Language of document :

2017 m. Korkein oikeus (Suomija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Bosphorus Queen Shipping Ltd Corp. / Rajavartiolaitos

(Byla C-15/17)

Proceso kalba: suomių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Korkein oikeus

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Bosphorus Queen Shipping Ltd Corp. 

Atsakovė: Rajavartiolaitos

Prejudiciniai klausimai

1.    Ar Jūrų teisės konvencijos1 220 straipsnio 6 dalyje esantis žodžių junginys „pakrantė ar su ja susiję interesai“ ir Direktyvos 2005/35/EB 7 straipsnio 2 dalyje esantis žodžių junginys „pakrantė ar jos susiję interesai“ turi būti aiškinami atsižvelgiant į 1969 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl priemonių atviroje jūroje avarijos atveju užteršus ją nafta II straipsnio 4 punkte pateiktą žodžių junginio „pakrantė arba susiję interesai“ apibrėžtį?

2.    Pagal pirmajame prejudiciniame klausime minėtos 1969 m. konvencijos II straipsnio 4 dalies c punkte pateiktą apibrėžtį „susiję interesai“ reiškia, be kita ko, atitinkamos zonos gerovę, įskaitant gyvųjų jūros turtų ir gyvūnijos bei augalijos išsaugojimą. Ar ši nuostata galioja ir gyvųjų išteklių bei gyvūnijos ir augalijos išskirtinėje ekonominėje zonoje išsaugojimui, o gal ši konvencijos nuostata taikoma tik su pakrantės zonos interesų išsaugojimui?

3.    Jei į pirmąjį prejudicinį klausimą būtų atsakyta neigiamai: ką reiškia Jūrų teisės konvencijos 220 straipsnio 6 dalyje esantis žodžių junginys „pakrantė ar su ja susiję interesai“ ir Direktyvos 2005/35/EB 7 straipsnio 2 dalyje esantis žodžių junginys „pakrantė ar jos susiję interesai“?

4.    Ką reiškia žodžių junginys „teritorinės jūros arba išskirtinės ekonominės zonos ištekliai“ pagal Jūrų teisės konvencijos 220 straipsnio 6 dalį ir pagal Direktyvos 2005/35/EB 7 straipsnio 2 dalį? Ar gyvaisiais ištekliais laikomos tik gaudomos rūšys, ar jie apima ir rūšis, susijusias su gaudomomis rūšimis ar priklausomas nuo jų, kaip tai suprantama pagal Jūrų teisės konvencijos 61 straipsnio 4 dalį, tokias kaip augalų ir gyvūnų rūšys, kurias gaudomos rūšys vartoja maistui?

5.    Kaip apibrėžti Jūrų teisės konvencijos 220 straipsnio 6 dalyje ir Direktyvos 2005/35/EB 7 straipsnio 2 dalyje esantį žodžių junginį „sukelti pavojų padaryti“? Ar keliamą pavojų padaryti žalos reikia nustatyti remiantis abstraktaus ar konkretaus pavojaus sąvoka, o gal dar kitokiu būdu?

6.    Ar vertinant Jūrų teisės konvencijos 220 straipsnio 6 dalyje ir Direktyvos 2005/35/EB 7 straipsnio 2 dalyje numatytas pakrantės valstybės teisės atsiradimo sąlygas reikia remtis tuo, kad padaryta ar gresianti didelė žala laikytina sunkesne pasekme nei labai užteršta jūros aplinka ar kilusi to grėsmė, kaip tai suprantama pagal 220 straipsnio 5 dalį? Kaip apibrėžti labai didelį jūros aplinkos užteršimą, ir kaip turi būti į jį atsižvelgiama vertinant padarytą arba gresiančią didelę žalą?

7.    Į kokias aplinkybes reikia atsižvelgti vertinant padarytos arba gresiančios žalos dydį? Ar vertinant reikia atsižvelgti, pavyzdžiui, į neigiamo poveikio, kuris pasireiškia kaip žala, trukmę ir geografinį paplitimą? Jei taip: kaip turi būti vertinama žalos trukmė ir mastas?

8.    Direktyva 2005/35/EB yra minimalaus suderinimo direktyva ir ja valstybėms narėms nedraudžiama imtis griežtesnių priemonių dėl teršimo iš laivų pagal tarptautinę teisę (2 straipsnis). Ar galimybė taikyti griežtesnį reglamentavimą galioja ir Direktyvos 7 straipsnio 2 daliai, kurioje įtvirtinta pakrantės valstybės teisė iškelti bylą praplaukiančiam laivui?

9.    Ar aiškinant Jūrų teisės konvencijos 220 straipsnio 6 dalyje ir direktyvos 7 straipsnio 2 dalyje nustatytas pakrantės valstybės teisės atsiradimo sąlygas gali būti svarbios Baltijos jūros zonos ypatingos geografinės ir ekologinės sąlygos bei jos pažeidžiamumas?

10.    Ar „aiškūs objektyvūs įrodymai“, kaip tai suprantama pagal Jūrų teisės konvencijos 220 straipsnio 6 dalį ir Direktyvos 2005/35/EB 7 straipsnio 2 dalį, apima ne tik įrodymus, kad laivas padarė pažeidimus, su kuriais susijusios minėtos nuostatos, bet ir išmetimo pasekmių įrodymus? Kokie turi būti pateikti įrodymai, kad gresia didelė žala pakrantei ar su ja susijusiems interesams arba teritorinės jūros ar išskirtinės ekonominės zonos ištekliams, pavyzdžiui, paukščių ir žuvų ištekliams bei jūros aplinkai toje zonoje? Ar aiškių objektyvių įrodymų reikalavimas reiškia, kad, pavyzdžiui, išmestos naftos neigiamo poveikio jūros aplinkai vertinimas visada turi būti paremtas konkrečiais išmestos naftos poveikio tyrimais?

____________

1     2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo (OL L 255, 2005, p. 1) iš dalies pakeista 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/123/EB (OL L 280, 2009, p. 52).