2018 m. vasario 16 d. Hanseatisches Oberlandesgericht Hamburg (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš Dumitru-Tudor Dorobantu

(Byla C-128/18)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hanseatisches Oberlandesgericht Hamburg

Šalys pagrindinėje byloje

Generalstaatsanwaltschaft Hamburg

prieš

Dumitru-Tudor Dorobantu

Prejudiciniai klausimai

1.    Kokie minimalūs reikalavimai turi būti keliami kalinimo sąlygoms atsižvelgiant į Sprendimą 2002/584/TVR¹ ir Pagrindinių teisių chartijos 4 straipsnį?

a.    Ar Sąjungos teisėje yra numatytas „absoliutus“ minimalus kameros dydis, kurio nesiekiant visuomet pažeidžiamas Pagrindinių teisių chartijos 4 straipsnis?

i.    Ar, nustatant vienam asmeniui tenkančią kameros ploto dalį, yra svarbu tai, ar tai yra vienvietė kamera, ar bendra?

ii.    Ar, apskaičiuojant kameros dydį, reikia atimti plotą, kurį užima baldai (lova, spinta ir pan.)?

iii.    Kokie konstrukciniai reikalavimai (jei jie taikomi) turi reikšmės sprendžiant kalinimo sąlygų atitikties Sąjungos teisei klausimą? Kokią reikšmę, jei taikoma, turi tiesiogiai (arba tik netiesiogiai) iš kameros pasiekiamos sanitarinės-higieninės ar kitos patalpos bei šalto ir karšto vandens tiekimas, šildymas, apšvietimas ir pan.?

b.    Kokia reikšmė vertinant tenka skirtingiems „suėmimo vykdymo režimams“, t. y. tam, kad skiriasi išleidimo iš kamerų laikas ir taikomi skirtingi judėjimo laisvės suėmimo vykdymo įstaigoje apribojimai?

c.    Ar – kaip tai padarė kolegija savo sprendimuose leisti išduoti asmenį – reikia atsižvelgti ir į teisinius bei organizacinius patobulinimus Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje narėje (ombudsmenų sistemos įvedimas, bausmių taikymo teismų sukūrimas ir pan.)?

2.    Kokiais Sąjungos teisės kriterijais remiantis turi būti vertinamos kalinimo sąlygos? Kokią įtaką šie kriterijai turi aiškinant Teisingumo Teismo bylose Aranyosi ir Căldăraru minimą „realaus pavojaus“ sąvoką?

a.    Ar vykdančiosios valstybės narės teisminės institucijos turi teisę atlikti visišką kalinimo sąlygų Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje narėje kontrolę, ar jos turi apsiriboti tik „įrodymų kontrole“?

b.    Jeigu atsakydamas į pirmąjį prejudicinį klausimą Teisingumo Teismas prieitų prie išvados, kad Sąjungos teisėje yra „absoliutūs“ kalinimo sąlygoms taikomi reikalavimai: ar šių minimalių sąlygų neužtikrinimas visada reikštų išdavimui užkertantį kelią „realų pavojų“, ar vykdančioji valstybė narė visgi turi teisę atlikti įvertinimą? Ar, atliekant įvertinimą, galima atsižvelgti į tokius aspektus, kaip antai Europos tarpusavio pagalbos sistemos išsaugojimas, Europos baudžiamojo teisingumo sistemos veiksmingumas ar tarpusavio pasitikėjimo ir tarpusavio pripažinimo principai?

____________

¹ 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL L 190, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 34).