BENDROJO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2018 m. vasario 5 d.(*)
„Galimybė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Komisijos bylos dėl SESV 101 straipsnio taikymo procedūros vidaus apyrašas – Atsisakymas leisti susipažinti – Pareiga motyvuoti – Pareiga informuoti apie teisių gynimo priemones – Tyrimo tikslų apsaugos išimtis – Bendroji konfidencialumo prezumpcija“
Byloje T‑611/15
Edeka-Handelsgesellschaft Hessenring mbH, įsteigta Melzungene (Vokietija), atstovaujama advokatų E. Wagner ir H. Hoffmeyer,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, iš pradžių atstovaujamą F. Clotuche-Duvieusart, L. Wildpanner ir A. Buchet, vėliau – F. Clotuche-Duvieusart, A. Buchet ir F. Erlbacher ir galiausiai – F. Clotuche-Duvieusart ir A. Buchet,
atsakovę,
dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo, kuriuo siekiama, kad būtų panaikintas 2015 m. rugsėjo 3 d. Komisijos sprendimas, kuriuo ieškovei nesuteikta galimybė susipažinti su nekonfidencialia 2013 m. gruodžio 4 d. Komisijos sprendimo, susijusio su SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio taikymo procedūra (byla AT.39914 – euro Interest Rate Derivatives (EIRD) – Susitarimo procedūra), versija ir su šios procedūros administracinės bylos vidaus apyrašu, ir dėl SESV 265 straipsniu grindžiamo prašymo, kuriuo siekiama, kad būtų konstatuota, jog Komisija neteisėtai neparengė Sprendimo C(2013) 8512 final nekonfidencialios versijos ir šios procedūros dokumentų vidaus apyrašo,
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas M. Prek, teisėjai F. Schalin ir M. J. Costeira (pranešėja),
kancleris E. Coulon,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Ieškovė Edeka-Handelsgesellschaft Hessenring mbH yra iš esmės Heseno federalinėje žemėje (Vokietija) daugiausia didmeninės ir mažmeninės prekybos maisto produktais sektoriuje veiklą vykdanti įmonė.
2 Per SESV 101 straipsnio ir Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo 53 straipsnio taikymo procedūrą, visų pirma susijusią su tyrimu dėl bankų kartelių euro palūkanų normos išvestinių priemonių (Euro Interest Rate Derivatives, EIRD, toliau – EIRD) sektoriuje, Europos Komisija 2013 m. gruodžio 4 d. priėmė sprendimą skirti baudą keturiems bankams, kurie su ja bendradarbiavo per susitarimo procedūrą; dėl šio bendradarbiavimo jiems buvo sumažinta skiriama bauda (toliau – EIRD sprendimas). Tuo metu, kai šioje byloje buvo pareikštas ieškinys, per šią procedūrą tebevyko Komisijos tyrimas.
3 2014 m. gruodžio 3 d. raštu Edeka Verband kaufmännischer Genossenschaften eV (toliau – Edeka Verband) ieškovės vardu pagal 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331) paprašė leisti susipažinti su Komisijos byla vykstant EIRD procedūrai. Šią paraišką Komisija užregistravo numeriu GESTDEM 2015/429 (toliau – pirmoji procedūra).
4 2015 m. kovo 12 d. raštu Edeka Verband patvirtino paraišką dėl galimybės susipažinti su visais nuo 2006 m. parengtais dokumentais, kuriuose pateikta informacija apie tai, kaip kartelio nariai manipuliavo Euribor norma.
5 2015 m. kovo 31 d. raštu Komisijos Konkurencijos generalinis direktoratas, remdamasis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirma ir trečia įtraukomis ir bendrąja konfidencialumo prezumpcija, siejama su šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta išimtimi, atmetė Edeka Verband paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais (toliau – per pirmąją procedūrą priimtas pirminis sprendimas). Jis taip pat nesuteikė galimybės susipažinti su dalimi prašomų dokumentų.
6 2015 m. balandžio 8 d. raštu Edeka Verband paprašė Komisijos Generalinio sekretoriato persvarstyti per pirmąją procedūrą priimtą pirminį sprendimą. Ji, be kita ko, nurodė, kad atsisakymas suteikti galimybę susipažinti su dalimi dokumentų yra neproporcingas, o Konkurencijos generalinis direktoratas turėjo leisti susipažinti bent jau su Komisijos bylos dėl EIRD procedūros vidaus apyrašu (toliau – bylos vidaus apyrašas).
7 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu Komisijos Generalinis sekretorius paliko galioti per pirmąją procedūrą priimtą pirminį sprendimą (toliau – per pirmąją procedūrą priimtas patvirtinamasis sprendimas).Atsisakymas suteikti galimybę susipažinti su bylos dėl EIRD procedūros dokumentais, įskaitant bylos vidaus apyrašą, iš esmės buvo grindžiamas, pirma, Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje ir trečioje įtraukose ir 3 dalies pirmoje pastraipoje numatytomis išimtimis, siekiant apsaugoti atitinkamai suinteresuotųjų įmonių komercinius interesus, tyrimų tikslus ir institucijos sprendimų priėmimo procesą. Anot Komisijos, viešas šių dokumentų atskleidimas gali pakenkti vykdomiems tyrimams ir pažeisti konfidencialumo taisykles, šalių, dėl kurių vyksta tyrimas, teises į gynybą ir komercinius interesus.Antra, atsisakymas suteikti galimybę susipažinti su dokumentais buvo grindžiamas bendrąja konfidencialumo prezumpcija, kildinama iš Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečios įtraukos, ir vienodu įvairių taisyklių ir tikslų, numatytų Reglamente Nr. 1049/2001 ir 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [SESV 101 ir 102 straipsniuose], įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205), taip pat 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal [SESV 101 ir 102 straipsnius] tvarkos (OL L 123, 2004, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 81) aiškinimu ir taikymu. Ši prezumpcija užkerta kelią galimybei susipažinti su visais prašomais dokumentais ar jų dalimi, įskaitant bylos vidaus apyrašą. Trečia, atsisakymas suteikti galimybę susipažinti su dokumentais buvo grindžiamas tuo, kad nebuvo viršesnio viešojo intereso juos atskleisti, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 1049/2001, nes šis viršesnis interesas negali būti prilygintas ieškovės suinteresuotumui pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Būtent dėl bylos vidaus apyrašo nurodyta, kad tai yra šios dar neužbaigtos bylos medžiagos dalis ir todėl šiam dokumentui taikoma bendroji konfidencialumo prezumpcija, užkertanti kelią galimybei susipažinti su juo visu arba jo dalimi.
8 2015 m. liepos 13 d. raštu ieškovės konsultantas jos vardu ir pavedimu paprašė suteikti galimybę susipažinti su EIRD sprendimu ir vidaus apyrašu. Ši paraiška užregistruota numeriu GESTDEM 2015/4023 (toliau – antroji procedūra).
9 2015 m. liepos 29 d. raštu Komisijos Konkurencijos generalinis direktoratas atsakė, kad ieškovės pavedimu Edeka Verband jau anksčiau yra pateikusi paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais ir kad abu prašomus dokumentus, t. y. EIRD sprendimą ir bylos vidaus apyrašą, jau apima pirmoji paraiška, taigi ir per pirmąją procedūrą priimtas patvirtinamasis sprendimas (toliau – per antrąją procedūrą priimtas pirminis sprendimas). Tame pačiame sprendime Konkurencijos generalinis direktoratas iš esmės nurodė, kad abu prašomi dokumentai yra dalis visų dokumentų rinkinio, su kuriais nebuvo suteikta galimybė susipažinti dar per pirmąją procedūrą, todėl atsisakymo patenkinti ankstesnę paraišką argumentai, išdėstyti pradiniame sprendime ir per pirmąją procedūrą priimtame patvirtinamajame sprendime, mutatis mutandis taikomi ir antrajai paraiškai.
