BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. liepos 13 d.(*)

„Konkurencija – Karteliai – Butadieno kaučiuko ir stireno‑butadieno kaučiuko, gauto emulsinės polimerizacijos būdu, rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas – Neteisėtų veiksmų inkriminavimas – Baudos – Pažeidimo sunkumas ir trukmė – Sunkinančios aplinkybės“

Byloje T‑42/07

The Dow Chemical Company, įsteigta Midlande, Mičigane (Jungtinės Amerikos Valstijos),

Dow Deutschland Inc., įsteigta Švalbache (Vokietija),

Dow Deutschland Anlagengesellschaft mbH, įsteigta Švalbache,

Dow Europe GmbH, įsteigta Horgene (Šveicarija),

iš pradžių atstovaujamos advokatų D. Schroeder, P. Matthey ir T. Graf, vėliau – advokatų D. Schroeder ir T. Graf,

ieškovės,

prieš

Europos Komisiją, iš pradžių atstovaujamą M. Kellerbauer, V. Bottka ir J. Samnadda, vėliau – M. Kellerbauer, V. Bottka ir V. Di Bucci,

atsakovę,

dėl prašymo panaikinti 2006 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimą C (2006) 5700 galutinis dėl procedūros pagal [EB] sutarties 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/F/38.638 – Butadieno kaučiukas ir stireno‑butadieno kaučiukas, gautas emulsinės polimerizacijos būdu), kiek jis susijęs su The Dow Chemical Company, arba, kiek tai susiję su Dow Deutschland Inc., panaikinti minėto sprendimo 1 straipsnį arba sumažinti visoms ieškovėms skirtas baudas

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro teisėjai F. Dehousse (pranešėjas), einantis pirmininko pareigas, I. Wiszniewska‑Białecka ir N. Wahl,

posėdžio sekretorė K. Pocheć, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2009 m. spalio 20 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        2006 m. lapkričio 29 d. sprendimu C (2006) 5700 galutinis (byla COMP/F/38.638 – Butadieno kaučiukas ir stireno‑butadieno kaučiukas, gautas emulsinės polimerizacijos būdu, toliau – ginčijamas sprendimas) Europos Bendrijų Komisija konstatavo, kad dalyvaudamos minėtų produktų rinkos kartelyje kelios įmonės pažeidė EB 81 straipsnio 1 dalį ir Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo 53 straipsnį.

2        Ginčijamas sprendimas skirtas šioms įmonėms:

–        Bayer AG, įsikūrusiai Lėverkuzene (Vokietija),

–        The Dow Chemical Company, įsikūrusiai Midlande, Mičigane (Jungtinės Amerikos Valstijos) (toliau – Dow Chemical),

–        Dow Deutschland Inc., įsikūrusiai Švalbache (Vokietija),

–        Dow Deutschland Anlagengesellschaft mbH (buvusi Dow Deutschland GmbH & Co. OHG), įsikūrusiai Švalbache,

–        Dow Europe, įsikūrusiai Horgene (Šveicarija),

–        Eni SpA, įsikūrusiai Romoje (Italija),

–        Polimeri Europa SpA, įsikūrusiai Brindizyje (Italija) (toliau – Polimeri),

–        Shell Petroleum NV, įsikūrusiai Hagoje (Nyderlandai),

–        Shell Nederland BV, įsikūrusiai Hagoje,

–        Shell Nederland Chemie BV, įsikūrusiai Roterdame (Nyderlandai),

–        Unipetrol a.s., įsikūrusiai Prahoje (Čekijos Respublika),

–        Kaučuk a.s., įsikūrusiai Kralupuose prie Vltavos (Čekijos Respublika),

–        Trade‑Stomil sp. z o.o., įsikūrusiai Lodzėje (Lenkija) (toliau – Stomil).

3        Įmones Dow Deutschland, Dow Deutschland Anlagengesellschaft ir Dow Europe tiesiogiai ar netiesiogiai visiškai kontroliuoja Dow Chemical (toliau kartu vadinamos Dow) (ginčijamo sprendimo 16–21 konstatuojamosios dalys).

4        Su nagrinėjamais produktais susijusią Eni veiklą iš pradžių vykdė EniChem Elastomeri Srl, kurią netiesiogiai kontroliavo Eni per dukterinę bendrovę EniChem SpA (toliau – EniChem SpA). 1997 m. lapkričio 1 d. EniChem Elastomeri buvo prijungta prie EniChem SpA. Eni kontroliavo 99,97 % EniChem SpA. 2002 m. sausio 1 d. EniChem SpA savo strateginę cheminę veiklą (įskaitant veiklą, susijusią su butadieno kaučiuku ir stireno‑butadieno kaučiuku, gautu emulsinės polimerizacijos būdu) perdavė jai 100 % priklausančiai dukterinei bendrovei Polimeri. Nuo 2002 m. spalio 21 d. Eni tiesiogiai ir visiškai kontroliavo Polimeri. 2003 m. gegužės 1 d. EniChem SpA pakeitė pavadinimą į Syndial SpA (ginčijamo sprendimo 26–32 konstatuojamosios dalys). Ginčijamame sprendime pavadinimą „EniChem“ Komisija vartoja turėdama omenyje visas Eni priklausančias bendroves (toliau – EniChem) (ginčijamo sprendimo 36 konstatuojamoji dalis).

5        Shell Nederland Chemie yra Shell Nederland, kurią visiškai kontroliuoja Shell Petroleum, dukterinė bendrovė (toliau kartu vadinamos Shell) (ginčijamo sprendimo 38–40 konstatuojamosios dalys).

6        Kaučuk buvo įkurta 1997 m., susijungus Kaučuk Group a.s. ir Chemopetrol Group a.s. 1997 m. liepos 21 d. Unipetrol įgijo visą susijungusių įmonių turtą, teises ir įsipareigojimus. Unipetrol priklauso 100 % Kaučuk akcijų (ginčijamo sprendimo 45 ir 46 konstatuojamosios dalys). Be to, remiantis ginčijamu sprendimu, Tavorex s.r.o. (toliau – Tavorex), įsteigta Čekijos Respublikoje, atstovavo Kaučuk (ir jos pirmtakei Kaučuk Group) vykdant eksportą nuo 1991 m. iki 2003 m. vasario 28 d. Ginčijamame sprendime taip pat pažymėta, kad nuo 1996 m. Tavorex atstovavo Kaučuk Europos sintetinio kaučiuko asociacijos susitikimuose (ginčijamo sprendimo 49 konstatuojamoji dalis).

7        Remiantis ginčijamu sprendimu, apie 30 metų, bent iki 2001 m., Stomil atstovavo Lenkijos gamintojai Chemical Company Dwory S.A. (toliau – Dwory), jai vykdant eksporto veiklą. Ginčijamame sprendime taip pat pažymėta, kad nuo 1997 iki 2000 m. Stomil atstovavo Dwory Europos sintetinio kaučiuko asociacijos susitikimuose (ginčijamo sprendimo 51 konstatuojamoji dalis).

8        Laikoma, kad pažeidimas buvo vykdomas nuo 1996 m. gegužės 20 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d. (Bayer, Eni ir Polimeri atveju), nuo 1996 m. gegužės 20 d. iki 1999 m. gegužės 31 d. (Shell Petroleum, Shell Nederland ir Shell Nederland Chemie atveju), nuo 1996 m. liepos 1 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d. (Dow Chemical atveju), nuo 1996 m. liepos 1 d. iki 2001 m. lapkričio 27 d. (Dow Deutschland atveju), nuo 1999 m. lapkričio 16 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d. (Unipetrol ir Kaučuk atveju), nuo 1999 m. lapkričio 16 d. iki 2000 m. vasario 22 d. (Stomil atveju), nuo 2001 m. vasario 22 d. iki 2002 m. vasario 28 d. (Dow Deutschland Anlagengesellschaft atveju) ir nuo 2001 m. lapkričio 26 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d. (Dow Europe atveju) (ginčijamo sprendimo 476–485 konstatuojamosios dalys ir rezoliucinės dalies 1 straipsnis).

9        Butadieno kaučiukas (toliau – BK) ir stireno‑butadieno kaučiukas, gautas emulsinės polimerizacijos būdu (toliau – SBK), yra sintetiniai kaučiukai, iš esmės naudojami padangų gamyboje. Šie du produktai pakeičiami tarpusavyje ir su kitais sintetiniais bei natūraliu kaučiuku (ginčijamo sprendimo 3–6 konstatuojamosios dalys).

10      Be ginčijamame sprendime paminėtų gamintojų, ribotą BK ir SBK kiekį EEE teritorijoje pardavė kiti Azijoje ir rytų Europoje įsikūrę gamintojai. Be to, didelę BK dalį tiesiogiai gamina dideli padangų gamintojai (ginčijamo sprendimo 54 konstatuojamoji dalis).

11      2002 m. gruodžio 20 d. Bayer susisiekė su Komisijos tarnybomis ir išreiškė norą bendradarbiauti pagal Komisijos pranešimą apie atleidimą nuo baudų ir baudų sumažinimą kartelių atveju (OL C 45, 2002, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 155, toliau – pranešimas dėl bendradarbiavimo) dėl BK ir SBK. Kiek tai susiję su SBK, Bayer žodžiu apibūdino pagal kartelį vykdomą veiklą. Šis žodinis pareiškimas buvo įrašytas į magnetinę juostą (ginčijamo sprendimo 67 konstatuojamoji dalis).

12      2003 m. sausio 14 d. Bayer žodžiu apibūdino su BK susijusią pagal kartelį vykdomą veiklą. Šis žodinis pareiškimas buvo įrašytas į magnetinę juostą. Bayer taip pat pateikė Europos sintetinio kaučiuko asociacijos BK komiteto susitikimų protokolų (ginčijamo sprendimo 68 konstatuojamoji dalis).

13      2003 m. vasario 5 d. Komisija pranešė Bayer apie savo sprendimą suteikti jai sąlyginį atleidimą nuo baudos (ginčijamo sprendimo 69 konstatuojamoji dalis).

14      2003 m. kovo 27 d. Komisija, remdamasi 1962 m. vasario 6 d. Tarybos reglamento Nr. 17, pirmojo reglamento, įgyvendinančio [EB 81] ir [82] straipsnius (OL 13, 1962, p. 204; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 8 t., p. 3), 14 straipsnio 3 dalimi, atliko patikrinimą Dow Deutschland & Co. patalpose (ginčijamo sprendimo 70 konstatuojamoji dalis).

15      Nuo 2003 m. rugsėjo mėn. iki 2006 m. liepos mėn. ginčijamame sprendime nurodytoms įmonėms Komisija nusiuntė kelis prašymus pateikti informaciją pagal Reglamento Nr. 17 11 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [EB] 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 18 straipsnį (ginčijamo sprendimo 71 konstatuojamoji dalis).

16      2003 m. spalio 16 d. Dow Deutschland ir Dow Deutschland & Co susitiko su Komisijos tarnybomis ir išreiškė norą bendradarbiauti pagal pranešimą dėl bendradarbiavimo. Šiame susitikime buvo žodžiu apibūdinta su BK ir SBK susijusi kartelio veikla. Šis žodinis apibūdinimas buvo įrašytas. Taip pat perduota medžiaga, kurioje buvo su karteliu susiję dokumentai (ginčijamo sprendimo 72 konstatuojamoji dalis).

17      2005 m. kovo 4 d. Dow Deutschland buvo informuota apie Komisijos ketinimą sumažinti jos baudą nuo 30 iki 50 % (ginčijamo sprendimo 73 konstatuojamoji dalis).

18      2005 m. birželio 7 d. Komisija pradėjo procedūrą ir nusiuntė ginčijamo sprendimo adresatėms, išskyrus Unipetrol, ir Dwory pirmąjį pranešimą apie kaltinimus. Pirmasis pranešimas apie kaltinimus taip pat buvo skirtas Tavorex, tačiau šiai įmonei jis nebuvo perduotas, nes nuo 2004 m. spalio mėn. buvo vykdoma jos bankroto procedūra. Taigi procedūra jos atžvilgiu buvo nutraukta (ginčijamo sprendimo 49 ir 74 konstatuojamosios dalys).

19      Suinteresuotosios įmonės pateikė rašytines pastabas dėl šio pirmojo pranešimo apie kaltinimus (ginčijamo sprendimo 75 konstatuojamoji dalis). Komisijos patalpose jos taip pat turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga, įrašyta į kompaktinę plokštelę, žodiniais pareiškimais ir su tuo susijusiais dokumentais (ginčijamo sprendimo 76 konstatuojamoji dalis).

20      2005 m. lapkričio 3 d. Manufacture française des pneumatiques Michelin (toliau – Michelin) paprašė leisti įstoti į bylą. 2006 m. sausio 13 d. ji pateikė rašytinius komentarus (ginčijamo sprendimo 78 konstatuojamoji dalis).

21      2006 m. balandžio 6 d. Komisija priėmė antrąjį ginčijamo sprendimo adresatėms skirtą pranešimą apie kaltinimus. Šiuo klausimu suinteresuotos įmonės pateikė rašytines pastabas (ginčijamo sprendimo 84 konstatuojamoji dalis).

22      2006 m. gegužės 12 d. Michelin pateikė skundą pagal 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal [EB] 81 ir 82 straipsnius tvarkos (OL L 123, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 81) 5 straipsnį (ginčijamo sprendimo 85 konstatuojamoji dalis).

23      2006 m. birželio 22 d. ginčijamo sprendimo adresatės, išskyrus Stomil, ir Michelin dalyvavo Komisijos surengtoje apklausoje (ginčijamo sprendimo 86 konstatuojamoji dalis).

24      Neturėdama pakankamų Dwory dalyvavimo kartelyje įrodymų Komisija nusprendė nutraukti procedūrą jos atžvilgiu (ginčijamo sprendimo 88 konstatuojamoji dalis). Komisija taip pat nusprendė nutraukti procedūrą Syndial atžvilgiu (ginčijamo sprendimo 89 konstatuojamoji dalis).

25      Be to, nors iš pradžių buvo naudojami du skirtingi (vienas BK, o kitas SBK atveju) bylų numeriai (COMP/E‑1/38.637 ir COMP/E‑1/38.638), po to, kai buvo priimtas pirmasis pranešimas apie kaltinimus, Komisija naudojo vieną numerį (COMP/F/38.638) (ginčijamo sprendimo 90 ir 91 konstatuojamosios dalys).

26      Administracinė procedūra buvo baigta 2006 m. lapkričio 29 d. Komisijai priėmus ginčijamą sprendimą.

27      Pagal ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 straipsnį toliau išvardytos įmonės, nurodytais laikotarpiais dalyvaudamos viename tęstiniame susitarime, kuriuo jos susitarė nustatyti tikslines kainas, pasidalyti klientus agresyvios konkurencijos atsisakymo susitarimais ir keistis svarbia informacija apie kainas, konkurentus ir klientus BK bei SBK sektoriuose, pažeidė EB 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį:

a)      Bayer – nuo 1996 m. gegužės 20 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d.;

b)       Dow Chemical – nuo 1996 m. liepos 1 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d.; Dow Deutschland – nuo 1996 m. liepos 1 d. iki 2001 m. lapkričio 27 d.; Dow Deutschland Anlagengesellschaft – nuo 2001 vasario 22 d. iki 2002 m. vasario 28 d.; Dow Europe – nuo 2001 m. lapkričio 26 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d.;

c)       Eni – nuo 1996 m. gegužės 20 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d.; Polimeri – nuo 1996 m. gegužės 20 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d.;

d)       Shell Petroleum – nuo 1996 m. gegužės 20 d. iki 1999 m. gegužės 31 d.; Shell Nederland – nuo 1996 m. gegužės 20 d. iki 1999 m. gegužės 31 d.; Shell Nederland Chemie – nuo 1996 m. gegužės 20 d. iki 1999 m. gegužės 31 d.;

e)       Unipetrol – nuo 1999 m. lapkričio 16 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d.; Kaučuk nuo 1999 m. lapkričio 16 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d.;

f)       Stomil – nuo 1999 m. lapkričio 16 d. iki 2000 m. vasario 22 d.

