TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija)
SPRENDIMAS
2008 m. balandžio 10 d.(*)
„Prekių ženklai – Direktyvos 89/104/EEB 5 straipsnio 1 dalies b punktas bei 2 dalis ir 6 straipsnio 1 dalies b punktas – Prieinamumo reikalavimas – Trijų juostelių vaizdiniai prekių ženklai – Konkurentų kaip dekoracija naudojamas dviejų juostelių motyvas – Prieštaravimas dėl prekių ženklo suteikiamų teisių pažeidimo ir jų susilpninimo“
Byloje C‑102/07
dėl Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) 2007 m. vasario 16 d. Sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2007 m. vasario 21 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Adidas AG,
Adidas Benelux BV
prieš
Marca Mode CV,
C&A Nederland CV,
H&M Hennes & Mauritz Netherlands BV,
Vendex KBB Nederland BV,
TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas P. Jann, teisėjai A. Tizzano, A. Borg Barthet, M. Ilešič (pranešėjas) ir E. Levits,
generalinis advokatas D. Ruiz-Jarabo Colomer,
posėdžio sekretorė M. Ferreira, vyriausioji administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2007 m. gruodžio 6 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Adidas AG ir Adidas Benelux BV, atstovaujamų advokatų G. Vos ir A. Quaedvlieg,
– Marca Mode CV ir Marca CV, atstovaujamų advokato J. Brinkhof,
– H&M Hennes & Mauritz Netherlands BV, atstovaujamų advokato G. van Roeyen,
– Italijos vyriausybės, atstovaujamos I. M. Braguglia, padedamo avvocato dello Stato S. Fiorentino,
– Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos C. Gibbs, padedamos barrister M. Edenborough,
– Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos W. Wils,
susipažinęs su 2008 m. sausio 16 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 40, 1989, p. 1, toliau – direktyva) išaiškinimu.
2 Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant bylą Adidas AG bei Adidas Benelux BV prieš Marca Mode CV (toliau – Marca Mode), C&A Nederland CV (toliau – C&A), H&M Hennes & Mauritz Netherlands BV (toliau – H&M) ir Vendex KBB Nederland BV (toliau – Vendex) dėl Adidas AG priklausančio trijų juostelių vaizdinių prekių ženklų apsaugos apimties.
Teisinis pagrindas
3 Direktyvos 3 straipsnio „Atsisakymo registruoti ir negaliojimo pagrindai“ 1 dalyje nustatyta:
„1. Toliau išvardyti žymenys nebus registruojami arba, jeigu įregistruoti, galės būti pripažinti negaliojančiais:
a) žymenys, negalintys sudaryti prekių ženklų;
b) prekių ženklai, neturintys jokių skiriamųjų požymių;
c) prekių ženklai, susidedantys tik iš žymenų arba nuorodų, kurie prekyboje gali būti naudojami žymėti rūšį, kokybę, kiekį, paskirtį, vertę, geografinę kilmę arba prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laiką arba kitas prekių ar paslaugų ypatybes;
d) prekių ženklai, susidedantys tik iš tokių žymenų arba nuorodų, kurie dabartinėje kalboje, sąžiningoje ir nusistovėjusioje prekybos praktikoje tapo įprastais;
e) žymenys, susidedantys tik iš:
– formos, kurią nulemia pačių prekių rūšis, arba
– prekių formos, būtinos techniniam rezultatui gauti, arba
– prekėms esminę vertę suteikiančios formos;
<...>“ (Pataisytas vertimas)
4 Direktyvos 3 straipsnio 3 dalyje numatyta:
„Nebus atsisakoma registruoti prekių ženklą ir jo registracija 1 dalies b, c arba d punktuose nurodyta tvarka nebus pripažįstama negaliojančia, jeigu iki paraiškos registruoti padavimo datos ir vėliau jį naudojant prekių ženklas įgijo skiriamąjį požymį. Bet kuri valstybė narė gali papildomai numatyti, jog ši nuostata taikoma ir tada, kai skiriamasis požymis buvo įgytas po paraiškos registruoti padavimo arba registravimo datos.“
5 Direktyvos 5 straipsnio „Prekių ženklo suteikiamos teisės“ 1 ir 2 dalyse nustatyta:
„1. Įregistruotas prekių ženklas suteikia savininkui išimtines teises į jį. Savininkas turi teisę uždrausti trečiosioms šalims be jo sutikimo vartoti prekybos veikloje:
a) bet kokį žymenį, tapatų prekių ženklui, kuriuo žymimos prekės arba paslaugos yra tapačios toms prekėms arba paslaugoms, kurioms prekių ženklas yra įregistruotas;
b) bet kokį žymenį, kai dėl savo tapatumo ar panašumo į jo prekių ženklą ir dėl šiuo ženklu ir žymeniu žymimų prekių arba paslaugų tapatumo ar panašumo yra tikimybė, kad visuomenė gali juos supainioti dėl žymens asocijavimosi su prekių ženklu.
