Language of document : ECLI:EU:C:2013:139

TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. kovo 7 d.(*)

„Apeliacinis skundas – Išorės santykiai – Susitarimas tarp Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos dėl oro transporto – Reglamentas (EEB) Nr. 2408/92 – Bendrijos oro transporto vežėjų galimybė naudotis Bendrijos vidaus oro maršrutais – 8 ir 9 straipsniai – Taikymo sritis – Naudojimasis skrydžių teisėmis – Sprendimas 2004/12/EB – Vokietijos priemonės dėl artėjimo prie Ciuricho oro uosto – Pareiga motyvuoti – Nediskriminavimas – Proporcingumas – Įrodinėjimo pareiga“

Byloje C‑547/10 P

dėl 2010 m. lapkričio 19 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo

Šveicarijos Konfederacija, atstovaujama Rechtsanwalt S. Hirsbrunner,

ieškovė,

dalyvaujant kitoms proceso šalims:

Europos Komisijai, atstovaujamai T. van Rijn, K. Simonsson ir K.‑P. Wojcik, nurodžiusiai adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

atsakovei pirmojoje instancijoje,

palaikomai

Vokietijos Federacinės Respublikos, atstovaujamos T. Henze, padedamo Rechtsanwalt T. Masing,

Landkreis Waldshut, atstovaujamos Rechtsanwalt M. Núñez Müller,

įstojusių į bylą šalių pirmoje instancijoje,

TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininko pareigas einanti R. Silva de Lapuerta (pranešėja), teisėjai K. Lenaerts, E. Juhász, T. von Danwitz ir D. Šváby,

generalinis advokatas N. Jääskinen,

posėdžio sekretorius M.‑A. Gaudissart, skyriaus vadovas,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. balandžio 26 d. posėdžiui,

susipažinęs su 2012 m. rugsėjo 13 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Apeliaciniu skundu Šveicarijos Konfederacija prašo panaikinti 2010 m. rugsėjo 9 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Šveicarija prieš Komisiją (T‑319/05, Rink. p. II‑4265, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo šis teismas atmetė jos ieškinį dėl 2003 m. gruodžio 5 d. Komisijos sprendimo 2004/12/EB dėl susitarimo tarp Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos dėl oro transporto 18 straipsnio 2 dalies pirmo sakinio ir Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2408/92 taikymo (byla TREN/AMA/11/03 – Vokietijos priemonės, susijusios su artėjimu prie Ciuricho oro uosto) (OL L 4, 2004, p. 13, toliau – ginčijamas sprendimas) panaikinimo.

 Teisinis pagrindas

 Susitarimas tarp Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos dėl oro transporto

2        1999 m. birželio 21 d. Liuksemburge pasirašyto susitarimo tarp Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos dėl oro transporto (OL L 114, 2002, p. 73; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 41 t., p. 94, toliau – EB‑Šveicarijos susitarimas dėl oro transporto), Bendrijos vardu patvirtinto 2002 m. balandžio 4 d. Tarybos ir Komisijos sprendimu 2002/309/EB, Euratomas dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje susitarimo, dėl septynių susitarimų sudarymo su Šveicarijos Konfederacija (OL L 114, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 41 t., p. 89), 1 straipsnyje nurodyta:

„1.      Šiame Susitarime nustatomos taisyklės Susitariančioms Šalims civilinės aviacijos srityje. Šios nuostatos nepažeidžia EB sutartyje numatytų nuostatų, ypač pagal konkurencijos taisykles ir tokių taisyklių taikymo reglamentus egzistuojančių Bendrijos kompetencijų, taip pat pagal atitinkamus šio Susitarimo priede išvardytus Bendrijos teisės aktus.

2.      Dėl to šiame Susitarime, taip pat ir priede išvardytuose reglamentuose ir direktyvose nustatytos nuostatos, taikomos pagal toliau nurodytas sąlygas. Jeigu šios nuostatos iš esmės sutampa su atitinkamomis EB sutarties taisyklėmis ir su aktais, priimtais taikant sutartį, jos aiškinamos sutinkamai su atitinkamais Teisingumo Teismo ir Europos Bendrijų Komisijos nutarimais ir sprendimais, priimtais prieš šio Susitarimo pasirašymo datą, jas įgyvendinant ir taikant. Apie nutarimus ir sprendimus, priimtus po šio Susitarimo pasirašymo datos, turi būti pranešta Šveicarijai. Vienos iš Susitariančių Šalių prašymu, paskutiniųjų nutarimų ir sprendimų prasmę turi nustatyti Jungtinis komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad būtų užtikrintas tinkamas šio Susitarimo veikimas.“

3        EB‑Šveicarijos susitarimo dėl oro transporto 2 straipsnyje nustatyta:

„Šio Susitarimo nuostatos ir priedas taikomi tiek, kiek jie yra susiję su oro transportu arba su tiesiogiai su oro transportu susijusiais reikalais, kaip minima šio Susitarimo priede.“

4        Šio susitarimo 3 straipsnyje numatyta:

„Šio Susitarimo taikymo srityje ir nepažeidžiant bet kokių jo specialiųjų nuostatų, draudžiama bet kokia diskriminacija nacionaliniu pagrindu.“

5        Šio susitarimo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta:

„Laikantis į šio Susitarimo priedą įtraukto [1992 m. liepos 23 d.] Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2408/92 [dėl Bendrijos oro vežėjų patekimo į Bendrijos vidaus oro maršrutus (OL L 240, p. 8; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 1 t., p. 420)] nuostatų:

–        Bendrijos ir Šveicarijos oro vežėjams suteikiamos eismo [skrydžių] teisės tarp bet kokių Šveicarijos ir Bendrijos punktų,

<...>“

6        Pagal to paties susitarimo 18 straipsnį:

„1.      Nepažeidžiant straipsnio 2 dalies ir 2 skyriaus nuostatų, kiekviena Susitariančioji Šalis atsakinga už tinkamą šio Susitarimo, ypač priede nurodytų reglamentų ir direktyvų, vykdymą savo teritorijoje.

