, kad minėta sąvoka gali būti taikoma tik kalbant apie eksportuojančių gamintojų vidaus rinką. Iš tikrųjų, kai gamintojas tiekia produktus į Sąjungą per teisiškai atskirą, bet ekonomiškai kontroliuojamą bendrovę, išvados, atspindinčios santykių tarp šio gamintojo ir šios pardavimo bendrovės ekonominę realybę, reikalavimas nustatytas siekiant taikyti „vieno ekonominio vieneto“ sąvoką apskaičiuojant eksporto kainą.

56      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas, nustatydamas eksporto kainą, pagrįstai pagal analogiją pritaikė teismų praktiką, susijusią su „vieno ekonominio vieneto“ sąvoka, iš principo taikoma apskaičiuojant normaliąją vertę.

57      Dėl pareigos įrodyti veiksnio, kuriuo remiantis prašoma atlikti arba yra atliekamas aptariamas koregavimas, buvimą pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas skundžiamo sprendimo 180 punkte nusprendė, kad „panašiai, kaip šalis, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį prašanti koregavimo, kad būtų galima palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą ir nustatyti dempingo skirtumą, turi pateikti įrodymų, kad jos prašymas yra pagrįstas, institucijos, nusprendusios atlikti koregavimą, turi remtis įrodymais arba bent jau prielaidomis, leidžiančiais patvirtinti veiksnio, kuriuo remiantis atliekamas koregavimas, egzistavimą ir nustatyti jo poveikį kainų palyginamumui“.

58      Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką šalis, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį prašanti koregavimo, kad būtų galima palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą ir nustatyti dempingo skirtumą, turi pateikti įrodymų, kad jos prašymas yra pagrįstas (šiuo klausimu žr. 1987 m. gegužės 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Nachi Fujikoshi prieš Tarybą, 255/84, Rink. p. 1861, 33 punktą; 1987 m. gegužės 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Nippon Seiko prieš Tarybą, 258/84, Rink. p. 1923, 45 punktą; 1987 m. gegužės 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Minebea prieš Tarybą, 260/84, Rink. p. 1975, 43 punktą).

59      Be to, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, jeigu nustatytos normalioji vertė ir eksporto kaina nėra vienodo palyginamojo pagrindo, jos turi būti koreguojamos kiekvienu atveju individualiai, atsižvelgiant į besiskiriančius veiksnius, kurie, kaip tvirtinama ir yra įrodyta, turi įtakos kainoms ir jų palyginamumui.

60      Tokiomis aplinkybėmis, kaip pažymi generalinis advokatas savo išvados 79 punkte, pareiga įrodyti, kad turi būti atliktas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies a–k punktuose nurodytas specifinis koregavimas, tenka tam, kas siekia šiuo koregavimu remtis, ir nesvarbu, koks tai koregavimas.

61      Taigi, kai gamintojas teigia, kad turi būti taikomas normaliosios vertės (paprastai sumažinant) arba eksporto kainos (logiškai padidinant) koregavimas, šis subjektas ir turi pažymėti bei įrodyti, kad buvo įvykdytos tokiam koregavimui atlikti taikomos sąlygos. Kita vertus, kaip teisingai pripažino Teismas, kai, kaip ir šioje byloje, Komisija ir Taryba mano, kad reikia taikyti koregavimą sumažinant eksporto kainą, nes pardavimo bendrovė vykdo panašias funkcijas kaip ir komisinių pagrindu dirbantis agentas, šios institucijos turi pateikti bent neprieštaraujančias prielaidas, patvirtinančias, kad ši sąlyga įvykdyta.

62      Skundžiamo sprendimo 184 punkte pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas nusprendė, kad Komisijos siekiant pagrįsti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą atliktą koregavimą pateikta informacija nėra pakankama, ir negali būti laikoma prielaidomis, leidžiančiomis įrodyti veiksnio, kuriuo remiantis atliekamas koregavimas, egzistavimą ir nustatyti jo poveikį kainų palyginamumui. Dėl šios išvados Taryba ir Komisija mano, kad Teismas peržengė teisėtumo kontrolės ribas.

63      Iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, kad bendros prekybos politikos srityje, ypač kiek tai susiję su prekybos apsaugos priemonėmis, Sąjungos institucijos dėl ekonominių, politinių ir teisinių aplinkybių, kurias jos privalo išnagrinėti, sudėtingumo, turi didelę diskreciją. Vykdant tokio vertinimo teisminę kontrolę reikia tik patikrinti, ar buvo laikytasi procedūros taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar nepadaryta akivaizdžios klaidos vertinant šias aplinkybes ir ar nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais (žr. 2007 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Ikea Wholesale, C‑351/04, Rink. p. I‑7723, 40 ir 41 punktus).

64      Tačiau reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką iš EB 225 straipsnio ir Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmos pastraipos matyti, jog tik Bendrasis Teismas turi kompetenciją, pirma, konstatuoti faktus, išskyrus atvejus, kai jo konstatuotų aplinkybių neatitiktis tikrovei matyti iš jam pateiktos bylos medžiagos, ir, antra, įvertinti šiuos faktus. Taigi, Bendrajam Teismui konstatavus ar įvertinus faktus, pagal EB 225 straipsnį Teisingumo Teismas turi kompetenciją patikrinti Bendrojo Teismo pateiktą teisinį šių faktų ir jais remiantis padarytų teisinių išvadų įvertinimą (žr. 2009 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Moser Baer India prieš Tarybą, C‑535/06 P, Rink. p. I‑7051, 31 punktą).

65      Taigi Teisingumo Teismas neturi kompetencijos nei konstatuoti faktų, nei iš principo nagrinėti įrodymų, kuriais Bendrasis Teismas rėmėsi pagrįsdamas šiuos faktus. Jeigu šie įrodymai buvo gauti teisėtai, paisyta bendrųjų teisės principų ir procesinių normų, taikomų įrodinėjimo naštos paskirstymui ir įrodymų tyrimui, tik Bendrasis Teismas gali nustatyti jam pateiktos medžiagos vertę. Taigi šis įvertinimas pats savaime, išskyrus šių įrodymų iškraipymo atvejus, nėra teisės klausimas ir todėl nepatenka į apeliacinio skundo pagrindu atliekamos Teisingumo Teismo peržiūros taikymo sritį (žr. minėto Sprendimo Moser Baer India prieš Tarybą 32 punktą).

66      Iš skundžiamo sprendimo 184–190 punktų matyti, kad, remiantis šia teismų praktika, bylą pirmąja instancija išnagrinėjęs teismas atliko Tarybos ir Komisijos pateikto Niko Tube ir NTRP situacijos teisinio kvalifikavimo kontrolę. Šiomis aplinkybėmis jis konstatavo, kad 2006 m. birželio 26 d. Komisijos faksimiliniame pranešime nurodytos trys aplinkybės nėra prielaidos, kuriomis galima pagrįsti šių institucijų išvadą, kad Sepco atitiko sąlygas, leidžiančias atlikti koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą, ypač kalbant apie sandorius, susijusius su NTRP pagamintais vamzdžiais.

67      Tokiomis aplinkybėmis Teismas institucijoms nenustatė jokios papildomos įrodinėjimo pareigos, išskyrus pareigą įrodyti, kad buvo tenkinamos tokiam koregavimui reikalingos sąlygos.

68      Taip pat reikia konstatuoti, kad ši pirmąja instancija bylą išnagrinėjusio teismo kontrolė, susijusi su trimis 2006 m. birželio 26 d. Komisijos faksimiliniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis ir su skundžiamo sprendimo 188 punkte nurodytais byloje esančiais reikšmingais įrodymais, skirta patikrinti, ar institucijos įrodė, jog Sepco veikla gali būti prilyginama komisinių pagrindu dirbančio agento veiklai, kad būtų galima atlikti koregavimą, nėra naujas faktinių aplinkybių vertinimas, pakeičiantis institucijų vertinimą. Tokia kontrolė neapribojo institucijų didelės diskrecijos komercinės politikos srityje, pagrįstos ekonominių, politinių ir teisinių situacijų, kurios jos turi išnagrinėti, įvairumu, o tik leido nustatyti, ar minėtos aplinkybės ir įrodymai galėjo pagrįsti institucijų išvadas.

69      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti pirmuosius keturis Tarybos pagrindinio apeliacinio skundo pagrindus ir pirmuosius tris Komisijos pagrindinio apeliacinio skundo pagrindus.

 Dėl penktojo–septintojo Tarybos pagrindinio apeliacinio skundo pagrindų ir ketvirtojo Komisijos pagrindinio apeliacinio skundo pagrindo

 Šalių argumentai

70      Taryba nurodo tris pagrindus, kuriais ginčija skundžiamame sprendime padarytą išvadą, kad buvo pažeista Niko Tube ir NTRP teisė į gynybą. Nurodydama penktąjį apeliacinio skundo pagrindą Taryba tvirtina, kad Teismo pateiktas reikalavimų informacijai aiškinimas yra per griežtas. Ši institucija mano, kad klausimas dėl to, ar pakanka nurodyti koregavimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą teisinį pagrindą, kad eksportuotojas galėtų įgyvendinti savo teisę į gynybą, ar vis dėlto reikia pateikti papildomos informacijos, turi būti nagrinėjamas ne abstrakčiai, o tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Todėl pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas turėjo išsiaiškinti, ar atsižvelgiant konkrečiai į šios bylos aplinkybes pakanka paprasčiausia nurodyti koregavimo teisinį pagrindą.

71      Nurodydama šeštąjį apeliacinio skundo pagrindą Taryba tvirtina, kad bylą pirmąja instancija išnagrinėjęs teismas nesilaikė kriterijaus, kuriuo remdamasis išnagrinėjo, ar nepavėlavus nurodyti trijų aplinkybių, atskleistų 2006 m. birželio 26 d. Komisijos faksimiliniame pranešime, Niko Tube ir NTRP būtų turėjusios „kad ir mažiausią galimybę pakeisti administracinės procedūros baigtį“, taikymo sąlygų, o šis kriterijus leidžia nustatyti, ar procedūros trūkumai darė poveikį šalių galimybei ginti savo interesus. Teismas padarė teisės klaidą, nes neišnagrinėjo, ar per vėlai pranešus apie šias aplinkybes iš Niko Tube ir NTRP realiai buvo atimta galimybė pateikti argumentus arba pastabas, kurie būtų galėję nulemti kitokią administracinės procedūros baigtį. Taryba mano, kad jei Teismas būtų laikęsis šio vertinimo kriterijaus taikymo sąlygų, jis būtų konstatavęs, kad Niko Tube ir NTRP nurodyti argumentai iš esmės sutapo su argumentais, pateiktais Komisijai iki 2006 m. birželio 26 d. Komisijos faksimilinio pranešimo išsiuntimo.

72      Septintajame apeliacinio skundo pagrinde Taryba tvirtina, jog vertinant įrodymus, kuriais Teismas rėmėsi skundžiamo sprendimo 185–188 punktuose ir nusprendė, kad buvo pažeista Niko Tube ir NTRP teisė į gynybą, padarytos kelios teisės klaidos, kaip tai matyti iš trijų pirmųjų apeliacinio skundo pagrindų nagrinėjimo. Teismo išvada skundžiamo sprendimo 209 punkte, kad Niko Tube ir NTRP „įrodė, jog informacijos, esančios 2006 m. birželio 26 d. [Komisijos] faksimiliniame pranešime, pateikimas anksčiau galėjo joms suteikti galimybę tai įrodyti prieš priimant ginčijamą reglamentą ir taip pagrįsti tvirtinimą, kad Komisija neturėjo jokių nenuginčijamų įrodymų, leidžiančių jai atlikti ginčijamą koregavimą“, taip pat yra klaidinga. Be to, Teismo argumentai šiuo klausimu yra prieštaringi, nes jis nusprendė, jog buvo pažeista teisė į gynybą kalbant apie Niko Tube ir NTRP pardavimą, tačiau skundžiamo sprendimo 188 ir 189 punktuose nusprendė, jog nebuvo įrodyta, kad Sepco buvo kontroliuojama NTRP. Todėl ankstesnis 2006 m. birželio 26 d. Komisijos faksimiliniame pranešime pateiktų trijų aplinkybių nurodymas tikrai nebūtų leidęs Niko Tube ir NTRP pakeisti NTRP pardavimo per Sepco vertę.

