TEISINGUMO TEISMO (šeštoji kolegija) SPRENDIMAS
2018 m. vasario 8 d.(*)
„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Direktyva 2008/118/ES – 7 straipsnis – Bendra akcizų tvarka – Aprūpinimas naftos produktais neapmokestinant akcizais – Prie Graikijos Respublikos sienos su trečiosiomis šalimis esančios degalinės – Prievolė apskaičiuoti akcizus – Sąvoka „akcizais apmokestinamų prekių „išleidimas vartoti“ – Sąvoka „išleidimas iš akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo“
Byloje C‑590/16
dėl 2016 m. lapkričio 21 d. pagal SESV 258 straipsnį pareikšto ieškinio dėl valstybės įsipareigojimų neįvykdymo
Europos Komisija, atstovaujama F. Tomat ir A. Kyratsou,
ieškovė,
prieš
Graikijos Respubliką, atstovaujamą E.‑M. Mamouna ir M. Tassopoulou,
atsakovę,
TEISINGUMO TEISMAS (šeštoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas C. G. Fernlund, teisėjai J.‑C. Bonichot (pranešėjas) ir A. Arabadjiev,
generalinis advokatas M. Bobek,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Ieškiniu Europos Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad priėmusi ir palikusi galioti teisės aktus, pagal kuriuos leidžiama prekiauti neapmokestinamais naftos produktais Katastimata Aforologiton Eidon AE (toliau – KAE) degalinėse Kipoi Evrou (Graikija), Kakavia (Graikija) ir Evzonų (Graikija) pasienio punktuose, kurie yra regionuose, besiribojančiuose su trečiosiomis šalimis, t. y. Turkijos Respublika, Albanijos Respublika ir buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinančios Direktyvą 92/12/EEB (OL L 9, 2009, p. 12), 7 straipsnio 1 dalį.
Teisinis pagrindas
Direktyva 2008/118
2 Direktyvos 2008/118 8 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:
„Kadangi siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, vis dar svarbu, kad akcizų sąvoka ir prievolės juos apskaičiuoti sąlygos būtų vienodos visose valstybėse narėse; Bendrijos lygiu reikia paaiškinti, kada akcizais apmokestinamos prekės yra išleidžiamos vartoti ir kas yra tas asmuo, kuriam tenka prievolė mokėti akcizus.“
3 Šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta:
„Šia direktyva nustatomos bendrosios nuostatos dėl akcizų, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai yra apmokestinamas toliau nurodytų prekių (toliau – akcizais apmokestinamos prekės) vartojimas:
a) energetikos produktų ir elektros energijos, kuriuos apima [2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL 2003, L 283, p. 51; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 405)].
<…>“
4 Minėtos direktyvos 2 straipsnyje numatyta:
„Akcizais apmokestinamos prekės yra apmokestinamos:
a) jų gamybos, įskaitant, atitinkamais atvejais, jų išgavimo Bendrijos teritorijoje metu;
b) jų importo į Bendrijos teritoriją metu.“
5 Tos pačios direktyvos 4 straipsnis suformuluotas taip:
„Šios direktyvos ir jos įgyvendinimo nuostatų tikslais taikomos šios sąvokos:
1) „įgaliotas sandėlio savininkas“ – fizinis ar juridinis asmuo, kuriam valstybės narės kompetentingos institucijos suteikė leidimą vykdant savo veiklą apmokestinamų prekių sandėlyje gaminti, perdirbti, laikyti, priimti ar išsiųsti akcizais apmokestinamas prekes, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas;
2) „valstybė narė“ ir „valstybės narės teritorija“ – Bendrijos kiekvienos valstybės narės teritorija, kuriai Sutartis taikytina remiantis jos 299 straipsniu, išskyrus trečiąsias teritorijas;
3) „Bendrija“ ir „Bendrijos teritorija“ – 2 punkte apibrėžtos valstybių narių teritorijos;
<…>
5) „trečioji valstybė“ – valstybė ar teritorija, kuriai netaikoma Sutartis;
<…>
7) „akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas“ – akcizais apmokestinamų prekių, kurioms netaikoma sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūra ar kita priemonė, gamybos, perdirbimo, laikymo ar gabenimo apmokestinimo tvarka ar kita priemonė, kai akcizų mokėjimas laikinai atidedamas;
<…>
11) „apmokestinamų prekių sandėlis“ – vieta, kurioje įgaliotas sandėlio savininkas valstybės narės, kurioje yra apmokestinamų prekių sandėlis, kompetentingų institucijų nustatytomis sąlygomis ir vykdydamas savo veiklą gamina, perdirba, laiko, priima ar iš kurios išsiunčia akcizais apmokestinamas prekes, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas.“
6 Direktyvos 2008/118 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Ši direktyva ir 1 straipsnyje nurodytos direktyvos taikomos Bendrijos teritorijoje.“
7 Šios direktyvos II skyriaus „Prievolės apskaičiuoti akcizus atsiradimo laikas ir vieta“ 1 skirsnio 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta:
„1. Prievolė apskaičiuoti akcizus atsiranda išleidimo vartoti metu ir išleidimo vartoti valstybėje narė[je].
