GENERALINĖS ADVOKATĖS
VERICA TRSTENJAK IŠVADA,
pateikta 2008 m. rugsėjo 11 d.(1)
Byla C‑52/07
Kanal 5 Ltd
TV 4 AB
prieš
Föreningen Svenska Tonsättares Internationella Musikbyrå (STIM)
(Marknadsdomstolen (Švedija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą) „EB 82 straipsnis – Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Autorių teisių administravimo organizacija – Organizacija, turinti faktinį monopolį – Transliavimas per televiziją – Atlyginimo apskaičiavimo būdas“
Turinys
I – Įvadas
II – Teisinis pagrindas
A – Bendrijos teisė
B – Nacionalinė teisė
III – Faktinės bylos aplinkybės, procesas pagrindinėje byloje ir prejudicinis klausimas
A – Faktinės bylos aplinkybės
B – Procesas pagrindinėje byloje ir prejudicinis klausimas
IV – Procesas Teisingumo Teisme
V – Dalyvių argumentai
VI – Teisinis vertinimas
A – Įvadinės pastabos
B – Dėl pirmojo prejudicinio klausimo
1. STIM paslauga
2. Atlyginimas
3. Atlyginimo ir paslaugos santykis
a) Konkreti pajamų dalis
b) Kintanti pajamų dalis
4. Išvada
C – Dėl antrojo ir trečiojo prejudicinių klausimų
1. Toks skaičiavimo metodas, kokį dabar taiko STIM
a) Autorių teisių saugomų muzikos kūrinių naudojimo identifikavimas ir suskaičiavimas
b) Žiūrovų skaičiaus identifikavimas ir suskaičiavimas
c) Atsižvelgimas į kitus pajamų didėjimo faktorius
d) Išvada
2. Potencialūs, kitaip sudaryti skaičiavimo metodai
D – Dėl ketvirtojo prejudicinio klausimo
1. Nevienodų sąlygų taikymas lygiaverčiams sandoriams
2. Konkurencijos santykis
3. Išvada
VII – Išvada
Įvadas
1. Šiame prejudicinio sprendimo priėmimo procese kyla klausimas dėl atlyginimo, kurį televizijos kanalai turi mokėti Švedijos autorių teisių administravimo organizacijai už autorių teisių saugomų muzikos kūrinių iš jos administruojamo repertuaro naudojimą. Šis klausimas kilo privačių televizijos kanalų ir Švedijos autorių teisių administravimo organizacijos teisinio ginčo metu. Šioje byloje privatūs televizijos kanalai reikalauja uždrausti autorių teisių administravimo organizacijai taikyti tam tikrus atlyginimo apskaičiavimo metodus. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar tam tikrų atlyginimo apskaičiavimo metodų taikymas yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi EB 82 straipsnio prasme.
I – Teisinis pagrindas
A – Bendrijos teisė
2. Pagal EB 82 straipsnį vienos ar keleto įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje, galintis paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą, yra nesuderinamas su bendrąja rinka ir draudžiamas. Toks piktnaudžiavimas konkrečiai gali būti:
a) nesąžiningų pirkimo ar pardavimo kainų arba kokių nors kitų nesąžiningų prekybos sąlygų tiesioginis ar netiesioginis nustatymas;
b) gamybos, rinkų arba technikos raidos ribojimas pažeidžiant vartotojų interesus;
c) nevienodų sąlygų taikymas lygiaverčiams sandoriams su kitais prekybos partneriais, sukuriantis konkurencijos atžvilgiu nepalankią padėtį;
d) sutarčių sudarymas tik kitoms šalims priimant papildomus įsipareigojimus, kurių pobūdis arba komercinė paskirtis neturi nieko bendra su tokiu sutarčių dalyku.
B – Nacionalinė teisė
3. Švedijoje autorių teisės reglamentuojamos Lag [1960:729] om upphovsrätt till litterära och konstnärliga verk (Įstatymas 1960:729 dėl autorių teisių į literatūros ir meno kūrinius (toliau – ATĮ)). Muzikos kūrinio autorius turi išimtines teises, kurios leidžia jam kontroliuoti viešą jo muzikos kūrinio atlikimą (toliau – atlikimo teisės) bei jo įrašymą ir dauginimą (toliau – mechaninės teisės). Tretieji asmenys paprastai neturi teisės be jo leidimo (licencijos) kūrinio atlikti, įrašyti ar dauginti. Autorius gali už licencijos išdavimą pareikalauti licenzijos mokesčių.
4. Televizijos kanalams Švedijos autorių teisė nustato specialią taisyklę. Pagal ATĮ 42a ir 42e straipsnius televizijos transliacijas vykdančios bendrovės su autorių teisių kolektyvinio administravimo organizacija, kuri atstovauja pakankamai didelei daliai Švedijos autorių tam tikroje autorių teisių srityje, gali sudaryti „susitarimus dėl licencijų suteikimo“. Jei televizijos kanalai turi tokį „susitarimą dėl licencijų suteikimo“, Švedijos vyriausybė gali jiems suteikti kolektyvinę licenciją naudoti atitinkamus autorių teisės saugomus kūrinius. Tokiu atveju nebereikia gauti pavienių autorių leidimo.
5. Konkurrenslagen [1993:20] (Konkurencijos įstatymas, toliau – KĮ) 23 straipsnyje numatyta, kad Konkurrensverket (nacionalinė Konkurencijos tarnyba) gali įsakyti ūkio subjektui nutraukti EB 82 straipsnio pažeidimą. Jis taip pat numato, kad suinteresuotasis asmuo gali kreiptis į Marknadsdomstolen (nacionalinį teismą), jei nacionalinė Konkurencijos tarnyba nepatenkina jo skundo.
II – Faktinės bylos aplinkybės, procesas pagrindinėje byloje ir prejudicinis klausimas
A – Faktinės bylos aplinkybės
6. Kanal 5 Ltd (toliau – Kanal 5) ir TV 4 AB (toliau – TV 4) yra privatūs televizijos kanalai. Sverige Television (toliau – SVT) yra visuomeninis televizijos kanalas.
7. Föreningen Svenska Tonsättares Internationella Musikbyrå u. p. a. (toliau – STIM) yra autorių teisių administravimo organizacija. STIM nariai yra muzikos kūrinių autoriai ir leidėjai. Prisijungdami nariai perleidžia STIM savo teisę į atlyginimą už jų teisių naudojimą televizijos kanaluose ir viešą savo kūrinių atlikimą (atlikimo teisės) ir įrašymą bei dauginimą (mechaninės teisės). STIM išreikalauja atlyginimą iš televizijos kanalų ir padalija savo nariams.
8. STIM sudarė abipusius susitarimus su kitose valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse esančiomis dukterinėmis bendrovėmis. Pagal juos STIM gali administruoti Švedijoje tiek visą savo, repertuarą(2) tiek visą dukterinių bendrovių repertuarą.
9. Nustatydama atlyginimo dydį STIM televizijos kanalams taiko tris skirtingus metodus:
– Iš Kanal 5 ir TV 4 STIM reikalauja atlyginimo pagal vadinamąjį pagrindinį tarifą. STIM reikalauja dalies nuo televizijos kanalų pajamų, gaunamų iš reklamos pardavimo, subsidiariai iš reklamos pardavimo ir abonentinių mokesčių (toliau – pajamos iš reklamos ir abonentinių mokesčių). Ši dalis nėra apibrėžta, ji išreiškiama procentiniu dydžiu, priklausančiu nuo per televiziją transliuotos muzikos kiekio. Nors šios dalies dydis didėja ir mažėja atsižvelgiant į kasmetinį muzikos kiekį, tačiau yra ne identiškas šiam muzikos kiekiui, o daug mažesnis(3). Be to, daromos tam tikros nuolaidos dėl pardavimo išlaidų(4).
Metinis muzikos kiekis yra metinio televizijos kanalo transliavimo laiko, kurio metu buvo naudojami autorių teisių saugomi muzikos kūriniai, dalis bendroje televizijos programoje per metus. Metinis muzikos kiekis nustatomas pagal Kanal 5 ir TV 4 STIM pateikiamas ataskaitas. Iš šių ataskaitų matyti, kiek laiko saugomas muzikos kūrinys buvo naudojamas atskirose transliacijose. Metinis muzikos kiekis nustatomas ex post už visus metus.
– Iš SVT STIM reikalauja atlyginimo pagal kitokį skaičiavimo modelį. SVT iš esmės finansuojama iš valstybinių lėšų ir beveik neturi pajamų iš reklamos. Todėl SVT priskaičiuojamos fiktyvios pajamos iš reklamos sutarčių(5). STIM reikalauja iš SVT dalies šių fiktyvių pajamų iš reklamos sutarčių, priklausomos nuo metinio SVT transliuojamo muzikos kiekio. Tačiau metinis SVT muzikos kiekis prognozuojamas ex ante. Į faktinį SVT transliuojamos muzikos kiekį neatsižvelgiama.
– Vadinamąjį minimalųjį tarifą STIM taiko televizijos kanalams, kurie dar nepasiekė didesnės apyvartos. Apskaičiuojant šį tarifą atsižvelgiama į muzikos valandų skaičių per metus bei realų konkretaus televizijos kanalo žiūrimumą. Konkretus žiūrimumas skaičiuojamas žiūrovais per dieną(6).
