Language of document : ECLI:EU:C:2007:333

TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija)

SPRENDIMAS

2007 m. birželio 12 d.(*)

„Apeliacinis skundas – Bendrijos prekių ženklas – Reglamentas (EB) Nr. 40/94 – 8 straipsnio 1 dalies b punktas – Galimybė supainioti – Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo, kuriame yra žodiniai elementai „Limoncello della Costiera Amalfitana“ ir „shaker“, paraiška – Žodinio nacionalinio prekių ženklo LIMONCHELO savininko protestas“

Byloje C‑334/05 P

dėl 2005 m. rugsėjo 9 d. pagal Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo,

Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujama O. Montalto ir P. Bullock,

apeliantė,

dalyvaujant kitoms proceso šalims:

Shaker di L. Laudato & C. Sas, įsteigtai Vietri sul Mare (Italija), atstovaujamai avvocato F. Sciaudone,

ieškovei pirmojoje instancijoje,

Limiñana y Botella SL, įsteigtai Monforte del Cid (Ispanija),

kitai procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šaliai,

TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Rosas, teisėjai J. Klučka, (pranešėjas), J. N. Cunha Rodrigues, U. Lõhmus ir A. Ó Caoimh,

generalinė advokatė J. Kokott,

posėdžio sekretorius B. Fülöp, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2007 m. sausio 24 d. posėdžiui,

susipažinęs su 2007 m. kovo 8 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Savo apeliaciniu skundu Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) prašo panaikinti 2005 m. birželio 15 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimą Shaker prieš VRDTLimiñana y Botella(Limoncello della Costiera Amalfitana shaker) (T‑7/04, Rink. p. II‑2305, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo jis patenkino Shaker di L. Laudato & C. Sas (toliau – Shaker) ieškinį ir panaikino 2003 m. spalio 24 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimą (toliau – ginčijamas sprendimas), kuriuo atmetama šios bendrovės paraiška įregistruoti vaizdinį Bendrijos prekių ženklą su žodiniais elementais „Limoncello della Costiera Amalfitana“ ir „shaker“.

 Teisinis pagrindas

2        1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1) septinta konstatuojamoji dalis nurodo:

„<...> Bendrijos prekių ženklo, kurio svarbiausia paskirtis – garantuoti, kad prekių ženklas taps kilmės nuoroda, suteikiama apsauga ženklo, žymens ir prekių ar paslaugų tapatumo atvejais yra absoliuti; <...> ši apsauga taip pat galioja ženklo, žymens ir prekių ar paslaugų panašumo atvejais; <...> panašumo koncepcija turi būti aiškinama susietai su suklaidinimo galimybe; <...> suklaidinimo galimybė, kurios įvertinimas priklauso nuo daugelio veiksnių ir ypač nuo prekių ženklo pripažinimo rinkoje, galimas susiejimas su vartojamu ar registruotu žymeniu, tarp prekių ženklo ar žymens ir tarp nurodytų prekių ar paslaugų egzistuojantis panašumas sudaro ypatingas aplinkybes, dėl kurių būtina suteikti tokią apsaugą“.

3        Minėto reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punktas numato:

„Ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prekių ženklas, kurį įregistruoti buvo paduota paraiška, neregistruojamas:

<…>

b)      jeigu dėl savo panašumo į ankstesnį prekių ženklą ar tapatumo jam arba dėl prekių ar paslaugų, kurioms prekių ženklai yra skirti, panašumo ar tapatumo yra galimybė suklaidinti visuomenę toje teritorijoje, kurioje ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas; suklaidinimo galimybė apima ir galimybę sieti su ankstesniu prekių ženklu.“ 

 Ginčo aplinkybės

4        1999 m. spalio 20 d. Shaker pateikė VRDT paraišką įregistruoti kaip Bendrijos prekių ženklą taip pavaizduotą žodinį prekių ženklą:

Image not found

5        Prekės, kurioms buvo pateikta paraiška įregistruoti, priklauso peržiūrėtos ir pataisytos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti (toliau – Nicos sutartis) 29, 32 ir 33 klasėms.

6        Kalbant apie 33 klasės prekes, kurios apibūdinamos kaip „alkoholiniai gėrimai (išskyrus alų)“, VRDT reikalavimu Shaker apribojo savo paraišką citrinų likeriui iš Amalfi pakrantės.