73      Nurodydama savo ketvirtąjį apeliacinio skundo pagrindą, Komisija tvirtina, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas taikė per griežtus, taigi ir nepagrįstus kriterijus, kad nuspręstų, jog buvo pažeista Niko Tube ir NTRP teisė į gynybą. Komisija mano, jog minėtos bendrovės buvo pakankamai informuotos apie tikslias priežastis, dėl kurių Komisija planavo atlikti aptariamą koregavimą, kad galėtų įgyvendinti savo teisę į gynybą. Be to, jos pateikė pastabas dėl minėto koregavimo 2006 m. gegužės 4 d. laiške. Pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas sumaišė klausimą dėl esmės, t. y. dėl koregavimo teisėtumo, su klausimu dėl Niko Tube ir NTRP teisės į gynybą užtikrinimo. Tai, kad Teismas nusprendė, jog koregavimas buvo atliktas neteisėtai, dar nereiškia, kad buvo pažeista Niko Tube NTRP teisė į gynybą. Teismas supainiojo reikalavimus dėl akto motyvavimo, kuriuos turi įvykdyti institucijos, atitinkamai priimant galutinį teisės aktą ir per administracinę procedūrą iki minėto priėmimo. Priimant galutinį teisės aktą galutinis motyvavimas turi būti nusiųstas šio akto adresatams ir šis motyvavimas turi atitikti EB 253 straipsnio nuostatas. Administraciniame etape reikalaujama, tik kad ūkio subjektas būtų pakankami informuotas, kad galėtų pasinaudoti teise į gynybą. Taigi Teismas neteisingai nusprendė: kadangi motyvavimas buvo išsamus galutiniame teisės akto priėmimo etape, informacija, pateikta iki jo priėmimo tikriausiai kliudė ūkio subjektams įgyvendinti savo teisę į gynybą.

74      Niko Tube ir NTRP bendrai nagrinėja tris Tarybos apeliacinio skundo pagrindus, kurie sutampa su ketvirtuoju Komisijos apeliacinio skundo pagrindu. Šių šalių nuomone, pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas teisingai nusprendė, kad jų teisė į gynybą buvo pažeista, nes jos turėjo turėti galimybę pateikti savo nuomonę dėl visų grindžiant šį koregavimą nurodytų faktų ir aplinkybių tikrumo ir svarbos. Kadangi šį sprendimą dėl koregavimo grindžiantys motyvai buvo nurodyti tik administracinėje procedūroje, o konkrečiai jų nurodymas sutampa su minėtos procedūros užbaigimu, šis reikalavimas nebuvo įvykdytas. Teisės būti išklausytam principo užtikrinimas reikalauja, kad atitinkamos įmonės turėtų galimybę per administracinę procedūrą pateikti savo nuomonę dėl nurodytų faktų ir aplinkybių tikrumo ir svarbos ir dėl Komisijos dokumentų, kuriais grindžiamas jos tvirtinimas dėl pažeidimo buvimo. Bendrojo Teismo kontrolė apima tik faktinius įrodymus, surinktus per administracinę procedūrą, leidusius nustatyti priemonę, kurios panaikinimo prašoma. Jei byla pirmąja instancija išnagrinėjusio teismo kontrolė būtų apėmusi ir kitas faktines aplinkybes nei tos, kurios buvo nustatytos per administracinę procedūrą, tai būtų reiškę, kad Niko Tube ir NTRP negalėtų visiškai pasinaudoti teise į gynybą per procedūrą minėtame teisme. Be to, jei Niko Tube tinkamu laiku būtų buvusi informuota apie kriterijus, į kuriuos institucijos iš tikrųjų atsižvelgė vertindamos, ji būtų galėjusi sutelkti savo argumentus dėl minėtų kriterijų per administracinę procedūrą ir daryti įtaką jos baigčiai.

 Teisingumo Teismo vertinimas

75      Pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas pripažino pagrįstu šeštąjį Niko Tube ir NTRP ieškinio pagrindą dėl teisės į gynybą pažeidimo, kiek jis susijęs su koregavimu pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą, nes jei Komisija apie veiksnius, nurodytus 2006 m. birželio 26 d. Komisijos faksimiliniame pranešime, būtų pranešusi Niko Tube ir NTRP iki ginčijamo reglamento priėmimo, pastarosios būtų galėjusios laiku pateikti argumentus, kurių negalėjo pateikti dėl to, kad Komisija vėlavo pateikti aptariamą informaciją. Taigi jos būtų galėjusios geriau užtikrinti savo teisę į gynybą, ar net pakeisti administracinės procedūros baigtį.

76      Pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas skundžiamo sprendimo 64 punkte teisingai priminė Teisingumo Teismo praktiką dėl šalių, kurių atžvilgiu vyksta antidempingo tyrimas, teisės į gynybą užtikrinimo. Pagal šią praktiką suinteresuotosioms įmonėms turi būti suteikta galimybė per administracinę procedūrą veiksmingai išreikšti savo nuomonę dėl nurodytų faktų ir aplinkybių tikrumo bei svarbos ir dėl įrodymų, kuriais rėmėsi Komisija, grįsdama dempingo praktikos ir iš jos kylančios žalos egzistavimą (1991 m. birželio 27 d. Sprendimo Al-Jubail Fertilizer prieš Tarybą, C‑49/88, Rink. p. I‑3187, 17 punktas).

77      Reikia pabrėžti, kad teisės į gynybą gerbimas yra nepaprastai svarbus antidempingo tyrimo procedūrose (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Al-Jubail Fertilizer prieš Tarybą 15–17 punktus; pagal analogiją žr. 2006 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Technische Unie prieš Komisiją, C‑113/04 P, Rink. p. I‑8831, 55 punktą ir 2009 m. spalio 1 d. Sprendimo Foshan Shunde Yongjian Housewares & Hardware prieš Tarybą, C‑141/08 P, Rink. p. I‑9147, 93 punktą).

78      Konkrečiai kalbant, reikia priminti, jog iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad negalima reikalauti, jog Niko Tube NTRP įrodytų, kad Komisija būtų priėmusi kitokį sprendimą, išskyrus tai, kad tokia prielaidą nėra visiškai atmestina, nes jei šio procesinio pažeidimo nebūtų, šios šalys būtų galėjusios geriau užtikrinti savo gynybą (žr. minėto Sprendimo Foshan Shunde Yongjian Housewares & Hardware prieš Tarybą 94 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

79      Vis dėlto su teise į gynybą susijęs pažeidimas gali lemti ginčijamo reglamento panaikinimą tik jeigu šis pažeidimas galėjo lemti kitokią administracinės procedūros baigtį ir taip konkrečiai paveikti Niko Tube ir NTRP teisę į gynybą (žr. minėto Sprendimo Foshan Shunde Yongjian Housewares & Hardware prieš Tarybą 107 punktą).

80      Iš Teisingumo Teisme pateiktos bylos medžiagos matyti, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas skundžiamo sprendimo 203 punkte teisingai konstatavo, kad tik 2006 m. balandžio 24 d. antrajame galutinės informacijos dokumente Komisija informavo Niko Tube ir NTRP, jog pardavimo į Bendriją, kai dalyvavo Sepco, atveju koregavimas iš tikrųjų buvo atliktas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą, o ne pagal šio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, kaip tai buvo per klaidą nurodyta pirmajame galutinės informacijos dokumente, tačiau antrajame galutinės informacijos dokumente Komisija nenurodė priežasčių, dėl kurių šioje byloje taikytinas minėto reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktas. Tokiomis aplinkybėmis 2006 m. gegužės 4 d. laišku Niko Tube ir NTRP informavo Komisiją, kad ji turi įrodyti, jog Sepco veikla prilygintina komisinių pagrindu dirbančio agento veiklai.

81      Tačiau pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad tik 2006 m. birželio 26 d. faksimiliniame pranešime, t. y. dieną prieš ginčijamo antidempingo reglamento priėmimą, Komisija pirmą kartą nurodė motyvus, jos nuomone, pagrindžiančius aplinkybę, kad Sepco veikla yra prilygintina komisinių pagrindu dirbančio agento veiklai, todėl koregavimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą buvo pagrįstas. Ši išvada nėra ginčijama šiame procese.

82      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad tai, jog pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas skundžiamo sprendimo 209 punkte rėmėsi išvadomis, padarytomis to paties sprendimo 185–188 punktuose, pagal kurias trys 2006 m. birželio 26 d. Komisijos faksimiliniame pranešime nurodytos aplinkybės negalėjo būti vertinamos kaip prielaidos, leidžiančios įrodyti, jog, pirma, Sepco veikla prilygintina komisinių pagrindu dirbančio agento veiklai, ir, antra, Sepco ir NTRP nesudarė vieno ekonominio vieneto, negali paneigti minėto teismo faktinės išvados, kad Niko Tube ir NTRP pirmą kartą apie motyvavimą dėl aptariamo koregavimo teisinio pagrindo buvo informuotos likus tik vienai dienai iki ginčijamo antidempingo reglamento priėmimo.

83      Kaip buvo nurodyta šio sprendimo 78 punkte, tam, kad teisė į gynybą būtų laikoma pažeista, pakanka įrodyti, kad jei nustatyto procesinio pažeidimo nebūtų buvę, Niko Tube ir NTRP būtų galėjusios geriau užtikrinti savo gynybą.

84      Šiuo atveju Niko Tube ir NTRP pirmąja instancija bylą išnagrinėjusiame teisme galėjo nurodyti argumentus, kuriais remdamasis minėtas teismas skundžiamo sprendimo 190–243 punktuose pripažino pagrįsta ketvirtąją pagrindo, šių šalių nurodyto ieškinyje dėl panaikinimo, dalį, susijusią su akivaizdžia Tarybos klaida taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą, ir dėl to iš dalies panaikino ginčijamą reglamentą. Kaip teisingai Teismas nurodė skundžiamo sprendimo 209 punkte, informacijos, esančios 2006 m. birželio 26 d. Komisijos faksimiliniame pranešime, pateikimas anksčiau galėjo Niko Tube ir NTRP suteikti galimybę prieš priimant ginčijamą reglamentą pateikti tuos pačius institucijos argumentus, kurias pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas grindė savo sprendimą dėl panaikinimo, ir taip pagrįsti tvirtinimą, kad Komisija neturėjo jokių nenuginčijamų įrodymų, leidžiančių jai atlikti ginčijamą koregavimą.

85      Iš tikrųjų pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas skundžiamo sprendimo 185–190 punktuose minėtą ketvirtojo ieškinio pagrindo dalį pripažino pagrista tik tiek, kiek ji susijusi su santykiais tarp Sepco ir NTRP, tačiau atmetė ją tiek, kiek ji susijusi su Sepco ir Niko Tube santykiais. Vis dėlto, jei aptariama informacija būtų buvusi pateikta per administracinę procedūrą, jos poveikį dviem minėtiems santykiams, atsižvelgiant į paskui pateiktus Niko Tube ir NTRP argumentus, būtų turėjęs įvertinti ne Teismas, o Taryba ir Komisija. Taigi, nepaisant jo paties minėtuose 185–190 punktuose padarytų išvadų dėl esmės, bylą pirmąja instancija išnagrinėjęs teismas, pripažindamas pagrįstu šeštąjį Niko Tube ir NTRP pirmojoje instancijoje pateikto ieškinio pagrindą, sau neprieštaraudamas galėjo skundžiamo sprendimo 210 ir 211 punktuose, nuspręsti, kad jei Komisijos pažeidimo nebūtų buvę, ne tik NTRP, bet ir Niko Tube būtų galėjusi geriau užtikrinti savo gynybą ir galbūt pakeisti administracinės procedūros baigtį.

86      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad jokiame administracinės procedūros etape Niko Tube ir NTRP nebuvo tinkamai išklausytos dėl pagrindų, kuriuos galėjo nurodyti ginčydamos numatomą koregavimą.

87      Todėl reikia atmesti penktąjį–septintąjį Tarybos ir ketvirtąjį Komisijos pagrindus, kuriuos jos nurodo grįsdamos savo apeliacinį skundą ir tvirtindamos, kad Niko Tube ir NTRP teisė į gynybą nebuvo pažeista.

88      Todėl turi būti atmestas visas pagrindinis apeliacinis skundas.

 Dėl priešpriešinio apeliacinio skundo

89      Grįsdamos savo priešpriešinį apeliacinį skundą Niko Tube ir NTRP tvirtina, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas neteisingai atmetė jų pirmąjį, antrąjį ir ketvirtąjį pagrindus, nurodytus ieškinyje pirmojoje instancijoje. Niko Tube ir NTRP šiuo klausimu nurodo tris apeliacinio skundo pagrindus. Pirmajame ginčijamas Teismo sprendimas, kad Taryba apskaičiuodama normaliąją vertę nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos ir nepažeidė nediskriminavimo principo, nes ši institucija, Niko Tube ir NTRP nuomone, atsižvelgė į produktus, kurių jos negamino, kai buvo apskaičiuojamas dempingo skirtumas. Antrajame priešpriešinio apeliacinio skundo pagrindu Niko Tube ir NTRP nurodo, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas padarė teisės klaidą, nes nusprendė, jog materialinė žala buvo apskaičiuota remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsniu. Galiausiai trečiasis Niko Tube ir NTRP pagrindas nukreiptas prieš bylą pirmąja instancija išnagrinėjusio teismo, nusprendusio, kad Sepco vykdė veiklą Niko Tube sąskaita kaip komisinių pagrindu dirbantis agentas, sprendimą.