2.      Tais atvejais, kai gali būti daromas poveikis oro paslaugoms, kurioms pagal 3 skyrių turi būti suteiktas leidimas, Bendrijos institucijos naudojasi įgaliojimais, kurie joms suteikiami pagal reglamentų ir direktyvų nuostatas, kurių taikymas aiškiai patvirtinamas priede. Tačiau tais atvejais, kai Šveicarija imasi arba numato imtis aplinkosaugos priemonių pagal [Reglamento Nr. 2408/92] 8 straipsnio 2 dalį ir [arba] 9 straipsnį, Jungtinis komitetas, vienos Susitariančiosios Šalies prašymu, nusprendžia, ar šios priemonės atitinka šį Susitarimą.

<...>“

7        Pagal EB‑Šveicarijos susitarimo dėl oro transporto 20 straipsnį visi klausimai dėl Bendrijos institucijų sprendimų, priimtų pasinaudojus šiuo Susitarimu nustatytomis galiomis, teisėtumo išimtinai priklauso Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisdikcijai.

8        Susitarimo priede numatyta, kad kai jame minimuose aktuose daromos nuorodos į Europos bendrijos valstybes nares arba jais reikalaujama turėti su jomis sąsają, taikant šį Susitarimą laikoma, kad tokios nuostatos reiškia ir nuorodą į Šveicarijos Konfederaciją arba reikalavimą su ja turėti tokį ryšį.

9        Šiame priede minimas ir Reglamentas Nr. 2408/92.

 Reglamentas Nr. 2408/92

10      Reglamento Nr. 2408/92 2 straipsnis suformuluotas taip:

„Šiame reglamente:

<...>

f)      „skrydžių teisė“ – tai oro vežėjo teisė tarp Bendrijos oro uostų, teikiant oro susisiekimo paslaugas, maršrutu vežti keleivius, krovinius ir (arba) paštą;

<...>“

11      Šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Pagal šį reglamentą Bendrijos oro vežėjams atitinkama valstybė (‑ės) narė (‑ės) leidžia naudotis skrydžių teisėmis Bendrijos maršrutuose.“

12      Šio reglamento 8 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta:

„1.      Šis reglamentas neturi įtakos valstybių narių teisei, nediskriminuojant dėl pilietybės arba dėl oro vežėjo tapatybės, reglamentuoti eismo paskirstymą tarp oro uosto sistemai priklausančių oro uostų.

2.      Naudojimąsi skrydžių teisėmis reglamentuoja paskelbtos Bendrijos, nacionalinės, regioninės arba vietos veiklos taisyklės, susijusios su sauga, aplinkos apsauga ir laiko tarpsnių paskirstymu.

3.      Valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva Komisija nagrinėja šio straipsnio 1 ir 2 dalių taikymą bei per mėnesį nuo prašymo gavimo dienos pasikonsultavusi su 11 straipsnyje nurodytu komitetu, nusprendžia, ar valstybei narei leidžiama toliau taikyti priemonę. Komisija apie sprendimą praneša Tarybai ir valstybėms narėms.“

13      To paties reglamento 9 straipsnyje numatyta:

„1.      Kilus didelėms perkrovimo ir (arba) aplinkos apsaugos problemoms, atsakinga valstybė narė pagal šį straipsnį gali nustatyti naudojimosi skrydžių teisėmis sąlygas, riboti naudojimąsi skrydžių teisėmis arba atsisakyti jas suteikti, ypač kai kitų rūšių transportas gali teikti pakankamas paslaugas.

2.      Priemonės, kurių imasi valstybės narės pagal 1 dalį:

–        nenumato diskriminacijos dėl oro vežėjų pilietybės ar tapatybės,

–        galioja ribotą, trejų metų neviršijantį laikotarpį, kuriam pasibaigus yra peržiūrimos,

–        neturi neigiamos įtakos šio reglamento tikslams,

–        neteisėtai neiškreipia oro vežėjų konkurencijos,

–        nėra labiau ribojančios, nei būtina problemomis išspręsti.

3.      Kai valstybė narė nusprendžia, kad pagal 1 dalį reikia imtis priemonių, ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki šios priemonės įsigaliojimo ji apie tai informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją pateikdama atitinkamą priemonių taikymo pateisinimą. Priemonės gali būti įgyvendinamos, jei per mėnesį nuo informacijos gavimo dienos atitinkama valstybė narė jos neužginčija arba pagal 4 dalį Komisijai imasi ją pakartotinai nagrinėti.

4.      Valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva Komisija išnagrinėja 1 dalyje nurodytą priemonę. Kai per vieną mėnesį nuo informacijos pateikimo pagal 3 dalį dienos Komisija imasi nagrinėti priemonę, tuo pačiu metu ji nurodo, ar gali būti įgyvendinama visa priemonė ar jos dalis, nagrinėjimo metu pirmiausia atsižvelgdama į neatšaukiamų padarinių galimybę. Pasikonsultavusi su 11 straipsnyje nurodytu Komitetu, per vieną mėnesį nuo reikiamos informacijos gavimo Komisija nusprendžia, ar priemonė yra reikalinga, atitinka šį reglamentą ir neprieštarauja Bendrijos teisei. Komisija apie savo sprendimą praneša Tarybai ir valstybėms narėms. Kol bus priimtas sprendimas, Komisija gali nuspręsti taikyti laikinąsias priemones, apimančias visišką arba dalinį priemonės įgyvendinimo sustabdymą, ypač atsižvelgiant į neatšaukiamų padarinių galimybę.

