TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2018 m. kovo 7 d.(*)
„Apeliacinis skundas – Valstybės pagalba – Pagalba, kurią Prancūzijos Respublika suteikė Sernam – Pagalba restruktūrizavimui ir kapitalo atkūrimui, garantijos ir Sernam skolos SNCF atsisakymas – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama nesuderinama su vidaus rinka ir nurodoma ją susigrąžinti – Turto pardavimas vienu kartu – „Pardavimo“ sąvoka – Turto pardavimo vienu metu objekto ir kainos supainiojimas – Atvira ir skaidri procedūra – Privataus investuotojo kriterijus – Šio principo taikymas turto pardavimui vienu kartu – Kompensacinės priemonės“
Byloje C‑127/16 P
dėl 2016 m. vasario 26 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo
SNCF Mobilités, buvusi Société nationale des chemins de fer français (SNCF), įsteigta Sen-Deni (Prancūzija), atstovaujama advokatų P. Beurier, O. Billard, G. Fabre ir V. Landes,
apeliantė,
dalyvaujant kitoms proceso šalims:
Europos Komisijai, atstovaujamai B. Stromsky ir T. Maxian Rusche,
atsakovei pirmojoje instancijoje,
Prancūzijos Respublikai,
Mory SA, likviduojamai,
Mory Team, likviduojamai,
įsisteigusioms Pantene (Prancūzija), atstovaujamoms advokatų B. Vatier ir F. Loubières,
įstojusioms į bylą šalims pirmoje instancijoje,
TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkė R. Silva de Lapuerta, teisėjai C. G. Fernlund, J.‑C. Bonichot, S. Rodin ir E. Regan (pranešėjas),
generalinis advokatas P. Mengozzi,
posėdžio sekretorė V. Giacobbo-Peyronnel, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2017 m. kovo 9 d. posėdžiui,
susipažinęs su 2017 m. liepos 20 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Apeliaciniame skundeSNCF Mobilités, buvusi Société nationale des chemins de fer français (toliau – SNCF), prašo panaikinti 2015 m. gruodžio 17 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą SNCF / Komisija (T‑242/12, toliau – skundžiamas sprendimas, EU:T:2015:1003), kuriuo šis teismas atmetė jos ieškinį dėl 2012 m. kovo 9 d. Komisijos sprendimo 2012/398/ES dėl valstybės pagalbos SA.12522 (C 37/08) – Prancūzija – Sprendimo Sernam 2 taikymas (OL L 195, 2012, p. 19, toliau – Sprendimas Sernam 3) panaikinimo.
Faktinės bylos aplinkybės
2 Šio amžiaus pirmojo dešimtmečio pradžioje Sernam SA, kurios veikla buvo struktūriškai nuostolinga, finansinė padėtis pareikalavo įgyvendinti restruktūrizavimo planą, visų pirma grindžiamą komercinės pagalbos ir gaivinimo priemonėmis, kurių ėmėsi SNCF ir kurios yra valstybės pagalba. 2001 m. gegužės 23 d. sprendimu dėl valstybės pagalbos NN 122/2000 (ex NJ 140/2000) (OL C 199, 2001, p. 15, toliau – Sprendimas Sernam 1) Europos Komisija patvirtino pagalbą Sernam grupės restruktūrizavimui ir pripažino, kad Sernam restruktūrizuoti skirta 503 mln. eurų dydžio pagalba, pradžioje numatyta projekte dėl šios bendrovės pardavimo bendrovei Geodis SA, yra suderinama su vidaus rinka.
3 2002 m. birželio 17 d. laišku Prancūzijos valdžios institucijos pranešė Komisijai, kad Sprendimu Sernam 1 patvirtinta pagalba buvo suteikta kitokiomis sąlygomis nei tos, kuriomis remdamasi Komisija priėmė šį sprendimą. Be to, 2002 m. liepos 8 d. laišku Komisija gavo skundą dėl Sernam bylos.
4 2003 m. balandžio 30 d. raštu Komisija pranešė Prancūzijos Respublikai apie sprendimą „Valstybės pagalba – Prancūzija – Kvietimas pateikti pastabas pagal [SESV 108 straipsnio 2 dalį] dėl pagalbos C 32/03 (ex NN 122/2000) – „Sernam 2: Pagalbos restruktūrizavimui persvarstymas“ (OL C 182, 2003, p. 2) dėl šios pagalbos pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą.
5 2004 m. spalio 20 d. Sprendime 2006/367/EB dėl valstybės pagalbos, kurią Prancūzija iš dalies įgyvendino bendrovei Sernam (OL L 140, 2006, p. 1, toliau – Sprendimas Sernam 2), Komisija padarė išvadą, kad Sprendimo Sernam 1 nebuvo laikytasi, todėl tai yra netinkama pagalba, kaip tai suprantama pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias [SESV 108] straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, 1999, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339), 1 straipsnio g punktą.
6 Komisija konstatavo, kad papildoma 41 mln. eurų dydžio pagalbos suma buvo neteisėtai išmokėta tam tikriems po Sprendimo Sernam 1 priėmimo patirtiems nuostoliams padengti, ir nurodė ją susigrąžinti. Vis dėlto Europos Komisija taip pat konstatavo, kad Prancūzijos valdžios institucijos pasiekė daugumą savo tikslų laikydamosi Sprendimo Sernam 1 ir kad nagrinėjama pagalba atitiko Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (OL C 288, 1999, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 322) 3.2.4 punkte numatytus restruktūrizavimo plano pakeitimo kriterijus. Taigi Komisija patvirtino Sprendimu Sernam 1 patvirtintos 503 mln. eurų dydžio pagalbos suderinamumą su vidaus rinka, jei bus laikomasi dviejų sąlygų, t. y. pirma, perorientuoti Sernam į siuntų gabenimo geležinkelių transportu veiklą ir, antra, gabenimo kelių transportu veiklą pakeisti naudojantis nepriklausomų įmonių teikiamomis paslaugomis. Kaip alternatyva Sprendime Sernam 2 taip pat numatyta galimybė parduoti Sernam turtą vienu kartu.
7 Sprendimo Sernam 2 rezoliucinė dalis suformuluota taip:
„1 straipsnis
1. 503 mln. eurų valstybės pagalba <…> Sernam, patvirtinta 2001 m. gegužis mėn., neprieštarauja bendrajai rinkai pagal 3 ir 4 straipsniuose numatytas sąlygas.
2. Prancūzijos [Respublikos] suteikta 41 mln. eurų valstybės pagalba <…> Sernam yra nesuderinama su bendrąja rinka.
2 straipsnis
1. [Prancūzijos Respublika] imasi visų būtinų priemonių, kad išieškotų iš pagalbos gavėjo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytą pagalbą, kuri jau buvo neteisėtai suteikta.
2. Pagalba išieškoma nedelsiant ir pagal nacionalinę teisę nustatytas procedūras, jeigu jos leidžia nedelsiant ir veiksmingai įvykdyti šį sprendimą. Į pagalbą, kurią reikia išieškoti, įeina palūkanos, skaičiuojamos nuo datos, kai pagalba buvo suteikta gavėjui, iki jos išieškojimo. Palūkanos apskaičiuojamos remiantis referenciniu rodikliu, naudojamu apskaičiuoti subsidijos atitikmenį, kai kalbama apie regionams skirtas pagalbas.
3 straipsnis
1. Pagal 2 dalies nuostatas turės būti laikomasi šių sąlygų:
a) įmonė Sernam galės plėsti tik siuntų gabenimo veiklas geležinkelių transportu (GBT planas). Šiuo atveju bendrovė SNCF užtikrina, kad bet kuriam to paprašiusiam veiklos vykdytojui sudarys tas pačias sąlygas, kaip ir įmonei Sernam krovinių vežimo geležinkelių transportu plėtojimui (GBT),
b) įmonė Sernam savo ruožtu turės per dvejus metus nuo pranešimo apie šį sprendimą visiškai pakeisti savo kelių transporto priemones ir paslaugas į vienos ar daugiau įmonių, teisiškai ir ekonomiškai nepriklausomų nuo bendrovės SNCF ir parinktų taikant atvirą, skaidrią ir nediskriminuojamą procedūrą, transporto priemones ir paslaugas.
Nuosavos įmonės Sernam kelių transporto priemonės ir paslaugos šiuo atveju yra visos kelių transporto priemonės, visa nuosavybės teise arba lizingo (nuomos) būdu priklausančios įmonei Sernam.
Įmonės, kurios perims įmonės Sernam kelių transporto veiklą, turės užtikrinti visų paslaugų teikimą nuosavais ištekliais.
2. Jei Sernam vienu kartu iki 2005 m. birželio 30 d. rinkos kaina parduos savo aktyvus įmonei, teisiškai nesusijusiai su bendrove SNCF, laikydamasi skaidrios ir atviros procedūros, 1 dalies sąlygos nebus taikomos.
4 straipsnis
Sernam įmonė arba jos dalys turi būti parduotos rinkos kaina, o pardavimo procedūra turi būti skaidri ir atvira visiems konkurentams. Tokiomis sąlygomis, jei įmonė Sernam išliks, ji turės atlyginti 41 mln. eurų pagalbą.
5 straipsnis
[Prancūzijos Respublika] per dviejų mėnesių laikotarpį nuo pranešimo apie šį sprendimą praneša Komisijai apie priemones, kurių ji ėmėsi sprendimui įvykdyti.
6 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Prancūzijos Respublikai.“
8 SNCF nusprendė pasinaudoti Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe perleisti Sernam turtą vienu kartu. Prancūzijos valdžios institucijų teigimu, SNCF vardu bankui surengus konkursą, dėl Sernam ekonominės padėties nebuvo gauta pasiūlymų, kuriuose būtų nurodyta teigiama vertė. Visuose vykdant šį konkursą pateiktuose pasiūlymuose nurodyta vertė neigiama. Kadangi nepateiktas joks įpareigojantis pasiūlymas, buvo nuspręsta tęsti derybas tik su konsorciumu, kurį sudarė kandidatas Nr. 5 ir Sernam valdyba. 2005 m. birželio 15 d. kandidatas Nr. 5 galiausiai žodžiu pranešė SNCF, kad iki 2005 m. birželio 30 d. negalės pateikti net ir sąlyginio pasiūlymo dėl perėmimo.
9 2005 m. birželio 30 d. SNCF nusprendė sudaryti pardavimo sutartį su Financière Sernam, kurios 100 % kapitalo priklausė Sernam valdybai.
10 Perleidimo procesas vyko keturiais etapais, kurie nurodyti 2005 m. liepos 21 d. SNCF, Sernam, Sernam Xpress SAS, kuri yra viena iš 100 % Sernam valdomų patronuojamųjų įmonių, ir Financière Sernam pasirašytame susitarimo protokole. Pirma, SNCF atkūrė Sernam kapitalą įnešusi 57 mln. eurų. Antra, Sernam atliko dalinį turto įnašą Sernam Xpress naudai. Šis įnašas buvo susijęs su visomis Sernam turto, įskaitant 57 mln. eurų įnašą kapitalui atkurti, ir įsipareigojimų dalimis, išskyrus kai kuriuos finansinius įsipareigojimus, kurių bendra suma buvo 38,5 mln. eurų. Kaip kompensaciją Sernam gavo Sernam Xpress akciją, kurios nominalioji vertė 100 eurų. Trečia, iš karto po šio įnašo Sernam Xpress padidino kapitalą 2 mln. EUR, ir visą jį įnešė SNCF. Po šio sandorio SNCF priklausė Sernam Xpress akcijų dauguma. Ketvirta, Sernam ir SNCF visas turimas Sernam Xpress akcijas perleido Financière Sernam už 2 mln. eurų.
