Byla T‑655/11
FSL Holdings ir kt.
prieš
Europos Komisiją
„Konkurencija – Karteliai – Europos bananų rinka Italijoje, Graikijoje ir Portugalijoje – Derinimas nustatant kainas – Įrodymų priimtinumas – Teisė į gynybą – Piktnaudžiavimas įgaliojimais – Pažeidimo įrodymas – Baudos dydžio apskaičiavimas“
Santrauka – 2015 m. birželio 16 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) sprendimas
1. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Įrodymai, kuriais galima remtis – Nacionalinių valdžios institucijų gautos informacijos perdavimo Komisijai teisėtumas – Nacionalinių teismų vertinimas pagal nacionalinę teisę – Nacionalinio teismo neteisėtu nepripažintas perdavimas – Komisijos atsižvelgimas į taip perduotą informaciją kaip į įrodymus – Priimtinumas
(SESV 101 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 12 straipsnio 2 dalis)
2. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos įgaliojimai atlikti patikrinimą – Sprendimas, kuriame nurodoma atlikti patikrinimą – Pareiga motyvuoti – Apimtis – Pareiga nurodyti patikrinimo dalyką ir tikslą
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalis)
3. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos patikrinimo įgaliojimai – Per patikrinimą surinktos informacijos naudojimas – Ribos – Tyrimo, skirto patikrinti per patikrinimą atsitiktinai aptiktos informacijos teisingumą, pradėjimas – Priimtinumas
(SESV 101 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnis)
4. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos diskrecija – Teisė išskaidyti procedūrą – Išskaidymas, prilygstantis sprendimui pradėti naują tyrimo procedūrą – Diskrecija
(SESV 101 straipsnis)
5. Konkurencija – Administracinė procedūra – Teisės į gynybą paisymas – Galimybė susijusiai įmonei visiškai remtis šia teise tik po to, kai buvo išsiųstas pranešimas apie kaltinimus – Komisijos turimi ranka rašyti užrašai, gauti atliekant nacionalinius tyrimus – Pareiga apie tai informuoti suinteresuotą įmonę per preliminaraus tyrimo stadiją prieš išsiunčiant pranešimą apie kaltinimus – Nebuvimas
(SESV 101 straipsnis; Tarybos reglamentas Nr. 1/2003)
6. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Baudos sumažinimas dėl kaltinamos įmonės bendradarbiavimo – Sąlyginio atleidimo nuo baudos suteikimas prieš Komisijai priimant galutinį sprendimą – Apimtis – Komisijos priminimas apie laikiną procesinį statusą, įgytą suteikus sąlyginį atleidimą nuo baudos – Neteisėto spaudimo darymas – Nebuvimas
(SESV 101 straipsnis; Komisijos pranešimo 2002/C 45/03 8 punkto a ir b papunkčiai, 11 punkto a–c papunkčiai, 15, 16, 18 ir 19 punktai)
7. Konkurencija – Baudos – Dydis – Baudos sumažinimas dėl bendradarbiavimo – Visiškas atleidimas nuo baudos – Sąlygos – Suinteresuotosios įmonės bendradarbiavimas be išlygų, be pertrūkio ir operatyviai – Sąvoka
(SESV 101 straipsnis; Komisijos pranešimo 2002/C 45/03 11 punkto a papunktis)
8. Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Piktnaudžiavimas įgaliojimais – Sąvoka
(SESV 263 straipsnis)
9. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Teisinis pagrindas – Komisijos priimtos gairės – Komisijos pranešimas dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo dėl įmonių, kurioms inkriminuojami pažeidimai, bendradarbiavimo – Savo diskrecijos apribojimas – Apimtis
(SESV 101 straipsnis; Komisijos pranešimas 2002/C 45/03)
10. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos patikrinimo įgaliojimai – Per patikrinimą kitoje byloje gautos informacijos panaudojimas – Priimtinumas – Visiško atleidimo nuo baudos prašančios įmonės bendradarbiavimas be išlygų, be pertrūkio ir operatyviai – Apimtis
(SESV 101 straipsnis; Komisijos pranešimas 2002/C 45/03)
11. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Kitų darant pažeidimą dalyvavusių įmonių pareiškimų pripažinimas įrodymais – Priimtinumas – Savanoriškų pagrindinių kartelio dalyvių pareiškimų, pateiktų siekiant pasinaudoti Pranešimu dėl bendradarbiavimo, įrodomoji vertė
(SESV 101 straipsnis; Komisijos pranešimas 2002/C 45/03)
12. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Įrodinėjimo priemonė – Rėmimasis įrodymų visetu – Atsižvelgimas į aplinkybes, kurios nepatenka į pažeidimo laikotarpį – Priimtinumas – Įrodomosios galios laipsnis, reikalingas atskiriems įrodymams
(SESV 101 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnis)
13. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas dėl antikonkurencinio susitarimo sudarymo – Dokumentiniais įrodymais grindžiamas sprendimas – Įmonių, ginčijančių pažeidimą, įrodinėjimo pareiga
(SESV 101 straipsnis)
14. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Įrodinėjimo priemonė – Dokumentiniai įrodymai – Dokumento įrodomosios galios vertinimas – Kriterijai – Dokumentas, kurio parengimas glaudžiai susijęs su faktinėmis aplinkybėmis, arba kurį parengė tiesioginis šių aplinkybių liudytojas – Didelė įrodomoji galia
(SESV 101 straipsnis)
15. Pagrindinės teisės – Nekaltumo prezumpcija – Procedūra konkurencijos srityje – Taikymas – Pasekmės
(SESV 101 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio 1 dalis)
16. Karteliai – Žala konkurencijai – Susitarimas, kuriuo siekiama riboti konkurenciją – Kelių teisėtų tikslų siekimas – Poveikio nebuvimas
(SESV 101 straipsnis)
17. Karteliai – Suderinti veiksmai – Sąvoka – Koordinavimas ir bendradarbiavimas, nesuderinamas su kiekvienos įmonės pareiga savarankiškai nustatyti savo elgesį rinkoje – Svarbios informacijos atskleidimas, dėl kurio išnyksta neaiškumas dėl konkurento elgesio ateityje – Visuotinai žinoma informacija – Įtraukimas – Sąlygos
(SESV 101 straipsnis)
18. Karteliai – Įmonių susitarimai – Įmonė, dalyvavusi antikonkurenciniame susitarime – Skirtingas nei kartelyje sutartas elgesys – Aplinkybė, dėl kurios nebūtinai galima atmesti jos dalyvavimą susitarime
(SESV 101 straipsnis)
19. Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Pažeidimai – Inkriminavimas – Įmonės organų veiksmų priskyrimas įmonei – Sąlygos – Asmens, turinčio teisę veikti įmonės vardu, veiksmai
(SESV 101 straipsnis)
20. Karteliai – Suderinti veiksmai – Sąvoka – Konkurentų keitimasis informacija – Žala konkurencijai – Vertinimas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį – Konkurentų pasitarimas dėl svarbių kainų pokyčių veiksnių – Pažeidimas dėl tikslo – Tiesioginio ryšio tarp suderintų veiksmų ir vartojimo kainų nebuvimas – Nereikšmingumas
(SESV 101 straipsnis)
21. Konkurencija – Administracinė procedūra – Teisės į gynybą paisymas – Galimybė susipažinti su byla – Apimtis – Atsisakymas atsiųsti dokumentą – Pateisinimas
(SESV 101 straipsnis)
22. Konkurencija – Administracinė procedūra – Apklausos – Tam tikrų asmenų apklausa – Komisijos diskrecija – Riba – Teisės į gynybą paisymas
(SESV 101 straipsnis; Komisijos reglamento Nr. Nr. 773/2004 10 straipsnio 3 dalis ir 13 straipsnis)
23. Karteliai – Sudėtinis pažeidimas, turintis susitarimo ir suderintų veiksmų elementų – Bendras kvalifikavimas kaip „susitarimo ir (ar) suderintų veiksmų“ – Priimtinumas
(SESV 101 straipsnis)
24. Karteliai – Suderinti veiksmai – Žala konkurencijai – Vertinimo kriterijai – Antikonkurencinis tikslas – Pakankamas konstatavimas – Pažeidimo dėl tikslo ir pažeidimo dėl poveikio atskyrimas – Kriterijai, kuriais remiantis susitarimą galima laikyti pažeidimu dėl tikslo
(SESV 101 straipsnis)
25. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Pažeidimo nekonstatavimas kito ūkio subjekto, kurio situacija panaši, atžvilgiu – Poveikio nebuvimas
(SESV 101 straipsnis)
26. Karteliai – Draudimas – Pažeidimai – Susitarimai ir suderinti veiksmai, sudarantys vieną pažeidimą – Įmonės patraukimas atsakomybėn už dalyvavimą vykdant pažeidimą, vertinamą kaip visuma – Sąlygos
(SESV 101 straipsnis)
27. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Komisijos pareiga įrodyti pažeidimą ir jo trukmę – Įrodinėjimo naštos apimtis – Vienas ir tęstinis pažeidimas – Su tam tikrais nustatyto bendro laikotarpio konkrečiais laikotarpiais susijusio įrodymo nebuvimas – Įmonės dalyvavimo darant pažeidimą nutraukimas – Pakartotinis pažeidimas – Pasekmės baudos nustatymui
