Language of document :

2018 m. kovo 27 d. Hanseatisches Oberlandesgericht in Bremen (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje ML

(Byla C-220/18)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hanseatisches Oberlandesgericht in Bremen

Šalys pagrindinėje byloje

Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas asmuo: ML

Prejudiciniai klausimai

1.    Kokia reikšmė, aiškinant pirma minėtas teisės normas1 , tenka tam, kad Europos arešto orderį (toliau – EAO) išdavusioje valstybėje narėje kalinami asmenys turi galimybes ginti savo teises, susijusias su laikymo laisvės atėmimo įstaigose sąlygomis?

a)    Ar, jei vykdančiosios teisminės institucijos turi duomenų apie sisteminius ar apibendrintus trūkumus dėl tam tikrų asmenų grupių arba tam tikrų pataisos įstaigų, kiek tai susiję su laikymo laisvės atėmimo įstaigose sąlygomis EAO išdavusioje valstybėje narėje, pagal pirma minėtas normas realaus baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui gresiančio nežmoniško ar žeminančio elgesio pavojaus, dėl kurio jis negali būti išduotas, tikimybė yra atmestina jau tuomet, kai yra sudarytos tokios teisių gynimo galimybės, kurioms esant konkrečių laikymo laisvės atėmimo įstaigose sąlygų tikrinti nebūtina?

b)    Ar šiuo atžvilgiu svarbu tai, jei Europos Žmogaus Teisių Teismas neturi pagrindo manyti, kad šios teisių gynimo priemonės suteikia kalinamiems asmenims nepagrįstų lūkesčių dėl netinkamų laikymo laisvės atėmimo įstaigose sąlygų pagerinimo?

2.    Jei atsakymas į pirmąjį prejudicinį klausimą reikštų, kad vien tokių teisių gynimo priemonių užtikrinimo kalinamiems asmenims fakto, vykdančiosioms teisminėms institucijoms toliau netikrinant konkrečių laikymo EAO išdavusios valstybės narės laisvės atėmimo įstaigose sąlygų, nepakanka tam, kad būtų galima atmesti baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui gresiančio nežmoniško ar žeminančio elgesio pavojaus tikimybę:

a)    Ar pirma minėtas teisės normas reikia aiškinti taip, kad vykdančiosios teisminės institucijos, tikrindamos laikymo laisvės atėmimo įstaigose sąlygas EAO išdavusioje valstybėje narėje, privalo patikrinti visas pataisos įstaigas ar kitas laisvės atėmimo įstaigas, kuriose baudžiamojon atsakomybėn patrauktas asmuo gali būti laikomas? Ar tai taikoma ir laikino arba pereinamojo laikymo laisvės atėmimo įstaigose atvejams? Arba ar galima tikrinti tik tą pataisos įstaigą, kurioje, EAO išdavusios valstybės narės institucijų duomenimis, baudžiamojon atsakomybėn patrauktas asmuo greičiausiai ir ilgą laiką bus laikomas?

b)    Ar tam yra reikalingas išsamus atitinkamų laikymo laisvės atėmimo įstaigose sąlygų tikrinimas, nustatant vienam kalinamam asmeniui tenkantį asmeninės erdvės plotą ir kitas kalinimo sąlygas? Ar vertinant taip nustatytas laikymo laisvės atėmimo įstaigose sąlygas reikia remtis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, išplaukiančia iš Sprendimo Muršić / Kroatija (2016 m. spalio 30 d. sprendimas, pareiškimo Nr. 7334/13)?

3.    Jei atsakymas į antrąjį prejudicinį klausimą reikštų, kad vykdančiosios teisminės institucijos privalo patikrinti visas pataisos įstaigas, kuriose baudžiamojon atsakomybėn patrauktas asmuo gali būti laikomas:

a)    Ar vykdančiosioms teisminėms institucijoms gali nebereikėti tikrinti laikymo sąlygų kiekvienoje atskiroje pataisos įstaigoje, kurioje baudžiamojon atsakomybėn patrauktas asmuo gali būti laikomas, tuo atveju, jei EAO išdavusioji valstybė narė bendrai užtikrina, kad baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui negresia nežmoniškas ar žeminantis elgesys?

b)    Arba ar vykdančiosios teisminės institucijos gali netikrinti laikymo sąlygų kiekvienoje atskiroje pataisos įstaigoje, kurioje baudžiamojon atsakomybėn patrauktas asmuo gali būti laikomas, vietoj to susiedamos savo sprendimą dėl išdavimo leistinumo su sąlyga, kad išduodančioji valstybė narė privalo užtikrinti, jog baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui toks pavojus nekils?

4.    Jei atsakymas į trečiąjį prejudicinį klausimą reikštų, kad garantijų pateikimas ir sąlygų nustatymas nereiškia, kad vykdančiosios teisminės institucijos gali netikrinti laikymo sąlygų kiekvienoje EAO išdavusios valstybės narės pataisos įstaigoje, kurioje baudžiamojon atsakomybėn patrauktas asmuo gali būti laikomas:

a)    Ar vykdančiosios teisminės institucijos privalo tikrinti laikymo sąlygas kiekvienoje atskiroje pataisos įstaigoje, kurioje baudžiamojon atsakomybėn patrauktas asmuo gali būti laikomas, taip pat ir tada, jei EAO išdavusios valstybės narės teisminės institucijos praneša, kad baudžiamojon atsakomybėn patrauktas asmuo ten bus laikomas ne ilgiau kaip tris savaites, nebent paaiškėtų aplinkybių, lemiančių ilgesnę laikymo trukmę?

b)    Ar tai taikoma taip pat ir tada, kai vykdančiosios teisminės institucijos negali įvertinti, ar šiuos duomenis pateikė išduodančioji teisminė institucija, ar viena iš centrinių EAO išdavusios valstybės narės institucijų, vykdydama išduodančiosios teisminės institucijos prašymą?

____________

1 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL L 190, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 34).

2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2009/299/TVR, iš dalies keičiantis Pamatinius sprendimus 2002/584/TVR, 2005/214/TVR, 2006/783/TVR, 2008/909/TVR ir 2008/947/TVR ir stiprinantis asmenų procesines teises bei skatinantis tarpusavio pripažinimo principo taikymą sprendimams, priimtiems atitinkamam asmeniui asmeniškai nedalyvavus teisminiame nagrinėjime (OL L 81, p. 24).