11 Įvykus šiam perleidimui 2005 m. gruodžio 15 d. Sernam buvo likviduota teismo sprendimu. 41 mln. eurų skola, atitinkanti pagal Sprendimą Sernam 2 susigrąžintiną valstybės pagalbą, buvo įtraukta į įsipareigojimus, susijusius su Sernam likvidavimu. Iš šios sumos pasibaigus likvidavimo procedūrai SNCF galėjo faktiškai susigrąžinti 2,75 mln. eurų sumą.
12 2005 m. birželio 24 d. pirmasis skundo pateikėjas pranešė Komisijai, kad Sprendimas Sernam 2 taikomas netinkamai. 2006 m. balandžio 10 d. ir 2007 m. balandžio 23 d. raštais Komisija gavo kito suinteresuotojo asmens skundą. Abu skundo pateikėjai iš esmės laikėsi nuomonės, kad Sprendimas Sernam 2 buvo taikomas netinkamai.
13 2008 m. liepos 16 d. Sprendimu „Valstybės pagalba – Prancūzija – Valstybės pagalba C 37/08 – Sprendimo Sernam 2 taikymas – Kvietimas pateikti pastabas pagal [SESV 108 straipsnio 2 dalį]“ (OL C 4, 2009, p. 5) Komisija pradėjo SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą formalią tyrimo procedūrą, o jai pasibaigus 2012 m. kovo 9 d. buvo priimtas Sprendimas Sernam 3.
14 Tame sprendime Komisija nusprendė, kad su vidaus rinka nesuderinama 41 mln. eurų dydžio pagalba nebuvo susigrąžinta. Ji taip pat nusprendė, kad per pardavimo procedūrą nebuvo laikomasi Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, ir padarė išvadą, kad 503 mln. EUR restruktūrizavimo pagalba, tam tikromis sąlygomis leista Sprendimu Sernam 2, buvo panaudota netinkamai. Be to, Komisija nusprendė, kad priemonės, kurias SNCF taikė vykdydama šį perleidimą, yra nauja valstybės pagalba, nesuderinama su vidaus rinka. Naują pagalbą sudarė 57 mln. eurų SNCF įnašas Sernam kapitalui atkurti, 38,5 mln. eurų Sernam skolos SNCF atsisakymas ir SNCF suteiktos garantijos perduodant Sernam veiklą įmonei Financière Sernam, išskyrus geležinkelininkams suteiktą garantiją.
Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas
15 2012 m. birželio 4 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo apeliantės ieškinį, kuriuo ji prašė panaikinti Sprendimą Sernam 3.
16 Grįsdama savo prašymą apeliantė nurodė šešis panaikinimo pagrindus. Pirmasis pagrindas susijęs su teisės į gynybą pažeidimu dėl to, kad Komisija savo poziciją Sprendime Sernam 3 suformulavo dėl privataus investuotojo kriterijaus netaikytinumo šioje byloje, nes jis nebuvo taikytas sprendime pradėti formalią tyrimo procedūrą; antrasis pagrindas susijęs su teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu; trečiasis – su pareigos laikytis protingų terminų ir su teisinio saugumo principo pažeidimu; ketvirtasis – su Komisijos padarytomis teisės ir faktinių aplinkybių klaidomis dėl to, kad ji nusprendė, jog vienu kartu perleidžiant Sernam turtą nebuvo laikytasi Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų; penktasis – su Komisijos padaryta teisės klaida dėl to, kad ji nusprendė, jog pareiga susigrąžinti 41 mln. eurų dydžio valstybės pagalbą, kuri Sprendime Sernam 2 pripažinta nesuderinama su vidaus rinka, buvo perkelta Financière Sernam ir jos patronuojamosioms įmonėms; galiausiai šeštasis pagrindas susijęs su Komisijos padaryta teisės klaida dėl to, kad ši nusprendė, jog 2005 m. liepos 21 d. susitarimo protokole numatytos priemonės yra nauja valstybės pagalba, skirta Sernam Xpress ir Financière Sernam.
17 Skundžiamame sprendime nepriėmęs sprendimo dėl Komisijos pateikto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo dėl ieškinio pirmojoje instancijoje, Bendrasis Teismas atmetė visą ieškinį, nors pritarė SNCF argumentui, jog Komisija klaidingai nusprendė, kad Sernam turto perleidimas vienu kartu už neigiamą kainą nėra pardavimas. Kaip galima teigti remiantis skundžiamo sprendimo 100–108 punktais, Bendrasis Teismas nusprendė, kad sąvoka „pardavimas“ nebūtinai reiškia, kad aptariamas pardavimas negali būti vykdomas už neigiamą kainą.
Šalių reikalavimai Teisingumo Teisme
18 Apeliaciniame skunde SNCF Teisingumo Teismo prašo:
– pripažinti apeliacinį skundą priimtinu ir pagrįstu,
– panaikinti skundžiamą sprendimą ir
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
19 Komisija, Mory SA ir Mory Team prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl apeliacinio skundo
Dėl pirmojo pagrindo
Dėl pirmojo pagrindo pirmos dalies
– Šalių argumentai
20 Pirmojo pagrindo pirmoje dalyje apeliantė kaltina Bendrąjį Teismą, kad skundžiamo sprendimo 194 ir 195 punktuose jis nusprendė, jog Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies tikslas buvo nutraukti Sernam ūkinę veiklą.
21 Visų pirma, tokia išvada grindžiama teisės klaida. Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje numatytas turto pardavimas vienu kartu reiškia, kad visas įmonės turtas turi būti perleistas vienu kartu vienam įgijėjui. Todėl turto perleidimo vienu kartu sąvokos neišvengiama pasekmė yra įmonės veiklos tęsimas.
22 Šiuo klausimu Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime taip pat pateikė nepakankamai motyvų ir nepaaiškino, kodėl viso Sernam turto perleidimas vienu kartu vienam pirkėjui, kuriam, kaip nurodyta Sprendimo Sernam 2 217 konstatuojamojoje dalyje, leidžiama perimti Sernam atlaisvintas rinkos dalis, gali lemti pastarosios įmonės ūkinės veiklos nutraukimą.
23 Be to, dublike apeliantė kaltina Komisiją, kad ši teigia, jog Sernam turto perleidimo vienu kartu tikslas yra nutraukti pastarosios veiklą, nors bylose, kuriose priimti 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimas Vokietija / Komisija (C‑277/00, EU:C:2004:238, 68–70 punktai) ir 2005 m. spalio 19 d. Sprendimas CDA Datenträger Albrechts / Komisija (T‑324/00, EU:T:2005:364, 73 punktas), Komisija pati paaiškino, jog tokio perleidimo pasekmė yra įmonės ūkinės veiklos tęsimas.
24 Apeliantė taip pat teigia, kad Sprendimo Sernam 2 217 konstatuojamojoje dalyje aiškiai nurodytas Sernam turto perleidimo vienu kartu tikslas, t. y. kad Sernam nebeveiktų turėdama ankstesnį teisinį statusą ir kad jos rinkos dalys būtų atlaisvintos nepriklausomo pirkėjo naudai. Kaip nurodyta to sprendimo 3 straipsnio 2 dalyje, aiškinamoje atsižvelgiant į 217 konstatuojamąją dalį, siekiama tikslo ateityje nutraukti bet kokius kapitalo ryšius tarp SNCF ir jos patronuojamosios įmonės, kad būtų išvengta naujos valstybės pagalbos teikimo.
25 Skundžiamo sprendimo 194 ir 195 punktuose nurodęs, kad Sernam turto perleidimo vienu kartu tikslas yra nutraukti jos ūkinę veiklą, Bendrasis Teismas nurodė tikslą, kuris nenurodytas nei Sprendimo Sernam 2 rezoliucinėje dalyje, nei motyvuose. Apeliantė panašiai kaltina Bendrąjį Teismą ir tuo, kad skundžiamo sprendimo 218 punkte jis paminėjo pirkėją, kuris Sernam turtą įtraukė į savo komercinę strategiją, nors ši sąlyga nenurodyta Sprendimo Sernam 2 217 konstatuojamojoje dalyje, kurioje kalbama tik apie nepriklausomą pirkėją, t. y. pirkėją, neturintį teisinio ryšio su SNCF. Taip Bendrasis Teismas pateikė išaiškinimą, kuris skiriasi nuo tame sprendime numatytų sąlygų, nors jos yra visiškai vienareikšmiškos.
26 Teisingumo Teismo jurisprudencijoje teisės akto rezoliucinės dalies aiškinimas atsižvelgiant į jo priėmimą lėmusius motyvus apribotas tais atvejais, kai ta rezoliucinė dalis nėra pakankamai išsami (1980 m. birželio 19 d. Sprendimo Roudolff, 803/79, EU:C:1980:166, 7 punktas). Šį aiškinimo principą pritaikęs šioje byloje, nors to negalima pagrįsti Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies sąlygomis, Bendrasis Teismas iškreipė šį sprendimą.
27 Galiausiai Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime pateikė prieštaringus motyvus, nes to sprendimo 194 ir 195 punktuose nusprendė, jog Sprendimo Sernam 2 217 konstatuojamojoje dalyje aiškiai nustatyta, kad turto perleidimo vienu kartu tikslas buvo nutraukti Sernam ūkinę veiklą, o skundžiamo sprendimo 218 punkte nusprendė, kad remiantis ta pačia konstatuojamąja dalimi galima „susidaryti įspūdį, kad buvo tęsiama <…> [jos] ekonominė veikla“.
28 Komisija, palaikoma Mory ir Mory Team, mano, kad pirmojo pagrindo pirma dalis turi būti atmesta.
– Teisingumo Teismo vertinimas
29 Visų pirma reikia atmesti kaltinimą dėl Bendrojo Teismo taikytų aiškinimo metodų. Skundžiamo sprendimo 86 ir 87 punktuose jis priminė taikytiną suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją, pagal kurią, viena vertus, aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos formuluotę, bet ir į kontekstą ir teisės aktu, kurio dalis ji yra, siekiamus tikslus (žr., be kita ko, 2017 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Nintendo, C‑24/16 ir C‑25/16, EU:C:2017:724, 70 punktą ir nurodytą jurisprudenciją) ir, kita vertus, Sąjungos teisės akto rezoliucinė dalis neatsiejama nuo jo motyvuojamosios dalies ir prireikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į akto priėmimo motyvus (2011 m. spalio 25 d. Sprendimo eDate Advertising ir kt., C‑509/09 ir C‑161/10, EU:C:2011:685, 55 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).
30 Dėl to, kad apeliantė kaltina Bendrąjį Teismą – įskaitant tai, kad ji teigia, jog buvo iškraipyta Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalis, – padarius teisės klaidų vertinant šios nuostatos tikslą, reikia priminti, kad skundžiamo sprendimo 191 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, jog remiantis to sprendimo 200 ir 208–211 konstatuojamosiomis dalimis, kurios yra skirsnyje „Konkurencijos iškraipymų prevencija – specifinės atsvaros“, darytina išvada, jog tame sprendime siekta nustatyti atsvaras dėl Sernam gautos pagalbos ir jos netinkamo naudojimo ir pareikalauti jos „ilgam laikui pasitraukti iš rinkos dalių, kurios yra perpildytos“, kad būtų išvengta atvejo, kai „įmonė, kuri kitu atveju būtų turėjusi nutraukti veiklą dėl paskelbtų sunkumų, iš karto leidžia dirbtinai užimti nepaprastai paklausios rinkos dalis neturinčių finansinių nesklandumų įmonių konkurenčių nenaudai“.
31 Tuo remiantis darytina išvada, kaip skundžiamo sprendimo 192 punkte konstatavo Bendrasis Teismas, kad Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 1 dalies tikslas buvo „išstumti Sernam iš perpildytos rinkos ir išvengti bet kokio konkurencijos iškraipymo, susijusio su 503 mln. EUR restruktūrizavimo pagalbos suteikimu“, pareikalauti kitoms įmonėms perduoti Sernam vykdomą kelių transporto veiklą ir diversifikuoti Sernam veiklą pereinant prie krovinių gabenimo geležinkelio transportu.
