Language of document : ECLI:EU:T:2013:635

Byla T‑79/12

Cisco Systems, Inc.
ir

Messagenet SpA

prieš

Europos Komisiją

„Konkurencija – Koncentracija – Komunikacijos internetu paslaugų Europos rinkos – Sprendimas, kuriuo koncentracija pripažįstama suderinama su vidaus rinka – Akivaizdžios vertinimo klaidos – Pareiga motyvuoti“

Santrauka – 2013 m. gruodžio 11 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Sprendimas, kuriuo koncentracija pripažįstama suderinama su vidaus rinka – Dominuojamos rinkos gretimoje rinkoje veikiančios ir administracinėje procedūroje aktyviai dalyvavusios konkuruojančios įmonės ieškinys – Priimtinumas

(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)

2.      Ieškinys dėl panaikinimo – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Atsiradusio ir esamo suinteresuotumo būtinybė – Ieškinys dėl Komisijos sprendimo, kuriuo koncentracija pripažįstama suderinama su vidaus rinka, panaikinimo – Įmonės, koncentracijos šalių konkurentės, pareikštas ieškinys – Priimtinumas

(SESV 263 straipsnis)

3.      Koncentracijos tarp įmonių – Komisijos tyrimas – Sprendimo, kuriuo konstatuojamas koncentracijos suderinamumas su vidaus rinka nepradedant II etapo, priėmimas – Sąlyga – Rimtų abejonių nebuvimas – Ekonominio pobūdžio vertinimai – Diskrecija – Teisminė kontrolė – Apimtis

(Tarybos reglamento Nr. 139/2004 2, 6 ir 8 straipsniai)

4.      Koncentracijos tarp įmonių – Suderinamumo su vidaus rinka vertinimas – Dominuojančios padėties, dėl kurios itin ribojama veiksminga konkurencija vidaus rinkoje, sukūrimas arba sustiprinimas – Koncentracijos žalingo poveikio patekimui į rinka apimtis – Įrodinėjimo našta, tenkanti šaliai, ginčijančiai sprendimą dėl koncentracijos suderinamumo

(Tarybos reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnis; Komisijos pranešimo 2004/C 31/03 8 ir 22 punktai)

5.      Koncentracijos tarp įmonių – Suderinamumo su vidaus rinka vertinimas – Dominuojančios padėties, dėl kurios itin ribojama veiksminga konkurencija vidaus rinkoje, sukūrimas arba sustiprinimas – Rinkų apibrėžtis – Požymiai – Didelės rinkos dalys – Aplinkybės, galinčios sušvelninti įrodomąją vertę

(Tarybos reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnis; Komisijos pranešimo 2004/C 31/03 17 punktas)

6.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Sprendimas dėl taisyklių koncentracijų tarp įmonių srityje taikymo – Sprendimas leisti koncentraciją

(SESV 296 straipsnis; Tarybos reglamentas Nr. 139/2004)

7.      Koncentracijos tarp įmonių – Suderinamumo su vidaus rinka vertinimas – „Konglomeratinio“ tipo koncentracija – Kriterijai – Reikšmingos kliūtys konkurencijai kaip koncentracijos tiesioginė ir neišvengiama pasekmė – Koncentracija tarp įmonių, teikiančių paslaugas ir tiekiančių programinę įrangą komunikacijoms internetu – Pajėgumas išstumti iš rinkos užtikrinant skirtingų programinių įrangų preferencinį suderinamumą

(Tarybos reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnis; Komisijos pranešimo 2008/C 265/07 11, 92 ir 93 punktai)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 33, 34, 38–40 punktus)

2.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 35–37 punktus)

3.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 45–50 punktus)

4.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 59–63, 79–83, 88–93 punktus)

5.      Dėl koncentracijos suderinamumo su vidaus rinka vertinimo, 50 % ir didesnės rinkos dalys gali būti rimtas įrodymas, kad egzistuoja dominuojanti padėtis, jeigu rinka, kuriai priskiriamos tos dalys, buvo nustatyta iš anksto.