<...>“

 Faktinės bylos aplinkybės

14      Ciuricho oro uostas yra Klotene (Šveicarija), Ciuricho miesto (Šveicarija) šiaurės rytuose, maždaug 15 km į pietryčius nuo Šveicarijos ir Vokietijos sienos. Jis turi 3 kilimo (tūpimo) takus, t. y. vieną vakarų–rytų (10/28) taką, vieną šiaurės–pietų (16/34) taką, kuris kertasi su vakarų–rytų taku, ir vieną šiaurės vakarų–pietryčių (14/32) taką, kuris yra atskiras nuo kitų dviejų. Dieną orlaiviai dažniausiai kyla iš vakarų–rytų tako vakarų kryptimi, o anksti ryte ir vėlai vakare – iš šiaurės–pietų tako šiaurės kryptimi. Iš šiaurės ir (arba) rytų atskrendantys orlaiviai leistis dažniausiai nukreipiami į šiaurės vakarų–pietryčių taką. Kadangi netoli yra Vokietijos siena, visi orlaiviai, kurie leidžiasi į Ciūrichą iš šiaurės arba šiaurės vakarų, tūpdami neišvengiamai turi naudotis Vokietijos oro erdve.

15      Naudojimasis Vokietijos oro erdve artėjant prie Ciuricho oro uosto ir tolstant nuo jo buvo reglamentuojamas 1984 m. rugsėjo 17 d. dvišaliu Šveicarijos Konfederacijos ir Vokietijos Federacinės Respublikos susitarimu, kurį 2000 m. kovo 22 d. dėl su įgyvendinimu susijusių problemų Vokietijos Federacinė Respublika denonsavo.

16      2001 m. spalio 18 d. Vokietijos Federacinė Respublika ir Šveicarijos Konfederacija pasirašė naują susitarimą, kuris vis dėlto nebuvo ratifikuotas.

17      2003 m. sausio 15 d. už aviaciją atsakingos Vokietijos federalinės institucijos paskelbė Vokietijos oro eismo teisės aktų įgyvendinimo reglamentą Nr. 213, kuriame apibrėžtos įvairių prietaisų tūpimo į Ciuricho oro uostą ir kilimo iš jo procedūros. Jame numatyti tam tikri artėjimo prie Ciuricho oro uosto apribojimai nuo 2003 m. sausio 18 d.

18      2003 m. balandžio 4 d. už aviaciją atsakingos Vokietijos federalinės institucijos paskelbė pirmąjį reglamentą, iš dalies keičiantį 213‑ąjį įgyvendinimo reglamentą (toliau – 213‑asis ĮR su pakeitimais). Šis pakeitimas įsigaliojo 2003 m. balandžio 17 d.

19      213-uoju ĮR su pakeitimais įvestomis priemonėmis iš esmės numatyta, kad normaliomis meteorologinėmis sąlygomis mažo aukščio skrydžiai virš Vokietijos pasienio su Šveicarija teritorijos negalimi nuo 21 valandos iki 7 valandos darbo dienomis ir nuo 20 valandos iki 9 valandos savaitgaliais bei valstybinių švenčių dienomis, nes taip siekiama sumažinti tos teritorijos gyventojų patiriamą triukšmą. Taigi dvi artėjimo tupiant iš šiaurės kryptys, kurios į Ciūricho oro uostą tupiantiems lėktuvams anksčiau buvo pagrindinės, šiomis valandomis tapo nebegalimos.

20      213‑ajame ĮR su pakeitimais numatytos ir dvi kitos triukšmo mažinimo Vokietijos ir Šveicarijos pasienyje priemonės.

21      Pirma, artėjimui prie oro uosto iš rytų 213‑ojo ĮR su pakeitimais 2 straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje numatyti minimalūs skrydžio aukščiai, kurių reikia laikytis numatytomis valandomis.

22      Antra, 213‑ojo ĮR su pakeitimais 3 straipsnyje numatyta, kad pakilimas šiaurės kryptimi turi būti toks, kad įskrendant į Vokietijos teritoriją būtų laikomasi minimalių skrydžio aukščių, kurie priklauso nuo pakilimo momento. Todėl jeigu aparatas pakyla nurodytomis valandomis, jis iš pradžių turi nukrypti nuo maršruto, kad prieš kirsdamas Vokietijos sieną būtų pasiekęs nustatytą minimalų aukštį.

23      2003 m. birželio 10 d. Šveicarijos Konfederacija pateikė Komisijai skundą ir paprašė jos priimti sprendimą, kuriuo:

–        Vokietijos Federacinei Respublikai būtų uždrausta toliau taikyti 213‑ąjį ĮR su pakeitimais,

–        Vokietijos Federacinė Respublika būtų įpareigota sustabdyti 213‑ojo ĮR su pakeitimais taikymą, kol Komisija priims sprendimą.

24      2003 m. birželio 20 d. Komisija paprašė Vokietijos institucijų pateikti pastabas dėl šio skundo.

25      Tos pačios dienos laišku Komisija paprašė Šveicarijos institucijų papildyti informaciją.

26      2003 m. birželio 26 d. Vokietijos ir Šveicarijos valdžios institucijos sudarė susitarimą dėl įvairių su 213‑ojo ĮR su pakeitimais taikymu susijusių klausimų.

27      2003 m. birželio 27 d. Šveicarijos institucijos informavo Komisiją apie šį susitarimą, kartu nurodydamos, kad jis neturi jokių pasekmių skundui.

28      2003 m. birželio 30 d. laišku Vokietijos Federacinė Respublika taip pat pranešė Komisijai apie šį susitarimą, kartu nurodydama, jog atsižvelgus į šį susitarimą manytina, kad išnyko skundo dalykas, ir ji tikisi, jog Komisija nutrauks pradėtą procedūrą.

29      Pasikeitusi su Šveicarijos ir Vokietijos institucijomis laiškais 2003 m. spalio 14 d. Komisija išsiuntė šioms institucijoms pranešimą apie kaltinimus ir pasiūlė pateikti pastabas.

30      Vokietijos Federacinė Respublika savo pastabas pateikė 2003 m. spalio 20 d., o Šveicarijos Konfederacija savo pastabas pateikė 2003 m. spalio 21 d.

31      2003 m. spalio 27 d. laišku Komisija pateikė sprendimo projektą, dėl kurio Šveicarijos Konfederacija turėjo galimybę pareikšti pastabas per 2003 m. lapkričio 4 d. surengtą konsultacinio komiteto „Patekimas į rinką (oro transportas)“ posėdį.