B – Procesas pagrindinėje byloje ir prejudicinis klausimas
10. 2004 m. spalio mėn. Kanal 5 ir TV 4 kreipėsi į Konkurrensverket prašydama priimti sprendimą, kad STIM piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi. Tačiau Konkurrensverket nepakako įrodymų dėl EB 82 straipsnio pažeidimo. Todėl Kanal 5 ir TV 4 pateikė prašymą Marknadsdomstolen (prašymą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo pateikęs teismas) uždrausti STIM taikyti tam tikrus atlyginimo apskaičiavimo metodus. Kanal 5 ir TV 4 prašymai dėl draudimo iš dalies yra suformuluoti abstrakčiai, be nuorodos į šiuo metu STIM naudojamus apskaičiavimo metodus.
11. Prašymą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo pateikęs teismas nustatė, kad atitinkama prekės ir geografinė rinka yra autorių teisių saugomų muzikos kūrinių teikimas Švedijoje televizijai transliuoti ir kad STIM šioje rinkoje dėl jos turimo faktinio monopolio užima dominuojančią padėtį. Jis taip pat nustatė, kad STIM veiksmai gali turėti įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai. Prašymą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo pateikęs teismas savo prašyme dėl prejudicinio sprendimo priėmimo visų pirma nurodo, kad apskaičiavimo metodai taikomi ir atlyginimui už kitų valstybių narių piliečių autorių teisių saugomų muzikos kūrinių naudojimą. Be to, dalis su Kanal 5 ir TV 4 reklamos sutartis sudariusių bendrovių yra įsikūrusios kitose valstybėse narėse. Galiausiai Kanal 5 transliuoja iš Jungtinės Karalystės.
12. Tuomet nacionalinis teismas sustabdė bylą ir pateikė Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar EB 82 straipsnį reikia aiškinti taip, kad piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi laikytini veiksmai, kuriais muzikos autorių teisių kolektyvinio administravimo organizacija, turinti faktinį monopolį valstybėje narėje, privatiems televizijos kanalams taiko autorinio atlyginimo tarifus už teisę muzikos kūrinius transliuoti visuomenei skirtose televizijos laidose, pagal kuriuos autorinis atlyginimas nustatomas kaip šių kanalų pajamų iš šių laidų dalis?
2. Ar EB 82 straipsnį reikia aiškinti taip, kad piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi laikytini veiksmai, kuriais muzikos autorių teisių kolektyvinio administravimo organizacija, turinti faktinį monopolį valstybėje narėje, privatiems televizijos kanalams taiko arba nustato autorinio atlyginimo tarifus už teisę muzikos kūrinius transliuoti visuomenei skirtose televizijos laidose, pagal kuriuos autorinis atlyginimas nustatomas kaip šių kanalų pajamų iš šių laidų dalis nesant aiškaus ryšio tarp šios organizacijos pajamų ir paslaugų, t. y. suteiktos teisės transliuoti autoriaus teisių saugomus muzikos kūrinius; taip dažnai atsitinka, pavyzdžiui, informacinių ir sporto laidų atveju, taip pat, kai pajamos auga dėl programos tinklelio pakeitimo, technologinių investicijų ir klientams pritaikytų produktų vystymo?
3. Ar atsakymas į 1 ir 2 klausimus priklauso nuo to, kad yra įmanoma nustatyti ir kiekybiškai įvertinti tiek transliuotą muziką, tiek auditoriją ?
4. Ar atsakymas į 1 ir 2 klausimus priklauso nuo to, kad autorinio atlyginimo tarifai (pagrįsti pajamomis) nėra tokiu pat būdu taikomi viešųjų paslaugų bendrovėms?“
III – Procesas Teisingumo Teisme
13. Prašymas priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teisme gautas 2007 m. vasario 6 dieną. Rašytinio proceso metu Kanal 5 ir TV 4, STIM, Jungtinės Karalystės vyriausybė, Lenkijos vyriausybė ir Komisija pateikė pastabas. 2008 m. birželio 12 d. posėdyje dalyvavo ir savo argumentus papildė Kanal 5, STIM, Jungtinės Karalystės vyriausybė ir Komisija.
IV – Dalyvių argumentai
14. Kanal 5 ir TV 4 nuomone, STIM, taikydama savo apskaičiavimo metodus, piktnaudžiauja savo dominuojančia padėtimi. STIM reikalauja mokėti neproporcingą pardavimo kainą, riboja gamybą, rinkas ir technikos raidą pažeidžiant vartotojų interesus bei nevienodai traktuoja televizijos kanalus.
15. Dėl pirmojo, antrojo ir trečiojo prejudicinių klausimų Kanal 5 ir TV 4 iš esmės nurodo, kad tarp STIM veiklos ir televizijos kanalų pajamų iš reklamos ir abonentinių mokesčių nesama pakankamo ryšio. Šiame kontekste Kanal 5 ir TV 4 toliau argumentuoja tuo, kad didžioji dalis televizijos kanalų pajamų gaunamos iš reklamos pagrindiniu transliacijų laiku, o muzikos kiekis tuo laiku yra santykinai mažas. Muzikos dalis žinių bei sporto transliacijose taip pat yra nedidelė. Bendrojo atlyginimo metodo naudojimas galėtų būti tinkamas siekiant sumažinti teisių kolektyvinio administravimo išlaidas. Tačiau esant techninėms galimybėms identifikuoti ir suskaičiuoti transliuotus autorių teisių saugomus muzikos kūrinius ir žiūrovų skaičių, STIM turėtų atsižvelgti į šias technines galimybes savo skaičiavimo metoduose.
16. Dėl ketvirtojo prejudicinio klausimoKanal 5 ir TV 4 laikosi nuomonės, kad skirtingų atlyginimo modelių taikymas yra diskriminacija. Toliau jie nurodo, kad Kanal 5, TV 4 ir SVT yra pirkėjai Švedijos autorių teisių saugomų muzikos kūrinių platinimo televizijoje rinkoje.
17. STIM nuomone, atsakymas į prejudicinius klausimus patenka į acte clair sritį. EB 82 straipsnis netaikytinas nagrinėjamu atveju, nes išimtinių teisių įgyvendinimas yra autorių teisės esmė. Todėl įgyvendinimas negali patekti į EB 82 straipsnio taikymo sritį. Šiame kontekste STIM nukreipia į EB 295 ir EB 307 straipsnius, skaitomus kartu su Berno konvencija(7).
18. Dėl pirmojo, antrojo ir trečiojo prejudicinių klausimų turinio STIM pažymi, kad jos naudojami skaičiavimo metodai įvertina visus pagrindinius aspektus. Jie paremti objektyviais ir skaidriais kriterijais ir juos paprasta bei pigu taikyti. Jais atsižvelgiama į metinius televizijos kanaluose transliuojamos muzikos kiekius. Taip pat atsižvelgiama į potencialų žiūrovų skaičių ir ekonominį autorių teisių administravimo kontekstą. Be to, jie yra lankstūs ir palengvina naujų, mažesnių televizijos kanalų patekimą į rinką. Galiausiai jie tinkamai atspindi autorių teisių vertę. Todėl tai, kad egzistuoja techninės galimybės tiksliai nustatyti autorių teisių saugomų muzikos kūrinių naudojimo apimtis ir žiūrovų skaičių, nereiškia, kad dabartinių skaičiavimo metodų taikymas yra piktnaudžiavimas.
19. Dėl ketvirtojo prejudicinio klausimo STIM nurodo, kad skirtingų skaičiavimo metodų taikymas nėra diskriminuojantis. Kanal 5 ir TV 4 nėra blogesnėje konkurencinėje padėtyje jau vien todėl, kad televizijos kanalai veikia skirtingose rinkose. Reikia skirti viešosios televizijos ir mokamos televizijos rinkas. Viešosios televizijos rinkoje reikia skirti viešųjų paslaugų televizijos kanalus, kurie finansuojami iš viešųjų lėšų, ir privačius televizijos kanalus, kurie finansuojami iš reklamos pajamų. Nevienodo traktavimo nėra ir todėl, kad SVT finansuojama iš viešųjų rinkliavų.
20. Lenkijos vyriausybė dėl pirmojo, antrojo ir trečiojo prejudicinių klausimų palaiko nuomonę, kad tokio skaičiavimo metodo, kokį dabartiniu metu taiko STIM, taikymas pats savaime nesudaro piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi tol, kol atlyginimo dydis atspindi ekonominę autorių teisių saugomų kūrinių vertę ir autorių teisių administravimo organizacijos paslaugų vertę. Šiame kontekste svarbiausia yra identifikuoti ir suskaičiuoti muzikos kūrinius.
21. Dėl ketvirtojo prejudicinio klausimo Lenkijos vyriausybė pažymi, kad skirtingų skaičiavimo metodų privatiems ir viešųjų paslaugų televizijos kanalams taikymas galėtų būti neleistina diskriminacija, jei dėl to lygiaverčiams sandoriams būti taikomos nevienodos sąlygos, nesant tai objektyviai pateisinančių priežasčių.
22. Jungtinės Karalystės vyriausybė dėl pirmojo, antrojo ir trečiojo prejudicinių klausimų pažymėjo, kad skaičiavimo metodo, pagal kurį atlyginimas susiejamas su dalimi pajamų iš reklamos ir abonentinių sutarčių mokesčių, per se nėra piktnaudžiaujantis elgesys. Atvirkščiai, tai yra normalus autorių teisės įgyvendinimas. Tai, ar skaičiavimo metodas turi pakankamą ryšį su autorių teisių saugomų muzikos kūrinių naudojimu, yra fakto klausimas, kurį turi išspręsti nacionalinis teismas. Toliau Jungtinės Karalystės vyriausybė nurodo, kad bendrojo metodo taikymo trūkumus gali atsverti efektyvumo privalumai.
23. Dėl ketvirtojo prejudicinio klausimo Jungtinės Karalystės vyriausybė laikosi nuomonės, kad nacionalinis teismas privalo patikrinti, ar Kanal 5 ir TV 4 yra SVT konkurentai. Toliau nacionalinis teismas turi patikrinti, ar esama diskriminacijos.