Tačiau rinkos dalys ir labai aukštas koncentracijos laipsnis mažoje nišinėje rinkoje nerodo įtakos rinkoje, kuria pasinaudodamas naujasis subjektas galėtų sudaryti reikšmingų kliūčių veiksmingai konkurencijai vidaus rinkoje, jeigu aptariamos rinkos dalys labai svyruoja ir yra nestabilios. Be to, didelės rinkos dalys nebūtinai įrodo dominuojančią padėtį ir, dėl tos priežasties – ilgalaikę žalą konkurencijai, kai tos rinkos dalys susijusios su nauju ir besiplečiančiu sektoriumi, kuriam būdingi trumpi inovacijų ciklai ir kuriame didelės rinkos dalys gali pasirodyti trumpalaikės. Dėl komunikacijų internetu paslaugų ir programinės įrangos sektoriaus pasakytina, kad rinkos dalių didelės koncentracijos svarba gali būti sumažinta dėl aplinkybės, kad didelis vartotojų skaičius tikisi, jog aptariamos komunikacijų paslaugos galės sąveikauti ir bus nemokamos.

(žr. 65–74 punktus)

6.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 108–113 punktus)

7.      Dėl konglomerato poveikį sukeliančių koncentracijų, remiantis Nehorizontaliųjų susijungimų vertinimo pagal Tarybos reglamentą dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės gairių 11 ir 92 dalimis darytina išvada, kad tokios rūšies koncentracija neapima konkuruojančių įmonių, todėl ši koncentracija gali kelti mažiau problemų dėl konkurencijos nei horizontaliosios koncentracijos. Be to, koncentracijos šalims tokia operacija gali sudaryti sąlygas padidinti veiksmingumą.

Vis dėlto konglomerato poveikį sukeliančios koncentracijos gali kelti konkurencijos problemų būtent tuo atveju, kai koncentracija sudaro galimybę naujajam subjektui tęsti išstūmimo iš rinkos strategiją. Iš rinkos išstumiama tuo atveju, kai produktų derinys susijusiose rinkose gali prijungiančiajam subjektui suteikti galimybę ir paskatą pritaikius sverto principą pasinaudoti užimama tvirta padėtimi vienoje rinkoje, kad kitoje rinkoje būtų apribota konkurencija. Šis poveikis kitoje rinkoje turi būti prognozuojamas santykinai artimoje ateityje, kad koncentracija būtų laikoma keliančia koncentracijos problemų, kaip nustatyta Reglamente Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės.

Dėl tokio konglomerato poveikio įrodymų reikia pažymėti, kad Komisijos įrodymų, pateiktų įrodinėjant kliūtis konkurencijai, kokybė yra ypač svarbi. Iš tiesų konglomerato tipo procedūros vertinimas grindžiamas tiriamąja analize, kurioje atsižvelgimas į ilgą laiko tarpą ateityje ir sverto poveikis, reikalingas, kad būtų reikšminga kliūtis veiksmingai konkurencijai, lemia, kad priežastinis ryšys yra sunkiai aptinkamas, neaiškus ir sunkiai įrodomas. Komisija gali pripažinti koncentraciją nesuderinama su vidaus rinka tik tuo atveju, jei reikšminga konkurencijos kliūtis yra tiesioginė ir neišvengiama koncentracijos pasekmė. Tokia kliūtis, kuri gali atsirasti dėl būsimų prijungiančio subjekto sprendimų, gali būti laikoma tiesiogine ir neišvengiama pasekme, jei būsimas elgesys tampa įmanomas ir ekonomiškai pagrįstas dėl koncentracijos nulemto rinkos savybių ir sandaros pasikeitimo.

Dėl koncentracijos tarp dviejų įmonių, teikiančių paslaugas ir tiekiančių programinę įrangą įmonėms ir gyventojams skirtoms komunikacijoms internetu pažymėtina, kad naujo subjekto pajėgumas išstumti iš rinkos užtikrinant atitinkamų programinių įrangų preferencinį sąveikumą turi būti vertinamas, be kita ko, pagal su techninių naujovių kūrimu susijusį darbą ir pardavimo trukmę, kurie reikalingi siekiant išstumti iš rinkos. Nors išstūmimo iš rinkos poveikis priklauso nuo daugelio būsimų ir spekuliatyvių veiksnių, šis poveikis yra pernelyg abejotinas, kad jį būtų galima laikyti tiesiogine ir neišvengiama koncentracijos pasekme. Be to, net jeigu šis neigiamas poveikis galėtų būti laikomas koncentracijos pasekme, dar reikėtų įrodyti naujojo subjekto paskatas laikyti išstūmimo iš rinkos strategijos, pakankamus rinkoje turimus pajėgumus primesti šią strategiją ir konkuruojančių įmonių nepajėgumą sukliudyti įgyvendinti išstūmimą iš rinkos.

(žr. 115–135 punktus)