TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2018 m. balandžio 12 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Oro transportas – Monrealio konvencija – 31 straipsnis – Oro vežėjų atsakomybė už įregistruotą bagažą – Oro vežėjui teikiamo rašytinio skundo formos ir turinio reikalavimai – Elektroniniu būdu paduotas ir oro vežėjo informacinėje sistemoje užregistruotas skundas – Skundas, kurį gavėjo vardu paduoda oro vežėjo darbuotojas“
Byloje C‑258/16
dėl 2016 m. gegužės 2 d. Korkein oikeus (Aukščiausiasis Teismas, Suomija) sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2016 m. gegužės 9 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Finnair Oyj
prieš
Keskinäinen Vakuutusyhtiö Fennia
TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas L. Bay Larsen, teisėjai J. Malenovský (pranešėjas), M. Safjan, D. Šváby ir M. Vilaras,
generalinė advokatė E. Sharpston,
posėdžio sekretorė C. Strömholm, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2017 m. kovo 23 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Finnair Oyj, atstovaujamos asianajaja T. Väätäinen,
– Keskinäinen Vakuutusyhtiö Fennia, atstovaujamos asianajaja V. Teiramaa,
– Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato M. Capolupo,
– Europos Komisijos, atstovaujamos I. Koskinen ir K. Simonsson,
susipažinęs su 2017 m. gruodžio 20 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1999 m. gegužės 28 d. Monrealyje sudarytos ir Europos bendrijos vardu 2001 m. balandžio 5 d. Tarybos sprendimu 2001/539/EB (OL L 194, 2001, p. 38; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 5 t., p. 491) patvirtintos Konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo (toliau – Monrealio konvencija) 31 straipsnio išaiškinimo.
2 Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant oro linijų bendrovės Finnair Oyj ir draudimo bendrovės Keskinäinen Vakuutusyhtiö Fennia (toliau – Fenia) ginčą dėl šio oro vežėjo atsakomybės už žalą, atsiradusią praradus bagaže buvusius daiktus.
Teisinis pagrindas
Monrealio konvencija
3 Monrealio konvencijos trečioje konstatuojamojoje dalyje, be kita ko, nustatyta, kad valstybės, šios konvencijos šalys, „pripaž[įsta] būtinybę užtikrinti tarptautinio vežimo oru vartotojų interesų apsaugą ir teisingos kompensacijos, paremtos restitucijos principu, būtinybę“.
4 Penktoje konstatuojamojoje dalyje nurodyta:
„<…> [B]endri valstybių veiksmai, skirti tolesniam tam tikrų tarptautinį vežimą oru reglamentuojančių taisyklių derinimui ir sisteminimui <…>, yra tinkamiausias būdas reikiamai interesų pusiausvyrai pasiekti.“
5 Monrealio konvencijos 17 straipsnio „Keleivio gyvybės atėmimas ir kūno sužalojimas. Bagažui padaryta žala“ 2 dalyje nustatyta:
„Vežėjas atsako už žalą, atsiradusią sunaikinus, praradus arba sugadinus įregistruotą bagažą, jeigu atsitikimas, kuris buvo sunaikinimo, praradimo arba sugadinimo priežastis, įvyko orlaivyje arba bet kuriuo kitu laikotarpiu, per kurį vežėjas buvo atsakingas už įregistruotą bagažą. Tačiau vežėjas neatsako, jeigu ir tik dėl tokio bagažo, kuriam padaryta žala dėl anksčiau turėtų defektų, trūkumų ar kokybės. Neregistruoto bagažo atveju, įskaitant asmens daiktus, vežėjas atsako tik tuo atveju, jeigu žala atsirado dėl jo ar jo darbuotojų arba atstovų kaltės.“
6 Šios konvencijos 31 straipsnyje „Skundų pateikimas laiku“ nurodyta:
„1. Įregistruoto bagažo ar krovinio pristatymas asmeniui be jokių nusiskundimų laikomas prima facie įrodymu, kad šie buvo atvežti geros būklės ir pagal vežimo dokumentą arba pagal kitą įrašą, išsaugotą kitomis priemonėmis, nurodytomis 3 straipsnio 2 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje.