7        2000 m. birželio 1 d. Limiñana y Botella SL pagal Reglamento Nr. 40/94 42 straipsnio 1 dalį pateikė protestą. Grįsdama šį protestą, ji rėmėsi Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta galimybe supainioti prašomą įregistruoti prekių ženklą, kiek jis susijęs su 33 klasės prekėmis, ir protestą pateikusio asmens žodinį prekių ženklą, 1996 m. įregistruotą Ispanijos patentų ir prekių ženklų tarnyboje (Oficina Espaola de Patentes y Marcas du Ministerio de ciencia y tecnología), taip pat apimantį 33 klasės prekes, kurio pavadinimas LIMONCHELO.

8        2002 m. rugsėjo 9 d. VRDT protestų skyrius patenkino minėtą protestą ir atsisakė įregistruoti prašomą prekių ženklą.

9        Ginčijamu sprendimu VRDT antroji apeliacinė taryba, į kurią kreipėsi Shaker, atmetė pastarosios apeliaciją. Iš esmės ji nusprendė, kad prašomo įregistruoti prekių ženklo dominuojantis elementas yra žodis „Limoncello“ ir kad šis prekių ženklas bei ankstesnis prekių ženklas taip panašūs vizualiai, fonetiškai ir konceptualiai, jog egzistuoja galimybė supainioti.

 Procesas Pirmosios instancijos teisme ir skundžiamas sprendimas

10      2004 m. sausio 7 d. Shaker pareiškė ieškinį Pirmosios instancijos teisme dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo nurodydama, pirma, Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimą, antra, piktnaudžiavimą įgaliojimais ir, trečia, pareigos motyvuoti sprendimus pažeidimą.

11      Dėl pirmojo pagrindo, Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs nagrinėjamų prekių tapatumą, dėl skundžiamo sprendimo 53 ir 54 punktuose aptariamų žymenų nusprendė:

„53      Apeliacinė taryba turėjo išnagrinėti, kuri prašomo įregistruoti prekių ženklo sudedamoji dalis dėl savo vizualių, fonetinių ir konceptualių savybių gali perteikti šio prekių ženklo vaizdinį, atitinkamos visuomenės įsimenamą taip, kad visos kitos jo sudedamosios dalys šiuo atžvilgiu atrodo nesvarbios. <...>

54      Vis dėlto, jei prašomas įregistruoti prekių ženklas yra vizualaus pobūdžio sudėtinis prekių ženklas, vertinti bendrą jo sukurtą įspūdį bei nustatyti galimą dominuojantį požymį reikia analizuojant vizualiai. Todėl darant tokią prielaidą, tik kai dominuojantį požymį taip pat sudaro nevizualūs semantiniai aspektai, prireikus šis požymis ir ankstesnis prekių ženklas gali būti lyginami, kartu atsižvelgiant į šiuos kitus semantinius aspektus, pavyzdžiui, fonetinius aspektus ar susijusias abstrakčias idėjas.“

12      Vadovaudamasis šiuo požiūriu, Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 59 punkte nusprendė, kad apvalios citrinomis papuoštos lėkštės vaizdas akivaizdžiai turi būti laikomas dominuojančia prašomo įregistruoti prekių ženklo sudedamąja dalimi. Jis konstatavo, kad šio ženklo žodiniai elementai vizualiai nėra dominuojantys ir nusprendė, kad nėra būtinybės nagrinėti šių elementų fonetinių ar konceptualių savybių.

13      Todėl to paties sprendimo 65 punkte jis nusprendė, kad apvalios lėkštės vaizdas neturi jokio panašumo su ankstesniu prekių ženklu, kuris yra tik žodinis prekių ženklas.

14      Šio sprendimo 66–69 punktuose Pirmosios instancijos teismas nusprendė:

„66      Taigi nėra jokios galimybės supainioti nagrinėjamų prekių ženklų. Apvalios citrinomis papuoštos lėkštės vaizdo dominavimas, palyginti su kitais prašomo įregistruoti prekių ženklo elementais, pašalina bet kokią galimybę supainioti, pagrįstą nagrinėjamuose prekių ženkluose esančių žodžių „limonchelo“ ir „limoncello“ vizualių, fonetinių ar konceptualių panašumų buvimu.

67      Visapusiškai vertinant galimybę supainioti dar primintina, kad paprastas vartotojas tik retai turi galimybę tiesiogiai palyginti įvairius prekių ženklus ir remiasi netobulai prisimenamu jų vaizdu <...>. Taigi prašomo įregistruoti prekių ženklo dominuojantis elementas, kurį sudaro apvali citrinomis papuošta lėkštė, turi didžiausią reikšmę nagrinėjant žymens požymių visumą, nes vartotojas, žiūrėdamas į stipraus svaigiojo gėrimo etiketę, atsižvelgia ir prisimena dominuojantį žymens elementą, kuris jam suteikia galimybę vėliau perkant prisiminti šią patirtį.