2. Šios direktyvos tikslais „išleidimas vartoti“ – bet kuris iš toliau nurodytų atvejų:
a) akcizais apmokestinamų prekių išleidimas, įskaitant neteisėtą išleidimą, iš akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo;
<…>“
8 Minėtos direktyvos 14 straipsnis suformuluotas taip:
„1. Valstybės narės gali atleisti nuo akcizų mokėjimo neapmokestinamų prekių parduotuvių tiekiamas akcizais apmokestinamas prekes, kurias asmeniniame bagaže išveža keliautojai į trečiąją teritoriją ar trečiąją valstybę, vykstantys oru ar jūra.
<…>
3. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad 1 ir 2 dalyse numatyti atleidimo nuo akcizų atvejai būtų taikomi užkertant kelią galimam slėpimui, vengimui ar piktnaudžiavimui.
4. Valstybės narės, kurios 2008 m. liepos 1 d. turi neapmokestinamų prekių parduotuves kitose vietose nei oro arba jūrų uostai, gali iki 2017 m. sausio 1 d. atleisti nuo akcizų tokių parduotuvių tiekiamas akcizais apmokestinamas prekes, kurias asmeniniame bagaže išveža keliautojai, vykstantys į trečiąją teritoriją arba trečiąją valstybę.
<…>“
9 Tos pačios direktyvos 15 straipsnio 2 dalyje numatyta:
„Akcizais apmokestinamų prekių gamyba, perdirbimas ir laikymas turi būti vykdomi apmokestinamų prekių sandėlyje, jei akcizai nesumokėti.“
10 Direktyvos 2008/118 16 straipsnis suformuluotas taip:
„1. Įgaliotam sandėlio savininkui leidžiama steigti ir eksploatuoti apmokestinamų prekių sandėlį, jei jis turi valstybės narės, kurioje yra sandėlis, kompetentingų institucijų leidimą.
Šiam leidimui taikomos sąlygos, kurias turi teisę nustatyti institucijos, siekdamos užkirsti kelią bet kokiam galimam slėpimui ar piktnaudžiavimui.
2. Įgaliotas sandėlio savininkas privalo:
<…>
c) tvarkyti kiekvieno mokestinio sandėlio atsargų ir akcizais apmokestinamų prekių gabenimo apskaitą;
<…>
e) leisti atlikti visus stebėsenos veiksmus ir atsargų patikrinimus.
A punkte minėtos garantijos sąlygas nustato valstybės narės, kurioje mokestiniam sandėliui suteiktas leidimas, kompetentingos institucijos.“
11 Šios direktyvos 17 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Pritaikius akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą, akcizais apmokestinamos prekės Bendrijos teritorijoje gali būti gabenamos, įskaitant atvejus, kai prekės gabenamos per trečiąją valstybę ar trečiąją teritoriją:
a) iš apmokestinamų prekių sandėlio:
i) į kitą apmokestinamų prekių sandėlį;
ii) registruotam gavėjui;
iii) į vietą, kurioje akcizais apmokestinamos prekės bus išgabentos iš Bendrijos teritorijos, kaip nurodyta 25 straipsnio 1 dalyje;
<…>“
Ikiteisminė procedūra
12 Gavusi skundą Komisija surinko informaciją apie KAE atliekamą naftos produktų prekybą neapmokestinant akcizais degalinėse Kipoi Evrou, Kakavia ir Evzonų pasienio punktuose. Manydama, kad taikomi Graikijos teisės aktai gali prieštarauti Direktyvai 2008/118, Komisija paprašė Graikijos Respublikos pateikti jai papildomos informacijos.