32 Taip pat reikia priminti, kad, viena vertus, skundžiamo sprendimo 193 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad Sprendimo Sernam 2 217 konstatuojamoji dalis, kurioje kalbama apie rinkos dalių užleidimą nepriklausomam pirkėjui, priskiriama, kaip ir to sprendimo 200 ir 208–211 konstatuojamosios dalys, prie tos aptariamo sprendimo dalies, kuri skirta konkurencijos iškraipymo prevencijai, ir, kita vertus, skundžiamo sprendimo 194 punkte jis pažymėjo, kad „abiejose Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio dalyse, kurios aiškiai yra alternatyvios, 503 mln. EUR restruktūrizavimo pagalbai nustatomos sąlygos ir nustatomas tas pats šios pagalbos nulemiamų konkurencijos iškraipymų prevencijos tikslas“.
33 Todėl tuo remdamasis Bendrasis Teismas galėjo skundžiamo sprendimo 194 ir 195 punktuose pagrįstai padaryti išvadą, kad Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje, aiškinamoje atsižvelgiant į to paties sprendimo 217 konstatuojamąją dalį, numatytu Sernam turto perdavimu vienu kartu siekta nutraukti Sernam ūkinę veikląir uždaryti šią įmonę, o dėl to nebūtų reikėję laikytis to sprendimo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų.
34 Dėl pareigos motyvuoti laikymosi reikia priminti, kad, remiantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija, sprendimo motyvuose turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyti Bendrojo Teismo argumentai, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti priimtą sprendimą pagrindžiančias priežastis, o Teisingumo Teismas – vykdyti teisminę kontrolę (žr., be kita ko, 2017 m. balandžio 4 d. Sprendimo Ombudsmenas / Staelen, C‑337/15 P, EU:C:2017:256, 83 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).
35 Tačiau reikia konstatuoti, kad skundžiamo sprendimo 191–195 punktuose, kurių santrauka pateikta šio sprendimo 30–33 punktuose, išdėstyta pakankamai motyvų, kodėl Bendrasis Teismas nusprendė, kad Sernam turo perdavimu vienu kartu siekta nutraukti šios įmonės ūkinę veiklą.
36 Apeliantės argumentui, kad Bendrasis Teismas pateikė prieštaringus motyvus, juo labiau negalima pritarti. Iš tiesų reikia pažymėti, kad nors skundžiamo sprendimo 218 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad, remiantis Sprendimo Sernam 2 217 konstatuojamąja dalimi, turto vienu kartu pirkėjas galėjo faktiškai tęsti savo veiklą naudodamasis Sernam turtu, o tai galėjo sudaryti įspūdį, kad tęsiama pastarosios ūkinė veikla, jis nedelsdamas pažymėjo, „kad tai turėjo būti visai kito subjekto nei Sernam, t. y. pirkėjo, veikla įtraukiant Sernam turtą į savo paties komercinę strategiją, nes to nesant pagalbos gavėjos rinkos dalių nebūtų buvę galima laikyti „atlaisvintomis“.
37 Beje, pateikdamas tokį patikslinimą Bendrasis Teismas, neiškraipydamas Sprendimo Sernam 2, tik patvirtino, kad to sprendimo 3 straipsnio 2 dalis reiškia Sernam turto pardavimą nepriklausomam pirkėjui.
38 Galiausiai argumentas, kad atsiliepime į ieškinį Komisijos išdėstyta pozicija skiriasi nuo jos pozicijos bylose, kuriose priimtas 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimas Vokietija / Komisija (C‑277/00, EU:C:2004:238, 68–70 punktai) ir 2005 m. spalio 19 d. Sprendimas CDA Datenträger Albrechts / Komisija (T‑324/00, EU:T:2005:364, 73 punktas), turi būti atmestas kaip nepriimtinas, nes jis neįrodo, kaip Bendrasis Teismas padarė teisės klaida vertindamas Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies paskirtį (pagal analogiją žr. 2016 m. gruodžio 14 d. Sprendimo SV Capital / ABE, C‑577/15 P, EU:C:2016:947, 69 punktą).
39 Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, pirmojo pagrindo pirma dalis turi būti atmesta kaip iš dalies nepriimtina ir iš dalies nepagrįsta.
Dėl pirmojo pagrindo antros dalies
– Šalių argumentai
40 Pirmojo pagrindo antroje dalyje apeliantė kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad skundžiamo sprendimo 90 punkte „pardavimo“ sąvoką, vartojamą Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje, jis aiškino kaip reiškiančią faktinį turto perdavimą iki 2005 m. birželio 30 d. Tačiau nei Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje, nei 217 konstatuojamojoje dalyje nekalbama apie tokį faktinį perdavimą. Be to, remiantis Prancūzijos teise, būtent Civilinio kodekso 1583 straipsniu, pardavimas vyksta remiantis pirkėjo ir pardavėjo sutartimi, kai jiedu susitaria dėl daikto ir kainos, net jei daiktas dar nepateiktas, o kaina nesumokėta. Taigi, apeliantės nuomone, terminui „pardavimas“ suteikdamas reikšmę, kuri prasilenkia su Komisijos vartojamais nedviprasmiškas terminais ir kuri negrindžiama nei Sprendimo Sernam 2 rezoliucine dalimi, nei jo motyvais ir prieštarauja reikšmei, kuri būdinga šiam terminui nacionalinėse teisės sistemose, Bendrasis Teismas iškraipė „pardavimo“ sąvoką ir padarė teisės klaidą.
41 Komisija mano, kad pirmojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti.
– Teisingumo Teismo vertinimas
42 Reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 30–33 punktų, Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies, aiškinamos atsižvelgiant į to sprendimo 217 konstatuojamąją dalį, tikslas buvo užtikrinti faktinį rinkos dalių užleidimą nepriklausomam pirkėjui.
43 Todėl Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos skundžiamo sprendimo 90 punkte nuspręsdamas, jog tam, kad būtų laikomasi Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos laiko sąlygos, pagal kurią ši nuostata galėjo būti taikoma, „jei Sernam parduotų savo turtą vienu kartu iki 2005 m. birželio 30 d.“, faktinis turto perdavimas turi įvykti iki šios datos, ir šio sprendimo 91 punkte konstatuodamas, kad nebuvo laikytas nustatyto šio galutinio termino.
44 Todėl pirmojo pagrindo antra dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta.
Dėl pirmojo pagrindo trečios dalies
– Šalių argumentai
45 Pirmojo pagrindo trečioje dalyje apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir nepakankamai motyvavo skundžiamą sprendimą, kai to sprendimo 118 ir 124 punktuose nusprendė, kad Sernam turto pardavimas vienu kartu, apie kurį kalbama Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje, turėjo apimti tik turtą.
46 Visų pirma, apeliantė teigia, kad, paprasčiausiai tik pakartodamas Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį ir to sprendimo 217 konstatuojamąją dalį ir, viena vertus, skundžiamo sprendimo 117 punkte teigdamas, kad Sprendime Sernam 2 aiškiai atskiriamas „visos Sernam (turto ir įsipareigojimų) pardavimas“ ir Sernam „turto pardavimas vienu kartu“, kita vertus, to sprendimo 118 ir 124 punktuose iš to darydamas išvadą, kad Komisija pagrįstai nusprendė, jog turto pardavimas vienu kartu turi apimti tik turtą ir neįtraukti įsipareigojimų, Bendrasis Teismas pateikė kategoriškus teiginius, todėl sprendimas yra nepakankamai motyvuotas.
47 Antra, apeliantė teigia, kad Bendrojo Teismo pateiktas visos Sernam pardavimo, įskaitant turtą ir įsipareigojimus, priešpriešinimas turto pardavimui vienu kartu, neįskaitant įsipareigojimų, yra klaidingas.
48 Visų pirma, tokį priešpriešinimą lemia Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies iškraipymas, nes šioje nuostatoje niekaip nenurodyta, kad turtas turi būti parduodamas atskirai neįtraukiant įsipareigojimų.
49 Apeliantė taip pat ginčija skundžiamo sprendimo 119 punkte pateiktą Bendrojo Teismo išvadą, kad turto pardavimą vienu kartu aiškinant taip, jog jis gali apimti ir įsipareigojimus, reiktų paneigti skirtumą tarp dviejų alternatyvių sąlygų, kurios išdėstytos dviejose Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio dalyse ir kurios susietos su dviem šio sprendimo 217 konstatuojamojoje dalyje numatytais pardavimo scenarijais.
50 Su pirmuoju scenarijumi, kad bus parduota visa Sernam, susietų sąlygų tikslas yra sušvelninti konkurentams nepalankias Sernam išlikimo rinkoje pasekmes, nurodyti perduoti Sernam kelių transporto veiklą kitoms įmonėms ir diversifikuoti veiklą pereinant prie krovinių gabenimo geležinkeliu. Šios sąlygos nepasiteisintų antrojo scenarijaus, t. y. Sernam turto perleidimo vienu kartu, atveju, nes Sernam nebevykdytų veiklos turėdama ankstesnį teisinį statusą ir užleistų turimas rinkos dalis nepriklausomam pirkėjui. Taigi su kiekvienu iš šių dviejų scenarijų susietos sąlygos yra visiškai skirtingos.
51 Galiausiai apeliantė tvirtina, kad, atsižvelgiant į Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalimi siekiamą numanomą tikslą, turto ir įsipareigojimų sujungimas neturi jokio poveikio tolesnei ūkinei veiklai, galbūt tik turi poveikį vertės nustatymui.
52 Jeigu Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies tikslas būtų nutraukti Sernam ūkinę veiklą, šioje nuostatoje reikėjo kalbėti apie tokį perleidimo būdą, kuris leistų pasiekti šį tikslą, pavyzdžiui, perleisti turtą atskirai arba dalimis.
53 Komisija mano, kad pirmojo pagrindo trečią dalį reikia atmesti.
– Teisingumo Teismo vertinimas
54 Kiek tai susiję su, pirma, argumentu, kad Bendrojo Teismo pateiktas visos Sernam, įskaitant turtą ir įsipareigojimus, pardavimo priešpriešinimas turto pardavimui vienu kartu neįskaitant įsipareigojimų yra klaidingas, reikia iš karto priminti, kad, kaip pažymėta šio sprendimo 30–33 punktuose, Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 1 ir 2 dalys yra dvi alternatyvios išeitys, kuriomis siekiama tokio paties tikslo, t. y. nutraukti Sernam ūkinę veiklą rinkoje, kurioje yra pajėgumų perteklius.
55 Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad Sprendimo Sernam 2 217 konstatuojamojoje dalyje pažymėta, kad jeigu Sernam veikla turėtų būti tęsiama ją visą, įskaitant turtą ir įsipareigojimus, pardavus, turėtų būti taikomos to sprendimo 3 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos. Atvirkščiai, tų sąlygų taikyti nereikėtų, jeigu Sernam turtas būtų perleistas vienu kartu, o jos veikla būtų nutraukta atlaisvinus šios bendrovės turimas rinkos dalis nepriklausomo pirkėjo naudai ir jai pasitraukus iš pernelyg didelius pajėgumus turinčio sektoriaus.
56 Todėl skundžiamo sprendimo 117 punkte Bendrasis Teismas pagrįstai galėjo nuspręsti, kad Sprendime Sernam 2 visos Sernam pardavimas, įskaitant turtą ir įsipareigojimus, aiškiai priešpriešinimas jos turto pardavimui vienu kartu, ir tuo remdamasis to sprendimo 118 ir 124 punktuose padaryti išvadą, kad Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje, aiškinamoje atsižvelgiant į jo 217 konstatuojamąją dalį, numatytas Sernam turto perleidimas vienu kartu turi būti suprantamas taip, kad į jį neįtraukiami įsipareigojimai.
