TEISINGUMO TEISMO (didžioji kolegija) SPRENDIMAS

2018 m. balandžio 17 d.(*)

„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Aplinka – Direktyva 92/43/EEB – Natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsauga – 6 straipsnio 1 ir 3 dalys – 12 straipsnio 1 dalis – Direktyva 2009/147/EB – Laukinių paukščių apsauga – 4 ir 5 straipsniai – Teritorija Natura 2000 Puszcza Białowieska – Miškų tvarkymo plano pakeitimas – Eksploatuotinos medienos kiekio padidinimas – Planas ar projektas, kurie tiesiogiai nebūtini teritorijai tvarkyti, bet gali ją reikšmingai paveikti – Tinkamas poveikio teritorijai vertinimas – Pavojus teritorijos vientisumui – Veiksmingas apsaugos priemonių įgyvendinimas – Poveikis saugomų rūšių perėjimo ir poilsio vietoms“

Byloje C‑441/17

dėl 2017 m. liepos 20 d. pagal SESV 258 straipsnį pareikšto ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo

Europos Komisija, atstovaujama C. Hermes, H. Krämer, K. Herrmann ir E. Kružíková,

ieškovė,

prieš

Lenkijos Respubliką, atstovaujamą aplinkos ministro J. Szyszko, B. Majczyna ir D. Krawczyk, padedamų eksperto K. Tomaszewski,

atsakovę,

TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija)

kurį sudaro pirmininkas K. Lenaerts, pirmininko pavaduotojas A. Tizzano, kolegijų pirmininkai M. Ilešič, L. Bay Larsen, T. von Danwitz, J. Malenovský ir E. Levits, teisėjai A. Borg Barthet, J.-C. Bonichot, A. Arabadjiev, S. Rodin, F. Biltgen, K. Jürimäe, C. Lycourgos ir E. Regan (pranešėjas),

generalinis advokatas Y. Bot,

posėdžio sekretorius M. Aleksejev, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2017 m. gruodžio 12 d. posėdžiui,

susipažinęs su 2018 m. vasario 20 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Ieškiniu Europos Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad Lenkijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų:

–        pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 102), iš dalies pakeistos 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL L 158, 2013, p. 193) (toliau – Buveinių direktyva), 6 straipsnio 3 dalį tiek, kiek patvirtino miškų tvarkymo plano priedą, susijusį su Belovežo girios rajonu, neįsitikinusi, kad šis priedas nekelia pavojaus Bendrijos svarbos teritorijos (toliau – BST) ir specialios apsaugos teritorijos (toliau – SAT) PLC200004 Puszcza Białowieska (toliau – teritorija Natura 2000Puszcza Białowieska) vientisumui,

–        pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 1 dalį ir 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010, p. 7), iš dalies pakeistos Direktyva 2013/17 (toliau – Paukščių direktyva), 4 straipsnio 1 ir 2 dalis tiek, kiek nenustatė būtinų apsaugos priemonių, kurios atitiktų į Buveinių direktyvos I priedą įtrauktiems natūralių buveinių tipams ir į šios direktyvos II priedą įtrauktoms rūšims, taip pat į Paukščių direktyvos I priedą įtrauktoms paukščių rūšims ir šiame priede nenurodytoms nuolat aptinkamoms migruojančioms rūšims, kurioms buvo įsteigta BST ir SAT teritorijoje Natura 2000Puszcza Białowieska, keliamus ekologinius reikalavimus,

–        pagal Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a ir d punktus tiek, kiek neužtikrino griežtos minėtos direktyvos IV priede numatytų vabalų saprofitų rūšių (šviesiųjų blizgiavabalių (Buprestis splendens), purpurinių plokščiavabalių (Cucujus cinnaberinus), raudonkrūčių niūravabalių (Phryganophilus ruficollis) ir eglinių pūzravabalių (Pytho kolwensis)) apsaugos, t. y. neužtikrino, kad būtų uždrausta juos tyčia žudyti, trikdyti ir pažeisti ar naikinti jų perėjimo vietas Belovežo girios rajone, ir

–        pagal Paukščių direktyvos 5 straipsnio b ir d punktus tiek, kiek neužtikrino šios direktyvos 1 straipsnyje nurodytų paukščių rūšių, visų pirma paprastųjų žvirblinių pelėdų (Glaucidium passerinum), paprastųjų lutučių (Aegolius funereus), baltanugarių margųjų genių (Dendrocopos leucotos) ir tripirščių genių (Picoides tridactylus), apsaugos, t. y. neužtikrino, kad šių rūšių paukščiai nebūtų žudomi ar trikdomi perėjimo ir jauniklių auginimo metu ir kad jų lizdai ir kiaušiniai nebūtų tyčia sunaikinti, pažeisti arba pašalinti Belovežo girios rajone.

I.      Teisinis pagrindas

A.      Buveinių direktyva

2        Buveinių direktyvos 1 straipsnyje numatyta:

„Šioje direktyvoje:

a)      apsauga reiškia visumą priemonių, reikalingų palaikyti ar atstatyti [atkurti] natūralias buveines ir laukinių faunos ir floros rūšių populiacijas iki palankios būklės, kaip apibrėžta e ir i punktuose;

<…>

c)      Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai reiškia tokius buveinių tipus, kurie 2 straipsnyje nurodytoje teritorijoje:

i)      gali išnykti savo natūralaus paplitimo areale;

arba

ii)      yra paplitę nedideliame areale dėl jų regresijos arba dėl jiems būdingo riboto paplitimo arealo;

arba

iii)      yra išskirtiniai pavyzdžiai, nes turi vieno ar kelių iš 9 biogeografinių regionų (alpinio, atlantinio, Juodosios jūros, borealinio, kontinentinio, Makaronezijos, Viduržemio jūros, panoninio ir stepinio) tipinius bruožus.

Tokie buveinių tipai yra arba gali būti įrašyti į I priedą;

d)      prioritetiniai natūralių buveinių tipai reiškia natūralių buveinių tipus, kuriems gresia išnykimo pavojus, kurie yra aptinkami 2 straipsnyje nurodytoje teritorijoje ir už kurių apsaugą Bendrija yra ypač atsakinga, atsižvelgiant į jų natūralaus paplitimo arealo dalį, patenkančią į 2 straipsnyje nurodytą teritoriją; I priede šie prioritetiniai natūralių buveinių tipai yra pažymėti žvaigždute (*);

e)      natūralios buveinės apsaugos būklė reiškia poveikių natūraliai buveinei ir joms tipiškoms rūšims visumą, kuri gali turėti ilgalaikį poveikį jų natūraliam paplitimui, struktūrai ir funkcijoms bei joms tipiškų rūšių ilgalaikiam išlikimui 2 straipsnyje nurodytoje teritorijoje.

Natūralios buveinės apsaugos būklė laikoma „gera“, kai:

–        jos natūralus paplitimo arealas ir jos padengiami plotai tame areale yra stabilūs arba didėja, ir

–        egzistuoja ir tikėtina, kad ateityje neišnyks jos ilgalaikiam palaikymui būtina specifinė struktūra ir funkcijos, ir

–        jai tipiškų rūšių apsaugos būklė yra gera pagal i punkte pateiktą apibrėžimą;

<…>

g)      Bendrijos svarbos rūšys – tai 2 straipsnyje apibrėžtoje teritorijoje egzistuojančios rūšys, kurios:

i)      yra nykstančios <…>

ii)      yra pažeidžiamos, t. y. manoma, kad netolimoje ateityje jos gali būti perkeltos į nykstančiųjų kategoriją, jei ir toliau veiks tai lemiantys veiksniai;

iii)      yra retos, t. y. rūšys, kurių mažos populiacijos šiuo metu nėra nykstančios ar pažeidžiamos, bet yra pavojus, kad jos gali tokiomis tapti; rūšys gyvena mažose geografinėse teritorijose arba yra retai išsidėsčiusios didesnėje teritorijoje;

iv)      yra endeminės ir reikalauja išskirtinio dėmesio dėl specifinio jų natūralios buveinės pobūdžio ir (arba) dėl jų naudojimo galimo poveikio jų buveinei ir (arba) jų apsaugos būklei.

Tokios rūšys yra arba gali būti įtrauktos į II ir (arba) IV ar V priedus;

h)      prioritetinės rūšys reiškia g punkto i papunktyje nurodytas rūšis, už kurių apsaugą Bendrija yra ypač atsakinga, atsižvelgiant į jų natūralaus paplitimo arealo dalį, patenkančią į 2 straipsnyje nurodytą teritoriją; šios prioritetinės rūšys II priede yra pažymėtos žvaigždute (*);

i)      rūšies apsaugos būklė reiškia atitinkamą rūšį veikiančių poveikių visumą, kuri gali turėti ilgalaikį poveikį jos populiacijos paplitimui ir gausumui 2 straipsnyje nurodytoje teritorijoje.

Rūšies apsaugos būklė laikoma „palankia“, kai:

–        atitinkamos rūšies populiacijos pokyčių duomenys rodo, kad ji pati pajėgi ilgą laiką išlikti kaip gyvybingas jos natūraliosios buveinės komponentas, ir

–        rūšies natūralaus paplitimo arealas nemažėja ir nėra tikėtina, kad bus sumažintas ateityje, ir

–        yra ir tikriausiai bus pakankamai didelė buveinė, kurioje jos populiacija galės išlikti ilgą laiką;

j)      teritorija reiškia geografiškai apibrėžtą plotą, kurio ribos yra aiškiai nustatytos;

k)      [BST] reiškia teritoriją, kuri biogeografiniame regione ar regionuose, kuriems ji priklauso, yra svarbi tuo, kad padeda išlaikyti ar atstatyti [atkurti] I priede nurodyto natūralių buveinių tipo ar į II priedą įrašytos rūšies palankią apsaugos būklę, bei taip pat gali būti svarbi 3 straipsnyje nurodyto Natura 2000 tinklo vientisumui ir (arba) yra svarbi palaikant biologinę įvairovę atitinkamame biogeografiniame regione ar regionuose.

Dideliuose plotuose paplitusių gyvūnų rūšių atveju Bendrijos svarbos teritorijos atitinka šių rūšių natūralaus paplitimo areale esančias vietas, kuriose yra jų gyvenimui ir dauginimuisi būtini fiziniai ar biologiniai veiksniai;

l)      speciali saugoma teritorija – tai [BST], kurią valstybės narės įsteigė įstatymu, administraciniu aktu ir (arba) sutartimi ir kurioje yra taikomos būtinos apsaugos priemonės, skirtos palaikyti ar atstatyti [atkurti] natūralių buveinių ir (ar) rūšių, kurioms teritorija yra įsteigta, palankią apsaugos būklę bei populiacijas;

<…>“

3        Minėtos direktyvos 2 straipsnis suformuluotas taip:

„1.      Šios direktyvos tikslas – padėti užtikrinti biologinę įvairovę, apsaugant natūralias buveines ir laukinę fauną bei florą europinėje valstybių narių, kurioms taikoma Sutartis, teritorijoje.

2.      Priemonės, kurių imamasi pagal šią direktyvą, turi palaikyti ar atstatyti [atkurti] palankią Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros rūšių apsaugos būklę.

<…>“

4        Buveinių direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Natura 2000 pavadinimu kuriamas vieningas specialių saugomų teritorijų Europos ekologinis tinklas. Šis tinklas, sudarytas iš teritorijų, kuriose yra į I priedą įrašyti natūralių buveinių tipai ir į II priedą įrašytų rūšių buveinės, sudaro galimybę palaikyti, o kur reikia ir atstatyti [atkurti] iki geros apsaugos būklės natūralių buveinių tipus ir rūšių buveines jų natūraliame paplitimo areale.

Į Natura 2000 tinklą įeina [SAT], kurias valstybės narės klasifikuoja pagal [1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvą 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 103, 1979, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 1 t., p. 98)].“

5        Buveinių direktyvos 4 straipsnyje nustatyta:

„1.      Remdamasi III priede (1 etapas) išdėstytais kriterijais ir atitinkama moksline informacija, kiekviena valstybė narė siūlo teritorijų sąrašą, nurodydama, kurie jos teritorijoje vietiniai I priedo natūralių buveinių tipai ir kurios II priedo rūšys aptinkamos tose teritorijose. Dideliuose arealuose paplitusių gyvūnų rūšių atveju tokios teritorijos atitinka šių rūšių natūralaus paplitimo areale esančias vietas, kuriose egzistuoja jų gyvenimui ir veisimuisi svarbūs fiziniai ar biologiniai veiksniai. Dideliuose arealuose paplitusių vandens gyvūnų rūšių atveju tokios teritorijos siūlomos tik ten, kur yra aiškiai identifikuojamas plotas, kuriame yra jų gyvybei ir veisimuisi būtini fiziniai ir biologiniai veiksniai. Prireikus valstybės narės siūlo pakoreguoti sąrašą atsižvelgiant į 11 straipsnyje nurodytų stebėjimų rezultatus.

Per trejus metus nuo šios direktyvos paskelbimo sąrašas kartu su informacija apie kiekvieną teritoriją perduodamas Komisijai. Tokią informaciją sudaro teritorijos žemėlapis, jos pavadinimas, lokalizacija, plotas ir duomenys, gauti taikant III priede (1 etapas) nurodytus kriterijus; ji pateikiama Komisijos nustatyta forma, 21 straipsnyje nurodyta tvarka.

2.      Remdamasi III priede (2 etapas) nustatytais kriterijais, kiekvienam iš devynių 1 straipsnio c punkto iii papunktyje nurodytų biogeografinių regionų ir visai 2 straipsnio 1 dalyje nurodytai teritorijai Komisija, susitarusi su kiekviena valstybe nare pagal jų pateiktus sąrašus sudaro [BST] sąrašo projektą, paremtą valstybių narių sąrašais, nurodančiais tas teritorijas, kuriose yra vienas ar daugiau natūralių buveinių tipų ar prioritetinių rūšių.

<…>

Atrinktų [BST] sąrašą, nurodant teritorijas, kuriose yra vienas ar daugiau prioritetinių natūralių buveinių tipų ar prioritetinių rūšių, Komisija tvirtina 21 straipsnyje nustatyta tvarka.

<…>

4.      Jei, laikantis 2 dalyje nustatytos tvarkos, yra patvirtinama [BST], atitinkama valstybė narė turi kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per šešerius metus, toje teritorijoje įsteigia specialią saugomą teritoriją, nustatydama prioritetus, atsižvelgdama į teritorijos svarbą palaikant ar atstatant I priede išvardytų natūralių buveinių tipų arba II priede išvardytų rūšių palankią apsaugos būklę bei užtikrinant Natura 2000 tinklo vientisumą, taip pat atsižvelgdama į toms vietovėms gresiantį degradavimą ar sunaikinimą.

5.      Teritoriją įtraukus į 2 dalies trečiojoje pastraipoje minimą sąrašą, jai pradedamos taikyti 6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys.“

6        Šios direktyvos 6 straipsnyje nustatyta:

„1.      Specialioms saugomoms teritorijoms valstybės narės nustato būtinas apsaugos priemones, tarp jų, jei reikia, atitinkamus tvarkymo planus, parengtus specialiai šioms teritorijoms ar integruotus į kitus plėtros planus, ir atitinkamas įstatymais nustatytas, administracines arba sutartyje numatytas priemones, kurios atitinka teritorijoje esančių į I priedą įtrauktų natūralių buveinių tipų ir į II priedą įtrauktų rūšių ekologinius reikalavimus.

<…>

3.      Bet kokiems planams ir projektams, tiesiogiai nesusijusiems arba nebūtiniems teritorijos tvarkymui, bet galintiems ją reikšmingai paveikti individualiai arba kartu su kitais planais arba projektais, turi būti atliekamas jų galimo poveikio teritorijai įvertinimas. Atsižvelgiant į poveikio teritorijai įvertinimo išvadas ir remiantis 4 dalies nuostatomis, kompetentingos nacionalinės institucijos pritaria planui ar projektui tik įsitikinusios, kad jis neigiamai nepaveiks nagrinėjamos teritorijos vientisum[o] ir, jei reikia, išsiaiškinusios plačiosios visuomenės nuomonę.

4.      Jei, nepaisant poveikio teritorijai neigiamo įvertinimo ir nesant kitų alternatyvių sprendimų, šis planas ar projektas vis dėlto privalo būti įgyvendintas dėl įpareigojančių priežasčių, tarp jų ir socialinio ar ekonominio pobūdžio, neatsižvelgti į visuomenės interesus, valstybė narė imasi visų kompensacinių priemonių, būtinų bendram Natura 2000 vientisumui apsaugoti. Apie patvirtintas kompensacines priemones ji praneša Komisijai.

<…>“

7        Minėtos direktyvos 7 straipsnyje nustatyta:

„Šios direktyvos 6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyti įpareigojimai pakeičia bet kuriuos Direktyvos [79/409] 4 straipsnio 4 dalies pirmame sakinyje nustatytus įpareigojimus teritorijoms, atrinktoms pagal 4 straipsnio 1 dalį arba panašiai pripažintoms pagal jos 4 straipsnio 2 dalį, nuo šios direktyvos įgyvendinimo datos arba nuo valstybės narės atlikto atrinkimo arba pripažinimo datos pagal Direktyvą [79/409], jei pastaroji data yra vėlesnė.“

8        Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„1.      Valstybės narės imasi reikiamų priemonių sukurti į IV priedo a dalį įrašytų gyvūnų rūšių griežtos apsaugos jų paplitimo areale sistemą, draudžiančią:

a)      bet kokia forma tyčia gaudyti ar žudyti šių rūšių individus gamtoje;

<…>

d)      pažeisti ar naikinti perėjimo ar poilsio vietas.“

9        Buveinių direktyvos I priedo „Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai, kurių apsaugai būtina steigti specialias saugomas teritorijas“9 dalyje„Natūralūs (beveik natūralūs) miškai, kuriuos sudaro vietinių rūšių aukštaūgiai medžiai. Miškuose yra jiems būdingas pomiškis ir jie atitinka šiuos kriterijus: reti arba likutiniai ir (arba) juose glaudžiasi Bendrijai svarbių rūšių organizmai“ ir 91 punkte „Temperatinės Europos miškai“ nurodyti subkontinentiniai ąžuolų ir skroblų miškai (Galio-Carpinetum, kodas Natura 2000 9170), taip pat pelkiniai miškai (kodas Natura 2000 91D0), aliuviniai miškai su gluosniais, tuopomis, alksniais ir uosiais [aliuviniai miškai su Alnus glutinosa ir Fraxinus excelsior (Alno-Padion, Alnion incanae, Salicion albae), kodas Natura 2000 91E0]; paskutiniai du miškų tipai nustatyti kaip prioritetiniai buveinių tipai.

10      Šios direktyvos II priedo „Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšys, kurių apsaugai reikalingas specialių saugomų teritorijų steigimas“ a punkte „Gyvūnai“ nurodomi, be kita ko, „Bestuburiai“; tarp jų „Insecta“ rūšių sąraše nurodomi Coleoptera vabzdžiai, tarp kurių visų pirma minimiŠneiderio kirmvabaliai (Boros schneideri), šviesieji blizgiavabaliai (Buprestis splendens), purpuriniai plokščiavabaliai (Cucujus cinnaberinus), niūraspalviai auksavabaliai (Osmoderma eremita) ir raudonkrūčiai niūravabaliai (Phryganophilus ruficollis), patikslinant, kad šios dvi rūšys yra prioritetinės, taip pat nurodyti egliniai pūzravabaliai (Pytho kolwensis) ir vagotieji raukšliai (Rhysodes sulcatus).

11      Minėtos direktyvos IV priede „Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšys, kurias būtina griežtai saugoti“ a punkte taip pat nurodomi „Gyvūnai“, be kita ko, „Bestuburiai“, tarp kurių „Insecta“ rūšių sąraše nurodyti ankstesniame punkte minėti Coleoptera vabzdžiai, išskyrus Šneiderio kirmvabalius (Boros schneideri) ir vagotuosius raukšlius (Rhysodes sulcatus).

B.      Paukščių direktyva

12      Paukščių direktyvos 1 straipsnyje nustatyta:

„1.      Šia direktyva siekiama apsaugoti visų rūšių laukinius paukščius, natūraliai paplitusius valstybių narių Europinėje teritorijoje, kuriai taikoma Sutartis. Ji apima šių rūšių apsaugą, tvarkymą ir kontrolę ir nustato jų naudojimo taisykles.

2.      Ši direktyva taikoma paukščiams, jų kiaušiniams, lizdams ir buveinėms.“

13      Šios direktyvos 4 straipsnyje numatyta:

„1.      Siekiant užtikrinti, kad I priede minimos rūšys savo paplitimo areale išliktų ir veistųsi, jų buveinėms taikomos specialios apsaugos priemonės.

Todėl būtina atsižvelgti į:

a)      rūšis, kurioms gresia pavojus išnykti;

b)      rūšis, kurioms gali pakenkti tam tikri jų buveinių pokyčiai;

c)      rūšis, kurios laikomos retomis dėl jų mažų populiacijų ar riboto paplitimo arealo;

d)      kitas rūšis, kurioms dėl specifinio jų buveinių pobūdžio reikia išskirtinio dėmesio.

Vertinant visada remiamasi populiacijų gausumo tendencijomis ir pokyčiais.

Atsižvelgdamos į šių rūšių apsaugos reikalavimus geografiniame jūros ir sausumos plote, kuriame taikoma ši direktyva, šių rūšių apsaugai valstybės narės įsteigia kiekiu ir dydžiu tinkamiausias [SAT].

2.      Valstybės narės panašias priemones taiko nuolatos aptinkamoms I priede nenurodytoms migruojančioms rūšims, atsižvelgiant į jų apsaugos poreikį geografiniame jūros ir sausumos plote, kuriame taikoma ši direktyva, jų veisimosi, šėrimosi ir žiemojimo bei poilsio teritorijų, esančių jų migracijos kelyje, atžvilgiu. <…>

<…>

4.      1 ir 2 dalyse nurodytose apsaugos teritorijose valstybės narės imasi atitinkamų priemonių, kad būtų išvengta buveinių taršos ar pažeidimo, arba bet kokio paukščių trikdymo, jei tai galėtų būti reikšminga atsižvelgiant į šio straipsnio tikslus. <…>“

14      Minėtos direktyvos 5 straipsnyje nustatyta:

„Nepažeisdamos 7 ir 9 straipsnių valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad sukurtų bendrą apsaugos sistemą visoms 1 straipsnyje nurodytoms paukščių rūšims, ypač uždrausdamos:

<…>

b)      tyčinį jų lizdų ir kiaušinių naikinimą arba pažeidimą, arba jų lizdų pašalinimą;

<…>

d)      tyčinį paukščių trikdymą, ypač jų perėjimo ir jauniklių auginimo metu, jei toks trikdymas galėtų turėti reikšmės šios direktyvos tikslams.“

<…>“

15      Tarp įvairių Paukščių direktyvos I priede nurodytų rūšių minimi vakariniai vapsvaėdžiai (Pernis apivorus), paprastosios žvirblinės pelėdos (Glaucidium passerinum), paprastosios lututės (Aegolius funereus), baltanugariai margieji geniai (Dendrocopos leucotos), tripirščiai geniai (Picoides tridactylus), mažosios margosios musinukės (Ficedula parva) ir baltakaklės margosios musinukės (Ficedula albicollis).