28      Remdamasi ginčijamame sprendime konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis ir atliktais teisiniais vertinimais, Komisija skyrė suinteresuotosioms įmonėms baudas, kurios buvo apskaičiuotos pagal Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairėse (OL C 9, 1998, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 171, toliau – gairės) ir pranešime dėl bendradarbiavimo aprašytą metodą.

29      Ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 straipsniu buvo skirtos tokios baudos:

a)       Bayer – 0 EUR;

b)       Dow Chemical – 64,575 mln. EUR, kurių:

i)       60,27 mln. EUR solidariai su Dow Deutschland;

ii)      47,355 mln. EUR solidariai su Dow Deutschland Anlagengesellschaft ir Dow Europe;

c)       Eni ir Polimeri solidariai – 272,25 mln. EUR;

d)       Shell Petroleum, Shell Nederland ir Shell Nederland Chemie solidariai – 160,875 mln. EUR;

e)       Unipetrol ir Kaučuk solidariai – 17,55 mln. EUR;

f)       Stomil – 3,8 mln. EUR.

30      Ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 3 straipsniu 1 straipsnyje išvardytoms įmonėms nurodoma nedelsiant nutraukti, jeigu jos to dar nepadarė, tame pačiame straipsnyje nurodytus pažeidimus ir ateityje susilaikyti nuo bet kokių 1 straipsnyje aprašytų veiksmų ar elgesio, taip pat nuo bet kokių priemonių, kurių tikslas ar poveikis yra toks pats.

 Procesas ir šalių reikalavimai

31      2007 m. vasario 16 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje gautu pareiškimu Dow Chemical, Dow Deutschland, Dow Deutschland Anlagengesellschaft ir Dow Europe (toliau kartu vadinamos Dow) pareiškė šį ieškinį.

32      2009 m. balandžio 2 d. Bendrojo Teismo pirmininko sprendimu N. Wahl buvo paskirtas į kolegiją, nes vienas iš jos narių negalėjo vykdyti savo pareigų.

33      Susipažinęs su teisėjo pranešėjo pranešimu, Bendrasis Teismas (pirmoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį.

34      Šalių žodiniai argumentai ir atsakymai į Bendrojo Teismo žodžiu užduotus klausimus buvo išklausyti 2009 m. spalio 13 d. posėdyje.

35      Dow Chemical Bendrojo Teismo prašo panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jis yra skirtas šiai bendrovei.

36      Dow Deutschland Bendrojo Teismo prašo panaikinti ginčijamo sprendimo 1 straipsnį, kiek jame padaryta išvada, kad Dow Deutschland nuo 1996 m. liepos 1 d. pažeidinėjo EB 81 straipsnį ir EEE 53 straipsnį.

37      Visos ieškovės Bendrojo Teismo prašo (Dow Chemical tai daro alternatyviai) gerokai sumažinti joms skirtas baudas.

38      Visos ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

–        priteisti iš Komisijos visas jų bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šia byla, ir išlaidas, kurias jos patyrė pateikdamos banko garantiją (kol Bendrasis Teismas nuspręs dėl šio ieškinio), lygią joms ginčijamu sprendimu skirtų baudų dydžiui,

–        imtis bet kokių kitų priemonių, kurias Bendrasis Teismas laikytų tinkamomis.

39      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

40      Dow savo reikalavimus grindžia trimis ieškinio pagrindais. Pirmuoju pagrindu Dow ginčija Komisijos atliktą pažeidimo inkriminavimą Dow Chemical. Antruoju pagrindu Dow teigia, kad Komisija suklydo nustatydama Dow Deutschland dalyvavimo darant pažeidimą trukmę. Trečiuoju pagrindu Dow tvirtina, kad Komisija padarė keletą klaidų nustatydama jai skirtų baudų dydį.

A –  Dėl reikalavimų iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą

1.     Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su neteisėtu pažeidimo inkriminavimu Dow Chemical

41      Pirmąjį Dow ieškinio pagrindą sudaro trys dalys. Pirmąja dalimi Dow teigia, kad Komisija taikė klaidingą patronuojančios bendrovės atsakomybės vertinimo kriterijų. Antrąja dalimi Dow nurodo, kad bet kuriuo atveju Dow Chemical paneigė jos atžvilgiu darytą prezumpciją. Trečiąja dalimi Dow tvirtina, kad Komisija suklydo, kai nesinaudojo savo diskrecija tam, kad nustatytų, ar ginčijamą sprendimą reikia skirti Dow Chemical, ir kai nemotyvavo sprendimo šiuo atveju atsakinga laikyti patronuojančią bendrovę.

a)     Dėl pirmosios dalies, susijusios su klaidingo pažeidimo inkriminavimo patronuojančiai bendrovei kriterijaus taikymu

42      Per teismo posėdį Dow nurodė, kad atsižvelgdama į 2009 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo sprendimą Akzo Nobel ir kt. prieš Komisiją (C‑97/08 P, Rink. p. I‑8237) ji atsisako pirmojo savo ieškinio pagrindo pirmosios dalies, apie tai pažymint protokole.

43      Todėl nereikia nuspręsti dėl pirmojo Dow ieškinio pagrindo pirmosios dalies.

b)     Dėl antrosios dalies, susijusios su tuo, kad Dow Chemical paneigė jos atžvilgiu darytą prezumpciją

 Šalių argumentai

44      Dow teigia, jog jei turi būti preziumuojama, kad patronuojanti bendrovė daro lemiamą įtaką dukterinei bendrovei, kurią ji visiškai kontroliuoja, Dow Chemical paneigė šią prezumpciją šioje byloje. Šiuo klausimu Dow pabrėžia, jog patronuojanti bendrovė gali paneigti jos atžvilgiu daromą prezumpciją įrodydama, kad ji nedarė lemiamos įtakos savo dukterinės bendrovės veiksmams. Ji neturi įrodyti, kad ji nebeturėjo galimybės daryti lemiamos įtakos šiai bendrovei. Taikytinas kriterijus yra tai, ar dukterinė bendrovė „iš esmės laikosi nurodymų, kuriuos jai duoda patronuojanti bendrovė“ jos „komercinės politikos“ atžvilgiu (2000 m. lapkričio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimas Stora Kopparbergs Bergslags prieš Komisiją, C‑286/98 P, Rink. p. I‑9925). Žodžių junginys „iš esmės“ reiškia, kad reikia išsiaiškinti, ar dukterinė bendrovė laikosi konkurencijos taisyklių, ar jas pažeidžia siekdama gauti didesnes kainas nei tos, kurias ji galėtų įprastai gauti rinkoje. Komisija tokio požiūrio laikėsi dviejose bylose, kurias mini Dow. Šiuo klausimu Dow primena, kad atsakomybė už kartelinį pažeidimą pripažįstama tik tyčios arba aplaidumo atveju (Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis). Todėl gali būti laikoma, kad patronuojanti bendrovė pažeidė EB 81 straipsnį tik jeigu ji veikė bent jau aplaidžiai jos dukterinės bendrovės padaryto pažeidimo atžvilgiu.

45      Šiuo atveju Komisija klaidingai ir neturėdama jokių įrodymų preziumuoja, kad Dow Chemical ir jos dukterinių bendrovių hierarchiniai ryšiai apima kartelio veiklą ir kad Dow Chemical buvo apie ją informuota.

46      Pirma, Komisija neatsižvelgė į tai, kad, kaip nurodyta Dow atsakymuose į pranešimus apie kaltinimus, Dow Deutschland, Dow Deutschland Anlagengesellschaft ir Dow Europe veikė savarankiškai. Šiuo klausimu Dow pabrėžia, kad tik keli šių trijų bendrovių darbuotojai, kurie buvo palyginti žemo hierarchinio lygio, dalyvavo darant pažeidimą. Vienintelis aukštesnio hierarchinio lygio darbuotojas, kuris galėjo žinoti apie pagal kartelį vykdomą veiklą, yra tuometinis Dow Deutschland komercijos direktorius sintetinių elastomerų klausimams. Tačiau jis visuomet neigė žinojęs apie nagrinėjamą pažeidimą ir jokie įrodymai nepatvirtina priešingos išvados. Be to, Dow primena atitinkamų darbuotojų situaciją šioje byloje ir teigia, kad kartelis ir jo menkas organizavimas jau buvo nustatytas prieš Dow Deutschland pradedant dalyvauti. Nebuvo jokio sprendimo pradėti procesą ar sukurti struktūras, kurios galėtų lemti Dow Chemical dalyvavimą.

47      Dow Chemical negalėjo būti automatiškai informuota apie galimus antikonkurencinius veiksmus, kai Dow Deutschland įėjo į nagrinėjamą rinką 1996 m. liepos 1 d. tapdama Buna Sow Leuna Olefinverbund GmbH (toliau – BSL) tiekėja. Nagrinėjamas sektorius Dow reiškė naują veiklą ir ji jos neintegravo į vieną iš esamų savo organizacinių struktūrų. Šiuo klausimu Dow, be kita ko, primena, kad BSL buvo dukterinė bendrovė, kurią Bundesanstalt für vereinigungsbedingte Sonderaufgaben (BvS) visiškai kontroliavo iki 1999 m. rugsėjo 1 d., kai Dow įgijo 80 % BSL kapitalo ir bendrą jos kontrolę. Taip pat nebuvo tikrumo, kad BSL toliau gamins BK ir SBK. Be to, Dow tapo savarankiška BK ir SBK gamintoja tik 1999 m. birželio 1 d. įgijusi Shell „sintetinio kaučiuko“ veiklą.

48      Tai, kad Dow Chemical nebuvo informuota apie diskusijas dėl kainų, atitinka organizacinę grupės struktūrą. „Sintetinių elastomerų“ veiklos administravimas priklausė Dow Deutschland ir Dow Deutschland & Co. (kuri, kaip pažymėta šio sprendimo 2 punkte, tapo Dow Deutschland Anlagengesellschaft). Šis sektorius nebuvo integruotas į jokias esamas organizacines struktūras ir liko nepriklausoma veikla. Tuometinis Dow Deutschland komercijos direktorius buvo atsakingas Dow Chemical darbuotojams, kurie, neturėdami patirties sintetinio kaučiuko srityje, nesikišo šiam direktoriui priimant komercinius sprendimus. Todėl pramoniniai ir ekonominiai ryšiai tarp Dow Chemical ir jos dukterinių bendrovių nagrinėjamame sektoriuje nebuvo tokie tvirti, kaip Komisija teigia ginčijamo sprendimo 357 konstatuojamojoje dalyje. Aplinkybė, jog tuometinis Dow Deutschland komercijos direktorius priklausė nuo Dow Chemical, nereiškia, kad ši bendrovė iš tiesų žinojo apie kartelį ar kad ji parodė aplaidumą, kai nepastebėjo jo egzistavimo.

49      Dow Chemical neturėjo galimybės nutraukti kitų grupės bendrovių dalyvavimo darant pažeidimą, nes ji apie tai nežinojo. Tai yra esminis skirtumas tarp šios bylos ir bylos, kurioje buvo priimtas 1998 m. gegužės 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Stora Kopparbergs Bergslags prieš Komisiją (T‑354/94, Rink. p. II‑2111). Atvirkščiai, visiems komercinių atsakomybių turintiems Dow darbuotojams buvo nuolat organizuojami mokymai konkurencijos teisės srityje. Be to, visi atitinkami darbuotojai turėjo laikytis Dow Chemical komercinės etikos kodekso, kuriame 1999 m., be kita ko, buvo taisyklės, susijusios su „konkurencijos teisės laikymųsi“, kurias cituoja Dow. Jei nagrinėjami darbuotojai būtų kreipęsi į Dow teisininką, jis būtų ėmęsis visų reikiamų priemonių, kad nedelsiant būtų nutraukti neteisėti veiksmai.

50      Antra, Komisija teigia, jog Dow Chemical ir jos dukterines bendroves siejo „priklausomybės ryšiai“ ir preziumuoja, kad šie ryšiai „<...> apėmė visus esminius veiklos, susijusios su BK ir SBK, aspektus“, kad „nagrinėjamas kartelis tikrai buvo komercinės politikos, kurios laikėsi BK/SBK sektoriuje veikiančios Dow dukterinės bendrovės, esminis veiksnys ir kad negalima sutikti, jog jos galėjo diskutuoti dėl savo veiksmų nepaminėdamos kartelio egzistavimo“ (ginčijamo sprendimo 357 konstatuojamoji dalis). Tačiau Komisija šiuo klausimu nepateikia jokių įrodymų.

51      Priešingai nei ginčijamo sprendimo 357 konstatuojamojoje dalyje teigia Komisija, Dow ne pateikė bendro pobūdžio paneigimą, bet pareiškė, kad nepaisant išsamaus vidinio tyrimo nėra jokių įrodymų, jog kas nors iš Dow Chemical buvo informuotas apie diskusijas dėl kainų. Dow manymu, tai, kad egzistuoja hierarchinė struktūra siekiant apimti visus esminius veiklos aspektus, nereiškia, jog ši struktūra yra naudojama tam, kad kartelio praktikos būtų pakeltos į aukštesnį lygį. Jei paprasto hierarchinių ryšių egzistavimo užtektų patronuojančios bendrovės atsakomybei už jos dukterinių bendrovių veiksmus pripažinti, nebūtų įmanoma įrodyti dukterinių bendrovių veiksmų savarankiškumo. Dukterinė bendrovė gali veikti savarankiškai, net jeigu tam tikri jos darbuotojai atsiskaito asmenims, užimantiems pareigas kitose grupės bendrovėse. Dow priduria, kad ši byla skiriasi nuo tos, kurioje priimtas 2006 m. rugsėjo 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Avebe prieš Komisiją (T‑314/01, Rink. p. II‑3085). Toje byloje bendros įmonės (dukterinės bendrovės) darbuotojai tuo pat metu vykdė valdymo funkcijas patronuojančiose bendrovėse. Patronuojančių bendrovių atstovai arba tiesiogiai dalyvavo darant pažeidimą, arba neišvengiamai apie jį žinojo. Be to, dukterinė bendrovė buvo sukurta panaudojant specialią juridinę formą.

52      Trečia, Dow siūlo kaip liudytojus apklausti kelis asmenis, kurie turėjo (arba galėjo turėti) galimybę informaciją apie pagal kartelį vykdomą veiklą perduoti Dow Chemical darbuotojui, ir jų paklausti, ar jie tai padarė. Dow taip pat siūlo kaip liudytojus apklausti asmenis, kuriuos Komisija laiko (aiškiai nurodydama ginčijamo sprendimo 218 išnašoje arba pateikdama nuorodą į 2004 m. liepos 26 d. Dow laišką) priklausančiais atitinkamoms hierarchinėms struktūroms.

53      Komisija prašo atmesti pirmojo ieškinio pagrindo antrąją dalį. Iš esmės ji teigia, kad Dow pateiktų įrodymų nepakanka šioje byloje daromai prezumpcijai paneigti.

 Bendrojo Teismo vertinimas

54      Komisija ginčijamame sprendime pažymi, kad patronuojanti bendrovė gali būti pripažinta atsakinga už neteisėtus dukterinės bendrovės veiksmus, jei ši savarankiškai nesprendžia dėl savo veiksmų rinkoje. Šiuo klausimu Komisija remiasi, be kita ko, įmonės sąvoka konkurencijos teisėje (ginčijamo sprendimo 333 ir 334 konstatuojamosios dalys). Be to, Komisija teigia, kad ji gali preziumuoti, jog visiškai kontroliuojama dukterinė bendrovė iš esmės vykdo nurodymus, kuriuos jai duoda ją patronuojanti bendrovė, ir kad ji neturi patikrinti, ar patronuojanti bendrovė iš tikrųjų pasinaudojo šia galimybe. Patronuojanti bendrovė arba dukterinė bendrovė turi paneigti šią prezumpciją ir pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad dukterinė bendrovė, užuot vykdžiusi ją patronuojančios bendrovės nurodymus, savarankiškai sprendė dėl savo elgesio rinkoje ir todėl joms netaikoma įmonės sąvoka (ginčijamo sprendimo 335 konstatuojamoji dalis).