 Dėl pirmojo priešpriešinio apeliacinio skundo pagrindo

 Šalių argumentai

90      Pirmąjį Niko Tube ir NTRP nurodytą pagrindą sudaro penkios dalys. Pirma dalis susijusi su teisės būti išklausytam pažeidimu. Antroje dalyje jos tvirtina, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas viršijo savo teisminės kontrolės ribas. Trečia dalis pagrįsta aplinkybe, kad minėtas teismas priėmė sprendimą dėl vieno Niko Tube ir NTRP ieškinio pagrindo. Nurodydamos šio apeliacinio skundo pagrindo ketvirtą dalį minėtos bendrovės tvirtina, kad Teismas padarė akivaizdžią Komisijai tenkančios rūpestingumo pareigos vertinimo klaidą. Galiausiai pagal penktą dalį Teismas iškraipė aiškią jam pateiktų įrodymų prasmę.

91      Nurodydamos pirmojo pagrindo pirmą dalį Niko Tube ir NTRP tvirtina, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas padarė teisės klaidą ir pažeidė jų teisę į gynybą, nes patvirtino institucijų sprendimo įtraukti į dempingo skirtumo apskaičiavimą atominius vamzdelius, t. y. produktus, kurių jos, remdamosi dokumentais, tvirtina negaminusios, pagrįstumą. Šiuo klausimu Teismas neteisingai atsižvelgė į Tarybos pirmą kartą vykstant teismo procesui pateiktus naujus įrodymus. Todėl, kaip Niko Tube ir NTRP tvirtina nurodydamos priešpriešinio apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antrą dalį, Teismas viršijo savo teisminės kontrolės ribas ir padarė teisės klaidą, nes leido aptarti institucijų nurodytas papildomas ir naujas aplinkybes bei paaiškinimus.

92      Šiuo klausimu nurodydamos pirmojo pagrindo trečią dalį Niko Tube ir NTRP tvirtina, kad šie Tarybos pateikti paaiškinimai ir tvirtinimai buvo pateikti per vėlai, nes nebuvo nurodyti administracinės bylos dokumentuose, todėl turėjo būti atmesti, kad nebūtų pažeista teisė į gynybą. Teismas pažymėjo apie šį ieškinio pagrindą teismo posėdžio protokole, tačiau skundžiamame sprendime į jį neatsakė.

93      Be to, , nurodydamos savo priešpriešinio apeliacinio skundo pirmojo pagrindo ketvirtą dalį Niko Tube ir NTRP tvirtina, jog pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas skundžiamo sprendimo 52 ir 53 punktuose neteisingai nusprendė, kad Komisija, nagrinėdama jų pateiktą informaciją, susijusią su atominių vamzdelių pardavimu, veikė rūpestingai. Iš tikrųjų, nors institucijos pateikė dešimt atskirų argumentų, pagrindžiančių tvirtinimą, kad jos laikėsi rūpestingumo pareigos, tik du, kaip pripažino Teismas, galėjo iš tikrųjų kelti „teisėtą susirūpinimą“. Niko Tube ir NTRP nuomone, Teismo pripažinimas, kad institucijos laikėsi savo rūpestingumo pareigos, nors jis, be kita ko, pats konstatavo, kad tik du argumentai iš institucijų pateiktų dešimties yra pagrįsti, grindžiamas nesuprantamu, taigi klaidingu ir nepagrįstu vertinimu.

94      Galiausiai nurodydamos pirmojo priešpriešinio apeliacinio skundo pagrindo penktą dalį Niko Tube ir NTRP taip pat dėl informacijos, kurią jos pateikė institucijoms apie atominių vamzdelių pardavimą, tvirtina, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas neteisingai nusprendė, jog minėta per administracinę procedūrą pateikta informacija „galėjo suklaidinti tyrimą atliekančius Komisijos atstovus“, nes toks minėto teismo sprendimas pagrįstas nepriimtinais ir bet kuriuo atveju klaidingais ir nepagrįstais argumentais, kuriuos institucijos pirmą kartą pateikė vykstant teismo procesui pirmojoje instancijoje. Tokiomis aplinkybėmis pirmąja instancija bylą išnagrinėjusio teismo skundžiamo sprendimo 53 punkte padaryta išvada, kad normalioji vertė buvo nustatyta pagrįstai ir kad Komisija laikėsi pareigos kruopščiai ir nešališkai išnagrinėti visus bylai reikšmingus įrodymus, yra akivaizdžiai klaidinga.

95      Dėl šių priešpriešinio apeliacinio skundo pagrindo dalių Taryba ir Komisija nurodo, kad Niko Tube ir NTRP neįrodė nė vieno iš penkių kaltinimų, kuriais ginčijama pirmąja instancija bylą išnagrinėjusio teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad normalioji vertė nustatyta pagrįstai. Todėl šios institucijos mano, kad pirmasis priešpriešinio apeliacinio skundo pagrindas turi būti atmestas.

 Teisingumo Teismo vertinimas

96      Niko Tube ir NTRP tvirtina, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas padarė teisės klaidą ir pažeidė jų teisę į gynybą, nes skundžiamo sprendimo 47–55, 59 ir 60 punktuose atsižvelgė į naujus įrodymus, t. y. į naujus Tarybos ir Komisijos nurodytus motyvus, kuriais grindžiamas atsisakymas neįtraukti atominių vamzdelių apskaičiuojant normaliąją vertę, ir į naujas aplinkybes, nurodytas grindžiant šiuos naujus motyvus, apie kurias Niko Tube ir NTRP nebuvo informuotos per administracinę procedūrą.

97      Skundžiamo sprendimo 67 punkte pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas nusprendė, kad, nesant reikalo nuspręsti dėl argumentų dėl neatsižvelgimo į atominius vamzdelius, priskirtus PPK KE4 ir techniniam standartui TU 14 3P 197 2001, apskaičiuojant normaliąją vertę esminio pobūdžio, priešingai, nei tvirtina Niko Tube ir NTRP, joms 2006 m. birželio 27 d., t. y. tą dieną, kai buvo priimtas ginčijamas reglamentas, gautuose laiškuose nebuvo nurodyti jokie nauji faktai ar motyvai.

98      Konkrečiai kalbant, Niko Tube ir NTRP tvirtina, kad Taryba ir Komisija per administracinę procedūrą neatsižvelgė į tai, jog nagrinėjamas produktas, t. y. produktas, susijęs su dempingo veikla, neapima atominių vamzdelių. Niko Tube ir NTRP nurodo negaminusios tokių vamzdelių. Be to, jokiame administracinės procedūros etape Taryba ir Komisija nenurodė, kad Niko Tube ir NTRP pateiktas pirkimų sąrašas leido paneigti šį argumentą. Jos nurodo, kad tyrimo bylos medžiagoje nebuvo jokios nuorodos apie jų nebendradarbiavimą nustatant tiekėjus, o šis institucijų kaltinimas Niko Tube ir NTRP atžvilgiu buvo nurodytas grindžiant jų sprendimą. Institucijų argumentas, kad jos negalėjo patikrinti tvirtinimo, jog Niko Tube ir NTRP atominių vamzdelių negamino, tikrumo, nes ši aplinkybė buvo grindžiama nauja informacija, turėjo būti atmestas, nes iš tikrųjų šis Niko Tube ir NTRP tvirtinimas, jų teigimu, buvo paremtas informacija, kurią jos pateikė anksčiau. Niko Tube ir NTRP šiuo klausimu nurodo, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas pats skundžiamo sprendimo 48 punkte patvirtino, jog klausimynas, kurį SPIG turėjo užpildyti, buvo susijęs tik su pardavimu Sąjungoje, o „DMsales“ sąrašas, susijęs su pardavimu Ukrainos rinkoje, buvo pateiktas visiškai savanoriškai.

99      Šiuo klausimu pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas skundžiamo sprendimo 45 ir 46 punktuose nusprendė, jog tai, kad Niko Tube ir NTRP pirkimų sąrašuose nėra nurodyti vamzdeliai, pagaminti taikant techninį standartą TU 14 3P 197 2001, buvo nuoroda Komisijai, kad jos šių atominių vamzdelių nepardavinėjo net susijusiai su jomis pardavimo bendrovei SPIG. Teismas skundžiamo sprendimo 46 punkte taip pat konstatavo, kad Niko Tube ir NTRP gamybos sąnaudų, susijusių su produktais „DMcop“ ir „ECcop“, sąrašuose nebuvo minimi produktai, gaminami pagal techninį standartą TU 14 3P 197 2001. Teismas remdamasis tuo padarė išvadą, kad minėti sąrašai įrodo, jog nė vienas juose minimas Niko Tube ir NTRP gamintas produktas nebuvo gaminamas pagal techninį standartą TU 14 3P 197 2001. Vis dėlto skundžiamo sprendimo 47 ir 48 punktuose Teismas pažymėjo, kad nacionalinėje pardavimo rinkoje sąraše „DMsales“, kurį pateikė SPIG atsakydama į Komisijos klausimyno klausimus, nurodomi šeši sandoriai, susiję su PPK KE4 priskirtais atominiais vamzdeliais, pagamintais taikant techninį standartą TU 14 3P 197 2001, kurių vienintelė tiekėja buvo NTRP.

100    Nors iš pirmąja instancija bylą išnagrinėjusiame teisme pateiktos medžiagos paaiškėjo, kad šie šeši sandoriai iš tikrųjų buvo susiję tik su Ukrainos rinka, minėtas teismas skundžiamo sprendimo 50 punkte konstatavo, kad Komisija turėjo prieštaringą informaciją arba tik informaciją, kuri galėjo būti užginčyta, o minėto sprendimo 51 punkte nurodė, kad Niko Tube ir NTRP nesistengė išsklaidyti Komisijos abejonių dėl prieštaringos informacijos ir nepateikė įrodymų, kad šeši aptariami sandoriai susiję su SPIG pirkimu iš nepriklausomo tiekėjo.

101    Abi pirmos šio priešpriešinio apeliacinio skundo pagrindo dalys, susijusios, atitinkamai su teisės į gynybą pažeidimu ir tuo, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas peržengė savo teisminės kontrolės ribas, grindžiamos prielaida, kad minėtas teismas Sąjungos institucijų pateiktą informaciją, kuria grindžiamas Niko Tube ir NTRP prašymo apskaičiuojant normaliąją vertę neįtraukti atominių vamzdelių, priskirtų PPK KE4, atmetimas, turėjo pripažinti pateikta pavėluota, nes ši informacija pirmą kartą buvo pateikta vykstant procesui minėtame teisme ir jos nebuvo galima numanyti per administracinę procedūrą.

102    Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad, kaip nurodo generalinis advokatas savo išvados 182 punkte, iš skundžiamo sprendimo 47–55, 59 ir 60 punktų matyti, jog nagrinėdamas pagrindus, susijusius su akivaizdžia vertinimo klaida ir nediskriminavimo principo pažeidimu, Teismas atsižvelgė tik į įrodymus, atsispindinčius dokumentuose, kuriais buvo pasikeista per administracinę procedūrą.

103    Konkrečiai kalbant, nagrinėdamas, ar Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai atmetė Niko Tube ir NTRP prašymus apskaičiuojant normaliąją vertę ir dempingo skirtumą neįtraukti PPK KE4 priskirtų atominių vamzdelių, nes jų jos negamino, pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas, be kita ko, įvertino motyvus, kuriais remiantis buvo atmestas šis prašymas, atsižvelgdamas į faktines aplinkybes, kuriomis šie motyvai buvo pateikti. Tam Teismas minėtą atmestą prašymą paprasčiausia įvertino pažymėdamas aplinkybę, kad SPIG tiekėjų ir pirkimų sąrašuose buvo nurodytas vienintelis PPK KE4 priskirtų atominių vamzdelių tiekėjas, t. y. NTRP, o tai galėjo turėti poveikį tvirtinimui, kad Niko Tube ir NTRP negamino atominių vamzdelių. Šio konteksto ir ypač aplinkybės, nurodytos skundžiamo sprendimo 50 punkte, kad Komisija apie PPK KE4 priskirtų atominių vamzdelių gamybą NTRP turėjo prieštaringą informaciją, Niko Tube ir NTRP tikrai negalėjo nežinoti. Iš tikrųjų Teismas skundžiamo sprendimo 51 punkte konstatavo, kad minėtos bendrovės Komisijai pateikė dokumentų, dėl kurių ir atsirado ši prieštara, t. y. dokumentų, pateiktų kaip faktūros, susijusios su šešiais sandoriais dėl PPK KE4 priskirtų atominių vamzdelių, per klaidą paminėtais SPIG pardavimo sąraše.