57 Priešingai, nei teigia apeliantė, kitas aiškinimas, kaip skundžiamo sprendimo 119 punkte nurodė Bendrasis Teismas, prilygtų neigimui, kad yra skirtumas tarp dviejų alternatyvių sąlygų, išdėstytų Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
58 Kaip išvados 47 punkte pažymėjo generalinis advokatas, jei būtų pritarta apeliantės argumentams, būtų galima parduoti beveik visą Sernam ir ji galėtų tęsti ūkinę veiklą nesant reikalo įgyvendinti Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 1 dalyje numatytas atsvaras, todėl to sprendimo 3 straipsnio 2 dalis taptų neveiksminga.
59 Antra, kalbant apie apeliantės nurodomą skundžiamo sprendimo nemotyvavimą reikia konstatuoti, kad, atsižvelgiant į šio sprendimo 34 punkte primintą jurisprudenciją, skundžiamas sprendimas atitinka Bendrajam Teismui nustatytus motyvavimo reikalavimus, nes to sprendimo 117–119 punktuose teismas išdėstė motyvus, dėl kurių nusprendė, jog turto pardavimas vienu kartu turi apimti tik turtą.
60 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmojo pagrindo trečia dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta. Todėl reikia atmesti visą pirmąjį pagrindą.
Dėl antrojo pagrindo
Šalių argumentai
61 Antrajame pagrinde apeliantė kaltina Bendrąjį Teismą, kad šis padarė teisės klaidą skundžiamo sprendimo 163 ir 164 punktuose nuspręsdamas, kad Sernam turtas parduotas vienu kartu nepaskelbus atviro ir skaidraus konkurso, kaip reikalaujama pagal Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį, nes iš pradžių konkurse dalyvavo būtent iš kandidato Nr. 5 ir Sernam valdybos sudarytas konsorciumas, o ne jo nariai atskirai, o valdyba savarankiškai nedalyvavo procedūroje nuo jos pradžios. Remiantis Sprendimu Sernam 2 ir Sąjungos teise negalima teigti, kad galiausiai per konkurso procedūrą atrinktas kandidatas turi būti savarankiškai dalyvavęs procese nuo pat jos pradžios.
62 Apeliantė primena, kad kandidatas Nr. 5 ir Sernam valdyba, sudarę konsorciumą, buvo partneriai šiame konkurse nuo pat procedūros pradžios ir pasiūlė mažiausiai neigiamą vertę už visą turtą vienu kartu. Tik pasitraukus kandidatui Nr. 5 Sernam valdyba nusprendė tęsti procedūrą ir viena pateikti pasiūlymą dėl pirkimo, kurį pradžioje teikė konsorciumas. Todėl apeliantė mano, kad tokios aplinkybės atitinka reikalavimus dėl konkurso atvirumo ir skaidrumo, kurie nustatyti Komisijos sprendimų praktikoje ir Teisingumo Teismo jurisprudencijoje.
63 Komisijos sprendimų praktikoje šiuo atveju reikalaujama, kad visos aptariamu įsigijimu galinčios būti suinteresuotos šalys, su kuriomis buvo ar nebuvo susisiekta, turi turėti galimybę pateikti pasiūlymą ir tuo tikslu joms turi būti suskurtos vienodos informacijos galimybės ir suteikti identiški terminai. Be to, 2004 m. balandžio 29 d. Sprendime Vokietija / Komisija (C‑277/00, EU:C:2004:238, 95 punktas) ir 2005 m. spalio 19 d. Sprendime CDA Datenträger Albrechts / Komisija (T‑324/00, EU:T:2005:364, 73 punktas) buvo nuspręsta, kad aplinkybė, jog pardavimas neįvyko nedelsiant, o prieš jį buvo nevaisingų bandymų su kita bendrove, yra požymis, rodantis, kad vykdyta procedūra yra pakankamai atvira ir skaidri.
64 Be to, apeliantė teigia, kad galima pripažinti, jog atvirumo ir skaidrumo principai viešųjų pirkimų srityje gali būti pagal analogiją taikomi turto perleidimo procedūroje. Tačiau remiantis 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014, p. 65), ir 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo (OL L 94, 2014, p. 1) galima teigti, kad pagal Sąjungos teisę galima sudaryti tokią sutartį su ūkio subjektu iš anksto nepaskelbus konkurso, kai žlugo pirmoji konkurso procedūra, nepaisant to, kad šis subjektas nedalyvavo pirmoje procedūroje, ir tai nėra atvirumo ir skaidrumo principų pažeidimas. Juo labiau laikytina, kad į šiuos principus atsižvelgta, kai turtas buvo perleistas paskutiniam suinteresuotajam asmeniui, kuris vienintelis pateikė įpareigojantį pasiūlymą ir dalyvavo visame procese iš pradžių kaip konsorciumo partneris, kurio kita šalis vėliau iš konkurso pasitraukė.
65 Komisija mano, kad antrasis pagrindas yra nepriimtinas arba, jei šiam teiginiui nebus pritarta, nepagrįstas.
Teisingumo Teismo vertinimas
66 Visų pirma, nesant reikalo priimti sprendimo dėl galimos analogijos tarp konkurso šioje byloje ir viešųjų pirkimų srityje taikomų principų, apie kurią kalbama šio sprendimo 64 punkte, reikia pažymėti, kad argumentas, kurį apeliantė grindžia galima analogija, paremtas aplinkybe, kad pasibaigus konkurso procedūrai joks pasiūlymas arba joks tinkamas pasiūlymas nebuvo pateiktas. Tačiau tokiam argumentui pritarti galima tik tuo atveju, jeigu būtų užginčytas skundžiamo sprendimo 170 punkte Bendrojo Teismo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimas, pagal kurį skaidriu ir atviru konkursu „paskutinis suinteresuotasis asmuo“ buvo kandidatas Nr. 4. <…> Tačiau, kaip savo procesiniuose dokumentuose pažymi Komisija, pasitraukus kandidatui Nr. 5, būtų reikėję kreiptis į kandidatą Nr. 4, kuris dalyvavo procese nuo pat pradžių ir taip pat pareiškė savo susidomėjimą po antrojo etapo. Todėl šis argumentas, kuriuo Teisingumo Teismas raginamas Bendrojo Teismo analizę, pateiktą atliekant nepriklausomą faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimą, pakeisti savąja, yra nepriimtinas ir turi būti atmestas.
67 Taip pat pažymėtina, kad bet kuriuo atveju Komisijos sprendimuose ar jos gairėse įtvirtinta praktika, net jeigu pagrįstų apeliantės argumentus, negali būti privaloma Teisingumo Teismui, kai jis aiškina su valstybės pagalba susijusias Sąjungos taisykles (šiuo klausimu žr. 2015 m. spalio 1 d. Sprendimo Electrabel ir Dunamenti Erőmű / Komisija, C‑357/14 P, EU:C:2015:642, 68 punktą).
68 Bet kuriuo atveju, kaip teisingai priminė Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 183 punkte, remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija konkurso procedūros atvirumas ir skaidrumas vertinami pagal kiekvienos bylos aplinkybėms būdingą požymių visumą (šiuo klausimu žr. 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Vokietija / Komisija, C‑277/00, EU:C:2004:238, 95 punktą).
69 Todėl, atsižvelgęs į šiai bylai būdingas aplinkybes ir skundžiamo sprendimo 170 ir 171 punktuose konstatavęs, kad atrinktą pasiūlymą pateikė ne tas kandidatas, kuris savarankiškai dalyvavo konkurse nuo procedūros pradžios, skundžiamo sprendimo 174 punkte Bendrasis Teismas galėjo pagrįstai nuspręsti, kad reikalavimo dėl procedūros atvirumo ir skaidrumo laikytasi nebuvo.
70 Todėl antrąjį pagrindą reikia atmesti kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą.
Dėl trečiojo pagrindo
Šalių argumentai
71 Trečiajame pagrinde ieškovė teigia, kad skundžiamo sprendimo 165–167 ir 170 punktuose Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir iškraipė faktines aplinkybes nuspręsdamas, kad Sernam valdybos įpareigojantis pasiūlymas negali būti laikomas pateiktu per atvirą ir skaidrią konkurso procedūrą, nes tas pasiūlymas pardavėjui yra daug nepalankesnis, palyginti su neįpareigojančiais pasiūlymais, kuriuos pateikė kandidatai Nr. 4 ir Nr. 5 per konkurso procedūros antrąjį etapą.
72 Ši analizė grindžiama bylos faktinių aplinkybių iškraipymu. Apeliantės teigimu, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad šių dviejų kandidatų siūloma kapitalo atkūrimo suma neišvengiamai reiškė, kad sandorio sudarymo momentu Sernam biudžete liko suma, kuri buvo nurodyta 2004 m. finansinėje ataskaitoje, t. y. 49,2 mln. eurų. Tačiau 2005 m. birželio 30 d. Sernam valdybos pateiktame pasiūlyme, kuriame kalbama apie 59 mln. eurų dydžio kapitalo injekciją, savo ruožtu atsižvelgiama į didelį Sernam biudžeto sumažėjimą laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio 31 d. iki 2005 m. birželio 30 d.
73 Komisija teigia, kad trečiasis pagrindas yra nereikšmingas arba, jei šiam teiginiui nebus pritarta, nepagrįstas.
Teisingumo Teismo vertinimas
74 Dėl apeliantės išreikštos kritikos dėl Bendrojo Teismo pateikto Sernam valdybos ir kandidatų Nr. 4 ir Nr. 5 suformuluotų pasiūlymų vertinimo pakanka konstatuoti, kad ta kritika siekiama užginčyti vieną iš aspektų, dėl kurių skundžiamo sprendimo 174 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad šios valdybos pasiūlymas pateiktas ne per atvirą ir skaidrią konkurso procedūrą.
75 Kaip galima teigti remiantis šio sprendimo 68 ir 69 punktuose pateikta apeliacinio skundo antrojo pagrindo analize, atsižvelgiant į šios bylos faktines aplinkybes, to, kad Sernam valdyba savarankiškai nedalyvavo konkurso procedūroje nuo pat jos pradžios, pakanka siekiant įrodyti, kad nebuvo laikytas Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo surengti atvirą ir skaidrią procedūrą.
76 Todėl trečiąjį pagrindą reikia atmesti kaip nereikšmingą.
Dėl ketvirtojo pagrindo
Šalių argumentai
77 Ketvirtajame pagrinde apeliantė kaltina Bendrąjį Teismą, kad skundžiamo sprendimo 153 punkte šis konstatavo, jog Komisija nesupainiojo pardavimo objekto su pardavimo kaina nuspręsdama, kad vienu po kito įvykdytu Sernam ir Sernam Xpress kapitalo atkūrimu prie turto buvo pridėta iš viso 57 mln. eurų, taip pažeidžiant Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį.
78 Pirma, skundžiamo sprendimo 153 punkte kategoriškai teigdamas, jog „pakanka konstatuoti, kad Komisija niekaip nesupainiojo pardavimo objekto ir pardavimo kainos“, Bendrasis Teismas nepakankamai motyvavo šį sprendimą.
79 Antra, skundžiamo sprendimo 153 punkte nepripažindamas, kad kapitalui atkurti skirta 57 mln. eurų suma yra neigiama kaina, „mokama“ už Sernam turtą vienu kartu, Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime taip pat pateikė prieštaringus motyvus, nes skundžiamo sprendimo 103 ir 107 punktuose jis pripažino, kad pagal valstybės pagalbos teisę svarbu ne teisinė sandorių forma, o jų ekonominis pagrindas ir kad galima vykdyti pardavimą neigiama kaina, prieš tai pardavėjui pritaikius kapitalo atkūrimo priemones.