II.    Faktinės bylos aplinkybės

16      2007 m. lapkričio 13 d. Sprendimu 2008/25/EB, pagal Buveinių direktyvą patvirtinančiu pirmąjį atnaujintą žemyninio biogeografinio regiono Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą (OL L 12, 2008, p. 383), pasiūlius valstybėms narėms, Komisija, remdamasi Buveinių direktyvos 4 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa, patvirtino teritorijos Natura 2000 Puszcza Białowieska, kaip BST, įsteigimą dėl natūralių kai kurių gyvūnų ir paukščių rūšių buveinių buvimo; šią teritoriją vėliau susijusi valstybė narė turėjo patvirtinti kaip specialią saugomą teritoriją remiantis šios direktyvos 4 straipsnio 4 dalimi ir 6 straipsnio 1 dalimi. Ši teritorija, sukurta dešimčiai natūralių buveinių ir 55 augalų bei gyvūnų rūšims apsaugoti, yra ir paukščių SAT, nustatyta remiantis Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Pagal Buveinių direktyvos 3 straipsnio 1 dalį minėta teritorija, kaip speciali saugoma teritorija ir kaip SAT, priskirtina tinklui Natura 2000.

17      Komisijos teigimu, teritorija Natura 2000 Puszcza Białowieska yra vienas iš labiausiai saugomų natūralių Europos miškų, kuriame yra didelis sudžiūvusios medienos ir senų medžių, būtent šimtamečių medžių, skaičius. Jos teritorijoje yra labai gerai išsaugotų natūralių buveinių, apibrėžiamų kaip „prioritetinės“, kaip tai suprantama pagal Buveinių direktyvos I priedą, pavyzdžiui, buveinės 91D0 (pelkiniai miškai) ir 91E0 (aliuviniai miškai su gluosniais, tuopomis, alksniais ar uosiais), taip pat kitų Bendrijos svarbos buveinių, visų pirma buveinė 9170 (subkontinentiniai ąžuolų ir skroblų miškai).

18      Neginčijama, kad dėl didelio nunykusių medžių kiekio teritorijoje Natura 2000 Puszcza Białowieska yra daug vabalų saprofitų rūšių, kaip antai Šneiderio kirmvabalių (Boros schneideri) ir vagotųjų raukšlių (Rhysodes sulcatus), įtrauktų į Buveinių direktyvos II priedą; taip pat į šios direktyvos IV priedo a punktą įtrauktų vabalų saprofitų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, pvz., šviesiųjų blizgiavabalių (Buprestis splendens), purpurinių plokščiavabalių (Cucujus cinnaberinus), raudonkrūčių niūravabalių (Phryganophilus ruficollis) ir eglinių pūzravabalių (Pytho kolwensis). Taip pat yra paukščių rūšių, nurodytų Paukščių direktyvos I priede, kurių buveinę sudaro nykstančios ir nunykusios eglės, įskaitant žievėgraužių tipografų (Ips typographus) kolonizuotas egles, visų pirma vakarinių vapsvaėdžių, paprastųjų žvirblinių pelėdų, paprastųjų lutučių, baltanugarių margųjų genių, tripirščių genių, mažųjų margųjų musinukių, baltakaklių margųjų musinukių, taip pat paprastųjų uldukų (Columba oenas), kuriems, kaip migruojančiai rūšiai, taikoma Paukščių direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta apsauga.

19      Atsižvelgiant į Puszcza Białowieska (toliau – Belovežo giria) natūraliąją vertę, ji taip pat įtraukta į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (Unesco) Pasaulinio paveldo sąrašą.

20      Teritoriją Natura 2000 Puszcza Białowieska, kuri apima 63 147 hektarus, prižiūri du skirtingi subjektai. Vienas iš jų atsakingas už Belovežo girios nacionalinio parko (Białowieski Park Narodowy, Lenkija), t. y. 17 % viso šios teritorijos ploto – maždaug 10 517 hektarų, valdymą. Antroji valdžios institucija Lasy Państwowet (Miškų tarnyba, Lenkija) valdo 52 646,88 hektaro teritoriją, kurią sudaro trys miškų rajonai, t. y. Belovežo (12 586,48 hektaro), Browsk (20 419,78 hektaro) ir Hainuvkos (19 640,62 hektaro). Belovežo girios rajonas sudaro maždaug 20 % viso teritorijos Natura 2000 Puszcza Białowieska ploto, o tai lygu nacionalinio parko plotui, kuris sudaro maždaug 24 % visų trijų miško rajonų bendro ploto.

21      2012 m. gegužės 17 d. Minister Środowiska (aplinkos apsaugos ministras, Lenkija) išleido rekomendaciją dėl tvarkymo priemonių netaikymo senesniuose nei 100 metų medynuose.

22      2012 m. spalio 9 d. aplinkos apsaugos ministras, atsižvelgdamas į Komisijos 2011 m. birželio mėn. pradėtą tyrimą ES Pilot dėl galimo pažeidimo (byla ES Pilot 2210/11/ENVI), priėmė su 2012–2021 m. laikotarpiu susijusį Plan Urządzenia Lasu (miško tvarkymo planą) dėl trijų Belovežo, Browsk ir Hainuvkos miško rajonų; jame buvo pateiktos poveikio aplinkai prognozės (toliau – 2012 m. MTP).

23      2012 m. MTP iš šių miško rajonų leidžiamas išvežti medienos kiekis sumažintas maždaug 470 000 m³ per dešimt metų, palyginti su 2003–2012 m. išvežtu 1 500 000 m³ medienos kiekiu. Nustatyta 63 471 m³ riba Belovežo miško rajonui.

24      Vis dėlto neginčijama, kad dėl masinio medienos išvežimo 2012–2015 m. 2012 m. MTP nustatytas didžiausias leistinas išvežti per dešimt metų kiekis Belovežo miško rajone buvo pasiektas beveik per ketverius metus. Per tą patį laiką Baltstogės Miškų tarnyba nustatė sustiprėjusį žievėgraužių tipografų plitimą.

25      2015 m. lapkričio 6 d. Regionalny Dyrektor Ochrony Środowiska w Białymstoku (Balstogės aplinkos apsaugos regioninis direktorius, Lenkija) priėmė Plan Zadań Ochronnych (tvarkymo planas; toliau – 2015 m. tvarkymo planas); jame nustatyti su teritorija Natura 2000 Puszcza Białowieska susiję apsaugos tikslai ir priemonės trims Belovežo, Browsk ir Hainuvkos miško rajonams.

26      2015 m. tvarkymo plano 3 priede kiekvienai Buveinių direktyvos I priede nurodytai natūraliai buveinei ir gyvūnų bei paukščių rūšių buveinei, taip pat šios direktyvos II priede nurodytai gyvūnų rūšių buveinei ir Paukščių direktyvos I priede nurodytoms paukščių rūšims buvo patvirtinta miško tvarkymo praktika, kuri gali kelti pavojų siekiant išlaikyti gerą teritorijos Natura 2000 Puszcza Białowieska buveinių apsaugos lygį.

27      2015 m. tvarkymo plano 5 priede nustatytos apsaugos priemonės, kuriomis nuo šio tvarkymo plano 3 priede nurodytų galimų pavojų siekiama apsaugoti trijuose miško rajonuose esančias saugomas buveines ir rūšis.

28      2016 m. kovo 25 d. aplinkos apsaugos ministras Miškų tarnybos generalinio direktoriaus prašymu patvirtino 2012 m. MTP priedą (toliau – 2016 m. priedas), kuriuo keičiamos atitinkamos 2012 m. MTP dalys, siekiant Belovežo miško rajone eksploatuojamos medienos (gautos atlikus kirtimus ir su kirtimu susijusius veiksmus) kiekį padidinti nuo 63 471 m³ iki 188 000 m³, o miškui įveisti ir atkurti numatytą plotą 2012–2021 laikotarpiu padidinti nuo 12,77 hektaro iki 28,63 hektaro.

29      Šis prašymas motyvuotas tuo, kad „dėl nuolatinio eglių žievėgraužių [tipografų] plitimo medynams daroma reikšminga žala, todėl būtina (2012 m. MTP įgyvendinimo laikotarpiu) padidinti eksploatuojamos medienos kiekį <…>, kad būtų išlaikyta tinkama miškų sanitarinė būklė, užtikrintas miško ekosistemų tvarumas, nutrauktas buveinių naikinimas ir būtų pradėtas natūralių buveinių, įskaitant Bendrijos svarbos buveines, atkūrimo procesas“.

30      Minėtame prašyme taip pat patikslinama, kad 2016 m. priede nurodyta, jog juo „visų pirma siekiama pašalinti kolonizuotas egles, siekiant apriboti žievėgraužių tipografų išplitimą (būtinybė atlikti sanitarinius kirtimus)“, ir nurodoma, kad bus pradėtas „medžių šalinimas siekiant užtikrinti Belovežo girioje (Belovežo miško rajone) esančių asmenų saugumą, nes nykstančių medžių sankaupa kelia pavojų žmonėms“. Jame taip pat nurodyta, kad „dėl pastaraisiais metais ištikusių sausrų pagausėjo sunykusių medžių ir eglių, todėl Belovežo girioje padidėjo gaisrų pavojus“.

31      2016 m. vasario 12 d. raštu Balstogės aplinkos apsaugos regioninis direktorius pritarė dėl šio priedo priėmimo. Be to, neginčijama, kad, siekiant priimti 2016 m. priedą, Regionalna Dyrekcja Lasów Państwowych w Białymstoku (Balstogės miškų tarnybos generalinė direkcija, Lenkija) 2015 m. atliko nurodytų priemonių poveikio aplinkai vertinimą, iš kurio paaiškėjo, kad šios priemonės „nedaro jokio reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, o ypač teritorijos Natura 2000 [Puszcza Białowieska] vientisumo išsaugojimo tikslams“.

32      Taip pat 2016 m. kovo 25 d. priimtu dokumentu aplinkos apsaugos ministras ir Miškų tarnybos generalinis direktorius, siekdami išspręsti nuomonių dėl Belovežo girios tvarkymo būdo skirtumus ir „remdamiesi mokslo žiniomis“, parengė atkūrimo programą „Belovežo girios, kaip [UNESCO] kultūrinio bei gamtinio paveldo ir tinklui Natura 2000 priklausančios teritorijos, programa“ (toliau – atkūrimo programa).

33      Siekiant nutraukti mokslo ginčus dėl žmogaus intervencijos ir medžių kirtimo galimybės, konkrečiai pagal atkūrimo programą numatyta atlikti ilgalaikį eksperimentą, kurio esmė – nustatyti trečdalį trijų teritorijos Natura 2000 Puszcza Białowieska miškų rajonų ploto, kur bus vertinamas miško tvarkymo priemonių nevykdymo poveikis, siekiant palyginti su poveikiu, daromu 2016 m. nustatyto „medžių kirtimo ir eksploatavimo“, kurie bus vykdomi likusioje miško dalyje.

34      2016 m. kovo 31 d. Miškų tarnybos generalinis direktorius, atsižvelgdamas į jam suteiktus įgaliojimus ir „būtinybę išskaidyti riziką, susijusią su dideliu natūralių buveinių būklės blogėjimu ir bioįvairovės nykimu, kuriuos Belovežo girios teritorijoje sukėlė vienas iš didžiausio masto istorijoje žievėgraužių tipografų išplitimas“, priėmė Sprendimą Nr. 52 „Dėl išsamių miško tvarkymo taisyklių nustatymo Belovežo ir Browsk miškų rajonų teritorijoje“ (toliau – Sprendimas Nr. 52).

35      Sprendimo Nr. 52 1 skyriuje numatyta šiuose dviejuose miškų rajonuose nustatyti „referencines funkcines zonas“, kuriose nuo 2016 m. balandžio 1 d. vyks tik miškų tvarkymo veikla, grindžiama natūraliais procesais. Jame numatyta, kad šiose teritorijose vykdoma tvarkymo veikla, kuri, kaip pažymima, neapims natūralių rezervų panaudojimo, apims tik medžių, keliančių pavojų visuomenės saugumui, kirtimą arba medžių išvežimą, jei dėl nukirstų medžių palikimo vietoje gali kilti gaisro pavojus, minėtų zonų palikimą natūraliai atsinaujinti, miško išteklių saugojimą kaip įmanoma labiau ribojant žmogaus intervenciją miške ir apsauginio žiedo išilgai šių zonų ribų sukūrimą įrengiant feromonų gaudykles, t. y. sprendimų, skirtų sukliudyti iš (į) šias zonas patekti tokiam kiekiui kenkėjų, kuris sukeltų grėsmę miško išlikimui, įgyvendinimą.

36      Minėto sprendimo 2 skyriuje nustatyta, kad „Belovežo ir Browsk miškų rajonuose esančiuose miškuose, kurie nepatenka į 1 skyriuje numatytas zonas, tvarkymo veikla (pagal miško tvarkymo planą) bus vykdoma atsižvelgiant į tvaraus miško tvarkymo principus; vis dėlto toks tvarkymas bus vykdomas siekiant praktiškai užtikrinti gamtos apsaugą taikant miško tvarkymo metodus“.

37      Pagal to paties sprendimo 4 skyrių šioje vietovėje galima nesilaikyti įpareigojimo nevykdyti aktyvių miško tvarkymo veiksmų, jei vykdomi darbai, kuriuos vykdyti įpareigoja bendrai taikomos teisinės nuostatos, įskaitant 2015 m.tvarkymo planą.

38      2017 m. vasario 17 d. Miškų tarnybos generalinis direktorius priėmė trims miškų rajonams taikomą Sprendimą Nr. 51 „Dėl visų amžiaus klasių žievėgraužių tipografų kolonizuotų medžių iškirtimo ir medžių, keliančių pavojų visuomenės saugumui ar keliančių gaisro pavojų, išvežimo Belovežo, Browsk ir Hainuvkos miškų rajonuose“ (toliau – Sprendimas Nr. 51).

39      Sprendimo Nr. 51 1 straipsnyje kompetentingoms valdžios institucijoms numatyta pareiga, be kita ko, „atsižvelgiant į nepaprastą ir katastrofišką padėtį, susidariusią dėl žievėgraužių tipografų išplitimo“, šiuose trijuose miškų rajonuose nedelsiant pradėti visuomenės saugumui pavojų keliančių medžių kirtimą, visų pirma palei susisiekimo kelius ir turistinius maršrutus, atsižvelgiant į esminį ir prioritetinį visuomenės saugumo principą, taip pat pradėti medžių šalinimą, įskaitant išvežimą arba pjaustymą ir išvežimą. To sprendimo 2 straipsnyje šiuo klausimu patikslinama, kad šiems kirtimams „netaikomi medžių amžiaus ir medynų funkcijos apribojimai“.

40      Dėl surinktos medienos po šių kirtimų panaudojimo minėto sprendimo 1 straipsnyje numatyta, kad jis turi būti integruotas įgyvendinant anglies fermų miške projektą, kad sausa žievėgraužių tipografų nekolonizuota mediena gali būti laikoma laikinuose įrenginiuose, esančiuose tuščiose erdvėse ir atvirose vietovėse, o kolonizuota mediena turi būti laikoma be žievės. Pagal šią nuostatą taip pat įpareigojama organizuoti surinktos medienos pardavimo sistemą, taip siekiant patenkinti Puszcza Białowieska teritorinėje zonoje įsikūrusių savivaldybių gyventojų poreikius.

41      Be to, Sprendimo Nr. 51 1 straipsnyje numatyta, pirma, įgyvendinti „įvairius atkūrimo metodus“ taikant natūralią regeneraciją, miško atželdinimą ar sodinimą ir apsaugą, siekiant atnaujinti medynus po žievėgraužių tipografų išplitimo, ir, antra, pareiga stebėti šias priemones reguliariai atliekant miškų būklės inventorizaciją ir bioįvairovės įvertinimą, įskaitant plataus masto natūralios inventorizacijos tinklo panaudojimą.

42      Neginčijama, kad priėmus Sprendimą Nr. 51 sausi ir žievėgraužių tipografų kolonizuoti medžiai pradėti šalinti trijuose, t. y. Belovežo, Browsk ir Hainuvkos, miškų rajonuose, maždaug 34 000 hektarų „miško atkūrimo zonoje“, kuri sudaro beveik 54 % teritorijos Natura 2000 Puszcza Białowieska ploto. Be to, Komisija, kuri remiasi Miškų tarnybos pateiktais duomenimis, mano, kad Belovežo girioje nuo 2017 m. pradžios atliekami kirtimai iš viso gali apimti daugiau nei 35 000 m³ medienos, iš jos 29 000 m³ eglių (arba maždaug 29 000 medžių).

III. Ikiteisminė procedūra

43      Gavusi informaciją apie 2016 m. priedo patvirtinimą Komisija 2016 m. balandžio 7 d. per elektroninę pažeidimo procedūros informavimo sistemą ES Pilot (ES Pilot byla Nr. 8460/16/ENVI) Lenkijos valdžios institucijų paprašė pateikti patikslinimus dėl įvairių klausimų, susijusių su medžių šalinimo Belovežo miško rajone apimties didinimo poveikiu Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir laukinės faunos rūšių saugojimo būklei teritorijoje Natura 2000 Puszcza Białowieska.

44      2016 m. balandžio 18 d. atsakyme Lenkijos valdžios institucijos šalinamos medienos apimties didinimą grindė precedento neturinčiu žievėgraužių tipografų išplitimu.

45      2016 m. birželio 9 ir 10 d. Komisijos tarnybos atvyko į Belovežo girią, siekdamos ištirti apie dešimt įvairių teritorijos Natura 2000 Puszcza Białowieska sektorių.

46      2016 m. birželio 17 d. Komisija Lenkijos valdžios institucijoms pagal SESV 258 straipsnį nusiuntė oficialų pranešimą, jame nurodė, kad 2016 m. priede patvirtintos priemonės nepateisinamos, kad atitinkamos institucijos neįsitikino, ar šiomis priemonėmis nebus pakenkta teritorijos Natura 2000 Puszcza Białowieska vientisumui, ir kad leisdamos didinti šalinamos medienos kiekį šios institucijos pažeidė įsipareigojimus pagal Buveinių ir Paukščių direktyvas.

47      2016 m. birželio 27 d. aplinkos apsaugos ministras už aplinką atsakingam Komisijos nariui skirtame rašte nurodė, kad reikia gauti papildomos informacijos apie teritorijoje Natura 2000 Puszcza Białowieska esančias buveines bei rūšis ir kad šiuo metu atliekama jų inventorizacija.

48      2016 m. liepos 18 d. Lenkijos valdžios institucijos atsakė į oficialų pranešimą, visiškai atmesdamos Komisijos kaltinimus.

49      2017 m. vasario ir kovo mėn. vyko aplinkos apsaugos ministro ir už aplinką atsakingo Komisijos nario susirašinėjimas. Aplinkos apsaugos ministras nurodė, kad pradiniai inventorizacijos rezultatai jau žinomi, todėl, remdamasis šiais rezultatais, nusprendė pradėti 2016 m. priede numatytą medžių kirtimą.

50      2017 m. balandžio 28 d. raštu Komisija Lenkijos Respublikai nusiuntė pagrįstą nuomonę, joje priekaištavo Lenkijos Respublikai, kad ši neįvykdė įsipareigojimų pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 1 ir 3 dalis bei 12 straipsnio 1 dalies a ir d punktus, taip pat pagal Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 5 straipsnio b ir d punktus. Komisija paragino Lenkijos valdžios institucijas per mėnesį nuo pagrįstos nuomonės gavimo imtis priemonių, kad į ją būtų atsižvelgta. Tokį terminą Komisija visų pirma grindė gauta informacija, kad medžių kirtimas jau prasidėjo, todėl yra tiesioginis pavojus, kad dėl šio fakto teritorijai Natura 2000 Puszcza Białowieska gali būti padaryta reikšminga ir nepataisoma žala.

51      2017 m. gegužės 17 d. Komisija buvo informuota apie Sprendimo Nr. 51 priėmimą.

52      2017 m. gegužės 26 d. raštu Lenkijos Respublika atsakė į pagrįstą nuomonę, teigdama, kad kaltinimas dėl įsipareigojimų neįvykdymo yra nepagrįstas.

53      Kadangi šis atsakymas Komisijos netenkino, ji pareiškė šį ieškinį.

IV.    Procesas Teisingumo Teisme

54      2017 m. liepos 20 d. Teisingumo Teismo kanceliarijoje gautame atskirame dokumente Komisija pateikė prašymą dėl laikinųjų priemonių taikymo pagal SESV 279 straipsnį ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento 160 straipsnio 2 dalį, juo prašė įpareigoti Lenkijos Respubliką, kol Teisingumo Teismas priims sprendimą dėl esmės, viena vertus, nutraukti aktyvaus miško tvarkymo veiksmus buveinėse 91D0 (pelkiniai miškai), 91E0 (aliuviniai miškai su gluosniais, tuopomis, alksniais ir uosiais) ir prie buveinės 9170 (subkontinentiniai ąžuolų ir skroblų miškai) priskiriamoje šimtametėje girioje, taip pat vakarinių vapsvaėdžių, paprastųjų žvirblinių pelėdų, paprastųjų lutučių, baltanugarių genių, tripirščių genių, mažųjų margųjų musinukių, baltakaklių margųjų musinukių bei paprastųjų uldukų buveinėse; vabalų saprofitų – Šneiderio kirmvabalių (Boros schneideri), šviesiųjų blizgiavabalių (Buprestis splendens), purpurinių plokščiavabalių (Cucujus cinnaberinus), raudonkrūčių niūravabalių (Phryganophilus ruficolis), eglinių pūzravabalių (Pytho kolwensis) ir vagotųjų raukšlių (Rhysodes sulcatus) buveinėse, nebent kiltų pavojus visuomenės saugumui; kita vertus, nutraukti nunykusių šimtamečių eglių išvežimą ir medžių kirtimą siekiant padidinti eksploatuotinos medienos kiekį teritorijoje Natura 2000 Puszcza Białowieska, taikant 2016 m. priedą ir Sprendimą Nr. 51.