10 2015 m. rugpjūčio 10 d. raštu ieškovė paprašė Komisijos Generalinio sekretoriato persvarstyti per antrąją procedūrą priimtą pirminį sprendimą.
11 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Komisijos Generalinis sekretorius paliko galioti per antrąją procedūrą priimtą pirminį sprendimą (toliau – ginčijamas sprendimas). Visų pirma ginčijamo sprendimo 1 punkte Komisijos Generalinis sekretorius priminė, kad per pirmąją procedūrą priimtame pirminiame sprendime ir patvirtinamajame sprendime nebuvo suteikta galimybė susipažinti su visais EIRD procedūros dokumentais, remiantis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje ir trečioje įtraukose ir 3 dalies pirmoje pastraipoje numatytomis išimtimis, siekiant apsaugoti atitinkamai fizinių arba juridinių asmenų komercinius interesus, inspekcijų, tyrimų ir audito tikslus ir institucijos sprendimų priėmimo procesą. Toliau ginčijamo sprendimo 2 punkte Komisijos Generalinis sekretorius priminė, kad per antrąją procedūrą priimtame pirminiame sprendime aiškiai nurodyta, jog ieškovės prašomi dokumentai, t. y. nekonfidenciali EIRD sprendimo versija ir vidaus apyrašas, yra dalis visų EIRD procedūros dokumentų, su kuriais nebuvo suteikta galimybė susipažinti dar per pirmąją procedūrą, kurioje Edeka Verband veikė ieškovės pavedimu, rinkinio. Be to, jis priminė, kad Komisija dar nebaigė rengti nekonfidencialios EIRD sprendimo versijos ir kad tebevyksta EIRD procedūra prieš šalis, kurios nebuvo pasirengusios tartis. Galiausiai ginčijamo sprendimo 3 punkte Komisijos Generalinis sekretorius pažymėjo, pirma, kad vis dar nėra nekonfidencialios EIRD sprendimo versijos ir todėl nebuvo įmanoma patenkinti paraiškos dėl galimybės susipažinti su neegzistuojančiu dokumentu, antra, kad paraiška dėl galimybės susipažinti su bylos vidaus apyrašu nagrinėta per pirmąją procedūrą, kurioje ieškovei jau buvo išsamiai paaiškinti per pirmąją procedūrą priimtuose pirminiame ir patvirtinamajame sprendimuose išdėstyti atsisakymo motyvai, ir, trečia, kad ginčijamu sprendimu tik patvirtintas atsisakymas per pirmąją procedūrą suteikti galimybę susipažinti su dokumentais, kuris tapo galutinis, nes per numatytą terminą nebuvo pareikštas ieškinys.
Procedūra, po ieškinio pareiškimo susiklosčiusios faktinės aplinkybės ir šalių reikalavimai
12 2015 m. lapkričio 2 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį.
13 Ieškinyje ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– jeigu šis reikalavimas nebūtų patenkintas – panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek Komisija nesuteikė galimybės susipažinti su dalimi EIRD sprendimo arba bylos dėl EIRD procedūros vidaus apyrašu, kurių konfidencialumo užtikrinimo įmonės, dėl kurių priimtas minėtas sprendimas, neprašė arba nebeprašo,
– jeigu šis reikalavimas nebūtų patenkintas – pripažinti, kad Komisija neteisėtai neparengė ir jai nepateikė nekonfidencialios EIRD sprendimo arba bylos dėl EIRD procedūros vidaus apyrašo versijos,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
14 2016 m. sausio 18 d. Komisija pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 130 straipsnio 1 dalį pareiškė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą.
15 2016 m. kovo 1 d. ieškovė pateikė pastabas dėl Komisijos pareikšto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo.
16 2016 m. spalio 26 d. Nutartimi Edeka-Handelsgesellschaft Hessenring / Komisija (T‑611/15, nepaskelbta Rink., EU:T:2016:643) prašymas pripažinti neveikimą, kaip ir Komisijos pareikštas nepriimtinumu grindžiamas prieštaravimas, buvo atmesti kaip nepriimtini. Klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimas buvo atidėtas.
17 2016 m. spalio 28 d. Komisija savo interneto svetainėje paskelbė preliminarią nekonfidencialią EIRD sprendimo versiją.
18 2016 m. gruodžio 8 d. Komisija pateikė Bendrojo Teismo kanceliarijai atsiliepimą į ieškinį.
19 2017 m. sausio 23 d. ieškovė atskiru dokumentu pagal Procedūros reglamento 130 straipsnio 2 dalį pateikė prašymą konstatuoti, kad iš dalies nebėra pagrindo priimti sprendimo.
20 2017 m. sausio 23 d. ieškovė Bendrojo Teismo kanceliarijai taip pat pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad ir toliau prašo panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo atsisakyta suteikti galimybę susipažinti su bylos vidaus apyrašu.
21 2017 m. vasario 2 d. Bendrojo Teismo pirmininkas šią bylą paskyrė kitam teisėjui pranešėjui.
22 2017 m. kovo 10 d. Komisija pateikė pastabas dėl ieškovės prašymo konstatuoti, kad iš dalies nebėra pagrindo priimti sprendimo.
23 2017 m. kovo 10 d. Komisija Bendrojo Teismo kanceliarijai taip pat pateikė tripliką.
24 2017 m. birželio 22 d. Nutartimi Edeka-Handelsgesellschaft Hessenring / Komisija (T‑611/15, nepaskelbta Rink., EU:T:2017:440) nutarta, kad nebėra pagrindo priimti sprendimo dėl reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo atsisakyta suteikti galimybę susipažinti su nekonfidencialia EIRD sprendimo versija. Klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimas buvo atidėtas.
25 Bendrasis Teismas (antroji kolegija), taikydamas Procedūros reglamento 106 straipsnio 3 dalį, nusprendė priimti sprendimą nerengdamas žodinės proceso dalies.
Dėl teisės
26 Pirmiausia primintina, kad priėmus 16 ir 24 punktuose paminėtas nutartis ieškinio dalyką sudaro tik reikalavimas panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo atsisakyta suteikti galimybę susipažinti su bylos vidaus apyrašu.
27 Grįsdama savo ieškinį ieškovė remiasi iš esmės devyniais pagrindais: pirma – pareigos motyvuoti pažeidimu, antra – pareigos informuoti apie jos turėtas teisių gynimo priemones pažeidimu, trečia – Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečios įtraukos pažeidimu, ketvirta – Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmos įtraukos pažeidimu, penkta – Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos pažeidimu, šešta – Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antros pastraipos pažeidimu, septinta – pagrindinės teisės susipažinti su dokumentais pažeidimu, aštunta – pagrindinės teisės susipažinti su dokumentais ir proporcingumo principo pažeidimu ir devinta – SESV 101 straipsnio pažeidimu.
28 Atsižvelgdamas į ieškovės pateiktus pagrindus ir argumentus, Bendrasis Teismas mano, kad tikslinga juos pergrupuoti ir iš naujo suskirstyti.