2. Bet kuri valstybė narė taip pat gali numatyti, jog savininkas turi teisę neleisti trečiosioms šalims be jo sutikimo naudoti prekybos veikloje bet kokį žymenį, tapatų arba panašų į prekių ženklą, kuriuo žymimos prekės arba paslaugos nėra panašios į tas, kurioms jis buvo įregistruotas, jeigu pastarasis turi gerą vardą valstybėje narėje ir jeigu dėl žymens vartojimo be tinkamos priežasties nesąžiningai pasinaudojama prekių ženklo privalumais arba pažeidžiamas skiriamasis prekių ženklo požymis ar pakenkiama jo geram vardui.“
6 Direktyvos 6 straipsnio „Prekių ženklo suteikiamų teisių apribojimas“ 1 dalyje numatyta:
„Prekių ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti trečiajai šaliai prekybos veikloje vartoti:
a) savo vardą arba adresą;
b) nuorodas, susijusias su prekių ir teikiamų paslaugų rūšimi, kokybe, kiekiu, paskirtimi, verte, geografine kilme, prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laiku arba kitomis prekių ir paslaugų charakteristikomis;
c) prekių ženklą, kai būtina nurodyti prekių ar paslaugų, pavyzdžiui, priedų ar atsarginių dalių paskirtį;
su sąlyga, kad toks vartojimas neprieštarauja sąžiningai praktikai pramoninėje ir komercinėje veikloje.“ (Pataisytas vertimas)
7 Direktyvos 12 straipsnio „Panaikinimo pagrindai“ 2 dalyje nustatyta:
„Prekių ženklas <...> galės būti panaikintas, jeigu po registravimo datos:
a) dėl savininko veiksmų ar neveikimo jis tapo bendriniu pavadinimu prekyboje toms prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas;
<...>.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
8 Bendrovei Adidas AG priklauso vaizdiniai prekių ženklai, kuriuos sudaro trys vertikalios lygiagrečios vienodo pločio juostelės ant sporto ar laisvalaikio drabužių krašto, skirtingos spalvos nei pagrindinė drabužių spalva.
9 Bendrovė Adidas Benelux BV turi išskirtinę Adidas AG licenciją Beniliukso teritorijai.
10 Marca Mode, C&A, H&M ir Vendex yra konkuruojančios tekstilės prekybos įmonės.
11 Pastebėjusios, kad kai kurie iš šių konkurentų pradėjo pardavinėti sporto ir laisvalaikio drabužius su dviem lygiagrečiomis juostelėmis, nudažytomis skirtinga nei pagrindinė drabužių spalva, Adidas AG ir Adidas Benelux BV (toliau kartu – Adidas) Rechtbank te Breda pradėjo prieš H&M bylą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pateikė ieškinius prieš Marca Mode bei C&A, siekdamos, kad šioms įmonėms būtų uždrausta naudoti bet kokį žymenį, kurį sudaro Adidas prašymu įregistruotas trijų juostelių motyvas arba bet koks kitas jį atitinkantis, pavyzdžiui, šių įmonių naudojamas dviejų lygiagrečių juostelių motyvas.
12 Marca Mode, C&A, H&M ir Vendex savo ruožtu paprašė Rechtbank te Breda pripažinti, kad jos gali laisvai naudoti dvi juosteles sporto ir laisvalaikio drabužiams puošti.
13 1997 m. spalio 2 d. Sprendimu Rechtbank te Breda pirmininkas byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė H&M nustoti naudoti Beniliukso teritorijoje žymenį, kurį sudaro Adidas prašymu įregistruotas trijų juostelių motyvas, arba bet kokį kitą šį motyvą, pavyzdžiui, jos naudojamą dviejų juostelių motyvą, atitinkantį žymenį.
14 Tarpiniu 1998 m. spalio 13 d. Sprendimu Rechtbank te Breda nusprendė, kad buvo pažeistos Adidas turimos prekių ženklų suteikiamos teisės.