32      2003 m. gruodžio 5 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą.

33      Šio sprendimo 1 straipsnyje nurodyta, kad Vokietijos Federacinė Respublika gali toliau taikyti 213‑ąjį ĮR su pakeitimais.

34      Šio sprendimo 2 straipsnyje nurodyta, kad sprendimas skirtas Vokietijos Federacinei Respublikai.

 Procesas Pirmosios instancijos teisme ir skundžiamas sprendimas

35      Pareiškimu, kurį Teisingumo Teismo kanceliarija gavo 2004 m. vasario 13 d. ir kuris užregistruotas numeriu C‑70/04, Šveicarijos Konfederacija pareiškė ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo.

36      2004 m. liepos 21 d. nutartimi Teisingumo Teismo pirmininkas leido Vokietijos Federacinei Respublikai įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimus.

37      2005 m. liepos 14 d. Nutartimi Šveicarijos Konfederacija prieš Komisiją (C‑70/04) Teisingumo Teismas perdavė šią bylą nagrinėti Pirmosios instancijos teismui.

38      2006 m. liepos 7 d. Nutartimi Šveicarija prieš Komisiją (T‑319/05, Rink. p. II‑2073) Pirmosios instancijos teismas patenkino Landkreis Waldshut (Valdshuto rajonas) prašymą leisti įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimus.

39      2009 m. rugsėjo 9 d. įvyko teismo posėdis.

40      Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas (anksčiau – Pirmosios instancijos teismas) atmetė Šveicarijos Konfederacijos ieškinį nenagrinėjęs jo priimtinumo klausimo. Bendrasis Teismas, be kita ko, nusprendė, kad Komisijos negalima kaltinti dėl, pirma, jos sprendimo, kad 213‑uoju ĮR su pakeitimais numatytomis priemonėmis siekiamas tikslas nepatenka į Reglamento dėl galimybės naudotis 9 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, antra, jos neatsižvelgimo į Ciuricho oro uosto naudotojo ir šio oro uosto apylinkių gyventojų teises, kai vertino šias priemones pagal EB‑Šveicarijos susitarimą dėl oro transporto ir pagal šio reglamento 8 straipsnio 3 dalį, ir, trečia, jos sprendimo, jog šiomis priemonėmis paisoma vienodo vertinimo ir proporcingumo principų.

 Šalių reikalavimai

41      Apeliaciniu skundu Šveicarijos Konfederacija Teisingumo Teismo prašo:

–        panaikinti skundžiamą sprendimą,

–        panaikinti ginčijamą sprendimą ir, vadovaujantis Teisingumo Teismo procedūros reglamento 122 straipsnio pirma pastraipa, priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtąsias dėl proceso pirmojoje instancijoje,

–        subsidiariai – grąžinti bylą nagrinėti Bendrajam Teismui ir palikti jam bylinėjimosi išlaidų priėmimo klausimą.

42      Komisija Teisingumo Teismo prašo:

–        atmesti apeliacinį skundą ir

–        priteisti iš Šveicarijos Konfederacijos bylinėjimosi šioje instancijoje išlaidas.

43      Vokietijos vyriausybė Teisingumo Teismo prašo:

–        atmesti apeliacinį skundą ir

–        priteisti iš Šveicarijos Konfederacijos bylinėjimosi išlaidas.

44      Landkreis Waldshut Teisingumo Teismo prašo:

–        atmesti apeliacinį skundą,

–        patenkinti pirmojoje instancijoje jos pateiktą prašymą atmesti ieškinį,

–        subsidiariai – panaikinti skundžiamą sprendimą ir atmesti Šveicarijos Konfederacijos ieškinį kaip nepriimtiną ir

–        priteisti iš Šveicarijos Konfederacijos bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtąsias dėl proceso pirmojoje instancijoje ir neteismines Landkreis Waldshut išlaidas.

 Dėl priešpriešinio apeliacinio skundo

45      Priešpriešiniame apeliaciniame skunde Landkreis Waldshut teigia, kad Šveicarijos Konfederacijos pareikštą ieškinį dėl panaikinimo Bendrasis Teismas turėjo atmesti kaip nepriimtiną.

46      Landkreis Waldshut mano, kad Šveicarijos Konfederacijos negalima prilyginti valstybei narei, o ginčijamas sprendimas nėra konkrečiai su ja susijęs, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį.

47      Teisingumo Teismas mano, kad šią bylą reikia iš karto išnagrinėti iš esmės (2007 m. spalio 23 d. Sprendimo Lenkija prieš Tarybą, C‑273/04, Rink. p. I‑8925, 33 punktas).

 Dėl apeliacinio skundo

48      Savo apeliaciniam skundui pagrįsti Šveicarijos Konfederacija nurodo šešis pagrindus, susijusius su Reglamento Nr. 2408/92 9 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 3 dalies pažeidimu, pareigos motyvuoti nepaisymu, laisvo paslaugų teikimo, vienodo vertinimo ir proporcingumo principų bei įrodinėjimo pareigos paskirstymą reglamentuojančių taisyklių pažeidimu.

 Dėl pirmojo apeliacinio skundo pagrindo

 Šalių argumentai

49      Kaip pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą Šveicarijos Konfederacija nurodo, kad Bendrasis Teismas, skundžiamo sprendimo 74–91 punktuose pripažinęs, jog Reglamento Nr. 2408/92 9 straipsnio 1 dalis netaikoma 213‑uoju ĮR su pakeitimais numatytoms priemonėms, teisiškai klaidingai išaiškino ir pritaikė šią nuostatą.

50      Ji mano, kad šiame straipsnyje įtvirtinti ne tik formalūs draudimai naudotis skrydžių teisėmis, bet ir apribojimai arba materialieji draudimai, nors ir daliniai, t. y. priemonės, dėl kurių poveikio ribojama ši naudojimosi galimybė.