2. Žalos atveju – asmuo[,] turintis teisę, kad jam būtų pristatytas krovinys, pastebėjęs padarytą žalą, tuoj pat arba vėliausiai per 7 dienas nuo įregistruoto bagažo gavimo dienos bei per 14 dienų nuo krovinio gavimo dienos privalo pateikti skundą vežėjui. Jei vėluojama, skundas privalo būti pareikštas ne vėliau kaip per 21 dieną nuo tos dienos, kai jam buvo perduotas bagažas ar krovinys.
3. Visi skundai privalo būti pateikti raštu ir perduoti arba išsiųsti per nurodytą laikotarpį.
4. Jeigu per pirmiau nurodytus laikotarpius skundas nepateikiamas, jokie ieškiniai prieš vežėją nepriimami, išskyrus jeigu pastarasis sukčiauja.“
Sąjungos teisė
7 1997 m. spalio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2027/97 dėl oro vežėjo atsakomybės už keleivių ir jų bagažo vežimą oru (OL L 285, 1997, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 3 t., p. 489) su pakeitimais, padarytais 2002 m. gegužės 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 889/2002 (OL L 140, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 6 t., p. 246; toliau – Reglamentas Nr. 2027/97), 1 straipsnyje numatyta:
„Šis reglamentas įgyvendina atitinkamas Monrealio konvencijos nuostatas dėl keleivių ir jų bagažo vežimo oru ir nustato tam tikras papildomas nuostatas. <…>“
8 Reglamento Nr. 2027/97 3 straipsnio 1 dalis išdėstyta taip:
„Bendrijos oro vežėjo atsakomybę už keleivius ir jų bagažą reglamentuoja visos su tokia atsakomybe susijusios Monrealio konvencijos nuostatos.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
9 KristiinaMäkelä‑Dermedesiotis Finnair lėktuvu skrido iš Malagos (Ispanija) į Helsinkį (Suomija). 2010 m. lapkričio 1 d. atvykusi į Helsinkį ji pastebėjo, kad iš jos įregistruoto bagažo dingo daiktų.
10 Tą pačią dieną K. Mäkelä‑Dermedesiotis telefonu pranešė apie tai Finnair keleivių aptarnavimo skyriaus atstovui. Ji išvardijo dingusius daiktus ir nurodė šiam atstovui jų vertę; atstovas suvedė K. Mäkelä‑Dermedesiotis pateiktą informaciją į Finair informacinę sistemą. 2010 m. lapkričio 3 d. K. Mäkelä‑Dermedesiotis dar kartą telefonu kreipėsi į Finnair keleivių aptarnavimo skyrių ir paprašė draudimo bendrovei Fennia skirto dokumento, patvirtinančio daiktų dingimą. Gavusi tokį prašymą Finnair išdavė jai pranešimo apie žalą gavimą patvirtinantį dokumentą.
11 Fennia atlygino K. Mäkelä‑Dermedesiotis patirtą žalą ir, perėmusi iš draudėjos reikalavimo teisę, 2011 m. rugsėjo 2 d. pareiškė Helsingin käräjäoikeus (Helsinkio apylinkės teismas, Suomija) atgręžtinio reikalavimo teise grindžiamą ieškinį Finnair.
12 Finnair ginčijo šio ieškinio priimtinumą iš esmės argumentuodama tuo, kad K. Mäkelä‑Dermedesiotis raštu nepateikė skundo per septynias dienas nuo bagažo gavimo, kaip nurodyta Monrealio konvencijos 31 straipsnio 2 dalyje.