80 Trečia, Bendrasis Teismas padarė kelias teisės klaidas. Viena vertus, skundžiamo sprendimo 153 punkte pateiktas vertinimas, kad 57 mln. eurų grynoji suma, skirta paeiliui atkurti Sernam, o tada ir Sernam Xpress kapitalui, papildė šių bendrovių turtą, yra klaidingas. Pasak ieškovės, 57 mln. eurų kapitalo atkūrimas yra ne perleidžiamo turto papildymas, o neigiama kaina, mokama už Sernam turto įsigijimą vienu kartu.
81 Antra, apeliantė kaltina Bendrąjį Teismą, kad šis padarė antrą teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 154 ir 158 punktuose konstatavo, kad neigiama kaina susidarė dėl to, jog nebuvo laikytasi pareigos parduoti tik Sernam turtą be įsipareigojimų, ir kad jeigu apeliantė būtų laikiusis šios pareigos, pardavimo kaina būtų buvusi teigiama arba nulinė. Pasak apeliantės, kadangi turto pardavimas vienu kartu reiškia, jog Sernam tęsia veiklą, perleidžiamos veiklos struktūrinis deficitas ir automatinis darbo sutarčių perleidimas, kaip numatyta Prancūzijos teisėje, neišvengiamai lemia neigiamą veiklos vertę. Todėl neigiamą kainą nulėmė ne tam tikrų įsipareigojimų papildymas, o struktūriškai deficitinio subjekto perleidimas.
82 Komisija teigia, kad ketvirtasis pagrindas yra iš dalies nepriimtinas ir iš dalies nepagrįstas.
Teisingumo Teismo vertinimas
83 Pirma, dėl kritikos, kad skundžiamas sprendimas nemotyvuotas, reikia pažymėti, kad to sprendimo 152 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, jog Sprendimo Sernam 3 117 konstatuojamojoje dalyje Komisija konstatavo, kad „atkuriant Sernam ir Sernam Xpress kapitalą į Sernam turtą buvo įnešta 57 mln. eurų grynoji suma ir kad pagal Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį toks įnašas į turtą nebuvo leidžiamas“.
84 Tuo remiantis ir atsižvelgiant į šio sprendimo 34 punkte primintą jurisprudenciją darytina išvada, kad Bendrasis Teismas labai aiškiai išdėstė priežastis, dėl kurių Komisija nesupainiojo pardavimo objekto su pardavimo kaina.
85 Antra, negalima teigti, kad skundžiamo sprendimo 153 punktas prieštarauja to sprendimo 103 ir 107 punktams. Iš tikrųjų pastarieji du punktai susiję su sąvokos „pardavimas“ analize, kurią darydamas Bendrasis Teismas, nagrinėdamas pirmojoje instancijoje pateikto ketvirtojo pagrindo antrą dalį, nusprendė, kad galima parduoti už neigiamą kainą, visų pirma, prieš tai pardavėjui pritaikius kapitalo atkūrimo priemones.
86 Šis klausimas skiriasi nuo klausimo, ar šioje byloje Komisija galėjo nuspręsti, kaip tai padarė Sprendimo Sernam 3 117 konstatuojamojoje dalyje, kad turtas buvo papildytas pažeidžiant Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį; ši klausimą Bendrasis Teismas išsprendė išnagrinėjęs jam pateikto ketvirtojo pagrindo ketvirtą dalį, su kuria susijęs skundžiamo sprendimo 153 straipsnis.
87 Trečia, dėl apeliantės kaltinimo, kad Bendrasis Teismas padarė šio sprendimo 80 ir 81 punktuose nurodytas teisės klaidas, viena vertus, reikia konstatuoti, kad skundžiamo sprendimo 153 punkte Bendrasis Teismas tik pažymėjo, jog grynoji 57 mln. eurų suma buvo pridėta prie turto atkuriant Sernam kapitalą, o šio faktinių aplinkybių aspekto šalys neginčija.
88 Kita vertus, kaip nurodyta šio sprendimo 54–58 punktuose, Bendrasis Teismas pagrįstai nusprendė, kad įsipareigojimų įtraukimas į Sernam turto pardavimą vienu kartu neatitinka Sprendime Sernam 2 nustatyto įpareigojimo. Išvada, kurią tuo remdamasis jis padarė skundžiamo sprendimo 154 ir 158 punktuose konstatavęs, kad už Sernam turtą sumokėta neigiama kaina būtų buvusi teigiama arba nulinė, jeigu būtų parduotas tik turtas, savo ruožtu susijusi su faktinių aplinkybių vertinimu. Kadangi apeliantė nenurodo jokio faktinių aplinkybių iškraipymo, jos argumentai turi būti atmesti kaip nepriimtini.
89 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ketvirtasis pagrindas turi būti atmestas kaip iš dalies nepagrįstas ir iš dalies nepriimtinas.
Dėl penktojo pagrindo
Šalių argumentai
90 Penktajame pagrinde apeliantė kaltina Bendrąjį Teismą, kad skundžiamo sprendimo 278 punkte šis iškraipė Sprendimo Sernam 2 4 straipsnį ir to sprendimo 279 punkte klaidingai nusprendė, kad dėl to, jog Sernam toliau ekonomiškai egzistavo Sernam Xpress, o vėliau – Financière Sernam sudėtyje, 41 mln. eurų pagalbos susigrąžinimo įtraukimas į Sernam likvidavimo įsipareigojimus pažeidė šią nuostatą.
91 Pirma, ieškovė kaltina Bendrąjį Teismą, kad skundžiamo sprendimo 278 punkte šis nusprendė, jog „Sprendimo Sernam 2 4 straipsnyje esanti užuomina apie tolesnį Sernam egzistavimą gali reikšti tik užuominą apie Sernam ekonominės veiklos išlaikymą“, nors šioje nuostatoje numatyta tik tai, kad „ jei <…> Sernam išliktų, ji turėtų atlyginti 41 mln. eurų pagalbą“.
92 Kadangi ši nuostata nedviprasmiška, ją reikėtų aiškinti pažodžiui. Todėl šioje nuostatoje daroma nuoroda į Sernam egzistavimą turėtų būti suprantama kaip juridinio asmens, kurį sudaro Sernam, egzistavimas. Taigi Sprendimo Sernam 2 4 straipsnyje daromas skirtumas tik pagal tai, ar juridinis asmuo Sernam toliau egzistuoja, ar ne, tačiau nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neatsižvelgiama į klausimą dėl šios įmonės ūkinės veiklos nutraukimo.
93 Remdamasi 2001 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Banks (C‑390/98, EU:C:2001:456) 77 punktu ir 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Vokietija / Komisija (C‑277/00, EU:C:2004:238)80 punktu, apeliantė teigia, kad toks aiškinimas atitinka suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją, kurioje nustatyta, kad, pardavus valstybės pagalbą gavusios bendrovės turtą trečiajam asmeniui rinkos kaina, iš pagalbos gauta nauda įtraukiama į rinkos kainą, todėl pardavėjas faktiškai gali naudotis pagalba.
94 Apeliantės teigimu, Sprendimo Sernam 2 4 straipsniui suteikdamas prasmę ir apimtį, kurios jam negali būti suteiktos atsižvelgiant į šios nuostatos formuluotės nedviprasmiškumą, Bendrasis Teismas iškraipė šią nuostatą ir padarė teisės klaidą.
95 Antra, remdamasi 2010 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Graikija ir kt. / Komisija (T‑415/05, T‑416/05 ir T‑423/05, EU:T:2010:386) 135 punktu ir 2012 m. kovo 28 d. Sprendimo Ryanair / Komisija (T‑123/09, EU:T:2012:164) 155 punktu, apeliantė teigia, kad vertinimas, ar esama ekonominio tęstinumo tarp bendrovės, gavusios valstybės pagalbą, ir jos turto pirkėjo, įskaitant su gauta pagalba susijusio konkurencinio pranašumo perdavimą to turto pirkėjui, atliekamas atsižvelgiant į perdavimo dalyką, jo kainą, perkančiosios įmonės ir perkamos įmonės akcininkų ar savininkų tapatybę, perdavimo įvykdymo momentą ar net į ekonominę sandorio logiką. Tačiau Bendrasis Teismas, taikydamas šiuos kriterijus, kai vertino, ar esama ekonominio tęstinumo tarp Sernam ir jos turto pirkėjo vienu kartu, padarė daug teisės klaidų.
96 Pirmiausia dėl akcininkų tapatybės skundžiamo sprendimo 242 punkte Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad turi būti vertinamas ekonominis tęstinumas tarp Sernam ir Sernam Xpress. Kadangi pagal Prancūzijos teisę draudžiama, be kita ko, pardavimo sutartyje nurodyti neigiamą kainą, dėl Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų tapo neįmanoma Sernam turtą tiesiogiai parduoti vienu kartu įmonei Financière Sernam. Apeliantės teigimu, pasirinktas būdas, t. y. įnašas ir perleidimas, prieš tai atkūrus kapitalą, užtikrino, kad, atsižvelgiant į šiuos nacionalinėje teisėje nustatytus apribojimus, sandorio ekonominis pagrindas būtų Sernam turto perleidimas vienu kartu įmonei Financière Sernam.
97 Analizėje dėmesį sukoncentravęs į Sernam ir Sernam Xpress santykius, Bendrasis Teismas dirbtinai išskaidė vientisą sandorį ir pažeidė principą, pagal kurį valstybės pagalbos teisėje dėmesys skiriamas ne galimoms sandorių teisinėms formoms, o tu sandorių ekonominiam pagrindui. Beje, Bendrasis Teismas pateikė prieštaringus motyvus dėl skundžiamo sprendimo 107 punkte priminto principo, kad galimas pardavimas už neigiamą kainą.
98 Paskui, kiek tai susiję su perleidimo kaina, apeliantė kaltina Bendrąjį Teismą, kad skundžiamo sprendimo 255 punkte šis neatsižvelgė į sumokėtą rinkos kainą už Sernam turtą, nors šis kriterijus yra, be kita ko, remiantis 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimu Vokietija / Komisija (C‑277/00, EU:C:2004:238,86 punktas) ir 2005 m. spalio 19 d. Sprendimu CDA Datenträger Albrechts / Komisija (T‑324/00, EU:T:2005:364, 97–99 punktai), vienas iš svarbiausių kriterijų darant išvadą, kad ekonominio tęstinumo nėra.
99 Be to, apeliantės teigimu, dėl perdavimo dalyko skundžiamo sprendimo 240 punkte Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad šis kriterijus yra tenkinamas, nes buvo perleista visa įmonė taip pažeidžiant Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį. Tačiau tik eksploatacijos įsipareigojimai, o ne visi įsipareigojimai buvo pridėti prie turto, todėl Bendrojo Teismo atlikta analizė yra nereikšminga.
100 Beje, apeliantė kritikuoja skundžiamo sprendimo 246 punkte Bendrojo Teismo atliktą perdavimo momento vertinimą, kuriame jis nusprendė, kad sprendimo dėl neteisėtos pagalbos susigrąžinimo įgyvendinimo momentas taip pat yra palankus išvengti pareigos susigrąžinti tokią pagalbą, kaip ir formalios tyrimo procedūros etapas. Šiuo atveju negali būti jokių kaltinimų vengimu, nes Komisija pati numatė galimybę perleisti turtą vienu kartu ir šis turtas buvo parduotas rinkos kaina.
101 Galiausiai, kiek tai susiję su sandorio ekonomine logika, apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, jog buvo pažeistas Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies tikslas, nes Sernam veikla nebuvo nutraukta. Tačiau būtent dėl šios nuostatos Sernam veiklos perleidimas taptų įmanomas leidžiant Sernam turtą perleisti vienu kartu.