13 2011 m. gruodžio 19 d. raštu Graikijos Respublika atsakė, kad aptariamos degalinės, kuriose į trečiąsias šalis važiuojantys automobilių vairuotojai gali įsipilti degalų, veikia kaip apmokestinamųjų prekių sandėlis ir, taikydamos supaprastintą procedūrą, eksportuoja naftos produktus, todėl neatsiranda prievolė apskaičiuoti akcizus.
14 2013 m. lapkričio 29 d. Komisija pateikė oficialų pranešimą šiai valstybei narei ir nurodė, kad prekyba naftos produktais jų neapmokestinant akcizais pažeidžiami iš Direktyvos 2008/118 kylantys reikalavimai. Ji savo poziciją patvirtino 2014 m. rugsėjo 1 d. pagrįstoje nuomonėje.
15 2014 m. gruodžio 29 d. rašte Graikijos Respublika pakartojo savo pirminę nuomonę, pagal kurią akcizais apmokestinamų produktų prekyba, atliekama KAE Kipoi Evrou, Kakavia ir Evzonų pasienio punktuose neapmokestinant akcizais, yra suderinama su Sąjungos teise, nes taikydama supaprastintą eksporto procedūrą ji užsitikrina, kad degalai nebus sunaudojami Graikijos teritorijoje, bet bus eksportuojami į trečiąsias šalis.
16 Kadangi Graikijos Respublikos pateikti atsakymai Komisijos netenkino, ji nusprendė pareikšti šį ieškinį.
Dėl ieškinio
Šalių argumentai
17 Komisija kaltina Graikijos Respubliką pažeidus įsipareigojimus pagal Direktyvos 2008/118 7 straipsnio 1 dalį apmokestinti akcizais apmokestinamus produktus jų išleidimo vartoti momentu.
18 Remdamasi Graikijos Respublikos pateiktomis pastabomis per ikiteisminę procedūrą Komisija apibendrina faktines aplinkybes taip:
– KAE eksploatuoja degalines, kurios veikia kaip apmokestinamų prekių sandėliai, Kipoi Evrou, Kakavia ir Evzonų pasienio punktuose,
– šiose degalinėse trečiųjų šalių piliečiai turi galimybę įsigyti akcizais neapmokestintų degalų savo trečiosiose šalyse įregistruotoms transporto priemonėms prieš palikdami Europos Sąjungos teritoriją kirtę sausumos sieną,
– taikydamos supaprastintą eksporto procedūrą kompetentingos muitinės institucijos prižiūri ir patvirtina, kad degalai buvo išvežti iš Sąjungos teritorijos, ir
– visą procedūrą, įskaitant neapmokestinamų naftos produktų pardavimą, reguliuoja keletas ministrų įsakymų, priimtų 2003–2005 m.
19 Komisija mano, kad kadangi nagrinėjamos degalinės yra „apmokestinamų prekių sandėliai“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/118 4 straipsnio 11 punktą, jose saugomiems naftos produktams taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas ir apmokestinimas akcizais yra atidedamas. Transporto priemonių bakų pripildymo momentu atsiranda prievolė apskaičiuoti akcizus, nes degalai išleidžiami iš akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo Graikijos teritorijoje.
20 Šis aiškinimas kyla iš Direktyvos 2008/118 7 straipsnio 2 dalies a punkto, kuriame numatyta, kad „akcizais apmokestinamų prekių išleidimas, įskaitant neteisėtą išleidimą, iš akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo“ yra išleidimas vartoti. Iš to paties straipsnio 1 dalies matyti, kad sąvoka „išleidimas vartoti“ apibrėžia momentą, kada atsiranda prievolė apskaičiuoti akcizus.