13 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Helsingin käräjäoikeus (Helsinkio apylinkės teismas) priėmė Finnair palankų sprendimą ir atmetė atgręžtinio reikalavimo teise grindžiamą ieškinį.
14 Fennia tą sprendimą apeliacine tvarka apskundė Helsingin hovioikeus (Helsinkio apeliacinis teismas, Suomija).
15 Pastarasis teismas, be kita ko, išnagrinėjo Finnair interneto svetainėje paskelbtas keleivių taisykles, kuriose buvo įvairių nurodymų dėl veiksmų, kurių reikia imtis norint pranešti apie žalą ir faktiškai pateikti skundą raštu. Tas teismas konstatavo, kad apie žalą buvo galima pranešti telefonu, o rašytinis skundas turėjo būti pateiktas užpildant tam skirtą formą per septynias dienas nuo bagažo gavimo. Helsingin hovioikeus (Helsinkio apeliacinis teismas) manė, kad Finnair interneto svetainėje pateiktos taisyklės „keleiviui, kaip vartotojui, nebuvo pakankamai aiškios ir tikslios“. To teismo teigimu, kadangi taisyklėse konkrečiai nebuvo paminėta, kokiu tikslu reikia pranešti apie žalą, keleiviui, kaip vartotojui, galėjo pagrįstai susidaryti įspūdis, kad ir telefonu pareikštas skundas, kurį užregistravo bendrovės darbuotojas, gali reikšti, jog oficialaus rašytinio skundo reikalavimas yra įvykdytas. Nagrinėjamu atveju K. Mäkelä‑Dermedesiotis išsamiai apibūdino žalą, apie kurią pranešė Finnair, ir gavo pranešimo apie žalą gavimą patvirtinantį rašytinį dokumentą, iš kurio matyti, kad jos skundas buvo laiku užregistruotas Finnair informacinėje sistemoje. Be to, Finnair gavo minėtą pranešimą apie žalą, bet K. Mäkelä‑Dermedesiotis neinformavo, kad toks pranešimas laikomas nepakankamu, kad šis oro vežėjas būtų laikomas atsakingu, ir kad taip pat reikėjo parengti skundą raštu.
16 2014 m. vasario 28 d. sprendimu Helsingin hovioikeus (Helsinkio apeliacinis teismas) pakeitė Helsingin käräjäoikeus (Helsinkio apylinkės teismas) sprendimą ir nurodė Finnair grąžinti reikalaujamą sumą Fennia.
17 Dėl tokio sprendimo Finnair pateikė kasacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui – Korkein oikeus (Aukščiausiasis Teismas, Suomija). Grįsdamas savo kasacinį skundą oro vežėjas, be kita ko, teigia, kad, priešingai nei Helsingin käräjäoikeus (Helsinkio apylinkės teismas), Helsingin hovioikeus (Helsinkio apeliacinis teismas) neteisingai aiškino Monrealio konvencijos 31 straipsnį.
18 Šiomis aplinkybėmis Korkein oikeus (Aukščiausiasis Teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:
„1. Ar Monrealio konvencijos 31 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama taip, kad, siekiant išsaugoti teisę pareikšti ieškinį, būtina ne tik laiku pranešti apie skundą, bet ir per nurodytą terminą pateikti jį raštu, kaip tai suprantama pagal 31 straipsnio 3 dalį?
2. Jei teisei pareikšti ieškinį išsaugoti būtina, kad laiku pateiktas skundas būtų pateiktas raštu, ar Monrealio konvencijos 31 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad rašytinės formos reikalavimas gali būti įvykdytas naudojant elektroninę procedūrą, įskaitant ir nurodytos žalos užregistravimą oro vežėjo [informacinėje] sistemoje?
3. Ar Monrealio konvencijai neprieštarauja aiškinimas, pagal kurį reikalavimas dėl rašytinės formos laikomas įvykdytu, jei oro vežėjo atstovas žinant keleiviui raštu – popieriuje arba elektroniniu būdu – užregistruoja pranešimą apie žalą (skundą) oro vežėjo [informacinėje] sistemoje?