55      Toliau Komisija nurodo, jog Dow Deutschland Anlagengesellschaft, Dow Deutschland ir Dow Europe yra atsakingos už tai, kad tiesiogiai dalyvavo darant pažeidimą. Ji teigia, kad pažeidimo vykdymo metu šias bendroves tiesiogiai ar netiesiogiai visiškai kontroliavo Dow Chemical. Todėl, anot jos, buvo galima preziumuoti, kad patronuojanti bendrovė darė lemiamą įtaką dukterinių bendrovių veiksmams. Šią prezumpciją, Komisijos manymu, šioje byloje patvirtina ne vienas įrodymas. Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad ginčijamas sprendimas turi būti skirtas Dow Deutschland Anlagengesellschaft, Dow Deutschland, Dow Europe ir Dow Chemical, kurios turi būti pripažintos solidariai atsakingomis už pažeidimą (ginčijamo sprendimo 340–364 konstatuojamosios dalys).

56      Šiuo klausimu reikia priminti, kad tuo konkrečiu atveju, kai patronuojančiai bendrovei priklauso visas Bendrijos konkurencijos taisyklių pažeidimą padariusios jos dukterinės bendrovės kapitalas, pirma, ši patronuojanti bendrovė gali daryti lemiamą įtaką šios dukterinės bendrovės veiksmams ir, antra, egzistuoja nuginčijama prezumpcija, kad ši patronuojanti bendrovė iš tikrųjų daro lemiamą įtaką savo dukterinės bendrovės veiksmams. Tokiomis aplinkybėmis Komisijai pakanka įrodyti, jog patronuojančiai bendrovei priklauso visas jos dukterinės bendrovės kapitalas tam, kad būtų preziumuojama, jog patronuojanti bendrovė daro lemiamą įtaką jos komercinei politikai. Tada Komisija gali pripažinti, kad patronuojanti bendrovė solidariai atsakinga už jos dukterinei bendrovei skirtos baudos sumokėjimą, nebent ši patronuojanti bendrovė, kuri turi paneigti šią prezumpciją, pateiktų pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jos dukterinė bendrovė rinkoje elgiasi savarankiškai (žr. šio sprendimo 42 punkte minėto Sprendimo Akzo Nobel ir kt. prieš Komisiją 60 ir 61 punktus ir nurodytą teismo praktiką).

57      Kadangi Dow atsiėmė savo pirmojo ieškinio pagrindo pirmąją dalį, ji neginčija to, kad Komisija galėjo preziumuoti, jog tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuodama visą savo dukterinių bendrovių kapitalą Dow Chemical darė lemiamą įtaką jų veiksmams.

58      Todėl Dow Chemical turi paneigti šią prezumpciją įrodydama, kad minėtos dukterinės bendrovės savarankiškai sprendė dėl savo komercinės politikos, ir todėl su ja nesudarė vieno ekonominio vieneto, taigi – vienos įmonės, kaip tai suprantama pagal EB 81 straipsnį.

59      Konkrečiai kalbant, Dow Chemical turi pateikti visus įrodymus, susijusius su organizaciniais, ekonominiais ir teisiniais ryšiais tarp jos dukterinių bendrovių ir jos pačios, kuriuos ji laikė galinčiais patvirtinti, kad jos nesudarė vieno ekonominio subjekto. Savo vertinime Bendrasis Teismas turi atsižvelgti į visus pateiktus įrodymus, kurių pobūdis ir reikšmė gali skirtis atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes (2007 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Akzo Nobel ir kt. prieš Komisiją, T‑112/05, Rink. p. II‑5049, 65 punktas).

60      Pirma, savo argumentais Dow iš esmės teigia, kad turint omenyje tai, jog ji nedalyvavo darant pažeidimą ir netgi nebuvo apie jį informuota, ji neturėjo būti pripažinta už jį atsakinga. Tačiau per teismo posėdį Dow nurodė, kad, atsižvelgiant į šio sprendimo 42 punkte minėtą 2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimą Akzo Nobel ir kt. prieš Komisiją, ji negalėjo paneigti jai šiuo atžvilgiu tenkančios prezumpcijos, nes iš minėto sprendimo matyti, jog patronuojančios bendrovės daroma lemiama įtaka nebūtinai turi būti susijusi su dukterinės bendrovės komercine politika ir juo labiau su pažeidimu. Taigi Dow pripažįsta, kad jos argumentai negali paneigti ginčijamo sprendimo teisėtumo šiuo atžvilgiu. Be to, Dow per teismo posėdį teigė atsiimanti pirmojo ieškinio pagrindo antrosios dalies argumentus šiuo klausimu.

61      Antra, Komisija ginčijamame sprendime išsamumo dėlei nurodo kitas aplinkybes, leidžiančias daryti išvadą, kad Dow Chemical darė lemiamą įtaką savo dukterinių bendrovių veiksmams. Konkrečiai kalbant, Komisija teigia, kad darbuotojai, dalyvavę darant pažeidimą, atsiskaitydavo Dow Deutschland komercijos direktoriui (sintetinis kaučiukas), kuris pats atsiskaitydavo asmenims, atsakingiems už šį Dow Chemical sektorių ir kuris galiausiai informuodavo generalinį direktorių (ginčijamo sprendimo 344–352 konstatuojamosios dalys). Dow šių faktinių aplinkybių neginčija, tačiau mano, jog jos nepatvirtina to, kad Dow Chemical iš tikrųjų žinojo apie kartelį ar kad ji parodė aplaidumą, kai nepastebėjo jo egzistavimo. Dėl ankstesniame šio sprendimo punkte išdėstytų motyvų šie argumentai negali paneigti Dow Chemical atžvilgiu daromos prezumpcijos, o tai pati Dow pripažino per teismo posėdį.

62      Tačiau Dow per teismo posėdį nurodė, kad ginčijamo sprendimo 357 konstatuojamojoje dalyje Komisija klaidingai tvirtino, jog Dow Chemical buvo informuota apie pagal kartelį vykdomą veiklą. Anot Dow, jei šis Komisijos teiginys būtų teisingas, Dow Chemical būtų tiesiogiai dalyvavusi kartelyje. Šis teiginys, Dow manymu, yra daugiau nei patronuojančios bendrovės atsakomybės pripažinimas tuo atveju, kai jai priklauso visas jos dukterinės bendrovės kapitalas. Komisija šiuo klausimu nepateikė jokių įrodymų. Dow pateikia nuorodą į 2009 m. rugsėjo 3 d. Teisingumo Teismo sprendimą Papierfabrik August Koehler prieš Komisiją (C‑322/07 P, C‑327/07 P ir C‑338/07 P, Rink. p. I‑7191) ir manydama, jog ši byla panaši į tą, kurioje buvo priimtas minėtas sprendimas, daro išvadą, kad ginčijamas sprendimas šiuo atžvilgiu yra neteisėtas.

63      Nesant reikalo nuspręsti dėl Dow per teismo posėdį nurodytų argumentų priimtinumo pakanka pažymėti, kad minėti argumentai grindžiami prielaida, jog dėl ginčijamo sprendimo 357 konstatuojamojoje dalyje paminėtų aplinkybių Komisija taip pat pripažino Dow Chemical atsakomybę tiesiogiai dalyvavus darant pažeidimą ir kad todėl ši byla yra panaši į tą, kurioje buvo priimtas šio sprendimo 62 punkte minėtas Sprendimas Papierfabrik August Koehler prieš Komisiją. Iš ginčijamo sprendimo 340–343 konstatuojamųjų dalių aiškiai matyti, jog Dow Chemical atsakomybė buvo pripažinta tik dėl to, kad ji tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliavo įmones, tiesiogiai dalyvavusias darant pažeidimą, t. y. Dow Deutschland Anlagengesellschaft, Dow Deutschland ir Dow Europe. Taigi Dow prielaida yra klaidinga.

64      Iš to, kas pasakyta, matyti, jog Dow argumentai negali paneigti to, kad Dow Chemical ir jos dukterines bendroves buvo galima laikyti vienu ekonominiu subjektu. Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas mano, kad nėra reikalo taikyti Dow prašomų proceso organizavimo priemonių.

65      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmojo Dow ieškinio pagrindo antroji dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta.

c)     Dėl trečiosios dalies, susijusios su klaida, padaryta Komisijai naudojantis diskrecija, ir motyvų nepateikimu

 Šalių argumentai

66      Dow pabrėžia, kad bet kuriuo atveju Komisija nurodo, jog „galutinių patronuojančių bendrovių atveju joms adresuodama sprendimą [ji] taiko bendrą principą, patvirtintą nusistovėjusioje teismo praktikoje <...> ir ji nemato jokio pagrindo šio principo nesilaikyti“ (ginčijamo sprendimo 362 konstatuojamoji dalis).

67      Tačiau Bendrojo Teismo ir Teisingumo Teismo praktika, į kurią pateikiamos nuorodos ginčijamo sprendimo 333–336 konstatuojamosiose dalyse, nepatvirtina jokios bendros Komisijos politikos adresuoti sprendimą grupei vadovaujančiai bendrovei. Iš šios teismo praktikos matyti tik tai, jog esant paprastai prezumpcijai, kad patronuojanti bendrovė iš tiesų darė lemiamą įtaką visiškai kontroliuojamai dukterinei bendrovei, jeigu ši patronuojanti bendrovė šios prezumpcijos nepaneigia, Komisija gali (tačiau nėra įpareigota) pripažinti patronuojančią bendrovę atsakinga už minėtos dukterinės bendrovės veiksmus.

68      Be to, Dow pateikia nuorodą į tam tikrus Komisijos sprendimus ir teigia, kad kitose bylose Komisija nepripažino patronuojančios bendrovės atsakomybės, nors šiai priklausė visas dukterinės bendrovės kapitalas, ir nenurodė, kodėl ji neskyrė baudos patronuojančiai bendrovei.

69      Tai turėdama mintyje Dow tvirtina, kad Komisija savo diskrecija turi naudotis atsižvelgdama į konkretų atvejį. Tačiau šioje byloje ji to nepadarė ir nepateikė išsamesnių paaiškinimų, kaip matyti visų pirma iš ginčijamo sprendimo 363 konstatuojamosios dalies. Dow priduria, kad yra skirtumas tarp bendros politikos imtis veiksmų dėl Bendrijos konkurencijos teisės pažeidimų ir vykdyti baudžiamąjį įmonių pažeidėjų persekiojimą ir bendros politikos patronuojančią bendrovę visada laikyti atsakinga.

70      Dow primena, kad per administracinę procedūrą ji tvirtino, jog bus nepateisinamai pažeisti jos interesai, jei Komisija planuojamą priimti sprendimą adresuos Dow Chemical, nes dėl to JAV greičiausiai būtų pradėtas neteisėtas procesas dėl civilinės atsakomybės. Šiuo klausimu Dow pabrėžia, kad praėjus kelioms dienoms po paskelbimo apie ginčijamo sprendimo priėmimą buvo paminėta, kad Dow Chemical pateko į kelias JAV teismų nagrinėjamas bylas pagal kolektyvinius ieškinius. Be to, Dow Chemical pažymėjo, kad jos pripažinimas ginčijamo sprendimo adresate neatitinka Komisijos politikos bendradarbiavimo klausimu, nes įmonės mažiau bendradarbiaus, jei dėl jų bendradarbiavimo tretieji asmenys galės pareikšti daugiau ieškinių dėl žalos atlyginimo. Komisija tai aiškiai pripažįsta 2006 m. gruodžio 8 d. Pranešimo dėl baudų neskyrimo ar sumažinimo kartelių atvejais (OL C 298, p. 17) 6 punkte.

71      Tuo remdamasi Dow daro išvadą, kad Komisija nepakankamai atsižvelgė į šiuos argumentus, kai paprasčiausiai nurodė, jog jie yra „visiškai politinio pobūdžio“. Vis dėlto Komisija privalėjo į juos atsižvelgti ir juos palyginti su galimais argumentais, patvirtinančiais, kad ginčijamas sprendimas turi būti skirtas Dow Chemical. Tačiau ji to nepadarė.

72      Bet kuriuo atveju ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas tiek, kiek Komisija jame nepateikia motyvų, dėl kurių šios bylos aplinkybėmis ji galiausiai nusprendė jį skirti patronuojančiai bendrovei. Nereikia, kad Komisija paaiškintų, kodėl patronuojančios bendrovės ji nelaiko atsakinga už vienos iš jos dukterinių bendrovių veiksmus, nes toks sprendimas niekam nepadaro žalos. Tačiau tuo atveju, kai Komisija patronuojančiai bendrovei skiria baudą dėl to, kad viena iš jos dukterinių bendrovių padarė pažeidimų, reikia, jog Komisija įvertintų įvairius nagrinėjamus argumentus ir motyvuotų savo sprendimą.

73      Komisija prašo atmesti pirmojo ieškinio pagrindo trečiąją dalį. Iš esmės ji mano, kad tuo atveju, kai tenkinamos patronuojančios bendrovės atsakomybės už dukterinių bendrovių veiksmus pripažinimo sąlygos, ji neprivalo paaiškinti savo sprendimo adresatų pasirinkimo.

 Bendrojo Teismo vertinimas

74      Primintina, kad dėl motyvų, išdėstytų nagrinėjant pirmojo ieškinio pagrindo antrąją dalį, Komisija gali pripažinti patronuojančios bendrovės atsakomybę už dukterinės bendrovės padarytą pažeidimą, jei minėta dukterinė bendrovė savarankiškai nesprendžia dėl savo veiksmų rinkoje. Šioje byloje iš to, kas pasakyta anksčiau, matyti, kad Komisija šiuo atžvilgiu klaidos nepadarė. Tai, kad Dow Chemical yra grupei vadovaujanti bendrovė, negali pakeisti šios išvados, nes neginčijama, jog ji kontroliuoja, net jeigu ir netiesiogiai, visą bendrovių, tiesiogiai dalyvavusių darant pažeidimą, t. y. Dow Deutschland Anlagengesellschaft, Dow Deutschland ir Dow Europe, kapitalą (šiuo klausimu žr. 2003 m. rugsėjo 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Michelin prieš Komisiją, T‑203/01, Rink. p. II‑4071, 290 punktą). Be to, reikia pabrėžti, kad Dow Chemical tiesiogiai kontroliuoja visą Dow Europe, kurios atsakomybę dėl tiesioginio dalyvavimo darant pažeidimą pripažino Komisija, kapitalą, o tai šioje byloje nebuvo ginčijama.