104    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjusio teismo atsakymai į du ieškinio pagrindus, išnagrinėtus skundžiamo sprendimo 47–55, 59 ir 60 punktuose, nėra pagrįsti pavėluotai Sąjungos institucijų pateikta informacija.

105    Priešpriešinio apeliacinio skundo pirmojo pagrindo trečia dalis susijusi su tuo, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas neatsakė į vieną Niko Tube ir NTRP ieškinio pagrindą, kuriuo buvo siekiama neleisti aptarti Tarybos atsiliepime į ieškinį pateiktų paaiškinimų ir tvirtinimų, nes jie buvo pateikti pavėluotai, ir taip užtikrinti jų teisę į gynybą. Reikia pažymėti, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Tesimo praktiką pareiga motyvuoti neįpareigoja Bendrojo Teismo parengti detalų atsakymą į kiekvieną bylos šalių pateiktą argumentą, o motyvavimas gali būti numanomas, jeigu jis leidžia suinteresuotiesiems asmenims suprasti, dėl ko buvo imtasi tokių priemonių (žr. 2008 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Coop. de France Bétail et Viande prieš Komisiją, C‑101/07 P ir C‑110/07 P, Rink. p. I‑10193, 75 punktą).

106    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad reikia nuspręsti, jog pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas netiesiogiai atmetė aptariamą argumentą, nes jis iš esmės išnagrinėjo ir atmetė pagrindus dėl panaikinimo, susijusius su akivaizdžia vertinimo klaida ir nediskriminavimo principo pažeidimu, kurie, kaip teigia pačios Niko Tube ir NTRP, buvo grindžiami motyvais, minėtų bendrovių nuomone, pateiktais pavėluotai.

107    Dėl ketvirtos dalies, susijusios su Niko Tube ir NTRP argumentu, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas, atmetęs jų ieškinio pagrindą dėl institucijoms tenkančios rūpestingumo pareigos apskaičiuojant normaliąją vertę, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą skundžiamo sprendimo 55 punkte, Niko Tube ir NTRP tvirtina, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas turėjo nustatyti, ar Komisija rūpestingai, kaip to reikalaujama, ir pagrįstai įvertino turimus įrodymus, o ne tai, ar įrodymų nagrinėjimas Komisijoje buvo nuoseklus.

108    Atsižvelgiant į tai, teikia pažymėti, kad klausimas, ar pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas, remdamasis minėtomis aplinkybėmis, pagrįstai galėjo nuspręsti, kad institucijos nepažeidė nei rūpestingumo pareigos, nei pareigos motyvuoti, yra teisės klausimas, kuris gali būti perduotas Teisingumo Teismo kontrolei pateikiant apeliacinį skundą (minėto Sprendimo Moser Baer India prieš Tarybą 34 punktas).

109    Pirmiausia šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas nepateikė dešimties veiksnių sąrašo, tačiau skundžiamo sprendimo 33–37 punktuose priminė penkias grupes motyvų, kurie leido institucijoms atmesti prašymą apskaičiuojant normaliąją nertę ir dempingo skirtumą neatsižvelgti į atominius vamzdelius, priskirtus PPK KE4.

110    Pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas skundžiamo sprendimo 46 punkte iš tikrųjų nurodė, kad Niko Tube ir NTRP pateikė įrodymų, jog negamino PPK KE4 priskirtų atominių vamzdelių. Vis dėlto Teismas skundžiamo sprendimo 47 ir 48 punktuose pastebėjo, kad, remiantis SPIG pateikta informacija, NTRP tiekė PPK KE4 priskirtus atominius vamzdelius, gaminamus taikant techninį standartą TU 14 3P 197 2001. Be to, priešingai, nei tvirtina Niko Tube ir NTRP, Teismas skundžiamo sprendimo 48 punkte argumento, kad SPIG kaip vienintelį minėtų vamzdelių tiekėją nurodė NTRP, nepripažino „nepagrįstu“. Atvirkščiai, Teismas nurodė, kad „SPIG, <...> nurodžiusi tik vieną tiekėją – NTRP, nepadarė jokios klaidos“, nes aptariami vamzdeliai tikriausia buvo perparduoti Ukrainos rinkoje.

111    Taip pat aplinkybės, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas nepateikė savo vertinimo dėl tam tikrų Niko Tube ir NTRP priešpriešiniame apeliaciniame skunde nurodytų veiksnių, nereikia aiškinti kaip išvados, kad minėtas teismas šiuos veiksnius laikė „nereikšmingais“. Atvirkščiai, pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas, laikydamasis proceso ekonomijos principo, laisvai galėjo nuspręsti, kad nagrinėjant vieną ieškinio pagrindą, susijusį su akivaizdžia vertinimo klaida, kurią turėjo įrodyti Niko Tube ir NTRP, nereikia atsakyti į visus institucijų nurodytus argumentus, kuriais grindžiama jų išvada, nes tam tikrų nurodytų priežasčių pakako patvirtinti minėtą išvadą.

112    Tačiau Niko Tube ir NTRP pačios pripažįsta, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas pripažino keliančia „teisėtą susirūpinimą“ aplinkybę, jog šios įmonės nepateikė įrodymų, aiškiai patvirtinančių, kad nagrinėjamus vamzdelius nupirko nepriklausomas trečiasis asmuo, o ne NTRP, ir aplinkybę, kad per patikrinimą vietoje Komisija nekėlė PPK KE4 priskirtų atominių vamzdelių klausimo, nes Niko Tube ir NTRP dar nebuvo pateikusios prašymo jų neįtraukti. Iš esmės remdamasis šiomis aplinkybėmis Teismas nusprendė, kad institucijos nepadarė teisės klaidos, kai atmetė Niko Tube ir NTRP prašymą apskaičiuojant normaliąją vertę ir dempingo skirtumą neįtraukti PPK KE4 priskirtų atominių vamzdelių. Argumentas, kad Niko Tube ir NTRP ginčija šį vertinimą ir siekia jį paneigti Teisingumo Teisme, yra faktinės aplinkybės vertinimas, nepriklausantis Teisingumo Teismo kompetencijai nagrinėjant apeliacinį skundą.

113    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad net jei pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas, grįsdamas savo išvadas dėl esmės, rėmėsi tik dviem Sąjungos institucijų nurodytomis aplinkybėmis, tai nereiškia, kad minėtos institucijos kruopščiai ir nešališkai neišnagrinėjo visų joms per administracinę procedūrą pateiktų įrodymų.

114    Dėl pirmojo pagrindo penktos dalies, susijusios su tariamu įrodymų iškraipymu tiek, kiek Niko Tube ir NTRP tvirtina, kad, priešingai, nei skundžiamo sprendimo 49 ir 50 punktuose nusprendė pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas, jų atsakyme į Komisijos klausimyną nebuvo prieštaringos informacijos, reikia pirmiausia pažymėti, kad išnagrinėjęs ne tik Niko Tube ir NTRP, bet ir susijusios pardavimo bendrovės SPIG atsakymus į minėtą klausimyną, Teismas skundžiamo sprendimo 50 punkte konstatavo, kad Komisijos turėta informacija buvo prieštaringa. Iš tikrųjų ši Teismo išvada grindžiama skundžiamo sprendimo 47 ir 48 punktuose pateiktais tvirtinimais, kad, remiantis SPIG pateikta informacija, NTRP jai tiekė atominius vamzdelius, priskirtus PPK KE4, gaminamus pagal techninį standartą TU 14 3P 197 2001. Padaręs tokią išvadą jis neiškraipė Niko Tube ir NTRP atsakymų į Komisijos klausimyną.

115    Taip pat reikia konstatuoti, kad atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Teismas, skundžiamo sprendimo 52 punkte nusprendęs, kad Komisija įrodė savo rūpestingumą, neiškraipė ir byloje esančių įrodymų.

116    Galiausiai dėl Niko Tube ir NTRP argumentų ginčijant Teismo skundžiamo sprendimo 51 punkte pateiktą išvadą, kuriais remiantis SPIG pirkimo faktūrų vertimo į anglų kalbą nepateikimas buvo tik pretekstas nuspręsti, kad Niko Tube ir NTRP nesistengė išsklaidyti Komisijos abejonių dėl prieštaringų atsakymų, reikia pažymėti, kad jos nepridėjo aptariamų faktūrų prie savo priešpriešinio apeliacinio skundo, kad įrodytų, jog Teismas tariamai iškraipė šiuos dokumentus, ir tik nurodė Teisingumo Teismui Tarybos atsikirtimo į ieškinį priedą, kuris buvo pateiktas pirmąja instancija bylą išnagrinėjusiame teisme ir kuriame yra minėtų dokumentų kopijos.

117    Atsižvelgiant į nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią tariamas faktų iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš bylos medžiagos, neatliekant naujo faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo (2006 m. balandžio 6 d. Sprendimo General Motors prieš Komisiją, C‑551/03 P, Rink. p. I‑3713, 54 punktas ir 2007 m. birželio 7 d. Sprendimo Wunenburger prieš Komisiją, C‑362/05 P, Rink. p I‑4333, 67 punktas), šių aplinkybių pakanka atmesti šį kaltinimą.

 Dėl antrojo priešpriešinio apeliacinio skundo pagrindo

118    Antrąjį priešpriešinio apeliacinio skundo pagrindą sudaro devynios dalys. Tvirtinama, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas padarė teisės klaidą, kai atmetė antrąjį ieškinio pagrindą, nes, pirma, neišnagrinėjo, ar buvo pažeista pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalis, antra, padarė teisės klaidą vertindamas minėto reglamento 3 straipsnio 2 dalies taikymą, trečia, padarė teisės klaidą taikydamas šio reglamento 18 straipsnio 3 dalį, ketvirta, padarė teisės klaidą, nes neišnagrinėjo visų to paties reglamento 18 straipsnio 3 dalyje nurodytų kriterijų, penkta, pažeidė jų teisę būti išklausytoms, šešta, peržengė savo teisminės kontrolės ribas, septinta, nepakankamai motyvavo savo sprendimą ir padarė vertinimo klaidą, aštunta, nenagrinėjo papildomo Niko Tube ir NTRP nurodyto pagrindo ir devinta padarė teisės klaidą vertindamas pagrindinio reglamento 19 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygas.

119    Priešpriešinio apeliacinio skundo antrojo pagrindo devintoje dalyje Niko Tube ir NTRP tvirtina, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas padarė teisės klaidą, susijusią su pagrindinio reglamento 19 straipsnio 3 dalies pažeidimu.

 Šalių argumentai

120    Nurodydamos priešpriešinio apeliacinio skundo antrojo pagrindo pirmą dalį Niko Tube ir NTRP tvirtina, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas neišnagrinėjo jų ieškinio pagrindo, kuriame buvo tvirtinama, kad institucijos pažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį. Jos nurodo, kad šioje byloje žala pagal minėtą nuostatą buvo nustatoma remiantis neišsamiais įrodymais, nes tam tikros gamybos ir tiekimo bendrovės nebendradarbiavo, dėl to jos nebuvo įtrauktos į atitinkamo Sąjungos pramonės sektoriaus reprezentacinę apklausą, kuria remdamosi institucijos įvertino materialinę žalą. Iš to matyti, kad tinkamas pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies taikymas būtų leidęs pirmąja instancija bylą išnagrinėjusiam teismui konstatuoti, kad tokiomis aplinkybėmis materialinė žala negalėjo būti teisėtai nustatyta, nes nebuvo patvirtinančių įrodymų, kaip tai reikalaujama pagal minėtą nuostatą. Todėl šiuo klausimu pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas pažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį, nes apsiribojo tik pateiktų duomenų atitikties minėto reglamento 18 straipsnio 3 daliai tyrimu, kad nustatytų, ar šie duomenys reikšmingi vertinant žalą. Teismas turėjo nuspręsti, kad institucijos, nustačiusios materialinę žalą remdamosi duomenimis, neapimančiais nemažos Sąjungos pramonės dalies, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nes jei Teismas būtų taikęs tinkamą kriterijų, jis būtų konstatavęs, kad atitinkamo Sąjungos pramonės sektoriaus nebendradarbiavusių įmonių dalis apėmė 12 % viso minėto sektoriaus pardavimo.

121    Nurodydamos antrą šio pagrindo dalį Niko Tube ir NTRP tvirtina, jog pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad su skundą pareiškusia gamintoja susijusi gamybos bendrovė iš principo neprivalo bendradarbiauti vykstant tyrimui ir kad pakanka išnagrinėti taikytas kainas tarp pareiškėjos ir jos susijusio prekybininko, norint nustatyti, ar minėto prekybininko rezultatai yra reikšmingi nustatant materialinę žalą ir ar jis turi pateikti atskirus atsakymus į klausimyną. Niko Tube ir NTRP mano, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjusio teismo tyrimas leidžia Sąjungos gamintojui paprasčiausia pasirinkti kelias savo grupės bendroves, kurios nepalaikys skundo ir neturės pateikti duomenų. Atsižvelgiant į tokią situaciją pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas padarė teisės klaidą, kai vertino pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies taikymą.