15 1997 m. spalio 2 d. ir 1998 m. spalio 13 d. Sprendimai apskųsti Gerechtshof te ‘s‑Hertogenbosch.
16 2005 m. kovo 29 d. Sprendimu Gerechtshof te ‘s‑Hertogenbosch panaikino 1997 m. spalio 2 d. ir 1998 m. spalio 13 d. Sprendimus ir, išspręsdamas bylas iš esmės, atmetė ir Adidas, ir Marca Mode, C&A, H&M bei Vendex prašymus dėl to, kad, viena vertus, nebuvo pažeistos Adidas turimos prekių ženklų suteikiamos teisės ir, kita vertus, Marca Mode, C&A, H&M bei Vendex prašymai pernelyg bendri.
17 Gerechtshof te ‘s‑Hertogenbosch patikslino, kad trijų juostelių motyvas, kaip antai įregistruotasis Adidas prašymu, savaime mažai kuo išsiskiria, tačiau dėl Adidas reklaminių pastangų jos turimi prekių ženklai įgijo stiprių skiriamųjų požymių ir tapo labai žinomi. Todėl, teismo nuomone, šie prekių ženklai, jeigu kalbama apie trijų juostelių motyvą, turi būti labai saugomi. Vis dėlto, kadangi juostelės ir paprasti juostelių motyvai iš esmės yra žymenys, kurie turi išlikti laisvai prieinami ir todėl negali būti visiškai monopolizuojami, Adidas turimi prekių ženklai negali suteikti kokios nors apsaugos nuo dviejų juostelių motyvų naudojimo.
18 Pateikusi kasacinį skundą Hoge Raad der Nederlanden, Adidas mano, kad direktyva sukurtoje sistemoje į prieinamumo reikalavimą turi būti atsižvelgiama tik taikant direktyvos 3 straipsnyje numatytus atsisakymo registruoti ar negaliojimo pagrindus.
19 Šiomis aplinkybėmis Hoge Raad der Nederlanden nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:
„1. Ar nustatant tam tikro prekių ženklo, kurį sudaro savaime skiriamųjų požymių neturintis žymuo arba <...> direktyvos <...> 3 straipsnio 1 dalies c punkto aprašymą atitinkantis žymuo, tačiau kuris įgijo skiriamųjų požymių naudojamas ir vėliau buvo įregistruotas kaip prekių ženklas, apsaugos apimtį turi būti atsižvelgta į bendrąjį interesą, kad nebūtų nepateisinamai apribojama kitų ūkio subjektų, siūlančių atitinkamas prekes ar paslaugas, galimybė naudoti šiuos žymenis (būtinybė išlaikyti žymenį laisvai prieinamą)?
2. Jeigu būtų teigiamai atsakyta į pirmąjį klausimą: ar turi reikšmės tai, ar suinteresuotoji visuomenės dalis suvokia nagrinėjamą žymenį, kurį būtina išlaikyti laisvai prieinamą, kaip žymenį prekėms atskirti, ar tik kaip paprasčiausią prekės dekoraciją?
3. Jeigu būtų teigiamai atsakyta į pirmąjį klausimą: ar, be to, turi reikšmės tai, kad prekių ženklo savininko ginčijamas žymuo neturi skiriamųjų požymių <...> direktyvos <...> 3 straipsnio 1 dalies b punkto prasme arba kad kalbama apie žymenį direktyvos 3 straipsnio 1 dalies c punkto prasme?“
Dėl prejudicinių klausimų
20 Pateiktais klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, kiek, vertinant išimtinės tam tikro prekių ženklo savininko teisės apimtį, reikia atsižvelgti į bendrąjį interesą, kad nebūtų nepateisinamai apribojama galimybė naudoti tam tikrus žymenis.
21 Minėtas teismas pateikė šį prašymą dėl Adidas prašymu įregistruoto trijų juostelių motyvo, kuris įgijo skiriamąjį požymį naudojamas. Konkrečiai jis norėtų sužinoti, ar tuomet, jeigu tretieji asmenys naudoja atitinkamam prekių ženklui identiškus ar į jį panašius žymenis be šio prekių ženklo savininko sutikimo bei, pagrįsdami tokį naudojimą, remiasi būtinybe išlaikyti jį laisvai prieinamą, svarbu tai, ar suinteresuotoji visuomenės dalis minėtus žymenis suvokia kaip papuošimą, ar jie turi skiriamųjų požymių direktyvos 3 straipsnio 1 dalies b punkto prasme ir ar nėra aprašomieji direktyvos 3 straipsnio 1 dalies c punkto prasme.