102 Komisija teigia, kad penktajam pagrindui pagrįsti pateikti argumentai yra nereikšmingi arba, nepritarus šiam teiginiui, nepagrįsti.
Teisingumo Teismo vertinimas
103 Dėl pirmojo apeliantės pateikto kaltinimo, susijusio su skundžiamo sprendimo 278 punkte Bendrojo Teismo suteikta Sernam egzistavimo tęstinumo reikšme, reikia konstatuoti, kad nors apeliantė teigia, jog buvo iškraipytas Sprendimo Sernam 2 4 straipsnis, ji iš tiesų siekia užginčyti Bendrojo Teismo pateiktą šios nuostatos aiškinimą.
104 Šiuo klausimu reikia priminti, kad remiantis suformuota jurisprudencija pagrindinis neteisėtai suteiktos valstybės pagalbos susigrąžinimo tikslas yra panaikinti konkurencijos iškraipymą dėl neteisėta pagalba suteikto konkurencinio pranašumo (žr., be kita ko, 2015 m. spalio 1 d. Sprendimo Electrabel ir Dunamenti Erőmű / Komisija, C‑357/14 P, EU:C:2015:642, 111 punktą ir nurodytą jurisprudenciją). Iki neteisėtos arba su vidaus rinka nesuderinamos pagalbos buvusios padėties atkūrimo tikslas yra būtina sąlyga siekiant išsaugoti Sutarčių nuostatų dėl valstybės pagalbos veiksmingumą (2001 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Banks, C‑390/98, EU:C:2001:456, 75 punktas).
105 Dėl šio aspekto reikia priminti, kad pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, išskyrus tuos atvejus, kai Sutartyse nustatyta kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai (žr., be kita ko, 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Komisija / Aer Lingus ir Ryanair Designated Activity, C‑164/15 P ir C‑165/15 P, EU:C:2016:990, 39 punktą).
106 Kaip skundžiamo sprendimo 277 punkte priminė Bendrasis Teismas, neteisėta pagalba turi būti susigrąžinta iš bendrovės, kuri tęsia įmonės, gavusios šią pagalbą, ūkinę veiklą, jeigu įrodyta, kad ta bendrovė toliau faktiškai naudojasi konkurenciniu pranašumu, susijusiu su tos pagalbos gavimu (šiuo klausimu žr. 2013 m. sausio 24 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑529/09, EU:C:2013:31, 109 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).
107 Todėl skundžiamo sprendimo 278 punkte Bendrasis Teismas pagrįstai nusprendė, kad Sernam egzistavimo tęstinumas, kuris minimas Sprendimo Sernam 2 4 straipsnyje, „gali reikšti tik užuominą apie Sernam ekonominės veiklos išlaikymą“.
108 Antra, dėl nurodytų padarytų klaidų ekonominio tęstinumo analizėje reikia priminti, kad toks tęstinumas tarp bendrovių turto perleidimo šalių vertinamas atsižvelgiant į perleidimo dalyką, t. y. į turtą ir įsipareigojimus, darbo jėgos išsaugojimą ir turto grupes, į perleidimo kainą, perimančiosios ir perimamos bendrovių akcininkų ar savininkų tapatybę, perleidimo įvykdymo momentą, t. y. jau pradėjus tyrimą, pradėjus procedūrą ar priėmus galutinį sprendimą, ar net į sandorio ekonominę logiką (žr., be kita ko, 2003 m. gegužės 8 d. Sprendimo Italija ir SIM 2 Multimedia / Komisija, C‑328/99 ir C‑399/00, EU:C:2003:252, 78 punktas).
109 Pirma, dėl perleidimo dalyko reikia pažymėti, kad skundžiamo sprendimo 240 punkte Bendrasis Teismas tik priminė to sprendimo 134–137 punkte konstatuotas faktines aplinkybes, kad sandorio dalykas neapsiriboja Sernam turto pardavimu, bet apima ir visos šios įmonės perdavimą, įskaitant turtą ir įsipareigojimus. Tačiau reikia pripažinti, kad skundžiamame sprendime apeliantė neginčija šių konstatavimų.
110 Antra, reikia pripažinti, kaip galima teigti remiantis šio sprendimo 66–69 punktuose pateikta analize, kad Bendrasis Teismas galėjo pagrįstai nuspręsti, kad Sernam valdybos pasiūlymas nebuvo pateiktas per atvirą ir skaidrią konkurso procedūrą. Todėl skundžiamo sprendimo 255 punkte jis pagrįstai nusprendė, kad dėl šios priežasties šiuo atveju sumokėta neigiama kaina nebuvo rinkos kaina.
111 Be to, kad pagrįstų šį sprendimą, Bendrasis Teismas nurodė kitus aspektus, kurių apeliantė neginčija, ir skundžiamo sprendimo 256 ir 260 punktuose nurodė, kad tariama rinkos kaina atitinka pagalbą veiklai ir kad pateiktos ekspertų išvados neįrodo, jog perleidimo kaina yra rinkos kaina. Todėl apeliantė negali kaltinti Bendrojo Teismo, kad šis neatsižvelgė į rinkos kainos kriterijų.
112 Trečia, dėl apeliantės nurodytos teisės klaidos, padarytos taikant akcininkų tapatybės kriterijų, reikia konstatuoti, kad nors reikia didesnę reikšmę teikti valstybės pagalbos ekonominiam pagrindui, tos pagalbos teisinės formos taip pat gali būti reikšmingos vertinant šį ekonominį pagrindą. Konkrečiai kalbant, pagalbos perdavimo klausimas vertinamas skirtingai pagal tai, ar vyksta akcijų pardavimas, ar viso arba dalies turto pardavimas (šiuo klausimu žr. 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Vokietija / Komisija, C‑277/00, EU:C:2004:238, 78 ir 84 punktus).
113 Darytina išvada, kad skundžiamo sprendimo 242 punkte Bendrasis Teismas pagrįstai nekritikavo to, kad Komisija atsižvelgė į Sernam ir Sernam Xpress santykius ir padarė išvadą, kad Sernam Xpress turėjo įvykdyti pareigą sugrąžinti neteisėtą pagalbą, kitaip tariant, pareigą, kuri galiausiai buvo perduota Financière Sernam dėl jos susijungimo su Sernam Xpress.
114 Galiausiai dėl tų pačių priežasčių, kurios išdėstytos šio sprendimo 85 ir 86 punktuose, apeliantė negali teigti, kad Bendrasis Teismas, atlikdamas su akcininkų tapatybe susijusio kriterijaus analizę, prieštaravo skundžiamo sprendimo 107 punkte išdėstytam savo paties konstatavimui dėl galimybės iš esmės parduoti už neigiamą kainą.
115 Beje, dėl perdavimo momento reikia konstatuoti, kad skundžiamo sprendimo 246 punkte Bendrasis Teismas tik konstatavo, kad „sprendimo, kuriuo numatyta galimybė parduoti pagalbos gavėjo turtą vienu kartu, ir įpareigojimo susigrąžinti neteisėtą ir nesuderinamą pagalbą įgyvendinimo laikotarpis atrodo vienodai palankus išvengti įpareigojimo susigrąžinti pagalbą, kaip ir formalios tyrimo procedūros etapas“, o tai negali būti laikoma teisės klaida.
116 Dėl apeliantės teiginio, kad negalima kalbėti apie jokį vengimą, nes galimybė perleisti Sernam turtą vienu kartu numatyta Sprendime Sernam 2, pakanka priminti, jog remiantis būtent šio sprendimo 54–58 ir 109–111 punktais galima teigti, kad šis perleidimas neapsiribojo tik Sernam turtu ir kad jis buvo vykdomas ne rinkos kaina. Todėl Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytų sąlygų nebuvo laikomasi.
117 Galiausiai negalima pritarti argumentui, kuriuo apeliantė kaltina Bendrąjį Teismą, kad atlikdamas perleidimo sandorio ekonominės logikos vertinimą jis nusprendė, jog dėl to, kad Sernam ūkinė veikla nebuvo nutraukta, Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies tikslo nebuvo laikomasi. Iš tiesų pakanka priminti, kad remiantis šio sprendimo 30–33 punktais darytina išvada, jog Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies tikslas iš tikro buvo veiklos nutraukimas.
118 Todėl argumentai, kuriais apeliantė teigia, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų atlikdamas ekonominio tęstinumo tarp Sernam ir jos turto vienu kartu pirkėjų analizę, yra nepagrįsti.
119 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, penktąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl šeštojo pagrindo
Dėl šeštojo pagrindo pirmos dalies
– Šalių argumentai
120 Šeštojo pagrindo pirmoje dalyje apeliantė kaltina Bendrąjį Teismą, kad šis atsižvelgė tik į vieną iš Komisijos pateiktų motyvų netaikyti privataus investuotojo kriterijaus Sernam turto perleidimui vienu kartu ir, nurodęs, kad šis kriterijus netaikytinas, nes toks Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalimi leidžiamas perleidimas yra lygiavertis Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 1 dalyje numatytoms kompensacinėms priemonėms, skundžiamo sprendimo 312 punkte pareiškė, kad „nebereikia nagrinėti kitų argumentų <…>, kuriuos Komisija pateikė siekdama pateisinti privataus investuotojo kriterijaus netaikytinumą ir kurie susiję su valstybės pagalbos vadinamojo „susigrąžinimo“ kontekstu“. Taip nuspręsdamas Bendrasis Teismas šio sprendimo motyvuose nepateikė atsakymo ir neapsvarstė pirmojoje instancijoje pateiktame ieškinyje apeliantės pateiktų kaltinimų dėl privataus investuotojo kriterijaus netaikymo dėl tariamo susigrąžinimo konteksto.
121 Apeliantė taip pat teigia, kad abu motyvai, kuriais remiasi Komisija atmesdama privataus investuotojo kriterijų, yra prieštaringi. Galiausiai Komisija negalėtų pateisinti šio kriterijaus netaikymo remdamasi tiek susigrąžinimo kontekstu, kuris reiškia, kad aptariama pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka, tiek kompensacinės priemonės egzistavimu, kuri reiškia, kad ši pagalba yra suderinama su vidaus rinka. Apeliantės tvirtinimu, Bendrasis Teismas nepriėmė sprendimo dėl Sprendimo Sernam 3 motyvuojamojoje dalyje išdėstytų motyvų prieštaringumo.
122 Komisija teigia, kad šeštojo pagrindo trečią dalį reikia atmesti.
– Teisingumo Teismo vertinimas
123 Visų pirma reikia atmesti argumentą, kuriuo apeliantė kaltina Bendrąjį Teismą, kad šis nesukritikavo motyvų, kuriais grindžiamas Sprendimas Sernam 3, prieštaringumo. Iš tiesų šie argumentai, kuriuos apeliantė pateikė tik dublike, Bendrajame Teisme nebuvo pateikti. Todėl Bendrojo Teismo negalima kaltinti, kad šis neišnagrinėjo argumento, kuris jam nebuvo pateiktas.
124 Dėl apeliantės argumento, kad nebuvo pateiktas atsakymas, reikia pažymėti, jog skundžiamo sprendimo 286 ir 287 punktuose Bendrasis Teismas nurodė Komisijos pateiktas priežastis, dėl kurių buvo atmestas privataus investuotojo kriterijus. Kaip priminė Bendrasis Teismas, Sprendimo Sernam 3 154 ir 155 konstatuojamosiose dalyse Komisija remiasi dviem motyvais, t. y. pirma, šis kriterijus neturi būti taikomas pagalbos susigrąžinimo atveju ir, antra, Sernam turto perleidimas vienu kartu, kurį leidžiama vykdyti pagal Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį, yra kompensacinė priemonė, kurią taikant nereikia atsižvelgti į apdairaus privataus investuotojo kriterijų.