122    Nurodydamos trečią aptariamo pagrindo dalį Niko Tube ir NTRP tvirtina, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas padarė teisės klaidą, kai vykdė Komisijos ir Tarybos elgesio taikant pagrindinio reglamento 18 straipsnio 3 dalį teisėtumo kontrolę. Niko Tube ir NTRP mano, kad norint patikrinti, ar dėl trūkstamos informacijos „nesusidaro didelių sunkumų <...> pagrįstoms ir tikslioms išvadoms“, kaip tai numatyta šioje nuostatoje, būtina išnagrinėti, pirma, susijusių bendrovių bendradarbiavimo stokos poveikį, „atsižvelgiant į atrinktų atitinkamų Bendrijos gamintojų gamybą ir pardavimą“, ir, antra, „bendrą nebendradarbiavimo apimtį, atsižvelgiant į visą Bendrijos pramonės gamybą ir pardavimą“. Šioje byloje pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas nepagrįstai nagrinėjo tik išvadų, susijusių su materialine žala, reikšmingumą ir rėmėsi tik individualių susijusių bendrovių bendradarbiavimo stokos apimtimi viso Sąjungos pramonės pardavimo ir gamybos atžvilgiu.

123    Nurodydamos ketvirtą to paties pagrindo dalį Niko Tube ir NTRP tvirtina, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas šiuo atveju tinkamai nepatikrino, ar pagrindinio reglamento 18 straipsnio 3 dalis turi būti taikoma, nes nenagrinėjo visų keturių minėtame straipsnyje nurodytų kriterijų kiekvienos bendrovės atžvilgiu. Be to, Teismas, patikrinęs, ar šie keturi reikalavimai buvo patenkinti šioje byloje, didžiausią dėmesį skyrė tik dviem kriterijams, leidžiantiems nustatyti žalą, t. y. duomenims apie pardavimą ir tam tikra apimtimi duomenims apie gamybą. Tačiau nuostatose dėl žalos numatyta penkiolika nuostolių požymių, į kuriuos visus turi būti atsižvelgta nagrinėjant žalą. Tokiomis aplinkybėmis pirmąja instancija bylą išnagrinėjusio teismo išvados dėl atrinktų gamintojų bendradarbiavimo ir dėl žalos ginčijamame reglamente nustatymo, pateiktos skundžiamo sprendimo 97–108 ir 112 punktuose, yra klaidingos.

124    Nurodydamos priešpriešinio apeliacinio skundo antrojo pagrindo penktą dalį Niko Tube ir NTRP tvirtina, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas pažeidė jų teisę į gynybą, nes, pirma, savo sprendimą grindė faktinėmis aplinkybėmis ir paaiškinimais, apie kuriuos joms nebuvo pranešta per administracinę procedūrą ir dėl kurių jos neturėjo galimybės pateikti savo pastabas, ir, antra, pripažino nustatytomis tam tikras faktines aplinkybes, kurios neišplaukia iš jam pateiktos bylos medžiagos.

125    Pagal šio pagrindo šeštą dalį pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas peržengė jam suteiktos kontrolės ribas. Šioje byloje minėtas teismas nepagrįstai leido institucijoms pateikti pareiškimus dėl faktinių aplinkybių ir papildomus bei naujus paaiškinimus, vėliau atliko naują iš naujo parengtos bylos medžiagos kontrolę.

126    Nurodydamos priešpriešinio apeliacinio skundo antrojo pagrindo septintą dalį Niko Tube ir NTRP tvirtina, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas nepakankamai motyvavo savo sprendimą, nes tinkamai nenurodė, kodėl pasirinko vienus, o ne kitus duomenis, pavyzdžiui, tuos, kuriuos nurodė Niko Tube ir NTRP.

127    Aštunta šio pagrindo dalis susijusi su tuo, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas nepateikė atsakymo dėl Niko Tube ir NTRP pagrindo, kad Tarybos atsiliepime į ieškinį dėl antrojo ieškinio pagrindo pateikti paaiškinimai ir tvirtinimai nebuvo pagrįsti bylos medžiaga, todėl ši institucija pažeidė jų teisę į gynybą.

128    Pagal minėto pagrindo devintą dalį pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas padarė teisės klaidą vykdydamas pagrindinio reglamento 19 straipsnio 3 dalies taikymo teisėtumo kontrolę. Iš tikrųjų Teismas skundžiamo sprendimo 101, 107 ir 108 punktuose neteisingai nusprendė, kad, nepaisant to, jog atsakymai į Tarybos pateiktą klausimyną nebuvo gauti iš bendrovių Productos Tubulares, Tenaris West Afrika ir VMOG Jungtinė Karalystė, minėta institucija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos. Be to, Teismas neišnagrinėjo, ar nekonfidenciali bendrovių VMOG Vokietija, Acecsa ir Almesa bei tam tikrų Dalmine bendrovių pateiktų konfidencialių duomenų santrauka leido Niko Tube ir NTRP per administracinę procedūrą „pakankamai [suprasti atitinkamų duomenų] turinio esmę“. Teismas padarė teisės klaidą, nes nesilaikė aiškaus ir nedviprasmiško pagrindinio reglamento 19 straipsnio 3 dalies teksto ir neišnagrinėjo, ar duomenys apie individualių nebendradarbiavusių gamintojų gamybą ir pardavimą, neteisėtai neįtraukti į nekonfidencialią Tarybos ir Komisijos bylos medžiagą, galėjo būti patikrinti remiantis kitais tinkamais šaltiniais. Jei Teismas būtų tai padaręs, tikrai būtų konstatavęs, kad nėra jokio tinkamo Niko Tube ir NTRP žinomo šaltinio, todėl nebuvo galima remtis nekonfidencialiais duomenimis, į kuriuos neteisingai buvo atsižvelgta, nes taip buvo tiesiogiai ir nepagrįstai pažeista šių bendrovių teisė į gynybą. Be to, klausimas, ar tinkamas informacijos atskleidimas galėjo pakeisti administracinės procedūros eigą, turi būti vertinamas šalies, kurios teisė į gynybą buvo pažeista, požiūriu, atsižvelgiant į tai, kad minėta šalis, jei atitinkama informacija jai būtų buvusi pateikta tinkamai, būtų galėjusi pateikti pastabas dėl jos realumo ir reikšmingumo.

129    Taryba mano, kad priešpriešinio apeliacinio skundo antrojo pagrindo pirmoje dalyje Niko Tube ir NTRP tvirtina, jog pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas neišnagrinėjo jų argumentų, susijusių su pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies pažeidimu. Taryba nurodo, jog pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas, nustatęs, kad institucijos laikėsi minėto reglamento 18 straipsnio 3 dalies, tęsė savo tyrimą ir nagrinėjo, ar bendrai žalos dydžio apskaičiavimui turėjo įtakos trūkstami atsakymai į institucijų įvairioms bendrovėms, priklausančioms šiam Sąjungos pramonės sektoriui, pateiktą klausimyną, ir nusprendė neigiamai. Todėl Niko Tube ir NTRP negali tvirtinti, kad Teismas apribojo savo kontrolę, tik patikrinęs, ar institucijos laikėsi pagrindinio reglamento 18 straipsnio 3 dalies, ir kad neatsižvelgė į trūkstamų atsakymų į klausimyną poveikį nustatant žalą.

130    Be to, Taryba tvirtina, kad institucijos apklausė visus Sąjungos gamintojus. Vis dėlto, nors tam tikros susijusios bendrovės neatsiuntė savo atsakymų į klausimyną, tai neturėjo įtakos nei duomenims dėl kiekvieno Sąjungos gamintojo, nei duomenims, susijusiems su visa Sąjungos pramone.

131    Taryba mano, jog Niko Tube ir NTRP argumentas, kad materialinės žalos nustatymas nebuvo pagrįstas jokiais patvirtinančiais įrodymais ir kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjusio teismo išvada buvo klaidinga dėl informacijos apie pardavimą, sudarantį 10 % viso Sąjungos pramonės pardavimo, trūkumo, yra nepriimtinas. Taryba tvirtina, jog Niko Tube ir NTRP neįrodo, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas akivaizdžiai iškraipė turėtus įrodymus, nes minėtos šalys konkrečiai nenurodo nei tariamai iškraipytų įrodymų, nei vertinimo klaidos, dėl kurios įrodymai buvo iškraipyti.

132    Taryba pažymi, kad dėl Niko Tube ir NTRP priešpriešinio apeliacinio skundo antrojo pagrindo antros dalies pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas nusprendė, kad jei bendrovė nusprendė nepalaikyti skundo, „į su ja susijusius duomenis iš principo nereikėjo atsižvelgti vertinant padėtį [Sąjungos] pramonėje, <...> nebent minėtu neatsižvelgimu šis vertinimas iškraipytas“. Taigi, Tarybos nuomone, Niko Tube ir NTRP nepagrįstai tvirtina, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjusio teismo vertinimas leido Sąjungos gamintojui paprasčiausia pasirinkti, kurios jo grupei priklausančios bendrovės „nepalaikys skundo ir neprivalės pateikti duomenų“.

133    Į antrojo pagrindo trečią dalį Taryba atsako, kad šis straipsnis suteikia Sąjungos institucijoms didelę diskreciją ir nereikalauja, kad jos kiekvienu atveju nurodytų nebendradarbiavimo „poveikį“ ir „apimtį“, „atsižvelgdamos“ į atitinkamo atrinkto gamintojo ar viso Sąjungos pramonės sektoriaus gamybą ir pardavimą.

134    Atsakydama į priešpriešinio apeliacinio skundo antrojo pagrindo ketvirtą dalį Taryba primena, kad pagrindinio reglamento 18 straipsnio 3 dalis negali būti skaitoma atskirai, ją reikia skaityti kartu su to paties straipsnio 1 dalimi, kurioje numatytos sąlygos, kada institucijos gali nepaisyti tam tikros informacijos. Atsižvelgdama į pirmąja instancija bylą išnagrinėjusio teismo išvadą, kad informacijos trūko dėl ne daugiau kaip 10 % bendro Sąjungos pramonės pardavimų, o antidempingo muito dydis buvo pagrįstas dempingo skirtumu, gerokai mažesniu už žalos dydį, Taryba tvirtina, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas teisingai nusprendė, jog ši institucija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos manydama, kad trūkstama informacija neiškraipė žalos nustatymo, ir nepažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2, 3, ir 5–7 dalių.

135    Atsakydama į šio pagrindo penktą dalį Taryba tvirtina, kad tokie tvirtinimai pagrįsti Niko Tube ir NTRP neteisingu santykio tarp administracinio tyrimo ir teisminės kontrolės supratimu. Be to, visos priešpriešinio apeliacinio skundo 158 punkte nurodytos faktinės aplinkybės ir pateikti paaiškinimai pagrįsti įrodymais, surinktais per administracinę procedūrą. Galiausiai tvirtinimas dėl informacijos nepakankamumo tyrimo metu buvo išnagrinėtas bylą pirmąja instancija išnagrinėjusiame teisme ir Niko Tube bei NTRP nenurodo jokios teisės klaidos, susijusios su šiomis išvadomis. Iš tikrųjų minėtos bendrovės ginčija pirmąja instancija bylą išnagrinėjusio teismo išvadas dėl faktinių aplinkybių, o tai reiškia, kad jos turi įrodyti, jog minėtas teismas iškraipė turėtus įrodymus, ir nurodyti, kurie įrodymai buvo iškraipyti. Priešpriešinio apeliacinio skundo 189 punkte esantys tvirtinimai nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl yra nepriimtini.

136    Taryba mano, kad šešta dalis, pagal kurią pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas viršijo savo kompetenciją, nes peržengė teisminės kontrolės ribas, sutampa su priešpriešinio apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antra dalimi ir taip pat yra nepriimtina.

137    Taryba nurodo antrojo Niko Tube ir NTRP pagrindo septintos dalies, kurioje šios bendrovės tvirtina, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas nepakankamai motyvavo savo sprendimą ir padarė vertinimo klaidą, nepriimtinumą, nes, pirma, grindžiant šią septintą dalį pateikti argumentai neatitinka tikslumo reikalavimo pateikiant apeliacinį skundą, ir, antra, kadangi Niko Tube ir NTRP ginčija pirmąja instancija bylą išnagrinėjusio teismo išvadas dėl faktinių aplinkybių, jos turi įrodyti, kad šis teismas iškraipė turėtus įrodymus, ir patikslinti, ką jis tariamai iškraipė. Be to, Teismas neprivalo atsakyti į visus šalių vykstant procesui pateiktus argumentus, ypač tuomet, kai dėl šio teismo išvadų argumentas yra paprasčiausia atmetamas.