75      Kalbant apie tariamą ginčijamo sprendimo nesuderinamumą su Komisijos sprendimų priėmimo praktika ir atsižvelgiant į tai, kad Dow remiasi vienodo požiūrio principo pažeidimu, iš pradžių reikia priminti, jog dėl šio sprendimo 56 punkte nurodytų motyvų dukterinės bendrovės padaryti konkurencijos taisyklių pažeidimai gali būti inkriminuoti patronuojančiai bendrovei. Toliau reikia pažymėti, kad pažeidimo inkriminavimas patronuojančiai bendrovei yra galimybė, kurią įvertinti turi Komisija (šiuo klausimu žr. 2009 m. rugsėjo 24 d. Teisingumo Teismo sprendimo Erste Bank der österreichischen Sparkassen prieš Komisiją, C‑125/07 P, C‑133/07 P, C‑135/07 P ir C‑137/07 P, Rink. p. I‑8681, 82 punktą ir 2006 m. gruodžio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Raiffeisen Zentralbank Österreich ir kt. prieš Komisiją, T‑259/02–T‑264/02 ir T‑271/02, Rink. p. II‑5169, 331 punktą). Tokiomis aplinkybėmis konstatuotina, jog vien tai, kad ankstesnėje sprendimų priėmimo praktikoje Komisija laikėsi nuomonės, jog bylos aplinkybės nepateisino patronuojančios bendrovės atsakomybės pripažinimo už jos dukterinės bendrovės veiksmus, nereiškia, kad ji privalo tokį patį vertinimą pateikti vėlesniame sprendime (šiuo klausimu žr. 1999 m. balandžio 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. prieš Komisiją, vadinamojo PVC II, T‑305/94–T‑307/94, T‑313/94–T‑316/94, T‑318/94, T‑325/94, T‑328/94, T‑329/94 ir T‑335/94, Rink. p. II‑931, 990 punktą). Išsamumo dėlei reikia priminti, jog pažeidusi EB 81 straipsnio 1 dalį įmonė negali išvengti sankcijų motyvuodama tuo, kad kitam ūkio subjektui nebuvo skirta bauda, kai Bendrasis Teismas netgi nenagrinėjo jo situacijos (žr. minėto Sprendimo PVC II 1237 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

76      Kiek tai susiję su aplinkybe, kad pripažinus Dow Chemical ginčijamo sprendimo adresate, yra nepateisinamai pažeidžiami jos interesai, tai negali paneigti ginčijamo sprendimo teisėtumo, nes dėl anksčiau pateiktų motyvų Komisija galėjo pripažinti Dow Chemical atsakomybę už nagrinėjamą pažeidimą.

77      Galiausiai, kalbant apie tariamą motyvų nebuvimą, reikia priminti, kad individualaus sprendimo motyvavimas turi taip aiškiai ir vienareikšmiškai išreikšti teisės aktą priėmusios Bendrijos institucijos ketinimus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suvokti priežastis, dėl kurių priemonė priimta, o kompetentingas teismas – atlikti kontrolę. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į atskiro atvejo aplinkybes. Nėra reikalaujama, kad motyvuose būtų nurodyti visi reikšmingi faktiniai ir teisės aspektai, nes klausimas, ar jie atitinka EB 253 straipsnio reikalavimus, turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į nagrinėjamo teisės akto tekstą, bet ir į aplinkybes, kurioms esant jis buvo priimtas (1998 m. balandžio 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Sytraval ir Brink’s France, C‑367/95 P, Rink. p. I‑1719, 63 punktas).

78      Esminiai formos reikalavimai, susiję su šia pareiga motyvuoti, įvykdomi, kai Komisija savo sprendime pateikia vertinimo kriterijus, leidusius jai nustatyti pažeidimo sunkumą ir trukmę (2000 m. lapkričio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Sarrió prieš Komisiją, C‑291/98 P, Rink. p. I‑9991, 73 punktas ir 2002 m. spalio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. prieš Komisiją, C‑238/99 P, C‑244/99 P, C‑245/99 P, C‑247/99 P, C‑250/99 P–C‑252/99 P ir C‑254/99 P, Rink. p. I‑8375, 463 punktas).

79      Šioje byloje pakanka konstatuoti, kad ginčijamo sprendimo 333–338 ir 340–364 konstatuojamosiose dalyse Komisija aiškiai nurodė veiksnius, kurie jai leido pripažinti Dow Chemical atsakomybę šiuo atveju. Be to, Dow šiuos veiksnius ginčija šiuo ieškiniu. Tokiomis aplinkybėmis negalima sutikti su Dow nurodytu motyvų nebuvimu.

80      Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, pirmojo Dow ieškinio pagrindo trečioji dalis, taigi ir visas pirmasis pagrindas turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

2.     Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su klaidingu Dow Deutschland dalyvavimo darant pažeidimą trukmės nustatymu

a)     Šalių argumentai

 Dow argumentai

81      Ginčijamame sprendime įmonės dalyvavimo darant pažeidimą pradžia Komisija laiko datą, kai atitinkamos įmonės darbuotojas pirmą kartą dalyvavo viename iš Europos sintetinio kaučiuko asociacijos pakomitečio susitikimų. Taip buvo nustatyta dalyvavimo darant pažeidimą pradžia: Dow Deutschland Anlagengesellschaft atveju – 2001 m. vasario 22 d., o Dow Europe atveju – 2001 m. lapkričio 26 d. (ginčijamo sprendimo 450 konstatuojamoji dalis).

82      Nors BSL vieną iš savo darbuotojų Dow Deutschland dispozicijai paskyrė nuo 1996 m. liepos 1 d. (ginčijamo sprendimo 100 konstatuojamoji dalis), šis savo pirmajame susitikime Dow Deutschland vardu dalyvavo tik 1996 m. rugsėjo 2 ir 3 d. (ginčijamo sprendimo 167 konstatuojamoji dalis). Ginčijamame sprendime nenurodyta, kad šis darbuotojas turėjo ryšių su kitų kartelio šalių atstovais nuo 1996 m. liepos 1 d. iki 1996 m. rugsėjo 2 ir 3 d. susitikimo. Komisijos metodas reiškia, kad Dow atgaline data pripažįstama atsakinga už šio darbuotojo dalyvavimą 1996 m. gegužės 20 ir 21 d. susitikime. Taigi Komisija Dow Deutschland vertina ne taip palankiai kaip kitas ginčijamo sprendimo adresates. Kadangi Dow Chemical (galimas) pažeidimas yra apribotas jos dukterinių bendrovių pažeidimu, taip pat yra visos Dow Chemical atveju.

83      Be to, ginčijamame sprendime Komisija nepaaiškina, kodėl Dow Deutschland ji taikė kitokį metodą, o tai yra motyvų nepateikimas.

 Komisijos argumentai

84      Anot Komisijos, antrasis Dow ieškinio pagrindas yra grindžiamas klaidinga prielaida, kad apskritai dalyvavimo viename iš Europos sintetinio kaučiuko asociacijos pakomitečių datą ji pasirinko kaip dalyvavimo darant pažeidimą pradžios momentą. Atvirkščiai, ji laikėsi savo įprastos praktikos, t. y. pasirinko datą, kai įmonės darbuotojas pirmą kartą dalyvavo pagal kartelį vykdomoje veikloje (ginčijamo sprendimo 444 konstatuojamoji dalis).

85      Dow Deutschland (taigi ir Dow Chemical) atveju Komisija ginčijamame sprendime teisingai manė, kad jos dalyvavimas darant pažeidimą prasidėjo tą dieną, kai BSL darbuotojas, kuris jau dalyvavo kartelio veikloje, buvo paskirtas jai. Taigi Dow Deutschland turi būti pripažinta atsakinga dėl jos darbuotojo dalyvavimo nuo tos dienos. Dow neginčijo įrodymų, pagal kuriuos Dow Deutschland paskirtas darbuotojas jau dalyvavo kartelio veikloje. Be to, šis darbuotojas toliau dalyvavo šioje veikloje po to, kai buvo paskirtas Dow Deutschland (ginčijamo sprendimo 166, 167, 169–182 konstatuojamosios dalys).

86      Dow taip pat neginčija to, kad laikotarpiu nuo 1996 m. liepos 1 d. iki kito Europos sintetinio kaučiuko asociacijos susitikimo kartelis tebegaliojo. Konkrečiai kalbant, Komisija teigia, kad dalyvavimas einamojoje pagal kartelį vykdomoje veikloje nenutrūksta laikotarpiu, kuriuo nenumatytas joks kartelio susitikimas ar kartelio sprendimų įgyvendinimas. Tam, kad būtų nutrauktas tęstinis dalyvavimas kartelyje dalyvis turi įrodyti, jog jis aiškiai atsiribojo nuo kartelio ir tai padarė taip, kad anksčiau kartu dalyvavusioms bendrovėms nekiltų jokių abejonių dėl to, kad jis pasitraukė iš kartelio (1991 m. gruodžio 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Hercules Chemicals prieš Komisiją, T‑7/89, Rink. p. II‑1711, 232 punktas; 1992 m. kovo 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Solvay prieš Komisiją, T‑12/89, Rink. p. II‑907, 98 punktas ir 2003 m. gruodžio 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Marlines prieš Komisiją, T‑56/99, Rink. p. II‑5225, 56 punktas).

87      Kiek tai susiję su Dow nurodytu motyvų nepateikimu, Komisija pateikia nuorodą į ginčijamo sprendimo 444 konstatuojamąją dalį, o dėl faktinio jos konteksto – į ginčijamo sprendimo 19 konstatuojamąją dalį.

b)     Bendrojo Teismo vertinimas

88      Dėl EB 81 straipsnio 1 dalies pažeidimo įrodymų pateikimo primintina, kad Komisija turi įrodyti savo konstatuotus pažeidimus ir pateikti teisiniu požiūriu pakankamai įrodymų, patvirtinančių pažeidimą sudarančių aplinkybių buvimą (1998 m. gruodžio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Baustahlgewebe prieš Komisiją, C‑185/95 P, Rink. p. I‑8417, 58 punktas ir 1999 m. liepos 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Anic Partecipazioni, C‑49/92 P, Rink. p. I‑4125, 86 punktas). Kilus abejonėms, teismas jas turėtų spręsti įmonės, kuriai skirtas pažeidimą konstatuojantis sprendimas, naudai. Todėl teismas negali padaryti išvados, kad Komisija teisiniu požiūriu pakankamai įrodė, jog nagrinėjamas pažeidimas buvo padarytas, jei šiuo klausimu jis dar turi abejonių (2005 m. spalio 25 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Groupe Danone prieš Komisiją, T‑38/02, Rink. p. II‑4407, 215 punktas).

89      Be to, iš teismo praktikos matyti, kad Komisija turi įrodyti ne tik kartelio buvimą, bet ir jo trukmę (1994 m. liepos 7 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Dunlop Slazenger prieš Komisiją, T‑43/92, Rink. p. II‑441, 79 punktas; 2001 m. gruodžio 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Acerinox prieš Komisiją, T‑48/98, Rink. p. II‑3859, 55 punktas ir 2005 m. lapkričio 29 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Union Pigments prieš Komisiją, T‑62/02, Rink. p. II‑5057, 36 punktas). Norint apskaičiuoti pažeidimo, kurio tikslas yra riboti konkurenciją, trukmę, reikia nustatyti šio susitarimo galiojimo trukmę, t. y. laikotarpį nuo jo sudarymo dienos iki jo galiojimo pabaigos dienos (2005 m. liepos 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Brasserie nationale ir kt. prieš Komisiją, T‑49/02–T‑51/02, Rink. p. II‑3033, 185 punktas ir 2006 m. gruodžio 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Westfalen Gassen Nederland prieš Komisiją, T‑303/02, Rink. p. II‑4567, 138 punktas). Nesant įrodymų, tiesiogiai patvirtinančių pažeidimo trukmę, Komisija turi remtis bent faktinių aplinkybių, gana artimų laiko atžvilgiu, įrodymais, dėl kurių būtų galima pagrįstai manyti, kad šis pažeidimas nepertraukiamai tęsėsi tarp dviejų konkrečių datų (minėto Pirmosios instancijos teismo sprendimo Dunlop Slazenger prieš Komisiją 79 punktas ir 2006 m. lapkričio 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Peróxidos Orgánicos prieš Komisiją, T‑120/04, Rink. p. II‑4441, 51 punktas).

90      Šioje byloje Komisija teigia, kad Dow Deutschland dalyvavo darant pažeidimą nuo 1996 m. liepos 1 d. (ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 straipsnis). Konkrečiai kalbant, Komisija pažymi, kad BSL paskyrė N. bendrovei Dow Deutschland nuo 1996 m. liepos 1 d., t. y. prieš šiam tampant Dow darbuotoju 1997 m. spalio 1 d. (ginčijamo sprendimo 100 konstatuojamoji dalis). Komisija taip pat pažymi, kad pirmajame savo kartelio susitikime BSL dalyvavo 1996 m. gegužės mėn., tačiau Dow atsakomybė už BSL veiksmus negali būti pripažinta iki komercinio BSL ir Dow susitarimo įsigaliojimo, t. y. 1996 m. liepos 1 d. Galiausiai Komisija nurodo, kad įsigaliojus komerciniam BSL ir Dow susitarimui, Dow „toliau“ dalyvavo kartelyje. Šiuo klausimu Komisija pažymi, kad 1996 m. rugsėjo 2 ir 3 d. kartelio susitikime N. atstovavo tiek BSL, tiek Dow. Tuo remdamasi Komisija daro išvadą, kad Dow pradėjo dalyvauti darant pažeidimą vėliausiai 1996 m. liepos 1 d. (ginčijamo sprendimo 444 konstatuojamoji dalis).

91      Reikia pažymėti, jog be to, kad BSL paskyrė N. bendrovei Dow Deutschland, Komisija nepateikia jokių įrodymų, kurie leistų manyti, jog Dow Deutschland dalyvavo darant pažeidimą nuo 1996 m. liepos 1 d. iki 1996 m. rugsėjo 2 d. Konkrečiai kalbant, Komisija nepateikia jokių konkrečių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad Dow Deutschland ir kiti kartelio dalyviai buvo suderinę valias nuo 1996 m. liepos 1 d. iki 1996 m. rugsėjo 2 d.

92      Be to, iš teismui pateiktų dokumentų nematyti, kad kuris nors iš kartelio dalyvių turėjo antikonkurencinį tikslą turinčią valią Dow Deutschland atžvilgiu.

93      Vien tai, kad vienos bendrovės darbuotojas kartelio dalyvis yra perduodamas kitos bendrovės dispozicijai, savaime negali reikšti, jog pastaroji bendrovė automatiškai tampa kartelio dalyve. Tokiomis aplinkybėmis negalima atmesti galimybės, kad atitinkamas darbuotojas nuspręs bendrovės, kurios dispozicijai jis perduotas, neįtraukti į antikonkurencinę praktiką ar kad minėta bendrovė imsis veiksmų, leidžiančių išvengti tokios praktikos.

94      Be to, Komisijos teiginys, kad Dow „toliau“ dalyvavo kartelyje po 1996 m. liepos 1 d., yra neteisingas, nes neginčijama, kad bet kuriuo atveju po šios datos Dow niekada nedalyvavo darant pažeidimą.

95      Komisija taip pat neįrodė, kad laikotarpiu nuo 1996 m. liepos 1 d. iki 1996 m. rugsėjo 2 d. dėl N. einant ankstesnes pareigas gautos informacijos Dow Deutschland įgyvendino pagal kartelį sudarytus susitarimus ir todėl rinkoje neveikė savarankiškai. Šiuo klausimu reikia pažymėti, jog nors teismo praktikoje kartais buvo pripažįstama, kad konkurentų informacijos turėjimas gali leisti manyti, jog atitinkama įmonė rinkoje nevykdė savarankiškos politikos, netgi tariamu pasitraukimo iš kartelio laikotarpiu, tai yra atvejis, kai ši įmonė jau dalyvavo šiame kartelyje (žr., be kita ko, šio sprendimo 89 punkte minėto Sprendimo Union Pigments prieš Komisiją 39 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

96      Tai reiškia, kad, kiek tai susiję su Dow Deutschland, Komisija teisiniu požiūriu pakankamai neįrodė, jog laikotarpiu nuo 1996 m. liepos 1 d. iki 1996 m. rugsėjo 2 d. egzistavo pažeidimą sudarančios faktinės aplinkybės. Kita vertus, Dow neginčija to, kad Dow Deutschland darant pažeidimą dalyvavo nuo 1996 m. rugsėjo 2 d.