Dėl pirmojo (ieškinio) pagrindo, grindžiamo pareigos motyvuoti pažeidimu
29 Nurodydama pirmąjį pagrindą ieškovė iš esmės tvirtina, kad ginčijamu sprendimu pažeista SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje ir Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje įtvirtinta pareiga motyvuoti. Anot ieškovės, ginčijamame sprendime nepateikta atsisakymo suteikti galimybę susipažinti su prašomais dokumentais motyvų, priešingai, jame tik nurodytas faktas, kad šie motyvai ieškovei jau buvo išsamiai paaiškinti per pirmąją procedūrą priimtame pirminiame sprendime, per pirmąją procedūrą priimtame patvirtinamajame sprendime ir per antrąją procedūrą priimtame pirminiame sprendime. Jos nuomone, nepakanka pateikti nuorodos į šiuose sprendimuose išdėstytus motyvus. Pirma, tai buvo dvi atskiros procedūros, vykusios dėl skirtingų juridinių asmenų, todėl jos turėjo būti vertinamos atskirai, kaip jau matyti iš 2016 m. spalio 26 d. Nutarties Edeka-Handelsgesellschaft Hessenring / Komisija (T‑611/15, nepaskelbta Rink., EU:T:2016:643). Antra, atsisakymo motyvai turėjo būti išdėstyti pačiame ginčijamame sprendime, atsižvelgiant į tai, kad, remiantis ESS 6 straipsnio 1 dalimi kartu su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punktu ir 47 straipsnio pirma pastraipa, pareiga motyvuoti yra pagrindinė teisė, kuri yra sudedamoji pagrindinės teisės į gerą administravimą ir pagrindinės teisės į veiksmingą teisinę gynybą dalis, nes kitaip ieškovė negalės geriausiomis sąlygomis įgyvendinti savo teisės kreiptis į teismą, o Europos Sąjungos teismas – vykdyti kontrolės. Be to, ginčijamame sprendime nebuvo pateikta jokio savarankiško atsisakymo motyvo, kiek tai susiję su paraiška dėl galimybės susipažinti su bylos vidaus apyrašu.
30 Komisija ginčija ieškovės argumentus.
31 Pagal suformuotą jurisprudenciją motyvavimas, reikalaujamas pagal SESV 296 straipsnį, turi atitikti nagrinėjamo teisės akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai parodyti institucijos, priėmusios šį aktą, argumentus taip, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtos priemonės motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti kontrolę. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes, ypač į nagrinėjamo akto turinį, nurodomų motyvų pobūdį ir į šio akto adresatų arba kitų tiesiogiai ir konkrečiai su juo susijusių asmenų galimą suinteresuotumą gauti paaiškinimus. Nereikalaujama, kad motyvuojant būtų nurodomos visos reikšmingos faktinės ir teisinės aplinkybės, nes klausimas, ar akto motyvavimas atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į kontekstą bei visas atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas (žr. 2011 m. liepos 7 d. Sprendimo Valero Jordana / Komisija, T‑161/04, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:337, 48 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
32 Iš jurisprudencijos taip pat matyti, kad motyvuoti gali būti leidžiama pateikiant nuorodą (šiuo klausimu žr. 1998 m. lapkričio 19 d. Sprendimo Parlamentas / Gaspari, C‑316/97 P, EU:C:1998:558, 27 punktą; 2000 m. gegužės 11 d. Pipeaux / Parlamentas, T‑34/99, EU:T:2000:125, 18 punktą ir 2016 m. gegužės 12 d. Sprendimo Zuffa / EUIPO (ULTIMATE FIGHTING CHAMPIONSHIP), T‑590/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:295, 43 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Be to, jurisprudencijoje jau buvo pripažinta, kad viename akte pateikta nuoroda į kitą aktą turi būti vertinama atsižvelgiant į SESV 296 straipsnį ir nepažeidžia Europos Sąjungos institucijoms tenkančios pareigos motyvuoti (2000 m. kovo 30 d. Sprendimo Kish Glass / Komisija, T‑65/96, EU:T:2000:93, 51 punktas).
33 Šiuo atveju, kaip matyti iš 11 punkto, pirmiausia konstatuotina, kad ginčijamame sprendime tvirtinama, jog paraiška dėl galimybės susipažinti su bylos vidaus apyrašu jau buvo nagrinėta per pirmąją procedūrą, kurioje „[Edeka Verband] veikė ieškovės pavedimu“, todėl ginčijamu sprendimu buvo tik paliktas galioti atsisakymas suteikti prieigą per pirmąją procedūrą. Antra, ginčijamame sprendime laikytasi nuomonės, kad atsisakymas suteikti prieigą per pirmąją procedūrą buvo grindžiamas Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje ir trečioje įtraukose ir 3 dalyje numatytomis išimtimis. Trečia, ginčijamame sprendime pabrėžta, kad reikėjo pateikti nuorodą į per pirmąją procedūrą priimtą pirminį sprendimą ir patvirtinamąjį sprendimą, ir patikslinta, kad šiuose sprendimuose ieškovei jau buvo išsamiai paaiškinti atsisakymo motyvai.
34 Be to, kaip matyti iš 7 punkto, per pirmąją procedūrą priimtame patvirtinamajame sprendime, kuris nurodomas ginčijamame sprendime, aiškiai pasakyta, kad atsisakymas suteikti prieigą prie bylos dėl EIRD procedūros dokumentų, įskaitant bylos vidaus apyrašą, buvo grindžiamas Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje ir trečioje įtraukose ir 3 dalies pirmoje pastraipoje numatytomis išimtimis. Antra, per pirmąją procedūrą priimtame patvirtinamajame sprendime teigiama, kad galimybė susipažinti su visais dokumentais arba dalimi jų nesuteikta remiantis bendrąja konfidencialumo prezumpcija, kildinama iš Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečios įtraukos, ir vadovaujantis vienodu įvairių Reglamente Nr. 1049/2001 ir reglamentuose Nr. 1/2003 ir Nr. 773/2004 numatytų normų ir tikslų aiškinimu ir taikymu. Trečia, per pirmąją procedūrą priimtame patvirtinamajame sprendime pabrėžiama, kad atsisakymas suteikti galimybę susipažinti su dokumentais buvo grindžiamas tuo, kad nebuvo viršesnio viešojo intereso jį atskleisti, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 1049/2001, nes jis negali būti prilygintas ieškovės suinteresuotumui pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo.
35 Vadinasi, pačiame ginčijamame sprendime išdėstyti 33 punkte paminėti motyvai ir pateikta nuoroda į 34 punkte primintus motyvus, kurie pateikti per pirmąją procedūrą priimtame patvirtinamajame sprendime.
36 Dėl nuorodos į per pirmąją procedūrą priimto patvirtinamojo sprendimo motyvus pažymėtina, kad šiuo atveju ginčijamas sprendimas ieškovės atžvilgiu nėra aktas, kuriuo tik paliekamas galioti tas patvirtinamasis sprendimas, kaip jau buvo nurodyta 2016 m. spalio 26 d. Nutarties Edeka-Handelsgesellschaft Hessenring / Komisija (T‑611/15, nepaskelbta Rink., EU:T:2016:643) 61 punkte.
37 Vis dėlto iš bylos medžiagos matyti, kad per pirmąją procedūrą priimti pirminis sprendimas ir patvirtinamasis sprendimas buvo priimti esant ieškovei žinomam kontekstui. Iš tiesų, ieškovė savo paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais užsiminė apie šios pirmosios procedūros eigą. Be to, nagrinėjamu atveju neginčyta, kad apie per pirmąją procedūrą priimtą patvirtinamąjį sprendimą ieškovė sužinojo iki paraiškos dėl galimybės susipažinti su dokumentais pateikimo per antrąją procedūrą (šiuo klausimu žr. 2016 m. spalio 26 d. Nutarties Edeka-Handelsgesellschaft Hessenring / Komisija, T‑611/15, nepaskelbta Rink., EU:T:2016:643, 52 punktą).
38 Todėl nuoroda, ginčijamame sprendime pateikta į per pirmąją procedūrą priimtame patvirtinamajame sprendime išdėstytus motyvus, nagrinėjamo atvejo aplinkybėmis negali pažeisti pareigos motyvuoti, nepaisant to, kad pirmoji ir antroji procedūros yra savarankiškos.