51      Šiuo atžvilgiu Šveicarijos Konfederacija mano, kad Reglamento Nr. 2408/92 9 straipsnio 1 dalis taikoma priemonėms, įtvirtintoms 213‑uoju ĮR su pakeitimais, nes jos aiškiai riboja naudojimąsi skrydžių teisėmis artėjant prie Ciuricho oro uosto ir tolstant nuo jo bei susieja šį naudojimąsi su tam tikromis sąlygomis, t. y. apribojimais, dėl kurių tapo neįmanoma artėti prie šio oro uosto iš šiaurės nedidelio aukščio skrydžio draudimo valandomis.

52      Šveicarijos Konfederacija daro išvadą, kad šios priemonės bent materialiuoju požiūriu yra sąlyginis arba dalinis draudimas naudotis skrydžių teisėmis, kuriam taikoma Reglamento Nr. 2408/92 9 straipsnio 1 dalis.

53      Komisija, Vokietijos vyriausybė ir Landkreis Waldshut nepritaria Šveicarijos Konfederacijos argumentams.

 Teisingumo Teismo vertinimas

54      Reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 2408/92 8 straipsnio 2 dalį naudojimasis skrydžių teisėmis, be kita ko, reglamentuojamas paskelbtomis nacionalinės, regioninės arba vietos veiklos taisyklėmis, susijusiomis su sauga, aplinkos apsauga ir laiko tarpsnių paskirstymu.

55      Kaip skundžiamo sprendimo 75, 76 ir 80 punktuose nurodė Bendrasis Teismas, šio reglamento 9 straipsnyje numatyta speciali veiklos taisyklių rūšis, taikytina naudojimuisi skrydžių teisėmis, t. y. kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, veiklos taisyklės, kuriomis nustatomos naudojimosi skrydžių teisėmis sąlygos, ribojamas naudojimasis jomis arba atsisakoma jas suteikti.

56      Šiuo atžvilgiu reikia konstatuoti, kad skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas ne apribojo šio 9 straipsnio taikymo srities priemonėmis, kurios formaliai draudžia naudotis skrydžių teisėmis, o šio sprendimo 75 ir 88 punktuose nusprendė, kad 9 straipsnyje numatytos priemonės iš esmės yra bent sąlyginis arba dalinis tokio naudojimosi draudimas.

57      Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 89 punkte pagrįstai nurodė, kad valstybės narės reikalavimas laikytis jos paskelbtų nacionalinių, regioninių ar vietos veiklos taisyklių, susijusių, be kita ko, su aplinkos apsauga, leidimui naudotis skrydžių teisėmis gauti dar nereiškia, kad nustatoma naudojimosi šiomis teisėmis sąlyga, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 2408/92 9 straipsnio 1 dalį.

58      Jei taip būtų iš tiesų, šio reglamento 8 straipsnio 2 dalis būtų beprasmė.

59      Darytina išvada, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 75 ir 88 punktuose vertino reglamento 9 straipsnyje nurodytų priemonių apimtį.

60      Kaip skundžiamo sprendimo 86 ir 87 punktuose nurodė Bendrasis Teismas, iš kartu skaitomų ginčijamo sprendimo 1–6 ir 44 konstatuojamųjų dalių matyti, kad priemonėmis, numatytomis 213‑uoju ĮR su pakeitimais, jų taikymo valandomis ne draudžiama, net sąlyginai ar dalinai, naudotis Vokietijos oro erdve skrydžiams iš Ciuricho oro uosto arba į jį, o paprasčiausia pakeičiama atitinkamų skrydžių trajektorija kylant iš šio oro uosto ar tupiant į jį.

61      Kaip šiame 87 punkte nurodė Bendrasis Teismas, šiomis priemonėmis iš esmės siekiama, kad jų taikymo valandomis virš Vokietijos teritorijos dalies, esančios netoli Šveicarijos sienos, nebūtų skraidoma nedideliame aukštyje, tačiau lieka galimybė perskristi šią teritoriją didesniame aukštyje.

62      Taigi, nusprendęs, kad šios priemonės nepatenka į Reglamento Nr. 2408/92 9 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, Bendrasis Teismas nepadarė jokios teisės klaidos.

63      Šiomis aplinkybėmis pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą reikia atmesti.

 Dėl antrojo apeliacinio skundo pagrindo

 Šalių argumentai

64      Kaip antrąjį apeliacinio skundo pagrindą Šveicarijos Konfederacija nurodo klaidingą SESV 296 straipsnyje įtvirtintos pareigos motyvuoti aiškinimą, kuriuo Bendrasis Teismas vadovavosi, kai skundžiamo sprendimo 84 punkte pripažino pakankamai motyvuota ginčijamo sprendimo išvadą apie Reglamento Nr. 2408/92 9 straipsnio netaikymo priemonėms, įtvirtintoms 213‑uoju ĮR su pakeitimais, ir atsižvelgė į motyvus, kuriuos, vykstant procesui pirmojoje instancijoje, Komisija pakeitė.

65      Šveicarijos Konfederacija mano, kad ginčijamas sprendimas turėjo būti panaikintas kaip pažeidžiantis esminį formos reikalavimą, nes jame nenurodyti motyvai, kodėl Reglamento Nr. 2408/92 9 straipsnio 1 dalis pripažinta netaikytina minėtoms priemonėms.

66      Komisija, Vokietijos vyriausybė ir Landkreis Waldshut nepritaria Šveicarijos Konfederacijos argumentams.

 Teisingumo Teismo vertinimas

67      Reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką SESV 296 straipsniu reikalaujamas motyvavimas turi atitikti ginčijamo akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti priimtos priemonės pagrindimą, o kompetentingas teismas – vykdyti jos kontrolę (visų pirma žr. 2003 m. kovo 6 d. Sprendimo Interporc prieš Komisiją, C‑41/00 P, Rink. p. I‑2125, 55 punktą ir 2011 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Elf Aquitaine prieš Komisiją, C‑521/09 P, Rink. p. I‑8947, 147 punktą).

68      Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad Šveicarijos Konfederacija visiškai nenurodo, kaip tariamas ginčijamo sprendimo motyvų nepakankamumas užkirto jai galimybę sužinoti jo motyvus ir naudingai pasinaudoti savo teisėmis.