24. Komisija dėl pirmojo, antrojo ir trečiojo prejudicinių klausimų nurodo, kad skaičiavimo metodo, pagal kurį atlyginimas susiejamas su dalimi pajamų iš reklamos ir abonentinių sutarčių mokesčių, per se nėra piktnaudžiaujantis elgesys. Įvertinti autorių teisių saugomų muzikos kūrinių naudojimo vertę žiūrovams ir televizijos kanalams yra sunku. Autorių teisės srityje yra teisėta atlyginimą bent jau iš dalies susieti su esamu ar potencialiu žiūrovų skaičiumi ir ekonomine naudojimo verte televizijos kanalams. Be to, yra sunku nustatyti priežastinį ryšį tarp autorių teisių saugomų muzikos kūrinių naudojimo ir ekonominės transliacijos arba televizijos kanalo sėkmės. Iš esmės galima preziumuoti, kad esama protingo ryšio tarp žiūrovų skaičiaus ir pajamų iš reklamos ir abonentinių sutarčių. Tačiau įvairių transliacijų žiūrovų skaičius gali skirtis.
25. Komisijos nuomone, taikant skaičiavimo metodą, pagal kurį atlyginimas siejamas su apyvartos dalimi, turi būti atsižvelgta į autorių teisių saugomų muzikos kūrinių naudojimo apimtį. Kuo tiksliau būtų įmanoma identifikuoti muzikos kiekį ir žiūrovų skaičių, tuo tiksliau būti galima nustatyti ekonominę vertę. Tačiau labai tikslios techninės analizės galimybė nereiškia, kad mažiau tikslaus metodo taikymas yra piktnaudžiavimas. Šiame kontekste reikia įvertinti tikslesnės analizės patikimumą ir jos išlaidas.
26. Dėl ketvirtojo prejudicinio klausimo Komisija nurodo, kad nacionalinis teismas visų pirma turi patikrinti ar Kanal 5 ir TV 4 gali būti SVT konkurentais. Toliau nacionalinis teismas turi patikrinti, ar esama diskriminacijos. Specialaus skaičiavimo modelio taikymas yra nediskriminuojantis, jei juo naudojant fiktyvių pajamų iš reklamos ir abonentinių sutarčių simuliaciją SVT sugretinama su privačiais televizijos kanalais. Tačiau nacionalinis teismas turi patikrinti, ar ta aplinkybė, kad faktinis SVT muzikos kiekis nėra įvertinamas ex post, nesudaro diskriminacijos.
V – Teisinis vertinimas
A – Įvadinės pastabos
27. Prejudiciniai klausimai susiję su sritimi, kurios socialinė ir ekonominė reikšmė nuolat auga. Atlyginimų, kurių autorių teisių administravimo organizacijos reikalauja iš jų administruojamų teisių naudotojų, tarifų nustatymas yra ypač jautri kolektyvinio autorių teisių įgyvendinimo sritis. Joje jau praeityje reguliariai kildavo autorių teisių administravimo organizacijų ir jų naudotojų nesutarimų. Teisingumo Teismas jau turėjo galimybę analizuoti autorių teisių administravimo organizacijų naudojamų skaičiavimo metodų atitiktį EB 82 straipsniui.
28. Klausimai, kuriuos mums užduoda nacionalinis teismas nagrinėjamu atveju, yra šiek tiek artimi klausimams, į kuriuos Teisingumo Teismas turėjo atsakyti vadinamosiose diskotekų bylose(8). Tačiau nagrinėjamo atvejo faktinės aplinkybės skiriasi nuo diskotekų bylų, nes televizijos kanalai savo transliacijų metu autorių teisių saugomus muzikos kūrinius paprastai naudoja mažesniais kiekiais, nei tai daro diskotekos savo darbo laiku.
29. Prejudiciniai klausimai yra priimtini. Tiesa, STIM laikosi nuomonės, kad atsakymai į prejudicinius klausimus išplaukia iš ankstesnės Teisingumo Teismo praktikos. Tačiau net jei tai būtų taip, tai nereikštų prejudicinių klausimų nepriimtinumo(9).
30. Prašymą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo pateikęs teismas nustatė, kad atitinkama prekės ir geografinė rinka yra autorių teisių saugomų muzikos kūrinių teikimas Švedijoje televizijai transliuoti ir kad STIM šioje rinkoje dėl jos turimo faktinio monopolio užima dominuojančią padėtį. Jis taip pat rėmėsi tuo, kad STIM veiksmai gali turėti įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai. Todėl prejudiciniai klausimai apsiriboja prašymu išaiškinti EB 82 straipsnio sąvoką „piktnaudžiaujamas elgesys“(10).
31. Pirmaisiais trimis prejudiciniais klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar dominuojančią padėtį rinkoje užimanti autorių teisių administravimo organizacija piktnaudžiauja, taikydama tam tikrus atlyginimo už jos paslaugas skaičiavimo metodus tokiems televizijos kanalams, kaip antai Kanal 5 ir TV 4. Šiame kontekste krenta į akis, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neklausia, ar tam tikri skaičiavimo metodai yra piktnaudžiaujamojo pobūdžio todėl, kad jie lemia ypač didelį atlyginimą. Tačiau jis nori išsiaiškinti, ar šių skaičiavimo metodų naudojimas yra piktnaudžiavimas, jei jie nenumato pakankamo ryšio tarp autorių teisių administravimo organizacijos teikiamų paslaugų ir reikalaujamo atlyginimo.
32. Toliau į akis krenta tai, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas itin abstrakčiai formuluoja savo klausimus ir jų konkrečiai nesieja su dabar STIM naudojamais skaičiavimo metodais. Tai gali lemti procesinės priežastys, nes prejudicinio sprendimo procedūros pagal EB 234 straipsnio 1 dalies a punktą objektas yra būtent pirminės Bendrijos teisės aiškinimas, o ne nacionalinio ginčo sprendimas(11). Kanal 5 ir TV 4 pagrindinėje byloje pateikti prašymai uždrausti STIM elgesį iš dalies suformuluoti abstrakčiai, nesiejant su dabar STIM naudojamais skaičiavimo metodais. Šiame kontekste reikia įvertinti, kad STIM skaičiavimo metodus nustato savo nuožiūra. Todėl negalima atmesti, kad Kanal 5 ir TV 4 prašymai uždrausti elgesį yra susiję ne tik su dabar STIM naudojamais skaičiavimo metodais; jais siekiama iš esmės STIM uždrausti naudoti tam tikras skaičiavimo metodų rūšis. Į tai reikia atsižvelgti aiškinant prejudicinius klausimus.
33. Savo ketvirtuoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar skirtingų atlyginimo metodų taikymas tokiems privatiems televizijos kanalams kaip Kanal 5 ir TV 4 ir tokiam viešųjų paslaugų televizijos kanalui kaip SVT yra piktnaudžiavimas.
B – Dėl pirmojo prejudicinio klausimo
34. Savo pirmuoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar tokio skaičiavimo metodo, pagal kurį atlyginimas nustatomas kaip televizijos kanalų pajamų iš šių visuomenei skirtų laidų dalis, taikymas laikytinas piktnaudžiavimu EB 82 straipsnio prasme. Iš pirmųjų dviejų klausimų išplaukia, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pirmuoju klausimu iš esmės klausia, ar tam tikro skaičiavimo metodo taikymas yra piktnaudžiavimas jau vien dėl to, kad pagal jį atlyginimas nustatomas kaip televizijos kanalų pajamų dalis(12).
35. EB 82 straipsnis nedraudžia dominuojančios įmonės padėties kaip tokios. Tačiau dominuojančią padėtį užimančioms įmonėms jis nustato ypatingą atsakomybę. Tokios įmonės negali piktnaudžiauti savo padėtimi rinkoje(13). Piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi sąvoka yra objektyvi. Ji apima dominuojančią padėtį užimančios įmonės veiksmus, kurie gali turėti įtakos rinkos, kurioje kaip tik dėl nagrinėjamos įmonės buvimo konkurencija jau yra susilpnėjusi, struktūrai ir kurie gali trukdyti išlaikyti rinkoje dar esančios konkurencijos lygį arba neleisti jai vystytis, naudojant priemones, kurios skiriasi nuo paprastai naudojamų konkuruojant prekėms ar paslaugoms(14).
36. Dominuojančią padėtį rinkoje užimanti įmonė taip pat gali ginti savus interesus. Tačiau ji piktnaudžiauja, jei iš dominuojančios padėties rinkoje išplaukiančias galimybes panaudoja tam, kad iš sandorių gautų tokią naudą, kurios nebūtų galėjusi tikėtis esant realiai ir pakankamai veiksmingai konkurencijai(15).
37. EB 82 straipsnyje pateiktas nebaigtinis dominuojančią padėtį rinkoje užimančios įmonės piktnaudžiavimo atvejų sąrašas. Tokiems priskirtini ypač nesąžiningų pirkimo ar pardavimo kainų arba kokių nors kitų nesąžiningų prekybos sąlygų tiesioginis ar netiesioginis nustatymas (EB 82 straipsnio 2 dalies a punktas), gamybos, rinkų arba technikos raidos ribojimas pažeidžiant vartotojų interesus (EB 82 straipsnio 2 dalies b punktas) ir nevienodų sąlygų taikymas lygiaverčiams sandoriams su kitais prekybos partneriais, sukuriantis konkurencijos atžvilgiu nepalankią padėtį (EB 82 straipsnio 2 dalies c punktas).