68      Dėl vaizdinės sudedamosios dalies, sudarytos iš apvalios citrinomis papuoštos lėkštės, dominavimo prašomame įregistruoti prekių ženkle reikėtų pastebėti, kad ankstesnio prekių ženklo skiriamųjų požymių vertinimas šiuo atveju neturi jokios reikšmės Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto taikymui. Iš tiesų, jei ankstesnio žodinio prekių ženklo skiriamojo požymio ryškumas gali daryti įtakos vertinant galimybę supainioti <...>, šiuo kriterijumi daroma prielaida, kad egzistuoja bent tam tikra galimybė supainioti ankstesnį prekių ženklą ir prašomą įregistruoti prekių ženklą. Tačiau iš visapusiško šių prekių ženklų galimybės supainioti vertinimo matyti, kad apvalios citrinomis papuoštos lėkštės dominavimas prašomame įregistruoti prekių ženkle pašalina bet kokią supainiojimo su ankstesniu prekių ženklu galimybę. Todėl nėra reikalo pareikšti nuomonės dėl ankstesnio prekių ženklo skiriamojo požymio <...>.

69      Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, reikia konstatuoti, jog, nepaisant nagrinėjamų prekių tapatumo, prekių ženklų panašumo laipsnis nėra pakankamai didelis, kad būtų galima teigti, jog atitinkama Ispanijos visuomenė galėtų manyti, kad nagrinėjamos prekės kilusiosios iš tos pačios įmonės arba iš ekonomiškai susijusių įmonių. Todėl, priešingai nei (ginčijamame) sprendime tvirtina VRDT, neegzistuoja jokia galimybė supainioti Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto prasme.“

15      Taigi Pirmosios instancijos teismas pripažino pirmąjį pagrindą pagrįstu, nusprendė, kad nereikia nagrinėti kitų pagrindų ir panaikino ginčijamą sprendimą. Be to, šį sprendimą jis pakeitė pripažindamas, kad Shaker VRDT pateikta apeliacija yra pagrįsta ir todėl protestas turi būti atmestas.

 Dėl apeliacinio skundo

16      Savo apeliaciniam skundui pagrįsti VRDT nurodė du pagrindus, tačiau per procesą Teisingumo Teisme dėl Pirmosios instancijos teismo 2006 m. birželio 12 d. Nutartimi padaryto patikslinimo antrojo pagrindo atsisakė. Taigi šio pagrindo nagrinėti nereikia.

 Šalių argumentai

17      VRDT apeliaciniame skunde pateiktas pagrindas yra pagrįstas klaidingu Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto aiškinimu ir taikymu.

18      VRDT kaltina Pirmosios instancijos teismą, kad jis, savo vertinimą grįsdamas tik vizualiu prašomo įregistruoti prekių ženklo suvokimu, neatlikdamas visų nagrinėjamą prekių ženklą sudarančių elementų fonetinės ir konceptualios analizės, atmetė galimybę supainioti, o tai pažeidžia visapusiško galimybės supainioti vertinimo principą, kuris išplaukia iš 1997 m. lapkričio 11 d. Sprendimo SABEL (C‑251/95, Rink. p. I‑6191).

19      Be to, VRDT kritikuoja skundžiamą sprendimą tiek, kiek jis susijęs su žymenų skiriamosios ir dominuojančios sudedamosios dalies nustatymu. Iš tiesų Pirmosios instancijos teismas citrinomis papuoštos lėkštės atvaizdui suteikė išimtinę ir lemiamą reikšmę, nepripažindamas, kad kitos sudedamosios dalys gali turėti tam tikrą skiriamąjį požymį.

20      VRDT mano, kad Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti faktinį žodžio „Limoncello“ poveikį paprasto vartotojo suvokimui apie nagrinėjamas prekes ir atsižvelgti į atitinkamą visuomenę šiuo atveju. Kalbant apie alkoholinius gėrimus, reikėtų pažymėti, kad paprastas vartotojas didesnį dėmesį veikiau kreipia į žodinę sudedamąją dalį, nes tai yra paprastai pagal prekės pavadinimą identifikuojama prekių kategorija, o ne į ikonografinius etiketėje pateiktus elementus.