Įvadinės pastabos
22 Kaip savo išvados 33 ir paskesniuose punktuose priminė generalinis advokatas, egzistuoja bendrojo intereso priežasčių, be kita ko, susijusių su neiškreiptos konkurencijos būtinybe, dėl kurių tam tikrus žymenis galėtų laisvai naudoti visi ūkio subjektai.
23 Kaip jau yra nusprendęs Teisingumo Teismas, ši būtinybė išlaikyti žymenį laisvai prieinamą yra priežastis, kuria paremti tam tikri direktyvos 3 straipsnyje nurodyti atsisakymo registruoti pagrindai (šiuo klausimu, be kita ko, žr. 1999 m. gegužės 4 d. Sprendimo Windsurfing Chiemsee, C‑108/97 ir C‑109/97, Rink. p. I-2779, 25 punktą; 2003 m. balandžio 8 d. Sprendimo Linde ir kt., C‑53/01–C‑55/01, Rink. p. I‑3161, 73 punktą ir 2003 m. gegužės 6 d. Sprendimo Libertel, C‑104/01, Rink. p. I‑3793, 53 punktą).
24 Be to, direktyvos 12 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta, kad prekių ženklas gali būti panaikintas, jeigu po registravimo datos dėl savininko veiksmų ar neveikimo jis prekyboje tapo bendriniu tų prekių ar paslaugų, kurioms buvo įregistruotas, pavadinimu. Šia nuostata Bendrijos teisės aktų leidėjas suderino prekių ženklo savininko ir jo konkurentų interesus, susijusius su žymens prieinamumu (žr. 2006 m. balandžio 27 d. Sprendimo Levi Strauss, C‑145/05, Rink. p. I-3703, 19 punktą).
25 Nors iš to matyti, kad taikant direktyvos 3 ir 12 straipsnius prieinamumo reikalavimas yra reikšmingas, reikia konstatuoti, jog šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra platesnis, nes jame keliamas klausimas dėl to, ar prieinamumo reikalavimas yra vienas iš vertinimo kriterijų jau įregistravus prekių ženklą, siekiant apibrėžti išimtinės prekių ženklo savininko teisės apimtį. Marca Mode, C&A, H&M ir Vendex neprašo pripažinti registracijos negaliojančia minėto 3 straipsnio prasme arba ją panaikinti 12 straipsnio prasme, o tik nurodo būtinybę palikti laisvai prieinamus naudoti juostelių motyvus, kurie skiriasi nuo įregistruotojo Adidas prašymu, siekdamos pagrįsti savo teisę naudoti šiuos motyvus be pastarosios sutikimo.
26 Tačiau, kai trečiasis asmuo, siekdamas pagrįsti savo teisę naudoti kitokį nei įregistruotasis prekių ženklo savininko prašymu žymenį, remiasi prieinamumo būtinybe, tokio argumento reikšmingumas turėtų būti vertinamas ne pagal direktyvos 3 ir 12 straipsnius, o atsižvelgiant į jos 5 straipsnį, kuris susijęs su įregistruoto prekių ženklo apsauga nuo to, kad tretieji asmenys naudotų žymenis, bei į direktyvos 6 straipsnio 1 dalies b punktą, jeigu atitinkamas žymuo patenka į šios nuostatos taikymo sritį.
Dėl direktyvos 5 straipsnio 1 dalies b punkto aiškinimo
27 Suteikiant prekių ženklo savininkui teisę uždrausti trečiosioms šalims naudoti tapatų ar panašų žymenį galimybės supainioti atveju ir išvardijant tokio žymens naudojimo būdus, kurie gali būti uždrausti, Direktyvos 89/104 5 straipsniu siekiama apsaugoti šį savininką nuo žymens naudojimo būdų, galinčių pažeisti šio prekių ženklo suteikiamas teises (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Levi Strauss 14 punktą).