4. Ar Monrealio konvencijos 31 straipsnyje keliami kiti esminiai skundo reikalavimai nei tai, kad oro vežėjas turi būti informuotas apie atsiradusią žalą?“
Dėl prejudicinių klausimų
Pirminės pastabos
19 Pirmiausia reikia pažymėti, kad Europos bendrija pasirašė Monrealio konvenciją 1999 m. gruodžio 9 d.; vėliau, 2001 m. balandžio 5 d., šią konvenciją jos vardu patvirtino Europos Sąjungos Taryba. Europos Sąjungai ši konvencija įsigaliojo 2004 m. birželio 28 d.
20 Nuo tos dienos Monrealio konvencija yra sudedamoji Sąjungos teisės sistemos dalis, todėl Teisingumo Teismas yra kompetentingas priimti prejudicinį sprendimą dėl jos išaiškinimo (šiuo klausimu žr. 2006 m. sausio 10 d. Sprendimo IATA ir ELFAA, C‑344/04, EU:C:2006:10, 36 punktą ir 2010 m. gegužės 6 d. Sprendimo Walz, C‑63/09, EU:C:2010:251, 20 punktą).
21 Šiuo klausimu 1969 m. gegužės 23 d. Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės, kuria kodifikuojama Sąjungai privaloma bendroji tarptautinė teisė, 31 straipsnyje nustatyta, kad sutartis turi būti aiškinama laikantis geros valios principų, atsižvelgiant į joje vartojamų sąvokų įprastinę reikšmę sutarties kontekste ir atsižvelgiant į sutarties objektą ir jos tikslą (2016 m. vasario 17 d. Sprendimo Air Baltic Corporation, C‑429/14, EU:C:2016:88, 24 punktas).
22 Šioje byloje atitinkamas Monrealio konvencijos nuostatas reikia aiškinti atsižvelgiant į šiuos argumentus.
Dėl pirmojo klausimo
23 Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Monrealio konvencijos 31 straipsnio 4 dalį reikia aiškinti taip, kad per šio straipsnio 2 dalyje nurodytus terminus skundas turi būti pateiktas raštu, kaip numatyta minėto straipsnio 3 dalyje, nes priešingu atveju bet koks ieškinys vežėjui yra nepriimtinas.
24 Šiuo klausimu visų pirma iš Monrealio konvencijos 31 straipsnio 2 dalies, be kita ko, matyti, kad žalos atveju asmuo, turintis teisę, kad jam būtų pristatytas krovinys, pastebėjęs padarytą žalą, tuoj pat arba vėliausiai per šioje nuostatoje nurodytus terminus atitinkamai nuo įregistruoto bagažo gavimo dienos ir nuo krovinio gavimo dienos privalo pateikti skundą oro vežėjui.
25 Be to, pagal šios konvencijos 31 straipsnio 3 dalį visi skundai privalo būti pateikti raštu ir perduoti arba išsiųsti per šiems skundams pateikti nustatytus terminus.
26 Monrealio konvencijos 31 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos papildo viena kitą. Šios konvencijos 31 straipsnio 2 dalyje tik nustatomi terminai, per kuriuos skirtingų rūšių skundai turi būti pateikti oro vežėjui, o jos 31 straipsnio 3 dalyje nurodyta, pirma, kokiu būdu šie skundai turi būti pateikti vežėjui ir, antra, kokia forma turi būti pateikti šie skundai, turint omenyje, kad toks patikslinimas negali daryti poveikio pareigai laikytis minėto 31 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų.
27 Vadinasi, kartu siejamos Monrealio konvencijos 31 straipsnio 2 ir 3 dalys turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas reikalaujama, jog skundas būtų parengtas raštu ir pateiktas oro vežėjui per 31 straipsnio 2 dalyje nurodytus terminus.