21 Pagal šias nuostatas momentas, kada atsiranda prievolė apskaičiuoti akcizus, yra „išleidimas vartoti“, o ne pats „suvartojimas“. Tai reiškia, kad prievolė apskaičiuoti akcizus nepriklauso nuo atstumo tarp pardavimo vietos ir valstybės narės išorės sienos. Be to, nesvarbu, kiek laiko išleistas vartoti produktas pasilieka valstybės narės teritorijoje.
22 Iš Direktyvos 2008/118 2 ir 8 konstatuojamųjų dalių taip pat matyti, kad sąvokos „išleidimas“ ir „išleidimas vartoti“ turi būti aiškinamos vienodai visose valstybėse narėse siekiant užtikrinti vidaus rinkos veikimą.
23 Be to, nesvarbus argumentas, pagal kurį transporto priemonių bakų pripildymas yra „eksporto operacija“, todėl išvežamiems naftos produktams pritaikomas „muitinės eksporto režimas“ pasinaudojus „supaprastinta eksporto procedūra“. Šie produktai, išleisti iš akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 7 straipsnio 2 dalį, būtinai išleidžiami vartoti.
24 Komisija mano, kad Direktyvos 2008/118 17–31 straipsniai, kuriuose reguliuojamas „gabenimas pritaikius akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą“, patvirtina šį išaiškinimą. Tik šiuose straipsniuose numatytomis sąlygomis akcizais apmokestinamų prekių gabenimui taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Bet kokiu atveju prievolė apskaičiuoti akcizus atsiranda šias prekes išleidus iš apmokestinamų prekių sandėlio.
25 Graikijos institucijų taikoma supaprastinta eksporto procedūra neatitinka šių sąlygų, nes iš tiesų ji nepatenka nė į vienos šios direktyvos nuostatų taikymo sritį.
26 Graikijos Respublika mano, kad pagrįsta nuomonė ir ieškinys yra nesuderinti. Nors pagrįstoje nuomonėje prievolės apskaičiuoti akcizus atsiradimo momentas buvo nustatytas tuomet, kai faktiškai nustojama taikyti akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą, ieškinyje nurodoma, kad faktinis vartojimas nėra lemiamas veiksnys. Pačiame ieškinyje patvirtinamas šis nesuderinamumas, nes Komisija mini „išleidimą vartoti“, o ne „faktinį išleidimą vartoti“.
27 Dėl esmės Graikijos Respublika nurodo, kad dėl prekybos produktais KAE degalinėse Kipoi Evrou, Kakavia ir Evzonų pasienio punktuose neatsiranda prievolė apskaičiuoti akcizus, nes degalams, kai tik jie išleidžiami iš akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo, iš karto pritaikomas „muitinės eksporto režimas“ remiantis „supaprastinta procedūra“. Taigi nei Direktyvos 2008/118 nuostatos, nei ja siekiamas suderinimas nepažeidžiami.
28 Taikydamos „muitinės eksporto režimą“ muitinės institucijos yra atsakingos už apmokestinamų prekių sandėlių kontrolę ir už prekių išleidimą iš akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo. Jos taip pat užtikrina, kad būtų atlikti eksporto formalumui, kurie apima supaprastintą eksporto deklaraciją, kaip tai suprantama pagal 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, 1993, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 7 t., p. 3), 282 ir 283 straipsnius, ir ji kontroliuoja, kad degalai būtų faktiškai išvežti iš Sąjungos muitų teritorijos pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307), 161 straipsnį. Vadinasi, šių produktų pardavimą, jų išleidimą iš akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo ir jų eksportą apima viena procedūra.
29 Direktyvoje 2008/118 nedraudžiama valstybei narei nustatyti tokią „supaprastintą eksporto procedūrą“ dėl toliau nurodytų priežasčių.
30 Pirma, šios direktyvos 30 ir 31 straipsniuose numatytos supaprastintos procedūros gali būti taikomos mutatis mutandis.
31 Antra, dėl to, kad akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą iš karto pakeičia „eksporto režimas“, Direktyvos 2008/118 7 straipsnio 2 dalies a punktas netaikomas. Šioje direktyvoje numatytas tik „aiškus ir paprastas“ akcizais apmokestinamų prekių išleidimas iš akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo.