21      Kadangi nebuvo įvertinti ankstesniam prekių ženklui būdingi skiriamieji požymiai, skundžiamas sprendimas pakeitė procesą, turėjusį lemti galimybės supainioti vertinimą. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo paprasčiausia žymenų analize ir neatliko visapusiško vertinimo.

22      Shaker mano atvirkščiai, pirma, kad apeliacinis skundas grindžiamas klaidingu minėto sprendimo SABEL aiškinimu. Reglamentas Nr. 40/94 nenumato nagrinėjamų prekių ženklų kiekvieno vizualaus, fonetinio ar konceptualaus elemento nagrinėjimo.

23      Be to, VRDT nurodytas 2005 m. vasario 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Cervecería Modelo prieš VRDT – Modelo Continente Hipermercados (NEGRA MODELO) (T‑169/02, Rink. p. II‑505), kurio 40 punkte jis nusprendė, kad fonetinis ir konceptualus prašomo įregistruoti prekių ženklo dominuojančio elemento tapatumas ankstesniam prekių ženklui nuslopina vizualius skirtumus, atsirandančius dėl grafinių ypatumų, neturi reikšmės. Šiame sprendime nagrinėjami du vaizdiniai prekių ženklai ir fonetinio bei konceptualaus panašumo slopinamasis poveikis sutampa su sudedamosios dalies dominuojančiu elementu pagal skambesį ir konceptualiai yra bendras abiem prekių ženklams. Shaker manymu dėl VRDT pasiūlyto požiūrio fonetinis ir konceptualus panašumas gali nuslopinti dominuojantį vizualų elementą, nes dominuojantis požymis neturi reikšmės supainiojimo galimybės vertinimui.

24      Antra, Shaker nurodo, kad tvirtindama, jog Pirmosios instancijos teismas citrinomis papuoštos lėkštės vaizdui suteikė išimtinę ir lemiamą reikšmę, VRDT iš tikrųjų Teisingumo Teismo prašo peržiūrėti Pirmosios instancijos teismo atliktą faktinių aplinkybių vertinimą, nors tokio vertinimo atžvilgiu negali būti vykdoma Teisingumo Teismo priežiūra.

25      Todėl argumentas yra nepriimtinas ir bet kuriuo atveju nepagrįstas tiek, kiek VRDT negali kaltinti Pirmosios instancijos teismo daliniu faktinių aplinkybių vertinimu, nes ji pati juo remiasi. Nagrinėti reikėjo atsižvelgiant į 2002 m. spalio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą Matratzen Concord prieš VRDT – Hukla Germany (MATRATZEN) (T‑6/01, Rink. p. II‑4335), patvirtintą 2004 m. balandžio 28 d. Teisingumo Teismo nutartimi Matratzen Concord prieš VRDT (C‑3/03 P, Rink. p. I‑3657), kuris neatmetė to, kad tam tikromis aplinkybėmis vienas ar keli elementai gali dominuoti bendrame sudėtinio prekių ženklo įspūdyje, sukurtame atitinkamos visuomenės atmintyje.

26      Trečia, Shaker nurodo VRDT argumentų, susijusių su netinkamu atsižvelgimu į paprastą vartotoją ir į tarpusavio priklausomybės principą, nepriimtinumą, nes šiais argumentais siekiama prašyti, kad Teisingumo Teismas iš naujo įvertintų Pirmosios instancijos teismo jau įvertintas faktines aplinkybes. Be to, Shaker tvirtina, kad VRDT nurodyti Pirmosios instancijos teismo sprendimai neturi reikšmės, nes aplinkybės, kuriomis priimti šie sprendimai, nebuvo tokios pačios kaip šioje byloje.

27      Dėl atitinkamos visuomenės Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė paprastus Ispanijos vartotojus ir specialiai jais rėmėsi vertindamas galimybę supainioti.

 Teisingumo Teismo vertinimas

 Dėl priimtinumo

28      Kalbant apie Shaker nurodytą prieštaravimą dėl priimtinumo VRDT pateikto pagrindo atžvilgiu, reikia priminti, kad iš EB 225 straipsnio 1 dalies ir Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmosios pastraipos išplaukia, jog apeliacinį skundą galima paduoti tik teisės klausimais. Dėl šios priežasties tik Pirmosios instancijos teismas yra kompetentingas nustatyti ir vertinti turinčius reikšmės bylai faktus bei įrodymus. Faktų ir įrodymų vertinimas, nebent jie buvo iškreipti, nėra teisės klausimas, dėl kurio galima pateikti apeliacinį skundą Teisingumo Teismui (šiuo klausimu žr. 2002 . rugsėjo 19 d. Sprendimo DKV prieš VRDT, C‑104/00 P, Rink. p. I‑7561, 22 punktą; 2006 m. sausio 12 d. Sprendimo Deutsche SiSi-Werke prieš VRDT, C‑173/04 P, Rink. p. I‑551, 35 punktą ir 2006 m. birželio 22 d. Sprendimo Storck prieš VRDT, C‑25/05 P, Rink. p. I‑5719, 40 punktą).