125 Skundžiamo sprendimo 288–311 punktuose Bendrasis Teismas išnagrinėjo privataus investuotojo kriterijaus taikymą kompensavimo priemonėms ir nusprendė, kad šio kriterijaus taikyti nereikia, o to sprendimo 309 punkte nurodė, kad „Sprendimo [Sernam 3] 155 konstatuojamojoje dalyje nurodyta Sernam turto pardavimo vienu kartu kompensacinė logika skyrėsi nuo logikos, kuria vadovautųsi privatus ūkio subjektas, norintis kuo labiau padidinti savo pelną arba šiuo atveju – sumažinti nuostolius“.
126 Todėl reikia konstatuoti, kad argumentas, jog Komisija galbūt padarė teisės klaidą nuspręsdama, jog privataus investuotojo kriterijus taip pat netaikomas susigrąžinimo atveju, kai Sernam turtas parduodamas vienu kartu, bet kuriuo atveju neturėjo reikšmės. Todėl Bendrasis Teismas, pateikęs atsakymą skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, to sprendimo 312 punkte galėjo nuspręsti, kad nebereikia nagrinėti šio argumento.
127 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šeštojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl šeštojo pagrindo antros dalies
– Šalių argumentai
128 Šeštojo pagrindo antroje dalyje apeliantė teigia, kad pritardamas Sprendimo Sernam 3 155 konstatuojamojoje dalyje Komisijos išdėstytam požiūriui, kad dėl to, jog Sernam turto pardavimas vienu kartu yra kompensavimo priemonė, apdairaus privataus investuotojo kriterijus netaikomas, Bendrasis Teismas iškraipė Sprendimą Sernam 2. Aptariamai antrai daliai pagrįsti ieškovė nurodė keturis argumentus.
129 Pirma, Bendrasis Teismas iškraipė Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies teksto prasmę. Šioje nuostatoje nustatyta pareiga perleisti Sernam turtą vienu kartu už rinkos kainą ir taikant skaidrų ir atvirą konkursą yra suderinama su apdairaus privataus investuotojo kriterijaus taikymu. Beje, tokią išvadą galima daryti remiantis Komisijos pranešimu dėl [SESV] 107 straipsnio 1 dalyje vartojamos valstybės pagalbos sąvokos (OL C 262, 2016, p. 1). Nuspręsdamas, kad nereikia taikyti apdairaus privataus investuotojo kriterijaus Sernam turto perleidimui vienu kartu, Bendrasis Teismas iškraipė bylos faktines aplinkybes ir Sprendimo Sernam 2 turinį, savo motyvais pakeisdamas tame sprendime išdėstytus motyvus.
130 Antra, Bendrasis Teismas iškraipė Sprendimą Sernam 2 skundžiamo sprendimo 301 punkte nuspręsdamas: „Kadangi sąlyga, susijusi su turto pardavimu vienu kartu, neapėmė įsipareigojimų, galimybė gauti neigiamą kainą šioje byloje buvo apskritai atmesta.“ Tačiau nuspręsdamas, kad Sernam turto perleidimas vienu kartu neturi apimti jokių įsipareigojimų, Bendrasis Teismas, kaip apeliantė taip pat teigė grįsdama apeliacinio skundo pirmojo pagrindo trečią dalį ir kaip nurodyta šio sprendimo 47–52 punktuose, iškraipė Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį. Šią nuostatą jis taip pat iškraipė ją papildydamas Sprendime Sernam 2 nenumatyta sąlyga ir nuspręsdamas, kad Sernam turto perleidimo vienu kartu kaina negali būti neigiama. Iš tiesų, Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje minimas tik reikalavimas dėl rinkos kainos, kuri, atsižvelgiant į jurisprudenciją, gali būti neigiama, kaip galima teigti remiantis 2003 m. sausio 28 d. Sprendimu Vokietija / Komisija (C‑334/99, EU:C:2003:55, 133 punktas) ir 2015 m. gegužės 13 d. Sprendimu Niki Luftfahrt / Komisija (T‑511/09, EU:T:2015:284, 139 punktas).
131 Trečia, apeliantė kaltina Bendrąjį Teismą, kad šis pateikė prieštaringus motyvus skundžiamo sprendimo 301 punkte nuspręsdamas, kad „galimybė gauti neigiamą kainą šioje byloje buvo apskritai atmesta“. Toks konstatavimas prieštarauja to sprendimo 100 punkte išdėstytam teiginiui, kad remiantis Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalimi „vienintelis reikalavimas, susijęs su kaina, buvo pardavimas už rinkos kainą“.
132 Ketvirta, apeliantė teigia, kad teigiama ar neigiama rinkos kainos vertė neturėjo jokios įtakos Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto tikslo siekimui. Remiantis to sprendimo 217 konstatuojamąja dalimi, šio tikslo esmė yra ta, kad Sernam turi atlaisvinti rinkos dalį nepriklausomo pirkėjo naudai ir nevykdyti veiklos turėdama ankstesnį teisinį statusą, o teigiamos kainos reikalavimas niekur nenurodytas. Apeliantės tvirtinimu, šių tikslų pasiekta perleidžiant Sernam turtą rinkos kaina, tiesa – neigiama, pagal skaidrią ir atvirą konkurso procedūrą. Dėl šios priežasties Bendrasis Teismas Sprendimą Sernam 2 taip pat iškraipė nuspręsdamas, kad Sernam turtas vienu kartu apskritai negalėjo būti parduotas už neigiamą kainą.
133 Beje, remiantis Komisijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (OL C 249, 2014, p. 1) 80 punktu, darytina išvada, kad kompensacinės priemonės, kuriomis ribojami konkurencijos iškraipymai, „paprastai turėtų būti gyvybingų savarankiškų verslo subjektų pardavimas remiantis veiklos tęstinumo prielaida; jei tuos subjektus įsigyja tinkamas pirkėjas, ilgainiui jie gali veiksmingai konkuruoti“. Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies tikslas visiškai atitinka šią logiką ir užtikrina Sernam rinkos dalių atlaisvinimą jos turto pirkėjui ir jam leidžia ilgainiui veiksmingai konkuruoti. Šiuo atveju rinkos kainos vertė neturi jokios įtakos.
134 Komisija teigia, kad šeštojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti.
– Teisingumo Teismo vertinimas
135 Iš karto reikia pažymėti, kad nors apeliantė tvirtina, jog buvo iškraipyta Sprendimo Sernam 3 straipsnio 2 dalis, iš tikrųjų ji siekia apskųsti Bendrojo Teismo pateiktą šios nuostatos klaidingą aiškinimą, kuris lėmė jo sprendimą netaikyti apdairaus privataus investuotojo kriterijaus.
136 Pirma, apeliantė klysta teigdama, kad pareiga parduoti rinkos kaina taikant atviro ir skaidraus konkurso procedūrą yra suderinama su apdairaus privataus investuotojo kriterijaus taikymu.
137 Dėl šio aspekto reikia priminti, kad, kiek tai susiję su tuo kriterijumi, klausimas dėl poreikio jį taikyti turi būti atskiras nuo klausimo dėl jo taikymo (žr., be kita ko, 2014 m. balandžio 3 d. Sprendimo Komisija / Nyderlandai irING Groep, C‑224/12 P, EU:C:2014:213, 29 ir 33 punktus).
138 Kaip skundžiamo sprendimo 292 punkte teisingai nurodė Bendrasis Teismas, privataus investuotojo kriterijaus taikymas galiausiai priklauso nuo to, ar atitinkama valstybė narė, veikdama kaip akcininkė, bet ne kaip viešosios valdžios subjektas, suteikia ekonominę naudą jai priklausančiai įmonei (žr., be kita ko, 2012 m. birželio 5 d. Sprendimo Komisija / EDF, C‑124/10 P, EU:C:2012:318, 81 punktą ir 2014 m. balandžio 3 d. Sprendimo Komisija / Nyderlandai ir ING Groep, C‑224/12 P, Rink., EU:C:2014:213, 31 punktą).
139 Kadangi buvo konstatuotas viešosios valdžios subjekto, kaip akcininko, įsikišimas, taigi įrodyta, kad turi būti taikomas privataus investuotojo kriterijus, taikant tą kriterijų vėliau turi būti siekiama nustatyti, ar bet kokia forma iš valstybės išteklių suteiktas ekonominis pranašumas valstybės įmonei dėl savo pobūdžio iškraipo ar gali iškraipyti konkurenciją ir daryti poveikį valstybių narių prekybai (2012 m. birželio 5 d. Sprendimo Komisija / EDF, C‑124/10 P, EU:C:2012:318, 89 punktas).
140 Tiesa, dėl privataus investuotojo kriterijaus taikymo pažymėtina, jog remiantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija darytina išvada, kad rinkos kaina yra aukščiausia kaina, kurią privatus investuotojas, veikiantis įprastomis konkurencijos sąlygomis, yra pasirengęs mokėti už esamos būklės bendrovę, ir kad kai viešosios valdžios institucija parduoda jai priklausančią įmonę ir taiko atvirą, skaidrią ir besąlyginę konkurso procedūrą, galima preziumuoti, kad rinkos kaina atitinka didžiausią pasiūlytą kainą (žr., be kita ko, 2013 m. spalio 24 d. Sprendimo Land Burgenland ir kt. / Komisija, C‑214/12 P, C‑215/12 P ir C‑223/12 P, EU:C:2013:682, 92 ir 94 punktus ir 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo BVVG, C‑39/14, EU:C:2015:470, 32 punktą).
141 Vis dėlto, priešingai, nei teigia apeliantė, būtinybė taikyti apdairaus privataus investuotojo kriterijų negali būti kildinama iš sąlygos, kuri įprastai būna susijusi su jo taikymu. Todėl negalima daryti išvados, kad perleidimas rinkos kaina per atvirą ir skaidrią konkurso procedūrą yra tokio kriterijaus taikymo būdas.
142 Kaip pažymėjo generalinis advokatas išvados 142 punkte, reikalavimas, kad kompensacinės priemonės būtų įgyvendinamos sąlygomis, kuriomis siekiama atkurti sąžiningą konkurenciją, atspindi pačią kompensavimo esmę, bet neapima nuorodos į tai, koks vaidmuo tenka valstybei jų įgyvendinimo momentu.
143 Antra, dėl apeliantės ginčijamos skundžiamo sprendimo 301 punkte Bendrojo Teismo padarytos išvados apie Sernam turto pardavimo vienu kartu kainą reikia pažymėti, kad, atsižvelgiant būtent į Bendrojo Teismo konstatuotą pareigą į perleidžiamą turtą neįtraukti įsipareigojimų, galimybė gauti neigiamą kainą apskritai buvo atmesta. Tačiau, kaip galima teigti remiantis šio sprendimo 54–58 punktais, Bendrasis Teismas pagrįstai nusprendė, kad Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalis turi būti suprantama taip, kad joje nustatyta sąlyga neįtraukti įsipareigojimų. Todėl negalima teigti, kad taip nuspręsdamas Bendrasis Teismas pridėjo Sprendime Sernam 2 nenumatytą sąlygą.
144 Trečia, dėl apeliantės teiginio, kad skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas pateikė prieštaringus motyvus, reikia pažymėti, kad ji pateikia tokius pačius argumentus, kurie buvo išdėstyti ketvirtajame pagrinde ir kurių santrauka pateikta šio sprendimo 79 punkte. Dėl šio aspekto reikia priminti, kad, kaip konstatuota šio sprendimo 85 punkte, skundžiamo sprendimo 100 punkte pateiktas teiginys, kad vienintelė su kaina susijusi sąlyga buvo, remiantis Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies pažodiniu aiškinimu, reikalavimas dėl rinkos kainos ir atviros ir skaidrios konkurso procedūros, yra išdėstytas „pardavimo“ sąvokos analizėje, kurią atlikdamas, kai pirmojoje instancijoje buvo nagrinėjama pateikto ieškinio ketvirtojo pagrindo antra dalis, Bendrasis Teismas nusprendė, kad iš principo gali būti parduodama už neigiamą kainą.
