Byla C‑59/12

BKK Mobil Oil Körperschaft des öffentlichen Rechts

prieš

Zentrale zur Bekämpfung unlauteren Wettbewerbs eV

(Bundesgerichtshof prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Direktyva 2005/29/EB – Nesąžininga komercinė veikla – Taikymo sritis – Valstybinei socialinio draudimo sistemai priklausančios ligonių kasos skleidžiama klaidinanti informacija – Ligonių kasa, įsteigta kaip viešosios teisės įstaiga“

Santrauka – 2013 m. spalio 3 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

Teisės aktų derinimas – Nesąžininga įmonių komercinė veikla vartotojų atžvilgiu – Direktyva 2005/29 – Taikymo sritis – Prekybininko sąvoka – Valstybinei socialinio draudimo sistemai priklausanti ligonių kasa, įsteigta kaip viešosios teisės įstaiga – Įtraukimas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29 23 konstatuojamoji dalis, 1 straipsnis, 2 straipsnio a ir b punktai ir 6 straipsnio 1 dalis)

Direktyva 2005/29 dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Direktyvą 84/450, direktyvas 97/7, 98/27 bei 2002/65 ir Reglamentą Nr. 2006/2004 turi būti aiškinama taip, kad jos taikymo ratione personae sričiai priklauso viešosios teisės įstaiga, kuriai pavesta vykdyti bendrojo intereso užduotį, kaip antai administruoti valstybinę sveikatos draudimo sistemą.

Iš tiesų pirmiausia iš Direktyvos 2005/29 2 straipsnio b punkto teksto matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas prekybininko sąvoką apibrėžė ypač plačiai; ji reiškia bet kurį fizinį arba juridinį asmenį, jeigu jis vykdo atlygintiną veiklą, o iš jos taikymo srities nepašalinami nei bendrojo intereso užduotį vykdantys subjektai, nei viešosios teisės suteikiamą statusą turintys subjektai. Be to, atsižvelgiant į patį minėtos direktyvos 2 straipsnio a ir b punktuose pateiktų apibrėžčių tekstą, joje vartojamos prekybininko sąvokos prasmė ir apimtis turi būti nustatomos pagal susijusią, tačiau antinominę vartotojo sąvoką. Taigi, kaip matyti, be kita ko, iš Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos 1 straipsnio ir 23 konstatuojamosios dalies, šia direktyva siekiama užtikrinti bendrą aukštą vartotojų apsaugos lygį visiškai suderinant su nesąžininga komercine veikla, įskaitant nesąžiningą prekybininkų reklamą vartotojų atžvilgiu, susijusias taisykles. Aiškinant minėtą direktyvą vartotojo sąvoka yra ypač svarbi ir šios direktyvos nuostatos iš esmės sukurtos atsižvelgiant į vartotojo, kaip nesąžiningos komercinės veiklos adresato ir aukos, pozicijas.

Tokiu atveju, kai kyla grėsmė, kad ligonių kasos, įsteigtos kaip viešosios teisės įstaiga, nariai bus suklaidinti dėl šios įstaigos skleidžiamos klaidinančios informacijos – jiems bus trukdoma priimti informacija paremtą sprendimą, jie bus skatinami priimti tokį sprendimą, kurio, neturėdami tokios informacijos, nebūtų priėmę, kaip numatyta Direktyvos 2005/29 6 straipsnio 1 dalyje, viešas ar privatus aptariamos įstaigos pobūdis, kaip ir jos vykdoma specifinė užduotis, neturi reikšmės.

(žr. 32–34, 36, 37, 41 punktus ir rezoliucinę dalį)