32 Trečia, Direktyvos 2008/118 7 straipsnyje neatliekamas visiškas suderinimas, kad išleidimas vartoti būtų vienintelė galimybė išleidus akcizais apmokestinamą prekę iš akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo. Iš tiesų šios direktyvos 17 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje pripažįstama, kad valstybės narės gali iš akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo išleidžiamai prekei pritaikyti eksporto režimą be prievolės apskaičiuoti akcizus, todėl pagal nagrinėjamą „supaprastintą eksporto procedūrą“ neatliekama toje pačioje direktyvoje numatyto suderinimo. Be to, atvirkščiai, nei Reglamento Nr. 2913/92 atveju, dėl minėtos direktyvos spragų valstybėms narėms paliekama didelė diskrecija.
33 Galiausiai ketvirta, dėl Direktyvos 2008/118 17 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunkčio ir 25 straipsnio pažymėtina, kad šios nuostatos netaikomos, kai šiuo atveju nagrinėjami naftos produktai tiesiai išvežami iš Sąjungos muitų teritorijos jų negabenant pritaikius akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą. Pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013, p. 1), 269 straipsnio 1 dalį degalų tiekimas vykdomas pagal jame numatytą eksporto režimą. Iš šios nuostatos matyti, kad „[i]š Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungos prekėms įforminama eksporto procedūra“. Todėl reikalavimas sumokėti akcizus yra nepateisinamas.
34 Be to, supaprastinta eksporto procedūra užtikrinama, kad degalai nesuvartojami Graikijos teritorijoje, bet eksportuojami į trečiąsias šalis. Remiantis sveiku protu dėl to, kad transporto priemonės turi nuvažiuoti trumpą atstumą nuo degalinės iki faktinės sienos, negalima abejoti šiuo teiginiu.
35 Iš tiesų, pirma, šį atstumą galima lengvai nuvažiuoti naudojant degalus, likusius iki transporto priemonių bakų pripildymo, todėl būtų neproporcinga reikalauti akcizų. Antra, kaip matyti iš 1985 m. lapkričio 14 d. Sprendimo Neumann (299/84, EU:C:1985:463) 25–33 punktų, nagrinėjamu atveju Direktyvos 2008/118 normos būtų neproporcingos dėl jų bendro pobūdžio ir, jeigu Sąjungos teisės aktų leidėjas būtų sureguliavęs šį konkretų atvejį, jis tai būtų padaręs remdamasis lygybe.
Teisingumo Teismo vertinimas
Dėl priimtinumo
36 Tvirtindama, kad pagrįsta nuomonė ir ieškinys yra nesuderinti, Graikijos Respublika siekia įrodyti, jog šis ieškinys yra nepriimtinas.
37 Kaip teigia Komisija, iš oficialaus pranešimo, pagrįstos nuomonės ir ieškinio aiškiai matyti, kad ji transporto priemonių pripildymą degalų degalinėse, kurios atlieka apmokestinamų prekių sandėlių funkciją, laikė akcizais apmokestinamų prekių „išleidimu“ iš akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2008/118. Žodžio „faktinis“ vartojimas negali sukurti jokios painiavos šiuo klausimu.
38 Taigi Graikijos Respublika puikiai galėjo suprasti Sąjungos teisės pažeidimo, kuriuo ji kaltinama, apimtį ir todėl reikia atmesti jos pateiktą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą.
Dėl esmės
39 Graikijos Respublika nurodo, kad dėl prekybos produktais KAE degalinėse Kipoi Evrou, Kakavia ir Evzonų pasienio punktuose neatsiranda prievolės apskaičiuoti akcizus, nes degalams, kai tik jie išleidžiami iš akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo, iš karto pritaikomas „muitinės eksporto režimas“.
40 Reikia priminti, kad pagal Direktyvos 2008/118 7 straipsnio 1 dalį prievolė apskaičiuoti akcizus atsiranda išleidimo vartoti momentu ir išleidimo vartoti valstybėje narėje. Pagal šio straipsnio 2 dalies a punktą „išleidimas vartoti“ suprantamas kaip akcizais apmokestinamų prekių išleidimas, įskaitant neteisėtą išleidimą, iš akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo.