69      Be to, iš skundžiamo sprendimo aiškiai matyti, kad Bendrasis Teismas galėjo vykdyti kontrolę remdamasis ginčijamame sprendime Komisijos nurodytais motyvais.

70      Iš tiesų, kaip konstatavo Bendrasis Teismas, iš ginčijamo sprendimo 1–6, 32 ir 44 konstatuojamųjų dalių aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, kad sprendimą dėl 213‑ojo ĮR su pakeitimais nepatekimo į Reglamento Nr. 2408/92 9 straipsnio taikymo sritį Komisija motyvavo, pirma, tuo, kad apie šias priemones nebuvo pranešta pagal šio 9 straipsnio 3 dalį, ir, antra, tuo, kad šios priemonės jų taikymo valandomis reiškė ne draudimą naudotis skrydžių teisėmis, o paprasčiausią skrydžių iš Ciuricho oro uosto arba į jį trajektorijos pakeitimą.

71      Dėl ginčijamo sprendimo motyvų pakeitimo, Komisijos tariamai atlikto vykstant teisminiam nagrinėjimui, pakanka pažymėti, kad nors iš šio sprendimo aiškiai matyti priežastys, dėl kurių Komisija nusprendė, jog Reglamento Nr. 2408/92 9 straipsnis netaikomas priemonėms, numatytoms 213‑uoju ĮR su pakeitimais, Šveicarijos Konfederacija nenurodo, kaip pasireiškia motyvų, Komisijos nurodytų vykstant teisminiam nagrinėjimui, naujumas ir kaip jais pakeičiami ginčijamo sprendimo motyvai.

72      Taigi, Bendrasis Teismas pagrįstai nusprendė, kad skundžiamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas.

73      Darytina išvada, kad antrąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.

 Dėl trečiojo apeliacinio skundo pagrindo

 Šalių argumentai

74      Kaip trečiąjį apeliacinio skundo pagrindą Šveicarijos Konfederacija nurodo teisiškai klaidingą Reglamento Nr. 2408/92 8 straipsnio 3 dalies aiškinimą ir taikymą, nes skundžiamo sprendimo 118–132 punktuose Bendrasis Teismas neatsižvelgė į Ciuricho oro uostą naudotojo ir šio oro uosto apylinkių gyventojų teises, o šio sprendimo 193–199 punktuose netinkamai patikrino šių priemonių suderinamumą su laisve teikti paslaugas ir nuo jos neatsiejamais proporcingumo bei pagrindinių teisių paisymo principais.

75      Šveicarijos Konfederacija tvirtina, kad atsižvelgęs į šio naudotojo ir šių gyventojų teises Bendrasis Teismas neišvengiamai būtų pripažinęs priemones, numatytas 213‑uoju ĮR su pakeitimais, neproporcingomis, nes jomis šis naudotojas verčiamas įvykdyti daug kainuojančią savo veiklos sistemos pertvarką ir lemia akivaizdų triukšmo padidėjimą Šveicarijos teritorijoje esančių šio oro uosto apylinkių gyventojams.

76      Todėl šios priemonės neleidžia pasiekti jomis siekiamo tikslo, t. y. sumažinti orlaivių keliamą triukšmą, ir lemia su EB‑Šveicarijos susitarimo dėl oro transporto 3 straipsniu nesuderinamą diskriminaciją dėl nacionalinės priklausomybės.

77      Komisija, Vokietijos vyriausybė ir Landkreis Waldshut nepritaria Šveicarijos Konfederacijos argumentams.

 Teisingumo Teismo vertinimas

78      Pirmiausia primintina, kad EB‑Šveicarijos susitarimas dėl oro transporto yra vienas iš septynių sektorinių susitarimų, 1999 m. birželio 21 d. pasirašytų tarp šių šalių po to, kai Šveicarijos Konfederacija atsisakė pasirašyti 1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės erdvės susitarimą (OL L 1, 1994, p. 3), ir kad atsisakydama Šveicarijos Konfederacija nepritarė ekonomiškai integruoto vieneto su vientisa rinka, pagrįsta jos nariams bendromis taisyklėmis, projektui ir pasirinko dvišalių susitarimų su Europos Sąjunga ir jos valstybėmis narėmis konkrečiose srityse būdą (šiuo klausimu žr. 2009 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Grimme, C‑351/08, Rink. p. I‑10777, 26 ir 27 punktus ir 2010 m. vasario 11 d. Sprendimo Fokus Invest, C‑541/08, Rink. p. I‑1025, 27 punktą).

79      Taigi, Šveicarijos Konfederacija neprisijungė prie Sąjungos vidaus rinkos, kurioje siekiama panaikinti visas kliūtis kuriant visiškos judėjimo laisvės erdvę, panašią į tą, kurią siūlo nacionalinė rinka ir kuri, be kita ko, apima laisvę teikti paslaugas (žr. minėto Sprendimo Grimme 27 punktą ir 2010 m. liepos 15 d. Sprendimo Hengartner ir Gasser, C‑70/09, Rink. p. I‑7233, 41 punktą).

80      Tokiomis sąlygomis Sąjungos teisės nuostatų, susijusių su vidaus rinka, išaiškinimo negalima automatiškai perkelti aiškinant EB‑Šveicarijos susitarimą dėl oro transporto, jeigu tai aiškiai nenumatyta pačiame susitarime (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Grimme 29 punktą; minėto Sprendimo Fokus Invest 28 punktą ir minėto Sprendimo Hengartner ir Gasser 42 punktą).

81      Reikia konstatuoti, kad EB‑Šveicarijos susitarime dėl oro transporto nėra specialios nuostatos, kuria su laisve teikti paslaugas susijusias Sąjungos teisės nuostatas būtų numatyta taikyti atitinkamiems oro transporto vežėjams. Darytina išvada, kad šių nuostatų išaiškinimo negalima perkelti į minėto susitarimo išaiškinimą.