138    Atsakydama į Niko Tube ir NTRP kaltinimą, nurodytą priešpriešinio apeliacinio skundo antrojo pagrindo aštuntoje dalyje, pagal kurį pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas neatsakė į jų papildomą pagrindą, Taryba nurodo, kad nors šis pagrindas nebuvo nurodytas, pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas išnagrinėjo, ar šiuo klausimu nebuvo pažeista Niko Tube ir NTRP teisė į gynybą, ir teisingai nusprendė, kad taip nebuvo.

139    Galiausiai Taryba tvirtina, jog Niko Tube ir NTRP pateikiant pagrindo devintą dalį nurodyti argumentai, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas padarė teisės klaidą, kai atliko pagrindinio reglamento 19 straipsnio 3 dalies taikymo teisėtumo kontrolę, yra iš dalies nepriimtini ir bet kuriuo atveju nepagrįsti. Taryba nurodo, kad skundžiamo sprendimo 101, 107 ir 108 punktuose pateiktos išvados nėra klaidingos, o konkrečiai kalbant, nėra pagrįstos pavėluotai pateiktais motyvais ir įrodymais. Argumentas, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas nenagrinėjo, ar kelių bendrovių atsakymų į klausimyno klausimus nekonfidencialių santraukų pakako, yra naujas pagrindas, todėl nepriimtinas.

140    Taryba mano, jog tvirtinimas, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas pažeidė pagrindinio reglamento 19 straipsnio 3 dalį, yra nepriimtinas, nes Niko Tube ir NTRP nenurodo konkrečių skundžiamo sprendimo vietų, kurias ginčija. Bet kuriuo atveju šių šalių pateikiamas pagrindinio reglamento 19 straipsnio 3 dalies aiškinimas yra klaidingas. Žodžių junginys „galima neatsižvelgti“ aiškiai reiškia, kad institucijos negali neatsižvelgti į informaciją, kurioje nepateikta jokių konfidencialių duomenų, ar informaciją, kurios atžvilgiu pateiktas prašymas dėl konfidencialaus jos tvarkymo buvo pripažintas nepagrįstu. Atvirkščiai, jos šiuo klausimu turi didelę diskreciją. Šalis negali prašyti panaikinti antidempingo priemonės, motyvuodama tuo, kad Komisija atsižvelgė į konfidencialią informaciją, nebent ji gali įrodyti, kad atsižvelgus buvo pažeista jos teisė į gynybą.

141    Paskutinis šios dalies argumentas, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas neteisingai pritaikė kriterijų, pagal kurį jis turi nuspręsti, ar informacijos atskleidimas galėjo lemti kitokį rezultatą, Tarybos nuomone, yra nepagrįstas. Taryba nurodo, kad procesiniai pažeidimai gali lemti priemonės panaikinimą tik tuo atveju, jei yra galimybė, kad, nesant šių pažeidimų, administracinė procedūra būtų pasibaigusi kitaip, ir šie pažeidimai iš tikrųjų apribojo pareiškėjo teisę į gynybą. Šiuo klausimu nepakanka, kad Niko Tube ir NTRP šioje byloje abstrakčiai ir bendrai nurodytų, kad būtų galėjusios pateikti naujų argumentų, jei šias santraukas būtų gavusios vykstant administraciniam tyrimui.

142    Komisija pritaria Tarybos pozicijai. Konkrečiai kalbant, dėl Niko Tube ir NTRP antrojo pagrindo pirmos dalies, susijusios su tariamu atsisakymu nagrinėti pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies pažeidimą, Komisija tvirtina, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas neapribojo savo kontrolės patikrinęs tik ginčijamo reglamento suderinamumą su pagrindinio reglamento 18 straipsnio 3 dalimi. Komisija mano, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas atsižvelgė į susijusių bendrovių atsakymų į klausimyną trūkumo poveikį nustatant žalą. Be to, nors Niko Tube ir NTRP tvirtina, jog aplinkybė, kad tam tikros susijusios bendrovės neatsakė į klausimyną, nagrinėjant žalą neleido įvertinti „didelės dalies“ Sąjungos pramonės sektoriaus, Komisija mano, kad ši aplinkybė neturėjo poveikio nei atskirų gamintojų duomenims, nei duomenims, susijusiems su visu Sąjungos pramonės sektoriumi. Be to, argumentas, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas nepritaikė tinkamo kriterijaus, nes neatsižvelgė į duomenų apie 12 % pardavimo sąjungos pramonėje trūkumą, Komisijos nuomone, yra nepriimtinas. Niko Tube ir NTRP neįrodo, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas akivaizdžiai iškraipė pateiktus įrodymus ir padarė vertinimo klaidą, dėl kurios ir buvo iškraipyti įrodymai. Be to, „Bendrijos pramonės“ ir „Bendrijos gamintojų pareiškėjų“ atskyrimas yra nepagrįstas, nes „Bendrijos pramonė“ reiškia ginčijamo reglamento 140 punkte apibrėžtą Bendrijos pramonę, t. y. Bendrijos gamintojus pareiškėjus.

143    Komisija primena, kad antrojo pagrindo trečioje dalyje Niko Tube ir NTRP tvirtina, jog norint įvertinti, ar dėl trūkstamos informacijos „nesusidaro didelių sunkumų <...> pagrįstoms ir tikslioms išvadoms“, kaip tai numatyta pagrindinio reglamento 18 straipsnio 3 dalyje, reikia išnagrinėti du aspektus, pirma, susijusių bendrovių atsisakymo bendradarbiauti poveikį, „atsižvelgiant į atrinktų atitinkamų Bendrijos gamintojų gamybą ir pardavimus“, ir, antra, „bendrą nebendradarbiavimo apimtį, atsižvelgiant į visą Bendrijos pramonės gamybą ir pardavimus“. Komisija mano, kad pagal minėto reglamento 18 straipsnio 3 dalį institucijoms suteikiama didelė diskrecija vertinti, ar neišsami informacija vis dėlto joms leidžia padaryti tinkamai pagrįstą išvadą. Niko Tube ir NTRP nepaaiškina, kodėl šiuo atveju pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas turėjo įvertinti trūkstamą informaciją, atsižvelgęs į visą šio Sąjungos pramonės sektoriaus gamybą ir pardavimą. Jų vienintelis argumentas dėl priežasties, dėl kurios reikėjo palyginti visus trūkstamus duomenis su atitinkamų gamintojų pardavimo apimtimi ir gamyba, yra tai, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas tokį palyginimą atliko tik bendrovės Acecsa atveju. Tačiau, Komisijos nuomone, tai nereiškia, kad Teismas padarė teisės klaidą, neatlikęs tokio paties tyrimo ir dėl kitų bendrovių.

144    Komisija mano, kad priešpriešinio apeliacinio skundo antrojo pagrindo ketvirta dalis, susijusi su tariamu atsisakymu nagrinėti visus pagrindinio reglamento 18 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus, yra nepagrįsta. Niko Tube ir NTRP nepateikia įrodymų, kad šio reglamento 18 straipsnio 3 dalimi institucijos įpareigojamos atmesti neišsamią informaciją, jei bendrovė nesistengė taip, kaip galėjo. Kalbant apie trūkstamos informacijos poveikį nustatant žalą, Niko Tube ir NTRP neįrodo, kad trūkstama informacija turėjo tokį poveikį kitiems nustatant žalą reikšmingiems veiksniams, kad šis institucijų atliktas žalos nustatymas būtų netinkamas. Komisija, be kita ko, primena, kad duomenys, susiję su bendrove VMOG Vokietija, buvo nurodyti V & M Vokietija atsakyme į klausimyną.

 Teisingumo Teismo vertinimas

145    Priešpriešinio apeliacinio skundo antrasis pagrindas yra susijęs su skundžiamo sprendimo motyvais dėl su Sąjungos gamintojais susijusių bendrovių neatsakymo į Komisijos pateiktą klausimyną pasekmių. Jį sudaro devynios dalys. Aštuonios iš jų nukreiptos prieš skundžiamo sprendimo 88–112 punktus, t. y. pirmąja instancija bylą išnagrinėjusio teismo vertinimus dėl „pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2, 3, 5, 6 ir 7 dalių pažeidimo“. Devinta dalis nukreipta prieš skundžiamo sprendimo 130–135 punktuose išdėstytą pagrindinio reglamento 19 straipsnio 3 dalies pažeidimo nagrinėjimą.

146    Priešpriešinio apeliacinio skundo antrojo pagrindo aštuonias dalis, susijusias su teisės klaidomis, padarytomis nagrinėjant Niko Tube ir NTRP ieškinio pagrindą dėl pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2, 3 ir 5–7 dalių pažeidimo, kalbant apie materialinės žalos nustatymą, reikia nagrinėti kartu.

147    Būtina priminti, kad nagrinėjamu atveju Niko Tube ir NTRP nustatytas antidempingo muitas buvo apskaičiuotas atsižvelgus į šių bendrovių dempingo skirtumą, t. y. į 25,7 %, o ne į 57 % žalos dydį, nes pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta mažiausio muito taisyklė, o minėta žala buvo gerokai didesnė už dempingo skirtumą. Skundžiamo sprendimo 111 punkte pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas nusprendė, kad net darant prielaidą, jog žalos dydis buvo pagrįstas Sąjungos gamintojų VMOG Jungtinė Karalystė, Productos Tubulares ir su Dalmine susijusioms bendrovėms taikytomis perleidimo kainomis, šių bendrovių pardavimas sudarė daugiausia 10 % visų Sąjungos pramonės sektoriaus pardavimo. Taigi pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas manė, jog norint, kad žalos dydis būtų mažesnis nei dempingo skirtumas, reikėjo, kad šių susijusių bendrovių taikytos kainos būtų buvusios visiškai neproporcingos kitų pardavimo kainų, į kurias atsižvelgta apskaičiuojant žalos dydį, atžvilgiu. Todėl skundžiamo sprendimo 112 punkte Teismas konstatavo, kad nusprendusi, jog su Sąjungos gamintojais susijusių bendrovių atsakymų į klausimyną nepateikimas neiškraipė nei žalos nustatymo, nei jos dydžio apskaičiavimo, Taryba nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos ir nepažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2, 3, 5–7 dalių.

148    Šio ieškinio pirmoje dalyje Niko Tube ir NTRP iš esmės tvirtina, kad Teismas tinkamai neišnagrinėjo pirmąja instancija nurodyto pagrindo, susijusio su pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies pažeidimu, nes minėtą pažeidimą jis susiejo su to paties reglamento 18 straipsnio 3 dalies laikymusi. Be to, minėto reglamento 3 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad žalos nustatymas būtų grindžiamas patvirtinamaisiais įrodymais. Tačiau, Niko Tube ir NTRP nuomone, nors Teismas taikė tinkamą kriterijų ir nustatė dėl Sąjungos pramonės nebendradarbiavimo trūkstamų duomenų apimtį šioje byloje, jis konstatavo, kad materialinės žalos nustatymas nebuvo pagrįstas patvirtinamaisiais įrodymais. Šių šalių nuomone, kiti požymiai leidžia manyti, kad bendra nebendradarbiavimo apimtis yra beveik 20 %.

149    Iš skundžiamo sprendimo 89 punkto matyti, kad atsakydamas į šiuo klausimu Niko Tube ir NTRP pirmojoje instancijoje pateiktus argumentus Teismas išnagrinėjo, ar tai, jog su pasirinktais Bendrijos gamintojais susijusios bendrovės nepateikė atsakymų į klausimyną, yra minėtų gamintojų nepakankamas bendradarbiavimas, iškraipantis žalos įvertinimą pažeidžiant pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2, 3, ir 5–7 dalis.

150    Pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas skundžiamo sprendimo 90 punkte teisingai pastebėjo, jog iš pagrindinio reglamento 18 straipsnio 3 dalies matyti, kad kitu būdu ar kitame dokumente, t. y. ne atsakyme į klausimyną, pateikta informacija neturi būti atmetama, jei įvykdytos šiame straipsnyje išvardytos sąlygos. Skundžiamo sprendimo 91 punkte Teismas nusprendė, kad jeigu šalis nepateikė atsakymo į klausimyną, tačiau pateikė informacijos kitame dokumente, jai negali būti priekaištaujama dėl nepakankamo bendradarbiavimo, jei, pirma, galimi trūkumai nesudaro didelių sunkumų panaudoti informaciją pagrįstoms ir tikslioms išvadoms, antra, informacija buvo pateikta laiku, trečia, ji buvo kontroliuojama ir, ketvirta, jei šalis visais įmanomais būdais stengėsi pateikti tinkamą informaciją.

151    Atsižvelgdamas į šias išvadas Teismas skundžiamo sprendimo 92 punkte teisingai nusprendė, kad atrinktas Sąjungos gamintojas nebus laikomas nebendradarbiaujančiu, jei duomenų pateikimo trūkumai dėl su minėtu gamintoju susijusios bendrovės atsakymo į Komisijos klausimyną nepateikimo neturi didelės reikšmės tyrimui.