38. Kadangi nagrinėjamu atveju kyla klausimas, ar tam tikros rūšies skaičiavimo metodų taikymas yra piktnaudžiavimas, atrodo, kad kalbama apie EB 82 straipsnio 2 dalies a punkte numatytą atvejį, t. y. apie nesąžiningų pirkimo ar pardavimo kainų arba kokių nors kitų nesąžiningų prekybos sąlygų tiesioginį ar netiesioginį nustatymą. Tiesa, Kanal 5 ir TV 4 rėmėsi ir EB 82 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose numatytais atvejais. Tačiau jų argumentai šioje srityje remiasi neproporcingo atlyginimo pagal EB 82 straipsnio 2 dalies a punktą buvimu. Todėl visų pirma pradėsiu nuo šio atvejo(16).
39. Pagal Teisingumo Teismo praktiką prielaida dėl nesąžiningų pardavimo kainų arba kokių nors kitų nesąžiningų prekybos sąlygų ypač darytina tuomet, kai dominuojančią padėtį rinkoje užimanti įmonė reikalauja kainos ar atlyginimo, kuris neturi jokio pagrįsto ir proporcingo ryšio su teikiamos priešpriešinės paslaugos ekonomine verte(17). Šio sudėtingo vertinimo(18) pagrindas – paslaugos ir priešpriešinės paslaugos vertės bei paslaugos ir priešpriešinės paslaugos santykio vertinimas. Todėl toliau pradėsiu savo analizę nuo ekonominės tokios autorių teisių administravimo organizacijos, kaip STIM paslaugos vertės (1) ir pereisiu prie reikalaujamo atlyginimo (2). Galiausiai patikrinsiu, ar tarp jų nėra jokio pagrįsto ir proporcingo ryšio (3.)
1. STIM paslauga
40. Tokios autorių teisių administravimo organizacijos, kokia yra STIM, teikiamos paslaugos susideda iš kolektyvinės licencijos naudoti jos administruojamą autorių teisių saugomų muzikos kūrinių repertuarą suteikimo. Tai yra itin abstraktus paslaugos aprašymas. Norėčiau toliau šiek tiek detalizuoti, kad sudaryčiau geresnį šios paslaugos ekonominės vertės vaizdą.
41. Visų pirma reikia atsižvelgti į tai, kad autorių teisių administravimo organizacijos repertuaras susideda iš individualių autorių teisių(19). Jei autorių teisės nebūtų kolektyviai administruojamos autorių teisių administravimo organizacijos, tai kiekvienas autorius turėtų kontroliuoti savo kūrinio naudojimą ir reikalauti atlyginimo iš naudotojo. Lygiai taip pat, jei nebūtų kolektyvinės licencijos, televizijos kanalas prieš naudodamas individualų autorių teisių saugomą muzikos kūrinį turėtų gauti jo autoriaus ar muzikos leidėjo licenciją. Taip individualus autorių teisių saugomų muzikos kūrinių administravimas ir naudojimas tiek autoriui, tiek televizijos kanalui būtų susijęs su labai didelėmis ekonominėmis sąnaudomis(20).
42. Taigi kolektyvinis administravimas, kurį vykdo autorių teisių administravimo organizacija, ir kolektyvinės licencijos suteikimas yra naudingas tiek autoriui, tiek televizijos kanalui. Autoriui palengvinama, o galbūt apskritai suteikiama ekonomiškai pagrįsta galimybė administruoti. Žiūrint iš televizijos kanalų perspektyvos, individualios autorių teisės paverčiamos bendru repertuaru (katalogu), prie kurio atskirų elementų kolektyvinę licenciją turintys televizijos kanalai turi paprastą priėjimą, ir prieš tai nereikia vesti derybų dėl individualių licencijų(21). Dėl abipusių giminingų autorių teisių administravimo organizacijų susitarimų ši kolektyvinė licencija suteikia priėjimą prie pasaulinio autorių teisių saugomų muzikos kūrinių repertuaro(22).
2. Atlyginimas
43. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo klausime apibūdina atlyginimą kaip dalį televizijos kanalų pajamų, gaunamų iš visuomenei skirtų laidų. Kaip matyti iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą, tai apima pajamas iš reklamos ir abonentinių sutarčių.
44. Jei televizijos kanalas finansuojamas pajamomis iš reklamos sutarčių, jis savo laidas žiūrovams paprastai transliuoja nemokamai. Jis finansavimą gauna iš reklamos pardavimo, t. y. reikalauja atlygio už tai, kad besireklamuojantiems klientams suteikia kontaktą su žiūrovais ir dalį transliacijos laiko suteikia reklamos transliacijai. Jei televizijos kanalas finansuojamas iš abonentinių sutarčių, savo programą televizijos kanalas teikia už atlygį(23).
45. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas skaičiavimo metodą apibūdino taip, kad atlyginimą sudaro „dalis“ pajamų. Tokia formuluotė yra atvira. Ji apima skaičiavimo metodus, kurie remiasi konkrečia pajamų dalimi, pagal kuriuos, pavyzdžiui, nustatoma konkreti procentais išreikšta pajamų dalis. Tačiau ji apima taip pat ir tokį skaičiavimo metodą, pagal kurį nustatoma kintanti pajamų dalis, t. y. dalis, kurios dydis priklauso nuo tam tikrų kriterijų. Dabartiniu metu STIM naudojamas skaičiavimo metodas yra kintančios dalies metodas. Tačiau kadangi panašu, jog prejudicinis klausimas neapsiriboja dabartiniu metu STIM naudojamu skaičiavimo metodu(24), toliau aptarsiu į skaičiavimo metodus tiek su konkrečia, tiek su kintančia dalimi.
3. Atlyginimo ir paslaugos santykis
46. Kaip minėta aukščiau(25), nesąžiningų pardavimo kainų arba kokių nors kitų nesąžiningų prekybos sąlygų pagal EB 82 straipsnio 2 dalies a punktą nustatymas yra tuomet, kai reikalaujama atlyginimo, kuris neturi jokio pagrįsto ir proporcingo ryšio su teikiamos priešpriešinės paslaugos ekonomine verte. Prieš pradėdama analizuoti atlyginimo ir paslaugos santykį taikant skaičiavimo metodą su konkrečia dalimi (a) ir skaičiavimo metodą su kintančia dalimi (b), norėčiau iš pradžių atkreipti dėmesį į tikrinimo apimtį, kuri taikytina nagrinėjamu atveju.
47. Pirma, nagrinėjamu atveju kalbama ne apie atlyginimo teisingumo tikrinimą, nes tai yra nacionalinės autorių teisės normų, nustatančių autoriaus teisę į teisingą atlyginimą, dalykas. Čia daugiau kalbama apie kontrolę konkurencijos teisės atžvilgiu(26). Ne Teisingumo Teismo užduotis šiame procese nustatyti, ar tam tikras atlyginimas autorių teisės prasme yra teisingas(27). Čia svarbiau, ar autorių teisių administravimo organizacija, taikydama tam tikrus skaičiavimo metodus, peržengė to, kas leistina pagal konkurencijos teisę, ribas(28).
48. Antra, reikia pabrėžti, kad Bendrijos turi ribotą kompetenciją autorių teisės srityje. Pavyzdžiui, Teisingumo Teismas sprendime SENA(29) dėl autorių teisės sąvokos „teisingas atlyginimas“ 1992 m. lapkričio 19 d. Tarybos direktyvoje (92/100/EEB) dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje(30) aiškinimo pasisakė labai santūriai. Šiame sprendime jis nustatė, kad nesant teisingo atlyginimo sąvokos apibrėžimo Direktyvoje, ne Teisingumo Teismo užduotis yra nustatyti teisingo atlyginimo nustatymo kriterijus(31).
49. Į paminėtus punktus reikia atsižvelgti vykdant kontrolę konkurencijos teisės atžvilgiu. Mano nuomone, kai kalbama apie atlygį už autorių teises ir jų vertę, Teisingumo Teismas paprastai turi likti santūrus. Nesant Bendrijos teisės nuostatų, tai patenka į valstybių narių kompetenciją(32). Tačiau kai kalbama apie tai, ar apskaičiavimo metodas lemia, kad nelieka tinkamo santykio tarp autorių teisės naudojimo ir atlyginimo, šis klausimas, mano nuomone, patenka į pagal EB 82 straipsnį konkurencijos teisės atžvilgiu vykdytinos kontrolės sritį.
a) Konkreti pajamų dalis
50. Teisingumo Teismas sprendime Basset(33) nagrinėjo skaičiavimo metodą, kuris grindžiamas konkrečia pajamų dalimi. Šioje byloje Prancūzijos autorių teisių administravimo organizacija reikalavo atlyginimo, kuris priklausė nuo konkrečios procentinės pajamų dalies. Teisingumo Teismas šioje byloje nemanė, kad tokio skaičiavimo metodo naudojimas yra piktnaudžiavimas. Atvirkščiai, jis nustatė, kad tokia administravimo rūšis yra vertintina kaip įprastas autorių teisės administravimas, ir todėl nelaikytina piktnaudžiavimu tai, kad autorių teisių administravimo organizacija naudojasi jai nacionalinės teisės normų suteiktomis galimybėmis(34).
51. Nors Teisingumo Teismas šiame sprendime nebuvo aiškiai susidūręs su klausimu, ar konkrečios dalies skaičiavimo metodo taikymas yra piktnaudžiavimas, suprantu šį sprendimą taip, kad Teisingumo Teismas besąlygiškai paneigė, kad tokio skaičiavimo metodo taikymas yra piktnaudžiavimas.