28 Galimybė supainioti yra speciali apsaugos, kurią įregistruotas prekių ženklas, be kita ko, suteikia nuo to, kad tretieji asmenys naudotų neidentiškus žymenis, sąlyga. Teisingumo Teismas apibrėžė šią sąlygą kaip galimybę, kad visuomenė gali manyti, jog nagrinėjamos prekės ar paslaugos pagamintos arba suteiktos tos pačios įmonės arba tam tikrais atvejais ekonomiškai susijusių įmonių (žr. 1999 m. birželio 22 d. Sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer, C‑342/97, Rink. p. I-3819, 17 punktą ir 2005 m. spalio 6 d. Sprendimo Medion, C‑120/04, Rink. p. I-8551, 24 ir 26 punktus).
29 Remiantis direktyvos dešimta konstatuojamąja dalimi, tokios galimybės įvertinimas „priklauso nuo daugelio elementų, ypač nuo prekių ženklo pripažinimo rinkoje, nuo sąsajų, kurios gali būti padarytos su naudojamu ar įregistruotu žymeniu, nuo prekių ženklo bei žymens ir jais žymimų prekių ar paslaugų panašumo laipsnio“. Taigi galimybė supainioti turi būti vertinama visapusiškai, atsižvelgiant į visus su nagrinėjamu atveju susijusius veiksnius (žr. 1997 m. lapkričio 11 d. Sprendimo SABEL, C‑251/95, Rink. p. I-6191, 22 punktą; 2000 m. birželio 22 d. Sprendimo Marca Mode, C‑425/98, Rink. p. I-4861, 40 punktą ir minėto sprendimo Medion 27 punktą).
30 Aplinkybės, kad žymenį reikia išlaikyti prieinamą ūkio subjektams, nėra tarp šių svarbių veiksnių. Kaip išplaukia iš direktyvos 5 straipsnio 1 dalies b punkto bei iš nurodytos teismo praktikos, atsakymas į klausimą dėl galimybės supainioti buvimo turi būti pagrįstas tuo, kaip visuomenė suvokia, viena vertus, prekių ženklo savininko paraiškoje nurodytas prekes ir, kita vertus, prekes, žymimas trečiųjų asmenų naudojamu žymeniu.
31 Be to, žymenys, kurie iš principo turi likti prieinami visiems ūkio subjektams, gali būti naudojami piktnaudžiaujant, siekiant suklaidinti vartotoją. Jeigu tokiomis aplinkybėmis tretieji asmenys, siekdami laisvai naudoti į prekių ženklą panašų žymenį, galėtų remtis prieinamumo būtinybe, nepaliekant prekių ženklo savininkui galimybės tam prieštarauti nurodant galimybę supainioti, kiltų pavojus veiksmingam direktyvos 5 straipsnio 1 dalies b punkte numatytos taisyklės taikymui.
32 Šis argumentas visų pirma taikytinas juostelių motyvams. Kaip savo pastabų įvadinėje dalyje pripažino Adidas, juostelių motyvai iš esmės yra laisvai prieinami ir todėl visi subjektai daugeliu būdu gali naudoti juos ant sporto ir laisvalaikio drabužių. Tačiau Adidas konkurentams neturėtų būti leidžiama pažeisti jos prašymu įregistruoto trijų juostelių motyvo suteikiamų teisių, naudojant ant savo parduodamų sporto ir laisvalaikio drabužių juostelių motyvus, kurie yra tiek panašūs į įregistruotąjį Adidas prašymu, kad visuomenė galėtų juos supainioti.
33 Ar egzistuoja tokia galimybė supainioti, turi patikrinti nacionalinis teismas. Atliekant toki tikrinimą, tikslinga išnagrinėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą, kuriuo siekiama sužinoti, ar svarbu patikrinti, ar visuomenė suvokia trečiųjų asmenų naudojamą žymenį kaip paprastą atitinkamos prekės papuošimą.
34 Šiuo atžvilgiu svarbu pažymėti, kad aplinkybė, jog visuomenė suvokia žymenį kaip papuošimą, neturėtų trukdyti apsaugai, kurią suteikia direktyvos 5 straipsnio 1 dalies b punktas, jeigu šis žymuo, nepaisant dekoratyvaus jo pobūdžio, yra tiek panašus į įregistruotą prekių ženklą, kad atitinkama visuomenė gali manyti, jog prekės pagamintos tos pačios įmonės arba tam tikrais atvejais ekonomiškai susijusių įmonių.