152    Iš to matyti, kad Teismas, nusprendęs pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 3 dalį, kad su tokiu gamintoju susiję duomenys neturi būti automatiškai atmetami apskaičiuojant Sąjungos pramonės patirtą žalą, nepažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies, kaip šio apeliacinio skundo antrojo pagrindo pirmoje dalyje tvirtina Niko Tube ir NTRP. Todėl šio pagrindo pirma dalis turi būti atmesta.

153    Prieš pradedant nagrinėti kitas šio pagrindo dalis reikia priminti, kad skundžiamo sprendimo 111 punkte pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas dėl žalos dydžio nusprendė, jog „pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį, kuri nustato mažesnio muito taisyklę, žalos dydis nustatant antidempingo muitą naudojamas tik tuomet, kai dempingo skirtumas yra už jį didesnis. Šioje byloje [Niko Tube ir NTRP] nustatytas antidempingo muito tarifas buvo pagrįstas [jų] dempingo skirtumu, t. y. 25,7 %, o ne žalos dydžiu (57 %)“.

154    Teismas taip pat nurodė, jog „darant prielaidą, kad žalos dydis buvo pagrįstas Bendrijos gamintojų VMOG Jungtinė Karalystė, Productos Tubulares ir su Dalmine susijusioms bendrovėms taikytomis perleidimo kainomis, pardavimas šioms bendrovėms sudarė daugiausia 10 % viso Bendrijos pramonės pardavimo. Taigi, kaip nurodo Taryba, norint, kad žalos dydis būtų mažesnis nei dempingo skirtumas, reikėjo, kad šių susijusių bendrovių taikytos kainos būtų buvusios visiškai neproporcingos kitų pardavimo kainų, į kurias buvo atsižvelgta apskaičiuojant žalos dydį, atžvilgiu“.

155    Šios pirmąja instancija bylą išnagrinėjusio teismo išvados yra pagrįstos, be to, kaip savo išvados 256 punkte nurodė generalinis advokatas, Niko Tube ir NTRP nenurodo jokių teisės klaidų, kurios būtų galėjusios iškraipyti skundžiamo sprendimo 111 punkte Teismo pateiktus argumentus.

156    Tačiau, kaip savo išvados 254 punkte nurodė generalinis advokatas, skundai dėl vertinimų, susijusių su žalos nustatymu, galėtų būti reikšmingi tik jei minėtas Teismo vertinimas būtų neteisėtas. Šiuo klausimu reikia pridurti, jog pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas skundžiamo sprendimo 102 punkte nusprendė, kad Acecsa atitinkamo produkto pardavimas sudarė ne daugiau kaip 1 % viso Bendrijos gamintojų pardavimo, o minėto sprendimo 98 ir 103 punktuose atitinkamai nurodė, kad VMOG Vokietija pardavimo ir gamybos apimtys bei Almesa pardavimo apimtis jau buvo įtrauktos į atitinkamai V & M Vokietija ir Tubos Reunidos SA pateiktą informaciją.

157    Taigi šio pagrindo antra–šešta dalys yra susijusios su tuo, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas atmetė Niko Tube ir NTRP pirmojoje instancijoje pateiktus pagrindus išimtinai dėl duomenų apie susijusias bendroves, į kurias minėtas teismas aiškiai daro nuorodą skundžiamo sprendimo 111 punkte, arba apie vieną iš trijų šio sprendimo 156 punkte nurodytų susijusių bendrovių tvarkymo. Būtent šios bendrovės, kiekviena susijusi su kitu Europos gamintoju, yra nurodytos skundžiamo sprendimo 93 ir 94 punktuose kaip bendrovės, laiku nepateikusios atsakymų į Komisijos klausimyną.

158    Todėl reikia konstatuoti, kad net jei Niko Tube ir NTRP argumentai, pateikti grindžiant šio priešpriešinio apeliacinio skundo antrojo pagrindo antrą–šeštą dalis, būtų pripažinti pagrįstais, tai neturėtų reikšmės skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies teisėtumui, o minėtas sprendimas galėtų būti panaikintas tik jei būtų paneigti pirmąja instancija bylą išnagrinėjusio teismo motyvai, išdėstyti 98, 102, 103 ir 111 punktuose, susiję su susijusių bendrovių sandorių dėl atitinkamo produkto nereikšmingumu, arba duomenimis, kuriuos Komisijai pateikė minėtų bendrovių patronuojančios bendrovės, ir nėra ginčijama, kad jie neturėjo lemiamo poveikio apskaičiuojant antidempingo muitą. Iš to matyti, kad net jei priešpriešinio apeliacinio skundo antrasis pagrindas būtų pagrįstas vienos iš antros–šeštos dalių atžvilgiu, bet kuriuo atveju tai negalėtų lemti skundžiamo sprendimo panaikinimo, nes šis pagrindas yra nereikšmingas. Todėl reikia atmesti visas antrą–šeštą jo dalis.

159    Šio pagrindo septintoje dalyje Niko Tube ir NTRP kaltina pirmąja instancija bylą išnagrinėjusį teismą dėl nepakankamo motyvavimo ir vertinimo klaidos, nes grįsdamas savo sprendimą jis rėmėsi vienais, o ne kitais įrodymais, ir nepaaiškino savo pasirinkimo. Jų nuomone, Teismas taip pat iškraipė įrodymus, kuriuos jos pateikė grįsdamos savo poziciją.

160    Šiuo klausimu reikia priminti, kad priimdamas sprendimą apeliacinėje procedūroje Teisingumo Teismas negali pakeisti Bendrojo Teismo vertinimo savuoju. Atsižvelgdamas į tai Teisingumo Teismas negali kritikuoti Bendrojo Teismo pasirinkimo atliekant šį tyrimą, ypač kai šis nusprendžia remtis vienais jam vertinti pateiktais įrodymais ir atmesti kitus, nebent būtų konstatuota, kad šis teismas iškraipė minėtus įrodymus, neatsižvelgęs į jų turinį. Šiuo atveju taip nėra, nes nurodydamos šio pagrindo septintą dalį Niko Tube ir NTRP kaltina pirmąja instancija bylą išnagrinėjusį teismą tik dėl vienašališko pasirinkimo tarp tariamai prieštaringų įrodymų, tačiau netvirtina, kad aptariamos išvados prieštarauja įrodymams, kuriais Teismas grindė savo sprendimą.

161    Dėl nepakankamo motyvavimo reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas neturi reikalauti iš Bendrojo Teismo, kad šis motyvuotų kiekvieną savo vieno, o ne kito įrodymo pasirinkimą, kai grindžia savo sprendimą. Priešingas sprendimas dar kartą reikštų, kad Teisingumo Teismas pakeičia Bendrojo Teismo vertinimą savuoju, o tai nepriklauso jo kompetencijai. Iš to matyti, kad priešpriešinio apeliacinio skundo antrojo pagrindo septinta dalis turi būti atmesta.

162    Nurodydamos šio pagrindo aštuntą dalį, Niko Tube ir NTRP tvirtina, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas nenagrinėjo šiame teisme jų pateikto papildomo pagrindo, susijusio su teisės į gynybą pažeidimu. Tačiau iš Niko Tube ir NTRP dubliko pirmojoje instancijoje 55 ir 56 punktų matyti, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjusiam teismui buvo nurodytas argumentas, susijęs su pagrindinio reglamento 19 straipsnio 3 dalies taikymu, o ne su teisės į gynybą pažeidimu.

163    Pateikdamos šio pagrindo devintą dalį Niko Tube ir NTRP nurodo kitus kaltinimus, tiesiogiai susijusius su pagrindinio reglamento 19 straipsnio 3 dalies pažeidimu, nes, pirma, pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas rėmėsi neteisingomis išvadoms, pagrįstomis pavėluotai pateiktais motyvais ir įrodymais, antra, jis nenagrinėjo, ar tam tikrų bendrovių atsakymų į klausimyną nekonfidencialios santraukos buvo pakankamos, ir, trečia, jis netinkamai aiškino pagrindinio reglamento 19 straipsnio 3 dalį, nes, viena vertus, pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas neatsižvelgė į nekonfidencialios informacijos savanorišką užlaikymą, o kita vertus, Niko Tube ir NTRP būtų galėjusios pakeisti administracinės procedūros baigti, jei būtų gavusios aptariamą konfidencialią informaciją.

164    Pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 1 dalį bet kokia informacija, kuri yra konfidencialaus pobūdžio arba kurią tyrimo šalys suteikia konfidencialiu pagrindu, turi būti valdžios institucijų naudojama konfidencialiai, jei tai pagrįsta. Šios nuostatos antroje dalyje numatyta, kad suinteresuotos šalys, teikiančios konfidencialią informaciją, privalo pateikti nekonfidencialias tokios informacijos santraukas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, jeigu manoma, kad prašymas laikytis konfidencialumo nėra pagrįstas, ir jeigu informacijos pateikėjas nenori atskleisti šios informacijos arba pateikti ją apibendrintai ar kaip santrauką, į tokią informaciją galima neatsižvelgti, nebent atitinkami šaltiniai pakankamai tvirtai įrodytų, kad ji yra teisinga.

165    Šiuo atveju pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas skundžiamo sprendimo 130 punkte nusprendė, kad pagrindinio reglamento 19 straipsnio 3 dalies tekste Komisijai numatyta tik galimybė neatsižvelgti į konfidencialią informaciją, kurios nekonfidenciali santrauka nebuvo pateikta. Skundžiamo sprendimo 131 punkte Teismas nusprendė, jog tai, kad Komisija panaudojo informaciją, kurios nekonfidenciali santrauka nebuvo pateikta, antidempingo procedūros šalių gali būti nurodoma kaip antidempingo priemonės panaikinimo motyvas, tik jeigu jos gali įrodyti, kad šios informacijos panaudojimas pažeidė jų teises į gynybą.

166    Atsižvelgdamas į tai skundžiamo sprendimo 132–135 punktuose Teismas konstatavo, kad bet kuriuo atveju nekonfidencialių bendrovės VMOG Jungtinė Karalystė atsakymų į klausimyną, bendrovės Productos Tubulares atsakymų į pirminės atrankos klausimyną ir 2006 m. gegužės 24 d. elektroninio laiško versijų atskleidimas nebūtų leidęs Niko Tube ir NTRP pakeisti administracinės procedūros baigties, nes, ši informacija neturėjo jokios reikšmės nustatant žalą.

167    Visų pirma reikia pažymėti, kad Niko Tube ir NTRP, nurodydamos tariamai pavėluotai pateiktus argumentus ir įrodymus, kuriais pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas, darydamas nuorodą į šio sprendimo 101, 107 ir 108 punktus, remiasi skundžiamo sprendimo 135 punkte, paprasčiausia primena, kad jos kitose apeliacinio skundo dalyse ginčija minėtuose punktuose padarytas išvadas, tačiau dėl to nepateikia atskiro kaltinimo.

168    Pirma, Niko Tube ir NTRP kaltina pirmąja instancija bylą išnagrinėjusį teismą, kad šis nepatikrino, ar iš skundžiamo sprendimo 132 punkte pateiktame sąraše išvardytų dokumentų nekonfidencialių santraukų, kurios, kaip nurodė šis teismas, buvo parengtos, jis būtų galėjęs pakankamai sužinoti apie atitinkamo dokumento ar dokumentų turinio esmę.

169    Tačiau, kaip Komisija nurodė savo atsakyme į priešpriešinį apeliacinį skundą, šie argumentai negali būti susiję su pirmojoje instancijoje pateiktu pagrindu, kuris buvo susijęs tik su minėtų dokumentų, kaip įrodymų, nepriimtinumu, nes šiuose dokumentuose buvo konfidencialios informacijos, kurios nekonfidenciali santrauka nebuvo pateikta. Taigi tokiomis aplinkybėmis pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas, pripažinęs, kad nekonfidencialios santraukos buvo parengtos pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 2 dalį, neprivalėjo patikrinti kiekvieno iš minėtų dokumentų turinio. Iš to matyti, kad nagrinėjant apeliacinį skundą šis argumentas turi būti atmestas.

170    Antra, Niko Tube ir NTRP iš esmės teigia, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas nenagrinėjo tikrojo skundo, pagrįsto pagrindinio reglamento 19 straipsnio 3 dalies pažeidimu, o tik įvertino, ar Komisijos pasinaudojimas skundžiamo sprendimo 133 punkte nurodytais konfidencialiais duomenimis, kai nebuvo pateiktos jų nekonfidencialios santraukos, prilygo jų teisės į gynybą pažeidimui.