52. Bet šis sprendimas negali būti be apribojimų taikomas nagrinėjamam atvejui. Sprendžiant, ar esama piktnaudžiavimo dominuojančia rinkoje padėtimi, turi būti įvertintos visos konkretaus atvejo aplinkybės(35). Teisingumo Teismo argumentacijos sprendime Basset tiesiogiai perkelti nagrinėjamam atvejui negalima ir dėl to, kad esama didelių skirtumų tarp diskotekos ir televizijos kanalo veiklos, kai kalbama apie autorių teisių saugomų muzikos kūrinių naudojimą. Diskotekai autorių teisių saugomų muzikos kūrinių naudojimas yra esminis jos veiklos elementas. Todėl galima preziumuoti, kad diskotekos savo veikloje yra priklausomos nuo muzikos kūrinių naudojimo ir reguliariai viso savo darbo metu intensyviai naudoja muzikos kūrinius. Kitaip yra televizijos kanaluose. Tiesa, pastarieji taip pat pasitelkia muziką. Tačiau autorių teisių saugomų muzikos kūrinių naudojimo apimtis gali skirtis, atsižvelgiant į televizijos kanalą, transliacijos laiką ir pačią transliaciją.
53. Konkrečios dalies skaičiavimo metodo taikymas televizijos kanalams reikštų, kad atlyginimo dydis nesiejamas su realiu autorių teisių saugomų muzikos kūrinių naudojimu. Televizijos kanalai, kurie beveik arba visiškai nenaudoja autorių teisių saugomų muzikos kūrinių, turėtų mokėti atlyginimą, kuris neturėtų jokio arba turėtų nepakankamą ryšį su ekonomine STIM teikiamos paslaugos verte. Taip tam tikri naudotojai būtų neproporcingai apsunkinami, palyginti su kitais naudotojais, kurie intensyviau naudoja autorių teisių saugomus muzikos kūrinius(36).
54. Todėl konkrečios dalies skaičiavimo metodo taikymas televizijos kanalams gali lemti žymų santykio tarp ekonominės autorių teisių administravimo organizacijos teikiamos paslaugos vertės ir reikalaujamo atlyginimo iškraipymą.
55. Paprastai šiuo etapu dar reikėtų patikrinti, ar egzistuoja alternatyvus skaičiavimo metodas, kuris geriau įvertintų santykį tarp atlyginimo ir ekonominės paslaugos vertės nei skaičiavimo metodas, kuris remiasi konkrečia pajamų dalimi(37). Šiuo atveju tai preziumuotina jau vien todėl, kad STIM taiko skaičiavimo metodą su kintančia dalimi.
56. Toliau reikėtų patikrinti, ar konkrečios dalies skaičiavimo metodo taikymą vietoje skaičiavimo metodo su kintančia dalimi galima pateisinti efektyvumo privalumais(38). Kadangi konkrečios dalies skaičiavimo metodo taikymas gali lemti žymų santykio tarp ekonominės teikiamos paslaugos vertės ir atlyginimo iškraipymą, panašu, kad nagrinėjamu atveju efektyvumo privalumai negali būti pateisinanti priežastis.
57. Todėl konkrečios dalies skaičiavimo metodo taikymas televizijos kanalams vertintinas kaip piktnaudžiavimas EB 82 straipsnio prasme.
b) Kintanti pajamų dalis
58. Tačiau jei kalbama apie kintančios pajamų dalies skaičiavimo metodą, paprastai naudojant kintančius dydžius gali būti atsižvelgiama į autorių teisių saugomų muzikos kūrinių naudojimo apimtį(39). Taigi kintančios pajamų dalies skaičiavimo metodo taikymas tik tuomet gali būti piktnaudžiavimas per se, jei atlyginimo susiejimas su televizijos kanalų pajamomis iš reklamos ir abonentinių mokesčių reikštų žymų ekonominės autorių teisių administravimo organizacijos teikiamos paslaugos vertės ir atlyginimo santykio iškraipymą.
59. Nors negalima atmesti, kad dominuojančią padėtį rinkoje užimanti įmonė piktnaudžiauja padėtimi, jei ji kainą už savo produktus susieja su apyvarta, kurią pasiekia jos pirkėjai parduodami tuos produktus(40). Tačiau nagrinėjamu atveju reikia įvertinti konkretaus atvejo(41) aplinkybes, ypač autorių teisių administravimo organizacijos veiklos ypatumus.
60. Pirma, reikia konstatuoti, kad už viso STIM repertuaro slypi individualios atskirų autorių teisės. Yra visiškai įprasta, kad už autorių teisių licencijos išdavimą prašoma licencijos mokesčio, siejamo su dalimi apyvartos iš produkto, kuriam sukurti buvo panaudota autorių teisės saugomas kūrinys(42). Tai pabrėžia autorių teisės naudojimo pajamoms gauti paskirtį (43) ir mintį, kad autorius turi gauti protingą dalį apyvartos, gautos naudojant jo kūrinį(44).
61. Teisingumo Teismas sprendime United Brands(45) nurodė, kad atlyginimo neproporcingumą ypač lengvai galima nustatyti atliekant kainos ir sąnaudų palyginimą. Tačiau šis požiūris remiasi sąlyga, kad iš produkto sąnaudų galima daryti išvadas apie paslaugos vertę. Tačiau šis požiūris negali būti pritaikytas autorių teisėms, nes atrodo, kad vargiai būtų galima nustatyti muzikos kūrinio sukūrimo sąnaudas ar iš jų daryti išvadas apie paslaugos vertę(46).
62. Mano nuomone, negalima teigti, kad kitaip yra tuomet, kai licencijuota autorių teisė sudaro ne pagrindinę produkto dalį. Pavyzdžiui, patentų ir know‑how licencijų atveju tokia atlyginimo taisyklė nėra neįprasta, net jei galutinis produktas susideda ne tik iš patento, bet ir iš kitų elementų (pavyzdžiui, medžiagų, dizaino, ir kt.)(47).
63. Antra, reikia įvertinti, kad yra sunku nustatyti autorių teisių administravimo organizacijų teikiamų paslaugų ekonominę vertę(48). Atsižvelgiant į aprašytą(49) sistemą, Švedijoje nėra rinkos, kurioje kainos būtų nustatomos pagal pasiūlą ir paklausą(50). Kalbant apie klausimą, ar atlyginimo dydis rodo piktnaudžiavimą, galima pasitelkti palyginimą su kitų valstybių narių atlyginimo dydžiais (teritorinė rinkų palyginimo koncepcija)(51). Tačiau jei, kaip yra nagrinėjamu atveju, kalbama apie tam tikro skaičiavimo metodo priimtinumo vertinimą, mano nuomone, tokio palyginimo taip paprastai negalima naudoti(52).
64. Atsižvelgdama į tai, kad skaičiavimo metodas, pirma, nėra neįprastas(53), antra, remiasi kriterijumi, kuris susijęs su autorių teisės verte(54), ir, trečia, į sunkumus nustatant autorių teisių administravimo organizacijos paslaugų vertę, neįžvelgiu piktnaudžiavimo susiejant atlyginimą su televizijos kanalų pajamomis iš reklamos ir abonentinių sutarčių. Man atrodo, kad tai suderinama ir su Teisingumo Teismo praktika. Pastarasis sprendime Basset(55) nustatė, kad kintančios pajamų dalies skaičiavimo metodas vertintinas kaip įprastas autorių teisės administravimas. Šiomis aplinkybėmis manau, kad sprendimas gali būti pritaikomas nagrinėjamam atvejui.
65. Tai, kad yra galimi arba kitose valstybėse narėse taikomi kitokie sprendimo būdai, neprieštarauja šiai išvadai. Kintančios pajamų dalies skaičiavimo metodas išreiškia autorių teisės administravimo tinkamumą ir mintį, kad autorius turi gauti protingą dalį nuo apyvartos, kuri pasiekta su jo kūriniu. Gali būti, kad kiti skaičiavimo metodai(56) pabrėžia kitus aspektus. Tačiau Teisingumo Teismas šiame procese negali nustatyti, kuris skaičiavimo metodas labiausiai tinka autoriaus ir televizijos kanalo interesams subalansuoti(57).
66. Vis dėlto skaičiavimo metodu, kuris paremtas kintančia televizijos kanalo pajamų iš reklamos ir abonentinių sutarčių dalimi, privalo būti įvertinta autorių teisių saugomų muzikos kūrinių naudojimo apimtis.
4. Išvada
67. Darytina išvada, kad skaičiavimo metodo, pagal kurį reikalaujama konkrečios televizijos kanalų pajamų iš reklamos ir abonentinių sutarčių dalies, naudojimas yra piktnaudžiavimas EB 82 straipsnio prasme. Atvirkščiai, jei reikalaujama kintančios dalies, tai nėra piktnaudžiavimas per se. Tačiau tokio skaičiavimo metodo naudojimas gali būti piktnaudžiavimas, jei autorių teisių saugomų muzikos kūrinių naudojimo apimtis nėra pakankamai įvertinta.
C – Dėl antrojo ir trečiojo prejudicinių klausimų
68. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo antruoju prejudiciniu klausimu iš esmės klausia, ar piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi laikytini veiksmai, kuriais autorių teisių administravimo institucija taiko televizijos kanalams kintančios pajamų dalies skaičiavimo metodą, pagal kurį nėra aiškaus ryšio tarp autorių teisių administravimo institucijos pajamų ir paslaugų. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad tokio aiškaus ryšio nėra, pavyzdžiui, informacinių ir sporto laidų atveju, ir kai pajamos auga dėl programos tinklelio pakeitimo, technologinių investicijų ir klientams pritaikytų produktų plėtros. Savo trečiuoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar atsakymas į 1 ir 2 klausimus priklauso nuo to, kad yra įmanoma nustatyti ir kiekybiškai įvertinti tiek transliuotą muziką, tiek auditoriją.