29      Šioje byloje VRDT nurodytas pagrindas susijęs su teisės klausimu, nes juo siekiama parodyti, kad Pirmosios instancijos teismas pažeidė Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sritį tiek, kiek jis apsiribojo vizualia nagrinėjamų prekių ženklų analize, neatlikdamas šių prekių ženklų fonetinės ir konceptualios analizės.

30      Taigi šį pagrindą reikia pripažinti priimtinu.

 Dėl esmės

31      Kalbant apie pagrindo, susijusio su klaidingu Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto aiškinimu ir taikymu, pagrįstumą, reikia priminti, kad pagal šią nuostatą ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prekių ženklas, kurį įregistruoti buvo paduota paraiška, neregistruojamas, jeigu dėl savo panašumo į ankstesnį prekių ženklą ar tapatumo jam arba dėl prekių ar paslaugų, kurioms prekių ženklai yra skirti, panašumo ar tapatumo yra galimybė suklaidinti visuomenę toje teritorijoje, kurioje ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas. Galimybė suklaidinti apima ir galimybę sieti su ankstesniu prekių ženklu.

32      Šiuo klausimu Bendrijos teisės aktų leidėjas Reglamento Nr. 40/94 septintoje konstatuojamojoje dalyje pabrėžė, kad galimybės suklaidinti įvertinimas priklauso nuo daugelio veiksnių ir ypač nuo prekių ženklo pripažinimo rinkoje, galimo susiejimo su vartojamu ar registruotu žymeniu, tarp prekių ženklo ar žymens ir tarp nurodytų prekių ar paslaugų egzistuojančio panašumo.

33      Pagal nusistovėjusią teismo praktiką galimybė suklaidinti Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto prasme egzistuoja, jeigu visuomenė gali manyti, jog nagrinėjamas prekes ar paslaugas pagamino ta pati įmonė arba ekonomiškai susijusios įmonės (šiuo klausimu dėl 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 40, 1989, p. 1), žr. 1999 m. birželio 22 d. Sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer, C‑342/97, Rink. p. I‑3819, 17 punktą ir 2005 m. spalio 6 d. Sprendimo Medion, C‑120/04, Rink. p. I‑8551, 26 punktą).

34      Siekiant nustatyti, ar yra galimybė suklaidinti visuomenę, reikia atlikti visapusišką vertinimą, atsižvelgiant į visus su nagrinėjamu atveju susijusius veiksnius (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo SABEL, C‑251/95, Rink. p. I‑6191, 22 punktą; minėto sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer 18 punktą ir 2000 m. birželio 22 d. Sprendimo Marca Mode, C‑425/98, Rink. p. I‑4861, 40 punktą; minėtos nutarties Matratzen Concord prieš VRDT, C‑3/03 P, Rink. p. I‑3657, 28 punktą; minėto sprendimo Medion 27 punktą ir 2006 m. kovo 23 d. Sprendimo Mülhens prieš VRDT, C‑206/04 P, Rink. p. I‑2717, 18 punktą).

35      Pagal nusistovėjusią teismų praktiką visapusiškas galimybės supainioti vertinimas, kiek tai susiję su vizualiu, fonetiniu ar konceptualiu nagrinėjamų prekių ženklų panašumu, turi būti pagrįstas bendru jų sukeliamu įspūdžiu, atsižvelgiant, inter alia, į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus. Paprasto nagrinėjamų prekių ir paslaugų vartotojo suvokimas apie prekių ženklus yra vienas pagrindinių kriterijų atliekant visapusišką minėtos galimybės supainioti vertinimą. Šiuo atžvilgiu paprastas vartotojas paprastai prekių ženklą suvokia kaip visumą ir nenagrinėja jo įvairių detalių (šiuo klausimu žr. minėtų sprendimų SABEL 23 punktą; Lloyd Schuhfabrik Meyer 25 punktą; Medion 28 punktą; Mülhens prieš VRDT 19 punktą bei minėtos nutarties Matratzen Concor prieš VRDT 29 punktą).