97      Kiti Komisijos argumentai negali paneigti šios išvados.

98      Kiek tai susiję su ginčijamo sprendimo 166, 167 ir 169–182 konstatuojamosiomis dalimis, kurias Komisija mini savo rašytinėse pastabose, iš jų matyti, kad N., kaip Dow Deutschland ir BSL atstovas, dalyvavo kartelio susitikimuose nuo 1996 m. rugsėjo 2 ir 3 d. Šios konstatuojamosios dalys neparodo, kad N. pagal kartelį vykdomoje veikloje Dow Deutschland vardu dalyvavo nuo 1996 m. liepos 1 d. iki 1996 m. rugsėjo 2 d.

99      Kiek tai susiję su teismo praktika, kuria remiasi Komisija ir pagal kurią dalyvavimas einamojoje pagal kartelį vykdomoje veikloje nenutrūksta laikotarpiu, kuriuo nenumatytas joks kartelio susitikimas ar kartelio sprendimų įgyvendinimas, ji taikoma tuo atveju, kai atitinkama įmonė jau dalyvavo pagal kartelį vykdomoje veikloje, o taip nėra Dow Deutschland atveju iki 1996 m. rugsėjo 2 ir 3 d. susitikimo. Todėl Dow Deutschland negalima kaltinti tuo, kad ji neatsiribojo nuo kartelio, kuriame ji dar nedalyvavo.

100    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antrąjį ieškinio pagrindą reikia pripažinti pagrįstu ir pagal Dow Deutschland šiuo atžvilgiu pateiktus reikalavimus reikia panaikinti ginčijamo sprendimo 1 straipsnį, kiek juo pripažinta, kad Dow Deutschland dalyvavo darant nagrinėjamą pažeidimą ne nuo 1996 m. rugsėjo 2 d., o nuo 1996 m. liepos 1 d.

3.     Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su klaidingu ieškovėms skirtų baudų dydžio nustatymu

101    Trečiąjį Dow ieškinio pagrindą sudaro devynios dalys. Pirmąja dalimi Dow teigia, kad Komisija padarė klaidų nustatydama pažeidimo sunkumą. Antroji–šeštoji dalys susijusios su pradinių baudų diferencijavimu. Septintoji ir aštuntoji dalys susijusios su dauginimo koeficiento, turinčio atgrasomąjį poveikį, taikymu. Devintąja dalimi Dow tvirtina, kad Komisija suklydo nustatydama pažeidimo trukmę.

a)     Dėl pirmosios dalies, susijusios su neteisingu pažeidimo sunkumo nustatymu

 Šalių argumentai

102    Dow neginčija Komisijos išvados, kad pažeidimą galima kvalifikuoti kaip labai sunkų, kaip tai suprantama pagal gaires. Tačiau pagal nediskriminavimo principą reikalaujama, kad Komisija išsamiai įvertintų pažeidimo pobūdį, kai ji nustato pradinės baudos dydį labai sunkių pažeidimų kategorijoje.

103    Šioje byloje Komisija neatsižvelgė į tai, kad pažeidimas nebuvo kruopščiai parengto ir atidžiai sumanyto susitarimo pasekmė. Paprasčiausiai kartelio dalyviai rinkosi neformaliai, iki keturių kartų per metus, šalia Europos sintetinio kaučiuko asociacijos pakomitečių susitikimų (ginčijamo sprendimo 94 ir 95 konstatuojamosios dalys). Šiuo atveju nėra jokių gerai išvystytuose karteliuose dažnai aptinkamų mechanizmų, kaip antai kontrolės ar sisteminių represijų mechanizmai. Pati Komisija mano, kad nebuvo jokio sisteminio susitarimo dėl kainų (ginčijamo sprendimo 270 ir 272 konstatuojamosios dalys). Šios aplinkybės, į kurias Komisija neatsižvelgė ginčijamo sprendimo 461 konstatuojamoje dalyje, rodo, kad pradinė bauda turi būti mažesnė nei ta, kurią nustatė Komisija. Dow pažymi, kad šio sprendimo 88 punkte minėtame Sprendime Groupe Danone prieš Komisiją (393 punktas) Bendrasis Teismas nurodė, jog, remiantis gairėmis, vertinant pažeidimo sunkumą reikia atsižvelgti į tai, kad nėra įgyvendinimo mechanizmų.

104    Dow priduria, kad, remiantis gairių 1 A punkto trečia įtrauka, Komisija galėjo įmones diferencijuoti, atsižvelgdama į jų padaryto pažeidimo labai sunkių pažeidimų kategorijoje pobūdį. Todėl Komisija turi atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes.

105    Komisija prašo atmesti trečiojo ieškinio pagrindo pirmąją dalį. Visų pirma ji pabrėžia, kad pradinės baudos dydis buvo nustatytas atsižvelgiant į produktų rinkos dydį ir pažeidimo pobūdį.

 Bendrojo Teismo vertinimas

106    Pažeidimų sunkumas turi būti nustatomas atsižvelgiant į daugelį veiksnių, pavyzdžiui, konkrečias bylos aplinkybes, jos kontekstą ir baudų atgrasomąjį poveikį, tačiau privalomo ir baigtinio kriterijų, į kuriuos būtina atsižvelgti, sąrašo nėra (šio sprendimo 78 punkte minėto Teisingumo Teismo sprendimo Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. prieš Komisiją 465 punktas ir 2005 m. birželio 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. prieš Komisiją, C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P–C‑208/02 P ir C‑213/02 P, Rink. p. I‑5425, 241 punktas).

107    Aplinkybėms, į kurias galima atsižvelgti vertinant pažeidimų sunkumą, priklauso kiekvienos įmonės elgesys, vaidmuo, kurį kiekviena iš jų atliko sudarant kartelį, pelnas, kurį šios įmonės gavo iš šio kartelio, įmonių dydis ir atitinkamų prekių vertė, taip pat pavojus, kurį tokio pobūdžio pažeidimai kelia Bendrijos tikslams (žr. 2007 m. sausio 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo Dalmine prieš Komisiją, C‑407/04 P, Rink. p. I‑829, 130 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

108    Be to, gairėse, be kita ko, nustatyta, jog vertinant pažeidimo sunkumą reikia atsižvelgti į jo pobūdį, konkrečią įtaką rinkai, jeigu ji gali būti įvertinta, ir atitinkamos geografinės rinkos dydį. Taigi pažeidimai yra skirstomi į tris kategorijas: lengvus pažeidimus, sunkius pažeidimus ir labai sunkius pažeidimus (gairių 1 A punkto pirma ir antra pastraipos).

109    Šiuo atveju Komisija ginčijamame sprendime iš pradžių pripažįsta, kad atitinkamos įmonės sudarė susitarimus dėl tikslinių kainų ir rinkos pasidalijimo bei keitėsi svarbia komercine informacija. Anot Komisijos, šios praktikos pagal savo pobūdį yra labai sunkūs pažeidimai (ginčijamo sprendimo 461 konstatuojamoji dalis ir rezoliucinės dalies 1 straipsnis). Tada Komisija nurodo, kad nebuvo įmanoma įvertinti kartelio konkretaus poveikio EEE rinkai. Komisija taip pat pridūrė, kad nors nebuvo įmanoma įvertinti kartelio konkretaus poveikio, atitinkamos įmonės įgyvendino nagrinėjamus susitarimus ir todėl jie turėjo poveikio rinkai. Pabaigoje Komisija nurodo, kad nustatydama baudų dydžius ji neatsižvelgs į poveikį rinkai (ginčijamo sprendimo 462 konstatuojamoji dalis). Galiausiai Komisija pažymi, kad pažeidimas apima visą EEE teritoriją (ginčijamo sprendimo 463 konstatuojamoji dalis). Dėl šių priežasčių Komisija konstatuoja, kad nagrinėjamą pažeidimą galima kvalifikuoti kaip labai sunkų (ginčijamo sprendimo 464 konstatuojamoji dalis).

110    Be to, Komisija diferencijavo atitinkamas įmones remdamasi bendra jų apyvarta BK ir SBK srityje 2001 m., t. y. paskutiniaisiais ištisais pažeidimo vykdymo metais, išskyrus Shell atveju (1998 m.) ir Stomil atveju (1999 m). Atitinkamas įmones Komisija suskirstė į penkias kategorijas, o Dow priskyrė antrajai (41 mln. EUR pradinė bauda) (ginčijamo sprendimo 465–473 konstatuojamosios dalys).

111    Dow neginčija Komisijos išvados, kad nagrinėjamą pažeidimą galima kvalifikuoti kaip labai sunkų, kaip tai suprantama pagal gaires, tačiau ginčija pradinės baudos dydį ir, be kita ko, teigia, jog nagrinėjamam karteliui būdingas nedidelis formalumas.

112    Pirma, šiuo klausimu reikia priminti, kad, remiantis gairių 1 A punktu, už labai sunkų pažeidimą gali būti skirta didesnė nei 20 mln. EUR bauda ir pažymėti, kad Dow paskirtą pradinę baudą lemia tam tikri veiksniai, visų pirma šios įmonės BK ir SBK pardavimo sandorių vertė EEE teritorijoje 2001 m. (t. y. 126,93 mln. EUR) (ginčijamo sprendimo 469 konstatuojamoji dalis).

113    Antra, reikia konstatuoti, jog savo ieškiniu Dow neginčija to, kad kartelis turėjo neteisėtą tikslą, kaip nurodyta ginčijamame sprendime, visų pirma jo rezoliucinės dalies 1 straipsnyje, t. y. nustatyti tikslines kainas, pasidalyti rinką ir keistis svarbia komercine informacija. Todėl atsižvelgiant į tai, kad karteliu tuo pat metu buvo siekiama daug tikslų, net jeigu kartelis buvo palyginti neformalus, vis dėlto jis buvo gerai parengtas (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 88 punkte minėto Sprendimo Groupe Danone prieš Komisiją 149 punktą). Konkrečiai kalbant apie argumentą, kad nėra priverstinio vykdymo mechanizmų, užtikrinančių susitarimo praktikų laikymąsi ir įgyvendinimą, ir darant prielaidą, jog Dow teiginys šiuo atžvilgiu yra įrodytas ir į jį galima atsižvelgti, reikia priminti, kad Dow neginčija Komisijos išvados, jog nagrinėjamą pažeidimą galima kvalifikuoti kaip labai sunkų, kaip tai suprantama pagal gaires. Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad atitinkamos įmonės susitarė nustatyti tikslines kainas, pasidalyti klientus agresyvios konkurencijos atsisakymo susitarimais ir keistis svarbia informacija apie kainas, konkurentus ir klientus. Be to, nagrinėjamas kartelis apėmė visą EEE teritoriją. Toliau reikia pažymėti, kad Dow skirta bauda neviršija Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalyje numatytos 10 % jos visos apyvartos, pasiektos per ankstesnius ūkinius metus, maksimalios ribos, kuria siekiama išvengti to, kad susijusi įmonė neturės galimybės sumokėti atitinkamos baudos (šiuo klausimu žr. 1983 m. birželio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Musique Diffusion française ir kt. prieš Komisiją, 100/80–103/80, Rink. p. 1825, 119 punktą). Be to, primintina, kad vertinant pažeidimo sunkumą reikia atlikti bendrą vertinimą, atsižvelgiant į visas reikšmingas bylos aplinkybes. Šioje byloje atsižvelgdamas į ginčijamame sprendime Komisijos pateiktus įrodymus Bendrasis Teismas konstatuoja, jog Dow nurodyta aplinkybė, darant prielaidą, kad ji įrodyta, neturi įtakos Komisijos nustatytam pradinės baudos dydžiui.

114    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, trečiojo Dow ieškinio pagrindo pirmoji dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta.

b)     Dėl antrosios–šeštosios dalių, susijusių su klaidingu pradinių baudų diferencijavimu

 Šalių argumentai

115    Trečiojo ieškinio pagrindo antrąja dalimi Dow teigia, jog Komisija diferencijavo pradines baudas tam, kad „būtų atsižvelgta į konkrečią kiekvienos įmonės reikšmę, taigi – į jos neteisėtų veiksmų tikrąjį poveikį konkurencijai“ (ginčijamo sprendimo 466 konstatuojamoji dalis). Tačiau ginčijamo sprendimo 462 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodo, kad „neįmanoma išmatuoti susitarimų, kuriais įvykdomas pažeidimas, visumos tikrojo poveikio EEE rinkai“. Taigi Komisijos teiginiai yra prieštaraujantys. Kai negalima išmatuoti pažeidimo poveikio, o taip yra šiuo atveju, nėra jokio pagrindo individualių baudų grįsti tariama „galimybe“ padaryti žalos, kaip savo rašytinėse pastabose teigia Komisija. Šiuo atžvilgiu gairių 1 A punkto ketvirta pastraipa turi būti aiškinama kartu su šešta to paties punkto pastraipa. Dow priduria, kad bylose, kuriose buvo priimti Komisijos rašytinėse pastabose minimi 2003 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Daesang ir Sewon Europe prieš Komisiją (T‑230/00, Rink. p. II‑2733) ir 2006 m. rugsėjo 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Archer Daniels Midland prieš Komisiją (T‑329/01, Rink. p. II‑3255), poveikis rinkai buvo konstatuotas.

116    Trečiojo ieškinio pagrindo trečiąja dalimi Dow nurodo, kad, remiantis gairių 1 A punktu, Komisija privalo įvertinti „konkretų poveikį“ (kai jį galima pamatuoti), kurį pažeidimas daro rinkai. Šią pareigą Bendrasis Teismas patvirtino 2003 m. liepos 9 d. Sprendime Archer Daniels Midland ir Archer Daniels Midland Ingredients prieš Komisiją (T‑224/00, Rink. p. II‑2597) ir 2006 m. balandžio 5 d. Sprendime Degussa prieš Komisiją (T‑279/02, Rink. p. II‑897). Šiuo atveju Komisija neįvertino pažeidimo tikrojo poveikio rinkai (ginčijamo sprendimo 462 konstatuojamoji dalis). Tačiau toje pačioje konstatuojamojoje dalyje ji daro išvadą, kad pažeidimas „iš tikrųjų turėjo poveikio rinkai, net jeigu konkretų jo poveikį sunku išmatuoti“. Iš 2005 m. liepos 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Scandinavian Airlines System prieš Komisiją (T‑241/01, Rink. p. II‑2917) ir šio sprendimo 88 punkte minėto Sprendimo Groupe Danone prieš Komisiją, kurie minimi ginčijamame sprendime, matyti, kad Komisija gali nustatyti tikrąjį pažeidimo poveikį paprasčiausiai įvertinusi poveikio tikimybę arba įrodžiusi, kad pažeidimas buvo įgyvendintas. Šioje byloje Komisija nevertina poveikio tikimybės ir taip pat neįrodo, kad antikonkurencinis susitarimas buvo įgyvendintas (nors ji ir bandė įrodyti, kad pažeidimas buvo įgyvendintas pateikdama pirmąjį pranešimą apie kaltinimus). Ginčijamo sprendimo 462 konstatuojamojoje dalyje pateikto Komisijos teiginio, kad „Europos gamintojai įgyvendino antikonkurencinius susitarimus“, nepatvirtina jokie įrodymai. Ginčijamo sprendimo 148 ir 203 konstatuojamosios dalys, į kurias savo rašytinėse pastabose Komisija pateikia nuorodą, visiškai neįrodo kokio nors įgyvendinimo, tačiau patvirtina tik nesėkmingus bandymus, kurių vienas susijęs su įmone, kurios atžvilgiu procedūra buvo nutraukta (Dwory).