39 Maža to, tokio motyvavimo pateikiant nuorodą pakankamumą patvirtina ieškinio turinys. Šiame ieškinyje nurodyti ieškovės argumentai susiję su ginčijamo sprendimo motyvais ir per pirmąją procedūrą priimto patvirtinamojo sprendimo motyvais, į kurios ginčijamame sprendime pateikta nuoroda.
40 Be to, priešingai, nei teigia ieškovė, ginčijamame sprendime pateikti atsisakymo motyvai konkrečiai dėl paraiškos dėl galimybės susipažinti su bylos vidaus apyrašu. Šiuo klausimu konstatuotina, kad ginčijamo sprendimo 2 ir 3 punktuose Komisija tvirtina, jog bylos vidaus apyrašas yra dalis su EIRD procedūra susijusių dokumentų rinkinio, dėl kurio jau buvo atsisakyta suteikti galimybę susipažinti per pirmąją procedūrą, kurioje Edeka Verband, anot Komisijos, veikė ieškovės pavedimu. Kita vertus, atsisakymo suteikti galimybę susipažinti su bylos vidaus apyrašu motyvai ieškovei buvo išsamiai paaiškinti dar per pirmąją procedūrą priimtame patvirtinamajame sprendime (žr. 7 ir 11 punktus).
41 Bet kuriuo atveju ginčijamo sprendimo motyvavimas, įskaitant motyvavimą pateikiant nuorodą, yra pakankamas, kad ieškovė galėtų sužinoti atsisakymo suteikti galimybę susipažinti su dokumentais motyvus, kuriais prieš ją remtasi, ir juos naudingai užginčyti Sąjungos teisme. Kadangi ginčijamas sprendimas negali sukelti kliūčių ieškovės teisei kreiptis į teismą ir Bendrojo Teismo atliktinai ginčijamo sprendimo kontrolei, jis negalėjo būti priimtas pažeidžiant pagrindinę teisę, kurią sudaro pareiga motyvuoti, kuri yra sudedamoji pagrindinės teisės į gerą administravimą ir pagrindinės teisės į veiksmingą teisinę gynybą dalis.
42 Vadinasi, ginčijamas sprendimas atitinka SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje ir Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje įtvirtintus motyvavimo reikalavimus.
43 Todėl pirmąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl antrojo pagrindo, grindžiamo pareiga informuoti ieškovę apie jos turėtas teisių gynimo priemones
44 Ieškovė teigia, kad ginčijamame sprendime nepateikta jokios informacijos apie jos turėtas teisių gynimo priemones, o dėl to buvo pažeista teisė į veiksmingą teisinę gynybą, įtvirtinta ESS 6 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, ir teisė būti informuotam apie teismines teisių gynimo priemones, numatyta Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnio 1 dalies trečiame sakinyje. Be to, į informaciją, šiuo klausimu pateiktą per pirmąją procedūrą, nebuvo galima atsižvelgti vertinant ginčijamo sprendimo teisėtumą, nes paraiškos teikėjai ir adresatai abiejose procedūrose buvo skirtingi.
45 Komisija ginčija ieškovės argumentus.
46 Pirmiausia primintina, kad Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatytas reikalavimas atitinkamai institucijai, kuri atsisako suteikti galimybę susipažinti su visais prašomais dokumentais arba dalimi jų, „informuo[ti] prašytoją apie tai, kokiomis priemonėmis jis gali ginti savo teises, tai yra: jis gali pradėti teisminį procesą prieš instituciją ir (arba) paduoti skundą ombudsmenui atitinkamai [SESV 263 ir 228] straipsniuose numatytomis sąlygomis“.
47 Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ginčijamame sprendime, skirtingai nei per pirmąją procedūrą priimtame patvirtinamajame sprendime, nebuvo pateikta jokios informacijos apie ieškovės turėtas teisių gynimo priemones. Iš tiesų, Komisija vadovavosi nuostata, kad ginčijamu sprendimu tik paliekamas galioti atsisakymas per pirmąją procedūrą suteikti galimybę susipažinti su dokumentais, taigi laikantis tokios sampratos nebuvo galimos jokios teisių gynimo priemonės (žr. 11 punktą).
48 Vis dėlto, kaip matyti iš 2016 m. spalio 26 d. Nutarties Edeka-Handelsgesellschaft Hessenring / Komisija (T‑611/15, nepaskelbta Rink., EU:T:2016:643) 61 punkto, ginčijamas sprendimas ieškovės atžvilgiu nėra aktas, kuriuo tik paliekamas galioti per pirmąją procedūrą priimtas patvirtinamasis sprendimas, taigi dėl jo galėjo būti paduotas ieškinys pagal SESV 263 straipsnį.
49 Tačiau nagrinėjamo atvejo aplinkybėmis ir ypač atsižvelgiant į ginčijamame sprendime pateiktą nuorodą į per pirmąją procedūrą priimtame patvirtinamajame sprendime pateiktus motyvus negali būti laikoma, kad Komisijai tenkančios pareigos ginčijamame sprendime priminti apie teisių gynimo priemones, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnio 1 dalį, nepaisymas yra pažeidimas, dėl kurio šiuo aspektu galėtų būti panaikintas minėtas sprendimas. Iš tiesų konstatuotina, kad, nors nebuvo informacijos apie turimas teisių gynimo priemones dėl ginčijamo sprendimo, ieškovė bet kuriuo atveju galėjo apie jas žinoti ir pareikšti šį ieškinį dėl panaikinimo.
50 Vadinasi, nagrinėjamu atveju ieškovės neinformavimas apie jos turėtas teisių gynimo priemones negali reikšti esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimo, dėl kurio galėtų būti panaikintas ginčijamas sprendimas, nes toks pažeidimas neturėjo jokios įtakos teisinei ieškovės padėčiai.
51 Taigi antrąjį pagrindą reikia atmesti kaip netinkamą.
Dėl trečiojo, ketvirtojo ir devintojo pagrindų, grindžiamų Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmos ir trečios įtraukų ir SESV 101 straipsnių pažeidimu
52 Atsižvelgiant į ieškovės nurodytus argumentus, reikia sujungti trečiąjį, ketvirtąjį ir devintąjį pagrindus ir juos suskirstyti į dvi dalis. Pirmoji dalis grindžiama bendrosios konfidencialumo prezumpcijos nebuvimu ir Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmos ir trečios įtraukų pažeidimu. Antroji dalis grindžiama tuo, kad egzistuoja viršesnis viešasis interesas atskleisti prašomą dokumentą ir kad buvo pažeistas SESV 101 straipsnis.
Dėl trečiojo, ketvirtojo ir devintojo pagrindų pirmos dalies, grindžiamos bendrosios konfidencialumo prezumpcijos nebuvimu ir Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmos ir trečios įtraukų pažeidimu
53 Ieškovė iš esmės tvirtina, kad, jai nesuteikus jokios galimybės susipažinti su bylos vidaus apyrašu, ginčijamu sprendimu buvo pažeistos Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje ir trečioje įtraukose numatytos išimtys, kurios turi būti aiškinamos siaurai. Pirmiausia šiuo klausimu ji pažymi, kad šiuo atveju bendroji konfidencialumo prezumpcija netaikoma, nes paraiškoje prašyta suteikti galimybę susipažinti ne su visais bylos dokumentais, o tik su vienu konkrečiai nurodytu dokumentu. Be to, bylos vidaus apyrašas pagal savo pobūdį nėra dalis kartelių procedūros bylos dokumentų, dėl kurių buvo suformuluota bendroji konfidencialumo prezumpcija, priešingai, tai yra toks dokumentas, dėl kurio reikia „kiekvieną kartą nustatyti pusiausvyrą tarp skirtingų interesų, pateisinančių aptariamų dokumentų pateikimą arba jų apsaugą“. Kadangi bylos vidaus apyraše tik pateikiamas byloje esančių dokumentų sąrašas, suteikus galimybę su juo susipažinti negali būti pakenkta pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą ir trečią įtraukas saugomiems interesams. Galiausiai ieškovė teigia, kad Komisija nenurodė priežasčių, dėl kurių buvo būtina nesuteikti galimybės susipažinti su bylos vidaus apyrašu siekiant apsaugoti interesus, dėl kurių Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje ir trečioje įtraukose numatytos išimtys.