69. Suprantu abu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus taip, kad jis klausia, ar skaičiavimo metodo taikymas yra piktnaudžiaujamojo pobūdžio todėl, kad jis arba neįvertina autorių teisių saugomų muzikos kūrinių naudojimo televizijos kanaluose apimties, arba to, kiek jų naudojimas prisideda prie pajamų gavimo. Mano nuomone, negalima atskirai atsakyti į klausimą, kiek reikia atsižvelgti į technines galimybes identifikuoti ir suskaičiuoti transliuotus muzikos kūrinius ar auditorijos dalį(58).
70. Kaip aptarta pirmiau(59), negalima atmesti galimybės, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimai yra taikomi ne tik dabar STIM naudojamiems skaičiavimo metodams, bet ir kitaip sudarytiems skaičiavimo metodams, kuriuos STIM galėtų taikyti ateityje. Todėl į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus visų pirma atsakysiu atsižvelgdama į dabar STIM taikomus skaičiavimo metodus (1). Paskui pažiūrėsiu, kiek į šiuos klausimus galima atsakyti, ir dėl potencialiai kitaip sudarytų skaičiavimo metodų (2).
1. Toks skaičiavimo metodas, kokį dabar taiko STIM
71. Pirmiau(60) jau buvo konstatuota, kad skaičiavimo būdo naudojimas gali būti piktnaudžiavimas EB 82 straipsnio prasme, jei autorių teisių saugomų muzikos kūrinių naudojimo apimtis nėra pakankamai įvertinta.
72. Ar taip yra, visų pirma laikoma fakto klausimu. Todėl iš pat pradžių reikia nurodyti, kad Teisingumo Teismo vaidmuo šioje prejudicinio sprendimo procedūroje apsiriboja EB 82 straipsnio aiškinimu. Teisingumo Teismas nėra įgaliotas spręsti dėl pagrindinio ginčo faktinių aplinkybių arba taikyti išaiškintų Bendrijos teisės nuostatų nacionalinėms priemonėms ar aplinkybėms. Šios užduotys priskiriamos išimtinei nacionalinio teismo kompetencijai(61).
73. Prieš pradėdama nagrinėti konkrečius prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimų punktus visų pirma norėčiau parodyti, kokius tikrinimo žingsnius turi žengti nacionalinis teismas, vykdydamas kontrolę konkurencijos teisės atžvilgiu.
74. Nacionalinis teismas pirmiausia turi patikrinti, ar yra pagrindo manyti, kad toks skaičiavimo metodas, kokį dabartiniu metu taiko STIM, gali lemti žymų atlyginimo ir ekonominės paslaugos vertės neatitikimą(62). Tai, mano nuomone, galima nustatyti tik tuomet, jei egzistuoja alternatyvus skaičiavimo metodas, pagal kurį galima tiksliau nustatyti ekonominę autorių teisės vertę.
75. Jei nacionalinis teismas padaro išvadą, kad toks alternatyvus skaičiavimo metodas egzistuoja, jis, antra, turi pasverti kiekvieno skaičiavimo būdo privalumus ir trūkumus. Vien tikslesnio alternatyvaus skaičiavimo būdo buvimas per se nereiškia, kad bendrojo metodo taikymas yra piktnaudžiavimas. Bendrojo metodo taikymą gali pateisinti efektyvumo privalumai(63). Šie efektyvumo privalumai ypač gali susidaryti dėl išlaidų, susijusių su sutarčių administravimu, ir šių kūrinių naudojimo stebėjimu taupymo.(64)
76. Šiame kontekste gali turėti reikšmės, pavyzdžiui, ar paprasta taikyti bendrąjį skaičiavimo metodą, arba kokių papildomų išlaidų gali susidaryti dėl tikslesnio skaičiavimo metodo naudojimo. Skaičiavimo metodą, kuris remiasi lengvai nustatomais objektyviais kriterijais, paprastai lengviau taikyti nei tokį, kuris remiasi subjektyviais kriterijais, patenkančiais į vienos iš šalių kontroliuojamą sferą, kuriuos kita šalis vargiai gali kontroliuoti. Be to, šiame kontekste turi reikšmės, ar reikalingi duomenys yra parengti naudoti, nes jų reikia ir kitiems tikslams, ar turi būti surinkti specialiai tam, kad būtų galima apskaičiuoti atlyginimą. Sprendžiant dėl efektyvumo privalumų reikia įvertinti ir galimybę ginčyti skaičiavimo metodo taikymą, jo pastovumą bei būtinybę pritaikyti.
77. Tačiau nemanau, kad efektyvumo privalumai bendrojo skaičiavimo metodo taikymą gali pateisinti visais atvejais. Teisingumo Teismas sprendime Tournier(65) nustatė, pagal EB 82 straipsnį skaičiavimo metodo bendras pobūdis gali būti ginčijimo pagrindas tik tuomet, jei kiti skaičiavimo metodai taip pat galėtų įgyvendinti teisėtą autoriaus interesų apsaugos tikslą ir neproporcingai nepadidintų išlaidų, susijusių su sutarčių administravimu ir šių kūrinių naudojimo stebėjimu. Mano nuomone, to negalima suprasti taip, kad vertintini tik tokie alternatyvūs skaičiavimo metodai, kurie nepadidina išlaidų, susijusių su sutarčių administravimu ir šių kūrinių naudojimo stebėjimu. Aš labiau linkusi manyti, kad bendresnio metodo taikymas gali būti piktnaudžiavimas ir tuomet, kai bendresnio metodo taikymas būtų pigesnis nei alternatyvaus tikslesnio metodo taikymas, tačiau šios mažesnės išlaidos nekompensuotų iškraipymų, kurie kyla taikant bendresnį metodą, ir kurių galima būtų išvengti taikant tikslesnį skaičiavimo metodą.
78. Taikant EB 82 straipsnį būtina atsižvelgti į tikslą užtikrinti autoriams teisingą atlyginimą. Tačiau taip pat turi būti atsižvelgiama į vartotojų interesus(66). Teisingas atlyginimas skatina autorius kurti muzikos kūrinius(67) ir taip iš esmės atitinka vartotojų interesus. Bendrojo skaičiavimo metodo taikymas lemia mažesnes sąnaudas. Jei sutaupytos sąnaudos atitenka autoriams, jos reiškia didesnius atlyginimus ir taip skatina kurti meno kūrinius.
79. Tačiau vartotojų interesas taip pat turėti galimybę žiūrėti aukštos kokybės televizijos kanalus už palankiausią kainą. Jei bendresnio skaičiavimo metodo taikymas neproporcingai iškreipia autorių teisių administravimo organizacijos paslaugos ir atlyginimo santykį, tai gali reikšti dideles televizijos kanalų produkcijos išlaidas ir netiesiogiai veikti vartotojo nenaudai. Reikia pasverti bendresnio ir tikslesnio skaičiavimo metodo taikymo privalumus ir trūkumus.
80. Toliau tikrinsiu, kiek toks skaičiavimo metodas, kokį dabartiniu metu taiko STIM, gali būti laikomas piktnaudžiavimu EB 82 straipsnio prasme, atsižvelgdama į tai, kad juo neįvertinama arba nepakankamai įvertinama autorių teisių saugomų muzikos kūrinių naudojimo tam tikrose laidose trukmė (a) arba jų žiūrovų skaičius (b). Toliau tikrinsiu, ar toks skaičiavimo metodas gali būti piktnaudžiavimas, jei juo neatsižvelgiama į tai, kad televizijos kanalo pajamos gali didėti dėl aplinkybių, visiškai nesusijusių su autorių teisių saugomų muzikos kūrinių naudojimu (c).
a) Autorių teisių saugomų muzikos kūrinių naudojimo identifikavimas ir skaičiavimas
81. Toks skaičiavimo metodas, kokį dabartiniu metu taiko STIM, nustato tam tikrą procentinę dalį, kuri skiriasi atsižvelgiant į per metus televizijos kanalu transliuotą muzikos kiekį. Taigi jis atsižvelgia į metinę autorių teisių saugomų muzikos kūrinių naudojimo trukmę.
82. Tačiau tokiu skaičiavimo metodu neatsižvelgiama į tai, kad pajamos iš reklamos ir abonentinių sutarčių gali skirtis atsižvelgiant į laidą ir transliacijos laiką, nes pagal jį pirmiausia apskaičiuojamas metinis muzikos kiekis ir pagal tai apskaičiuojama jam tenkanti Kanal 5 ir TV 4 metinių pajamų dalis.
83. Nacionalinis teismas visų pirma turės patikrinti, ar pajamos iš reklamos ir abonentinių sutarčių iš esmės skiriasi atsižvelgiant į laidą ir transliacijos laiką(68) . Toliau jis turės patikrinti, ar tam tikros televizijos kanalo laidos nuolat generuoja dideles pajamas iš reklamos sutarčių, tačiau paprastai naudoja tik gan nedaug autorių teisių saugomų muzikos kūrinių. Jei nustatomos abi šios aplinkybės, tokio skaičiavimo metodo, kokį dabartiniu metu taiko STIM, naudojimas gali reikšti esminį autorių teisių administravimo organizacijos paslaugos ir atlyginimo santykio iškraipymą.
84. Tas pats galioja pajamoms iš abonentinių sutarčių. Jei tam tikros televizijos kanalo laidos yra svarbesnės abonentams ir jose naudojama tik gan nedaug autorių teisių saugomų muzikos kūrinių, tokio skaičiavimo metodo taikymas gali reikšti esminį autorių teisių administravimo organizacijos paslaugos ir atlyginimo santykio iškraipymą.
85. Jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nustato, kad esama iškraipymo, jis turi patikrinti, ar egzistuoja techninės galimybės tiksliau priskirti pajamas iš reklamos ir abonentinių sutarčių, pavyzdžiui, pagal tam tikrą transliacijų laiką, atskiras laidas arba tam tikras laidų rūšis(69). Jei tokios techninės galimybės būtų, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turėtų pasverti privalumus, kurie atsiranda dėl tikslesnio suskirstymo, ir privalumus dėl efektyvumo, kuriuos lemia bendresnio skaičiavimo metodo taikymas.
86. Šiame kontekste prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, be kita ko, turi atsižvelgti į minėtus kriterijus(70). Palygindamas privalumus ir trūkumus jis ypač turėtų atsižvelgti į tai, kad skaičiavimo metodą, kuris remiasi metinėmis pajamomis iš reklamos ir abonentinių sutarčių, yra lengviau taikyti nei skaičiavimo metodą, pagal kurį pajamos paskirstomos tiksliau. Be to, man atrodo, kad vertėtų atsižvelgti į tai, kad televizijos kanalų skaičius atrodo ribotas, tačiau jie pritraukia palyginti didelę publiką ir kad egzistuoja gan geros viešų transliacijų kontrolės galimybės.
b) Žiūrovų skaičiaus identifikavimas ir skaičiavimas
87. Autorių teisių saugomų muzikos kūrinių naudojimo apimtis nustatoma pagal tai, kiek yra asmenų, besimėgaujančių kūriniu. Čia reikia ypač skirti klausimą, ar tokiu skaičiavimo metodu, kokį dabartiniu metu naudoja STIM, apskritai atsižvelgiama į šį autorių teisių saugomų muzikos kūrinių naudojimo aspektą, nuo klausimo, ar jis jį atspindi pakankamai.
88. Dėl pirmojo klausimo pasakytina, kad tokiu skaičiavimo metodu, kokį dabartiniu metu naudoja STIM, tiesiogiai neatsižvelgiama į televizijos kanalų žiūrovų skaičių. Tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas vis dėlto tik turės tikrinti, ar tokiu skaičiavimo metodu tiesiogiai ar netiesiogiai atsižvelgia į tikėtiną arba laukiamą žiūrovų skaičių. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas šiame kontekste turi patikrinti, ar pajamos iš reklamos ir abonentinių sutarčių proporcingai susijusios su laukiamu žiūrovų skaičiumi(71).
89. Jei teismas nustatytų, kad pajamos iš reklamos ir abonentinių sutarčių yra proporcingai susijusios su tikėtinu ar laukiamu žiūrovų skaičiumi, kiltų klausimas, ar toks skaičiavimo metodas, kokį dabartiniu metu naudoja STIM, jau vien dėl to turi būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas, kad juo neatsižvelgiama į realius žiūrovų skaičius. Aš taip nemanau. Manau, kad abiem šiais kriterijais (realus, tikėtinas arba laukiamas žiūrovų skaičius) atsižvelgiama į skirtingus autorių teisės aspektus. Rėmimasis realiais žiūrovų skaičiais labiau pabrėžia autorių teisių saugomų muzikos kūrinių naudojimo apimtį, o rėmimasis tikėtinu arba laukiamu žiūrovų skaičiumi labiau atspindi autorių teisės naudojimo pajamoms gauti paskirtį ir mintį, kad autorius turi gauti protingą dalį nuo apyvartos, kuri pasiekta su jo kūriniu(72).
90. Abu šie aspektai susiję daugiau ne su skaičiavimo metodo tikslumu, kaip aprašyta(73), o su autorių teisės turiniu ir tuo, kas sudaro jos vertę. Kaip parodyta pirmiau(74), manau, kad dabartinėje Bendrijos teisės išsivystymo stadijoje Teisingumo Teismo užduotis nėra nustatyti pavyzdinį metodą ir kad tai taip pat negali būti konkurencijos teisės atžvilgiu vykdytinos kontrolės dalykas. Tai, kad tokiu skaičiavimo metodu, kokį dabartiniu metu naudoja STIM, neatsižvelgiama į realų žiūrovų skaičių, nelaikau piktnaudžiavimu per se, jei juo pakankamai atsižvelgiama į tikėtiną ar laukiamą žiūrovų skaičių.
91. Dėl antrojo klausimo, susijusio su atsižvelgimu į žiūrovų skaičių, vis dėlto reiktų atkreipti dėmesį, kad tokiu skaičiavimo metodu, kokį dabartiniu metu naudoja STIM, neatsižvelgiama į tai, jog žiūrovų skaičius gali skirtis, nelygu į laida ir transliacijos laikas.
92. Jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nustatytų, kad pajamos iš reklamos sutarčių skiriasi atsižvelgiant į laidą ir transliacijos laiką taip, kad esama ryšio tarp pajamų ir žiūrovų skaičiaus ir kad tam tikras televizijos kanalo laidas nuolat žiūri daug žiūrovų, tačiau paprastai jose naudojama nedaug autorių teisių saugomų muzikos kūrinių, tokio metodo taikymas galėtų lemti esminį autorių teisių administravimo organizacijos paslaugos ir atlyginimo santykio iškraipymą.
93. Tas pats galioja ir pajamoms iš abonentinių sutarčių. Jei tam tikros televizijos kanalo laidos pritraukia daugiau žiūrovų ir jei jose naudojama tik nedaug autorių teisių saugomų muzikos kūrinių, tokio skaičiavimo metodo, kurį dabartiniu metu taiko STIM, taikymas gali reikšti esminį autorių teisių administravimo organizacijos paslaugos ir atlyginimo santykio iškraipymą.
94. Jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nustato, kad yra iškraipymas, jis turi patikrinti, ar egzistuoja techninės galimybės tiksliai suskirstyti žiūrovų skaičių, pavyzdžiui, pagal tam tikrą transliacijų laiką, atskiras laidas arba tam tikras laidų rūšis(75). Jei tokios techninės galimybės būtų, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kaip aprašyta(76), turėtų palyginti tikslesnio ir ne tokio tikslaus skaičiavimo metodo privalumus ir trūkumus.
c) Atsižvelgimas į kitus pajamų didėjimo faktorius
95. Tokiu skaičiavimo metodu, kurį dabartiniu metu taiko STIM, neatsižvelgiama į tai, ar pajamos didėja dėl autorių teisių saugomų muzikos kūrinių naudojimo, ar dėl tokių su muzika nesusijusių faktorių, kaip antai programų pasiūlos išplėtimas, technologinės investicijos ir klientams pritaikytų produktų plėtra.
96. Tačiau nemanau, kad tokio skaičiavimo metodo, kuriuo pakankamai įvertinama autorių teisių saugomų muzikos kūrinių naudojimo apimtis, taikymas yra piktnaudžiavimas vien dėl to, kad juo neatsižvelgiama, ar pajamos didėja dėl autorių teisių saugomų muzikos kūrinių naudojimo, ar ne, ar dėl kitų faktorių.
97. Pirma, būtų sudėtinga nustatyti, kokie faktoriai lėmė žiūrovų skaičiaus ir televizijos kanalo pajamų didėjimą. Televizijos kanalo ar laidos sėkmė priklauso nuo daugybės faktorių. Nemanau, kad galima pakankamai tiksliai nustatyti, koks faktorius ir kiek prisidėjo prie ekonominės sėkmės.
98. Tai, kad autorių teisių saugomų muzikos kūrinių naudojimas gali prisidėti prie laidos ar televizijos kanalo sėkmės, yra neginčijama. Todėl vargu ar būtų galima įrodinėti, kad padidėjęs žiūrovų skaičius ir padidėjusios pajamos nėra susijusios su autorių teisių saugomų muzikos kūrinių naudojimu, ypač dėl to, kad muzikos suteikiama pridėtinė nauda nėra vienoda visiems žiūrovams. Jau vien dėl šio pagrindo manau, kad labai abejotina, ar egzistuoja metodas, galintis pakankamai tiksliai įvertinti šią aplinkybę(77).
99. Galiausiai reikia patikrinti, ar alternatyvus skaičiavimo metodas, jei toks technologiškai būtų galimas, nebūtų toks brangus, kad jo taikymo privalumai būtų neproporcingi, palyginti su trūkumais.
100. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad autorių ir nematerialių vertybių teisės srityje nėra neįprasta tai, kad už autorių teisių licencijos išdavimą reikalaujamas licencijos mokestis, kuris siejamas su dalimi produkto, kuriam sukurti buvo panaudota autorių teisė, apyvartos(78). Tokią išvadą pagrindžia tai, kad Teisingumo Teismas sprendime Basset(79) neįžvelgė piktnaudžiavimo, kai autorių teisių administravimo organizacija reikalavo dalies diskotekų pajamų, neatsižvelgdama į tai, kiek šios pajamos susijusios ne su autorių teisių saugomų muzikos kūrinių naudojimu, o su kitomis aplinkybėmis. Mano nuomone, šį Teisingumo Teismas sprendimą galima pritaikyti nagrinėjamam atvejui.(80)
d) Išvada
101. Vietoje išvados galima konstatuoti: jei nacionalinis teismas nustato, kad skaičiavimo metodo, pagal kurį atlyginimas remiasi kintančia televizijos kanalų pajamų iš reklamos ir abonentinių sutarčių dalimi, taikymas reiškia esminį autorių teisių administravimo organizacijos paslaugos ir jos reikalaujamo atlyginimo santykio iškraipymą, tokio skaičiavimo metodo naudojimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu, jei egzistuotų alternatyvus skaičiavimo metodas, pagal kurį nustatant atlyginimą būtų galima tiksliau įvertinti naudojimo apimtį ir ne tokio tikslaus skaičiavimo metodo taikymas nebūtų pateisinamas privalumais dėl efektyvumo, ypač dėl išlaidų, susijusių su sutarčių administravimu ir šių kūrinių naudojimo stebėjimu, taupymu.
