Language of document : ECLI:EU:C:2012:479

Sujungtos bylos C‑628/10 P ir C‑14/11 P

Alliance One International Inc., buvusi Standard Commercial Corp.,

ir

Standard Commercial Tobacco Co. Inc.

prieš

Europos Komisiją

ir

Europos Komisija

prieš

Alliance One International Inc. ir kt.

„Apeliacinis skundas – Konkurencija – Karteliai – Ispanijos žaliavinio tabako pirkimo ir pirminio perdirbimo rinka – Kainų nustatymas ir rinkos padalijimas – EB 81 straipsnio pažeidimas – Dukterinių bendrovių neteisėtų veiksmų inkriminavimas jų patronuojančiosioms bendrovėms – Nekaltumo prezumpcija – Teisė į gynybą – Pareiga motyvuoti – Vienodas požiūris“

Sprendimo santrauka

1.        Konkurencija – Bendrijos teisės normos – Pažeidimai – Priskyrimas – Patronuojančioji bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai – Lemiamos patronuojančiosios bendrovės įtakos 100 % jai priklausančioms dukterinėms bendrovėms prezumpcija – Komisijos galimybė pagrįsti prezumpciją faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis įrodomas faktinis lemiamos įtakos darymas – Komisijos pareiga laikytis vienodo požiūrio principo

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

2.        Apeliacinis skundas – Pagrindai – Nepakankamas motyvavimas – Bendrojo Teismo numanomas motyvavimas – Priimtinumas – Sąlygos

(SESV 256 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnis ir 53 straipsnio pirma pastraipa)

3.        Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Sprendimas, kuriuo taikomos konkurencijos taisyklės – Sprendimas, susijęs su keliais adresatais – Sprendimas, kuriuo atsakomybė už pažeidimą priskiriama patronuojančiajai bendrovei – Komisijos galimybė per teismo procesą pateikti jos sprendime nenurodytus patronuojančiosios bendrovės atsakomybės įrodymus – Nebuvimas

(SESV 101 ir 296 straipsniai)

4.        Apeliacinis skundas – Pagrindai – Klaidingas faktinių aplinkybių vertinimas – Nepriimtinumas – Teisingumo Teismo vykdoma Bendrajam Teismui pateiktų faktinių aplinkybių vertinimo kontrolė – Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį

(SESV 256 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa)

5.        Konkurencija – Bendrijos teisės normos – Pažeidimai – Priskyrimas – Patronuojančioji bendrovė ir dukterinės bendrovės – Dukterinė bendrovė, bendrai valdoma dviejų bendrovių, iš kurių viena taip pat yra kitos bendrovės patronuojančioji bendrovė – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

6.        Apeliacinis skundas – Pagrindai – Per apeliacinį procesą pirmą kartą pateiktas pagrindas – Nepriimtinumas

(Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnis)

1.        Tuo konkrečiu atveju, kai patronuojančiajai bendrovei priklauso 100 % jos dukterinės bendrovės, padariusios Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimą, kapitalo, viena vertus, ši patronuojančioji bendrovė gali daryti lemiamą įtaką šios dukterinės bendrovės elgesiui ir, kita vertus, egzistuoja nuginčijama prezumpcija, kad ši patronuojanti bendrovė iš tikrųjų daro lemiamą įtaką savo dukterinės bendrovės elgesiui. Tokiomis aplinkybėmis Komisijai pakanka įrodyti, jog patronuojančiajai bendrovei priklauso visas jos dukterinės bendrovės kapitalas, tam, kad galėtų būti preziumuojama, jog patronuojančioji bendrovė iš tikrųjų daro lemiamą įtaką šios dukterinės bendrovės komercinei politikai. Tuomet Komisija gali pripažinti, kad patronuojančioji bendrovė solidariai atsakinga už dukterinei bendrovei skirtos baudos sumokėjimą, nebent patronuojančioji bendrovė, kuri turi nuginčyti šią prezumpciją, pateiktų pakankamai įrodymų, kad jos dukterinė bendrovė rinkoje elgiasi savarankiškai.

Tačiau Komisija neprivalo remtis vien šia prezumpcija. Niekas nedraudžia šiai institucijai įrodyti faktinę patronuojančiosios bendrovės daromą lemiamą įtaką savo dukterinei bendrovei pasitelkus kitus įrodymus arba tokių įrodymų ir aptariamos prezumpcijos derinį.