54 Komisija ginčija ieškovės argumentus.
55 Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į šioje byloje taikytinus teisės aktus ir į principus, suformuotus jurisprudencijoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais.
56 Remiantis SESV 15 straipsnio 3 dalimi ir Pagrindinių teisių chartijos 42 straipsniu, visi Sąjungos piliečiai ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, gyvenantys ar turintys registruotą buveinę valstybėje narėje, turi teisę, laikydamiesi pagal SESV 15 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą nustatytinų principų ir sąlygų, susipažinti su Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų dokumentais.
57 Tuo remiantis Reglamentu Nr. 1049/2001 siekiama suteikti visuomenei kuo platesnę teisę susipažinti su institucijų dokumentais, tačiau, kaip matyti iš šio reglamento 4 straipsnyje įtvirtintos išimčių sistemos, šiai teisei taikomi tam tikri apribojimai, pagrįsti viešojo ar privačiojo intereso pagrindais (žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, 61 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
58 Visų pirma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatyta išimčių sistema, leidžianti institucijoms nesuteikti galimybės susipažinti su dokumentais, kuriuos atskleidus nukentėtų kuris nors iš šiuo straipsniu saugomų interesų (2010 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Švedija ir kt. /API ir Komisija, C‑514/07 P, C‑528/07 P ir C‑532/07 P, EU:C:2010:541, 71 punktas).
59 Tačiau kadangi šios išimtys nukrypsta nuo principo suteikti kuo daugiau galimybių visuomenei susipažinti su dokumentais, jos turi būti aiškinamos ir taikomos siaurai (žr. 2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Švedija / MyTravel ir Komisija, C‑506/08 P, EU:C:2011:496, 75 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
60 Taigi atsisakymui suteikti galimybę susipažinti su prašomu atskleisti dokumentu pagrįsti iš principo nepakanka to, kad dokumentas yra susijęs su viena iš Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse minimų veiklų. Atitinkama institucija taip pat privalo paaiškinti, kaip susipažinimas su šiuo dokumentu galėtų konkrečiai ir realiai pakenkti pagal šiame straipsnyje numatytą išimtį saugomam interesui (2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Švedija ir Turco / Taryba, C‑39/05 P ir C‑52/05 P, EU:C:2008:374, 49 punktas ir 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, 64 punktas).
61 Teisingumo Teismas vis dėlto pripažino, kad atitinkama institucija gali remtis bendrosiomis prezumpcijomis, taikomomis kai kurių kategorijų dokumentams, nes prašymams atskleisti tokio paties pobūdžio dokumentus gali būti taikomi panašūs pagrindai (2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Švedija ir Turco / Taryba, C‑39/05 P ir C‑52/05 P, EU:C:2008:374, 50 punktas).
62 Konkrečiai dėl galimybės susipažinti su dokumentais, esančiais administracinėje byloje dėl SESV 101 straipsnio taikymo procedūros, Sąjungos teismas nusprendė, kad Komisija turi teisę, nenagrinėdama kiekvieno iš šių dokumentų konkrečiai ir individualiai, daryti prielaidą, jog juos atskleidus iš principo gali būti pakenkta inspekcijų ir tyrimų tikslų apsaugai ir šioje procedūroje dalyvaujančių ir tokiomis aplinkybėmis glaudžiai susijusių įmonių komercinių interesų apsaugai (žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, 79 ir 93 punktus ir 2013 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Nyderlandai / Komisija, T‑380/08, EU:T:2013:480, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
63 Tačiau tokios bendrosios prezumpcijos pripažinimas nepašalina galimybės įrodyti, kad prašomam atskleisti konkrečiam dokumentui ši prezumpcija netaikoma arba kad egzistuoja atitinkamo dokumento atskleidimą pateisinantis viršesnis visuomenės interesas, numatytas Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pabaigoje (žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, 100 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
64 Šiuo klausimu pirmiausia taip pat reikėtų pažymėti, kad nagrinėjamu atveju dokumentas, su kuriuo susipažinti nebuvo suteikta galimybė, yra Komisijos administracinės bylos dėl EIRD procedūros vidaus apyrašas, o ši procedūra yra procedūra dėl SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio taikymo.
65 Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad tuo metu, kai ieškovė pateikė paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais, EIRD procedūra dar nebuvo pasibaigusi (žr. 2, 8 ir 11 punktus).
66 Ginčijamas sprendimas iš tiesų buvo grindžiamas prezumpcija, kad, atskleidus bylos vidaus apyrašą, iš esmės būtų pakenkta tyrimų tikslams, saugomiems pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką (žr. 7 ir 11 punktus).
67 Būtent atsižvelgiant į šias pirmines pastabas reikia išnagrinėti ieškovės nurodytų argumentų pagrįstumą.
68 Pirmiausia reikia atmesti argumentą, kad bendroji konfidencialumo prezumpcija šiuo atveju netaikoma, nes paraiška pateikta dėl vienintelio dokumento.
69 Šiuo klausimu pažymėtina, kad bylai, kurioje Teismas pripažino bendrąją konfidencialumo prezumpciją administracinės bylos dėl SESV 101 straipsnio taikymo procedūros dokumentams, iš tiesų buvo būdinga tai, kad paraiška dėl galimybės susipažinti buvo pateikta ne dėl vieno dokumento, o dėl visų dokumentų rinkinio (šiuo klausimu žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, 69 punktą). Nemažoje dalyje bylų, kuriose jurisprudencija leido taikyti bendrąją konfidencialumo prezumpciją, taip pat buvo nagrinėjamos paraiškos dėl galimybės susipažinti su visų dokumentų rinkiniu (šiuo klausimu žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, 67 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
70 Tačiau, priešingai, nei teigia ieškovė, remdamasi 2015 m. liepos 7 d. Sprendimu Axa Versicherung / Komisija (T‑677/13, EU:T:2015:473), iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos nekyla išvada, kad bendroji atsisakymo suteikti galimybę susipažinti prezumpcija taikoma tik dėl paraiškos dėl galimybės susipažinti su visa bylos medžiaga, kaip Teismas pažymėjo 2016 m. liepos 14 d. Sprendimo Sea Handling / Komisija (C‑271/15 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2016:557) 41 punkte.
71 Be to, Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas jau yra leidę taikyti bendrąją konfidencialumo prezumpciją neatsižvelgiant į dokumentų, su kuriais prašoma leisti susipažinti, skaičių ir netgi tuomet, kai paraiška buvo pateikta dėl vienintelio dokumento (šiuo klausimu žr. 2016 m. liepos 14 d. Sprendimo Sea Handling / Komisija, C‑271/15 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2016:557, 41 punktą; 2014 m. rugsėjo 25 d. Sprendimo Spirlea / Komisija, T‑306/12, EU:T:2014:816, 74 ir 75 punktus ir 2013 m. spalio 25 d. Sprendimo Beninca / Komisija, T‑561/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:558, 1, 24 ir 32 punktus).
