Byla C‑18/16

K.

prieš

Staatssecretaris van Veiligheid en Justitie

(rechtbank Den Haag zittingsplaats Haarlem prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo reikalavimai – Direktyva 2013/32/ES – 9 straipsnis – Teisė likti valstybėje narėje, kol nagrinėjamas prašymas – Direktyva 2013/33/ES – 8 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a ir b punktai – Sulaikymas – Tapatybės arba pilietybės tikrinimas – Informacijos, kuria grindžiamas tarptautinės apsaugos prašymas, nustatymas – Galiojimas – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 6 ir 52 straipsniai – Apribojimas – Proporcingumas“

Santrauka – 2017 m. rugsėjo 14 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo – Direktyva 2013/33– 8 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a ir b punktai – Tarptautinės apsaugos prašytojo sulaikymas siekiant nustatyti arba patikrinti jo tapatybę arba pilietybę arba nustatyti informaciją, kuria grindžiamas tarptautinės apsaugos prašymas ir kurios negali gauti kitu būdu – Minėtos nuostatos galiojimo vertinimas atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 6 ir 52 straipsnius – Galiojimas

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 6 straipsnis ir 52 straipsnio 1 ir 3 dalys; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33 8 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a ir b punktai ir 9 straipsnio 1 dalis)

Išnagrinėjus 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 8 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a ir b punktus nebuvo nustatyta nieko, kas galėtų paveikti šios nuostatos galiojimą atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 6 straipsnį ir 52 straipsnio 1 ir 3 dalis.

Šiuo klausimu reikia nurodyti, kad apribojimas naudotis teise į laisvę, nustatytas Direktyvos 2013/33 8 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose, yra numatytas Sąjungos teisėkūros procedūra priimtame akte ir neturi įtakos Chartijos 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į laisvę esmei. Šios direktyvos 8 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a ir b punktai nedaro poveikio šios teisės užtikrinimui ir, kaip matyti iš minėtos nuostatos formuluotės ir šios direktyvos 15 konstatuojamosios dalies, valstybėms narėms suteikia įgaliojimus sulaikyti prieglobsčio prašytoją tik dėl jo asmeninio elgesio ir toje pačioje nuostatoje numatytomis išimtinėmis aplinkybėmis, kurios, be kita ko, turi atitikti visas minėtos direktyvos 8 ir 9 straipsniuose numatytas sąlygas (pagal analogiją žr. 2016 m. vasario 15 d. Sprendimo N., C‑601/15 PPU, EU:C:2016:84, 51 ir 52 punktus). Šiuo klausimu tiek iš Direktyvos 2013/33 8 straipsnio formuluotės ir konteksto, tiek iš jo genezės aišku, kad įgyvendinant šiuos įgaliojimus turi būti laikomasi visų sąlygų, kuriomis siekiama griežtai apibrėžti tokios priemonės taikymo ribas.

Neatrodo, kad šios direktyvos 8 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nustatyti naudojimosi Chartijos 6 straipsnyje užtikrinama teise apribojimai yra neproporcingi nurodytiems tikslams. Šiuo klausimu reikia nurodyti, kad 8 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punkte, kaip ir b punkte, nustatyta pusiausvyra tarp siekiamo bendrojo intereso tikslo, t. y. gero bendros Europos prieglobsčio sistemos veikimo, leidžiančio suteikti tarptautinę apsaugą prašytojams, kuriems jos tikrai reikia, ir atmesti tų prašytojų, kurie neatitinka sąlygų ją gauti, prašymus, ir teisės į laisvę ribojimo pritaikius sulaikymo priemonę. Nors siekiant gero bendros Europos prieglobsčio sistemos veikimo faktiškai reikalaujama, kad nacionalinės institucijos turėtų patikimą informaciją apie tarptautinės apsaugos prašytojo tapatybę arba pilietybę ir informaciją, kuria grindžiamas jo prašymas, šia nuostata pateisinamos tik tokios sulaikymo priemonės, dėl kurių priimtas įsakymas šioms nacionalinėms institucijoms kiekvienu konkrečiu atveju patikrinus, ar jos proporcingos siekiamiems tikslams.

(žr. 35, 41, 47, 48, 54 punktus ir rezoliucinę dalį)