117    Trečiojo ieškinio pagrindo ketvirtąja dalimi Dow tvirtina, kad buvo pažeista jos teisė būti išklausytai ir šiuo atžvilgiu pabrėžia, jog pirmajame Komisijos pranešime apie kaltinimus buvo tam tikrų „ekonominių įrodymų“, susijusių su pagal kartelį vykdomos veiklos poveikiu. Tačiau Komisija atšaukė minėtą pranešimą po to, kai tam tikros susijusios įmonės, įskaitant Dow, užginčijo įrodomąją minėtų įrodymų vertę. Antrajame pranešime apie kaltinimus, kuriuo grindžiamas ginčijamas sprendimas, šiuo klausimu jokių įrodymų nėra. Jame taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad antikonkurencinių susitarimų įgyvendinimas turėjo poveikio rinkai. Antrojo pranešimo apie kaltinimus punktai, kuriuos Komisija mini savo rašytinėse pastabose, šiuo atžvilgiu nėra reikšmingi. Todėl Dow neturėjo galimybės pareikšti savo nuomonės apie galimą kartelio poveikį rinkai. Vis dėlto Komisija preziumavo, kad kartelis turėjo poveikio rinkai, kai diferencijuotai vertino ginčijamo sprendimo adresates.

118    Atsižvelgdama į argumentus, išdėstytus pagal antrąją–ketvirtąją trečiojo ieškinio pagrindo dalis, Dow daro išvadą, kad Komisija negalėjo nustatyti atitinkamoms įmonėms skirtų baudų skirtingų pradinių dydžių. Šiuo atveju Komisija turėjo nustatyti vienodą pradinį dydį. Kadangi Stomil buvo nustatyta 5,5 mln. EUR dydžio pradinė bauda ir laikoma, kad ši bauda atitinka objektyvų kartelio sunkumą, nėra jokio pagrindo Dow nustatyti didesnę pradinę baudą.

119    Trečiojo ieškinio pagrindo penktąja dalimi, kuri pateikta papildomai, Dow teigia, kad jei turėtų būti laikoma, jog Komisija galėjo diferencijuoti ginčijamo sprendimo adresates siekdama atsižvelgti į tikrąjį poveikį konkurencijai, ji klaidingai rėmėsi Dow 2001 m. pasiekta BK ir SBK pardavimų apyvarta. Komisija neatsižvelgia į tai, kad Dow apyvarta gerokai padidėjo tik nuo 1999 m. birželio mėn., kai ji įgijo Shell „sintetinio kaučiuko“ veiklą. Maždaug pusę pažeidimo vykdymo laikotarpio Dow padėtis rinkoje buvo daug silpnesnė. Dow pabrėžia, kad ginčijamo sprendimo 479 konstatuojamojoje dalyje Komisija, siekdama apskaičiuoti padidinimą, susijusį su pažeidimo trukme, atsižvelgė į tai, kad pirmaisiais minėto pažeidimo vykdymo metais Dow nepriklausė Shell veikla, susijusi su BK ir SBK, tačiau tai yra atskiras klausimas. Dow priduria, kad perimdama Shell veiklą ji nežinojo apie pažeidimą ir todėl neturi prisiimti didesnės atsakomybės. Be to, šio sprendimo 44 punkte minėtame Sprendime Stora Kopparbergs Bergslags prieš Komisiją Teisingumo Teismas pažymėjo, kad negalima pripažinti bendrovės atsakomybės už pažeidimus, padarytus bendrovės, kurią ji įgijo, jei šie pažeidimai buvo padaryti prieš šį įsigijimą, remiantis vien tuo, kad pati įgijėja tuo metu dalyvavo kartelyje. Tuo remdamasi Dow daro išvadą, kad apskaičiuodama pradinės baudos dydį Komisija taip pat turėjo atsižvelgti į pardavimo kiekių padidėjimą, remdamasi apyvarta, kurią Dow realizavo 1998 ir 2001 m., ir tada apskaičiuoti jos vidurkį. Šiuo klausimu Dow pažymi, kad jos 1998 m. apyvarta buvo daug mažesnė nei Shell apyvarta. Imdama Dow 2001 m. realizuotą apyvartą kaip viso pažeidimo vykdymo laikotarpio pagrindą Komisija Dow diskriminavo Shell atžvilgiu. Atsižvelgdama į 1998 m. apyvartą ir savo siūlomą metodą, Dow daro išvadą, kad jai turi būti nustatyta 32,4 mln. EUR dydžio pradinė bauda.

120    Trečiojo ieškinio pagrindo šeštąja dalimi Dow tvirtina, kad darant prielaidą, jog Komisija galėjo diferencijuoti ginčijamo sprendimo adresates tam, kad atsižvelgtų į tikrąjį poveikį konkurencijai, vis dėlto reikia pripažinti, kad Komisija šiai aplinkybei suteikė pernelyg didelę reikšmę. Kaip pati Komisija pripažįsta ginčijamo sprendimo 461 konstatuojamojoje dalyje, svarbiausias veiksnys siekiant nustatyti pradinės baudos dydį yra pažeidimo objektyvus sunkumas (arba pobūdis). Šiuo atveju Komisija Dow nustatė šešis kartus didesnę pradinę baudą nei Stomil, remdamasi vien tariamu Dow dalyvavimo darant pažeidimą tikrojo poveikio skirtumu. Šis aspektas visiškai uždengia pažeidimo sunkumą kaip veiksnį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant baudą, nors tikrasis poveikis, nebent dalyvis atliko specifinį vaidmenį, turi būti toks pats visų įmonių atveju. Dow priduria, kad trečiojo ieškinio pagrindo šeštoji dalis neapima dauginimo koeficientų, turinčių atgrasomąjį poveikį, taikymo, priešingai nei savo rašytinėse pastabose leidžia suprasti Komisija.

121    Komisija prašo atmesti trečiojo ieškinio pagrindo antrąją–šeštąją dalis. Iš esmės ji mano, kad nepadarė klaidos diferencijuodama pradines baudas.

 Bendrojo Teismo vertinimas

–       Dėl trečiojo ieškinio pagrindo antrosios–ketvirtosios dalių

122    Gairėse pažeidimai yra skirstomi į tris kategorijas: lengvus, sunkius ir labai sunkius (gairių 1 A punkto pirma ir antra pastraipos). Be to, norint diferencijuoti įmones, remiantis gairių 1 A punkto trečia, ketvirta ir šešta pastraipomis, reikia nustatyti, kiek kiekviena įmonė individualiai, atsižvelgiant į jos faktinę ekonominę galią, prisidėjo prie kartelio sėkmės, ir priskirti ją atitinkamai kategorijai (šiuo klausimu žr. 2005 m. birželio 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Tokai Carbon ir kt. prieš Komisiją, T‑71/03, T‑74/03, T‑87/03 ir T‑91/03, 225 punktą; taip pat žr. 2008 m. birželio 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Hoechst prieš Komisiją, T‑410/03, Rink. p. II‑881, 360 punktą).

123    Kiekvienos įmonės, atsižvelgiant į jos faktinę ekonominę galią, individualų prisidėjimą prie kartelio sėkmės reikia skirti nuo pažeidimo konkretaus poveikio, minimo gairių 1 a punkto pirmoje pastraipoje. Pastaruoju atveju į pažeidimo konkretų poveikį, kai jį galima pamatuoti, atsižvelgiama siekiant pažeidimą kvalifikuoti kaip lengvą, sunkų ar labai sunkų. Į kiekvienos įmonės individualų prisidėjimą atsižvelgiama siekiant subalansuoti konkrečias sumas, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą.

124    Vadinasi, net ir nesant pažeidimo konkretaus poveikio, kurį būtų galima išmatuoti, remiantis gairių 1 A punkto trečia, ketvirta ir šešta pastraipomis, Komisija, kvalifikavusi pažeidimą kaip lengvą, sunkų ar labai sunkų, gali nuspręsti diferencijuotai vertinti atitinkamas įmones.

125    Todėl Dow argumentai, pateikti trečiojo ieškinio pagrindo antrąja–ketvirtąja dalimis, negali turėti įtakos kvalifikavimui, kurį Komisija atliko konkrečioje, t. y. labai sunkių pažeidimų, kategorijoje.

126    Bet kuriuo atveju, kaip paminėta šio sprendimo 113 punkte, savo ieškinyje Dow neginčija to, kad kartelis, nurodytas ginčijamame sprendime, visų pirma jo rezoliucinės dalies 1 straipsnyje, yra neteisėtas. Šiuo atžvilgiu iš gairėse pateikto labai sunkių pažeidimų aprašymo matyti, kad susitarimai arba suderinti veiksmai, kuriais kaip šiuo atveju siekiama, be kita ko, nustatyti tikslines kainas arba pasidalyti rinkos dalis, vien dėl savo pobūdžio gali būti kvalifikuojami kaip „labai sunkūs“, ir nėra reikalo, kad Komisija įrodytų konkretų pažeidimo poveikį rinkai (šiuo klausimu žr. 2009 m. rugsėjo 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo Prym ir Prym Consumer prieš Komisiją, C‑534/07 P, Rink. p. I‑7415, 75 punktą; taip pat žr. šio sprendimo 89 punkte minėto Sprendimo Brasserie nationale ir kt. prieš Komisiją 178 punktą ir šio sprendimo 122 punkte minėto Sprendimo Hoechst prieš Komisiją 345 punktą). Be to, pagal nusistovėjusią teismo praktiką horizontalūs susitarimai dėl kainų priskiriami prie sunkiausių Bendrijos konkurencijos teisės pažeidimų ir todėl vien dėl šios aplinkybės gali būti kvalifikuojami kaip labai sunkūs (šiuo klausimu žr. 2001 m. liepos 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Tate & Lyle ir kt. prieš Komisiją, T‑202/98, T‑204/98 ir T‑207/98, Rink. p. II‑2035, 103 punktą ir šio sprendimo 88 punkte minėto Sprendimo Groupe Danone prieš Komisiją 147 punktą).

127    Taigi Komisija nepadarė klaidos, kai nusprendė, kad nagrinėjamos praktikos pagal savo pobūdį yra labai sunkūs pažeidimai, neatsižvelgdama į konkretų pažeidimo poveikį rinkai. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, priešingai nei iš esmės teigia Dow, ginčijamo sprendimo 462 konstatuojamojoje dalyje Komisija aiškiai nurodė, jog nustatydama baudų dydžius ji neatsižvelgs į konkretų pažeidimo poveikį rinkai.

128    Kiek tai susiję su argumentu, kad buvo pažeista Dow teisė būti išklausytai, reikia priminti, jog pagal šį principą, be kita ko, reikalaujama, kad pranešime apie kaltinimus, kurį Komisija skiria įmonei, kurią ji planuoja bausti už konkurencijos taisyklių pažeidimą, būtų nurodyti jos atžvilgiu pripažinti esminiai elementai, kaip antai faktai, kuriais kaltinama, jų kvalifikavimas ir įrodymai, kuriais Komisija remiasi, kad ši įmonė turėtų galimybę veiksmingai pateikti savo argumentus per jos atžvilgiu pradėtą administracinę procedūrą (žr. 2003 m. spalio 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo Arbed prieš Komisiją, C‑176/99 P, Rink. p. I‑10687, 20 punktą ir nurodytą teismo praktiką). Kalbant konkrečiau apie baudų apskaičiavimą, reikia pažymėti, kad Komisija įvykdo savo pareigą užtikrinti įmonių teisę būti išklausytoms, jei pranešime apie kaltinimus aiškiai pažymi, jog įvertins, ar reikia skirti baudas atitinkamoms įmonėms, ir nurodo pagrindines faktines ir teisines aplinkybes, kurios gali lemti baudos skyrimą, kaip antai tariamo pažeidimo sunkumą bei trukmę ir tai, kad pažeidimas buvo padarytas „tyčia arba dėl aplaidumo“. Taip Komisija šioms įmonėms suteikia informacijos, kurios reikia norint apsiginti ne tik nuo pažeidimo konstatavimo, bet ir nuo baudos skyrimo (šio sprendimo 106 punkte minėto Sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. prieš Komisiją 428 punktas; žr. 2002 m. kovo 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo LR AF 1998 prieš Komisiją, T‑23/99, Rink. p. II‑1705, 199 punktą ir nurodytą teismo praktiką ir šio sprendimo 122 punkte minėto Sprendimo Tokai Carbon ir kt. prieš Komisiją 139 punktą). Nagrinėjamu atveju pakanka konstatuoti, kad nustatydama pažeidimo sunkumą Komisija neatsižvelgė į kartelio poveikį rinkai (ginčijamo sprendimo 462 konstatuojamoji dalis). Tokiomis aplinkybėmis Dow šiuo atžvilgiu negali turėti jokios teisės būti išklausyta.

129    Todėl Dow argumentai, pateikti trečiojo ieškinio pagrindo antrojoje–ketvirtojoje dalyse, bet kuriuo atveju yra visiškai nepagrįsti.

130    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, trečiojo Dow ieškinio pagrindo antroji–ketvirtoji dalys turi būti atmestos kaip nepagrįstos.

–       Dėl trečiojo ieškinio pagrindo penktosios dalies, kuri pateikta papildomai

131    Remiantis gairių 1 A punkto trečia, ketvirta ir šešta pastraipomis, įmonių diferencijavimas reiškia nustatymą, kiek kiekviena įmonė, atsižvelgiant į jos faktinę ekonominę galią, individualiai prisidėjo prie kartelio sėkmės, siekiant ją priskirti atitinkamai kategorijai (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 122 punkte minėto Sprendimo Tokai Carbon ir kt. prieš Komisiją 225 punktą; taip pat žr. šio sprendimo 122 punkte minėto Sprendimo Hoechst prieš Komisiją 360 punktą). Konkrečiai kalbant apie gairių 1 A punkto šeštą pastraipą, pažymėtina, kad pagal ją leidžiama atsižvelgti į „kiekvienos įmonės neteisėtų veiksmų konkrečią reikšmę, taigi ir į tikrąjį poveikį konkurencijai, visų pirma tuo atveju, kai labai skiriasi to paties tipo pažeidimus padariusių įmonių dydis“. Tokiomis aplinkybėmis, kai Komisija skirsto įmones į kategorijas, ji turi laikytis vienodo požiūrio principo, pagal kurį panašias situacijas draudžiama vertinti skirtingai, o skirtingas situacijas – vienodai, nebent toks skirtingas vertinimas yra objektyviai pateisinamas (2003 m. kovo 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo CMA CGM ir kt. prieš Komisiją, T‑213/00, Rink. p. II‑913, 406 punktas; 2004 m. balandžio 29 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Tokai Carbon ir kt. prieš Komisiją, T‑236/01, T‑239/01, T‑244/01–T‑246/01, T‑251/01 ir T‑252/01, Rink. p. II‑1181, 219 punktas ir šio sprendimo 116 punkte minėto Sprendimo Degussa prieš Komisiją 324 punktas). Be to, remiantis teismo praktika, baudų dydis turi būti bent jau proporcingas veiksniams, į kuriuos atsižvelgiama vertinant pažeidimo sunkumą (šio sprendimo 126 punkte minėto Sprendimo Tate & Lyle ir kt. prieš Komisiją 106 punktas; minėto 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Tokai Carbon ir kt. prieš Komisiją 219 punktas ir šio sprendimo 116 punkte minėto Sprendimo Degussa prieš Komisiją 324 punktas). Todėl tuo atveju, kai nustatydama baudų dydžius Komisija atitinkamas įmones suskirsto į kategorijas, kiekvienos taip nustatytos kategorijos ribos turi būti nuoseklios ir objektyviai pateisinamos (minėto Sprendimo CMA CGM ir kt. prieš Komisiją 416 punktas ir šio sprendimo 116 punkte minėto Sprendimo Degussa prieš Komisiją 325 punktas). Galiausiai, remiantis nusistovėjusia teismo praktika, tarp veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama vertinant pažeidimo sunkumą, atitinkamais atvejais gali būti prekių, kurios yra pažeidimo objektas, kiekis ir vertė, taip pat įmonės dydis ir ekonominė galia, taigi – poveikis, kurį ši įmonė gali daryti rinkai. Viena vertus, tai reiškia, kad nustatydama baudos dydį Komisija gali atsižvelgti tiek į bendrą įmonės apyvartą, kuri yra jos dydžio ir ekonominės galios rodiklis (nors ir apytikris bei netobulas), tiek į šios apyvartos dalį, kurią lemia prekių, kurios yra pažeidimo objektas, pardavimas ir kuri dėl šios priežasties gali parodyti pažeidimo mastą. Kita vertus, galima daryti išvadą, kad nei vienai, nei kitai apyvartai negalima suteikti neproporcingai didelės reikšmės, palyginti su kitais vertinimo veiksniais, todėl tinkamo baudos dydžio nustatymas negali būti paprasto bendra apyvarta grindžiamo apskaičiavimo rezultatas (žr. 2009 m. rugsėjo 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Akzo Nobel ir kt. prieš Komisiją, T‑175/05, Rink. p. I‑0000, 139 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

132    Dow ginčija būtent tai, kad naudojama jos 2001 m. apyvarta, susijusi su BK ir SBK. Iš esmės ji teigia, kad ši apyvarta netinkama, nes jos apyvarta atitinkamose rinkose labai padidėjo po to, kai 1999 m. buvo nupirkta Shell veikla minėtose rinkose.