35 Taigi nagrinėjamu atveju reikia įvertinti, ar paprastas vartotojas, matydamas sporto ir laisvalaikio drabužius, kuriuose yra juostelių motyvai tose pačiose vietose ir su tais pačiais požymiais kaip ir Adidas prašymu įregistruotas juostelių motyvas, išskyrus tai, kad juos sudaro dvi, o ne trys juostelės, gali suklysti dėl atitinkamos prekės kilmės, manydamas, kad ją parduoda Adidas AG, Adidas Benelux BV arba su jomis ekonomiškai susijusi įmonė.
36 Kaip išplaukia iš direktyvos dešimtos konstatuojamosios dalies, šis įvertinimas priklauso ne tik nuo prekių ženklo bei žymens panašumo laipsnio, bet ir nuo to, kaip lengvai žymuo gali būti susietas su prekių ženklu, visų pirma atsižvelgiant į pastarojo pripažinimą rinkoje. Juo labiau prekių ženklas žinomas, juo daugiau subjektų nori naudoti panašius žymenis. Didelis panašiais žymenimis pažymėtų prekių skaičius rinkoje galėtų pažeisti prekių ženklą, nes gali susilpninti prekių ženklo skiriamuosius požymius bei sukelti pavojų jo pagrindinei funkcijai – garantuoti vartotojams atitinkamų prekių kilmę.
Dėl direktyvos 5 straipsnio 2 dalies aiškinimo
37 Pagrindinės bylos šalys neginčija, kad Adidas prašymu įregistruotas trijų juostelių motyvas yra gerą vardą turintis prekių ženklas. Be to, nustatyta, kad atitinkamuose Nyderlandų teisės aktuose pakartota direktyvos 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė. Teisingumo Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad direktyvos 5 straipsnio 2 dalis taikoma ir prekėms bei paslaugoms, atitinkančioms arba panašioms į tas, kurioms ženklas įregistruotas (šiuo klausimu žr. 2003 m. sausio 9 d. Sprendimo Davidoff, C‑292/00, Rink. p. I‑389, 30 punktą bei 2003 m. spalio 23 d. Sprendimo Adidas-Salomon ir Adidas Benelux, C‑408/01, Rink. p. I‑12537, 18–22 punktus)
38 Taigi Adidas prašymu įregistruotam trijų juostelių motyvui taikoma ir direktyvos 5 straipsnio 1 dalies suteikiama, ir juo labiau jos 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta apsauga (pagal analogiją žr. sprendimo Davidoff 18 ir 19 punktus).
39 Šiomis aplinkybėmis į prašymą priimti prejudicinį sprendimą reikia atsakyti ir pastarosios nuostatos, kuri konkrečiai susijusi su gerą vardą turinčių prekių ženklų apsauga, požiūriu.
40 Direktyvos 5 straipsnio 2 dalyje gerą vardą turinčių ženklų naudai įtvirtinta apsauga, kurios įgyvendinimas nereikalauja, kad egzistuotų galimybė supainioti. Ši nuostata taikoma tokioms situacijoms, kai specifinę apsaugos sąlygą sudaro ginčijamo žymens naudojimas, kai be tinkamos priežasties nesąžiningai gaunama naudos iš prekių ženklo skiriamojo požymio ar jo gero vardo arba jiems pakenkiama (minėtų sprendimų Marca Mode 36 punktas bei Adidas-Salomon ir Adidas Benelux 27 punktas).
41 Direktyvos 5 straipsnio 2 dalyje numatyti pažeidimai, jeigu jie padaromi, kyla dėl tam tikro prekių ženklo ir žymens panašumo, dėl kurio atitinkama visuomenė susieja žymenį ir prekių ženklą, t. y. pastebi tarp jų tam tikrą ryšį, nors jų ir nesupainioja. Taigi nereikalaujama, kad gerą vardą turinčio prekių ženklo ir trečiųjų asmenų naudojamo žymens panašumo laipsnis būtų toks didelis, kad atitinkama visuomenė galėtų juos supainioti. Pakanka, kad gerą vardą turinčio prekių ženklo ir žymens panašumo laipsnis lemtų, jog atitinkama visuomenė pastebėtų ryšį tarp prekių ženklo ir žymens (žr. minėto sprendimo Adidas-Salomon ir Adidas Benelux 29 ir 31 punktai).
42 Toks ryšys turi būti vertinamas visapusiškai, atsižvelgiant į visus reikšmingus veiksnius (minėto sprendimo Adidas-Salomon ir Adidas Benelux 30 punktas).