(SESV 101 straipsnis)
28. Konkurencija – Baudos – Baudų apskaičiavimo metodo gairės – Nustatymo metodas, kuriuo atsižvelgiama į įvairius lankstumo kriterijus – Komisijos diskrecija – Ribos – Vienodo požiūrio principo paisymas – Bazinio baudos dydžio apskaičiavimas – Teisminė kontrolė – Apimtis
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 9, 12, 13 ir 19–23 punktai)
29. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Komisijos priimtose gairėse nustatytas baudų apskaičiavimo metodas – Bazinio baudos dydžio apskaičiavimas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Vertinimas pagal pažeidimo pobūdį – Antikonkurencinių veiksmų poveikis – Nelemiamas kriterijus
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 19–24 punktai)
30. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Lengvinančios aplinkybės – Komisijos pareiga laikytis savo ankstesnių sprendimų – Nebuvimas
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 29 punktas)
31. Konkurencija – Baudos – Vertinimas, atsižvelgiant į įmonės individualius veiksmus – Sankcijos kitam ūkio subjektui nebuvimo pasekmės – Nebuvimas
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys)
1. Sąjungos teisėje neleidžiama priimti įrodymų, surinktų visiškai nepaisant procedūros, numatytos jiems pateikti ir skirtos suinteresuotųjų asmenų pagrindinėms teisėms apsaugoti. Taigi šios procedūros laikymasis turi būti vertinamas kaip esminis procedūrinis reikalavimas, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio 2 dalį. Dėl esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimo kyla padarinių, nepaisant to, ar šiuo pažeidimu buvo padaryta žalos juo besiremiančiam asmeniui.
Kiek tai konkrečiai susiję su administracine procedūra konkurencijos srityje, Reglamento Nr. 1/2003 12 straipsnio 2 dalyje nustatytu draudimu naudoti kaip įrodymus kitais tikslais, nei buvo renkama, informaciją, kurią Komisija ir valstybių narių konkurencijos institucijos surinko įgyvendindamos savo įgaliojimus atlikti tyrimą, siekiama patenkinti specialų poreikį – būtinybę užtikrinti procedūrinių garantijų, neatsiejamų nuo Komisijos ir nacionalinių konkurencijos institucijų vykdomo informacijos rinkimo, laikymąsi ir leisti šioms institucijoms keistis informacija. Tačiau iš šio draudimo negali būti automatiškai daroma išvada, kad Komisijai apskritai draudžiama kaip įrodymus naudoti informaciją, kurią, vykdydama savo užduotis, gavo kita nacionalinė institucija.
Tokiomis aplinkybėmis nacionalinio prokuroro ar konkurencijos srityje kompetentingų institucijų pagal nacionalinę baudžiamąją teisę gautos informacijos perdavimo Komisijai teisėtumas yra nacionalinės teisės klausimas. Be to, Sąjungos teismas neturi kompetencijos tikrinti nacionalinės institucijos akto teisėtumo atsižvelgdamas į nacionalinę teisę. Todėl, kadangi nagrinėjamų dokumentų perdavimas nacionalinio teismo nebuvo pripažintas neteisėtu, negalima teigti, kad šie dokumentai yra nepriimtini įrodymai ir juos reikia pašalinti iš bylos.
(žr. 44–46, 78, 80 punktus)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 48–53 punktus)
3. Nors, kiek tai susiję su administracine procedūra konkurencijos srityje, per patikrinimus Komisijos surinkta informacija neturi būti naudojama kitais tikslais nei nurodytieji įgaliojime arba sprendime atlikti patikrinimą, tuo remiantis negalima daryti išvados, jog Komisija neturi teisės pradėti tyrimo procedūros, siekdama patikrinti duomenų teisingumą arba papildyti atsitiktinai per ankstesnį patikrinimą gautą informaciją, jeigu iš šios informacijos būtų matyti, kad atliekami Sutarties konkurencijos taisyklėms prieštaraujantys veiksmai. Atlikdama tokį naują tyrimą, Komisija turi teisę prašyti dokumentų, gautų per pirmąjį tyrimą, kopijų ir juos naudoti kaip įrodymus byloje, susijusioje su antruoju tyrimu, taip nepažeisdama suinteresuotųjų įmonių teisės į gynybą.
Tai, kad įmonės prašoma iš naujo pateikti dokumentus, kuriuos jau buvo pateikusi per pirmąjį tyrimą, nėra neteisėta; tai yra būtina minėtų dokumentų panaudojimo per antrąjį tyrimą sąlyga.