133    Šiuo klausimu reikia pažymėti, jog tiek, kiek siekiant nustatyti skirtinų baudų proporcijas reikia remtis įmonių, dalyvavusių darant tą patį pažeidimą, apyvarta, laikotarpį, į kurį turi būti atsižvelgta, reikia apibrėžti taip, kad gauti skaičiai būtų kuo lengviau palyginami. Tai reiškia, kad konkreti įmonė gali reikalauti, jog Komisija jos atžvilgiu remtųsi kitokiu laikotarpiu nei tas, į kurį atsižvelgiama kitų įmonių atveju, tik jeigu įrodo, kad apyvarta, kurią ji realizavo šiuo laikotarpiu, dėl su ja susijusių aplinkybių neparodo nei tikrojo jos dydžio ir ekonominės galios, nei jos padaryto pažeidimo masto (šio sprendimo 131 punkte minėto 2009 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Akzo Nobel ir kt. prieš Komisiją 142 punktas).

134    Dow nepateikia jokių išsamių įrodymų, išskyrus patvirtinančius tam tikrą jos apyvartos padidėjimą nuo 1999 m. iki 2001 m., kurie įrodytų, kad jos 2001 m. realizuota apyvarta, susijusi su BK ir SBK, neparodo nei tikrojo jos dydžio ir ekonominės galios, nei jos padaryto pažeidimo masto.

135    Išsamumo dėlei reikia pažymėti, kad, atsižvelgiant į Bendrajam Teismui pateiktus įrodymus, Shell veiklos, susijusios su BK ir SBK, nupirkimo tikroji įtaka Dow apyvartai yra neaiški. Konkrečiai kalbant, iš ginčijamo sprendimo 65 konstatuojamojoje dalyje pateiktos 3 lentelės matyti, kad Dow apyvarta, susijusi su BK ir SBK, nuo 1998 m. iki 2000 m. padidėjo 32 mln. EUR, o Shell apyvarta 1999 m. buvo 86 mln. EUR. Tuo pat metu Bayer, kuri neperėmė kurios nors kitos bendrovės veiklos, BK ir SBK apyvarta padidėjo beveik 20 mln. EUR. Maža to, Dow apyvarta, susijusi su BK ir SBK, nuo 2000 m. iki 2001 m., t. y. po to, kai buvo nupirkta Shell veikla, taip pat padidėjo daugiau kaip 23 mln. EUR.

136    Be to, dėl Dow apyvartos padidėjimo po to, kai 1999 m. buvo nupirkta Shell veikla, susijusi su BK ir SBK, jos padėtis kitų konkurentų atžvilgiu nepasikeitė. 2000 ir 2001 m. Dow liko trečioje vietoje pagal apyvartas (po EniChem ir Bayer). Prie tokios pačios išvados būtų prieita ir tuo atveju, jei būtų naudojamas Dow per teismo posėdį siūlytas metodas, t. y. 1998 ir 2001 m. apyvartų vidurkis. Tokiu atveju Dow taip pat būtų po EniChem ir Bayer ir prieš Shell.

137    Taip pat reikia pažymėti, kad Komisija vis dėlto atsižvelgė į konkrečią situaciją, kuria remiasi Dow, kiek tai susiję su baudos padidinimu siekiant atsižvelgti į pažeidimo trukmę. Konkrečiai kalbant, ginčijamo sprendimo 479 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad Dow Chemical turėjo būti pripažinta atsakinga už pažeidimą laikotarpiu nuo 1996 m. liepos 1 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d., t. y. už šešerių metų ir keturių mėnesių laikotarpį. Dėl tokios pažeidimo trukmės pradinė bauda turėtų būti padidinta 60 %. Tačiau siekdama atsižvelgti į tai, kad pirmuosius tris pažeidimo vykdymo metus Dow nepriklausė Shell veikla, susijusi su BK ir SBK, ir į tai, kad Shell taip pat buvo atsakinga už pažeidimą šiuo laikotarpiu, toje pačioje ginčijamo sprendimo konstatuojamojoje dalyje Komisija nusprendė Dow Chemical pradinę baudą padidinti tik 50 %. Komisija į tas pačias aplinkybes atsižvelgė, kai siekdama atsižvelgti į pažeidimo trukmę Dow Deutschland taikytiną padidinimą sumažino nuo 50 iki 40 % (ginčijamo sprendimo 480 konstatuojamoji dalis). Dow nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų manyti, kad Komisija padarė akivaizdžią klaidą, kai pasirinko šį metodą.

138    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, trečiojo Dow ieškinio pagrindo penktoji dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta.

–       Dėl trečiojo ieškinio pagrindo šeštosios dalies

139    Nors Dow argumentai nėra aiškūs, iš jos rašytinių pastabų galima daryti išvadą, kad iš esmės ji mano, jog Komisija pernelyg didelę svarbą suteikė įmonių kartelio dalyvių „specifinei reikšmei“, palyginti su pažeidimo „sunkumu“. Taigi, Dow manymu, negalima pateisinti Komisijos atlikto atitinkamų įmonių diferencijavimo, kai pažeidimo sunkumas visų įmonių atveju vienodas.

140    Konstatuotina, kad Dow iš tikrųjų remiasi vienodo požiūrio principo pažeidimu. Ji neginčija to, kad tarp atitinkamų įmonių egzistuoja skirtumai, kurie kartais yra dideli, kiek tai susiję su jų BK ir SBK apyvarta, realizuota per metus, apie kuriuos kalba Komisija. Be to, iš gairių 1 A punkto šeštos pastraipos aiškiai matyti, jog Komisija gali subalansuoti baudos dydį, kad būtų atsižvelgta į kiekvienos įmonės neteisėtų veiksmų konkrečią reikšmę.

141    Todėl nustatydama didesnę pradinę baudą įmonėms, kurios atitinkamoje rinkoje užima santykinai svarbesnę padėtį nei kitos įmonės, Komisija atsižvelgė į faktinį poveikį, kurį įmonė darė šiai rinkai. Šis elementas yra įmonių, atitinkamoje rinkoje užimančių santykinai svarbesnę padėtį nei kitos įmonės, didesnės atsakomybės už sudarant slaptą kartelį padarytą žalą konkurencijai ir galiausiai vartotojams išraiška (2006 m. rugsėjo 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Jungbunzlauer prieš Komisiją, T‑43/02, Rink. p. II‑3435, 230 punktas).

142    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, trečiojo Dow ieškinio pagrindo šeštoji dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta.

c)     Dėl septintosios ir aštuntosios dalių, susijusių su neteisėtu dauginimo koeficiento, turinčio atgrasomąjį poveikį, taikymu

 Šalių argumentai

143    Trečiojo ieškinio pagrindo septintąja dalimi Dow teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog ginčijamas sprendimas neturėjo būti adresuotas Dow Chemical (pirmasis ieškinio pagrindas), siekdama nustatyti dauginimo koeficientą, turintį atgrasomąjį poveikį, Komisija turėjo atsižvelgti ne į šios bendrovės apyvartą, o tik į Dow Chemical dukterinių bendrovių, tiesiogiai dalyvavusių darant pažeidimą, apyvartą. Tuo remdamasi Dow daro išvadą, kad Komisija jai turėjo taikyti dauginimo koeficientą, artimą vienetui. Taigi trims jos grupės bendrovėms skirtos baudos turi būti atitinkamai sumažintos.

144    Trečiojo ieškinio pagrindo aštuntąja dalimi Dow teigia, kad net jeigu turėjo būti atsižvelgta į Dow Chemical apyvartą, Komisijos parinktas dauginimo koeficientas 1,75 yra per didelis. Lyginant su dauginimo koeficientais, pritaikytais EniChem (2) ir Shell (3), Dow dauginimo koeficientas turi būti mažesnis, atsižvelgiant į tai, kad abiejų minėtų bendrovių apyvarta buvo daug didesnė. Konkrečiai kalbant, Dow pabrėžia, kad Komisija Shell pritaikė dauginimo koeficientą, kuris, palyginti su jai pritaikytuoju, yra penkis kartus didesnis nei Dow ir Bayer pritaikytų dauginimo koeficientų skirtumas. Tačiau Shell ir Dow apyvartų skirtumas yra 20 kartų didesnis už Dow ir Bayer apyvartų skirtumą. Be to, Dow pateikia nuorodą į šio sprendimo 131 punkte minėtą 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimą Tokai Carbon ir kt. prieš Komisiją ir Sprendimą Degussa prieš Komisiją (šio sprendimo 116 punktas) ir teigia, kad buvo pažeistas proporcingumo principas, nes jai ir EniChem, kurios apyvarta maždaug du kartus didesnė už Dow Chemical apyvartą, nustatyti dauginimo koeficientai skiriasi tik 0,25 punkto. Palyginimui – Dow dauginimo koeficientas yra 0,25 punkto didesnis už Bayer dauginimo koeficientą, nors Dow Chemical apyvarta nėra dvigubai didesnė už Bayer apyvartą. Todėl Dow dauginimo koeficientas turėjo būti artimesnis Bayer dauginimo koeficientui, t. y. artimesnis 1,5. Taip pat ir šiuo atveju Dow skirtos baudos turi būti atitinkamai sumažintos.

145    Komisija prašo atmesti trečiojo ieškinio pagrindo septintąją ir aštuntąją dalis. Ji teigia, kad nepadarė klaidos taikydama dauginimo koeficientą, turintį atgrasomąjį poveikį.

 Bendrojo Teismo vertinimas

146    Trečiojo Dow ieškinio pagrindo septintoji dalis grindžiama argumentais, išdėstytais pirmuoju ieškinio pagrindu. Kadangi pirmasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas, atitinkamai ir trečiojo Dow ieškinio pagrindo septintąją dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

147    Kalbant apie trečiojo Dow ieškinio pagrindo aštuntąją dalį, reikia priminti, jog gairėse yra numatyta, kad, be pažeidimo pobūdžio, jo konkrečios įtakos rinkai ir šios rinkos geografinio dydžio, būtina atsižvelgti į faktinę ekonominę pažeidėjų galimybę padaryti pastebimos žalos kitiems ūkio subjektams ir visų pirma vartotojams bei nustatyti tokio dydžio baudą, kuri turėtų pakankamą atgrasomąjį poveikį (gairių 1 A punkto ketvirta pastraipa).

148    Komisijos įgaliojimai skirti baudas įmonėms, kurios tyčia arba dėl neatsargumo pažeidžia EB 81 straipsnio nuostatas, yra viena iš Komisijai suteiktų priemonių, kad ji galėtų vykdyti jai Bendrijos teisės patikėtą kontrolės funkciją – užduotį, apimančią pareigą vykdyti bendrą politiką, kurios tikslas yra konkurencijos srityje taikyti Sutartyje nustatytus principus ir dėl to reguliuoti įmonių elgesį. Darytina išvada, jog vertindama pažeidimo sunkumą baudos dydžiui nustatyti Komisija turi rūpintis, kad jos veiksmai turėtų atgrasomąjį poveikį, visų pirma dėl tokių pažeidimų, kurie ypač kenkia Bendrijos tikslams įgyvendinti (šio sprendimo 113 punkte minėto Sprendimo Musique Diffusion française ir kt. prieš Komisiją 105 ir 106 punktai; 2002 m. kovo 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ABB Asea Brown Boveri prieš Komisiją, T‑31/99, Rink. p. II‑1881, 166 punktas ir šio sprendimo 88 punkte minėto Sprendimo Groupe Danone prieš Komisiją 169 punktas).

149    Dėl to reikalaujama, kad baudos dydis būtų koreguojamas atsižvelgiant į siekiamą poveikį įmonei, kuriai ji yra skirta, ir kad bauda nebūtų nereikšminga arba, atvirkščiai, pernelyg didelė, pirmiausia atsižvelgiant į šios įmonės finansines galimybes, kaip reikalaujama dėl, pirma, būtinybės užtikrinti baudos veiksmingumą ir, antra, proporcingumo principo paisymo. Didelė įmonė, kuri turi didelių finansinių išteklių, palyginti su kitais kartelio dalyviais, gali lengviau surinkti baudai sumokėti būtinas lėšas, o siekiant atgrasomojo poveikio ši aplinkybė pateisina tai, kad skiriama, visų pirma pritaikius dauginimo koeficientą, bauda, kuri yra proporcingai didesnė nei bauda, už tą patį pažeidimą skirta tokių lėšų neturinčiai įmonei (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 131 punkte minėto 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Tokai Carbon ir kt. prieš Komisiją 241 ir 243 punktus; taip pat žr. šio sprendimo 148 punkte minėto Pirmosios instancijos teismo Sprendimo ABB Asea Brown Boveri prieš Komisiją 170 punktą ir 2006 m. kovo 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo BASF prieš Komisiją, T‑15/02, Rink. p. II‑497, 235 punktą).

150    Reikia pridurti, kad Teisingumo Teismas ypač pabrėžė, jog nustatant baudos dydį svarbu atsižvelgti į kiekvienos kartelyje dalyvaujančios įmonės bendrą apyvartą (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 78 punkte minėto Sprendimo Sarrió prieš Komisiją 85 ir 86 punktus ir 2005 m. liepos 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Acerinox prieš Komisiją, C‑57/02 P, Rink. p. I‑6689, 74 ir 75 punktus; taip pat žr. 2006 m. birželio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Showa Denko prieš Komisiją, C‑289/04 P, Rink. p. I‑5859, 17 punktą).

151    Galiausiai reikia pabrėžti, kad atgrasymo tikslu, kurio nustatydama baudos dydį gali siekti Komisija, norima užtikrinti, kad įmonės veikdamos Bendrijoje ar EEE laikytųsi Sutartyje įtvirtintų konkurencijos taisyklių. Tai reiškia, kad atgrasymo veiksnys, kuris gali būti įtrauktas į baudos apskaičiavimą, vertinamas atsižvelgiant į daugelį elementų, o ne tik į konkrečią atitinkamos įmonės padėtį. Šis principas taikomas, be kita ko, tuo atveju, kai Komisija nustato „atgrasomąjį poveikį turintį daugiklį“, kuris turi įtakos įmonei paskirtai baudai (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 150 punkte minėto Sprendimo Showa Denko prieš Komisiją 23 ir 24 punktus).