72 Būtent kokybinis kriterijus, t. y. aplinkybė, kad dokumentai yra susiję su ta pačia procedūra, o ne kiekybinis kriterijus, t. y. didesnis ar mažesnis skaičius dokumentų, dėl kurių pateikta paraiška suteikti galimybę susipažinti, lemia, ar bus taikoma bendroji atsisakymo suteikti galimybę susipažinti prezumpcija (šiuo klausimu žr. 2014 m. rugsėjo 25 d. Sprendimo Spirlea / Komisija, T‑306/12, EU:T:2014:816, 75 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
73 Tiesa, 70–72 punktuose paminėta jurisprudencija suformuota dėl galimybės susipažinti su kitokių procedūrų nei nagrinėjama šiuo atveju dokumentais. Vis dėlto iš šios jurisprudencijos kylantis principas, t. y. kad bendroji konfidencialumo prezumpcija gali būti taikoma neatsižvelgiant į dokumentų, su kuriais prašoma leisti susipažinti, skaičių ir netgi tuomet, kai paraiška buvo pateikta dėl vienintelio dokumento, pagal analogiją gali būti taikomas ir nagrinėjamu atveju.
74 Iš tiesų, neatsižvelgiant į dokumentų, su kuriais prašoma leisti susipažinti, skaičių, prieiga prie procedūros dėl SESV 101 straipsnio taikymo dokumentų negali būti suteikta nepaisant tų pačių griežtų informacijos, gautos arba parengtos per tokią procedūrą, tvarkymo taisyklių, numatytų reglamentuose Nr. 1/2003 ir Nr. 773/2004.
75 Antra, reikia atmesti ieškovės argumentą, kad vidaus bylos apyrašui dėl specifinio šio dokumento pobūdžio negali būti taikoma bendroji konfidencialumo prezumpcija.
76 Žinoma, bylos vidaus apyrašas yra dokumentas, pasižymintis specifinėmis ypatybėmis tuo aspektu, kad jis pats savaime neturi turinio, o tik apibendrina bylos medžiagos turinį. Tačiau, pirma, tai yra dokumentas, kuriame susisteminta atitinkamos procedūros bylos medžiaga ir kuris yra sudedamoji viso jai priklausančių dokumentų rinkinio dalis. Antra, tai yra dokumentas, kuriame parengtas visų byloje esančių dokumentų sąrašas, jie įvardyti ir identifikuoti. Trečia, kadangi bylos vidaus apyraše daroma nuoroda į kiekvieną bylos dokumentą, tai yra dokumentas, kuris atspindi visą bylos dokumentų rinkinį ir tam tikrą informaciją, susijusią su minėtų dokumentų turiniu. Ketvirta, kaip teigia Komisija, iš bylos vidaus apyrašo galima pamatyti visus veiksmus, kurių Komisija ėmėsi kartelių procedūroje. Taigi kartelių bylos vidaus apyraše gali būti reikšmingos ir svarbios informacijos apie bylos turinį.
77 Tai reiškia, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, paviešinus bylos vidaus apyraše esančius duomenis, kaip ir atskleidus pačius dokumentus, gali būti pakenkta interesams, saugomiems pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje ir trečioje įtraukose numatytas išimtis, tiek, kiek dėl to tretieji asmenys sužino jautrią komercinę informaciją arba informaciją apie vykstantį tyrimą. Be to, ieškovės argumentui, pagrįstam 2011 m. gruodžio 15 d. Sprendimu CDC Hydrogene Peroxide / Komisija (T‑437/08, EU:T:2011:752), negalima pritarti, nes šis sprendimas priimtas anksčiau už 2014 m. vasario 27 d. Sprendimą Komisija / EnBW (C‑365/12 P, EU:C:2014:112), kuriame pripažinta, kad bendroji konfidencialumo prezumpcija taikoma dokumentams, esantiems administracinėje byloje dėl SESV 101 straipsnio taikymo procedūros (žr. 62 punktą).
78 Taip pat reikia pažymėti, kad priežastys, dėl kurių Teisingumo Teismas 2014 m. vasario 27 d. Sprendime Komisija / EnBW (C‑365/12 P, EU:C:2014:112) pripažino šią bendrąją konfidencialumo prezumpciją, taikomos ir tokios bylos vidaus apyrašui.
79 Šiuo klausimu pirmiausia reikėtų priminti, kad Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, jog konkrečiai Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytos teisės susipažinti su dokumentais išimtys tuo atveju, kai dokumentai, su kuriais prašoma leisti susipažinti, patenka į konkrečią Sąjungos teisės sritį, kaip yra SESV 101 straipsnio taikymo procedūros atveju, negali būti aiškinamos neatsižvelgiant į specialias galimybę susipažinti su šiais dokumentais reglamentuojančias taisykles (šiuo klausimu žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, 83 punktą).
80 Toliau Teisingumo Teismas laikėsi nuomonės, kad SESV 101 straipsnio taikymo procedūroje tam tikros reglamentų Nr. 1/2003 ir Nr. 773/2004 nuostatos nustato minėtos procedūros dokumentų naudojimo ribas, nes jose numatyta, jog SESV 101 straipsnio taikymo procedūros šalys neturi neribotos teisės susipažinti su Komisijos bylos dokumentais, o tretieji asmenys, išskyrus skundo pateikėjus, vykstant tokiai procedūrai neturi jokios teisės susipažinti su Komisijos bylos dokumentais (šiuo klausimu žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, 86 ir 87 punktus).
81 Be to, Teisingumo Teismas manė, kad bendro pobūdžio prieiga pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 prie dokumentų, esančių byloje dėl SESV 101 straipsnio taikymo, galėtų kelti pavojų pusiausvyrai, kurią Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė užtikrinti priimdamas reglamentus Nr. 1/2003 ir Nr. 773/2004, tarp, viena vertus, atitinkamos įmonės pareigos pateikti Komisijai galbūt jautrią komercinę informaciją, kad ši galėtų įvertinti, ar egzistuoja kartelis ir ar jis suderinamas su minėtu straipsniu, ir, kita vertus, didesnės taip Komisijai pateiktos informacijos, susijusios su profesine ir verslo paslaptimi, apsaugos garantijos (šiuo klausimu žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, 90 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
82 Galiausiai Teisingumo Teismas pabrėžė, kad teisė susipažinti su administracine byla vykstant EB 101 straipsnio taikymo procedūrai ir teisė susipažinti su dokumentais pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 teisiškai, žinoma, skiriasi. Vis dėlto jos abi, Teisingumo Teismo nuomone, lemia funkciniu požiūriu panašias situacijas (šiuo klausimu žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, 89 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
83 Remiantis šia jurisprudencija darytina išvada, kad bendroji konfidencialumo prezumpcija, taikoma administracinėje byloje dėl SESV 101 straipsnio taikymo procedūros esantiems dokumentams, iš esmės paremta tokiu Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytų galimybės susipažinti su dokumentais išimčių aiškinimu, pagal kurį atsižvelgiama į griežtas informacijos, gautos arba parengtos per tokią procedūrą, tvarkymo taisykles, numatytas reglamentuose Nr. 1/2003 ir Nr. 773/2004.
84 Kitaip tariant, ši prezumpcija pagrįsta prielaida, kad vykstant aptariamai procedūrai taikoma speciali susipažinimo su minėtais dokumentais tvarka. Tokios tvarkos egzistavimas leidžia preziumuoti, kad tokių dokumentų atskleidimas gali iš esmės turėti neigiamą poveikį procedūra, su kuria jie susiję, siekiamam tikslui (šiuo klausimu žr. generalinio advokato P. Cruz Villalón išvados byloje Taryba / Access Info Europe, C‑280/11 P, EU:C:2013:325, 75 punktą).