171    Šiuo klausimu svarbu priminti, kad pagrindinio reglamento 19 straipsnio 3 dalyje reguliuojami santykiai tarp suinteresuotos šalies, pateikiančios konfidencialią informaciją ir nenorinčios jos atskleisti netgi apibendrintai, arba pateikiančios santrauką, ir už antidempingo tyrimą atsakingos institucijos, kuri gali nuspręsti, jog į informaciją galima neatsižvelgti, nebent atitinkami šaltiniai pakankamai tvirtai įrodytų, kad ši informacija yra teisinga. Tačiau kai už tyrimą atsakinga institucija nusprendžia, kad atitinkamą informaciją galima naudoti, o tokią galimybę jai suteikia pagrindinis reglamentas, dėl kitų tyrime dalyvaujančių suinteresuotų šalių išlieka klausimas, ar toks panaudojimas galėtų paveikti jų teisę į gynybą.

172    Kaip pastebi generalinis advokatas savo išvados 293 punkte, nors pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas formaliai neperkvalifikavo Niko Tube ir NTRP pirmojoje instancijoje pateikto pagrindo dėl pagrindinio reglamento 19 straipsnio 3 dalies pažeidimo kaip pagrindo dėl teisės į gynybą pažeidimo, šios bendrovės negali jo kaltinti to nepadarius. Skundžiamo sprendimo 133–135 punktuose, patikrinęs ar Komisijos pasinaudojimas skundžiamo sprendimo 133 punkte išvardytais konfidencialiais duomenimis, nors nebuvo pateiktos jų nekonfidencialios santraukos, lėmė teisės į gynybą pažeidimą, pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas šį pagrindą dėl panaikinimo, kaip ir privalėjo, išaiškino suteikdamas jam naudingą prasmę.

173    Trečia, Niko Tube ir NTRP teigia, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas negalėjo pripažinti, kaip, šių šalių nuomone, jis tai padarė skundžiamo sprendimo 135 punkte, kad nekonfidencialios VMOG Jungtinė Karalystė atsakymų į klausimyną versijos, Productos Tubulares atsakymų į pirminės atrankos klausimyną ir 2006 m. gegužės 24 d. Dalmine elektroninio laiško dėl bendrovės Tenaris West Africa atskleidimas Niko Tube ir NTRP nebūtų turėjęs jokios galimybės pakeisti administracinės procedūros baigties.

174    Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad nurodęs minėtus dokumentus, dėl kurių nebuvo pateikta nekonfidenciali santrauka, skundžiamo sprendimo 134 punkte pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Teisingumo Teismo praktika, teisės susipažinti su tyrimo medžiaga pažeidimas negali lemti visiško ar dalinio ginčijamo reglamento panaikinimo, nebent nagrinėjamų dokumentų atskleidimas būtų suteikęs nors mažą galimybę pakeisti administracinės procedūros baigtį, jei atitinkama įmonė būtų jais rėmusis per minėtą procedūrą. Ši išvada yra teisės klaidos pavyzdys.

175    Šiuo atveju taikydamas nurodytą tyrimą pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas skundžiamo sprendimo 135 punkte nusprendė, kad „šioje byloje Niko Tube ir NTRP tvirtina, kad joms buvo reikalingi šie dokumentai norint įrodyti, jog VMOG Jungtinė Karalystė, [Productos Tubulares] ir Tenaris West Africa atsakymų į klausimyno klausimus nepateikimas iškreipė žalos nustatymą. Tačiau šio sprendimo 101, 108 ir 107 punktuose atitinkamai buvo konstatuota, kad Taryba, nusprendusi, kad Productos Tubulares, VMOG Jungtinė Karalystė ir Tenaris West Africa atsakymų į klausimyno klausimus nepateikimas ar neatsižvelgimas į juos neturėjo jokios reikšmės žalos nustatymui, nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos. Todėl nekonfidencialios VMOG Jungtinė Karalystė atsakymo į klausimyną ir Productos Tubulares atsakymo į pirminės atrankos klausimyną bei 2006 m. gegužės 24 d. elektroninio laiško versijos atskleidimas [Niko Tube ir NTRP] nebūtų turėjęs jokios galimybės pakeisti administracinės procedūros baigties“.

176    Prieštaraudamos tokiai išvadai, Niko Tube ir NTRP priešpriešiniame apeliaciniame skunde tik teigia, kad nors neginčijama, kad jos galėjo susipažinti su ginčijamais dokumentais per procesą pirmąja instancija bylą išnagrinėjusiame teisme, yra didelė tikimybė, jog reikiamu laiku pateikus reikalingą informaciją būtų buvę įmanoma tiksliai suformuluoti argumentus ir ypač procedūros baigtį galėjusius pakeisti įrodymus ir kad tik turėdamos šią informaciją šios įmonės būtų galėjusios nuspręsti, ar pareikšti savo nuomonę. Šių teiginių nepakanka norint įrodyti buvus akivaizdžią vertinimo klaidą pirmąja instancija bylą išnagrinėjusio teismo argumentuose. Be to, juose nepateikiama jokių įrodymų, kad šis teismas taip iškraipė įrodymus, kad būtų akivaizdu, jog ginčijamų dokumentų perdavimas Niko Tube ir NTRP per administracinę procedūrą būtų galėjęs lemti kitokią šios procedūros baigtį, nei ji buvo šiuo atveju.

177    Ketvirta, reikia atmesti argumentą, pagal kurį pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas skundžiamo sprendimo 132 ir 135 punktuose pažeidė Niko Tube ir NTRP teisę į gynybą. Iš tiesų, viena vertus, minėtame 132 punkte tik išvardijami konfidencialūs dokumentai, kurių nekonfidencialios versijos buvo pateiktos, ir dokumentai, kurių nekonfidencialios versijos nebuvo pateiktos. Kita vertus, kaip jau buvo nurodyta ir kaip priešpriešinio apeliacinio skundo 194 ir 209 punktuose pripažino Niko Tube ir NTRP, šios bendrovės galėjo pateikti savo pastabas dėl skundžiamo sprendimo 135 punktuose nurodytų dokumentų per procesą pirmojoje instancijoje.

178    Dėl visų šių priežasčių reikia atmesti priešpriešinio apeliacinio skundo antrojo pagrindo devintą dalį, taigi – atmesti ir visą šį pagrindą.

 Dėl priešpriešinio apeliacinio skundo trečiojo pagrindo

 Šalių argumentai

179    Dėl pirmąja instancija Niko Tube ir NTRP pateikto ketvirtojo ieškinio pagrindo atmetimo iš dalies šios bendrovės teigia, jog pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas neteisingai nusprendė, kad Sepco veikė kaip komisinių pagrindu dirbantis agentas. Tai, kad Sepco ir Niko Tube bei Sepco ir NTRP nesiejo vienodi kapitalo ryšiai, teisiškai nereiškė, jog bendraudama su Niko Tube Sepco vykdė komisinių pagrindu dirbančio agento funkcijas. Niko Tube ir NTRP manymu, vien pirkimo ir pardavimo santykių tarp eksportuotojo ir susijusios platinimo bendrovės nepakanka, kad antrosios bendrovės taikoma marža būtų laikoma komisiniais, kaip jie suprantami pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą. Reikšmingas kriterijus būtų prekybos bendrovės funkcijų panašumas į komisionieriaus veiklą. Bet kuriuo atveju pirmąja instancija bylą išnagrinėjusio teismo išvados dėl Niko Tube yra neteisingos tiek, kiek jos paremtos faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais, pateiktais pasibaigus administracinei procedūrai.

180    Taryba ir Komisija mano, kad šis trečiasis pagrindas yra nepriimtinas. Šios institucijos nurodo, kad Niko Tube ir NTRP nepateikia įrodymų, kad jos kontroliuoja prekybos bendrovę, o ši kontrolė yra pirminė sąlyga norint konstatuoti vieną ekonominį vienetą. Todėl pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas teisingai atmetė ketvirtąjį ieškinio pagrindą.

 Teisingumo Teismo vertinimas

181    Niko Tube ir NTRP iš esmės ginčija skundžiamo sprendimo 187–189 punktuose pateiktus motyvus, kuriais remdamasis pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas minėto sprendimo 190 punkte atmetė ketvirtąjį Niko Tube ieškinio pagrindą, susijusį su akivaizdžia vertinimo klaida taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą.

182    Reikia priminti, kad skundžiamo sprendimo 190 punkte pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas šiai ketvirtojo ieškinio pagrindo daliai pritarė tiek, kiek Taryba pakoregavo Sepco taikytas eksporto kainas sandoriuose, susijusiuose su NTRP gaminamais vamzdeliais. Likę šio pagrindo dalies argumentai buvo atmesti tiek, kiek jie susiję su Sepco eksporto kainų koregavimu sandoriuose, susijusiuose su Niko Tube gaminamais vamzdeliais.

183    Reikia pažymėti, kad Niko Tube ir NTRP klaidingai aiškina skundžiamą sprendimą, nes teigia, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs tesimas nusprendė, jog kontrolė galima tik jei Sepco ir Niko Tube turėtų bendrus „galutinius naudos gavėjus“. Iš tiesų reikia pripažinti, kad skundžiamo sprendimo 188 ir 189 punktuose Teismas, nagrinėdamas bendrovių kapitalo struktūrą, tik patikrino, ar, kaip teigė Niko Tube ir NTRP, Sepco buvo kontroliuojama Niko Tube, arba jos abi buvo bendrai kontroliuojamos. Teismas nenusprendė, kad kontrolė galima tik jei atitinkamos bendrovės turėjo tuos pačius „galutinius naudos gavėjus“, todėl šis argumentas turi būti atmestas.

184    Niko Tube ir NTRP taip pat klaidingai aiškina skundžiamo sprendimo 187 punktą kai tvirtina, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas pripažino, jog vien pirkimo ir pardavimo santykių tarp eksportuotojo ir susijusios platinimo bendrovės pakanka, kad antrosios bendrovės taikoma marža būtų laikoma komisiniais. Iš tikrųjų toliau minėtame punkte nurodoma, jog toks ryšys neturi jokios reikšmės įrodinėjant, kad Sepco vykdo panašias į komisinių pagrindu veikiančio agento funkcijas. Be to, šis punktas yra susijęs ne su Sepco už Niko Tube įvykdytais sandoriais, bet su šios bendrovės už NTRP įvykdytais sandoriais.

185    Iš tikrųjų motyvai, dėl kurių buvo atmestas Niko Tube ir teiginys, paremti ne tuo, ar tarp gamintojo ir platinimo bendrovės yra pirkimo ir pardavimo santykiai, bet galimą Niko Tube vykdomą Sepco kontrolę arba bendrą šių dviejų bendrovių kontrolę patvirtinančių įrodymų nebuvimu. Šiuo klausimu Niko Tube ir NTRP nenurodė, kuriuos bylos medžiagoje esančius įrodymus iškraipė ar į kuriuos neatsižvelgė pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas ir kurie galėjo sukelti abejonių dėl skundžiamo sprendimo 188 ir 189 punktuose Teismo išdėstyto vertinimo, pagal kurį iš esmės aplinkybė, kad Niko Tube ir NTRP turėjo tris bendrus akcininkus, įskaitant NTRP patronuojančią bendrovę, neleidžia patvirtinti, jog Sepco buvo kontroliuojama Niko Tube arba jog šios bendrovės buvo bendrai kontroliuojamos; ji leidžia tik nustatyti, kad yra netiesioginis šių dviejų bendrovių ryšys.

186    Vien aplinkybė, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas neatsakė į argumentą, jog atliekant tyrimą įvykusiuose Niko Tube patikrinimuose vietoje dalyvavo Sepco atstovai, negali užginčyti tokio vertinimo.

187    Galiausiai Niko Tube ir NTRP nenurodo, kokiais naujais įrodymais rėmėsi pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas iš dalies atmesdamas jų ieškinio pagrindą.

188    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti priešpriešinio apeliacinio skundo trečiąjį pagrindą, susijusį su teisės klaidomis, padarytomis taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą Sepco sandoriams, sudarytiems dėl Niko Tube gaminamų vamzdelių.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

189    Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 122 straipsnio pirmą pastraipą, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas arba jeigu jis pagrįstas ir pats Teisingumo Teismas priima galutinį sprendimą byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia šis teismas. Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal Procedūros reglamento 118 straipsnį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. To paties straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta, kad jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, arba jeigu susiklosto ypatingos aplinkybės, Teisingumo Teismas gali paskirstyti išlaidas šalims arba nurodyti kiekvienai padengti savo išlaidas. Kadangi visų šalių ne visi reikalavimai buvo patenkinti, reikia nuspręsti, kad kiekviena iš jų padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

1.      Atmesti pagrindinį Europos Sąjungos Tarybos apeliacinį skundą.

2.      Atmesti pagrindinį Europos Komisijos apeliacinį skundą.

3.      Atmesti Interpipe Nikopolsky Seamless Tubes Plant Niko Tube ZAT (Interpipe Niko Tube ZAT) ir Interpipe Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant VAT (Interpipe NTRP VAT) priešpriešinį apeliacinį skundą.

4.      Šalys pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Parašai.

* Proceso kalba: anglų.