43 Konstatuotina, kad prieinamumo būtinybė yra svetima ir gerą vardą turinčio prekių ženklo bei trečiųjų asmenų naudojamo žymens panašumo laipsnio vertinimui, ir ryšiui, kurį atitinkama visuomenė galėtų pastebėti tarp tokio prekių ženklo bei tokio žymens. Todėl ji neturėtų būti reikšminga tikrinant, ar dėl žymens naudojimo nesąžiningai gaunama naudos iš prekių ženklo skiriamojo požymio ar jo gero vardo arba jiems pakenkiama.
Dėl direktyvos 6 straipsnio 1 dalies b punkto aiškinimo
44 Direktyvos 6 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad prekių ženklo savininkas negali uždrausti trečiajai šaliai prekybos veikloje vartoti nuorodas, susijusias su prekių ir teikiamų paslaugų rūšimi, kokybe, kiekiu, paskirtimi, verte, geografine kilme, prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laiku arba kitomis prekių ir paslaugų charakteristikomis, su sąlyga, kad toks vartojimas neprieštarauja sąžiningai praktikai pramoninėje ir komercinėje veikloje.
45 Taip apribojant išimtinę prekių ženklo savininko teisę, direktyvos 6 straipsniu siekiama suderinti prekių ženklu suteikiamų teisių apsaugos, laisvo prekių judėjimo ir laisvės teikti paslaugas bendrojoje rinkoje pagrindinius interesus taip, kad prekių ženklų teisės aktai galėtų atlikti savo, kaip esminio sąžiningos konkurencijos sistemos, kurią norima nustatyti ir išsaugoti EB sutartimi, veiksnio vaidmenį (žr. 2005 m. kovo 17 d. Sprendimo Gillette Company ir Gillette Group Finland, C‑228/03, Rink. p. I‑2337, 29 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
46 Konkrečiau kalbant, direktyvos 6 straipsnio 1 dalies b punktas skirtas išsaugoti visų ūkio subjektų galimybę naudoti aprašomąsias nuorodas. Taigi, kaip savo išvados 75 ir 78 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, ši nuostata išreiškia prieinamumo reikalavimą.
47 Vis dėlto prieinamumo reikalavimas jokiu būdu neturi savarankiškai riboti prekių ženklo suteikiamų teisių, papildydamas direktyvos 6 straipsnio 1 dalies b punkte aiškiai nurodytus apribojimus. Šiuo atžvilgiu reikia pabrėžti, jog tam, kad trečiasis asmuo galėtų nurodyti direktyvos 6 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas prekių ženklo suteikiamų teisių ribas ir tokiame kontekste remtis prieinamumo reikalavimu, kurį išreiškia ši nuostata, būtina, kad naudojama nuoroda, kaip reikalaujama aptariamoje nuostatoje, būtų savaime susijusi su tam tikra trečiojo asmens parduodamos prekės ar jo teikiamos paslaugos charakteristika (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Windsurfing Chiemsee 28 punktą ir 2007 m. sausio 25 d. Sprendimo Adam Opel, C‑48/05, Rink. p. I‑1017, 42–44 punktus).
48 Nagrinėjamu atveju iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą bei Teisingumo Teisme Adidas konkurenčių pateiktų pastabų išplaukia, kad siekdamos pateisinti ginčijamo dviejų juostelių motyvo naudojimą konkurentės nurodo vien dekoratyvinę šio motyvo funkciją. Tai reiškia, kad naudojant drabužiuose juosteles nesiekiama pateikti nuorodos, susijusios su šių prekių charakteristika.
49 Atsižvelgiant į visus pirmiau išdėstytus motyvus, į prašymą priimti prejudicinį sprendimą reikia atsakyti, kad direktyva turi būti aiškinama taip, jog vertinant išimtinės tam tikro prekių ženklo savininko teisės apimtį neturi būti atsižvelgiama į prieinamumo reikalavimą, nebent būtų taikomas prekių ženklo suteikiamų teisių apribojimas, apibrėžtas minėtos direktyvos 6 straipsnio 1 dalies b punkte.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
50 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:
1988 m. gruodžio 21 d. Pirmoji Tarybos direktyva 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti turi būti aiškinama taip, jog vertinant išimtinės tam tikro prekių ženklo savininko teisės apimtį neturi būti atsižvelgiama į prieinamumo reikalavimą, nebent būtų taikomas prekių ženklo suteikiamų teisių apribojimas, apibrėžtas minėtos direktyvos 6 straipsnio 1 dalies b punkte.
Parašai.