85 Kaip tvirtina Komisija, aplinkybės, kad prašomi atskleisti dokumentai įeina į administracinę bylą dėl SESV 101 straipsnio taikymo procedūros, šiuo atveju pakanka tam, kad būtų galima pateisinti bendrosios su tokia procedūra susijusių dokumentų konfidencialumo prezumpcijos taikymą net ir neatsižvelgiant į dokumentų, dėl kurių pateikta paraiška, skaičių (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2016 m. liepos 14 d. Sprendimo Sea Handling / Komisija, C‑271/15 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2016:557, 41 punktą).
86 Taigi ginčijamame sprendime teisingai teigiama, kad bylos vidaus apyrašui galioja bendroji konfidencialumo prezumpcija, taikoma administracinėje byloje dėl SESV 101 straipsnio taikymo procedūros esantiems dokumentams.
87 Trečia, reikia atmesti ieškovės argumentą, kad nagrinėjamu atveju Komisija nenurodė priežasčių, dėl kurių prašomų dokumentų atskleidimas galėtų pakenkti interesams, saugomiems pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje ir trečioje įtraukose numatytas išimtis.
88 Kaip tvirtina Komisija, tokiu atveju, kai taikoma bendroji atsisakymo suteikti galimybę susipažinti prezumpcija, atitinkama institucija turi tik patikslinti, kokiais bendrojo pobūdžio pagrindais grindžia prezumpciją, kad atskleidus šiuos dokumentus būtų pakenkta vienam iš Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje įtvirtintomis išimtimis saugomų interesų, neprivalėdama konkrečiai įvertinti kiekvieno iš šių dokumentų turinio (šiuo klausimu žr. 2010 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Švedija ir kt. / API ir Komisija,C‑514/07 P, C‑528/07 P ir C‑532/07 P, EU:C:2010:541, 76 punktą).
89 Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ginčijamame sprendime aiškiai nurodyta, jog bendroji konfidencialumo prezumpcija, kuria remtasi, buvo grindžiama, pirma, per EIRD procedūrą atliekamų tyrimų tikslų apsauga remiantis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta išimtimi ir, antra, šio reglamento taisyklių aiškinimu atsižvelgiant į specialias taisykles, numatytas reglamentuose Nr. 1/2003 ir Nr. 773/2004. Be to, Komisija patikslino, kad bylos vidaus apyrašas buvo sudedamoji dalis administracinės bylos dėl EIRD procedūros, kuri dar nebuvo pasibaigusi, ir kad viešas prašomų dokumentų, įskaitant bylos vidaus apyrašą, atskleidimas gali pakenkti vykdomiems tyrimams ir pažeisti konfidencialumo taisykles, šalių, dėl kurių vyksta tyrimas, teises į gynybą ir komercinius interesus (žr. 7 ir 11 punktus).
90 Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamu sprendimu, grindžiamu prezumpcija, pagal kurią atskleidus bylos vidaus apyrašą iš esmės būtų pakenkta tyrimų tikslams, saugomiems pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatytą išimtį, nebuvo pažeistos šio straipsnio nuostatos.
91 Vadinasi, trečiojo, ketvirtojo ir devintojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl trečiojo, ketvirtojo ir devintojo pagrindo antros dalies, grindžiamos viršesnio viešojo intereso atskleisti prašomą dokumentą egzistavimu ir SESV 101 straipsnio pažeidimu
92 Nurodydama trečiojo, ketvirtojo ir devintojo pagrindo antrą dalį, ieškovė visų pirma iš esmės tvirtina, kad egzistuoja viršesnis viešasis interesas susipažinti su bylos vidaus apyrašu siekiant ištirti „galimybes pareikšti ieškinį dėl kartelio sukeltos žalos atlyginimo“. Viena vertus, yra viršesnis viešas interesas pareikšti ieškinius dėl kartelio sukeltos žalos atlyginimo, nes jais būtų sustiprintas „Sąjungos konkurencijos taisyklių veiksmingum[as]“ ir „taip prisidėt[a] prie veiksmingos konkurencijos Sąjungoje išlaikymo“. Kita vertus, jau vien tik susipažinusi su bylos vidaus apyrašu ieškovė galėtų susidaryti nuomonę dėl to, ar jame išvardyti dokumentai gali būti reikalingi galimam ieškiniui dėl žalos atlyginimo pagrįsti. Antra, ieškovė tvirtina, kad ginčijamu sprendimu buvo pažeistas SESV 101 straipsnis, nes nesuteikus galimybės susipažinti su bylos vidaus apyrašu jai buvo praktiškai kliudoma veiksmingai pasinaudoti pagal šį straipsnį jai priklausančia teise į žalos atlyginimą.
93 Komisija ginčija ieškovės argumentus.
94 Pirmiausia reikia priminti, kad, kaip matyti iš 63 punkte paminėtos jurisprudencijos, bendrosios konfidencialumo prezumpcijos pripažinimas nepašalina galimybės įrodyti, kad prašomam atskleisti konkrečiam dokumentui ši prezumpcija netaikoma arba kad egzistuoja atitinkamo dokumento atskleidimą pateisinantis viršesnis visuomenės interesas, numatytas Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pabaigoje.
95 Šiuo klausimu pažymėtina, kad bet kuris asmuo turi teisę reikalauti atlyginti žalą, kurią patyrė dėl SESV 101 straipsnio pažeidimo. Tokia teisė sustiprina Sąjungos konkurencijos taisyklių efektyvumą ir gali prisidėti prie veiksmingos konkurencijos Sąjungoje išlaikymo (žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, 104 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
96 Vis dėlto remiantis jurisprudencija, tas, kas tvirtina, kad egzistuoja viršesnis visuomenės interesas, turi konkrečiai nurodyti aplinkybes, pateisinančias atitinkamų dokumentų atskleidimą (šiuo klausimu žr. 2010 m. birželio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija / Technische Glaswerke Ilmenau, C‑139/07 P, EU:C:2010:376, 62 punktą). Be to, vien bendro pobūdžio samprotavimų negali pakakti siekiant įrodyti, kad viršesnis visuomenės interesas yra svaresnis už priežastis, pateisinančias atsisakymą atskleisti nagrinėjamus dokumentus (žr. 2014 m. rugsėjo 25 d. Sprendimo Spirlea / Komisija T‑669/11, EU:T:2014:814, 92 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
97 Visų pirma kiekvienas asmuo, kuris siekia, kad jam būtų atlyginta žala, patirta dėl SESV 101 straipsnio pažeidimo, privalo įrodyti, kodėl jam būtina susipažinti su vienu ar kitu Komisijos byloje esančiu dokumentu, kad kiekvienu konkrečiu atveju ji galėtų atskirai pasverti interesus, pagrindžiančius tokių dokumentų atskleidimą ir jų apsaugą, atsižvelgdama į visas svarbias bylos aplinkybes (žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, 107 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
98 Nesant tokios būtinybės, suinteresuotumas, kad būtų atlyginta dėl SESV 101 straipsnio pažeidimo patirta žala, negali būti laikomas viršesniu viešuoju interesu, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalį (žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, 108 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
99 Be to, interesas, siejamas vien su privačios įmonės dėl SESV 101 straipsnio pažeidimo patirta žala, negali būti laikomas „viešuoju“ (šiuo klausimu žr. 2016 m. liepos 14 d. Sprendimo Sea Handling / Komisija, C‑271/15 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2016:557, 97 ir 98 punktai ir 2014 m. kovo 20 d. Sprendimo Reagens / Komisija, T‑181/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:139, 142 punktas).
100 Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ginčijamame sprendime Komisija, viena vertus, laikėsi nuostatos, kad turi būti preziumuojama, jog bylos vidaus apyrašo atskleidimas gali pakenkti tyrimų apsaugai pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką. Kita vertus, Komisija nusprendė, kad joks viršesnis viešasis interesas, kaip tai suprantama šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies pabaigoje, nepateisina bylos vidaus apyrašo atskleidimo, nes šis interesas negali būti prilygintas ieškovės suinteresuotumui pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo (žr. 7 ir 11 punktus).