28 Be to, pagal Monrealio konvencijos 31 straipsnio 4 dalį, jeigu per nurodytus terminus skundas nepateikiamas, jokie ieškiniai vežėjui nepriimami, išskyrus atvejus, jeigu pastarasis sukčiauja.
29 Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, kad patyrė žalą, atsiradusią dėl bagažo ar krovinio sugadinimo, privalo pateikti oro vežėjui skundą per šios konvencijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatytus terminus, nes priešingu atveju joks ieškinys minėtam vežėjui yra nepriimtinas.
30 Be to, atsižvelgiant į ypatingą Monrealio konvencijos 31 straipsnio 2 ir 3 dalių sąsają, nurodytą šio sprendimo 26 punkte, negalima teigti, kad skundas oro vežėjui buvo tinkamai pateiktas per nustatytus terminus, kaip tai suprantama pagal šio straipsnio 4 dalį, jeigu jis nebuvo pateiktas raštu, kaip reikalaujama pagal šio straipsnio 3 dalį.
31 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad į pirmąjį klausimą turi būti atsakyta, kad Monrealio konvencijos 31 straipsnio 4 dalį reikia aiškinti taip, kad per šio straipsnio 2 dalyje nurodytus terminus skundas turi būti pateiktas raštu, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, nes priešingu atveju bet koks ieškinys vežėjui yra nepriimtinas.
Dėl antrojo klausimo
32 Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar skundas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, užregistruotas oro vežėjo informacinėje sistemoje, atitinka Monrealio konvencijos 31 straipsnio 3 dalyje numatytą rašytinės formos reikalavimą.
33 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pagal įprastą reikšmę žodis „raštu“ reiškia reikšminių grafinių ženklų visumą.
34 Be to, atsižvelgiant į Monrealio konvencijos trečią konstatuojamąją dalį, kurioje pabrėžiama būtinybė užtikrinti tarptautinio vežimo oru vartotojų interesų apsaugą, ir į šios konvencijos penktoje konstatuojamoje dalyje įtvirtintą „reikiamos interesų pusiausvyros“ principą, rašytinės formos reikalavimas neturi pernelyg apriboti konkretaus skundo pateikimo būdo, kurį keleivis gali pasirinkti, jeigu šį keleivį galima identifikuoti kaip skundo autorių.
35 Taigi minėtos konvencijos 31 straipsnyje nurodytas žodis „raštu“ suprantamas kaip reikšminių grafinių ženklų visuma, nepaisant to, ar jis parašytas ranka, išspausdintas popieriuje arba registruotas elektroniniu būdu.
36 Taigi skundas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, užregistruotas oro vežėjo informacinėje sistemoje, turi būti laikomas atitinkančiu Monrealio konvencijos 31 straipsnio 3 dalyje numatytą rašytinės formos reikalavimą.
37 Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, į antrąjį klausimą turi būti atsakyta taip, kad skundas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kuris užregistruotas oro vežėjo informacinėje sistemoje, atitinka Monrealio konvencijos 31 straipsnio 3 dalyje numatytą rašytinės formos reikalavimą.
Dėl trečiojo klausimo
38 Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Monrealio konvencijos 31 straipsnio 2 ir 3 dalys turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas nedraudžiama rašytinės formos reikalavimą laikyti įvykdytu, jei oro vežėjo atstovas žinant keleiviui raštu – popieriuje arba elektroniniu būdu – užregistruoja pranešimą apie skundą šio vežėjo informacinėje sistemoje.
39 Kaip matyti iš šio sprendimo 24 ir 25 punktų, iš Monrealio konvencijos 31 straipsnio 2 dalies, be kita ko, matyti, kad žalos atveju gavėjas per nustatytus terminus privalo pateikti skundą oro vežėjui. Be to, pagal šios konvencijos 31 straipsnio 3 dalį visi skundai privalo būti parengti raštu ir perduoti arba išsiųsti per šiems skundams pateikti nurodytus terminus.
