2009 m. liepos 22 d. pareikštas ieškinys byloje Intel prieš Komisiją
(Byla T-286/09)
Proceso kalba: anglų
Šalys
Ieškovė: Intel Corp. (Vilmingtonas, Jungtinės Amerikos Valstijos), atstovaujama QC N. Green, I. Forrester, baristerių M. Hoskins, K. Bacon, S. Singla ir solisitorių A. Parr, R. MacKenzie
Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija
Ieškovės reikalavimai
Panaikinti 2009 m. gegužės 13 d. Komisijos sprendimą C(2009) 3726 galutinis, byloje COMP/C-3/37.990 - Intel visą arba iš dalies.
Arba panaikinti ar iš esmės sumažinti paskirtos baudos dydį.
Priteisti iš Komisijos Intel bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai reikalavimai
Šiuo ieškiniu ieškovė prašo pagal EB 230 straipsnį panaikinti 2009 m. gegužės 13 d. Komisijos sprendimą C(2009) 3726, galutinis, byloje COMP/C-3/37.990 - Intel, kuriuo pripažinta, kad nuo 2002 m. spalio mėnesio iki 2007 m. gruodžio mėnesio ji padarė vieną tęstinį EB 82 straipsnio ir EEE susitarimo 54 straipsnio pažeidimą, įgyvendindama strategiją, kuria buvo siekiama atskirti konkurentus nuo x86 pagrindinių procesorių (central processing units, toliau - CPU) rinkos. Be to, ieškovė prašo panaikinti arba sumažinti jai paskirtą baudą.
Grįsdama savo reikalavimus, ieškovė nurodo šiuos ieškinio pagrindus.
Pirma, ji tvirtina, kad Komisija padarė teisės klaidą:
a) nusprendusi, kad Intel, teikdama savo klientams sąlygines nuolaidas, piktnaudžiavo vien todėl, kad šios nuolaidos buvo sąlyginės, tačiau nenustačiusi, kad jomis iš tikrųjų galėjo būti ribojama konkurencija;
b) remdamasi piktnaudžiavimo siekiant pašalinti konkurentus (exclusionary abuse) forma, apibūdinama "akivaizdžiais ribojimais", ir jos atžvilgiu neatlikusi atskyrimo (ar tik atskyrimo galimybės arba tikimybės) analizės;
c) neištyrusi, ar Intel su klientais sudaryti susitarimai dėl nuolaidų buvo įgyvendinti Europos Bendrijos teritorijoje ir (arba) turėjo betarpišką, esminį, tiesioginį ir numatomą poveikį Europos Bendrijoje.
Antra, ieškovė teigia, kad tirdama įrodymus Komisija neatsižvelgė į įrodymams keliamus reikalavimus. Taigi Komisija neįrodė, kad Intel susitarimai dėl nuolaidų buvo taikomi visus ar beveik visus x86 CPU reikmenis iš Intel perkantiems klientams. Be to, tam, kad nustatytų, ar Intel nuolaidos galėjo riboti konkurenciją, Komisija naudoja "tiek pat našaus konkurento" ("as an efficient competitor", toliau - AEC) kriterijų, tačiau tirdama ir vertindama su šio kriterijaus taikymu susijusius įrodymus ji padarė daug klaidų. Komisija taip pat neatsižvelgė į kitų rūšių įrodymus, susijusius su Intel nuolaidų poveikiu. Konkrečiai kalbant, Komisija:
a) neatsižvelgė į įrodymus, kurie rodo, kad per tariamo pažeidimo laikotarpį vienas iš Intel konkurentų iš esmės padidino savo rinkos dalį ir pelningumą, o jo nesėkmes kai kuriuose rinkos segmentuose ir (arba) su kai kuriais originalios įrangos gamintojais ("original equipment manufacturers", toliau - OEM) lėmė jo paties veiklos trūkumai;
b) nenustatė priežastinio ryšio tarp to, ką ji laiko sąlyginėmis nuolaidomis, ir Intel klientų sprendimų nepirkti iš minėto konkurento;
c) neištyrė Intel nuolaidų poveikio vartotojams.
Trečia, ieškovė tvirtina, kad Komisija neįrodė, jog Intel vykdė ilgalaikę konkurentų atskyrimo strategiją. Tokios išvados nepatvirtina įrodymai ir negalima toleruoti nenuoseklių Komisijos teiginių (dėl susijusių produktų ir laikotarpio) kiekvieno Intel kliento atžvilgiu.
Ieškovė taip pat teigia, kad visas sprendimas arba jo dalis turėtų būti panaikinta remiantis tuo, jog administracinės procedūros metu Komisija pažeidė esminius procedūrinius reikalavimus ir todėl buvo iš esmės pažeista Intel teisė į gynybą. Komisija būtent:
a) netenkino Intel prašymo žodine tvarka išnagrinėti papildomo prieštaravimų pareiškimo ir įrodymų pranešimo, nors juose buvo išdėstyti visiškai nauji teiginiai ir nurodyti nauji įrodymai, kuriais pastebimai remiamasi ginčijamame sprendime;
b) neišreikalavo į bylą kai kurių konkurento vidinių dokumentų, kai ieškovė prašė tai padaryti, nepaisant to, jog, ieškovės nuomone, dokumentai:
i) buvo tiesiogiai susiję su Komisijos teiginiais dėl Intel,
ii) galėjo išteisinti Intel ir
iii) Intel buvo tiksliai juos įvardinusi.
c) tinkamai nepranešė apie savo susitikimą su pagrindiniu liudytoju - vienu iš Intel klientų, kuris, labai tikėtina, galėjo pateikti išteisinančius įrodymus.
Remdamasi EB 229 straipsniu, ieškovė taip pat ginčija jai paskirtos baudos dydį dėl trijų pagrindinių priežasčių.
Pirma, ji teigia, kad 1 060 000 000 EUR bauda (didžiausia bauda, kurią Komisija kada nors yra skyrusi vienai įmonei) yra akivaizdžiai neproporcinga, atsižvelgiant į tai, jog Komisija nenustatė jokios žalos vartotojams ar konkurentų atskyrimo.
Antra, ieškovė teigia, kad ji nepažeidė EB 82 straipsnio tyčia ar neatsargiai: Komisijos AEC analizė yra pagrįsta informacija, kurios ji negalėjo žinoti tuo metu, kai teikė nuolaidas klientams.
Trečia, ieškovė tvirtina, kad nustatydama baudą Komisija tinkamai netaikė savo 2006 m. baudų gairių ir atsižvelgė į nereikšmingas bei netinkamas aplinkybes.
____________