Language of document :

2017 m. sausio 4 d. Čekijos Respublikos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2016 m. spalio 20 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-141/15 Čekijos Respublika / Europos Komisija

(Byla C-4/17 p P)

Proceso kalba: čekų

Šalys

Apeliantė: Čekijos Respublika, atstovaujama M. Smolek, J. Vláčil ir J. Pavliš

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Dėl:

Apeliacinis skundas dėl 2016 m. spalio 20 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimo byloje T-141/15 Čekijos Respublika / Komisija (toliau – skundžiamas sprendimas), kuriame Čekijos Respublika prašo panaikinti 2015 m. sausio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2015/1031 dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (pranešta dokumentu Nr. C(2015) 53) (toliau – ginčijamas sprendimas), kiek juo atsisakoma finansuoti Čekijos Respublikos 2010–2012 m. patirtas išlaidas, iš viso sudarančias 2 123 199,04 EUR.

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

panaikinti skundžiamą sprendimą;

panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek juo atsisakoma finansuoti Čekijos Respublikos išlaidas, iš viso sudarančias 2 123 199,04 EUR, ir

priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė nurodo tris pagrindus.

Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas 2008 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/20082 dėl bendro vyno rinkos organizavimo (toliau – Reglamentas Nr. 479/2008) 11 straipsnio pažeidimu, kiek Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai konstatavo, kad šio reglamento 11 straipsnis neapima vynmedžių apsaugos nuo gyvūnų ir (arba) paukščių daromos žalos priemonių.

Antrasis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas Reglamento Nr. 479/2008 5 straipsnio 2 dalies bei teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimu. Teigiama, kad skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai konstatavo, jog Europos Komisija gali paskelbti, kad tam tikroms priemonėms visiškai netaikomas Europos Sąjungos finansavimas ir tuo remdamasi atsisakyti finansuoti visas išlaidas, patirtas ryšium su tomis priemonėmis, nepaisant to, kad pati Europos Komisija nagrinėjo tų priemonių tinkamumą finansuoti, kai vertino paramos programos projektą, ir nepateikė jokių prieštaravimų.

Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio, siejamo su 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/20053 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo 31 straipsniu ir, jei tinkama, su 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/20134 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos 52 straipsniu ir 2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 885/20065 , nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 nuostatų dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų akreditavimo bei EŽŪGF ir EŽŪFKP sąskaitų patikrinimo ir patvirtinimo taikymo taisykles, 11 ir 16 straipsniais, pažeidimu. Teigiama, kad skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai konstatavo, kad Europos Komisija gali atsisakyti Europos Sąjungos lėšomis finansuoti išlaidas, susijusias su laikotarpiu, dėl kurio Čekijos Respublika neturėjo galimybės pareikšti nuomonės pagal su žemės ūkiu susijusioms finansinėms pataisoms nustatytą procedūrą.

____________

1 OL L 16, 2015, p. 33.

2 OL L 148, 2008, p. 1.

3 OL L 209, 2005, p. 1.

4 OL L 347, 2013, p. 549.

5 OL L 171, 2006, p. 90.