(žr. 54, 55, 69, 104, 157 punktus)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 56, 57, 148 punktus)
5. Per administracinę procedūrą konkurencijos teisės srityje teisė į gynybą užtikrinama būtent, pirma, pranešimo apie kaltinimus išsiuntimu ir, antra, galimybe susipažinti su bylos medžiaga, leidžiančia šio pranešimo adresatui susipažinti su įrodymais Komisijos byloje.
Iš tikrųjų būtent pranešimu apie kaltinimus suinteresuotoji įmonė informuojama apie visus esminius įrodymus, kuriais šioje procedūros stadijoje remiasi Komisija. Todėl tik gavusi minėtą pranešimą suinteresuotoji įmonė gali visapusiškai pasinaudoti savo teise į gynybą.
Iš tiesų, jeigu minėtos teisės apimtų ir laikotarpį iki pranešimo apie kaltinimus išsiuntimo, Komisijos tyrimas taptų neveiksmingas, nes įmonė jau per pirmąją Komisijos tyrimo stadiją galėtų identifikuoti Komisijos turimą informaciją, todėl ir informaciją, kuri galėtų būti dar slepiama nuo jos.
Todėl iki pranešimo apie kaltinimus išsiuntimo Komisija neprivalo suinteresuotosios įmonės informuoti apie nacionalinės valdžios institucijos perduotus dokumentus.
(žr. 94–97 punktus)
6. Per administracinę procedūrą konkurencijos teisės srityje Pranešimo apie atleidimą nuo baudų ir baudų sumažinimą kartelių atveju 8 punkte išdėstytus reikalavimus įvykdžiusiai įmonei taikomas sąlyginis atleidimas nuo baudos sukuria jai per administracinę procedūrą taikomą ypatingą procesinį statusą, kuris turi tam tikrų teisinių pasekmių. Tačiau sąlyginio atleidimo nuo baudos jokiu atveju negalima tapatinti su galutiniu atleidimu nuo baudos, kuris suteikiamas tik pasibaigus administracinei procedūrai.
Tik pasibaigus administracinei procedūrai Komisija priima galutinį sprendimą, ar tame sprendime taikyti atleidimą nuo baudos įmonei, kuriai buvo suteiktas sąlyginis atleidimas nuo baudos. Būtent šiuo konkrečiu momentu dėl sąlyginio atleidimo turimas procesinis statusas nebedaro įtakos.
Taigi remiantis Pranešime dėl bendradarbiavimo nustatyta sistema, darytina išvada, kad iki galutinio sprendimo priėmimo prašymą atleisti nuo baudos pateikusi įmonė, trumpai tariant, negauna atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo, o tik įgyja procesinį statusą, kuris gali virsti į atleidimą nuo baudos ar jos sumažinimą pasibaigus administracinei procedūrai, jei įvykdomos reikiamos sąlygos.
Todėl Komisija neprivalo pranešimo apie kaltinimus išsiuntimo etape priimti galutinio sprendimo dėl prašymo atleisti nuo baudos.
Dėl šio aspekto pažymėtina, kad atsižvelgiant į pareigas, kurių kyla įmonei dėl prašymą atleisti nuo baudos pateikusios įmonės procesinio statuso, negali būti laikoma, jog vien primindama jai apie šį statusą Komisija jai daro neteisėtą spaudimą.
(žr. 116, 119 punktus, 120, 146, 154)
7. Visiškas atleidimas nuo baudos yra įmonės asmeninės atsakomybės už konkurencijos taisyklių pažeidimą principo išimtis, kuri grindžiama tikslu sudaryti palankias sąlygas atskleisti pažeidimą, jį ištirti ir nubausti bei atgrasyti nuo veiksmų, kurie laikomi vienais iš sunkiausių konkurencijos suvaržymų. Tokiomis aplinkybėmis visiškai logiška, kad už visišką atleidimą nuo baudos už padarytus neteisėtus veiksmus prašymą atleisti nuo baudos pateikusios įmonės reikalaujama bendradarbiauti Komisijai atliekant tyrimą, o tas bendradarbiavimas turi būti „be išlygų, be pertrūkio ir operatyvus“, kaip nustatyta Pranešime apie atleidimą nuo baudų ir baudų sumažinimą kartelių atveju.
Bendradarbiavimas „be išlygų“ reiškia, kad prašymą atleisti nuo baudos pateikusios įmonės bendradarbiavimas su Komisija, siekiant gauti atleidimą nuo baudos, turi būti išsamus, absoliutus ir besąlyginis. „Be pertrūkio“ ir „operatyvus“ reiškia, kad tas bendradarbiavimas turi vykti per visą administracinę procedūrą ir kad iš esmės jis turi būti neatidėliojamas.