82      Tokiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į tai, kad laisvė teikti paslaugas netaikoma EB‑Šveicarijos susitarimui dėl oro transporto, skundžiamo sprendimo 193–198 punktuose Bendrasis Teismas pagrįstai nusprendė, kad ginčijamu sprendimu Komisija nepažeidė laisvės teikti paslaugas principo.

83      Tas pat pasakytina ir dėl Šveicarijos Konfederacijos nurodyto nuo laisvės teikti paslaugas neatsiejamų proporcingumo bei pagrindinių teisių paisymo principų tariamo pažeidimo.

84      Be to, nusprendęs, kad Komisija nepadarė klaidos, kai pagal Reglamento Nr. 2408/92 8 straipsnio 3 dalį nagrinėdama priemones, įtvirtintas 213‑uoju ĮR su pakeitimais, neatsižvelgė į teises, kurias galėjo turėti Ciuricho oro uostą naudotojas ir orlaivių triukšmą patiriantys šių uostų apylinkių gyventojai, Bendrasis Teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė šią nuostatą.

85      Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad pagal EB‑Šveicarijos susitarimą dėl oro transporto 15 straipsnio 1 dalį Bendrijos ir Šveicarijos oro transporto vežėjams suteikiamos skrydžių teisės tarp bet kurių Šveicarijos ir Bendrijos punktų laikantis būtent Reglamento Nr. 2408/92.

86      Kaip matyti iš Reglamento Nr. 2408/92 2 straipsnio f punkto ir 3 straipsnio 1 dalies, šiuo reglamentu reglamentuojamas leidimas oro transporto vežėjams naudotis skrydžių teisėmis Bendrijos maršrutuose ir naudojimasis šiomis teisėmis.

87      Tokiomis aplinkybėmis šio reglamento 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad naudojimasis šiomis teisėmis reglamentuojamas, be kita ko, paskelbtomis nacionalinėmis, regioninėmis arba vietos veiklos taisyklėmis, susijusiomis su sauga, aplinkos apsauga ir laiko tarpsnių paskirstymu. Taigi, šio 8 straipsnio 3 dalyje numatytas šio straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo nagrinėjimo objektas, atsižvelgiant į šioje 1 dalyje numatytų taisyklių arba priemonių taikymą, gali būti tik naudojimosi šiomis teisėmis atitinkamuose oro transporto maršrutuose sąlygos.

88      Vadinasi, Bendrasis Teismas pagrįstai nusprendė, kad atliekant Reglamento Nr. 2408/92 8 straipsnio 3 dalyje numatytą vertinimą nereikia atsižvelgti į oro uostų naudotojų ar tokių uostų apylinkių gyventojų teises, kurias jie gali turėti.

89      Tokiomis aplinkybėmis trečiąjį apeliacinio skundo pagrindą reikia atmesti.

 Dėl ketvirtojo apeliacinio skundo pagrindo

 Šalių argumentai

90      Kaip trečiąjį apeliacinio skundo pagrindą Šveicarijos Konfederacija nurodo Bendrojo Teismo tariamai padarytą teisės klaidą, kai šis skundžiamo sprendimo 133–192 punktuose pripažino, kad pažeistas vienodo vertinimo principas.

91      Pirmiausia Šveicarijos Konfederacija mano, kad, nepaisęs Ciuricho oro uosto naudotojo ir šio oro uosto apylinkių gyventojų teisių, kai nagrinėjo priemonių, įtvirtintų 213‑uoju ĮR su pakeitimais, atitiktį EB‑Šveicarijos susitarimo dėl oro transporto 3 straipsnyje įtvirtintam nediskriminavimo principui, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, susijusią su šios nuostatos aiškinimu ir taikymu.

92      Paskui Šveicarijos Konfederacija kritikuoja Bendrąjį Teismą už tai, kad skundžiamo sprendimo 146–153 punktuose nagrinėdamas priemonių, įtvirtintų 213 ĮR su pakeitimais, pagrįstumą ir proporcingumą jis pripažino, jog tai, kad atitinkama zona, kuriai šios priemonės skirtos, yra turistinė zona ir kad Vokietijos Federacinė Respublika neturi valdžios Ciuricho oro uostui, yra šias priemones pateisinančios objektyvios aplinkybės.

93      Viena vertus, nusprendęs, kad Šveicarijos Konfederacija neginčijo aplinkybės, jog Ciuricho oro uostas yra arti turistinės zonos, Bendrasis Teismas iškraipė jos teiginius, kad ši zona nėra tokia „svarbi“ ir kad joje nėra „vykdoma išskirtinio masto turizmo veikla“. Bet kuriuo atveju ekonominėmis priežastimis negalima pateisinti dėl šių priemonių atsiradusios diskriminacijos.

94      Kita vertus, pripažinus aplinkybę, kad Vokietijos valdžios institucijos neturi teisinių galių Ciuricho oro uostui, objektyvia ir pateisinančia priemones, įtvirtintas 213‑uoju ĮR su pakeitimais, ji turėtų būti kliūtis Komisijai imtis veiksmų.

95      Tokiomis aplinkybėmis Šveicarijos Konfederacija mano, kad iš skundžiamo sprendimo 149 punkto matyti, jog Bendrasis Teismas atsisakė nagrinėti, ar šios priemonės yra būtinos.

96      Galiausiai Šveicarijos Konfederacija tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 156 punkte Bendrasis Teismas padarė teisės požiūriu klaidingas išvadas, nes rėmėsi iškraipytais įrodymais, nepakankamai atskleistomis faktinėmis aplinkybėmis ir savo kontrolės galių, teisės būti išklausytam ir pareigos motyvuoti pažeidimais.

97      Komisija, Vokietijos vyriausybė ir Landkreis Waldshut nepritaria Šveicarijos Konfederacijos argumentams.

 Teisingumo Teismo vertinimas

98      Pirmiausia dėl teisės klaidos, kurią, Šveicarijos Konfederacijos teigimu, Bendrasis Teismas padarė nuspręsdamas, kad nagrinėjant priemonių, įtvirtintų 213‑uoju ĮR su pakeitimais, atitiktį EB‑Šveicarijos susitarimo dėl oro transporto 3 straipsnyje įtvirtintam nediskriminacijos principui nereikia atsižvelgti į Ciuricho oro uosto naudotojo ir šio uosto apylinkių gyventojų teises, pakanka priminti, kad, kaip matyti iš 84–88 punktų, šiame susitarime ir Reglamente Nr. 2408/92 nenurodyta atsižvelgti į šias teises, jais reglamentuojamas tik oro transporto vežėjų naudojimasis skrydžių teisėmis.