55      Remdamasi Procedūros reglamento 160 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat prašė taikyti minėtas laikinąsias apsaugos priemones dar prieš atsakovei pateikiant savo pastabas dėl to, kad egzistavo rimtos ir nepataisomos žalos pavojus teritorijos Natura 2000 Puszcza Białowieska buveinėms ir vientisumui.

56      2017 m. liepos 27 d. Nutartimi Komisija / Lenkija (C‑441/17 R, nepaskelbta Rink., EU:C:2017:622) Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojas preliminariai patenkino šį prašymą, kol bus priimta nutartis, kuria bus baigta ši procedūra dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

57      2017 m. rugsėjo 13 d. Komisija papildė savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be to, paprašė, kad Teisingumo Teismas įpareigotų Lenkijos Respubliką mokėti periodinę baudą, jeigu ji nesilaikys vykstant šiai procedūrai nustatytų įpareigojimų.

58      2017 m. rugsėjo 28 d. Lenkijos Respublika, remdamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 16 straipsnio trečia pastraipa, paprašė šią bylą paskirti nagrinėti Teisingumo Teismo didžiajai kolegijai. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojas, taikydamas Procedūros reglamento 161 straipsnio 1 dalį, perdavė bylą Teisingumo Teismui, o šis, atsižvelgdamas į bylos svarbą ir remdamasis minėto reglamento 60 straipsnio 1 dalimi, paskyrė ją nagrinėti didžiajai kolegijai.

59      2017 m. lapkričio 20 d. Nutartimi Komisija / Lenkija (C‑441/17 R, EU:C:2017:877) Teisingumo Teismas patenkino Komisijos prašymą, kol bus priimtas sprendimas, kuriuo bus baigta ši byla, ir išimtine tvarka leido Lenkijos Respublikai vykdyti 2016 m. priede ir Sprendime Nr. 51 nustatytus veiksmus, jeigu jie yra būtinai reikalingi ir proporcingi, siekiant tiesiogiai ir skubiai užtikrinti visuomenės saugumą, ir jei dėl objektyvių priežasčių negalima imtis kitokių, mažiau radikalių priemonių. Be to, Teisingumo Teismas įpareigojo Lenkijos Respubliką per penkiolika dienų nuo šios nutarties įteikimo pranešti Komisijai apie visas priemones, kurių imsis, kad visiškai įvykdytų nutartį, ir motyvuotai nurodyti aktyvaus miško tvarkymo veiksmus, kuriuos ji numato vykdyti dėl būtinybės užtikrinti visuomenės saugumą. Teisingumo Teismas atidėjo sprendimo dėl papildomo Komisijos prašymo įpareigoti mokėti periodinę baudą priėmimą.

60      Be to, 2017 m. spalio 11 d. Nutartyje Komisija / Lenkija (C‑441/17, nepaskelbta Rink., EU:C:2017:794) Teisingumo Teismo pirmininkas nurodė, kad ši byla nagrinėtina taikant pagreitintą procedūrą, numatytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 23a straipsnyje ir Procedūros reglamento 133 straipsnyje.

V.      Dėl ieškinio

61      Grįsdama ieškinį Komisija nurodo keturis pagrindus, susijusius su, pirma, Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies, antra, šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalies ir Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalių, trečia, Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a ir d punktų ir, ketvirta, Paukščių direktyvos 5 straipsnio b ir d punktų pažeidimu.

A.      Dėl ieškinio priimtinumo

1.      Šalių argumentai

62      Lenkijos Respublika teigia, kad Komisijos pateikti antrasis–ketvirtasis pagrindai yra nepriimtini, nes susiję su Sprendime Nr. 51 nurodytais veiksmais, vykdomais Browsk ir Hainuvkos miškų rajonų teritorijose. Viena vertus, šie pagrindai nepagrįstai išplečia pagrįstoje nuomonėje pateiktų kaltinimų apimtį, nes šie kaltinimai susiję tik su 2016 m. priedo priėmimo pasekmėmis Belovežo miško rajonui. Todėl ginčo dalykas išplėstas tiek ratione loci, tiek ratione materiae, nes Sprendime Nr. 51 nurodyti veiksmai skiriasi nuo 2016 m. priede nurodytų veiksmų. Kita vertus, antrojo–ketvirtojo pagrindų formuluotė yra neaiški. Negalima nustatyti, ar šie pagrindai susiję tik su šio priedo priėmimu, ar jie taip pat susiję su Sprendime Nr. 51 numatytais veiksmais.

63      Komisija mano, kad antrasis–ketvirtasis pagrindai yra priimtini. Faktai, kuriais pagrįstoje nuomonėje kaltinama Lenkijos Respublika, buvo susiję tik su Belovežo miško rajonu, nes tuo metu Lenkijos valdžios institucijų priimtos priemonės buvo taikomos tik šiam rajonui. Tačiau Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad Lenkijos Respublika tokias pačias priemonės priėmė ir dėl kitų dviejų miškų rajonų, priklausančių teritorijai Natura 2000 Puszcza Białowieska. Atsižvelgdama į tai, kad šie faktai yra vienodi ir atliekami tokie patys veiksmai, Komisija mano, kad ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo pagrįstai turi apimti visą teritoriją, kurioje kreipimosi į Teisingumo Teismą dieną buvo taikomos ginčijamos priemonės. Geografinis vietovės išplėtimas laikotarpiu nuo pagrįstos nuomonės pateikimo iki ieškinio dėl įsipareigojimų nevykdymo pareiškimo susijęs tik su pačių Lenkijos valdžios institucijų pasirinkimu per ikiteisminę procedūrą priimti tokio pat pobūdžio sprendimus ir per vėlai apie juos paskelbti.

2.      Teisingumo Teismo vertinimas

64      Primintina, kad ikiteisminės procedūros tikslas yra suteikti atitinkamai valstybei narei galimybę imtis būtinų priemonių, kad būtų tinkamai atsižvelgta į įsipareigojimus pagal Sąjungos teisę arba tinkamai pasirengti gynybai nuo Komisijos suformuluotų kaltinimų. Ikiteisminės procedūros teisėtumas yra esminė garantija ne tik siekiant apsaugoti atitinkamos valstybės narės teises, bet ir užtikrinti, kad teisminis procesas, jeigu būtų pradėtas, vyktų dėl aiškiai apibrėžto ginčo (2015 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Komisija / Slovakija, C‑433/13, EU:C:2015:602, 39 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

65      Remiantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija pagal SESV 258 straipsnį pareikšto ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo dalykas nustatomas Komisijos pagrįstoje nuomonėje, todėl ieškinys turi būti grindžiamas tais pačiais motyvais ir pagrindais kaip ir ši pagrįsta nuomonė (2010 m. liepos 8 d. Sprendimo Komisija / Portugalija, C‑171/08, EU:C:2010:412, 25 punktas ir 2017 m. balandžio 5 d. Sprendimo Komisija / Bulgarija, C‑488/15, EU:C:2017:267, 37 punktas).

66      Vis dėlto šis reikalavimas neturėtų reikšti, kad kiekvienu atveju pagrįstos nuomonės rezoliucinėje dalyje nurodyti kaltinimai ir ieškinio reikalavimai privalo visiškai sutapti, jeigu pagrįstoje nuomonėje apibrėžtas ginčo dalykas nėra išplėstas arba pakeistas (žr., be kita ko, 2006 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Komisija / Jungtinė Karalystė, C‑236/05, EU:C:2006:707, 11 punktą).

67      Tokio ieškinio dalyką galima išplėsti įtraukiant faktines aplinkybes, atsiradusias po to, kai buvo pateikta pagrįsta nuomonė, tik jei šios aplinkybės yra tokio paties pobūdžio, kaip nurodyta minėtoje nuomonėje, ir yra to paties elgesio dalis (žr., be kita ko, 1988 m. vasario 4 d. Sprendimo Komisija / Italija, C‑113/86, EU:C:1988:59, 11 punktą; 2006 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Komisija / Jungtinė Karalystė, C‑236/05, EU:C:2006:707, 12 punktą ir 2017 m. balandžio 5 d. Sprendimo Komisija / Bulgarija, C‑488/15, EU:C:2017:267, 43 punktą).

68      Šiuo atveju Komisija pagrįstoje nuomonėje ir ieškinyje nurodo keturis pagrindus, susijusius su tuo, kad Lenkijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal, pirma, Buveinių direktyvos 6 straipsnio 1 ir 3 dalis, 12 straipsnio 1 dalies a ir d punktus ir, antra, Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 5 straipsnio b ir d punktus.

69      Iš pagrįstos nuomonės ir ieškinio matyti, kad Komisija tvirtina, jog dėl visų šių pažeidimų kyla pavojus teritorijos Natura 2000 Puszcza Białowieska vientisumui.

70      Šiuo klausimu neginčijama, kad pagrįsta nuomonė susijusi tik su veiksmais, numatytais 2016 m. priede dėl Belovežo miško rajono, o šiame ieškinyje nurodyti antrasis–ketvirtasis pagrindai, kurie yra Lenkijos Respublikos pareikšto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo dalykas, susiję ir su veiksmais, įgyvendinamais Browsk ir Hainuvkos miškų rajonuose taikant Sprendimą Nr. 51.

71      Vis dėlto visų pirma reikia pažymėti, kad šie trys miškų rajonai priskirtini prie teritorijos Natura 2000 Puszcza Białowieska, kuri yra pagrįstos nuomonės dalykas.

72      Be to, kaip ir 2016 m. priede, kuriame iš esmės numatyta Belovežo miško rajone atlikti įvairius veiksmus, kaip antai žievėgraužių tipografų kolonizuotų eglių ir nykstančių medžių, keliančių grėsmę visuomenės saugumui, šalinimą atliekant „sanitarinius kirtimus“, taip pat atsodinti medžius, Sprendime Nr. 51 numatyta, kad tame pačiame miško rajone, taip pat Browsk ir Hainuvkos miškų rajone bus vykdomas nuolatinis ir laiku atliekamas žievėgraužių tipografų kolonizuotų medžių kirtimas, medžių, dėl kurių kyla pavojus visuomenės saugumui, kirtimas nedelsiant, nuolatinis sausuolių šalinimas ir medynų, kuriuos paveikė žievėgraužių tipografų išplitimas, atsodinimas (toliau – nagrinėjami aktyvūs miško tvarkymo veiksmai).

73      Galiausiai iš Komisijos pateiktos informacijos, kurios neginčijo Lenkijos Respublika, matyti, kad informaciją, susijusią su Sprendimo Nr. 51 priėmimu, Komisija gavo tik 2017 m. gegužės 17 d., t. y. po pagrįstos nuomonės išsiuntimo (2017 m. balandžio 28 d.).

74      Remiantis tuo darytina išvada, kad pagrįstoje nuomonėje nurodytos aplinkybės yra tokio paties pobūdžio ir susijusios su tuo pačiu elgesiu kaip ir tos, kurios nurodytos ieškinyje.

75      Esant šioms sąlygoms, remiantis šio sprendimo 66 ir 67 punktuose priminta jurisprudencija, Komisija galėjo, nepakeisdama ginčo dalyko, į savo ieškinį įtraukti aktyvius miško tvarkymo veiksmus, įgyvendintus teritorijos Natura 2000 Puszcza Białowieska Browsk ir Hainuvkos rajonuose.

76      Iš to, kas nurodyta, taip pat matyti, kad, priešingai, nei tvirtinta Lenkijos Respublika, jai negalėjo kilti jokių abejonių dėl antrojo–ketvirtojo pagrindų apimties.

77      Atsižvelgdama visų pirma į tai, kad nuostatos, kurios, kaip teigiama, buvo pažeistos, yra identiškos, be to, šių pažeidimų, kurie visi kelia pavojų teritorijos Natura 2000 Puszcza Białowieska vientisumui, objektas yra tas pats, galiausiai nurodyti veiksmai ir aplinkybės, t. y. nagrinėjami aktyvaus miško tvarkymo veiksmai, yra tokio paties pobūdžio ir pagrįsti tais pačiais argumentais, t. y. žievėgraužių tipografų išplitimu ir visuomenės saugumu, Lenkijos Respublika neturėtų tvirtinti, kad negalėjo veiksmingai pasinaudoti gynybos priemonėmis dėl Komisijos suformuluotų kaltinimų.

78      Be to, šiuo klausimu reikia pažymėti, kad šios valstybės narės argumentai, pateikti jos atsiliepime į ieškinį dėl šių kaltinimų, aiškiai susiję tiek su 2016 m. priede, tiek su Sprendime Nr. 51 numatytais veiksmais.

79      Taigi antrasis–ketvirtasis pagrindai yra priimtini.

B.      Dėl įsipareigojimų neįvykdymo

1.      Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies pažeidimu

a)      Šalių argumentai

80      Komisija tvirtina, kad Lenkijos Respublika, patvirtindama 2016 m. priedą ir pradėdama nagrinėjamus aktyvius miško tvarkymo veiksmus prieš tai neįsitikinusi, kad jie nepakenks teritorijos Natura 2000 Puszcza Białowieska vientisumui, neįvykdė įsipareigojimų pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį.

81      Komisija mano, kad 2016 m. priedas, kuriuo iš dalies keičiamas 2012 m. MTP, nėra tiesiogiai su teritorija Natura 2000 Puszcza Białowieska susijęs ar jai tvarkyti būtinas „planas“ ar „projektas“, bet jis gali reikšmingai paveikti šią vietovę, nes jame numatyta Belovežo miško rajone eksploatuojamos medienos apimtį padidinti trigubai. Priešingai nei 2015 m. tvarkymo planas, 2012 m. MTP iš tiesų nėra „tvarkymo planas“ pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 1 dalį, nes jame nenumatyta teritorijoms Natura 2000 būtinų apsaugos tikslų ir priemonių. 2012 m. MTP pagrindinis tikslas – reglamentuoti miško tvarkymo praktiką, visų pirma nustatyti didžiausią medienos, kurią galima šalinti, kiekį ir sukurti miškų apsaugos priemones. Todėl prieš priimant ar keičiant tokius planus reikėtų atlikti atitinkamą tų priemonių poveikio konkrečiai teritorijai Natura 2000 vertinimą, atsižvelgiant į tos teritorijos apsaugos tikslus pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį.

82      Vis dėlto Komisija mano, kad Lenkijos valdžios institucijos neįsitikino, kad 2016 m. priedas nepadarys poveikio teritorijos Natura 2000Puszcza Białowieska vientisumui, kuris reiškia tęstinį jos esminių savybių, susijusių su natūralia buveine, kurios apsaugos tikslą pagrindė šios teritorijos įtraukimas į BST ir SAT, saugojimą. Šiuo atveju minėtos teritorijos vientisumą sudaro šie veiksniai: natūralūs joje vykstantys ekologiniai procesai (natūralus medžių atsinaujinimas, natūrali rūšių atranka, natūrali ekologinė sukcesija), rūšinės sudėties įvairovė ir medynų amžiaus struktūra, t. y. labai didelis optimalaus amžiaus ir nykstančių medžių skaičius, didelis nunykusių medžių skaičius ir natūraliems miškams būdingų rūšių (kurios netrukdomos žmogaus gyvena minėtose natūraliose buveinėse) buvimas.

83      2016 m. priede nustatytos priemonės, t. y. nykstančių ir nunykusių medžių išvežimas, miško tvarkymo darbai taikant „sanitarinius kirtimus“, šimtamečių medynų subkontinentiniuose ąžuolų ir skroblų bei aliuviniuose miškuose kirtimas, žievėgraužių tipografų kolonizuotų nykstančių ar nunykusių šimtamečių eglių išvežimas, sudaro potencialų pavojų nurodytoms natūralioms buveinėms ir rūšims, nurodytoms 2015 m. tvarkymo plane. Šis potencialus pavojus de facto apima „sanitarinius kirtimus“.

84      Vis dėlto žievėgraužių tipografų veikla 2015 m. tvarkymo plane nelaikoma pavojumi nagrinėjamoms buveinėms, o kova su žievėgraužiais tipografais kertant medynus ir šalinant kolonizuotas egles šiame plane nenurodyta kaip apsaugos priemonė. Priešingai, būtent žievėgraužių tipografų kolonizuotų eglių šalinimas 2015 m. tvarkymo plane buvo aiškiai laikomas pavojumi paprastųjų žvirblinių pelėdų, paprastųjų lutučių ir tripirščių genių buveinėms.

85      Remiantis dabartinėmis žiniomis, žievėgraužių tipografų plitimo fazės yra natūralaus ciklo dalis, reguliariai stebima tokio tipo miškuose. Šie fenomenai buvo nuolat praeityje stebimi Belovežo girioje. Tačiau šie ciklai nebuvo stebimi Belovežo nacionaliniame parke, kur buveinių apsaugos būklė geresnė nei Miškų tarnybos valdomuose miškų rajonuose, kuriuose atlikti „sanitariniai kirtimai“. Mokslo tyrimai taip pat patvirtina, kad Belovežo girios, kurioje nevykdoma jokios žmogaus intervencijos, buveinių apsaugos būklė yra geresnė. Be to, mokslininkai baiminasi, kad nykstančių ar sunykusių medžių išvežimas gali išbalansuoti medynų amžiaus struktūrą, nuskurdinti saugomų rūšių bei buveinių įvairovę ir sunaikinti svarbius daugybės saugomų gyvūnų rūšių maitinimosi šaltinius. Nunykusios medienos išvežimas vykdant „sanitarinius kirtimus“ nesuderinamas su saugomų zonų apsaugos tikslais, nes nunykusios medienos palikimas miške yra būtinas siekiant išsaugoti bioįvairovę

86      Komisija taip pat pažymi, kad 2016 m. priede numatytų kirtimų apimtis yra didelė.

87      Iš tiesų visų pirma zonos, kuriose leidžiama padidinti išvežamos medienos kiekį, sutampa su tomis, dėl kurių 2015 m. tvarkymo plane numatytos apsaugos priemonės, pagal kurias miško tvarkymo veiksmai netaikomi šimtamečiams medynams.

88      Be to, Sprendime Nr. 51 trijuose teritorijos Natura 2000 Puszcza Białowieska miškų rajonuose numatytas visų amžiaus grupių medžių kirtimas ir šalinimas siekiant kovoti su žievėgraužiu tipografu. Taigi „miško atkūrimo zona“, kurioje, remiantis 2016 m. priedu, buvo pradėti veiksmai siekiant užkirsti kelią žievėgraužių tipografų plitimui, apėmė 34 000 hektarų plotą, t. y. 50 % šios teritorijos ploto, o referencinės zonos – 17 000 hektarų.

89      Galiausiai, darant prielaidą, kad plotas, kuriame pagal 2016 m. priedą numatyti miško tvarkymo veiksmai, kaip tvirtina Lenkijos valdžios institucijos, sudaro 5 % teritorijos Natura 2000 Puszcza Białowieska, tai negali būti nereikšminga, nes lemia pareigų, numatytų Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje, nevykdymą, ir ypatinga reikšmė turi būti suteikta pareigai išsaugoti šios teritorijos funkcinį vientisumą, nepažeidžiant ekologinių ryšių tarp rūšių, kurios priklauso nuo didelio nunykusios medienos kiekio. 2012 m. MTP nustatydamos 63 471 m³ eksploatuotinos medienos kiekį iki 2021 m. kompetentingos valdžios institucijos įvertino poveikį aplinkai ir manė, kad toks eksploatavimo lygis yra proporcingas, atsižvelgiant į minėtos teritorijos apsaugos tikslus.

90      Komisija mano, kad Lenkijos valdžios institucijos nė viename sprendimo priėmimo etape neatsižvelgė į mokslininkų organizacijų išreikštas abejones ir nuomones, apie kurias jos vis dėlto žinojo ir pagal kurias iš esmės nagrinėjami aktyvūs miško tvarkymo veiksmai galėjo padaryti žalos teritorijai Natura 2000 Puszcza Białowieska.

91      Konkrečiai kalbant, šios valdžios institucijos negalėjo atmesti mokslinių abejonių dėl žalingo poveikio nebuvimo šios teritorijos vientisumui remiantis 2015 m. poveikio aplinkai vertinimu. Iš tiesų šis vertinimas buvo pagrįstas 2012 m. atliktu poveikio aplinkai vertinimu ir jame didžiausias dėmesys buvo skiriamas žievėgraužių tipografų kolonizuotiems medynams. Be to, jis grindžiamas klaidingu metodu, nes šiame vertinime neatsižvelgiama į ypatingus buveinių ir gyvūnų rūšių apsaugos tikslus, nurodytus 2015 m. tvarkymo plane, kadangi neapibrėžiama nagrinėjamos teritorijos vientisumo reikšmė ir nenurodoma, kaip numatyti veiksmai gali paveikti minimą teritoriją. Be to, 2016 m. priedas priimtas neatsižvelgus į atnaujintą informaciją, nes Lenkijos valdžios institucijos, norėdamos tiksliau sužinoti šių rūšių pasiskirstymo vietas, 2016 m. atliko teritorijos inventorizaciją, kurios rezultatai pagrįstos nuomonės pateikimo metu nebuvo galutinai apibendrinti.

92      Komisija primena, kad sprendimo, kuriuo leidžiama įgyvendinti projektą, priėmimo dieną neturi likti nė vienos mokslo požiūriu pagrįstos abejonės dėl žalingo poveikio atitinkamos teritorijos vientisumui buvimo ar nebuvimo. Taigi Lenkijos Respublika pažeidė Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį bent jau dėl to, kad patvirtindamas 2016 m. priedą aplinkos apsaugos ministras negalėjo būti užtikrintas, jog tame priede numatyti veiksmai neturės neigiamo poveikio teritorijos Natura 2000 Puszcza Białowieska vientisumui. Iš to taip pat išplaukia, kad nė viena priemonė negali panaikinti šios nuostatos pažeidimo, net jei vėliau nebus nustatyta neigiamo poveikio, nes tvirtinant priedą teigiamo sprendimo priėmimo sąlygos nebuvo įvykdytos.

