Byla T‑344/15 R

Prancūzijos Respublika

prieš

Europos Komisiją

„Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Galimybė susipažinti su institucijų dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Dokumentai, Prancūzijos valdžios institucijų perduoti Komisijai per Direktyvoje 98/34/EB numatytą procedūrą – Prancūzijos prieštaravimas, kad dokumentai būtų atskleisti – Sprendimas leisti trečiosioms šalims susipažinti su dokumentais – Prašymas sustabdyti vykdymą – Skuba – Fumus boni juris – Interesų palyginimas“

Santrauka – 2015 m. rugsėjo 1 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartis

1.      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Laikinosios apsaugos priemonės – Taikymo sąlygos – „Fumus boni juris“ – Skuba – Rimta ir nepataisoma žala – Kumuliacinis pobūdis – Visų nagrinėjamų interesų palyginimas – Laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo diskrecija

(SESV 256 straipsnio 1 dalis, 278 ir 279 straipsniai; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 156 straipsnio 3 dalis)

2.      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Taikymo sąlygos – „Fumus boni juris“ – Ieškinys dėl Komisijos sprendimo leisti trečiajam asmeniui susipažinti su valstybės narės parengtais dokumentais, kai ši valstybė narė prieštaravo tokiam atskleidimui – Grindžiant pagrindinį ieškinį nurodytų pagrindų pagrįstumo vertinimas „prima facie“ – Teisminė kontrolė – Apimtis

(SESV 256 straipsnio 1 dalis ir 278 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 156 straipsnio 3 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1–3 ir 5 dalys)

3.      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Taikymo sąlygos – „Fumus boni juris“ – Pagrindinio ieškinio pagrindų „prima facie“ nagrinėjimas – Valstybės narės ieškinys dėl Komisijos sprendimo leisti trečiajam asmeniui susipažinti su dokumentais, nepaisant šios valstybės prieštaravimo – Tokio prieštaravimo vertinimas – Svarbus teisinis prieštaringumas, atsiradęs dėl siaurinamojo Teisingumo Teismo išaiškinimo, pateikto po to, kai Bendrasis Teismas pateikė plečiamąjį išaiškinimą – „Fumus boni juris“ egzistavimas

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1–3 dalys)

4.      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Taikymo sąlygos – Visų nagrinėjamų interesų palyginimas – Sąvoka – Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros tikslas – Visiškas būsimo sprendimo dėl bylos esmės veiksmingumas

(SESV 256 straipsnio 1 dalis ir 278 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 156 straipsnio 3 dalis)

5.      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Laikinosios apsaugos priemonės – Taikymo sąlygos – Skuba – Rimta ir nepataisoma žala – Žalos nepataisomas pobūdis – Sąvoka – Dėl konfidencialios informacijos atskleidimo valstybės narės patirta žala, kurios negalima atlyginti pinigais – Įtraukimas

(SESV 256 straipsnio 1 dalis, 278 ir 279 straipsniai; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 156 straipsnio 3 dalis)

1.      Žr. nutarties tekstą.

(žr. 15, 16 punktus)

2.      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo srityje, kiek tai susiję su prašymu sustabdyti Komisijos sprendimo leisti tretiesiems asmenims susipažinti su valstybės narės parengtais dokumentais vykdymą, pagal Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 5 dalį valstybių narių padėtis yra palankesnė nei kitų dokumentus turinčių asmenų, nes numatyta, jog bet kuri valstybė narė, skirtingai nei pastarieji asmenys, gali prašyti, kad institucija neatskleistų iš tos valstybės narės gauto dokumento be jos išankstinio sutikimo. Kiek tai susiję su valstybės narės pateiktų neatskleidimo motyvų kontrolės, kurią vykdo institucija, apimtimi ir intensyvumu, pasakytina, kad atitinkama institucija turi išnagrinėti, ar ši valstybė savo prieštaravimą grindė konkrečiomis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1–3 dalyse numatytomis išimtimis ir ar tinkamai motyvavo savo poziciją šiuo klausimu.

Laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas turi vykdyti Komisijos sprendimo leisti tretiesiems asmenims susipažinti su iš valstybės narės, prieštaravusios tokiam atskleidimui, gautu dokumentu prima facie kontrolę, o Komisija tame sprendime taip pat prima facie išnagrinėjo šios valstybės narės pateiktų motyvų pagrįstumą, taigi šios problemos vertinimas reikalauja dvigubos ribotos kontrolės. Darytina išvada, kad fumus boni juris egzistavimas gali būti paneigtas tik tuo atveju, jei tai, kad išimtys, kuriomis remiasi ši valstybė narė, netaikytinos, būtų taip aišku ir akivaizdu, jog rėmimasis šiomis išimtimis prilygtų tos valstybės narės piktnaudžiavimui procedūra.

(žr. 26, 29, 38 punktus)

3.      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo srityje, kiek tai susiję su fumus boni juris, pasakytina, kad ši sąlyga tenkinama, kai bent vienas iš šalies, prašančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytų pagrindų, skirtų ieškiniui dėl bylos esmės pagrįsti, iš pirmo žvilgsnio neatrodo neturintis rimto pagrindo, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros etape egzistuoja svarbus teisinis ginčas, kurio sprendimas nėra akivaizdus.

Tuo atveju, kai pateikiamas prašymas sustabdyti Komisijos sprendimo leisti tretiesiems asmenims susipažinti su iš valstybės narės, kuri prieštaravo tokiam atskleidimui remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 1–3 dalyse nurodytomis išimtimis, gautu dokumentu vykdymą, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas, susidūręs, pirma, su Teisingumo Teismo praktika, pagal kurią institucija, į kurią kreiptasi, neturi išsamiai įvertinti atitinkamos valstybės narės sprendimo prieštarauti ir vykdyti išsamesnės kontrolės nei patikrinimas, ar paprasčiausiai egzistuoja su minėtose nuostatose numatytomis išimtimis susiję motyvai, ir, antra, su platesne Bendrojo Teismo praktika, pagal kurią institucijos atliekamas vertinimas reiškia, kad reikia nustatyti, ar valstybės narės prieštaravimui atskleisti prašomą dokumentą pagrįsti pateikti motyvai gali iš pirmo žvilgsnio pateisinti tokį atsisakymą, siekiant įsitikinti, kad šie motyvai nėra nepagrįsti, gali tik konstatuoti, kad šalių diskusija dėl institucijos atliekamos valstybės narės nurodytų neatskleidimo motyvų kontrolės apimties ir intensyvumo atskleidžia, jog egzistuoja svarbus teisinis ginčas, kurio sprendimas nėra akivaizdus, ir šį ginčą turi išsamiai išnagrinėti bylą iš esmės nagrinėjantis teismas.

(žr. 21, 30, 31, 36 punktus)

4.      Interesų palyginimas reiškia, kad laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas turi nuspręsti, ar tokias priemones taikyti prašančios šalies interesas yra svarbesnis už interesą nedelsiant taikyti ginčijamą aktą, ir konkrečiai išnagrinėti, ar bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui panaikinus tokį aktą pasikeistų padėtis, kuri susidarytų neatidėliotinai jį taikant, ir, atvirkščiai, ar šio akto vykdymo sustabdymas galėtų sudaryti kliūčių jo visiškam veiksmingumui, jei pagrindinis ieškinys būtų atmestas.

Kalbant konkrečiai apie sąlygą, kad nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sukurtą teisinę situaciją turi būti galima atkurti, reikia pažymėti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros tikslas yra tik užtikrinti visišką būsimo sprendimo dėl bylos esmės veiksmingumą. Vadinasi, ši procedūra yra tik papildoma pagrindinės procedūros, kurios dalis ji yra, atžvilgiu, todėl laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo priimtas sprendimas turi būti laikino pobūdžio ta prasme, kad jis negali nei lemti būsimo sprendimo dėl esmės turinio, nei panaikindamas jo veiksmingumą padaryti jo iliuzinio.

(žr. 46, 47 punktus)

5.      Dėl valstybės narės pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pasakytina, kad valstybės narės atsako už nacionaliniu mastu bendraisiais laikomus interesus. Todėl jos gali užtikrinti jų gynybą per laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūrą ir prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be kita ko, teigdamos, kad ginčijama priemonė gali labai pakenkti valstybės užduočių vykdymui.

Valstybės narės patirta žala dėl to, kad Komisija atskleidė informaciją, kurios konfidencialumas preziumuotinas, nėra piniginė ir jos visų pirma negalima atlyginti finansiškai, pareiškus Komisijai ieškinį dėl žalos atlyginimo.

(žr. 52, 57, 61 punktus)