Be to, baudos sumažinimas, remiantis taikytinu pranešimu dėl bendradarbiavimo, gali būti pateisinamas tik tuomet, jei pateikta informacija ir apskritai suinteresuotosios įmonės elgesys gali būti šiuo aspektu laikomi tikro jos bendradarbiavimo įrodymu.
Kaip matyti iš pačios „bendradarbiavimo“ sąvokos, mažesnė bauda, remiantis taikytinu pranešimu dėl bendradarbiavimo, gali būti skiriama tik jei suinteresuotosios įmonės elgesys įrodo norą bendradarbiauti.
Šis argumentas taikomas a fortiori reikalaujamam bendradarbiavimui, kad būtų galima pagrįsti visiško atleidimo nuo baudos taikymą, nes atleidimas nuo baudos yra dar palankesnis požiūris nei paprastas baudos sumažinimas. Todėl sąvoka bendradarbiavimas „be išlygų, be pertrūkio ir operatyvus“, kuriuo grindžiamas visiškas atleidimas nuo baudos, reiškia, kad bendradarbiaujama turi būti iš tikrųjų, išsamiai ir tikrai noriai.
(žr. 122–126 punktus)
8. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 139 punktą)
9. Kalbant apie konkurencijos teisę pažymėtina, kad Pranešime apie atleidimą nuo baudų ir baudų sumažinimą kartelių atveju bendrai ir abstrakčiai nustatyta metodika, kurią Komisija nusistatė baudų sumažinimo programai taikyti, todėl šiuo pranešimu užtikrinamas įmonių teisinis saugumas.
Nors minėtas pranešimas dėl bendradarbiavimo negali būti kvalifikuotas kaip teisės norma, kurios Komisija turi paisyti bet kuriuo atveju, vis dėlto jame nustatyta elgesio taisyklė, nurodanti Komisijos praktiką, nuo kurios konkrečiu atveju ji negali nukrypti nenurodžiusi priežasčių, atitinkančių vienodo požiūrio principą.
Priėmusi tokias elgesio taisykles ir apie jas pranešusi viešai paskelbdama, jog nuo šio momento taikys jas atvejams, kuriems skirtos šios normos, Komisija savanoriškai apribojo savo diskreciją ir nebegali nukrypti nuo šių taisyklių, nes priešingu atveju gali būti nubausta už bendrųjų teisės principų, pavyzdžiui, vienodo požiūrio ar teisėtų lūkesčių apsaugos principų, pažeidimą.
(žr. 141–143 punktus)
10. Per administracinę procedūrą konkurencijos teisės srityje aplinkybė, kad pažeidimui įrodyti Komisija nesiremia su konkrečia byla susijusiu pradiniu įmonės prašymu atleisti nuo baudos, neįrodo, jog Komisija per vėlesnę procedūrą piktnaudžiavo savo įgaliojimais, kad priverstų šią įmonę patvirtinti su kita byla susijusias faktines aplinkybes. Iš tiesų įmonė, kuri prašo visiškai atleisti nuo baudos, turi be išlygų, be pertrūkio ir operatyviai bendradarbiauti per visą administracinę procedūrą, o dėl to, atsakant į Komisijos klausimus, taip pat gali prireikti pateikti informaciją ir duoti parodymus dėl faktinių aplinkybių, kurių neapėmė pradiniai parodymai, nes atsakymas į klausimus yra svarbi prašymą atleisti nuo baudos pateikusių įmonių bendradarbiavimo pareigos dalis.
Be to, kadangi Komisija, vadovaudamasi objektyviomis priežastimis, turi teisę ir išskirti, ir sujungti procedūras, kai nenurodyta jokia aplinkybė, paneigianti Komisijos nurodytas priežastis nuspręsti, kad faktinės aplinkybės dviejose atskirose procedūrose turi būti vertinamos kaip akivaizdžiai atskiri du pažeidimai, Komisija gali pagrįstai nuspręsti, kad visi kandidatai, pretenduojantys į atleidimą nuo baudų, turi bendradarbiauti atliekant abu atskirus tyrimus, kurie gali išplaukti iš to paties prašymo atleisti nuo baudos, ir tęsti bendradarbiavimą, net jei jai buvo suteiktas galutinis atleidimas nuo baudos už pažeidimą arba pažeidimus, kuriuos apėmė vienas iš tyrimų.
Beje, kadangi Komisija gali pasiremti įkalčiais vienoje byloje, kad pradėtų tyrimus kitoje byloje, ir kadangi prašymą atleisti nuo baudos pateikusio subjekto pareiga bendradarbiauti išlieka per visą procedūrą ir apima pareigą reaguoti į naujas aplinkybes, tai, kad tokiu būdu buvo pasiremta kitoje byloje esančiu dokumentu siekiant užduoti klausimą prašymą atleisti nuo baudos pateikusiam subjektui, neatrodo neteisėta.