93      Taigi referencinio ploto nustatymas Sprendime Nr. 52 negali būti laikomas 2016 m. priedo įgyvendinimo sukeltą neigiamą poveikį švelninančia priemone. Viena vertus, į šį plotą nebuvo atsižvelgta atliekant 2015 m. poveikio aplinkai vertinimą. Kita vertus, tokių plotų nustatymas neleidžia išvengti ar sumažinti neigiamą poveikį, kurį sukėlė šio priedo įgyvendinimas. Tokie plotai tik padės dalyje Belovežo miško rajono išlaikyti ankstesnę padėtį, bet nesumažins 2016 m. priede numatytų veiksmų neigiamo poveikio likusioje šio rajono teritorijoje, kurios plotas yra daug didesnis. Be to, referenciniai plotai nustatyti savavališkai. Iš tiesų tokių plotų nustatymas neturi poveikio priede nustatytam bendram didžiausiam išvežamos medienos kiekiui, todėl dėl tokių plotų nustatymo suintensyvės miško kirtimas likusioje Belovežo miško rajono teritorijoje. Taip pat suteikiama galimybė nesilaikyti šių zonų ribų. Be to, Sprendime Nr. 51 suteikiamas leidimas kirsti ir išvežti sausus medžius bei visų amžiaus klasių žievėgraužių tipografų kolonizuotus medžius, neatsižvelgiant į minėtas zonas.

94      Lenkijos Respublika visų pirma pabrėžia, kad 2012 m. MTP, kaip ir 2016 m. priedas, yra „tvarkymo planas“, kaip tai suprantama pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 1 dalį. Iš tiesų toks planas yra techninė priemonė, būtina užtikrinti 2015 m. tvarkymo plane numatytų apsaugos priemonių įgyvendinimą, nes pastarajame nenurodyta išvežtinų medžių apimtis. 2016 m. priedas sudarė galimybę įvykdyti šią apsaugos užduotį, t. y. sumažinti žievėgraužių tipografų plitimą. Šiuo klausimu reikėtų pabrėžti, kad šiame priede nurodytas eksploatuotinos medienos kiekis, t. y. 188 000 m³ Belovežo miško rajonui, yra gerokai mažesnis, negu miško tvarkymo planuose nustatytas kiekis 1992–2001 m. laikotarpiui (308 000 m³) ir 2002–2011 m. laikotarpiui (302 000 m³).

95      Be to, Lenkijos Respublika pažymi, kad buvo nuspręsta, jog 2016 m. priedo įgyvendinimas gali turėti poveikį teritorijai Natura 2000 Puszcza Białowieska. Būtent dėl šios priežasties ji laikė būtina atlikti 2015 m. poveikio aplinkai vertinimą. Taigi atlikus šį poveikio aplinkai vertinimą pirmasis priedo projektas, kuriame buvo nurodytas 317 894 m³ eksploatuotinos medienos kiekis, buvo atmestas dėl nepritarimo. Atsižvelgiant į šį vertinimą 2016 m. priede nustatytas 129 000 m³ eksploatuotinos medienos kiekis. Atliktas dar vienas vertinimas, susijęs su šiuo priedu, parodė, kad nėra reikšmingo neigiamo poveikio šios teritorijos vientisumui. Faktiškai minėtas priedas net turėjo reikšmingą teigiamą poveikį įvairiems 2015 m. tvarkymo plane nustatytiems klausimams. Iš tiesų eksploatuotino kiekio pakeitimas buvo reikalingas, siekiant įgyvendinti šiame plane nustatytas apsaugos priemones. Be to, 2016 m. priede nenumatyta tyčinio gyvūnų žudymo, gaudymo arba trikdymo.

96      Lenkijos Respublikos teigimu, Komisija klaidingai manė, jog 2016 m. priede išvardytos priemonės gali turėti neigiamą poveikį teritorijos Natura 2000 Puszcza Białowieska vientisumui.

97      Šiuo klausimu Komisija neatsižvelgė į tai, kad šios teritorijos vientisumas ne vieną amžių buvo formuojamas žmogaus rankomis tvariai eksploatuojant mišką. Visų pirma, nustatant minėtą teritoriją, esamų buveinių ir rūšių būklę bei procentinį dydį lėmė ankstesnis Belovežo girios eksploatavimas, t. y. praeityje pasodintų medynų išvežimas. Jei, Komisijai reikalaujant, 2012 m. MTP iš tiesų būtų drastiškai sumažintas medienos eksploatavimas senstančiuose medynuose, tai galėtų sunaikinti medynus, visų pirma egles dėl tokio žievėgraužių tipografų išplitimo. Dėl tokio sumažinimo pradėtų keistis saugomos buveinės. Pavyzdžiui, buveinė 9170 (subkontinentiniai ąžuolų ir skroblų miškai), dominuojanti ąžuolų ir skroblų buveinė, pradėtų virsti pelkėmis ir pievomis. Todėl Lenkijos valdžios institucijos, norėdamos užkirsti kelią žievėgraužių tipografų plitimui, sukūrė atkūrimo programą, jos pradiniu tašku tapo bendra teritorijos Natura 2000 Puszcza Białowieska buveinių ir rūšių inventorizacija. Tokiomis aplinkybėmis 2016 m. priedo priėmimas yra bandymas grįžti prie senojo tvarkymo metodo.

98      Esant šioms sąlygoms, būtent nutraukus apsaugos priemonių taikymą kiltų pavojus šios teritorijos vientisumui ir toje teritorijoje esančių buveinių tęstinumui. Dėl žmogaus veiksmų siekiant išsaugoti bioįvairovę nesiėmimo kiltų grėsmė rūšims ir jų buveinėms. Todėl Komisija suklydo, savo nuomonę grįsdama pirminiu Belovežo girios pobūdžiu ir tvirtindama, kad šiame miške esančios rūšys yra žmogaus veiklos netrukdomoms zonoms būdingos rūšys.

99      Be to, aktyvų miško tvarkymą pasirinko ir kitos valstybės narės. Pvz., Austrija įgyvendino programą dėl žievėgraužių tipografų plitimo mažinimo nacionaliniuose parkuose ir didelės gamtinės vertės sklypuose, pagal kurią draudimas vykdyti darbus taikomas „bioįvairovės centruose“, kartu aplinkinius miškus apsaugant įvairiomis miško tvarkymo technikomis. Apskritai reikėtų rekomenduoti vietovėse, kuriose saugomi gamtiniai procesai, pvz., nacionaliniuose parkuose, aiškiai atskirti laisvos intervencijos zonas ir periferines zonas, kuriose galima imtis veiksmų žievėgraužių tipografų plitimui mažinti. Nustatydama referencines zonas Lenkijos Respublika ir įgyvendino tokį požiūrį.

100    Lenkijos Respublika nurodo, kad 2016 m. priede nustatyti veiksmai atitinka 2015 m. tvarkymo planą. Pagal šį planą tokie tvarkymo veiksmai, kaip medžių kirtimas ir veiksmai prieš kirtimą, draudžiami medynuose, kuriuose bent 10 % egzempliorių yra šimtametės ir senesnės rūšys. Tokiuose medynuose galima vykdyti tik sanitarinius kirtimus siekiant pašalinti žievėgraužių tipografų kolonizuotų eglių medieną. Sausa mediena nebūtų šalinama. Be to, jokie „sanitariniai kirtimai“ negali būti vykdomi gamtos draustiniuose, pelkėse ir drėgnose buveinėse. Vietovės, kurioms netaikomas „sanitarinis kirtimas“, užima 7 123 hektarus, t. y. 58 % Belovežo miško rajono ploto. Lenkijos Respublika pabrėžia, kad sprendžiant dėl šių veiksmų įgyvendinimo buvo atsižvelgta į tai, kad 2016 m. priede nustatyti veiksmai taikomi tik 5,4 % (t. y. 3 401 hektare) nurodytos teritorijos ploto. Tokiomis aplinkybėmis 2015 m. atliktame poveikio aplinkai vertinime atmetama, kad 2015 m. tvarkymo plane nurodyta potenciali grėsmė, susijusi su nykstančių ir nunykusių medžių išvežimu, galėtų būti reali.

101    Lenkijos Respublika pabrėžia, kad, kalbant apie vabalus saprofitus, nunykusios ir saulėje džiūstančios pušys, kurios yra šviesiųjų blizgiavabalių buveinė, nebus šalinamos. Remiantis 2016–2017 m. atliktu beveik 12 000 medžių tyrimu, purpurinių plokščiavabalių populiacija daugiausiai telkiasi ant drebulių ir uosių. Nuo 2016 m. balandžio mėn. atliekama inventorizacija yra pirmas tokio pobūdžio projektas, pagal kurį objektyviai įvertinti ir statistiškai patikrinti įvairūs sudedamieji bioįvairovės elementai 1 400 nustatyto tinklo vietovių, išsidėsčiusių visoje Belovežo miško teritorijoje. Kalbant apie Šneiderio kirmvabalius (Boros schneideri), didžiausia grėsmė taip pat susijusi su pušų nykimu. O kalbant apie raudonkrūčius niūravabalius (Phryganophilus ruficollis), eglinius pūzravabalius (Pytho kolwensis) ir vagotuosius raukšlius (Rhysodes sulcatus), didžiausia grėsmė susijusi su nutrūkusiu pastoviu didelės apimties nunykusių medžių papildymu, kuri kilo staiga sunykus senesnių eglių medynams dėl žievėgraužių tipografų išplitimo.

102    Be to, medžių kirtimas siekiant pašalinti sunykusias egles turi teigiamą poveikį niūraspalvių auksavabalių ir šviesiųjų blizgiavabalių buveinėms, nes dėl jo į mišką patenka daugiau šviesos. Kalbant apie kitas rūšis (Šneiderio kirmvabalius (Boros schneideri), purpurinius plokščiavabalius (Cucujus cinnaberinus) ir vagotuosius raukšlius (Rhysodes sulcatus)), pažymėtina, kad eglės nėra šių rūšių mėgstama buveinė. Šiuo metu Belovežo girioje viename hektare vidutiniškai yra maždaug 64 m³ nunykusių medžių. Atsižvelgiant į tai, kad peizaže nuolat atsiranda nunykusių medžių, aptariamų vabalų rūšių buveinių saugumas yra visiškai užtikrintas.

103    Lenkijos Respublikos manymu, taip pat reikia atsižvelgti į referencines zonas. Jos nėra skirtos kaip nors kompensuoti ar sušvelninti galimai neigiamo nurodytų aktyvių miško tvarkymo veiksmų poveikio. Šios zonos nustatytos remiantis lojalaus bendradarbiavimo principu, numatytu ESS 4 straipsnio 3 dalyje, ir skirtos siekiant palyginti su kitais Belovežo girios plotais. Be to, minėtų zonų buvimo vieta nustatyta atsižvelgiant į natūralių buveinių apsaugos būklę ir į tai, kad jose pagal 2015 m. tvarkymo planą nebūtina vykdyti apsaugos veiksmų. Komisija negali Lenkijos valdžios institucijoms priekaištauti ir dėl to, kad vertindamos poveikį aplinkai jos neatsižvelgė į referencines zonas. Laikantis tokios nuomonės, panašią kritiką galima pareikšti dėl Komisijos prašomo eksploatacijos nutraukimo visoje Belovežo girioje.

104    Šiuo klausimu Komisija suklydo manydama, kad neveikimas turi teigiamą poveikį bioįvairovei. Nuo 2016 m. balandžio mėn. atliekamos inventorizacijos rezultatai parodė, kad, pvz., Belovežo nacionalinio parko griežtos apsaugos zonoje nustatyta tik viena Šneiderio kirmvabalių (Boros schneideri)kolonija, o Belovežo miško rajono teritorijoje 70 kartų nustatytas šios rūšies buvimas. Panaši padėtis gali būti ir kalbant apie įvairias kitas rūšis, pvz., visų pirma, paprastąsias žvirblines pelėdas (Glaucidium passerinum) ir tripirščius genius (Picoides tridactylus).

105    Galiausiai dėl geriausių prieinamų mokslo žinių taikymo Lenkijos Respublika patikslina, kad Belovežo giria yra tokia specifiška ir unikali ekosistema, kad kitose ekosistemose atliktų tyrimų dėl įvairių organizmų tarpusavio priklausomybės rezultatų negalima paprasčiausiai perkelti ir taikyti šiam miškui. Nors dalis mokslininkų prieštarauja, kad su žievėgraužių tipografų plitimu būtų kovojama kertant kolonizuotus medžius, taip pat yra keli mokslo darbai, kuriuose teigiama, kad jei Belovežo girioje nebus vykdoma intervencija prieš žievėgraužius tipografus, yra didelė tikimybė, kad natūralioms ir gyvūnų rūšių buveinėms, kurioms saugoti buvo nustatyta teritorija Natura 2000 Puszcza Białowieska, bus padarytas reikšmingas ir nepataisomas neigiamas poveikis. Be to, iš tyrimo apie Belovežo girią matyti, jog griežta apsauga turi būti tik papildoma, bet ne pagrindinė bioįvairovės aukšto lygio apsaugos ir išsaugojimo strategijos priemonė.

b)      Teisingumo Teismo vertinimas

1)      Pirminės pastabos

106    Reikia priminti, kad Buveinių direktyvos 6 straipsnyje valstybėms narėms numatytos kelios pareigos ir specialios procedūros, skirtos užtikrinti, kaip matyti iš šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalies, palaikyti ar prireikus atkurti palankiai Europos Sąjungos svarbos natūralių buveinių ir laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos būklei, ir abstraktesniam tos pačios direktyvos tikslui užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį, kiek tai susiję su pagal ją saugomomis teritorijomis (šiuo klausimu žr., be kita ko, 2013 m. balandžio 11 d. Sprendimo Sweetman ir kt., C‑258/11, EU:C:2013:220, 36 punktą ir 2016 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Lesoochranárske zoskupenie VLK, C‑243/15, EU:C:2016:838, 43 punktą).

107    Šiomis aplinkybėmis Buveinių direktyvos nuostatomis siekiama, kad valstybės narės imtųsi tinkamų apsaugos priemonių, reikalingų išlaikyti teritorijų, kuriose yra prioritetinių natūralių buveinių tipų, ekologinėms savybėms (2013 m. balandžio 11 d. Sprendimo Sweetman ir kt., C‑258/11, EU:C:2013:220, 38 punktas ir 2016 m. liepos 21 d. Spendimo Orleans ir kt., C‑387/15 ir C‑388/15, EU:C:2016:583, 36 punktas).

108    Šiuo tikslu Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje numatyta vertinimo procedūra, kuria atliekant išankstinę kontrolę siekiama užtikrinti, kad planas ar projektas, tiesiogiai nesusijęs su teritorijos tvarkymu ar jam nebūtinas, bet galintis ją reikšmingai paveikti, būtų patvirtintas, tik jeigu neigiamai nepaveiks šios teritorijos vientisumo (žr., be kita ko, 2013 m. balandžio 11 d. Sprendimo Sweetman ir kt., C‑258/11, EU:C:2013:220, 28 punktą ir 2016 m. liepos 21 d. Spendimo Orleans ir kt., C‑387/15 ir C‑388/15, EU:C:2016:583, 43 punktą).

109    Šiuo klausimu reikia patikslinti, kad, kiek tai susiję su prie SAT priskiriamomis zonomis, iš šios nuostatos išplaukiančios pareigos pakeičia, remiantis Buveinių direktyvos 7 straipsniu, pareigas pagal Paukščių direktyvos 4 straipsnio 4 dalies pirmą sakinį, nuo klasifikavimo datos pagal šią direktyvą, jei pastaroji data yra vėlesnė už Buveinių direktyvos įgyvendinimo datą (šiuo klausimu žr. 2016 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑461/14, EU:C:2016:895, 71 ir 92 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

110    Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje numatytos dvi stadijos.

111    Pirmojoje stadijoje, kuri numatyta pirmame šios nuostatos sakinyje, reikalaujama, kad valstybės narės atliktų tinkamą plano ar projekto galimo poveikio saugomai teritorijai įvertinimą, jei šis planas ar projektas gali reikšmingai tą teritoriją paveikti (2013 m. balandžio 11 d. Sprendimo Sweetman ir kt., C‑258/11, EU:C:2013:220, 29 punktas ir 2016 m. liepos 21 d. Spendimo Orleans ir kt., C‑387/15 ir C‑388/15, EU:C:2016:583, 44 punktas).

112    Konkrečiai atsižvelgiant į atsargumo principą, kai planas ar projektas, tiesiogiai nesusijęs ar nebūtinas teritorijai tvarkyti, gali pakenkti nagrinėjamos teritorijos apsaugos tikslams, jis turi būti laikomas galinčiu reikšmingai paveikti šią teritoriją. Toks pavojus privalo būti vertinamas atsižvelgiant, be kita ko, į su planu ar projektu susijusios teritorijos požymius ir specifines aplinkos sąlygas (žr., be kita ko, 2013 m. balandžio 11 d. Sprendimo Sweetman ir kt., C‑258/11, EU:C:2013:220, 30 punktą ir 2016 m. liepos 21 d. Spendimo Orleans ir kt., C‑387/15 ir C‑388/15, EU:C:2016:583, 45 punktą).

113    Pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį atliktinas tinkamas plano ar projekto poveikio atitinkamai teritorijai vertinimas reiškia, kad, atsižvelgiant į geriausias mokslo žinias šioje srityje, turi būti nustatyti visi atitinkamo plano ar projekto aspektai, atskirai arba kartu su kitais planais ar projektais galintys paveikti šios teritorijos apsaugos tikslus (žr., be kita ko, 2016 m. liepos 21 d. Spendimo Orleans ir kt., C‑387/15 ir C‑388/15, EU:C:2016:583, 51 punktą ir 2017 m. balandžio 26 d. Sprendimo Komisija / Vokietija, C‑142/16, EU:C:2017:301, 57 punktą).

114    Pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį atliktame vertinime negali būti spragų ir jame turi būti pateikti išsamūs, tikslūs ir galutiniai duomenys ir išvados, galintys išsklaidyti bet kokias pagrįstas mokslo abejones dėl numatytų darbų poveikio atitinkamai saugomai teritorijai (žr., be kita ko, 2013 m. balandžio 11 d. Sprendimo Sweetman ir kt., C‑258/11, EU:C:2013:220, 44 punktą ir 2016 m. liepos 21 d. Spendimo Orleans ir kt., C‑387/15 ir C‑388/15, EU:C:2016:583, 50 punktą).

115    Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies antrame sakinyje numatytame antrame etape, kuris pradedamas pabaigus minėtą tinkamą vertinimą, nustatoma tokio plano ar projekto patvirtinimo sąlyga, kad jis neturi neigiamai paveikti atitinkamos teritorijos vientisumo, laikantis šio straipsnio 4 dalies nuostatų (2013 m. balandžio 11 d. Sprendimo Sweetman ir kt., C‑258/11, EU:C:2013:220, 31 punktas ir 2016 m. liepos 21 d. Spendimo Orleans ir kt., C‑387/15 ir C‑388/15, EU:C:2016:583, 46 punktas).

116    Tai, jog teritorijos, kaip natūralios buveinės, kaip ji suprantama pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies antrą sakinį, vientisumui nedaroma neigiamo poveikio, leidžia manyti, kad palaikoma gera jos būklė, o tai reiškia atitinkamos teritorijos esminių savybių, susijusių su buvimu natūralių buveinių tipų, kurių apsaugos tikslas pateisino jų įtraukimą į BST sąrašą, kaip tai suprantama pagal šią direktyvą, tvarų išlaikymą (žr., be kita ko, 2013 m. balandžio 11 d. Sprendimo Sweetman ir kt., C‑258/11, EU:C:2013:220, 39 punktą ir 2016 m. liepos 21 d. Spendimo Orleans ir kt., C‑387/15 ir C‑388/15, EU:C:2016:583, 47 punktą).

117    Taigi planas ar projektas gali būti patvirtinamas, kaip tai suprantama pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį, tik su sąlyga, kad kompetentingos institucijos yra įsitikinusios, kad jis nedaro neigiamo poveikio teritorijos vientisumui. Taip yra, kai dėl tokio poveikio nebuvimo nebelieka jokių mokslo požiūriu pagrįstų abejonių (šiuo klausimu žr. 2013 m. balandžio 11 d. Sprendimo Sweetman ir kt., C‑258/11, EU:C:2013:220, 40 punktą ir 2016 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Lesoochranárske zoskupenie VLK, C‑243/15, EU:C:2016:838, 42 punktą).

118    Ši nuostata apima atsargumo principą ir leidžia veiksmingai užkirsti kelią numatomų planų ar projektų neigiamam poveikiui saugomos teritorijos vientisumui. Ne toks griežtas nei nagrinėjamas patvirtinimo kriterijus taip veiksmingai neužtikrintų teritorijų, kurioms skirta minėta nuostata, apsaugos tikslo įgyvendinimo (2013 m. balandžio 11 d. Sprendimo Sweetman ir kt., C‑258/11, EU:C:2013:220, 41 punktas ir 2016 m. liepos 21 d. Spendimo Orleans ir kt., C‑387/15 ir C‑388/15, EU:C:2016:583, 53 punktas).

119    Taigi kompetentingos nacionalinės institucijos negali išduoti leidimo veiksmams, kurie keltų pavojų negrįžtamai pažeisti teritorijų, kur yra Bendrijos svarbos ar prioritetinių natūralių buveinių tipų, ekologines savybes. Taip būtų tuo atveju, kai dėl veiksmų būtų iš dalies arba visiškai prarasti arba sunaikinti atitinkamoje teritorijoje esantys tokių buveinių tipai (šiuo klausimu žr., be kita ko, 2011 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑404/09, EU:C:2011:768, 163 punktą ir 2013 m. balandžio 11 d. Sprendimo Sweetman ir kt., C‑258/11, EU:C:2013:220, 43 punktą).

120    Pagal suformuotą jurisprudenciją būtent priimant sprendimą, leidžiantį įgyvendinti projektą, turi nebūti jokių moksliškai pagrįstų abejonių dėl žalingo poveikio atitinkamos teritorijos vientisumui nebuvimo (žr., be kita ko, 2006 m. spalio 26 d. Sprendimo Komisija / Portugalija, C‑239/04, EU:C:2006:665, 24 punktą ir 2017 m. balandžio 26 d. Sprendimo Komisija / Vokietija, C‑142/16, EU:C:2017:301, 42 punktą).

121    Būtent atsižvelgiant į šiuos principus reikia nagrinėti ar, kaip pirmajame pagrinde tvirtina Komisija, Lenkijos Respublika, priėmusi 2016 m. priedą ir Sprendimą Nr. 51, neįvykdė įsipareigojimų pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį.