41 Pagal Direktyvos 2008/118 17 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį pritaikius akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą, akcizais apmokestinamos prekės Sąjungos teritorijoje gali būti gabenamos iš apmokestinamų prekių sandėlio valstybėje narėje į apmokestinamų prekių sandėlį, esantį kitoje valstybėje narėje. Tokiam akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimui būdinga tai, kad akcizas už prekes, kurioms taikomas toks režimas, dar nėra mokėtinas, nors apmokestinimo momentas jau įvyko. Taigi, kalbant apie akcizais apmokestinamas prekes, taikant tokį režimą akcizų mokėjimas atidedamas iki to momento, kai bus įvykdyta prievolės apskaičiuoti akcizus sąlyga (2016 m. sausio 28 d. Sprendimo BP Europa, C‑64/15, EU:C:2016:62, 22 punktas).
42 Laikoma, kad prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, išleistos vartoti, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/118 7 straipsnio 2 dalies a punktą, kai jos išleistos, įskaitant neteisėtą išleidimą, iš akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo (2016 m. sausio 28 d. Sprendimo BP Europa, C‑64/15, EU:C:2016:62, 23 punktas).
43 Be to, Teisingumo Teismas jau nusprendė, kad „išleidimas vartoti“, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2008/118 7 straipsnį, įvyksta tuo momentu, kai akcizais apmokestinamas produktas fiziškai išgabenamas iš akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 2 d. Sprendimo Polihim SS, C‑355/14, EU:C:2016:403, 53 ir 55 punktus).
44 Kaip pažymėjo Komisija, iš Direktyvos 2008/118 8 konstatuojamosios dalies matyti, kad tinkamam vidaus rinkos funkcionavimui vis dar svarbu, jog visose valstybėse narėse prievolės apskaičiuoti akcizus sąvoka ir su tuo susijusios sąlygos būtų vienodos, Sąjungos lygmeniu šioje direktyvoje reikia paaiškinti, kada akcizais apmokestinamos prekės yra išleidžiamos vartoti.
45 Darytina išvada, kad sąvokos „išleidimas“ ir „išleidimas vartoti“, kuriomis apibrėžiamas momentas, kai atsiranda prievolė apskaičiuoti akcizus, turi būti aiškinamos vienodai visose valstybėse narėse.
46 Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad aptariami naftos produktai yra akcizais apmokestinamos prekės. Dėl jų išleidimo iš akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo, kai pripildomi transporto priemonių bakai Graikijos teritorijoje, jie išleidžiami vartoti. Taigi kadangi pagal 7 straipsnio 1 dalį prievolė apskaičiuoti akcizus atsiranda šiuo konkrečiu momentu, Graikijos teisės aktai, kuriuose leidžiamas šių produktų tiekimas neapmokestinant akcizais, prieštarauja šiai nuostatai.
47 Tuo, kad akcizais apmokestinamoms prekėms, išleistoms iš akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo, pritaikomas „muitinės eksporto režimas“, kaip jį apibūdina Graikijos Respublika, šis teiginys nepakeičiamas.
48 Pirma, iš Direktyvos 2008/118 ir jos nuostatų, susijusių su apmokestinamų prekių sandėlių ir akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo apibrėžimu ir veikimu, kaip antai iš jos 4 straipsnio 7 ir 11 punktų, 15 straipsnio 2 dalies ir 16 ir 17 straipsnių, struktūros matyti, kad akcizais apmokestinama prekė, kuriai netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, būtinai kažkuriuo momentu kažkaip turėjo būti išleista vartoti, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalį (pagal analogiją žr. 2001 m. balandžio 5 d. Sprendimo Van de Water, C‑325/99, EU:C:2001:201, 34 punktą).
49 Vadinasi, kadangi transporto priemonių bakų pripildymas, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, turi būti kvalifikuojamas kaip „išleidimas“ ir todėl „išleidimas vartoti“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/118 7 straipsnį, tai, kad vėliau arba net tuo pačiu momentu degalams pradedamas taikyti „akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas“, neturi jokios įtakos prievolei apskaičiuoti akcizus (pagal analogiją žr. 2010 m. balandžio 29 d. Sprendimo Dansk Transport og Logistik, C‑230/08, EU:C:2010:231, 80 ir 81 punktus).