(žr. 147–149, 165 punktus)
11. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 151–153, 182, 338–343, 356, 380, 381, 386, 495 punktus)
12. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 175–179, 203, 217, 375 punktus)
13. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 180, 181, 261–263 punktus)
14. Sąjungos teisėje vyrauja laisvas įrodymų pateikimo principas, o vienintelis svarbus kriterijus laisvai pateiktiems įrodymams vertinti yra jų patikimumas, priklausantis nuo jų kilmės, parengimo aplinkybių, adresato ir jų turinio pagrįstumo bei patikimumo. Todėl didelę svarbą reikia suteikti tam, kad dokumento parengimas buvo glaudžiai susijęs su faktinėmis aplinkybėmis, arba tam, kad jį parengė tiesioginis šių aplinkybių liudytojas.
(žr. 182, 183, 197, 222, 229, 344 punktus)
15. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 184, 185 punktus)
16. Konkurencijos teisėje susitarimas gali būti laikomas turinčiu tikslą riboti, net jeigu jo tikslas nėra vien riboti konkurenciją ir juo taip pat siekiama kitų teisėtų tikslų, nebent būtų įrodyta, kad kontaktais tarp įmonių buvo siekiama tik minėtų teisėtų tikslų.
(žr. 220, 230, 306 punktus)
17. Konkurencijos teisėje konkurentų keitimasis informacija netampa teisėtas dėl to, kad informacija arba tam tikra jos dalis yra viešai žinoma, nes kiekvienas ūkio subjektas turi savarankiškai apibrėžti politiką, kurios ketina laikytis vidaus rinkoje. Nors šis savarankiškumo reikalavimas nedraudžia ūkio subjektams protingai prisitaikyti prie pastebėto konkurentų elgesio ar iš anksto jį numatyti, jis griežtai draudžia bet kokį tiesioginį ar netiesioginį jų bendravimą, kurio tikslas arba poveikis – įtakos esamo ar potencialaus konkurento elgesiui darymas arba informacijos apie tai, kaip įmonė veiks arba ketina veikti šioje rinkoje, atskleidimas tokiam konkurentui.
Šiuo atveju konkurento nuomonė dėl vienos ar kitos pasiūlos ar paklausos sąlygoms svarbios informacijos, kuri gali būti gauta kitaip, negu diskutuojant su suinteresuotomis įmonėmis, ir jos poveikis rinkos pokyčiams iš principo nėra viešai prieinama informacija.
Be to, dėl nuolatinio keitimosi informacija apie kainas gali dirbtinai padidėti skaidrumas rinkoje, kurioje konkurencija jau yra susilpnėjusi dėl specifinio reglamentavimo ir konkurentų keitimosi informacija.
Taip pat, net jeigu klientai žino informaciją apie kainas dar prieš ją perduodant konkurentams, ir todėl ji gali būti surinkta rinkoje, ši aplinkybė nereiškia, kad tuo metu, kai kainoraščiai buvo siunčiami konkurentams, šias kainas jau buvo galima laikyti objektyviais rinkos duomenimis, su kuriais galima iš karto susipažinti. Tai, kad minėti kainoraščiai siunčiami tiesiogiai, leidžia konkurentams sužinoti tą informaciją paprasčiau, greičiau ir tiesiogiai, nei renkant duomenis rinkoje. Be to, toks išankstinis siuntimas leidžia jiems sukurti abipusio tikrumo atmosferą, susijusią su jų būsima kainų politika.
Galiausiai, vien informacijos apie konkurentus, kurią nepriklausomas ūkio subjektas saugo kaip komercinę paslaptį, gavimo pakanka antikonkurencinių ketinimų buvimui įrodyti.
(žr. 282, 320–324 punktus)
18. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 302 punktą)
19. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 303, 304 punktus)
20. Konkurentų keitimasis informacija gali prieštarauti konkurencijos taisyklėms, jeigu sumažina ar panaikina netikrumą dėl nagrinėjamos rinkos veikimo, ir dėl to riboja įmonių konkurenciją. Taigi kainos, net jei tik orientacinės, nustatymas paveikia konkurenciją, nes leidžia visiems kartelio dalyviams gana tiksliai numatyti, kokia bus jų konkurentų vykdoma kainų politika. Apskritai kalbant, tokie karteliai tiesiogiai veikia konkurencijos atitinkamoje rinkoje esminius principus.