2)      Dėl plano ar projekto, tiesiogiai nesusijusio ar nebūtino atitinkamai teritorijai tvarkyti, buvimo

122    2016 m. priedu buvo iš dalies pakeistas 2012 m. MTP tam, kad būtų suteikta galimybė Belovežo miško rajone eksploatuojamos medienos kiekį per 2012–2021 m. laikotarpį padidinti nuo 63 471 m³ iki 188 000 m³ ir vykdyti aktyvius miško tvarkymo veiksmus, kaip antai žievėgraužių tipografų kolonizuotų eglių šalinimą atliekant „sanitarinius kirtimus“, nykstančių medžių šalinimą ir atsodinimą. Taikant Sprendimą Nr. 51, šie veiksmai buvo įgyvendinti ne tik Belovežo, bet ir Browsk bei Hainuvkos miškų rajonuose.

123    Remiantis tuo darytina išvada, kad 2016 m. priedas, kurio vienintelis tikslas yra padidinti eksploatuotinos medienos kiekį įgyvendinant nagrinėjamus aktyvius miško tvarkymo veiksmus teritorijoje Natura 2000 Puszcza Białowieska, visiškai nenustato su šia teritorija susijusių apsaugos tikslų ir priemonių, kurie faktiškai numatyti 2015 m. tvarkymo plane, Lenkijos valdžios institucijų priimtame prieš pat 2016 m. priedą.

124    Taigi 2016 m. priedas ir Sprendimas Nr. 51, kiek jais leidžiama tokia intervencija į natūralią aplinką, skirta eksploatuoti miško ištekliams, yra „planas ar projektas, tiesiogiai nesusijęs arba nebūtinas teritorij[ai] [Natura 2000 Puszcza Białowieska] tvarky[t]i“, kaip tai suprantama pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies pirmąjį sakinį.

125    Šiuo klausimu neturi reikšmės tai, kad 2016 m. priede numatytas eksploatuotinos medienos kiekis yra mažesnis nei leidžiamas pagal 1992–2001 ir 2002–2011 laikotarpių miško tvarkymo planus. Iš tiesų plano ar projekto, tiesiogiai nesusijusio arba nebūtino teritorijai tvarkyti buvimas iš esmės priklauso nuo konkrečios intervencijos pobūdžio, bet ne vien nuo jo apimties.

126    Be to, Lenkijos Respublika klaidingai teigia, kad 2016 m. priedas leido įgyvendinti apsaugos tikslą riboti žievėgraužių tipografų plitimą. Iš tiesų šio tikslo nėra tarp apsaugos tikslų, numatytų 2015 m. tvarkymo plane, kurio 3 priede, priešingai, aiškiai numatyta, kad žievėgraužių tipografų kolonizuotų eglių šalinimas turi būti laikomas potencialiu pavojumi paprastųjų žvirblinių pelėdų, paprastųjų lutučių ir tripirščių genių buveinių geros apsaugos būklės išsaugojimui.

127    Remiantis tuo darytina išvada, kad Lenkijos Respublika pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį turėjo atlikti tinkamą nagrinėjamų aktyvių miško tvarkymo veiksmų poveikio vertinimą, jei buvo tikimybė, kad šie veiksmai gali reikšmingai paveikti teritorijos Natura 2000 Puszcza Białowieska vientisumą.

3)      Dėl poveikio nagrinėjamai teritorijai tinkamo vertinimo būtinybės ir buvimo

128    Reikia konstatuoti, kad savo pobūdžiu nagrinėjami aktyvūs miško tvarkymo veiksmai, kiek pagal juos numatyta įgyvendinti priemones, kaip antai medžių šalinimą ir kirtimą teritorijoje Natura 2000 Puszcza Białowieska saugomose buveinėse, gali, atsižvelgiant į jų apimtį ir intensyvumą, trukdyti įgyvendinti šios teritorijos apsaugos tikslus.

129    Atsižvelgiant į tai reikia konkrečiai pažymėti, kad 2016 m. priedu leista 2012–2021 m. laikotarpiu iš Belovežo miško rajono pašalinti 188 000 m³ medienos, o tai yra didelis eksploatuotinos medienos kiekis, kuris beveik tris kartus didesnis už tą, kuris tuo pačiu laikotarpiu buvo leidžiamas pagal 2012 m. MTP.

130    Remiantis tuo darytina išvada, kad buvo tikimybė, jog nagrinėjami aktyvūs miško tvarkymo veiksmai reikšmingai paveiks teritorijos Natura 2000 Puszcza Białowieska vientisumą.

131    Šiuo atveju Lenkijos Respublika neginčija, kad turėjo atlikti šių veiksmų poveikio minėtai teritorijai vertinimą, remdamasi Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies pirmu sakiniu. Tačiau ji tvirtina, kad visiškai laikėsi šios nuostatos, 2015 m. atlikdama poveikio vertinimą.

132    Žinoma neginčijama, kad po pirmojo vertinimo, po kurio padaryta išvada, kad 2012 m. MTP, susijusio su Belovežo miško rajonu, priedo pirminis projektas, pagal kurį buvo leistas 317 894 m³ eksploatuotinos medienos kiekis, galėjo padaryti žalos teritorijos Natura 2000 Puszcza Białowieska vientisumui, Lenkijos valdžios institucijos 2016 m. priede šį kiekį sumažino iki 188 000 m³.

133    Vis dėlto 2015 m. poveikio aplinkai vertinime yra keletas esminių trūkumų.

134    Visų pirma reikia konstatuoti, kad šis vertinimas susijęs tik su 2016 m. priedu, bet ne su Sprendimu Nr. 51, o šis aktyvius miško tvarkymo veiksmus, minėtame priede numatytus vieninteliame Belovežo miško rajone, išplėtė Browsk ir Hainuvkos miško rajonams, todėl – visai teritorijai Natura 2000 Puszcza Białowieska, išskyrus nacionalinį parką.

135    Iš to išplaukia, kad dėl šių veiksmų poveikio šiuose pastaruosiuose dviejuose miškų rajonuose Lenkijos valdžios institucijos neatliko jokio vertinimo. Remiantis šio sprendimo 113 punkte priminta jurisprudencija, atliekant plano ar projekto, tiesiogiai nesusijusio ar nebūtino tam tikrai teritorijai tvarkyti, vertinimą turi būti atsižvelgta į visus atitinkamo plano ar projekto aspektus, atskirai arba kartu su kitais planais ar projektais galinčius paveikti šios teritorijos apsaugos tikslus.

136    Antra, kaip savo išvados 162 punkte nurodė generalinis advokatas, iš 2015 m. poveikio aplinkai vertinimo 4.2 punkto, pagal kurį „poveikio aplinkai įvertinime“ pateikti duomenys, „susiję su poveikiu teritorijai Natura 2000Puszcza Białowieska per 2012–2021 m. laikotarpį, iš esmės neprivalo būti atnaujinami“, matyti, kad jis buvo atliktas remiantis duomenimis, panaudotais siekiant įvertinti 2012 m. MTP poveikį šiai teritorijai, bet ne remiantis atnaujintais duomenimis.

137    Taigi, negalima teigti, kad vertinimas „tinkamas“, kaip tai suprantama pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį, jei trūksta atnaujintų duomenų apie saugomas buveines ir rūšis (šiuo klausimu žr. 2012 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Nomarchiaki Aftodioikisi Aitoloakarnanias ir kt., C‑43/10, EU:C:2012:560, 115 punktą).

138    Taip juo labiau yra šioje byloje, nes nagrinėjamais aktyviais miško tvarkymo veiksmais konkrečiai siekiama atsižvelgti į naujas aplinkybes, atsiradusias teritorijoje Natura 2000Puszcza Białowieska po 2012 m. MTP priėmimo, t. y. remiantis 2015 m. poveikio aplinkai vertinimo 2.8 punktu, į „didesnį medynų pablogėjimą dėl didėjančio žievėgraužių tipografų išplitimo“, kurio pirmieji požymiai, remiantis šiuo dokumentu, atsirado 2011 m., o blogiausia padėtis pasiekta 2015 m.

139    Be to, pagal šio sprendimo 113, 114 ir 120 punktuose primintą jurisprudenciją, būtent remiantis išsamiais, tiksliais ir galutiniais teiginiais ir išvadomis, 2016 m. priedo, pagal kurį leidžiama įgyvendinti nagrinėjamus aktyvius miško tvarkymo veiksmus, priėmimo dieną neturėjo likti jokių pagrįstų abejonių mokslo požiūriu, atsižvelgiant į geriausias žinias šioje srityje, apie žalingo poveikio minėtos teritorijos vientisumui buvimą.

140    Trečia, reikia pažymėti, kad 2015 m. poveikio aplinkai vertinimas negrindžiamas tikslais išsaugoti teritorijoje Natura 2000Puszcza Białowieska saugomas buveines ir rūšis, kurios buvo 2015 m. tvarkymo plano objektas, ir nenustatytas šios teritorijos vientisumas bei rimtai nenagrinėjamos priežastys, dėl kurių nagrinėjami aktyvūs miško tvarkymo veiksmai negali jai kelti pavojaus.

141    Konkrečiai šis vertinimas, pagal kurį didžiausias dėmesys skiriamas žievėgraužių tipografų kolonizuotiems medynams, t. y. daugiausia eglėms, sistemingai ir išsamiai nenagrinėjamas pavojus, kuris kiekvienai teritorijoje Natura 2000Puszcza Białowieska saugomai buveinei ar rūšiai kyla dėl šių veiksmų įgyvendinimo.

142    Po to, kai buvo nurodyta, kad dėl buveinių 91D0 (pelkiniai miškai) ir 91E0 (aliuviniai miškai su gluosniais, tuopomis, alksniais ir uosiais) reikia „pasitikslinimų“, kiek tai susiję su medynais, kuriuose yra eglių, 4.2.1 punkte nepateikiant jokios kitos analizės daroma išvada, kad šie patikslinimai „nepakenks buveinės išsaugojimui“, ir šiuo klausimu tik nurodyta, kad kirtimų apimtį „turi lemti realus išplitimo didėjimo pavojus“, tačiau nepateikiama jokių konkrečių duomenų apie galimą šio išplitimo didėjimą.

143    Be to, 2015 m. poveikio aplinkai vertinimo 4.2.3 punkte padaryta išvada apie „nežymų poveikį“ raudonkrūčiams niūravabaliams (Phryganophilus ruficollis), egliniams pūzravabaliams (Pytho kolwensis), vakariniams vapsvaėdžiams (Pernis apivorus), baltanugariams margiesiems geniams (Dendrocopos leucotos), mažosioms margosioms musinukėms (Ficedula parva), baltakaklėms margosioms musinukėms (Ficedula albicollis) bei paprastiesiems uldukams (Colomba oenas), nepateikiant jokio kito paaiškinimo, išskyrus tai, kad tai rūšys, „kurių dauguma tiesiogiai susijusios su miškų zonomis ir kurioms numatyti veiksmai neturės jokio pastebimo poveikio“. Be to, nors šio vertinimo 4.2.3 punkte nurodyta, kalbant apie Šneiderio kirmvabalius (Boros schneideri), šviesiuosius blizgiavabalius, purpurinius plokščiavabalius, niūraspalvius auksavabalius, vagotuosius raukšlius, paprastąsias žvirblines pelėdas ir tripirščius genius, kad „poveikis jų buveinėms atskirais atvejais negali būti atmestas“, jame tik konstatuojamas, siekiant atmesti reikšmingo poveikio buvimą, „dalies medynų su nykstančiais medžiais“ išsaugojimas, tačiau nenustatytas nei jų kiekis, nei vieta, kur jie turi būti saugomi.

144    Iš to matyti, kad 2015 m. poveikio vertinimas negalėjo išsklaidyti visų mokslo abejonių dėl 2016 m. priedo žalingo poveikio teritorijai Natura 2000 Puszcza Białowieska.

145    Šį teiginį patvirtina atkūrimo programos priėmimas tą pačią dieną kaip ir šio priedo patvirtinimo diena, ir Sprendimo Nr. 52 priėmimas po šešių dienų.

146    Iš tiesų, kaip matyti iš šios programos motyvų ir to sprendimo nuostatų, šių priemonių konkretus tikslas yra įvertinti minėtame priede numatytų aktyvių miško tvarkymo veiksmų poveikį teritorijai Natura 2000 Puszcza Białowieska, Belovežo ir Browsk miškų rajonuose nustatant referencines zonas, kuriose nė vienas iš šių veiksmų neturi būti vykdomas.

147    Remiantis pačios Lenkijos Respublikos pateiktais paaiškinimais, šios zonos konkrečiai turėjo leisti įvertinti maždaug 17 000 hektarų plote šios teritorijos savybių keitimąsi, nesant jokio žmogaus įsikišimo, tam, kad būtų galima palyginti šiuos pokyčius su tais, kuriuos lemia 2016 m. priede numatyti aktyvūs miško tvarkymo veiksmai, kurie būtų vykdomi likusioje nagrinėjamų trijų miško rajonų plote – maždaug 34 000 hektarų.

148    Vis dėlto tinkamas plano ar projekto poveikio atitinkamai teritorijai vertinimas atliekamas prieš jį patvirtinant (žr., be kita ko, 2004 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Waddenvereniging ir Vogelbeschermingsvereniging, C‑127/02, EU:C:2004:482, 53 punktą). Todėl jis neturi būti atliktas jį priimant ar po priėmimo (pagal analogiją žr. 2007 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Komisija / Italija, C‑304/05, EU:C:2007:532, 72 punktą ir 2011 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑404/09, EU:C:2011:768, 104 punktą).

149    Be to, neginčijama, kad 2016 m. priedo priėmimo momentu Lenkijos valdžios institucijos neturėjo išsamių inventorizacijos, kurią jos laikė būtina atlikti nuo 2016 m. balandžio mėn. tam, kad būtų galima nustatyti šioje teritorijoje esančių saugomų rūšių pasiskirstymą, rezultatų, susijusių su teritorijos Natura 2000 Puszcza Białowieska bioįvairove.

150    Taigi darytina išvada, kad šios valdžios institucijos pačios žinojo, jog priimant šį priedą nepakanka duomenų, susijusių su nagrinėjamų aktyvių miško tvarkymo veiksmų poveikiu šioms rūšims.

151    Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad, neturėdamos visų duomenų, reikalingų įvertinti nagrinėjamų aktyvių miško tvarkymo veiksmų poveikiui teritorijos Natura 2000 Puszcza Białowieska vientisumui, Lenkijos valdžios institucijos prieš priimdamos 2016 m. priedą ir Sprendimą Nr. 51 neatliko tinkamo šio poveikio įvertinimo, todėl nesilaikė joms pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį tenkančios pareigos.

4)      Dėl pavojaus nagrinėjamos teritorijos vientisumui

152    Be to, Komisija tvirtina, kad Lenkijos valdžios institucijos patvirtino nagrinėjamus aktyvius miško tvarkymo veiksmus, nors jie gali kelti pavojų teritorijos Natura 2000 Puszcza Białowieska vientisumui.

153    Atsižvelgiant į tai reikia priminti, kad, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 16 punkte, teritorija Natura 2000 Puszcza Białowieska Lenkijos Respublikos prašymu buvo priskirta prie BST taikant Buveinių direktyvą ir taip pat yra SAT, nustatyta remiantis Paukščių direktyva.

154    Nors pagal apsaugos sistemą, kuri pagal šias direktyvas taikoma zonoms, priklausančioms tinklui Natura 2000, ir nedraudžiama, kaip tvirtina Lenkijos Respublika, bet kokia žmogaus veikla šiose zonose, vis dėlto leidimas minėtai veiklai siejamas su jose numatytų pareigų laikymosi sąlyga (šiuo klausimu žr. 2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Azienda Agro-Zootecnica Franchini ir Eolica di Altamura, C‑2/10, EU:C:2011:502, 40 punktą).

155    Vadinasi, kaip savo išvados 134 punkte nurodė generalinis advokatas, šios valstybės narės argumentas, kad Belovežo giria negali būti laikoma „natūraliu“ ar „pirminiu“ mišku, nes vis dar yra aktyvaus žmonių eksploatavimo, kuris lemia jos savybes, objektas, neturi jokios reikšmės, nes Buveinių ir Paukščių direktyvos apima jos tvarkymą, nepaisant to, kaip šis miškas yra kvalifikuojamas.

156    Taigi, remiantis Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies antru sakiniu, pagal šios direktyvos 7 straipsnį taikytinu SAT, Lenkijos Respublika galėjo leisti nagrinėjamus aktyvius miško tvarkymo veiksmus tik su sąlyga, kad jie nekenkia tvariam teritorijos Natura 2000 Puszcza Białowieska esminių savybių, susijusių su buveinių rūšimis, kurių apsaugos tikslas pateisino jų įtraukimą į BST sąrašą, išlaikymui.

157    Šiuo atveju neginčijama, kad apsaugos tikslas, kuriuo remiantis teritorija Natura 2000 Puszcza Białowieska buvo priskirta BST ir SAT, atitinka tikslą išlaikyti gerą buveinių 9170 (subkontinentiniai ąžuolų ir skroblų miškai) ir 91E0 (aliuviniai miškai su gluosniais, tuopomis, alksniais ar uosiais), vabalų saprofitų, kaip antai Šneiderio kirmvabalių (Boros schneideri), šviesiųjų blizgiavabalių, purpurinių plokščiavabalių, raudonkrūčių niūravabalių, eglinių pūzravabalių (Pytho kolwensis) ir vagotųjų raukšlių buveinių, taip pat paukščių, kaip antai vakarinių vapsvaėdžių, paprastųjų žvirblinių pelėdų, paprastųjų lutučių, baltanugarių margųjų genių, tripirščių genių, mažųjų margųjų musinukių, baltakaklių margųjų musinukių ir paprastųjų uldukų buveinių, lemiančių šios teritorijos savybes, apsaugos būklę.

158    Tam, kad konstatuotų Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies antro sakinio pažeidimą, Komisija, atsižvelgdama į atsargumo principą, kuris, kaip nurodyta šio sprendimo 118 punkte, yra įtrauktas į šią nuostatą, neturi įrodyti, kad egzistuoja priežastinis ryšis tarp nagrinėjamų aktyvių miško tvarkymo veiksmų ir pavojaus šių buveinių ir rūšių vientisumui; pakanka, kad Komisija nustatytų, jog egzistuoja tikimybė ar pavojus, kad šie veiksmai sukels tokių trikdymų (šiuo klausimu žr. 2011 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑404/09, EU:C:2011:768, 142 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

159    Taigi reikia išnagrinėti ar, kaip tvirtina Komisija grįsdama savo ieškinio pirmąjį pagrindą, nagrinėjami aktyvūs miško tvarkymo veiksmai gali daryti kenksmingą poveikį minėtoms buveinėms ir rūšims, saugomoms teritorijoje Natura 2000 Puszcza Białowieska, todėl kelti pavojų šios teritorijos vientisumui.

160    Šiuo aspektu pirmiausia reikia konstatuoti, kad, nors šiais veiksmais „visų pirma“, kaip nurodyta 2016 m. priede, siekiama kirsti žievėgraužių tipografų kolonizuotas egles, nei šiame priede, nei Sprendime Nr. 51 nėra apribojimų dėl medžių amžiaus ar medynų, kuriems taikomi minėti veiksmai, ypač atsižvelgiant į buveines, kuriose jie yra. Priešingai, Sprendime Nr. 51 aiškiai numatyta kirsti žievėgraužių tipografų kolonizuotus medžius „visose medynų amžiaus grupėse“ ir patikslinta, kad dėl kirtimų nukrypstama nuo „apribojimų dėl medžių amžiaus ir medynų funkcijų“. Remiantis tuo darytina išvada, kad 2016 m. priedu ir Sprendimu Nr. 51 leidžiama kirsti šimtametes egles visų rūšių medynuose, įskaitant saugomose buveinėse.

161    Be to, akivaizdu, kad tiek 2016 m. priedu, tiek Sprendimu Nr. 51 leidžiama kirsti medžius dėl „visuomenės saugumo“ motyvų, tačiau nepateikiama jokio patikslinimo dėl konkrečių sąlygų, pateisinančių medžių kirtimą tokiais motyvais.

162    Galiausiai 2016 m. priedu ir Sprendimu Nr. 51 leidžiama pašalinti bet kokio tipo „medžius“, tarp kurių yra ne tik eglės, bet ir pušys, skroblai, ąžuolai, alksniai, uosiai, gluosniai ir tuopos, jeigu jie yra „nunykę“, „nudžiuvę“ ar „nykstantys“, taip pat nenumatant apribojimų dėl nagrinėjamų medynų.

163    Taigi akivaizdu, kad, priešingai, nei tvirtina Lenkijos Respublika, nagrinėjami aktyvūs miško tvarkymo veiksmai apima ne tik „sanitarinius kirtimus“, siekiant pašalinti vien žievėgraužių tipografų kolonizuotas egles; jais leidžiami kirtimai ir su jais susiję veiksmai medynuose, kuriuose mažiausiai 10 % sudaro šimtametės ir senesnės rūšys.

164    Remiantis šio sprendimo 119 punkte priminta jurisprudencija, dėl aktyvių miško tvarkymo veiksmų, kaip antai nagrinėjamų, kuriuos sudaro didelio kiekio medžių šalinimas ir kirtimas teritorijoje Natura 2000 Puszcza Białowieska, pobūdžio kyla ilgalaikis pavojus šios teritorijos ekologinėms savybėms, todėl tai neišvengiamai gali lemti minėtoje teritorijoje esančių saugomų buveinių ir rūšių išnykimą ar dalinį ir nepataisomą sunaikinimą.

165    Taigi reikia konstatuoti, kad nagrinėjami aktyvūs miško tvarkymo veiksmai konkrečiai kelia potencialų pavojų, nurodytą Lenkijos valdžios institucijų 2015 m. tvarkymo plano 3 priede dėl šių buveinių ir rūšių.

166    Iš tiesų „medžių kirtimas medynuose, kuriuose yra senesnių nei šimtamečių medžių“, 2015 m. tvarkymo plane yra laikomas potencialiu pavojumi buveinėms 9170 (subkontinentiniai ąžuolų ir skroblų miškai) ir 91E0 (aliuviniai miškai su gluosniais, tuopomis, alksniais ar uosiais), taip pat šiose buveinėse gyvenantiems vakariniams vapsvaėdžiams, nes, „miško kirtimas“ ir „miškų ir mišrių miškų atjauninimas atliekant miško tvarkymo veiksmus“ nurodomas kaip pavojus, kylantis Boros schneideri.

167    Be to, „senesnių nei šimtamečių kolonizuotų (t. y. kolonizuotų žievėgraužių tipografų) pušų ir eglių šalinimas“ yra laikomas potencialiu pavojumi paprastosioms žvirblinėms pelėdoms, paprastosioms lututėms ir tripirščiams geniams.