36      Be kita ko, siekiant įvertinti atitinkamų prekių ženklų panašumo laipsnį, reikia nustatyti, kiek jie panašūs vizualiai, pagal skambesį ar konceptualiai ir prireikus įvertinti svarbą, kurią būtina suteikti šiems skirtingiems elementams, atsižvelgiant į nagrinėjamų prekių ar paslaugų kategoriją ir į sąlygas, kurioms esant jomis prekiaujama (žr. minėto sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer 27 punktą).

37      Šioje byloje Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 49 punkte pabrėžė teismų praktiką, kuri priminta šio sprendimo 35 punkte, pagal kurią visapusiškas galimybės supainioti vertinimas turi būti paremtas bendru įspūdžiu, kurį sukelia nagrinėjami žymenys.

38      Vis dėlto skundžiamo sprendimo 54 punkte jis patikslino, kad jei prašomas įregistruoti prekių ženklas yra vizualaus pobūdžio sudėtinis prekių ženklas, vertinti bendrą šio prekių ženklo sukurtą įspūdį bei nustatyti jo galimą dominuojantį požymį reikia analizuojant vizualiai. Todėl darant tokią prielaidą, tik kai dominuojantį požymį taip pat sudaro nevizualūs semantiniai aspektai, prireikus šis požymis ir ankstesnis prekių ženklas gali būti lyginami, kartu atsižvelgiant į šiuos kitus semantinius aspektus, pavyzdžiui, fonetinius aspektus ar susijusias abstrakčias idėjas.

39      Remdamasis šiais argumentais Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas aptariamus žymenis, pirmiausia nusprendė, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas turi dominuojantį požymį, kurį sudaro apvalios citrinomis papuoštos lėkštės vaizdas. Toliau iš to jis skundžiamo sprendimo 62–64 punktuose daro išvadą, kad nėra būtinybės nagrinėti šio prekių ženklo kitų elementų fonetinių ir konceptualių savybių. Galiausiai to paties sprendimo 66 punkte jis daro išvadą, kad citrinomis papuoštos lėkštės pavaizdavimo dominavimas, palyginti su kitais prašomo įregistruoti prekių ženklo elementais, pašalina bet kokią galimybę supainioti, pagrįstą nagrinėjamuose prekių ženkluose esančių žodžių „limonchelo“ ir „limoncello“ vizualių, fonetinių ar konceptualių panašumų buvimu.

40      Be to, taip nuspręsdamas Pirmosios instancijos teismas neatliko visapusiško nagrinėjamų prekių ženklų galimybės supainioti įvertinimo.

41      Svarbu pabrėžti, kad, remiantis Teisingumo Teismo praktika, nagrinėjant, ar yra galimybė supainioti, dviejų prekių ženklų panašumo vertinimas nereiškia, kad reikia atsižvelgti tik į vieną sudėtinio prekių ženklo elementą ir jį palyginti su kitu prekių ženklu. Atvirkščiai, šį palyginimą būtina naudoti nagrinėjant prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, vertinant kiekvieno iš jų visumą, tačiau tai nereiškia, kad bendro įspūdžio, kurį atitinkamos visuomenės atmintyje paliko sudėtinis prekių ženklas, negali labiau lemti vienas ar keli jo elementai (žr. minėtos nutarties Matratzen Concord prieš VRDT 32 punktą ir minėto sprendimo Medion 29 punktą).

42      Kaip generalinė advokatė nurodė savo išvados 21 punkte, panašumas gali būti vertinamas remiantis vien dominuojančiu elementu tik tuomet, jei visos kitos prekių ženklo sudedamosios dalys yra nesvarbios.

43      Iš to darytina išvada, kad Pirmosios instancijos teismas klaidingai taikė Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktą.

44      Šiomis aplinkybėmis VRDT pagrįstai gali tvirtinti, kad skundžiamame sprendime padaryta teisės klaida.

45      Iš to, kas pasakyta, matyti, kad skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas.

46      Pagal Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmosios pastraipos antrą sakinį šis teismas Pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo atveju gali grąžinti bylą Pirmosios instancijos teismui.

47      Šiuo atveju reikia grąžinti bylą Pirmosios instancijos teismui ir atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

1.      Panaikinti 2005 m. birželio 15 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimą Shaker prieš VRDT – Limiñana y Botella (Limoncello della Costiera Amalfitana shaker) (T‑7/04).

2.      Grąžinti bylą Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismui.

3.      Atidėti sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priėmimą.

Parašai.


* Proceso kalba: italų.