50 Atsižvelgiant į šiuos svarstymus nebūtina nagrinėti Graikijos Respublikos argumentų, kuriais remdamasi ji siekia nustatyti, kad jos „muitinės eksporto režimas“ yra suderinamas su reglamentais Nr. 2913/92, 2454/93 ir 952/2013.
51 Antra, konstatuotina, kad nacionalinės nuostatos, susijusios su nagrinėjamu naftos produktų pardavimu, neatitinka Direktyvos 2008/118 reikalavimų, nes pagal jas leidžiama arba neapmokestinti akcizais apmokestinamų produktų pardavimo, arba eksportuoti šiuos produktus taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą.
52 Kalbant apie šios direktyvos 14 straipsnį, pasakytina, kad Graikijos Respublika neginčija jame numatytos galimybės atleisti nuo akcizų mokėjimo neapmokestinamų prekių parduotuvių tiekiamas akcizais apmokestinamas prekes, kurias asmeniniame bagaže veža keliautojai, vykstantys oru ar jūra į trečiąją teritoriją arba trečiąją šalį, netaikomumo.
53 Graikijos Respublika taip pat neginčija to, kad Direktyvos 2008/118 17–31 straipsniai, kuriuose reguliuojamas „akcizais apmokestinamų prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimas“, yra netaikomi šioje byloje.
54 Konkrečiai kalbant, ji pripažįsta, kad šios direktyvos 17 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunkčio, kuriame numatyta, kad, „[p]ritaikius akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą, akcizais apmokestinamos prekės Bendrijos teritorijoje gali būti gabenamos <…> į vietą, kurioje akcizais apmokestinamos prekės bus išgabentos iš Bendrijos teritorijos, kaip nurodyta 25 straipsnio 1 dalyje“, šiuo atveju sąlygos netenkinamos.
55 Taip pat neginčijama, kad Graikijos Respublikos numatytas „muitinės eksporto režimas“ nepatenka į Direktyvos 2008/118 30 ir 31 straipsnių taikymo sritį, nes šiuose straipsniuose reguliuojamos tik supaprastintos procedūros akcizais apmokestinamoms prekėms, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenti vienos valstybės narės arba kelių valstybių narių teritorijoje.
56 Argumentas, kad remiantis proporcingumo principu būtinas toks Direktyvos 2008/118 aiškinimas, pagal kurį leidžiama neapmokestinamų naftos produktų prekyba šios bylos aplinkybėmis, turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Iš tiesų tokiu aiškinimu praeter legem būtų leista nukrypti nuo Direktyvos 2008/118 7 straipsnio ir būtų pažeistas tikslas suderinti prievolės apskaičiuoti akcizus sąlygas, apie kurio svarbą geram vidaus rinkos veikimui buvo priminta šio sprendimo 44 ir 45 punktuose.
57 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisijos ieškinys yra pagrįstas.
58 Dėl šių priežasčių reikia konstatuoti, kad priėmusi ir palikusi galioti teisės aktus, pagal kuriuos leidžiama prekiauti neapmokestinamais naftos produktais KAE degalinėse Kipoi Evrou, Kakavia ir Evzonų pasienio punktuose tuose regionuose, kurie ribojasi su trečiosiomis šalimis, t. y. Turkijos Respublika, Albanijos Respublika ir buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2008/118 7 straipsnio 1 dalį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
59 Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir Graikijos Respublika pralaimėjo bylą, pastaroji turi jas padengti.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) nusprendžia:
1. Priėmusi ir palikusi galioti teisės aktus, pagal kuriuos leidžiama prekiauti neapmokestinamais naftos produktais Katastimata Aforologiton Eidon AE degalinėse Kipoi Evrou (Graikija), Kakavia (Graikija) ir Evzonų (Graikija) pasienio punktuose tuose regionuose, kurie ribojasi su trečiosiomis šalimis, t. y. Turkijos Respublika, Albanijos Respublika ir buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinančios Direktyvą 92/12/EEB, 7 straipsnio 1 dalį.
2. Graikijos Respublika padengia bylinėjimosi išlaidas.
Parašai.