168    Galiausiai „nykstančių ar nunykusių medžių šalinimas“ laikomas potencialiu pavojumi buveinėms 9170 (subkontinentiniai ąžuolų ir skroblų miškai) ir 91E0 (aliuviniai miškai su gluosniais, tuopomis, alksniais ar uosiais), taip pat paprastosioms žvirblinėms pelėdoms, paprastosioms lututėms, baltanugariams margiesiems geniams, tripirščiams geniams ir purpuriniams plokščiavabaliams, o „nykstančių medžių šalinimas“ laikomas potencialiu pavojumi Boros schneideri, šviesiesiems blizgiavalbaliams, raudonkrūčiams niūravabaliams, Pytho kolwensis ir vagotiesiems raukšliams.

169    Šiuo klausimu reikia patikslinti: kadangi nagrinėjami aktyvūs miško tvarkymo veiksmai tiksliai atitinka potencialų pavojų, Lenkijos valdžios institucijų nustatytą dėl šių buveinių ir rūšių 2015 m. tvarkymo plane, pavojaus Natura 2000 Puszcza Białowieska vertinimui, priešingai, nei teigia Lenkijos Respublika, neturi reikšmės tai, kad 2016 m. priede nėra jokios nuostatos, aiškiai numatančios gyvūnų tyčinį žudymą, gaudymą ar trikdymą.

170    Joks kitas Lenkijos Respublikos pateiktas argumentas negali paneigti šios išvados.

171    Visų pirma dėl būtinybės kovoti su žievėgraužių tipografų plitimu, žinoma, negalima atmesti, atsižvelgiant į atsargumo principą, kuris yra vienas iš aukšto lygio apsaugos politikos pagrindų, Sąjungos siekiamas aplinkos apsaugos srityje remiantis SESV 191 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, ir atsižvelgiant į kurį turi būti aiškinami Sąjungos teisės aktai dėl aplinkos apsaugos, kad, valstybei narei, griežtai laikantis proporcingumo principo, gali būti leista įgyvendinti aktyvius miško tvarkymo veiksmus teritorijoje Natura 2000, saugomoje pagal Buveinių ir Paukščių direktyvas, siekiant užkirsti kelią kenkėjų plitimui, dėl kurio gali kilti pavojus šios teritorijos vientisumui.

172    Vis dėlto šiuo atveju Lenkijos Respublikos pateikti argumentai šiuo klausimu neleidžia manyti, kad nagrinėjami aktyvūs miško tvarkymo veiksmai gali būti pateisinami būtinybe užkirsti kelią tokių kenksmingų vabalų plitimui.

173    Iš tiesų, pirma, kaip matyti iš šio sprendimo 126 ir 167 punktų, žievėgraužiai tipografai, nors pirmieji jų plitimo požymiai, šios valstybės narės teigimu, buvo pastebėti 2011 m., 2015 m. tvarkymo plane nebuvo identifikuoti kaip potencialus pavojus teritorijos Natura 2000 Puszcza Białowieska vientisumui; priešingai, šimtamečių žievėgraužių tipografų kolonizuotų eglių ir pušų pašalinimas šiame plane buvo laikomas tokiu potencialiu pavojumi. Be to, priešingai, nei per teismo posėdį tvirtino Lenkijos Respublika, 2015 m. tvarkymo plane nenumatyta galimybė atlikti „sanitarinius kirtimus“, konkrečiai susijusius su žievėgraužių tipografų kolonizuotais medžiais.

174    Antra, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo šioje byloje turimą informaciją, jokio ryšio negali būti nustatyta, priešingai, nei tvirtina Lenkijos Respublika, tarp eksploatuotinos medienos kiekio ir žievėgraužių tipografų išplitimo.

175    Nors tiesa tai, kad 2012 m. MTP po Komisijos įsikišimo eksploatuotinos medienos kiekis Belovežo girioje 2012–2021 m. laikotarpiu buvo sumažintas iki 63 471 m³, neginčijama, kad, kaip jau nurodyta šio sprendimo 24 punkte, Lenkijos valdžios institucijos šią ribą pasiekė jau 2015 m. pabaigoje, t. y. mažiau nei po ketverių metų.

176    Taigi matyti, kad, kaip savo išvados 160 punkte tvirtina ir generalinis advokatas, iš šio rajono pašalintų medžių kiekis kubiniais metrais faktiškai išliko toks pats kaip ir ankstesniais laikotarpiais, kuriems taikytinuose miško tvarkymo planuose buvo nustatytas eksploatuotinos medienos kiekis Belovežo miško rajone atitinkamai 308 000 m³ už 1992–2001 m. laikotarpį ir 302 000 m³ už 2002–2011 laikotarpį. Todėl negalima pagrįstai tvirtinti, kad žievėgraužių tipografų išplitimą lemia eksploatuotinos medienos kiekio sumažinimas 2012–2015 m.

177    Trečia, iš šio sprendimo 160–163 punktų matyti, kad nagrinėjamų aktyvių miško tvarkymo veiksmų objektas nėra vien žievėgraužių tipografų kolonizuotos eglės, nes šie veiksmai, pirma, susiję ir su nunykusiomis eglėmis, nors jos nėra kolonizuotos žievėgraužių tipografų; antra, neatmetama galimybė šalinti kitų rūšių medžių, kaip antai skroblų, ąžuolų, alksnių, uosių, gluosnių ir tuopų. Lenkijos Respublika, atsakydama į Teisingumo Teismo šiuo aspektu užduotą klausimą, per teismo posėdį patvirtino, kad žievėgraužiai tipografai kolonizuoja tik spygliuočius, ypač egles, bet ne lapuočius.

178    Be to, nors tiesa tai, kaip pati Lenkijos Respublika tvirtino per teismo posėdį, kad kovojant su žievėgraužių tipografų plitimu turi būti rasta tam tikra pusiausvyra tarp aktyvių ir pasyvių miško tvarkymo veiksmų, siekiant įgyvendinti Buveinių ir Paukščių direktyvose numatytus apsaugos tikslus, reikia konstatuoti, kaip savo išvados 158 punkte pažymėjo generalinis advokatas, kad tokios pusiausvyros visiškai nematyti Sprendimo Nr. 51 nuostatose, pagal kurias leidžiama kirsti egles ir šalinti nykstančius ir nunykusius medžius netaikant jokių kitų apribojimų, išskyrus maksimalų leistinos eksploatuoti medienos kiekį trijuose nagrinėjamuose miškų rajonuose.

179    Ketvirta, iš Teisingumo Teismui pateiktos informacijos ir diskusijų per teismo posėdį matyti, kad 2016 m. priedo priėmimo dieną vis dar buvo prieštaringų mokslo duomenų apie labiausiai tinkamus metodus užkirsti kelią žievėgraužių tipografų plitimui. Iš atkūrimo programos matyti, kad šie prieštaravimai susiję, be kita ko, su galimybe kovoti su šiuo plitimu, nes jis, remiantis tam tikromis mokslo nuomonėmis, susijęs su natūraliu periodiniu ciklu, būdingu teritorijos, kurios apsaugos tikslas pateisino jos įtraukimą į BST sąrašą kaip SAT, savybėms. Todėl, remiantis šio sprendimo 117 punkte priminta jurisprudencija, Lenkijos valdžios institucijos negalėjo priimti 2016 m. priedo, nesant mokslinio tikrumo dėl nagrinėjamų aktyvių miško tvarkymo veiksmų ilgalaikio žalingo poveikio nagrinėjamos teritorijos vientisumui.

180    Galiausiai, penkta, Lenkijos Respublika pati sau neprieštaraudama negali naudoti argumento dėl priemonių, kurias taiko kitos valstybės narės (pvz., Austrijos Respublika), siekdamos kovoti su žievėgraužių tipografų plitimu, nes, remiantis jos teiginiais, kurie buvo pakartoti per teismo posėdį, Belovežo giria šiuo konkrečiu aspektu yra unikali, todėl moksliniai kitų ekosistemų tyrimai jai negali būti perkelti.

181    Vis dėlto dėl tos pačios ekosistemos reikia pažymėti, kad per teismo posėdį Komisija nurodė, jog Baltarusijoje esančioje Belovežo girios dalyje, kuri priskirta teritorijai Natura 2000 Puszcza Białowieska ir apima maždaug 82 000 hektarų, kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos nemanė būtina atlikti „sanitarinių kirtimų“ siekiant užkirsti kelią žievėgraužių tipografų plitimui, ir to Lenkijos Respublika neginčijo.

182    Antra, kalbant apie referencinių zonų nustatymą Sprendime Nr. 52, reikia pažymėti, kad Lenkijos Respublika pati pripažino, kad šios zonos neskirtos sumažinti nagrinėjamų aktyvių miško tvarkymo veiksmų poveikiui teritorijoje Natura 2000 Puszcza Białowieska, nes minėtų zonų vienintelis tikslas, kaip jau nurodyta šio sprendimo 146 punkte, yra įvertinti šios teritorijos savybių keitimąsi, netaikant jokio žmogaus įsikišimo.

183    Taigi reikia konstatuoti, kad Sprendime Nr. 52 numatytos referencinės zonos tiek, kiek jomis apsiribojama siekiu išsaugoti ankstesnę padėtį iki 2016 m. priedo įgyvendinimo tam tikrose Belovežo ir Browsk miškų rajonuose, niekaip nesumažina žalingo poveikio, kurį lemia nagrinėjami aktyvūs miško tvarkymo veiksmai likusioje šių miškų rajonų teritorijoje. Priešingai, kaip teisingai tvirtina Komisija, nesant poveikio bendram maksimaliam leistinam šalintinų medžių kiekiui, kuris, neginčijama, apima 17 000 hektarų plotą, sudarantį maždaug pusę dviejų nagrinėjamų miškų rajonų ploto, minėtų zonų nustatymas gali pabloginti šį poveikį, nes tai neišvengiamai lems miško kirtimo suintensyvinimą šių miškų rajonų dalyse, kurioms išimtis netaikoma.

184    Dėl teiginio, kad nagrinėjami aktyvūs miško tvarkymo veiksmai taip pat netaikomi natūraliuose rezervatuose ir drėgnose bei pelkėtose zonose, reikia pažymėti, kad nors, žinoma, tai galėtų lemti, kaip tvirtina Lenkijos Respublika, nagrinėjamų aktyvių miško tvarkymo veiksmų netaikymą buveinėse 91D0 (pelkiniai miškai) ir 91E0 (aliuviniai miškai su gluosniais, tuopomis, alksniais ir uosiais), vis dėlto nebuvo nustatyta ir juo labiau šis teiginys nereiškia, kad tas netaikymas susijęs su vientisu buveinių plotu. Be to, minėtas netaikymas, nors ir nurodytas Baltstogės aplinkos apsaugos regioninio direktoriaus nuomonėje, pateiktoje 2016 m. vasario 12 d. dėl 2016 m. priedo, nenurodytas nei šiame priede, nei Sprendime Nr. 51 ar Sprendime Nr. 52.

185    Trečia, dėl nagrinėjamų aktyvių miško tvarkymo veiksmų poveikio vabalams saprofitams reikia pažymėti, kad nors Lenkijos Respublika teigia, jog nebus šalinamos „nudžiūvusios ir saulės atokaitoje esančios pušys“, kurios sudaro šviesiųjų blizgiavabalių buveinę, vis dėlto ji nenurodo jokios aplinkybės šiam teiginiui, prieštaraujančiam 2016 m. priedo ir Sprendimo Nr. 51 nuostatoms, kuriose aiškiai numatytas nykstančių ar nunykusių medžių šalinimas be apribojimų, nurodytų šios valstybės narės, pagrįsti.

186    Be to, reikia pažymėti, kad tariama grėsmė Boros schneideri, purpuriniams plokščiavabaliams, raudonkrūčiams niūravabaliams, Pytho kolwensis ir vagotiesiems raukšliams, nurodyta Lenkijos Respublikos ir paminėta šio sprendimo 101 punkte, neatitinka tos, kurią Lenkijos valdžios institucijos identifikavo 2015 m. tvarkymo plane. Tačiau iš pastarojo dokumento matyti, kad nykstančių eglių ir pušų šalinimas yra tokia grėsmė.

187    Ketvirta, neturi reikšmės tai, kad kai kurių vabalų saprofitų, pavyzdžiui, Boros schneideri, ar paukščių, kaip antai paprastųjų žvirblinių pelėdų ar tripirščių genių, populiacijos Belovežo miško rajone yra didesnės nei nacionaliniame parke, kuriame jokie aktyvūs miško tvarkymo planai negali būti atliekami. Iš tiesų, net jei taip būtų, tokia aplinkybė negalėtų paneigti fakto, kad dėl šio sprendimo 164–168 punktuose nurodytų motyvų tokie veiksmai kelia pavojų teritorijos Natura 2000 Puszcza Białowieska vientisumui.

188    Galiausiai, penkta, tiek, kiek Lenkijos Respublika, pateisindama tam tikrus nagrinėjamus aktyvius miško tvarkymo veiksmus dėl motyvų, susijusių su visuomenės saugumu ar būtinybe dėl ekonominių ir (arba) socialinių priežasčių eksploatuoti miško išteklius, remiasi Buveinių direktyvos 6 straipsnio 4 dalimi, reikia priminti: kadangi pagrindinis šios direktyvos tikslas yra skatinti bioįvairovės palaikymą, atsižvelgiant į ekonominius, socialinius, kultūrinius ir regioninius reikalavimus, tam tikrais atvejais siekiant išlaikyti šią bioįvairovę pagal tą nuostatą gali tam tikrais atvejais prireikti palaikyti ar netgi skatinti žmogaus veiklą (šiuo klausimu žr. 2012 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Nomarchiaki Aftodioikisi Aitoloakarnanias ir kt., C‑43/10, EU:C:2012:560, 137 punktą).

189    Vis dėlto reikia pažymėti, kad Buveinių direktyvos 6 straipsnio 4 dalis, kaip nuo jos 6 straipsnio 3 dalies antrame sakinyje nurodyto patvirtinimo kriterijaus nukrypti leidžianti nuostata, turi būti aiškinama siaurai ir gali būti taikoma tik po to, kai plano ar projekto poveikis buvo išanalizuotas pagal minėtos 3 dalies nuostatas (žr., be kita ko, 2016 m. liepos 21 d. Sprendimo Orleans ir kt., C‑387/15 ir C‑388/15, EU:C:2016:583, 60 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

190    Iš tiesų pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 4 dalį, jei, nepaisant pagal šios direktyvos 6 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį atlikto įvertinimo neigiamų išvadų, planą ar projektą vis dėlto reikia įgyvendinti dėl imperatyvių viršesnio viešojo intereso priežasčių, tarp jų ir socialinio ar ekonominio pobūdžio, ir nėra alternatyvių sprendimų, atitinkama valstybė narė imasi visų kompensacinių priemonių, būtinų bendram Natura 2000 vientisumui apsaugoti (žr., be kita ko, 2016 m. liepos 21 d. Sprendimo Orleans ir kt., C‑387/15 ir C‑388/15, EU:C:2016:583, 62 punktą).

191    Šiomis sąlygomis plano ar projekto poveikio, atsižvelgiant į apsaugos tikslus, susijusius su nagrinėjama vietove, žinojimas yra būtina sąlyga norint taikyti minėtos direktyvos 6 straipsnio 4 dalį, nes, neturint šių duomenų, jokia šios nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo sąlyga nebūtų vertinama. Nagrinėjant galimas įpareigojančias viršesnio viešojo intereso priežastis ir tai, ar yra mažiau žalingų alternatyvų, iš tiesų reikalaujama palyginti tai su žala, kuri būtų padaryta minėtai teritorijai vykdant atitinkamą planą ar projektą. Be to, reikia tiksliai nustatyti šiai vietovei keliamą grėsmę, kad būtų galima apibrėžti galimų kompensacinių priemonių pobūdį (žr., be kita ko, 2011 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑404/09, EU:C:2011:768, 109 punktą ir 2016 m. sausio 14 d. Sprendimo Grüne Liga Sachsen ir kt., C‑399/14, EU:C:2016:10, 57 punktą).

192    Vis dėlto šiuo atveju, nesant tinkamo nagrinėjamų aktyvių miško tvarkymo veiksmų poveikio teritorijos Natura 2000 Puszcza Białowieska vientisumui vertinimo remiantis Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies pirmu sakiniu, ir neatlikus jokios analizės dėl šių veiksmų įgyvendinimo alternatyvų, Lenkijos Respublika neturėtų remtis nuo šios direktyvos 6 straipsnio 4 dalies nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, juo labiau kad nenumatė jokių kompensacinių priemonių.

193    Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmasis pagrindas, grindžiamas Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies pažeidimu, yra pagrįstas.

2.      Dėl antrojo pagrindo, grindžiamo Buveinių direktyvos 6 straipsnio 1 dalies ir Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimu

a)      Šalių argumentai

194    Komisija nurodo, kad įgyvendindama aktyvius miško tvarkymo veiksmus Lenkijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 1 dalį ir Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalis.

195    Vien teritorijos Natura 2000 Puszcza Białowieska apsaugos priemonių paminėjimo 2015 m. tvarkymo plane, nesudarant realių galimybių tas priemones taikyti, nepakanka norint įrodyti, kad buvo laikomasi įsipareigojimo nustatyti Buveinių direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje numatytas reikiamas apsaugos priemones šios direktyvos I priede nurodytoms natūralioms buveinėms ir minėtos direktyvos II priede nurodytoms gyvūnų rūšims. Iš tiesų sąvoka „nustatymas“ reiškia, kad tos priemonės gali būti realiai taikomos. Toks aiškinimas tinka ir Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalims.

196    Aktyvių miško tvarkymo veiksmų, pvz., medžių kirtimo, „sanitarinio kirtimo“ ar miško atkūrimo, vykdymas buveinėse, kuriose siekiant išlaikyti apsaugos būklę tokia veikla dėl galimos grėsmės griežtai draudžiama, prieštarauja apsaugos priemonėms, numatytoms 2015 m. tvarkymo plano 5 priede; jose visų pirma nurodoma „miško tvarkymo veiksmų nevykdyti medynuose, kuriuose rūšį sudaro bent 10 % šimtamečių ir senesnių egzempliorių“, „išsaugoti nunykusius medžius“ ir „išlaikyti visas šimtametes nunykusias egles, kol jos visiškai mineralizuosis“. Šiuo klausimu vietos, kuriose planuojama vykdyti veiksmus, sutampa su šimtamečių medžių išsidėstymo vietomis ir vabalų saprofitų, visų pirma Boros schneideri ir purpurinių plokščiavabalių, buveinėmis.

197    Be to, šie veiksmai dėl savo pobūdžio kelia grėsmę natūralioms buveinėms ir paukščių bei vabalų saprofitų rūšių buveinėms, nurodytoms 2015 m. tvarkymo plano 3 priede. Kadangi reikia vengti šių grėsmių įgyvendinant išsaugojimo priemones, dėl bet kokios priemonės, kuri leidžia kilti minėtai grėsmei, atsirastų abejonių ar net būtų pakenkta tų priemonių veiksmingumui.

198    Sprendimo Nr. 51, kuriame numatyta šalinti nunykusius medžius visoje teritorijoje Natura 2000 Puszcza Białowieska, įgyvendinimas dar labiau sustiprintų 2015 m. tvarkymo plane nustatytas grėsmes ir komplikuotų išsaugojimų priemonių įgyvendinimą joje.

199    Be to, nagrinėjami aktyvūs miško tvarkymo veiksmai gali turėti neigiamą poveikį bendrai tam tikrų vabalų saprofitų rūšių, visų pirma raudonkrūčių niūravabalių ir šviesiųjų blizgiavabalių, apsaugos būklei Lenkijoje ir Europoje, nes teritorija Natura 2000 Puszcza Białowieska yra vienas iš paskutinių arba vienas iš didžiausių jų paplitimo arealų Sąjungoje.

200    Galiausiai, kadangi Buveinių ir Paukščių direktyvų tikslas yra sudaryti galimybes palaikyti ar atkurti gerą saugomų buveinių ir rūšių apsaugos būklę, ne tik užkirsti kelią jų išnykimui, reikia atmesti bet kokį argumentą, susijusį su tam tikros rūšies populiacijos tokio lygio išsaugojimu, koks nurodytas 2007 m. standartinėje duomenų anketoje dėl teritorijos Natura 2000 Puszcza Białowieska (toliau – SDA).

201    Lenkijos Respublika tvirtina, kad 2016 m. priedas užtikrina veiksmingą 2015 m. tvarkymo plane nustatytų apsaugos priemonių įgyvendinimą laikantis Buveinių direktyvos 6 straipsnio 1 dalies. Todėl šis priedas atitinka planą, nes juo užtikrinamas natūralių buveinių ar rūšių buveinių, kurioms apsaugoti buvo nustatyta teritorija Natura 2000 Puszcza Białowieska, geros apsaugos būklės palaikymas arba atkūrimas. Vien to, kad 2015 m. tvarkymo plane nustatytos apsaugos priemonės, šiuo atžvilgiu nepakanka.

202    2015 m. tvarkymo plane nurodytos buveinės 9170 (subkontinentiniai ąžuolų ir skroblų miškai) aktyvios apsaugos priemonės visų pirma skirtos tam, kad medynų sudėtis būtų suderinta taip, kad atitiktų medynuose, kuriuose dominuoja drebulės, beržai, pušys, rečiau – eglės, esančias natūralias buveines. Šios priemonės 2012 m. MTP nurodytos kaip suplanuoti valymo, retinimo ir kirtimo planai. Todėl šių apsaugos priemonių įgyvendinimas reikalauja medžių šalinimo.

203    Šiuo atžvilgiu tiek Buveinių ir Paukščių direktyvoms, tiek „ekologinių žinių“ principui ir logikai prieštarautų argumentų, susijusių su tam tikros rūšies populiacijos išlaikymo SDA nurodytu lygiu, atmetimas. Iš tiesų, jei kiekybinis kiekvienos saugomos rūšies lygis konkrečioje teritorijoje Natura 2000 turėtų nuolat didėti ir viršyti nurodytą lygį, atitinkamoje teritorijoje kiltų nenumatytų ekologinės sistemos sutrikimų.

204    Kiekybiniai pokyčiai, stebėti Belovežo girios saugomos rūšies populiacijos dalyje, galėjo įvykti dėl didesnės prieigos prie maitinimosi šaltinių, atsiradusios dėl trumpalaikių sutrikimų, t. y. didelio masto žievėgraužių tipografų išplitimo. Ilgesniu laikotarpiu natūrali tokios situacijos pasekmė būtų didelis sumažėjimas. Nuolatinė ir ribota žievėgraužių tipografų plitimo zonos kontrolė, t. y. jos teritorinės apimties išlikimas ir padidėjusi eglių dalis medynuose, galėtų būti kriterijus, liudijantis apie sąlyginiai stabilią padėtį, kalbant, pavyzdžiui, apie genių populiacijas. Nepaisant galimo neigiamo poveikio šioms populiacijoms dėl nagrinėjamų aktyvių miško tvarkymo veiksmų, minėtų populiacijų dydis išliktų pakankami didelis remiantis 2015 m. tvarkymo planu.