152    Šioje byloje Komisija nurodė, kad labai sunkių pažeidimų kategorijoje sankcijų skalė leido nustatyti tokio dydžio baudas, kurios užtikrino pakankamai atgrasantį jų pobūdį, turint omenyje kiekvienos įmonės dydį. Atsižvelgdama į pasaulines atitinkamų įmonių apyvartas, pasiektas per 2005 m., Komisija pažymėjo, kad buvo didelis skirtumas tarp, viena vertus, Kaučuk dydžio (2,718 mlrd. EUR apyvarta) ir Stomil dydžio (38 mln. EUR apyvarta) ir, kita vertus, kitų atitinkamų įmonių dydžio, visų pirma Bayer (27,383 mlrd. EUR apyvarta), t. y. pirmosios iš ginčijamame sprendime minimų didelių įmonių. Tuo remdamasi ir atsižvelgdama į šios bylos aplinkybes Komisija konstatavo, kad Kaučuk ir Stomil neturi būti taikomas joks dauginimo koeficientas, turintis atgrasomąjį poveikį, o Bayer reikia taikyti dauginimo koeficientą 1,5. Galiausiai, remdamasi tomis pačiomis išvadomis ir atsižvelgdama į šios bylos aplinkybes, Komisija Dow pritaikė dauginimo koeficientą 1,75 (37,221 mlrd. EUR apyvarta), EniChem – dauginimo koeficientą 2 (73,738 mlrd. EUR apyvarta), o Shell – dauginimo koeficientą 3 (246,549 mlrd. EUR apyvarta) (ginčijamo sprendimo 474 konstatuojamoji dalis).

153    Tiek, kiek Dow savo argumentuose nurodo, kad buvo pažeistas vienodo požiūrio principas, reikia pažymėti, kad iš ginčijamo sprendimo matyti, jog atgrasomąjį poveikį turinčius dauginimo koeficientus Komisija nustatė atsižvelgdama į santykinį atitintamų įmonių dydį. Dow neginčija Komisijos ginčijamame sprendime minimų apyvartų. Konkrečiai kalbant, ji neginčija to, kad 2005 m. ji buvo didesnė už Bayer ir mažesnė už EniChem. Todėl nuoseklu ir objektyviai pateisinama yra tai, kad atgrasomąjį poveikį turintis dauginimo koeficientas, pagal kurį apskaičiuojamos Dow skirtos baudos, yra didesnis už tą, pagal kurį apskaičiuojama Bayer skirta bauda, ir mažesnis už tą, pagal kurį apskaičiuojama EniChem skirta bauda.

154    Be to, reikia pabrėžti, kad 2005 m. Bayer pasaulinė apyvarta buvo 27,383 mlrd. EUR, o Dow – 37,221 mlrd. EUR (t. y. 35,93 % didesnė nei Bayer). Tokiomis aplinkybėmis tai, kad Dow baudoms pritaikytas dauginimo koeficientas buvo padidintas 16,66 %, palyginti su pritaikytuoju Bayer baudai (1,75 ir 1,5), nėra vienodo požiūrio principo pažeidimas. Atvirkščiai, tuo remdamasi Komisija Dow galėjo pritaikyti dar didesnį dauginimo koeficientą. Kalbant apie likusius argumentus, tiek, kiek jais Dow Bendrojo Teismo prašo patikrinti didelėms įmonėms, su kuriomis Dow atlieka palyginimus, nustatytų baudų dydžių teisėtumą, visų pirma kiek tai susiję su EniChem pritaikytu dauginimo koeficientu, pažymėtina, kad iš ginčijamo sprendimo matyti, jog Dow dauginimo koeficientas buvo apskaičiuotas remiantis Bayer pritaikytu dauginimo koeficientu, o ne pritaikytaisiais EniChem ar Shell. Taigi Dow argumentai šiuo klausimu yra netinkami. Be to, reikia pabrėžti, kad Komisija turi diskreciją nustatydama baudos dydį ir neturi taikyti konkrečios matematinės formulės (žr. 2006 m. liepos 4 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Hoek Loos prieš Komisiją, T‑304/02, Rink. p. II‑1887, 68 punktą ir nurodytą teismo praktiką). Taigi šioje byloje Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai atsižvelgdama į skirtingą atitinkamų įmonių ekonominį pajėgumą pasirinko pritaikytus dauginimo koeficientus (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 131 punkte minėto 2009 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Akzo Nobel ir kt. prieš Komisiją 155 punktą).

155    Galiausiai tiek, kiek Dow savo argumentuose remiasi proporcingumo principo pažeidimu, konstatuotina, kad ji nepateikia jokių išsamių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog jai pritaikytas dauginimo koeficientas yra neproporcingas, palyginti su pažeidimo sunkumu ir siekiamu tikslu užtikrinti, kad baudos būtų atgrasomojo pobūdžio.

156    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, trečiojo Dow ieškinio pagrindo aštuntoji dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta.

d)     Dėl devintosios dalies, susijusios su klaida, padaryta padidinant baudą dėl pažeidimo trukmės

 Šalių argumentai

157    Trečiojo ieškinio pagrindo devintąja dalimi Dow primena, jog apskaičiuodama padidinimą dėl pažeidimo trukmės Komisija atsižvelgė į tai, kad per pirmuosius pažeidimo vykdymo metus Dow nepriklausė Shell veikla, susijusi su BK ir SBK. Taigi dėl ilgos trukmės pažeidimo Komisija Dow Chemical pritaikė ne 60 %, o 50 % padidinimą, o Dow Deutschland ne 50 %, o 40 % padidinimą (ginčijamo sprendimo 479 ir 480 konstatuojamosios dalys).

158    Tačiau Dow mano, kad Komisija turėjo taikyti dar mažesnę procentinę išraišką. Darant prielaidą, kad kiekvieni pažeidimo metai pateisino 10 % padidinimą ir atsižvelgiant į tai, kad įgijus Shell veiklą Dow „sintetinio kaučiuko“ veikla maždaug per trejus metus padidėjo daugiau kaip du kartus, Komisija turėjo taikyti 5 % sumažinimą per metus už visus tris atitinkamus metus, t. y. bendrą 15 % sumažinimą. Kadangi normaliai Komisija Dow Chemical baudą turėjo padidinti 60 %, o Dow Deutschland baudą – 50 %, tinkamas padidinimas už ilgos trukmės pažeidimą Dow Chemical atveju yra 45 %, o Dow Deutschland – 35 %. Atitinkamai turi būti sumažintos Dow Chemical ir Dow Deutschland skirtos baudos.

159    Kalbėdama apie Komisijos Bendrajam Teismui pateiktose rašytinėse pastabose esantį teiginį, kad ši institucija palygino Dow Chemical apyvartas 1998 ir 2000 m., Dow tvirtina, jog atliekant šį palyginimą neatsižvelgta į tai, kad apyvarta, susijusi su Dow „sintetinio kaučiuko“ veikla, 1999 ir 2000 m. sumažėjo. Todėl apyvartos padidėjimas 2000 m., kurį lėmė Shell „sintetinio kaučiuko“ veiklos įgijimas, buvo didesnis už 30 % skirtumą tarp 1998 m. apyvartos ir 2000 m. apyvartos. Dow apyvarta, susijusi su nagrinėjamais produktais, padidėjo daugiau kaip du kartus, įgijus Shell „sintetinio kaučiuko“ veiklą. Dow visų pirma remiasi nagrinėjamų produktų apyvartomis, kurias Dow ir Shell realizavo 1998 m. Todėl, užuot padidinusi baudą 7 % už kiekvienus iš pirmų trijų pažeidimo vykdymo metų (tokios nuomonės savo rašytinėse pastabose laikosi Komisija), ši institucija baudą turėjo padidinti daugiausiai 5 % už kiekvienus iš šių metų.

160    Komisija prašo atmesti trečiojo ieškinio pagrindo devintąją dalį. Visų pirma ji teigia, jog metodas, taikytas tam, kad būtų atsižvelgta į Dow struktūros pokyčius, yra nuoseklus ir logiškas.

 Bendrojo Teismo vertinimas

161    Remiantis Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalimi, pažeidimo trukmė yra vienas iš veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant baudos dydį įmonėms, padariusioms konkurencijos taisyklių pažeidimų.

162    Kalbant apie pažeidimo trukmės veiksnį, pažymėtina, kad gairėse skiriami trumpos trukmės pažeidimai (paprastai trumpesni nei vieneri metai), kurių atveju pagal sunkumą nustatyta pradinė bauda nedidinama, vidutinės trukmės pažeidimai (paprastai nuo vienerių iki penkerių metų), kurių atveju ši bauda gali būti padidinta 50 %, ir ilgos trukmės pažeidimai (paprastai ilgesni nei penkeri metai), kurių atveju ši bauda gali būti padidinta 10 % už kiekvienus metus (gairių 1 B punkto pirmos pastraipos pirma–trečia įtraukos).

163    Šioje byloje, kaip priminta šio sprendimo 137 konstatuojamojoje dalyje, pritaikydama padidinimą tam, kad būtų atsižvelgta į pažeidimo trukmę, Komisija atsižvelgė į specifinę situaciją, kuriai būdinga tai, kad 1999 m. Dow nupirko Shell veiklą, susijusią su BK ir SBK. Dow neginčija Komisijos metodo, pagal kurį atsižvelgiama į šią specifinę situaciją. Dow savo argumentais iš esmės siekia įrodyti, kad ši specifinė situacija turėjo lemti mažesnį padidinimą siekiant atsižvelgti į pažeidimo trukmę. Net jeigu į Dow argumentus iš tiesų būtų galima atsižvelgti, kiek tai susiję su Komisijos atliktu apskaičiavimu, jie grindžiami faktinėmis prielaidomis, kurios yra arba netikslios ar net klaidingos, arba neparemtos įrodymais. Konkrečiai kalbant, Dow tvirtina, kad įsigijus Shell veiklą jos „sintetinio kaučiuko“ veikla per maždaug trejus metus padidėjo daugiau kaip du kartus. Reikia pažymėti, jog be to, kad šis teiginys nėra pagrįstas jokiais išsamiais įrodymais, Dow BK ir SBK apyvarta, nurodyta ginčijamame sprendime, nuo 1998 iki 2001 m. nepadidėjo du kartus. Be to, kiek tai susiję su Dow teiginiu, kad apyvarta, susijusi su Dow „sintetinio kaučiuko“ veikla, 1999 ir 2000 m sumažėjo, pažymėtina, kad jo nepatvirtina jokie įrodymai.

164    Tokiomis aplinkybėmis Dow argumentai negali paneigti ginčijamo sprendimo teisėtumo šiuo atžvilgiu.

165    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, trečiojo Dow ieškinio pagrindo devintoji dalis, taigi ir visas trečiasis pagrindas turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

166    Iš visų šių motyvų matyti, jog reikia pripažinti pagrįstu antrąjį ieškinio pagrindą ir atitinkamai panaikinti ginčijamo sprendimo 1 dalį, kiek ja pripažįstama, kad Dow Deutschland dalyvavo darant nagrinėjamą pažeidimą ne nuo 1996 m. rugsėjo 2 d., o nuo 1996 m. liepos 1 d., ir atmesti likusius reikalavimus iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą.

B –  Dėl reikalavimų pakeisti baudos dydį

167    Tiek, kiek Dow pateiktais ieškinio pagrindais yra grindžiami jos reikalavimai pakeisti baudos dydį, pažymėtina, kad, kiek tai susiję su antruoju ieškinio pagrindu, kurį reikia pripažinti pagrįstu, nėra reikalo pakeisti nagrinėjamos baudos dydžio, nes, kaip tai, beje, per teismo posėdį pripažino Dow, Komisijos padaryta klaida negali turėti įtakos pritaikytam padidinimui siekiant atsižvelgti į pažeidimo trukmę.

168    Dėl kitų Dow ieškinio pagrindų pakanka konstatuoti, kad, kaip tai matyti iš to, kas išdėstyta, šie pagrindai nėra pagrįsti ir todėl jie negali lemti baudos sumažinimo.

169    Todėl reikia atmesti reikalavimus pakeisti baudos dydį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

170    Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Pagal to paties straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, Bendrasis Teismas gali paskirstyti išlaidas šalims.

171    Kadangi ieškinys iš esmės atmestas, Bendrasis Teismas mano, jog šios bylos aplinkybėmis teisinga nuspręsti, kad ieškovės turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir devynias dešimtąsias Komisijos bylinėjimosi išlaidų, o Komisija turi padengti vieną dešimtadalį savo bylinėjimosi išlaidų.

172    Dėl ieškovių reikalavimo priteisti iš Komisijos išlaidas, kurias jos patyrė pateikdamos banko garantiją, lygią joms paskirtų baudų dydžiui, konstatuotina, kad šios išlaidos nėra būtinos išlaidos, kurias šalys patyrė dėl šio proceso, taigi tai nėra atlygintinos išlaidos, kaip tai suprantama pagal Procedūros reglamento 91 straipsnį. Todėl ieškovių prašymas šiuo atžvilgiu nepriimtinas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2006 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimo C (2006) 5700 galutinis dėl procedūros pagal [EB] 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/F/38.638 – Butadieno kaučiukas ir stireno‑butadieno kaučiukas, gautas emulsinės polimerizacijos būdu) 1 straipsnio b punktą, kiek juo pripažįstama, kad Dow Deutschland Inc. dalyvavo darant nagrinėjamą pažeidimą ne nuo 1996 m. rugsėjo 2 d. iki 2001 m. lapkričio 27 d., o nuo 1996 m. liepos 1 d. iki 2001 m. lapkričio 27 d.

2.      Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.      The Dow Chemical Company, Dow Deutschland, Dow Deutschland Anlagengesellschaft mbH ir Dow Europe GmbH padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir devynias dešimtąsias Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidų.

4.      Komisija padengia vieną dešimtadalį savo bylinėjimosi išlaidų.

Dehousse Wiszniewska‑Białecka Wahl

Turinys

Ginčo aplinkybės

Procesas ir šalių reikalavimai

Dėl teisės

A –  Dėl reikalavimų iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą

1.  Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su neteisėtu pažeidimo inkriminavimu Dow Chemical

a)  Dėl pirmosios dalies, susijusios su klaidingo pažeidimo inkriminavimo patronuojančiai bendrovei kriterijaus taikymu

b)  Dėl antrosios dalies, susijusios su tuo, kad Dow Chemical paneigė jos atžvilgiu darytą prezumpciją

Šalių argumentai

Bendrojo Teismo vertinimas

c)  Dėl trečiosios dalies, susijusios su klaida, padaryta Komisijai naudojantis diskrecija, ir motyvų nepateikimu

Šalių argumentai

Bendrojo Teismo vertinimas

2.  Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su klaidingu Dow Deutschland dalyvavimo darant pažeidimą trukmės nustatymu

a)  Šalių argumentai

Dow argumentai

Komisijos argumentai

b)  Bendrojo Teismo vertinimas

3.  Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su klaidingu ieškovėms skirtų baudų dydžio nustatymu

a)  Dėl pirmosios dalies, susijusios su neteisingu pažeidimo sunkumo nustatymu

Šalių argumentai

Bendrojo Teismo vertinimas

b)  Dėl antrosios–šeštosios dalių, susijusių su klaidingu pradinių baudų diferencijavimu

Šalių argumentai

Bendrojo Teismo vertinimas

–  Dėl trečiojo ieškinio pagrindo antrosios–ketvirtosios dalių

–  Dėl trečiojo ieškinio pagrindo penktosios dalies, kuri pateikta papildomai

–  Dėl trečiojo ieškinio pagrindo šeštosios dalies

c)  Dėl septintosios ir aštuntosios dalių, susijusių su neteisėtu dauginimo koeficiento, turinčio atgrasomąjį poveikį, taikymu

Šalių argumentai

Bendrojo Teismo vertinimas

d)  Dėl devintosios dalies, susijusios su klaida, padaryta padidinant baudą dėl pažeidimo trukmės

Šalių argumentai

Bendrojo Teismo vertinimas

B –  Dėl reikalavimų pakeisti baudos dydį

Dėl bylinėjimosi išlaidų

* Proceso kalba: anglų.