Konkrečiai kalbant apie bananų rinką reikia pažymėti, kad labai svarbių veiksnių, kaip antai meteorologinių sąlygų tiek vaisių auginimo šalyse, tiek šalyse, į kurias jie vežami vartoti, uostuose ir nokintojų turimų atsargų dydžio, mažmeninės prekybos ir nokintojų pardavimų bei reklamos kampanijų buvimo, minėjimas per nuovokių subjektų dvišalius pasitarimus nustatant pasiūlos ir paklausos santykį neišvengiamai reiškia dalijimąsi nuomonėmis apie rinką ir jos pokyčius, kiek tai susiję su kainomis.
Šiuo atveju, net jeigu vėliau nustatytos faktinės pardavimo kainos neatitinka ketinimų dėl kainų, kuriais pasikeitė šalys, dėl to šio keitimosi antikonkurencinis pobūdis neišnyksta. Be to, pagal SESV 101 straipsnį, kaip ir kitas Sutartyje įtvirtintas konkurencijos taisykles, siekiama apsaugoti ne tik konkurentų arba vartotojų tiesioginius interesus, bet ir rinkos struktūrą ir kartu pačią konkurenciją.
Konkrečiai kalbant, tai, kad suderinti veiksmai neturėjo tiesioginės įtakos kainų dydžiui, netrukdo konstatuoti, kad jais buvo ribojama atitinkamų įmonių konkurencija. Iš tiesų, rinkoje faktiškai taikomoms kainoms poveikį gali daryti išoriniai veiksniai, kurių kartelio nariai nekontroliuoja, pavyzdžiui, ekonomikos pokyčiai apskritai, paklausos šiame konkrečiame sektoriuje pokyčiai arba klientų derybiniai pajėgumai.
(žr. 328–330, 388, 391, 456, 457, 536, 537 punktus)
21. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 400–403 punktus)
22. Per administracinę procedūrą konkurencijos srityje viena iš Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų yra būtent kompetentingos institucijos pareiga rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti visas reikšmingas bylos aplinkybes.
Šiuo klausimu pažymėtina, jog užtikrinant teisę į gynybą nereikalaujama, kad Komisija atliktų suinteresuotųjų asmenų nurodytų liudytojų apklausą, jei mano, kad byloje buvo atliktas pakankamas tyrimas. Iš tikrųjų, nors Reglamento Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal [SESV 101 ir 102] straipsnius tvarkos 10 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įmonės ir įmonių asociacijos, kurių atžvilgiu vykdoma procedūra pagal Reglamentą Nr. 1/2003, gali pasiūlyti Komisijai asmenis, kurie gali patvirtinti pareiškime išdėstytą informaciją, remiantis to paties reglamento 13 straipsniu darytina išvada, kad Komisija turi pagrįstą diskreciją spręsdama dėl intereso išklausyti asmenis, kurių liudijimas gali būti svarbus bylos tyrimui.
(žr. 405, 406 punktus)
23. Konkurencijos teisėje sąvokų „susitarimai“ ir „suderinti veiksmai“ palyginimas rodo, jog subjektyviu požiūriu jos suvokiamos kaip tokio paties pobūdžio susitarimai, kurie skiriasi tik savo intensyvumu ir sudarymo formomis. Todėl, nors susitarimo ir suderintų veiksmų sąvokas sudaro iš dalies skirtingi elementai, jos nėra tarpusavyje nesuderinamos. Todėl Komisija neprivalo visų nustatytų veiksmų kvalifikuoti kaip susitarimo ar suderintų veiksmų, tačiau pagrįstai gali tam tikrus veiksmus kvalifikuoti pirmiausia kaip „susitarimus“, o kitus – kaip „suderintus veiksmus“.
Taigi aplinkybė, kad darant nagrinėjamą pažeidimą dalyvauja tik dvi įmonės, viena iš kurių – maža, o šis pažeidimas tęsėsi mažiau nei devynis mėnesius, niekaip nepakeičia aplinkybės, kad Komisija nėra įpareigota kvalifikuoti kaip susitarimo arba suderintų veiksmų kiekvieno iš konstatuotų veiksmų, bet gali teisėtai tam tikrus veiksmus laikyti „susitarimais“, o kitus – „suderintais veiksmais“. Šiuo klausimu, kadangi Komisija pateikė pakankamų šalių kontaktų buvimo įrodymų, negali būti reikalaujama, kad Komisija tiksliai apibūdintų kiekvieną atskirą momentą, kada šalys susitardavo.
(žr. 418, 419, 453 punktus)
24. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 421–431, 469, 471, 472 punktus)
25. Konkurencijos teisėje konstatavimas, kad įmonės darė pažeidimą, negali būti paneigtas tuo, kad dėl kitų įmonių nebuvo atliekamas tyrimas. Iš tiesų, tai, kad Komisija vieno ūkio subjekto, kurio padėtis buvo panaši kaip kaltinamos įmonės, atžvilgiu nekonstatavo pažeidimo, negali paneigti kaltinamoms įmonėms inkriminuojamo pažeidimo, jeigu jis buvo tinkamai įrodytas.