205    Nacionalinio parko pakraščiuose neįvyktų didelių kiekybinių tripirščių genių ir baltanugarių margųjų genių populiacijų pokyčių. Ten žievėgraužių tipografų plitimas nėra masinio pobūdžio dėl nedidelės eglių dalies parko medynuose ir skirtingo miško buveinių pobūdžio. Iš to matyti, kad buveinėse, kurioms būdingi įvairūs parametrai gali paskatinti didelio masto žievėgraužių tipografų išplitimą, dinamišką pusiausvyrą galima palaikyti taikant pasirinktas miško tvarkymo priemones.

206    2016 m. priedas ir Sprendimas Nr. 51 negali daryti neigiamo poveikio ir tam tikrų vabalų saprofitų rūšių apsaugos būklei. Tokioms rūšims, kokios yra raudonkrūčiai niūravabaliai ir šviesieji blizgiavabaliai, pavojų iš esmės kelia gaisrų pasekmių mažinimas arba šalinimas. Kitos rūšys, pvz., Boros schneideri ir purpuriniai plokščiavabaliai, Belovežo girioje randa tinkamas vystymosi sąlygas. Kalbant apie Boros schneideri, pažymėtina, kad ilgalaikė grėsmė susijusi su tuo, jog Belovežo nacionaliniame parke neatsinaujina pušys.

b)      Teisingumo Teismo vertinimas

207    Visų pirma reikia priminti, kad pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 1 dalį kiekvienai specialiai apsaugos teritorijai valstybės narės turi nustatyti būtinas apsaugos priemones, kurios atitiktų ekologinius reikalavimus natūralioms buveinių rūšims, nurodytoms šios direktyvos I priede, ir tam tikroje teritorijoje esančioms rūšims, nurodytoms minėtos direktyvos II priede. Pagal tos pačios direktyvos 4 straipsnio 4 dalį kiekviena BST atitinkamos valstybės narės turi būti nustatyta kaip tokia teritorija.

208    Be to, reikia priminti, kad Paukščių direktyvos 4 straipsnyje numatyta tiek I priede nurodytoms rūšims, tiek migruojančioms rūšims aiškiai apibrėžta ir sugriežtinta tvarka pateisinama tuo, kad kalbama atitinkamai apie rūšis, kurioms labiausiai gresia pavojus, ir rūšis, esančias bendro Sąjungos paveldo dalimi. Taigi valstybės narės privalo imtis priemonių, kurios būtinos minėtų rūšių apsaugai (2007 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Komisija / Airija, C‑418/04, EU:C:2007:780, 46 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

209    Šios priemonės turi būti tinkamos užtikrinti, be kita ko, Paukščių direktyvos I priede minimų paukščių rūšių išlikimą ir veisimąsi, taip pat šiame priede nenurodytų nuolat aptinkamų migruojančių rūšių veisimąsi, šėrimąsi ir žiemojimą. Jos negali apsiriboti tik priemonėmis, kurios skirtos užkirsti keliui žmogaus sukeltiems išorės pavojams ir trikdymams, bet, atsižvelgiant į esamą situaciją, reikia ir pozityvių priemonių, kuriomis siekiama saugoti ir gerinti teritorijos būklę (2007 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Komisija / Airija, C‑418/04, EU:C:2007:780, 153 ir 154 punktai).

210    Šiuo atveju neginčijama, kad 2015 m. tvarkymo plano tikslas yra remiantis Buveinių ir Paukščių direktyvomis nustatyti būtinas apsaugos priemones siekiant išlaikyti gerą šiomis direktyvomis saugomų buveinių ir rūšių, esančių teritorijoje Natura 2000 Puszcza Białowieska, apsaugos būklę.

211    Iš esmės šias priemones, nurodytas 2015 m. tvarkymo plano priede, sudaro, pirma, aktyvaus miško tvarkymo veiksmų netaikymas „visiems medynams“, esantiems buveinėse 91D0 (pelkiniai miškai) ir 91E0 (aliuviniai miškai su gluosniais, tuopomis, alksniais ar uosiais), taip pat buveinėje 9170 (subkontinentiniai ąžuolų ir skroblų miškai) – „medynuose, kuriuose bent 10 % egzempliorių yra šimtametės ir senesnės rūšys“, ir vakarinių vapsvaėdžių, paprastųjų žvirblinių pelėdų, paprastųjų lutučių, baltanugarių genių, tripirščių genių, mažųjų margųjų musinukių, baltakaklių margųjų musinukių, Boros schneideri, šviesiųjų blizgiavabalių, purpurinių plokščiavabalių ir niūraspalvių auksavabalių buveinėse; antra, „nunykusių medžių eksploatuojamuose miškuose“ išsaugojimas, visų pirma paliekant „visas senesnes nei šimtametes nunykusias egles iki jų visiškos mineralizacijos“ dėl raudonkrūčių niūravabalių, Pytho kolwensis ir vagotųjų raukšlių buveinių apsaugos.

212    Taigi šiomis apsaugos priemonėmis siekiama užkirsti kelią kilti potencialiai grėsmei šioms buveinėms ir rūšims, nustatytoms 2015 m. tvarkymo plano 3 priede, t. y. atsižvelgiant į konkretų atvejį, kaip matyti iš šio sprendimo 166–168 punktų, įgyvendinti aktyvius miško tvarkymo veiksmus, šalinti nunykusius ir (arba) nykstančius medžius bei žievėgraužių tipografų kolonizuotas senesnes nei 100 metų amžiaus egles ir pušis.

213    Vis dėlto, kaip teisingai tvirtina Komisija ir kaip, be to, pripažįsta Lenkijos Respublika, pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 1 dalį ir Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalis reikalaujama ne tik priimti būtinas apsaugos priemones išlaikant gerą tam tikroje teritorijoje saugomų buveinių ir rūšių apsaugos būklę, bet ir veiksmingai jas įgyvendinti, o nesilaikant šių reikalavimų šios nuostatos netektų veiksmingumo.

214    Šį aiškinimą patvirtina Buveinių direktyvos 1 straipsnio 1 dalies l punktas, kuriame speciali apsaugos zona nustatoma kaip BST, kur „taikomos“ apsaugos priemonės, taip pat minėtos direktyvos 8 konstatuojamoji dalis, pagal kurią kiekvienoje nustatytoje zonoje reikia „įgyvendinti“ numatytiems apsaugos tikslams būtinas priemones.

215    Šiuo atveju iš 2015 m. poveikio aplinkai vertinimo 4.2.4 punkto matyti: „kadangi praėjo pernelyg daug laiko nuo [2015 m.] tvarkymo plano parengimo iki šios dienos, dalis jo nuostatų dėl apsaugos būklės vertinimo ir apsaugos priemonių, numatytų dėl rūšių, susijusių su eglėmis, tapo niekinės“. Taigi 2015 m. tvarkymo plano Lenkijos valdžios institucijos niekada netaikė; priešingai, kaip teisingai tvirtina Komisija, nors 2016 m. priedas ir Sprendimas Nr. 51 formaliai nepakeičia 2015 m. tvarkymo plano, jame numatytos apsaugos priemonės netenka veiksmingumo.

216    Iš tiesų, kadangi 2016 m. priede ir Sprendime Nr. 51 nenumatyta jokių apribojimų dėl medžių ar medynų, kuriems taikomi nagrinėjami aktyvūs miško tvarkymo veiksmai, amžiaus, jais leidžiama trijuose teritorijos Natura 2000 Puszcza Białowieska miško rajonuose taikyti priemones, kurių netaikymas 2015 m. tvarkymo plane numatytas kaip apsaugos priemonė.

217    Taigi, 2016 m. priedu ir Sprendimu Nr. 51 leidžiama, pirma, kirsti ir šalinti visų rūšių medžius buveinėse 91D0 (pelkiniai miškai) ir 91E0 (aliuviniai miškai su gluosniais, tuopomis, alksniais ar uosiais); buveinėje 9170 (subkontinentiniai ąžuolų ir skroblų miškai) šiuos aktyvius miško tvarkymo veiksmus taikyti medynuose, kuriuose bent 10 % egzempliorių yra šimtametės ir senesnės rūšys; taip pat vakarinių vapsvaėdžių, paprastųjų žvirblinių pelėdų, paprastųjų lutučių, baltanugarių margųjų genių, tripirščių genių, mažųjų margųjų musinukių, baltakaklių margųjų musinukių, Boros schneideri, šviesiųjų blizgiavabalių, purpurinių plokščiavabalių ir niūraspalvių auksavabalių buveinėse; antra, šalinti nunykusius medžius eksploatuojamuose medynuose, kurie sudaro raudonkrūčių niūravabalių, Pytho kolwensis ir vagotųjų raukšlių buveines.

218    Remiantis tuo darytina išvada, kad nagrinėjamų aktyvių miško tvarkymo veiksmų įgyvendinimas lemia dalies teritorijos Natura 2000 Puszcza Białowieska išnykimą. Tai reiškia, kad tokios priemonės negali būti šios teritorijos apsaugą užtikrinančios priemonės, kaip tai suprantama pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 1 dalį (pagal analogiją žr. 2016 m. liepos 21 d. Sprendimo Orleans ir kt., C‑387/15 ir C‑388/15, EU:C:2016:583, 38 punktą).

219    Šiomis sąlygomis Lenkijos Respublikos nurodyti argumentai siekiant pagrįsti, kad nagrinėjami aktyvūs miško tvarkymo veiksmai nedaro žalingo poveikio saugomų vabalų saprofitų rūšims, gali būti tik atmesti. Be to, šios valstybės narės nurodytos tariamos grėsmės šių rūšių geros būklės išsaugojimui neatitinka grėsmių, identifikuotų 2015 m. tvarkymo plane. Todėl jomis negali būti remiamasi.

220    Dėl argumentų, susijusių su žievėgraužių tipografų plitimu, pažymėtina, kad jie turi būti atmesti dėl tų pačių motyvų, kaip ir nurodytieji šio sprendimo 173–181 punktuose. Konkrečiai šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad žievėgraužiai tipografai 2015 m. tvarkymo plane nebuvo pripažinti potencialiu pavojumi teritorijos Natura 2000 Puszcza Białowieska vientisumui; priešingai, žievėgraužių tipografų kolonizuotų eglių ir pušų šalinimas šiame tvarkymo plane buvo nurodytas kaip toks pavojus.

221    Taigi antrasis pagrindas, grindžiamas Buveinių direktyvos 6 straipsnio 1 dalies ir Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimu, yra pagrįstas.

3.      Dėl trečiojo pagrindo, grindžiamo Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a ir d punktų pažeidimu

a)      Šalių argumentai

222    Komisija tvirtina, kad įgyvendindama nagrinėjamus aktyvius miško tvarkymo veiksmus Lenkijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a ir d punktus, nes vykdant tokius veiksmus nebūtų išvengta šios direktyvos IV priedo a dalyje nurodytų vabalų saprofitų, būtent purpurinių plokščiavabalių, šviesiųjų blizgiavabalių, raudonkrūčių niūravabalių ir eglinių pūzravabalių, veisimosi ar poilsio vietų pažeidimo arba naikinimo.

223    Pagal Buveinių direktyvos 12 straipsnį valstybės narės privalo įgyvendinti griežtos apsaugos sistemą, pagal kurią reikalaujama priimti nuoseklias ir suderintas prevencinio pobūdžio priemones, kurios suteiktų galimybę veiksmingai užkirsti kelią šių rūšių veisimosi ar poilsio vietų pažeidimui ar naikinimui.

224    Visoms vabalų saprofitų rūšims, kurioms taikomos tokios griežtos apsaugos priemonės, per visą gyvenimo ciklą reikia stovinčių ar nuvirtusių, nykstančių ar nunykusių medžių. Įvairūs mokslo tyrimai patvirtina, kad nunykusios eglės yra didžiausia purpurinių plokščiavabalių buveinė ir jų gyvenimo cikle užima labai svarbią vietą. Kai eglė nunyksta, po dvejų ar trejų metų arba vėlesniame jos irimo etape šį medį užima kitos vabalų saprofitų rūšys, kaip antai egliniai pūzravabaliai ir raudonkrūčiai niūravabaliai. Todėl dėl intensyvaus medžių, visų pirma eglių, kirtimo ir nunykusių medžių arba nykstančių žievėgraužių tipografų kolonizuotų medžių išvežimo išnyktų šios griežtai saugomos rūšys ir būtų sunaikintos jų veisimosi ir poilsio vietos.

225    Kadangi šios rūšys gyvena kelmuose ir po medžių žieve ir yra sunkiai pastebimos, būtų neįmanoma pasirinkti veiksmingas švelnesnes priemones, pvz., atrankinį kirtimą. Vienintelė tinkama priemonė, galinti užkirsti kelią šių veislių veisimosi ar poilsio vietų pažeidimams, tai nesikišimas į buveines, kuriose šios rūšys gyvena.

226    Buveinių direktyvos 12 straipsnyje nurodyti draudimai yra absoliutūs ir taikomi neatsižvelgiant į gyvūnų rūšių, kurioms taikomos griežtos apsaugos priemonės, egzempliorių skaičių ar buvimą. Todėl didelis purpurinių plokščiavabalių paplitimas negali pateisinti miško tvarkymo veiksmų intensyvinimo, dėl kurio gali būti pažeisti šie draudimai. Be to, raudonkrūčiai niūravabaliai yra išskirtinai reta rūšis, gyvenanti tik keturiose žinomose buveinėse Lenkijoje, iš kurių dvi yra Belovežo miško rajone, tad net vienos buveinės praradimas gali turėti reikšmingą neigiamą įtaką šios veislės apsaugos būklės išlaikymui Europoje. Dėl šviesiųjų blizgiavabalių pažymėtina, kad Lenkijoje jie randami tik teritorijoje Natura 2000 Puszcza Białowieska. Galiausiai ši teritorija yra didžiausia Pytho kolwensis buveinė šioje valstybėje narėje, atsižvelgiant į tai, kad Sąjungoje ši rūšis randama tik Švedijoje ir Suomijoje.

227    Lenkijos Respublika nurodo, kad visoms teritorijoje Natura 2000 Puszcza Białowieska gyvenančioms vabalų saprofitų rūšims, kaip antai šviesiesiems blizgiavabaliams, purpuriniams plokščiavabaliams, niūraspalviams auksavabaliams, raudonkrūčiams niūravabaliams ir Pytho kolwensis, per visą jų gyvenimo ciklą reikalingi nykstantys arba nunykę medžiai, todėl nepažeidžiant šių buveinių neįmanoma nustatyti jų lervų stadijos. Siekdamos užtikrinti gerą apsaugos būklę Lenkijos valdžios institucijos priėmė ilgalaikę šių rūšių buveinių tęstinumo apsaugos sistemą, visuose Belovežo girios medynų referencinėse zonose ir nuolatinėse bei natūraliose nunykusių medžių srityse įkurdama medžiais apsodintų salelių tinklą draustiniuose ir apsaugos zonas aplink saugomas rūšis drėgnose buveinėse. Šios operacijos veiksmingumą įrodo 2016 m. Instytut Badawczy Leśnictwa (Miškų tyrimo institutas, Lenkija) atliktos inventorizacijos rezultatai.

228    Iš šių rezultatų matyti, kad purpuriniai plokščiavabaliai yra visoje Belovežo miško teritorijoje bendrai paplitusi rūšis, kuri egles renkasi rečiau nei kitas medžių rūšis ir kuriai nykstantys arba nunykę medžiai nėra pagrindinė buveinė. Iš tų pačių rezultatų matyti, kad Šneiderio kirmvabaliai renkasi pušis, o nykstančios ir nunykusios eglės nėra pagrindinė jų buveinė, be to, ši rūšis paplitusi visoje Belovežo girioje. Pagrindinė raudonkrūčių niūravabalių ir vagotųjų raukšlių lokalizacijos vieta – Belovežo nacionalinis parkas. Beje, raudonkrūčių niūravabalių lokalizacijos vietos Belovežo rajone yra referencinėse zonose. Be to, pagrindinė jų išnykimo priežastis – sudegusių medžių trūkumas. Beje, eglinių pūzravabalių rūšies nebuvo nustatyta už šio nacionalinio parko ribų. O žievėgraužių tipografų veikla gali kelti pavojų šios rūšies užimtos aplinkos, t. y. drėgnose buveinėse esančių nunykusių, senų, nukirstų eglių, vientisumui. Galiausiai dėl šviesiųjų blizgiavabalių pažymėtina, kad pagrindinė jų išnykimo Europoje priežastis – dėl gaisrų nunykusios senos pušys, kurios yra pagrindinė jų buveinė. Minėtame nacionaliniame parke pušys neatsinaujina, todėl šios rūšies išlikimą galima užtikrinti tik eksploatuojamuose miškuose, kuriuose pušys atkuriamos dirbtinai.

229    Dėl visų šių priežasčių 2016 m. priede nustatyti veiksmai negali daryti reikšmingo neigiamo poveikio šių rūšių populiacijoms. Jų išlaikymas priklauso nuo tam tikrų buveinių, kuriose vyksta įvairūs procesai, pvz., gaisrai, tęstinumo. Todėl tik aktyvios apsaugos veiksmai gali apsaugoti šių rūšių buveines.

b)      Teisingumo Teismo vertinimas

230    Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a ir d punktuose valstybės narės įpareigojamos imtis priemonių, būtinų nustatyti griežtai šios direktyvos IV priedo a punkte nurodytų gyvūnų rūšių apsaugos sistemai jų natūralaus paplitimo areale, uždraudžiant bet kokios rūšies gaudymą ar tyčinį žudymą ar perėjimo arba poilsio vietų naikinimą.

231    Šiai nuostatai perkelti būtina, kad valstybės narės ne tik priimtų visus teisės aktus, bet ir imtųsi konkrečių ir specialių apsaugos priemonių. Be to, pagal griežtos apsaugos sistemą reikalaujama priimti nuoseklias ir suderintas prevencinio pobūdžio priemones. Taigi tokia griežtos apsaugos sistema turi suteikti galimybę veiksmingai užkirsti kelią į Buveinių direktyvos IV priedo a dalį įrašytų gyvūnų rūšių veisimosi ar poilsio vietų pažeidimui ar naikinimui (šiuo klausimu žr. 2011 m. birželio 9 d. Sprendimo Komisija / Prancūzija, C‑383/09, EU:C:2011:369, 19–21 punktus).

232    Šiuo atveju reikia priminti, kad tiek 2016 m. priede, tiek Sprendime Nr. 51 numatytas žievėgraužių tipografų kolonizuotų eglių kirtimas netaikant apribojimų dėl amžiaus, todėl tai apima nykstančius ar nunykusius šimtamečius medžius.

233    Iš 2015 m. tvarkymo plano aiškiai matyti, kad nykstančios ar nunykusios eglės, tam tikrais atvejais kolonizuotos žievėgraužių tipografų, sudaro bent jau didelę vabalų saprofitų, kaip antai šviesiųjų blizgiavabalių, purpurinių plokščiavabalių, raudonkrūčių niūravabalių ir Pytho kolwensis, kurie nurodyti Buveinių direktyvos IV priedo a punkte, buveinę. Iš tiesų, kaip buvo konstatuota šio sprendimo 168 punkte, šios rūšies medžių šalinimas būtent buvo identifikuotas kaip potencialus pavojus vabalų rūšims.

234    Taigi negalima pritarti Lenkijos Respublikos nurodytiems argumentams siekiant įrodyti, kad eglės nėra minėtų rūšių buveinė (ar bent jau didelė jų buveinė), nes šie argumentai akivaizdžiai prieštarauja pačių Lenkijos valdžios institucijų išvadoms 2015 m. tvarkymo plane, kurį jos parengė dėl teritorijos Natura 2000 Puszcza Białowieska.

235    Taip pat negalima tvirtinti, kad kai kurių iš tų pačių rūšių nėra šioje teritorijoje arba jų yra nedaug, nors jos aiškiai įrašytos 2015 m. tvarkymo plane kaip saugomos rūšys nagrinėjamuose trijuose miškų rajonuose. Dėl teiginio, kad raudonkrūčių niūravabalių yra tik referencinėse zonose, pakanka konstatuoti, kad jis visiškai nepagrįstas.

236    Remiantis tuo darytina išvada, kad 2016 m. priedas ir Sprendimas Nr. 51 neišvengiamai lemia šio sprendimo 233 punkte nurodytų vabalų saprofitų dauginimosi ar poilsio vietų žalojimą ar naikinimą.

237    Šiuo aspektu lemiamo vaidmens neturi tai, kad minėtų rūšių teritorijoje Natura 2000 Puszcza Białowieska yra daug. Iš tiesų, kaip matyti iš šio sprendimo 231 punkto, Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies d punkte numatyta griežta Buveinių direktyvos IV priedo a punkte nurodytų rūšių dauginimosi ir poilsio vietų apsaugos sistema.

238    Todėl trečiasis pagrindas, grindžiamas Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a ir d punktų pažeidimu, yra pagrįstas.

4.      Dėl ketvirtojo pagrindo, grindžiamo Paukščių direktyvos 5 straipsnio b ir d punktų pažeidimu

a)      Šalių argumentai

239    Komisija tvirtina, kad nesukurdama bendros gamtos apsaugos sistemos, skirtos visų pirma užkirsti keliui Paukščių direktyvos I priede nurodytų rūšių, t. y. paprastųjų žvirblinių pelėdų, paprastųjų lutučių, baltanugarių margųjų genių ir tripirščių genių, tyčiniam lizdų naikinimui arba paukščių trikdymui teritorijoje Natura 2000 Puszcza Białowieska, Lenkijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Paukščių direktyvos 5 straipsnio b ir d dalis.

240    Pagal Paukščių direktyvos 5 straipsnį valstybės narės įpareigojamos ne tik priimti išsamų teisinį pagrindą, bet ir priimti konkrečias bei detalias apsaugos priemones, įskaitant veiksmingas įgyvendinimo priemones. Ši sistema kuriama siekiant įgyvendinti įsipareigojimą sustabdyti šios direktyvos 1 straipsnyje nurodytų paukščių rūšių populiacijos mažėjimą. Tačiau akivaizdu, kad didelis medžių kirtimo intensyvinimas buveinėse, kurios yra labai svarbios natūraliai laukinėje gamtoje gyvenančių rūšių perėjimui ir poilsiui, nurodytoje teritorijoje padidintų tyčinio paukščių lizdų naikinimo ir paukščių trikdymo pavojų, ypač jų perėjimo metu.