145 Taigi šis argumentas susijęs su kitu klausimu nei skundžiamo sprendimo 301 punkte Bendrojo Teismo nagrinėtas klausimas, ar tuo atveju, kai Sernam turtas perleidžiamas vienu kartu, galima jį parduoti už neigiamą kainą. Dėl šių priežasčių argumentas dėl aptariamo motyvų prieštaringumo yra nepagrįstas.
146 Ketvirta, dėl apeliantės tvirtinimo, kad teigiama ar neigiama perdavimo kaina neturi jokios įtakos Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalimi siekiamam tikslui, reikia pažymėti, kad dėl to, jog kainos vertė priklauso nuo įsipareigojimų įtraukimo ar neįtraukimo į perleidžiamą turtą, šis argumentas painiojamas su pirmojo pagrindo trečioje dalyje išdėstytu argumentu, kad įsipareigojimų įtraukimas į Sernam turto pardavimą vienu kartu neturi jokios įtakos šiam tikslui. Todėl šis argumentas turi būti atmestas dėl tų pačių motyvų, kurie išdėstyti šio sprendimo 54–58 punktuose.
147 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šeštojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl šeštojo pagrindo trečios dalies
– Šalių argumentai
148 Šeštojo pagrindo trečioje dalyje apeliantė teigia, kad, pritardamas argumentui, jog apdairaus privataus investuotojo principas neturėjo būti taikomas Sernam turo perdavimui vienu kartu dėl šio perdavimo kompensacinio pobūdžio, Bendrasis Teismas pažeidė SESV 107 straipsnio 1 dalį.
149 Pasak apeliantės, įgyvendinti kompensavimo priemonę turi pagalbos gavėjas, kuris gali būti arba valstybės, arba privati įmonė, o ne valstybė, kaip viešosios valdžios subjektas. Todėl nėra jokio pagrindo netaikyti apdairaus privataus investuotojo principo, kai įgyvendinama kompensacinė priemonė.
150 Apeliantės teigimu, remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija, būtent 2012 m. birželio 5 d. Sprendimu Komisija / EDF (C‑124/10 P, EU:C:2012:318, 78 punktas) ir 2014 m. balandžio 3 d. Sprendimu Komisija / Nyderlandai ir ING Groep (C‑224/12 P, EU:C:2014:213, 32–37 punktai), darytina išvada, kad šio principo taikymas yra neišvengiamas ir Komisija turi jį taikyti, kad remdamasi SESV 107 straipsnio 1 dalimi galėtų padaryti išvadą, jog egzistuoja valstybės pagalba.
151 Jeigu Sprendime Sernam 2 būtų nustatytas reikalavimas pasiekti konkretų tikslą, būtų akivaizdu, jog teisiškai apeliantė, kaip Sernam akcininkė, turėtų veikti ekonomiškai racionaliai, kad pasiektų tą tikslą, kaip tai darytų privatus investuotojas, išskyrus naujos valstybės pagalbos teikimą.
152 Šiuo atveju jurisprudencijoje, būtent 2012 m. rugsėjo 11 d. Sprendime Corsica Ferries France / Komisija (T‑565/08, EU:T:2012:415, 83 ir 84 punktai), visiškai atsižvelgiama į tai, kad privatūs investuotojai elgiasi ekonomiškai racionaliau laikydamiesi teisės aktuose nustatytų suvaržymų ir ribų. Tačiau, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, bet koks kitas sprendimas nei tas, kuris faktiškai įgyvendintas, t. y. likvidavimas teismo sprendimu, būtų buvęs brangesnis. Apeliantės teigimu, atsisakydamas palyginti jos elgesį su tokioje pačioje situacijoje esančio privataus investuotojo ekonominiu racionalumu ir skundžiamo sprendimo 309 punkte konstatuodamas, kad Sernam turto pardavimo vienu kartu kompensacinė logika skiriasi nuo privataus ūkio subjekto, siekiančio gauti kuo didesnį pelną arba, kaip yra šiuo atveju, kiek įmanoma labiau sumažinti nuostolius, logikos, Bendrasis Teismas pažeidė SESV 107 straipsnio 1 dalį.
153 Be to, kadangi klausimas dėl apeliantės elgesio ekonominio racionalumo turi būti taikomas visiems perleidimo aspektams, skundžiamo sprendimo 323 ir 327 punktuose, kuriuose kalbama apie naują Komisijos nustatytą pagalbą, t. y. atitinkamai apie skolų įtraukimą į Sernam likvidavimo įsipareigojimus ir apie perėmėjui suteiktas įsipareigojimų garantijas, Bendrasis Teismas taip pat padarė teisės klaidų ir pažeidė SESV 107 straipsnio 1 dalį.
154 Be to, skundžiamo sprendimo 310 punkte nuspręsdamas, kad „ginčijamas priemones tiesiogiai lėmė Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies pažeidimas ir todėl jos neturi jokio ryšio su privataus investuotojo kriterijaus taikymu“, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, todėl šis konstatavimas yra klaidingas dėl atsisakymo taikyti privataus investuotojo kriterijų ir pažeidžia SESV 107 straipsnį.
155 Komisija teigia, kad šeštojo pagrindo trečią dalį reikia atmesti.
– Teisingumo Teismo vertinimas
156 Dėl apeliantės kaltinimo, kad Bendrasis Teismas nusprendė neatsižvelgti į privataus investuotojo kriterijų, visų pirma reikia priminti, jog, remiantis šio sprendimo 138 punkte nurodyta jurisprudencija, šio kriterijaus taikytinumas priklauso nuo to, kad aptariama valstybė narė veikia kaip akcininkė, o ne kaip viešosios valdžios subjektas. Šiuo klausimu Komisija atlieka bendrą vertinimą ir atsižvelgia ne tik į aptariamos valstybės narės pateiktus duomenis, bet ir į bet kokią kitą reikšmingą informaciją, leidžiančią jai nustatyti, ar nagrinėjamą priemonę lėmė tos valstybės narės akcininkės ar viešosios valdžios subjekto statusas (šiuo klausimu žr. 2012 m. birželio 5 d. Sprendimo Komisija / EDF, C‑124/10 P, EU:C:2012:318, 86 punktą; 2013 m. spalio 24 d. Sprendimo Land Burgenland ir kt. / Komisija, C‑214/12 P, C‑215/12 P ir C‑223/12 P, EU:C:2013:682, 60 punktą ir 2015 m. spalio 1 d. Sprendimo Electrabel ir Dunamenti Erőmű / Komisija, C‑357/14 P, EU:C:2015:642, 102 punktą).
157 Tada reikia pažymėti, kad, siekiant konstatuoti valstybės pagalbos egzistavimą, privataus investuotojo kriterijus leidžia nustatyti, ar suinteresuotosios valstybės narės taikomos priemonės atitiko ekonominio racionalumo kriterijų taip, kad privatus investuotojas taip pat galėtų joms pritarti (žr., be kita ko, 2014 m. balandžio 3 d. Sprendimo Komisija / Nyderlandai ir ING Groep, C‑224/12 P, EU:C:2014:213, 36 punktą). Taigi, remiantis šiuo kriterijumi, sąlygos, kurias turi atitikti priemonė, kad būtų priskiriama sąvokai „pagalba“, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnį, nėra įvykdytos, jei valstybės įmonė, kuriai skirta priemonė, galėjo gauti tą pačią naudą kaip ir ta, kuri jai suteikiama valstybės ištekliais, esant aplinkybėms, kurios atitinka įprastas rinkos sąlygas (žr., be kita ko, 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo SNCM ir Prancūzija / Corsica Ferries France, C‑533/12 P ir C‑536/12 P, EU:C:2014:2142, 30 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).
158 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad privataus investuotojo kriterijaus taikymas reiškia, jog viešosios teisės subjekto elgesys gali būti palygintas su įprastomis rinkos sąlygomis veikiančio investuotojo elgesiu.
159 Kaip galima teigti remiantis šio sprendimo 30–32 punktais ir kaip skundžiamo sprendimo 305 ir 306 punktuose pažymėjo Bendrasis Teismas, Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje numatytas Sernam turto perleidimas vienu kartu yra kompensacinė priemonė, skirta užkirsti kelią konkurencijos iškraipymui. Todėl skundžiamo sprendimo 307 ir 308 punktuose Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos priemonės neatitinka įprastų rinkos sąlygų ir kad dėl to, kaip jis pažymėjo to sprendimo 309 punkte, „Sernam turto pardavimo vienu kartu kompensacinė logika skyrėsi nuo logikos, kuria vadovautųsi privatus ūkio subjektas, norintis kuo labiau padidinti savo pelną arba šiuo atveju – sumažinti nuostolius“, o tuo remdamasis skundžiamo sprendimo 311 punkte padarė išvadą, kad Komisijos negalima kaltinti, jog remdamasi šiais motyvais Sprendimo Sernam 3 155 konstatuojamojoje dalyje nusprendė netaikyti privataus investuotojo kriterijaus.
160 Tiesa, šis kriterijus nepanaikina ūkio subjektams nustatytų pareigų (šiuo klausimu žr. 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo SNCM ir Prancūzija / Corsica Ferries France, C‑533/12 P ir C‑536/12 P, EU:C:2014:2142, 33 punktą ir nurodytą jurisprudenciją). Vis dėlto pareigos, kurios sudaro įprastas rinkos sąlygas, negali būti painiojamos su pareigomis, kuriomis siekiama užkirsti kelią konkurencijos iškraipymui rinkoje.
161 Nors, kaip teigia apeliantė, Sprendimo Sernam 2 įgyvendinimas reiškia, kad ji turi veikti ekonomiškai racionaliai, įgyvendinant tą sprendimą negalima pažeisti jo 3 straipsnio 2 dalies, kaip skundžiamo sprendimo 310 punkte nusprendė Bendrasis Teismas. Be kita ko, reikia konstatuoti, kad tiek, kiek apeliantė teigia, jog privati įmonė, kuri turi taikyti Sprendimą Sernam 2, dėl ekonominio racionalumo rinktųsi tas pačias turto perleidimo vienu kartu sąlygas, kurios pasirinktos šioje byloje, jos argumentai grindžiami klaidinga prielaida, kad šios perdavimo sąlygos yra suderinamos su Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies tikslu ir joje nustatytomis sąlygomis.
162 Beje, kaip pripažįsta apeliantė, priemonės, kurias Komisija laiko nauja valstybės pagalba, yra neatskiriamos nuo Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies taikymo. Taigi šių priemonių negalima vertinti atskirai nuo šios nuostatos kompensacinio tikslo, todėl skundžiamo sprendimo 323 ir 327 punktuose Bendrasis Teismas pagrįstai netaikė apdairaus privataus investuotojo kriterijaus naujai pagalbai.
163 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šeštojo pagrindo trečią dalį reikia atmesti. Todėl reikia atmesti visą šeštąjį pagrindą.
164 Tuo remiantis darytina išvada, kad visą apeliacinį skundą reikia atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
165 Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.
166 Pagal šio reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal minėto reglamento 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.
167 Kadangi Komisija, Mory SA ir Mory Team prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš apeliantės ir ši pralaimėjo bylą, ji turi padengti ne tik savo, bet ir Komisijos, Mory SA ir Mory Team patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:
1. Atmesti apeliacinį skundą.
2. SNCF Mobilités padengia ne tik savo, bet ir Europos Komisijos, Mory SA ir Mory Team patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Parašai.