101 Ieškovės argumentai negali paneigti šios išvados.
102 Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovė nurodė tik tai, kad susipažinusi su bylos vidaus apyrašu ji būtų galėjusi „susidaryti nuomonę dėl to, ar jame išvardyti dokumentai gali būti reikalingi galimam ieškiniui dėl žalos atlyginimo pagrįsti“. Tačiau šio labai bendro pobūdžio argumento nepakanka norint įrodyti, kaip atsisakymas suteikti galimybę susipažinti su bylos vidaus apyrašu sukliudytų ieškovei veiksmingai pasinaudoti savo teise į žalos atlyginimą. Taigi ieškovė niekaip nepagrindė savo išvados, kad jai buvo būtina susipažinti su bylos vidaus apyrašu, kad galėtų pareikšti tokį ieškinį dėl žalos atlyginimo.
103 Šiomis aplinkybėmis suinteresuotumas, kad būtų atlyginta dėl SESV 101 straipsnio pažeidimo galimai patirta žala, negali būti laikomas viršesniu viešuoju interesu, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pabaigą.
104 Antra, kaip teigia Komisija, ginčijamu sprendimu negali būti pažeistas SESV 101 straipsnis, nes jis buvo grindžiamas ne šia nuostata, o Reglamento Nr. 1049/2001 nuostatomis.
105 Taigi ieškovė neįrodė nei to, kad dokumentas, kurį prašyta atskleisti, nepatenka į bendrosios konfidencialumo prezumpcijos taikymo sritį, nei to, kad egzistuoja šio dokumento atskleidimą pateisinantis viršesnis viešasis interesas.
106 Vadinasi, trečiojo, ketvirtojo ir devintojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti. Todėl reikia atmesti visą trečiąjį, ketvirtąjį ir devintąjį pagrindus.
Dėl septintojo ir aštuntojo pagrindų, grindžiamų pagrindinės teisės susipažinti su dokumentais ir proporcingumo principo pažeidimu
107 Ieškovė teigia, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytos išimtys šiuo atveju netaikomos ir todėl ginčijamu sprendimu buvo pažeista ESS 6 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su Pagrindinių teisių chartijos 42 straipsniu, SESV 15 straipsnio 3 dalimi ir Reglamento Nr. 1049/2001 2 straipsnio 1 dalimi, numatyta pagrindinė teisė susipažinti su dokumentais. Be to, ji tvirtina, kad buvo pažeistos pagrindinės teisės susipažinti su dokumentais ir proporcingumo principo nuostatos, nes Komisija nesuteikė galimybės susipažinti netgi su dalimi bylos vidaus apyrašo, dėl kurio nebuvo pateikta jokio prašymo užtikrinti konfidencialumą.
108 Komisija ginčija ieškovės argumentus.
109 Dėl tariamo pagrindinės teisės susipažinti su dokumentais pažeidimo pakanka pažymėti, kad, kaip jau buvo nurodyta 57 ir 58 punktuose, šiai teisei taikomi tam tikri apribojimai, grindžiami viešojo arba privačiojo intereso pagrindais, kaip matyti visų pirma iš Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytos išimčių sistemos. Šiuo atveju, kaip matyti iš 90 punkto, galimybei susipažinti su prašomais dokumentais taikomi apribojimai, pagrįsti viešojo intereso pagrindais, ir galioja bendroji konfidencialumo prezumpcija, pagrįsta, be kita ko, Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta išimtimi.
110 Dėl argumento, siejamo su proporcingumo principo pažeidimu, kylančiu dėl atsisakymo leisti susipažinti su dalimi prašomų dokumentų, pakanka priminti, kad dokumentams, kurie yra sudedamoji EIRD bylos dalis, negalioja pareiga visiškai arba iš dalies atskleisti jų turinį, nes jiems taikoma 78 punkte nurodyta bendroji konfidencialumo prezumpcija (šiuo klausimu žr. 2012 m. birželio 28 d. Sprendimo Komisija / Éditions Odile Jacob, C‑404/10 P, EU:C:2012:393, 133 punktą ir 2016 m. liepos 14 d. Sprendimo Sea Handling / Komisija, C‑271/15 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2016:557, 63 punktą).
111 Vadinasi, ginčijamo sprendimo negalima vertinti kaip priimto pažeidžiant pagrindinę teisę susipažinti su dokumentais ir proporcingumo principą.
112 Todėl septintąjį ir aštuntąjį pagrindus reikia atmesti kaip nepagrįstus.
Dėl penktojo ir šeštojo pagrindų, grindžiamų Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies pažeidimu
113 Nurodydama penktąjį ir šeštąjį pagrindus ieškovė iš esmės tvirtina, kad bylos vidaus apyrašas nėra dokumentas, kuriam skirtos Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies pirmoje ir antroje pastraipose numatytos išimtys, todėl ginčijamu sprendimu buvo pažeistos šios išimčių taikymo taisyklės.
114 Komisija ginčija ieškovės argumentus.
115 Šiuo klausimu pirmiausia pakanka konstatuoti, kad ginčijamas sprendimas nebuvo grindžiamas Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje numatyta išimtimi. Todėl ieškovės argumentas dėl šios nuostatos pažeidimo yra netinkamas.
116 Antra, kaip tvirtintina Komisija, ieškovė tik nurodo, kad nagrinėjamam dokumentui netaikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje numatyta išimtis, tačiau šio teiginio niekaip nepatikslina. Iš tiesų, ieškovė neparodo, kodėl bylos vidaus apyrašas negali būti laikomas „institucijos parengt[u] dokument[u], skirt[u] vidaus naudojimui“.
117 Bet kuriuo atveju taikant Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalyje numatytas išimtis Komisijos galimai padarytos teisės ar vertinimo klaidos nagrinėjamoje byloje neturi jokio poveikio ginčijamo sprendimo teisėtumui, nes pripažinta, kad Komisija teisingai preziumavo, jog bylos vidaus apyrašui galioja šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta išimtis.
118 Vadinasi, bet kuriuo atveju ginčijamo sprendimo negalima vertinti kaip priimto pažeidžiant Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalį.
119 Todėl penktąjį pagrindą reikia atmesti kaip netinkamą, o šeštąjį – kaip nepagrįstą.
120 Iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškinį reikia atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
121 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Pagal šio reglamento 137 straipsnį, jeigu nėra pagrindo priimti sprendimo, Bendrasis Teismas išlaidų klausimą sprendžia savo nuožiūra.
122 Šioje byloje nėra pagrindo iš dalies priimti sprendimo dėl to, kad Komisija savo interneto svetainėje paskelbė preliminarią nekonfidencialią EIRD sprendimo versiją po to, kai buvo pareikštas ieškinys. Tačiau šis paskelbimas yra ne atsakymas į ieškovės paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais, o Komisijai Reglamento Nr. 1/2003 30 straipsnyje nustatytos pareigos paskelbti įvykdymas. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčijamo sprendimo priėmimo momentu šios nekonfidencialios EIRD sprendimo versijos vis dar nebuvo.
123 Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad prašymas konstatuoti neveikimą buvo atmestas kaip nepriimtinas ir kad likę ieškovės reikalavimai dėl panaikinimo nebuvo patenkinti, ieškovė turi padengti savo ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, dėl kurių sprendimas buvo atidėtas 16 ir 24 punktuose minėtomis nutartimis, pagal Komisijos pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Edeka-Handelsgesellschaft Hessenring mbH padengia bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbtas 2018 m. vasario 5 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.