241    Iš tiesų teritorija Natura 2000 Puszcza Białowieska yra didžiausia baltanugarių margųjų genių ir tripirščių genių paplitimo zona Lenkijoje. Nykstantys ir nunykę medžiai, visų pirma šimtametės eglės, yra svarbiausios šių dviejų genių rūšių maitinimosi ir perėjimo vietos. Žievėgraužių tipografų kolonizuotų medžių išvežimas sukeltų tyčinį šių genių buveinių sunaikinimą ir didelio masto šių rūšių paukščių sutrikdymą. Šiuo klausimu Lenkijos valdžios institucijos nepateikė įrodymų, kad medžių kirtimo intensyvinimas šių dviejų genių rūšių buveinėse būtų naudingas šioms rūšims, priešingai, toks naikinimas pagreitintų šių dviejų genių rūšių populiacijos mažėjimą. Be to, nėra duomenų, rodančių, ar pasibaigus žievėgraužių tipografų plitimui šių genių rūšių populiacija padidėtų, ar sumažėtų. Galiausiai reikia atsižvelgti į tai, kad žievėgraužių tipografų puolamose teritorijose eglės atsinaujina pačios, todėl žmogaus intervencijos nereikia.

242    Nykstantys ir nunykę medžiai yra paprastosioms žvirblinėms pelėdoms ir paprastosioms lututėms labai svarbios vietos lizdams sukti, nes juose yra genių iškaltų drevių. Didelės apimties žievėgraužių tipografų kolonizuotų eglių išvežimas taptų svarbiu jų perėjimo vietų sunaikinimo veiksniu. Teritorija Natura 2000 Puszcza Białowieska yra viena iš vietų, kuriose paprastosios žvirblinės pelėdos ir paprastosios lututės yra tankiausiai paplitusios. Tai, kad paprastųjų žvirblinių pelėdų koncentracija šioje teritorijoje yra didesnė nei vidutinė jų koncentracija Lenkijoje, nepateisina aktyvių tvarkymo veiksmų vykdymo, galinčio sutrikdyti egzempliorius ir sunaikinti šios rūšies lizdus.

243    Taip pat iš gautos informacijos matyti, kad medžiai buvo kertami ir išvežami nurodytų keturių rūšių perėjimo laikotarpiu. Taigi ir 2016 m. priede, ir Sprendime Nr. 51 suteikiamas leidimas medžius kirsti bet kuriuo metu, todėl negalima atmesti, kad buvo pažeistas draudimas trikdyti šias rūšis jų perėjimo metu.

244    Lenkijos Respublika nurodo, kad 2015 m. poveikio aplinkai įvertinimas parodė, jog buvo imtasi būtinų priemonių, kad būtų sukurta bendra apsaugos sistema visoms natūraliai laukinėje gamtoje gyvenančioms paukščių rūšims, apimančių, be kita ko, draudimą tyčia naikinti ar pažeisti paukščių lizdus ir kiaušinius arba tyčia trikdyti paukščius, ypač jų perėjimo ir jauniklių auginimo metu, juo labiau kad trikdymas, atsižvelgiant į Paukščių direktyvos tikslus, turi reikšmingą poveikį.

245    Kalbant apie Komisijos nurodytas keturias paukščių rūšis, nustatytas Belovežo girios teritorijoje, pažymėtina, jog SDA pateikti duomenys rodo, kad nė vienos iš jų gyvybei ar gyvenimo būdui grėsmės nekyla. Be to, Lenkijos valdžios institucijos įsipareigojo išsaugoti bent 60 kiekvienos iš šių rūšių porų. Beje, visoje Lenkijos Natura 2000 teritorijoje galima nustatyti, kad dviejų genių rūšių populiacijos yra didesnės, nei nurodyta SDA. Visų pirma 2000–2014 m. bendras miško paukščių populiacijos išplitimo rodiklis padidėjo 25 %.

246    Teigiamas didelio masto žievėgraužių tipografų išplitimo poveikis genių išlikimui ir veisimuisi gali būti tik laikinas, nes ilgainiui dėl tokio išplitimo išnyks senieji pelkių sluoksniai. Kalbant apie genių populiaciją, pažymėtina, jog pastovus žievėgraužių tipografų plitimo mažinimas gali tapti palyginti stabilios padėties palaikymo veiksniu.

247    Sumažėjusi plėšriųjų gyvūnų populiacija dėl rečiau pasitaikančių maitinimosi šaltinių yra mokslo faktas. Tačiau Komisija nepateikė mokslo duomenų, kuriais būtų paneigtas pateiktas aplinkos pasikeitimo po žievėgraužių tipografų išplitimo scenarijus. Neįmanoma nustatyti pasikeitimo priemonės, t. y. priemonės, kuri leistų sužinoti, ar rūšių skaičius dėl tam tikros rūšies vabzdžių išplitimo sumažėtų, jei būtų atkurta prieš išplitimą buvusi padėtis, ar, atsižvelgiant į išnykusius maitinimosi šaltinius ir galimybės žievėgraužiams tipografams kolonizuoti kitus medžius nebuvimą, dėl to genių skaičius būtų mažesnis, negu nurodyta, be kita ko, galiojančioje SDA ir aprašyta nagrinėjamos teritorijos apsaugos tiksluose.

248    Komisija neatsižvelgė į tai, kad teritorijoje Natura 2000 vykstantys natūralūs procesai yra ilgalaikiai. Nuolatinis žievėgraužių tipografų išplitimo ribojimas, t. y. padengiamo ploto mažinimas arba didelio eglių skaičiaus išlaikymas medynuose, vertinant ilgalaikę perspektyvą, gali tapti aktyviais apsaugos veiksmais, leidžiančiais palaikyti sąlygiškai stabilią padėtį, palyginti su genių populiacija. Nepaisant neigiamo poveikio genių populiacijai, kuris gali būti padarytas dėl nagrinėjamų miško tvarkymo veiksmų, populiacija, remiantis 2015 m. tvarkymo planu, išliktų pakankamai didelė, o paukščių rūšių paplitimo arealų pokyčiai, galimi dėl numatomų klimato kaitos modelių, išsidėstytų per tam tikrą laiką. Todėl laikinų veiksmų, vykdomų drauge su miško tvarkymo srityje taikomais metodais, galutinis poveikis gali padėti ateityje stabdant didelį genių skaičiaus mažėjimą.

249    Paprastųjų žvirblinių pelėdų perėjimo vietų sumažėjimas dėl eglių pašalinimo iš 5 % teritorijos atrodo neįmanomas. Tiesą sakant, šiai rūšiai, kuri lizdus suka genių, dažniausiai didžiųjų margųjų genių, t. y. gausiai paplitusios rūšies, iškaltose medžių drevėse, nėra labai svarbu, kokios rūšies medyje perėti. Be to, paprastosios žvirblinės pelėdos dažnai aptinkamos pakeistoje aplinkoje. Todėl jų dažniau pasitaiko sutvarkytoje Belovežo miško dalyje. Be to, dėl paprastųjų lutučių pažymėtina, kad ši rūšis dažniausia gyvena juodųjų meletų suformuotose drevėse. Todėl galimas poveikis dėl eglių pašalinimo iš 5 % nagrinėjamos teritorijos yra netikslus, kalbant apie Belovežo girioje gyvenančių paprastųjų žvirblinių pelėdų ir paprastųjų lutučių skaičių.

250    Be to, remiantis Suomijos pateiktais duomenimis, miškų tvarkymas atlaisvinant erdves, jei iškirsta medžių dalis, vertinant ilgalaikę perspektyvą, neviršija 50 % miško erdvės, ne tik nedaro neigiamo poveikio rūšims, bet galiausiai prisideda prie reprodukcijos didinimo, nes pagerėja prieinamumas prie maitinimosi šaltinių. Be to, tų rūšių populiacija auga ir išplinta naujose teritorijose. Viena iš tokio reiškinio priežasčių yra pozityvus požiūris į miško tvarkymą. „Biocenotiniai“ medžiai, įskaitant drevėtus medžius, bus palikti biologinei mirčiai. Todėl galimos paprastųjų žvirblinių pelėdų ir paprastųjų lutučių lizdų sukimo vietos liks prieinamos, juo labiau kad 2015 m. tvarkymo plane nustatyti veiksmai, kuriais siekiama „atliekant tvarkymo darbus išsaugoti visas pušis ir egles su matomomis drevėmis, išskyrus medžius, keliančius pavojų visuomenei“.

b)      Teisingumo Teismo vertinimas

251    Pagal Paukščių direktyvos 5 straipsnį valstybės narės įpareigojamos priimti priemones, skirtas įgyvendinti bendrai visų paukščių rūšių, nurodytų šios direktyvos 1 straipsnyje, apsaugos sistemai. Minėta sistema pagal minėtos direktyvos 5 straipsnio b ir d punktus apima, be kita ko, draudimą tyčia naikinti arba pažeisti jų lizdus ir kiaušinius, pašalinti tuos lizdus, taip pat tyčia trikdyti paukščius, ypač jų perėjimo ir jauniklių auginimo metu, jei toks trikdymas galėtų turėti reikšmės šios direktyvos tikslams.

252    Paukščių direktyvos 5 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės priimtų išsamų ir veiksmingą teisinį pagrindą (2007 m. liepos 12 d. Sprendimo Komisija / Austrija, C‑507/04, EU:C:2007:427, 103 ir 339 punktai ir 2012 m. sausio 26 d. Sprendimo Komisija / Lenkija, C‑192/11, nepaskelbtas Rink., EU:C:2012:44, 25 punktas), įgyvendindamos, kaip numatyta ir Buveinių direktyvos 12 straipsnyje, konkrečias ir specialias apsaugos priemones, leidžiančias užtikrinti veiksmingą nurodytų draudimų, kuriais iš esmės siekiama saugoti šiai direktyvai priskiriamų paukščių perėjimo ir poilsio vietas, laikymąsi. Be to, šie draudimai turi būti taikomi be apribojimų laiko atžvilgiu (1988 m. balandžio 27 d. Sprendimo Komisija / Prancūzija, 252/85, EU:C:1988:202, 9 punktas).

253    Šiuo atveju reikia priminti, kad 2016 m. priede ir Sprendime Nr. 51 numatytas, be kita ko, žievėgraužių tipografų kolonizuotų eglių kirtimas ir nunykusių ar nykstančių medžių pašalinimas.

254    Iš 2015 m. tvarkymo plano nedviprasmiškai matyti, kad žievėgraužių tipografų kolonizuotos šimtametės eglės ir nunykę ar nykstantys medžiai sudaro bent didelę paprastųjų žvirblinių pelėdų, paprastųjų lutučių, baltanugarių margųjų genių ir tripirščių genių, nurodytų Paukščių direktyvos I priede, buveinę. Iš tiesų, kaip jau buvo konstatuota šio sprendimo 167 ir 168 punktuose, šių medžių šalinimas šiame plane konkrečiai identifikuotas kaip potencialus pavojus toms paukščių rūšims.

255    Taigi Lenkijos valdžios institucijos 2016 m. priedu ir Sprendimu Nr. 51 leidžia nukrypti nuo šių paukščių apsaugos įgyvendinant nagrinėjamus aktyvius miško tvarkymo veiksmus.

256    Reikia konstatuoti, kad nei šiame priede, nei tame sprendime nėra draudimo, susijusio su medžių, kuriems taikomi šie veiksmai, amžiumi ar laikotarpiu, per kurį šie veiksmai galėtų būti įgyvendinti teritorijoje Natura 2000 Puszcza Białowieska. Taigi minėtame priede ir minėtame sprendime nėra jokios konkrečios nuostatos, skirtos veiksmingai užkirsti kelią nagrinėjamų paukščių perėjimo ar poilsio vietų naikinimui ar pažeidimui.

257    2015 m. poveikio aplinkai vertinimas neleidžia, priešingai, nei tvirtina Lenkijos Respublika, paneigti šios išvados, nes šio vertinimo 4.2.3 punkte tik nurodyta, kad „reikia užtikrinti <…> miško tvarkymo veiksmų sustabdymą perėjimo laikotarpiu“, tačiau nekonstatuojama, kad buvo imtasi priemonių, būtinų nustatyti visų laukinių paukščių rūšių bendrai apsaugos sistemai.

258    Šiuo aspektu tiek, kiek ši valstybė narė nurodo 2015 m. tvarkymo plane numatytas apsaugos priemones dėl drevių eglėse ir pušyse, pakanka priminti, kad, kaip jau buvo konstatuota šio sprendimo 215 punkte, iš 2015 m. poveikio aplinkai vertinimo 4.2.4 punkto matyti, kad, Lenkijos valdžios institucijų teigimu, šis planas tapo „niekinis“, todėl jos jo netaiko. Taigi ši valstybė narė neturėtų remtis 2015 m. tvarkymo plano nuostatomis, siekdama pateisinti tai, kad nagrinėjami aktyvūs miško tvarkymo veiksmai nelems teritorijoje Natura 2000 Puszcza Białowieska saugomų paukščių dauginimosi ar poilsio vietų sunaikinimo ar pažeidimo.

259    Šiomis sąlygomis reikia manyti, kad 2016 m. priede ir Sprendime Nr. 51, kurių įgyvendinimas neišvengiamai reikštų minėtų paukščių rūšių dauginimosi ar poilsio vietų sunaikinimą ar pažeidimą, nėra numatyta konkrečių ir specialių apsaugos priemonių, kurios leistų jų taikymo sričiai nepriskirti tyčinių veiksmų, keliančių grėsmę šių paukščių gyvybei ir buveinei, taip pat užtikrinti veiksmingą draudimą tyčia naikinti ar žaloti jų perėjimo vienas ir kiaušinius, pašalinti jų lizdus ar specialiai juos trikdyti, visų pirma perėjimo ir jauniklių auginimo metu.

260    Nė vienas Lenkijos Respublikos pateiktas argumentas nepaneigia šios išvados.

261    Visų pirma tiek, kiek ši valstybė narė nurodo žievėgraužių tipografų plitimą, reikia atmesti visus jos argumentus dėl tų pačių motyvų, kaip ir nurodytieji šio sprendimo 173–181 punktuose.

262    Antra, tiek, kiek Lenkijos Respublika tvirtina, kad nagrinėjamos paukščių populiacijos išliko stabilios ar net padidėjo, reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad tokia aplinkybė neturėtų paneigti Paukščių direktyvos 4 straipsnio 4 dalies, pagal kurią valstybės narės įpareigojamos imtis būtinų priemonių, siekiant išvengti buveinių naikinimo ir paukščių trikdymo, pažeidimo, nes pareiga apsaugoti egzistuoja dar prieš nustatant paukščių skaičiaus sumažėjimą arba dar prieš kylant konkrečiai grėsmei, kad saugoma rūšis išnyks (2016 m. sausio 14 d. Sprendimo Komisija / Bulgarija, C‑141/14, EU:C:2016:8, 76 punktas ir 2016 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑461/14, EU:C:2016:895, 83 punktas).

263    Reikia konstatuoti, kad teiginiai dėl šioje nuostatoje numatytos bendros paukščių apsaugos sistemos taikomi juo labiau kiek tai susiję su Paukščių direktyvos 5 straipsnio b ir d punktuose numatyta specialia apsauga.

264    Be to, reikia priminti, kad Lenkijos Respublika tik tvirtina, kad nei vienos iš keturių paukščių rūšių, tipiškų natūraliems miškams, t. y. paprastųjų žvirblinių pelėdų, paprastųjų lutučių, baltanugarių margųjų genių ir tripirščių genių, buvimui, nei gyvenimo būdui nekyla grėsmės dėl nagrinėjamų aktyvių miško tvarkymo veiksmų. Šiuo atžvilgiu siekdama įrodyti, kad baltanugarių margųjų genių skaičius nesumažėjo, ji be kita ko, rėmėsi duomenimis, susijusiais su 2014 m. ir 2015 m. Tokie duomenys yra ankstesni už šių veiksmų taikymą. Dėl aplinkybės, kad kitose Lenkijoje esančiose teritorijose Natura 2000 galima rasti daugiau baltanugarių margųjų genių ir tripirščių genių, nei nurodyta galiojančioje SDA dėl teritorijos Natura 2000 Puszcza Białowieska, tai negali paneigti teiginio, kad minėti veiksmai gali kelti grėsmę šių dviejų rūšių populiacijos stabilumui pastarojoje teritorijoje.

265    Galiausiai, trečia, dėl to, kad Lenkijos Respublika tvirtina, jog eglių kirtimas nekelia didelės grėsmės paprastųjų žvirblinių pelėdų ir paprastųjų lutučių buveinės vientisumui, jos argumentui negalima pritarti, nes, pirma, iš 2015 m. tvarkymo plano aiškiai matyti, kad eglė yra pagrindinė šių paukščių rūšių buveinė, ir, antra, pagal 2016 m. priedą Belovežo rajone iš esmės numatytas trigubas eksploatuojamos medienos, visų pirma eglių, padidėjimas.

266    Taigi ketvirtasis pagrindas, grindžiamas Paukščių direktyvos 5 straipsnio b ir d punktų pažeidimu, yra pagrįstas.

267    Vadinasi, reikia patenkinti visą Komisijos pareikštą ieškinį.

268    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad Lenkijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų:

–        pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį tiek, kiek patvirtino miškų tvarkymo plano priedą, susijusį su Belovežo girios rajonu, neįsitikinusi, kad šis priedas nekelia pavojaus BST ir SAT teritorijoje Natura 2000Puszcza Białowieska vientisumui,

–        pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 1 dalį ir Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalis tiek, kiek nenustatė būtinų apsaugos priemonių, kurios atitiktų į Buveinių direktyvos I priedą įtrauktiems natūralių buveinių tipams ir į šios direktyvos II priedą įtrauktoms rūšims, taip pat į Paukščių direktyvos I priedą įtrauktoms paukščių rūšims ir šiame priede nenurodytoms nuolat aptinkamoms migruojančioms rūšims, kurioms buvo įsteigta BST ir SAT teritorijoje Natura 2000Puszcza Białowieska, keliamus ekologinius reikalavimus,

–        pagal Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a ir d punktus tiek, kiek neužtikrino griežtos minėtos direktyvos IV priede numatytų vabalų saprofitų rūšių (šviesiųjų blizgiavabalių (Buprestis splendens), purpurinių plokščiavabalių (Cucujus cinnaberinus), raudonkrūčių niūravabalių (Phryganophilus ruficollis) ir eglinių pūzravabalių (Pytho kolwensis)) apsaugos, t. y. neužtikrino, kad būtų uždrausta juos tyčia žudyti, trikdyti ir pažeisti ar naikinti jų veisimosi vietas Belovežo girios rajone, ir

–        pagal Paukščių direktyvos 5 straipsnio b ir d punktus tiek, kiek neužtikrino šios direktyvos 1 straipsnyje nurodytų paukščių rūšių, visų pirma paprastųjų žvirblinių pelėdų (Glaucidium passerinum), paprastųjų lutučių (Aegolius funereus), baltanugarių margųjų genių (Dendrocopos leucotos) ir tripirščių genių (Picoides tridactylus), apsaugos, t. y. neužtikrino, kad šių rūšių paukščiai nebūtų žudomi ar trikdomi perėjimo ir jauniklių auginimo metu ir kad jų lizdai ir kiaušiniai nebūtų tyčia sunaikinti, pažeisti arba pašalinti Belovežo girios rajone.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

269    Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Lenkijos Respublikos ir pastaroji pralaimėjo bylą, ji turi jas padengti.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:

1.      Lenkijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų:

–        pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos, iš dalies pakeistos 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES, 6 straipsnio 3 dalį tiek, kiek patvirtino miškų tvarkymo plano priedą, susijusį su Belovežo girios rajonu, neįsitikinusi, kad šis priedas nekelia pavojaus Bendrijos svarbos teritorijos ir specialios apsaugos teritorijos PLC200004 Puszcza Białowieska vientisumui,

–        pagal Direktyvos 92/43, iš dalies pakeistos Direktyva 2013/17, 6 straipsnio 1 dalį ir 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos, iš dalies pakeistos Direktyva 2013/17, 4 straipsnio 1 ir 2 dalis tiek, kiek nenustatė būtinų apsaugos priemonių, kurios atitiktų į Direktyvos 92/43, iš dalies pakeistos Direktyva 2013/17, I priedą įtrauktiems natūralių buveinių tipams ir į šios direktyvos II priedą įtrauktoms rūšims, taip pat į Direktyvos 2009/147, iš dalies pakeistos Direktyva 2013/17, I priedą įtrauktoms paukščių rūšims ir šiame priede nenurodytoms nuolat aptinkamoms migruojančioms rūšims, kurioms buvo įsteigta Bendrijos svarbos teritorija ir speciali apsaugos teritorija PLC200004 Puszcza Białowieska, keliamus ekologinius reikalavimus,

–        pagal Direktyvos 92/43, iš dalies pakeistos Direktyva 2013/17, 12 straipsnio 1 dalies a ir d punktus tiek, kiek neužtikrino griežtos minėtos direktyvos IV priede numatytų vabalų saprofitų rūšių (šviesiųjų blizgiavabalių (Buprestis splendens), purpurinių plokščiavabalių (Cucujus cinnaberinus), raudonkrūčių niūravabalių (Phryganophilus ruficollis) ir eglinių pūzravabalių (Pytho kolwensis)) apsaugos, t. y. neužtikrino, kad būtų uždrausta juos tyčia žudyti, trikdyti ir pažeisti ar naikinti jų veisimosi vietas Belovežo girios rajone, ir

–        pagal Direktyvos 2009/147, iš dalies pakeistos Direktyva 2013/17, 5 straipsnio b ir d punktus tiek, kiek neužtikrino šios direktyvos 1 straipsnyje nurodytų paukščių rūšių, visų pirma paprastųjų žvirblinių pelėdų (Glaucidium passerinum), paprastųjų lutučių (Aegolius funereus), baltanugarių margųjų genių (Dendrocopos leucotos) ir tripirščių genių (Picoides tridactylus), apsaugos, t. y. neužtikrino, kad šių rūšių paukščiai nebūtų žudomi ar trikdomi perėjimo ir jauniklių auginimo metu ir kad jų lizdai ir kiaušiniai nebūtų tyčia sunaikinti, pažeisti arba pašalinti Belovežo girios rajone.

2.      Priteisti iš Lenkijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Parašai.

*      Proceso kalba: lenkų.