Language of document : ECLI:EU:C:2014:169

Byla C‑167/12

C. D.

prieš

S. T.

(Employment Tribunal, Newcastle upon Tyne prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Socialinė politika – Direktyva 92/85/EEB – Priemonės, skirtos skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių, neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata – 8 straipsnis – Numatytoji motina, kuriai vaikas gimė pagal surogatinės motinystės sutartį – Atsisakymas jai suteikti motinystės atostogas – Direktyva 2006/54/EB – Vienodas požiūris į darbuotojus vyrus ir darbuotojas moteris – 14 straipsnis – Mažiau palankus numatytosios motinos vertinimas tiek, kiek tai susiję su motinystės atostogų suteikimu“

Santrauka – 2014 m. kovo 18 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

1.        Socialinė politika – Darbuotojų sauga ir sveikatos apsauga – Nėščios, neseniai pagimdžiusios ir maitinančios krūtimi darbuotojos – Direktyva 92/85 – Teisė pasinaudoti motinystės atostogomis – Numatytoji motina, kuriai vaikas gimė pagal surogatinės motinystės sutartį – Darbuotoja, nepriskirtina Direktyvos 92/85 8 straipsnio taikymo sričiai – Valstybių narių galimybė taikyti ar įtvirtinti palankesnes nuostatas

(Tarybos direktyvos 92/85 8 straipsnis)

2.        Socialinė politika – Darbuotojai vyrai ir moterys – Įsidarbinimas ir darbo sąlygos – Vienodas vertinimas – Direktyva 2006/54 – Atsisakymas suteikti motinystės atostogas numatytajai motinai – Mažiau palankus vertinimas dėl nėštumo arba dėl motinystės atostogų – Nebuvimas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54 2 straipsnio 1 dalies a ir b punktai, 2 dalies c punktas ir 14 straipsnis; Tarybos direktyvos 92/85 8 straipsnis)

1.        Direktyva 92/85 dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo turi būti aiškinama taip, kad valstybės narės neprivalo numatyti motinystės atostogų pagal šios direktyvos 8 straipsnį darbuotojai, kaip numatytajai motinai, kuriai vaikas gimė sutarties su surogatine motina pagrindu, nors ji gali po kūdikio gimimo maitinti jį krūtimi arba jį faktiškai maitina krūtimi.

Iš Direktyvos 92/85 tikslo, jos 8 straipsnio, kuriame aiškiai daroma nuoroda į gimdymą, formuluotės ir Teisingumo Teismo praktikos išplaukia, kad minėtame 8 straipsnyje numatytų motinystės atostogų tikslas yra saugoti vaiko motinos sveikatą specifinėje pažeidžiamumo situacijoje, kuri atsiranda dėl nėštumo. Šiuo aspektu reikia pridurti, kad nors Teisingumo Teismas nusprendė, jog motinystės atostogomis taip siekiama užtikrinti ypatingą moters ir jos vaiko ryšį, tačiau šis tikslas siejamas tik su laikotarpiu po nėštumo ir gimdymo. Iš to išplaukia, kad motinystės atostogų suteikimas remiantis Direktyvos 92/85 8 straipsniu suponuoja, kad teisę į jas turinti darbuotoja buvo nėščia ar pagimdė kūdikį. Esant šioms sąlygoms, darbuotoja, kaip numatytoji motina, kurios vaikas gimė sutarties su surogatine motina pagrindu, nepatenka į šios nuostatos taikymo sritį, įskaitant ir tuomet, kai ji gali maitinti krūtimi šį kūdikį po jo gimimo ar faktiškai jį maitina. Todėl valstybės narės neprivalo suteikti tokiai darbuotojai teisės į motinystės atostogas remiantis šiuo straipsniu.

Direktyvos 92/85 tikslas yra nustatyti tam tikrus minimalius nėščių, neseniai pagimdžiusių ar maitinančių krūtimi darbuotojų apsaugos reikalavimus. Todėl šia direktyva niekaip nepanaikinama galimybė valstybėms narėms taikyti ar priimti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, kurios būtų palankesnės apsaugant numatytųjų motinų, kurioms vaikas gimė sutarties su surogatine motina pagrindu, saugumą ir sveikatą, joms leidžiant pasinaudoti motinystės atostogomis dėl šio kūdikio gimimo.

(žr. 35–37, 40–43 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.        Direktyvos 2006/54 dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo 14 straipsnį, skaitomą kartu su šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies a ir b punktais ir 2 dalies c punktu, reikia aiškinti taip, kad darbuotojo diskriminacijos dėl lyties nėra tuomet, kai motinystės atostogas atsisakoma suteikti numatytajai motinai, kuriai vaikas gimė sutarties su surogatine motina pagrindu.

Iš tiesų, atsisakymas suteikti motinystės atostogas esant tokiai prielaidai yra tiesioginė diskriminacija dėl lyties, kaip tai suprantama pagal minėtos direktyvos 2 straipsnio 1 dalies a punktą, jei pagrindinė šio atsisakymo priežastis taikoma tik vienos iš dviejų lyčių darbuotojams. Tačiau tokios diskriminacijos nėra, kai pagal nacionalinės teisės aktus numatytasis tėvas, kuriam gimė vaikas sutarties su surogatine motina pagrindu, vertinamas taip pat, kaip ir numatytoji motina panašioje situacijoje, t. y. jis taip pat neturi teisės pasinaudoti mokamomis atostogomis, lygiavertėmis motinystės atostogoms. Be to, nėra netiesioginės diskriminacijos, kaip tai suprantama pagal direktyvos 2 straipsnio 1 dalies b punktą, kai jokia aplinkybė neleidžia įrodyti, kad atsisakymu suteikti atostogas ypač pakenkiama darbuotojoms moterims palyginus su darbuotojais vyrais.

Be to, pagal Direktyvos 2006/54 2 straipsnio 2 dalies c punktą bet koks mažiau palankus moterų vertinimas dėl nėštumo ar motinystės atostogų, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 92/85 dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo, yra diskriminacija pagal Direktyvą 2006/54. Tačiau, viena vertus, numatytoji motina, kuriai vaikas gimė sutarties su surogatine motina pagrindu, pagal apibrėžimą negali būti vertinama mažiau palankiai dėl nėštumo, nes ji nebuvo nėščia. Kita vertus, kadangi Direktyva 92/85 nereikalaujama suteikti motinystės atostogų numatytajai motinai darbuotojai, kuriai vaikas gimė sutarties su surogatine motina pagrindu, ši numatytoji motina nėra vertinama mažiau palankiai dėl motinystės atostogų, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 92/85.

(žr. 46, 47, 49, 51–53, 55 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)