40 Iš aiškaus šių kartu aiškinamų nuostatų teksto matyti, kad gavėjas, kaip antai minimas pagrindinėje byloje, kaip keleivis, kurio įregistruotas bagažas buvo sugadintas, privalo parengti skundą ir pateikti jį atitinkamam oro vežėjui.
41 Iš tiesų atitinkamas keleivis gali konstatuoti žalos faktą ir turi būtinos informacijos, padedančios nustatyti konkrečių daiktų, kuriems padaryta žala, pobūdį ir vertę ir galiausiai šios žalos dydį.
42 Nors atsakomybė parengti skundą tenka tik keleiviui, iš Monrealio konvencijos 31 straipsnio formuluotės niekaip negalima daryti išvados, kad jam būtų draudžiama pasinaudoti kitų asmenų pagalba rengiant tokį skundą.
43 Be to, priešingas aiškinimas prieštarautų tikslui apsaugoti tarptautinio vežimo oru vartotojų interesus, kaip matyti iš šios konvencijos, į kurią reikia atsižvelgti pagal šio sprendimo 21 punkte primintą Teisingumo Teismo jurisprudenciją, trečios konstatuojamosios dalies.
44 Dėl keleivio turimos galimybės pasinaudoti kitų asmenų pagalba taip pat jam leidžiama, kaip buvo pagrindinėje byloje nagrinėjamu atveju, pasinaudoti oro vežėjo atstovo pagalba surašant žodžiu pateiktą pranešimą ir užregistruojant jį tam skirtoje šio vežėjo informacinėje sistemoje.
45 Bet negalima paneigti, kad atitinkami keleivio ir oro vežėjo, kuriam dirba atstovas, interesai yra skirtingi arba netgi priešingi. Iš tikrųjų pirmasis tvirtina, kad padaryta žala jo bagažui, o antrasis turi prisiimti atsakomybę už tą žalą.
46 Vis dėlto tikslas apsaugoti tarptautinio vežimo oru vartotojų interesus ir būtinybė užtikrinti, kad atstovas tiksliai ir sąžiningai užrašytų žodžiu pateiktą keleivio pareiškimą, gali būti pakankamai užtikrinami, jeigu atitinkamas keleivis iki Monrealio konvencijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos gali patikrinti, ar skundo, kurį surašo ir informacinėje sistemoje užregistruoja oro vežėjo atstovas, tekstas yra teisingas, ir prireikus tą skundą iš dalies pakeisti, papildyti ar net visiškai pakeisti.
47 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Monrealio konvencijos 31 straipsnio 2 ir 3 dalys turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas nedraudžiama rašytinės formos reikalavimą laikyti įvykdytu, jei oro vežėjo atstovas žinant keleiviui raštu – popieriuje arba elektroniniu būdu – užregistruoja pranešimą apie žalą šio vežėjo informacinėje sistemoje, su sąlyga, kad minėtas keleivis iki šios konvencijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos gali patikrinti, ar skundo, kurį surašo ir informacinėje sistemoje užregistruoja oro vežėjo atstovas, tekstas yra teisingas, ir prireikus tą skundą iš dalies pakeisti, papildyti ar net visiškai pakeisti.
Dėl ketvirtojo klausimo
48 Ketvirtuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar Monrealio konvencijos 31 straipsnyje keliami kiti esminiai skundo reikalavimai, be to, kad oro vežėjas turi būti informuotas apie atsiradusią žalą.
49 Šiuo klausimu reikia pasakyti, kad iš Monrealio konvencijos 31 straipsnio 1 dalies formuluotės, be kita ko, matyti, kad įregistruoto bagažo pristatymas be jokių gavėjo nusiskundimų, laikomas prima facie įrodymu, kad bagažas buvo atvežtas geros būklės ir pagal vežimo dokumentą arba pagal kitą įrašą, išsaugotą kitomis priemonėmis, nurodytomis šios konvencijos 3 straipsnio 2 dalyje.
