Byla C‑479/13

Europos Komisija

prieš

Prancūzijos Respubliką

„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Apmokestinimas – PVM – Lengvatinio tarifo taikymas – Skaitmeninių arba elektroninių knygų tiekimas“

Santrauka – 2015 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

Mokesčių teisės aktų suderinimas – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Valstybių narių galimybė taikyti lengvatinį tarifą tam tikrų prekių tiekimui ir tam tikrų paslaugų teikimui – Lengvatinio tarifo taikymas skaitmeninių arba elektroninių knygų tiekimui – Neleistinumas

(Tarybos reglamento Nr. 282/2011 7 straipsnio 1 dalis; Tarybos direktyvos 2006/112, iš dalies pakeistos Direktyva 2010/88, 14 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis ir 98 straipsnio 2 dalies antra pastraipa ir III priedo 6 punktas)

Taikydama lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą skaitmeninių ar elektroninių knygų tiekimui valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2006/112 dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, iš dalies pakeistos Direktyva 2010/88, 96 ir 98 straipsnius kartu su šios direktyvos II ir III priedais ir Reglamentu Nr. 282/2011, kuriuo nustatomos Direktyvos 2006/112 įgyvendinimo priemonės.

Iš tiesų, iš Direktyvos 2006/112 III priedo 6 punkto teksto matyti, kad lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio tarifas taikomas sandoriams, susijusiems su visų pavidalų knygų tiekimu. Aišku, kad elektroninėms knygoms, kad jos galėtų būti skaitomos, reikalingas tam tikras pavidalas, kaip antai kompiuteris, tačiau jis į elektroninių knygų tiekimą nėra įtraukta. Be to, kaip matyti iš šios direktyvos 98 straipsnio 2 dalies antros pastraipos, Sąjungos teisės aktų leidėjas taip pat nusprendė atmesti bet kokią galimybę taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms. Elektroninių knygų tiekimas yra tokia paslauga, todėl, kad jis negali būti laikomas prekių tiekimu, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 14 straipsnio 1 dalį, nes elektroninės knygos negalima laikyti materialiuoju turtu. Taip pat elektroninių knygų tiekimas atitinka paslaugų, kurios teikiamos elektroniniu tinklu, sąvoką, numatytą Reglamento Nr. 282/2011 7 straipsnio 1 dalyje.

Tokio aiškinimo negali paneigti mokesčių neutralumo principas, nes jis neleidžia išplėsti lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio tarifo taikymo srities, nesant šiuo tikslu aiškiai suformuluotos nuostatos. Direktyvos III priedo 6 punktas nėra nuostata, kuri nedviprasmiškai išplėstų lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio tarifo taikymo sritį elektroninių knygų tiekimui. Atvirkščiai, toks tiekimas nepatenka į šią nuostatą.

(žr. 27, 28, 33–36, 42, 43, 46 punktus ir rezoliucinę dalį)