102. Tokio skaičiavimo metodo taikymas nelaikytinas piktnaudžiavimu EB 82 straipsnio prasme vien todėl, kad juo neatsižvelgiama į realų žiūrovų skaičių, jei gali būti preziumuojama, kad atsižvelgiama į tikėtiną ar laukiamą žiūrovų skaičių.
103. Jei tokiu skaičiavimo metodu pakankamai atsižvelgiama į autorių teisių saugomų muzikos kūrinių naudojimo apimtį, jis negali būti laikomas piktnaudžiavimu vien todėl, kad juo neatsižvelgiama į tai, kiek šis naudojimas, o ne kiti faktoriai prisidėjo prie pajamų didėjimo.
104. Jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas toliau nustatys, kad toks skaičiavimo metodas, kokį dabartiniu metu naudoja STIM, ir kitu aspektu gali reikšti esminį STIM teikiamos paslaugos ir reikalaujamo atlyginimo santykio iškraipymą, pavyzdžiui, jis neatsižvelgia į autorių teisės saugomo muzikos kūrinio naudojimo būdą, jis turės ir dėl šio aspekto atlikti anksčiau aprašytą kontrolę konkurencijos teisės atžvilgiu(81).
2. Potencialūs, kitaip sudaryti skaičiavimo metodai
105. Kadangi antrasis ir trečiasis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prejudiciniai klausimai yra pateikti ir dėl kitų nei dabar STIM naudojamų metodų suderinamumo su EB 82 straipsniu, atkreiptinas dėmesys į šias aplinkybes. Dėl gausybės galimų skaičiavimo metodų rūšių negalima abstrakčiai įvertinti, ar tam tikras skaičiavimo būdas, kuris neatitinka prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytų kriterijų, laikytinas piktnaudžiavimu EB 82 straipsnio prasme. Tačiau jei nacionalinis teismas nustato, kad dėl skaičiavimo metodo atsiranda iškraipymai, jis turi taikyti anksčiau įvardytus(82) principus.
D – Dėl ketvirtojo prejudicinio klausimo
106. Savo ketvirtuoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar nuo pagrindinio tarifo(83) nukrypstančio skaičiavimo metodo taikymas viešųjų paslaugų bendrovei SVT gali būti laikomas piktnaudžiavimu EB 82 straipsnio prasme.
107. Šiuo aspektu man atrodo ypač svarbu atsižvelgti į EB 82 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytą atvejį. EB 82 straipsnio antrosios pastraipos c punkte įtvirtintas specialus diskriminacijos draudimas yra sistemos, pagal EB 3 straipsnio 1 dalies g punktą užtikrinančios, kad konkurencija vidaus rinkoje nebūtų iškraipoma, dalis. Dominuojančios įmonės komercinis elgesys neturi iškraipyti konkurencijos aukštesnės ar žemesnės pakopos rinkoje, t. y. konkurencijos tarp šios įmonės tiekėjų ar klientų. Minėtos įmonės kontrahentai negali būti palankiau ar nepalankiau vertinami tarpusavio konkurencijoje(84).
108. EB 82 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytame pavyzdyje keliamos dvi sąlygos. Pirma, rinkoje dominuojanti įmonė turi reikalauti nevienodų sąlygų lygiaverčiams sandoriams (1). Antra, tai jos prekybos partneriams turi būti sukurta konkurencijos atžvilgiu nepalanki padėtis (2).
1. Nevienodų sąlygų taikymas lygiaverčiams sandoriams
109. Skirtingas lygiaverčių sandorių vertinimas yra tuomet, kai prekybos partnerių paslaugos ir priešpriešinės paslaugos vertės santykis yra nevienodas. Todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar STIM už lygiavertes paslaugas reikalauja skirtingo atlyginimo.
110. Dėl paslaugos yra nustatyta, kad Kanal 5, TV 4 ir SVT teikiama paslauga yra autorių teisių saugomų muzikos kūrinių iš viso STIM repertuaro naudojimas. Naudojimo apimtis skiriasi atsižvelgiant į televizijos kanalą.
111. Toliau Teisingumo Teismas turi patikrinti, ar STIM reikalauja skirtingų atlyginimų. Visų pirma reikia nustatyti, kad Kanal 5 ir TV 4 ir SVT taikomi tarifai yra skirtingi. Tačiau iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad SVT negauna jokių žymesnių pajamų iš reklamos sutarčių ir jokių pajamų iš abonentinių mokesčių(85). Taigi nevienodas traktavimas gali būti dėl to, kad SVT yra taikomas skaičiavimo metodas, pagal kurį simuliuojamos fiktyvios pajamos iš reklamos ir abonentinių sutarčių. Tol, kol tai paslaugos ir priešpriešinės paslaugos vertės santykio atžvilgiu lemia rezultatus, kurie yra panašūs į tuos, kurie pasiekiami taikant pagrindinį tarifą Kanal 5 ir TV 4, manau, kad per se tai nėra neleistina diskriminacija.
112. Tačiau reikia konstatuoti, kad metinis muzikos kiekis SVT nustatomas ex ante, t. y. remiantis prognoze, o Kanal 5 ir TV 4 – ex post. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar šis skirtumas gali lemti nepalankų nevienodą traktavimą. Taip gali būti ypač tuomet, kai faktinis autorių teisių saugomų muzikos kūrinių naudojimo kiekis SVT yra didesnis nei buvo prognozuojama metų pradžioje(86).
2. Konkurencijos santykis
113. Kita pagal EB 82 straipsnio 2 dalies c punkte pateikto pavyzdžio sąlyga yra ta, kad Kanal 5 ir TV 4 dėl nevienodo traktavimo atsidurtų konkurencijos atžvilgiu nepalankesnėje padėtyje. Jų konkurencinė padėtis turėtų būti susilpninta, palyginti su SVT(87). Tam būtina sąlyga, kad Kanal 5 ir TV 4 konkuruotų su SVT.
114. Šiame kontekste kalbama ne apie SVT, Kanal 5 ir TV 4 santykius autorių teisių saugomų muzikos kūrinių licencijos pasiūlos ir paklausos rinkoje, o apie jų santykius televizijos srityje. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės patikrinti, ar Kanal 5 ir SVT arba TV 4 ir SVT šioje srityje yra konkurentai. Šio tikrinimo metu reikia vertinti pagrindinėje byloje nagrinėjamus faktus. Teisingumo Teismui nepriklauso vertinti faktinių pagrindinės bylos aplinkybių arba nacionalinėms priemonėms ar situacijoms taikyti Bendrijos taisyklių, kurias jis išaiškino, nes šie klausimai priskirtini išimtinei nacionalinių teismų kompetencijai(88).
3. Išvada
115. Skirtingų skaičiavimo metodų taikymas viešųjų paslaugų televizijos kanalams ir privatiems televizijos kanalams gali būti piktnaudžiavimas EB 82 straipsnio prasme, jei tuo viešųjų paslaugų televizijos kanalas bus privilegijuotas privačių televizijos kanalų atžvilgiu ir viešųjų paslaugų televizijos kanalas bei bent vienas privatus televizijos kanalas yra konkurentai.
VI – Išvada
116. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, Teisingumo Teismui siūlau į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus atsakyti taip:
„1. EB 82 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad autorių teisių administravimo organizacija, kuri valstybėje narėje turi faktinį monopolį ir privatiems televizijos kanalams už teisę naudoti muzikos kūrinius iš viso jos repertuaro taiko skaičiavimo metodą, pagal kurį atlyginimas nustatomas kaip konkreti šių kanalų pajamų iš reklamos ir abonentinių sutarčių dalis, piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi. Skaičiavimo metodo, pagal kurį atlyginimas skaičiuojamas kaip kintanti pajamų dalis, naudojimas nelaikytinas piktnaudžiavimu, jei tokiu skaičiavimo metodu atsižvelgiama į tai, kokia dalimi televizijos kanalas naudoja autorių teisių saugomus muzikos kūrinius.
2. Skaičiavimo metodo naudojimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu EB 82 straipsnio prasme, jei egzistuoja alternatyvus skaičiavimo metodas, pagal kurį nustatant atlyginimą būtų galima tiksliau įvertinti naudojimo apimtį ir ne tokio tikslaus skaičiavimo metodo taikymas nebūtų pateisinamas privalumais dėl efektyvumo, ypač dėl išlaidų, susijusių su sutarčių administravimu ir šių kūrinių naudojimo stebėjimu taupymo.
Skaičiavimo metodo taikymas negali būti laikomas piktnaudžiavimu EB 82 straipsnio prasme vien todėl, kad juo neatsižvelgiama į tai, kokia dalimi ne autorių teisių saugomų muzikos kūrinių naudojimas, o kiti faktoriai lėmė pajamų didėjimą.
3. Skaičiavimo metodo naudojimas negali būti laikomas piktnaudžiavimu EB 82 straipsnio prasme vien todėl, kad neatsižvelgiama į realų žiūrovų skaičių, jei gali būti preziumuojama, kad pakankamai atsižvelgiama į tikėtiną ar laukiamą žiūrovų skaičių.
4. Skirtingų skaičiavimo metodų taikymas viešųjų paslaugų televizijos kanalams ir privatiems televizijos kanalams gali būti piktnaudžiavimas EB 82 straipsnio prasme, jei tuo viešųjų paslaugų televizijos kanalas bus privilegijuotas privačių televizijos kanalų atžvilgiu ir viešųjų paslaugų televizijos kanalas bei bent vienas privatus televizijos kanalas yra konkurentai.“