Language of document :

2016 m. gruodžio 30 d. Vestre Landsret (Danija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje BEI ApS / Skatteministeriet

(Byla C-682/16)

Proceso kalba: danų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Vestre Landsret

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: BEI ApS

Atsakovė: Skatteministeriet

Prejudiciniai klausimai

1.    Ar Direktyvos 2003/49/EB1 1 straipsnio 1 dalį, siejamą su tos direktyvos 1 straipsnio 4 dalimi, reikia aiškinti taip, kad pagal ją bendrovė, valstybės narės rezidentė, kuriai taikomas direktyvos 3 straipsnis ir kuri tokiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos šioje byloje, gauna palūkanų iš dukterinės bendrovės kitoje valstybėje narėje, yra tų palūkanų „tikrasis savininkas“, kaip tai suprantama pagal direktyvą?

1.1.    Ar Direktyvos 2003/49/EB 1 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su tos direktyvos 1 straipsnio 4 dalimi, vartojamą „tikrojo savininko“ sąvoką reikia aiškinti atsižvelgiant į atitinkamą sąvoką 1977 m. EBPO pavyzdinės sutarties dėl apmokestinimo 11 straipsnyje?

1.2.    Jeigu į 1.1 klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar šią sąvoką reikėtų aiškinti atsižvelgiant tik į 1977 m. Pavyzdinės sutarties dėl apmokestinimo 11 straipsnio komentarą (8 dalis) ar aiškinant galima atsižvelgti ir į paskesnius komentarus, tarp jų – 2003 m. papildymus dėl „bendrovių tarpininkių“ (8.1 dalis, dabar 10.1 dalis) ir 2014 m. papildymus dėl „sutartinių ar įstatyminių prievolių“ (10.2 dalis)?

1.3.    Jeigu aiškinant galima atsižvelgti ir į 2003 m. komentarus, ar tam, kad bendrovė būtų laikoma nesančia „tikruoju savininku“, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2003/49/EB, lėšos turėjo būti faktiškai nukreiptos asmenims, kurie valstybėje, kurios rezidentas yra palūkanų mokėtojas, laikomi aptariamų palūkanų „tikraisiais savininkais“, ir – jei taip – ar taikoma papildoma sąlyga, kad faktinis perdavimas turėjo įvykti maždaug palūkanų sumokėjimo momentu ir (arba) jis turėjo įvykti kaip palūkanų sumokėjimas?

1.3.1.        Kokią reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, kad paskolai naudojamas akcinis kapitalas, jei aptariamos palūkanos įskaitomos į pagrindinę sumą („rolled up“), jei palūkanų gavėjas mokesčius už gautas palūkanas sumokėjo valstybei, kurioje reziduoja palūkanų mokėtojas, jei palūkanų gavėjas vėliau atliko perdavimą grupės viduje savo patronuojančiajai bendrovei, kuri yra tos pačios valstybės rezidentė, siekdamas pakoreguoti pajamas mokesčių tikslais pagal toje valstybėje galiojančias nuostatas, jei aptariamos palūkanos toliau paverčiamos skolinančios bendrovės akciniu kapitalu ir jei palūkanų gavėjas turėjo sutartinę ar įstatyminę prievolę perduoti palūkanas kitam asmeniui?

1.4.    Kokią reikšmę atsakymui į klausimą, ar palūkanų gavėjas turi būti laikomas „tikruoju savininku“, kaip tai suprantama pagal direktyvą, turi tai, jei, išnagrinėjęs bylos faktus, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nusprendžia, kad gavėjas – neturintis sutartinės ar įstatyminės prievolės perduoti gautas palūkanas kitam asmeniui – neturėjo „neribotos“ teisės „naudotis“ palūkanomis, kaip nurodyta 2014 m. komentaruose dėl 1977 m. Pavyzdinės sutarties dėl apmokestinimo?

2.    Ar tai, kad, taikydama nacionalines nuostatas dėl sukčiavimo ar piktnaudžiavimo prevencijos, valstybė narė remiasi direktyvos 5 straipsnio 1 dalimi arba 2 dalimi, reiškia, kad ta valstybė narė priėmė konkrečią nacionalinę nuostatą, kuria įgyvendinamas direktyvos 5 straipsnis, arba kad nacionalinėje teisėje yra bendrų nuostatų ar principų dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo ar mokesčių vengimo, kuriuos galima aiškinti remiantis 5 straipsniu?

2.1.    Jeigu į 2 klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies d punktą, kuriame numatyta, kad ribota mokestinė atsakomybė dėl palūkanų pajamų neapima „palūkanų, kurios neapmokestinamos pagal Direktyvą 2003/49/EB dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių“, tuomet galima laikyti konkrečia nacionaline nuostata, nurodyta direktyvos 5 straipsnyje?

3.    Ar nuostata, esanti dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje, sudarytoje dviejų valstybių narių ir parengtoje remiantis EBPO pavyzdine sutartimi, pagal kurią palūkanų apmokestinimas priklauso nuo to, ar palūkanų gavėjas laikomas tikruoju palūkanų savininku, yra sutartyje įtvirtinta kovos su piktnaudžiavimu nuostata, numatyta direktyvos 5 straipsnyje?

4.    Ar valstybė narė, kuri nenori pripažinti, kad kitos valstybės narės bendrovė yra tikrasis palūkanų savininkas, ir teigia, kad kitos valstybės narės bendrovė yra vadinamoji dirbtinė bendrovė tarpininkė, pagal Direktyvą 2003/49/EB arba EB 10 straipsnį privalo nurodyti, ką ji tokiu atveju laiko tikruoju savininku?

____________

1 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyva 2003/49/EB dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių (OL L 157, 2003, p. 49; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 380).