Vis dėlto pagal vienodo požiūrio principą reikalaujama, kad tuomet, kai Komisija, siekdama nustatyti, ar reikia pripažinti patronuojančiųjų bendrovių, kurių dukterinės bendrovės dalyvavo tame pačiame kartelyje, atsakomybę, taiko konkretų metodą, ji privalo, išskyrus ypatingas aplinkybes, remtis tais pačiais kriterijais visų patronuojančiųjų bendrovių atveju. Todėl kai Komisija nusprendžia pripažinti patronuojančiųjų bendrovių atsakomybę tik tuomet, jeigu įrodymais patvirtinama faktinio lemiamos įtakos darymo dukterinėms bendrovėms prezumpcija (vadinamasis „dvigubo pagrindo“ metodas) ir jeigu ji atsisako taikyti vien lemiamos įtakos prezumpciją, ši institucija negali pripažinti patronuojančiosios įmonės solidariai atsakinga už jos dukterinei bendrovei skirtos baudos sumokėjimą remdamasi vien aptariama prezumpcija ir tai bendrovei taikyti diskriminacinį požiūrį kitų patronuojančiųjų bendrovių atžvilgiu.

(žr. 46–50, 55–57 punktus)

2.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 64 punktą)

3.        Jeigu taikant Sąjungos konkurencijos teisės taisykles priimtas sprendimas susijęs su keliais adresatais ir juo inkriminuojamas pažeidimas, jis turi būti pakankamai motyvuotas visų jo adresatų atžvilgiu, visų pirma tų, kurie, remiantis šiuo sprendimu, turi atsakyti už šį pažeidimą. Taigi, už savo dukterinės bendrovės pažeidimą atsakinga pripažintos patronuojančiosios bendrovės atžvilgiu tokio sprendimo motyvai iš principo turi būti išdėstyti taip, kad pagrįstų pažeidimo inkriminavimą šiai bendrovei.

Tokiu atveju Komisijos teisė į gynybą neapima jos galimybės ginti ginčijamo sprendimo teisėtumą nuo argumentų dėl diskriminacijos pateikiant per teismo procesą įrodymus, skirtus patronuojančiosios bendrovės atsakomybei nustatyti, bet nenurodytus šiame sprendime.

(žr. 75, 79 punktus)

4.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 84 ir 85 punktus)

5.        Konkurencijos srityje dviejų tarpusavyje nepriklausomų patronuojančiųjų bendrovių bendra dukterinės bendrovės kontrolė iš esmės netrukdo Komisijai konstatuoti vieno ekonominio vieneto, sudaryto iš vienos šių patronuojančiųjų bendrovių ir aptariamos dukterinės bendrovės, egzistavimo. Tai galioja net tuo atveju, kai ši patronuojančioji bendrovė turi mažesnę savo dukterinės bendrovės kapitalo dalį nei kita patronuojančioji bendrovė. Todėl patronuojančioji bendrovė ir jos dukterinė bendrovė, kuri savo ruožtu yra pažeidimą padariusios bendrovės patronuojančioji bendrovė, juo labiau gali būti abi pripažintos sudarančiomis ekonominį vienetą su pažeidimą padariusiąja bendrove.

Be to, Komisija gali adresuoti sprendimą, kuriuo skiriamos baudos dukterinės bendrovės, dalyvavusios darant EB 81 straipsnio pažeidimą, patronuojančiajai bendrovei, ir ji neprivalo įrodyti asmeninį šios patronuojančiosios bendrovės dalyvavimą su sąlyga, kad pastaroji iš tikrųjų daro lemiamą įtaką šios dukterinės bendrovės komercinei politikai. Tai reiškia, kad vien tai, jog patronuojančioji bendrovė ir jos dukterinė bendrovė tam tikrą laikotarpį vykdo tik bendrą pažeidimą padariusios dukterinės bendrovės kontrolę, netrukdo konstatuoti iš šių bendrovių sudaryto ekonominio vieneto egzistavimo, jeigu būtų įrodytas faktinis lemiamos tų dviejų patronuojančiųjų bendrovių įtakos darymas pažeidimą padariusios dukterinės bendrovės komercinei politikai.

(žr. 101–103 punktus)

6.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 111 punktą)