50 Iš šios formuluotės matyti, kad oro vežėjui skirtu skundu, kaip antai nagrinėjamu pagrindinėje byloje, siekiama minėtam vežėjui pranešti, kad įregistruotas bagažas nebuvo atvežtas geros būklės ir pagal vežimo dokumentą arba pagal kitą įrašą, išsaugotą kitomis priemonėmis, nurodytomis šios konvencijos 3 straipsnio 2 dalyje.
51 Be to, kiek tai susiję su Monrealio konvencijos 31 straipsnio 1 dalies kontekstu, reikia pažymėti, kad pagal šios konvencijos 17 straipsnio 2 dalies pirmo sakinio pradžią vežėjas atsako už žalą, atsiradusią sunaikinus, praradus arba sugadinus įregistruotą bagažą.
52 Tai reiškia, kad Monrealio konvencijos 31 straipsnio 1 dalį, siejamą su šios konvencijos 17 straipsnio 2 dalies pirmo sakinio pradžia, reikia aiškinti taip, kad atitinkamo keleivio pateiktu skundu, kaip antai nagrinėjamu pagrindinėje byloje, siekiama informuoti oro vežėjo apie padarytos žalos buvimą.
53 Kadangi, kaip matyti iš atsakymų į pirmąjį ir antrąjį klausimus, Monrealio konvencijos 31 straipsnio 2–4 dalyse iš pradžių tik nurodomi terminai, per kuriuos skirtingų rūšių skundai turi būti pateikti oro vežėjui, tada nurodoma, kokiu būdu ir kokia forma šie skundai turi būti pateikti vežėjui, ir galiausiai – šių reikalavimų nesilaikymo pasekmės, šiame straipsnyje minėtiems skundams nėra nustatyta jokių kitų esminių reikalavimų.
54 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Monrealio konvencijos 31 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jame nekeliama kitų esminių skundo reikalavimų, be to, kad oro vežėjas turi būti informuotas apie atsiradusią žalą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
55 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:
1. 1999 m. gegužės 28 d. Monrealyje sudarytos ir Europos bendrijos vardu 2001 m. balandžio 5 d. Tarybos sprendimu 2001/539/EB patvirtintos Konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo 31 straipsnio 4 dalį reikia aiškinti taip, kad per šio straipsnio 2 dalyje nurodytus terminus skundas turi būti pateiktas raštu, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, nes priešingu atveju bet koks ieškinys vežėjui yra nepriimtinas.
2. Skundas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, užregistruotas oro vežėjo informacinėje sistemoje, turi būti laikomas atitinkančiu 1999 m. gegužės 28 d. Monrealyje sudarytos Konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo 31 straipsnio 3 dalyje numatytą rašytinės formos reikalavimą.
3. 1999 m. gegužės 28 d. Monrealyje sudarytos Konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo 31 straipsnio 2 ir 3 dalys turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas nedraudžiama rašytinės formos reikalavimą laikyti įvykdytu, jei oro vežėjo atstovas žinant keleiviui raštu –popieriuje arba elektroniniu būdu – užregistruoja pranešimą apie skundą šio vežėjo informacinėje sistemoje, su sąlyga, kad minėtas keleivis iki šios konvencijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos gali patikrinti, ar skundo, kurį surašo ir informacinėje sistemoje užregistruoja oro vežėjo atstovas, tekstas yra teisingas, ir prireikus tą skundą iš dalies pakeisti, papildyti ar net visiškai pakeisti.
4. 1999 m. gegužės 28 d. Monrealyje sudarytos Konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo 31 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jame nekeliama kitų esminių skundo reikalavimų, be to, kad oro vežėjas turi būti informuotas apie atsiradusią žalą.
Parašai.