(žr. 461 punktą)
26. SESV 101 straipsnio 1 dalis gali būti pažeista ne tik atskiru veiksmu, bet ir veiksmų daugetu arba tęstine veika. Šio aiškinimo negalima užginčyti motyvuojant tuo, kad viena ar kelios šių veiksmų daugeto ar tęstinio elgesio sudedamosios dalys galėtų būti pripažintos atskiru minėtos nuostatos pažeidimu. Jei įvairiais veiksmais vykdomas bendras planas, nes siekiama vieno tikslo – iškraipyti konkurenciją vidaus rinkoje, Komisija, remdamasi dalyvavimu vykdant pažeidimą, turi teisę pripažinti atsakomybę už tokius veiksmus juos įvertindama kartu.
Šiuo atveju vieno pažeidimo sąvoka apima būtent tokią situaciją, kai kelios įmonės dalyvavo darant pažeidimą, kurį sudarė tęstinis elgesys siekiant vieno ekonominio tikslo – iškreipti konkurenciją, taip pat atskiri pažeidimai, kuriuos tarpusavyje sieja tas pats tikslas (visų elementų tikslas bendras) ir tie patys subjektai (tos pačios įmonės, žinančios, kad dalyvauja siekdamos bendro tikslo).
Be to, vieno pažeidimo sąvoka gali būti susijusi su teisiniu antikonkurencinių veiksmų, t. y. susitarimų, suderintų veiksmų ir įmonių asociacijų sprendimų, kvalifikavimu.
(žr. 478–480, 491 punktus)
27. Kalbant apie kartelius pažymėtina, kad bendro plano sąvoka leidžia Komisijai preziumuoti, jog pažeidimas nebuvo nutrauktas, net jei dėl tam tikro laikotarpio ji neturi su šiuo pažeidimu susijusios įmonės dalyvavimo įrodymų, jei ši įmonė darė pažeidimą iki ir po minėto laikotarpio ir jei nėra informacijos arba įrodymų, leidžiančių manyti, kad ji buvo nutraukusi pažeidimą. Tokiu atveju ji gali skirti baudą už visą pažeidimo laikotarpį, net už laikotarpį, dėl kurio neturi atitinkamos įmonės dalyvavimo darant pažeidimą įrodymų.
Šiuo klausimu pažymėtina, nors įrodymai turi būti vertinami visi kartu, siekiant išnagrinėti, ar pateikdama pakankamų pažeidimo buvimo įrodymų Komisija įvykdė įrodinėjimo pareigą, nagrinėjant šio pažeidimo tęstinumo įrodymus siekiama įvertinti ne tai, ar įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, jog pažeidimas buvo daromas be pertraukų visą laikotarpį, kurį apima šie įrodymai, bet tai, ar Komisija pateikė faktinių aplinkybių, pakankamai artimų laiko atžvilgiu, įrodymų, dėl kurių būtų galima pagrįstai manyti, kad pažeidimas nepertraukiamai tęsėsi nuo vienos konkrečios datos iki kitos.
Atvirkščiai, kai remiantis du neteisėtus veiksmus skiriančio laikotarpio vertinimu, atliktu atsižvelgiant į aptariamo kartelio veikimą, galima konstatuoti, jog įmonė buvo pasitraukusi iš pažeidimo, tačiau darė pažeidimą iki ir po šio pasitraukimo, toks pažeidimas turi būti laikomas pakartotiniu, jei, kaip ir tęstinio pažeidimo atveju jo tikslas iki laikino nutraukimo ir po jo buvo tas pats. Tikslas yra tas pats, jeigu nagrinėjamo elgesio tikslai, susiję produktai, slaptuose susitarimuose dalyvavusios įmonės, pagrindinės įgyvendinimo priemonės, įmonių vardu veikę fiziniai asmenys ir, galiausiai, nagrinėjamų veiksmų geografinė taikymo sritis buvo tapatūs. Tokiu atveju kalbama apie vieną pakartotinį pažeidimą, ir nors Komisija gali skirti baudą už visą pažeidimo laikotarpį, ji negali jos skirti už laikotarpį, kada pažeidimas buvo laikinai nutrauktas.
(žr. 481–484, 494, 496 punktus)
28. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 502–511 punktus)
29. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 508, 525, 528–532, 538, 539 punktus)
30. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 548, 549, 552, 553 punktus)
31. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 556–558 punktus)