99      Reikia, be kita ko, priminti, kad pagal SESV 256 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmą pastraipą apeliacinėje instancijoje nagrinėjami tik teisės klausimai. Taigi, vienintelis pirmąja instancija bylą nagrinėjantis teismas turi kompetenciją konstatuoti ir vertinti bylai svarbias faktines aplinkybes ir vertinti įrodymus. Todėl faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas, išskyrus atvejus, kai jie iškraipomi, nėra teisės klausimas, kuriam, kaip tokiam, galėtų būti taikoma apeliacine tvarka vykdoma Teisingumo Teismo kontrolė (visų pirma žr. 2006 m. liepos 18 d. Sprendimo Rossi prieš VRDT, C‑214/05 P, Rink. p. I‑7057, 26 punktą; 2008 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Les Éditions Albert René prieš VRDT, C‑16/06 P, Rink. p. I‑10053, 68 punktą ir 2010 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Calvin Klein Trademark Trust prieš VRDT, C‑254/09 P, Rink. p. I‑7989, 49 punktą).

100    Toks iškraipymas turi akivaizdžiai matytis iš bylos dokumentų be būtinybės atlikti naują faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimą (visų pirma žr. minėto Sprendimo Les Éditions Albert René prieš VRDT 69 punktą; 2009 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Moser Baer India prieš Tarybą, C‑535/06 P, Rink. p. I‑7051, 33 punktą ir minėto Sprendimo Calvin Klein Trademark Trust prieš VRDT 50 punktą).

101    Dėl zonos, kuriai skirtos priemonės, numatytos 213‑uoju ĮR su pakeitimais, turistinio pobūdžio reikia konstatuoti, kad nors Šveicarijos Konfederacija teigia, jog Bendrasis Teismas iškraipė faktus, ji kritikuoja tik šio teismo pateiktą faktinių aplinkybių vertinimą, tačiau nenurodo tikslių požymių, patvirtinančių šių įrodymų iškraipymą.

102    Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad konstatavęs, jog Ciuricho oro uostas yra netoli turistinės zonos, Bendrasis Teismas nekvalifikavo šios zonos kaip „svarbios“ ir nepatvirtino, kad joje „vykdoma išskirtinio masto turizmo veikla“.

103    Be to, priemonių, numatytų 213‑uoju ĮR su pakeitimais, imtasi ne dėl išskirtinai ekonominių, bet dėl su žmonių ir aplinkos apsauga susijusių priežasčių, nes jų tikslas yra sumažinti orlaivių keliamą triukšmą toje Vokietijos teritorijos dalyje, kurioje šios priemonės taikomos.

104    Dėl Vokietijos Federacinės Respublikos valdžios Ciuricho oro uostui neturėjimo pakanka konstatuoti, kad tai yra nenuginčijama ir objektyvi aplinkybė, kurios pripažinimas Komisijai nesudarė kliūties tęsti atitinkamų priemonių nagrinėjimo pagal Reglamento Nr. 2408/92 8 straipsnio 3 dalį.

105    Dėl Šveicarijos Konfederacijos argumento, neva Bendrasis Teismas atsisakė nagrinėti priemonių, numatytų 213‑uoju ĮR su pakeitimais, būtinumą, reikia pažymėti, kad jis kyla iš akivaizdžiai klaidingai suprasto skundžiamo sprendimo 149 punkto, kurį reikia aiškinti atsižvelgiant į jo kontekstą (šiuo klausimu žr. 1996 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Ojha prieš Komisiją, C‑294/95 P, Rink. p. I‑5863, 48 ir 49 punktus). Šiame 149 punkte Bendrasis Teismas paprasčiausia konstatavo, kad Vokietijos valdžios institucijos turėjo teisę imtis atitinkamų priemonių. Tačiau iš skundžiamo sprendimo 154 ir paskesnių punktų matyti, kad taip teigdamas Bendrasis Teismas visiškai neketino apriboti savo kontrolės galių tik šių priemonių proporcingumo patikrinimu. Būtent 163 ir paskesniuose punktuose Bendrasis Teismas tiksliai ir detaliai nagrinėjo klausimą, ar imdamasi mažiau ribojančių priemonių Vokietijos Federacinė Respublika būtų galėjusi pasiekti 213 ĮR su pakeitimais nuostatomis siekiamą tikslą.

106    Galiausiai skundžiamo sprendimo 156 ir paskesniuose punktuose Bendrojo Teismo konstatuotos aplinkybės yra jo pateiktas faktų ir įrodymų vertinimas, o jam, kaip minėta šio sprendimo 99 punkte, išskyrus šių faktų ar įrodymų iškraipymo atvejus, negali būti taikoma apeliacine tvarka vykdoma Teisingumo Teismo kontrolė.

107    Tačiau Šveicarijos Konfederacija nepateikia tikslios informacijos, kuri patvirtintų, kad faktai ir įrodymai buvo iškraipyti, be to, galimas iškraipymas neišplaukia iš Teisingumo Teismui pateiktų bylos dokumentų. Maža to, neatrodo, kad šias aplinkybes Bendrasis Teismas būtų konstatavęs nepakankamai išsiaiškinęs faktus ar nepaisęs savo kontrolės galių apimties, teisių būti išklausytam ir pareigos motyvuoti.

108    Be to, skundžiamo sprendimo 157 punkte Bendrasis Teismas aiškiai nurodė motyvą, kodėl nagrinėto triukšmo lygio pakanka tokių priemonių, kokios numatytos 213‑uoju ĮR su pakeitimais, priėmimui pateisinti.

109    Iš to, kas pasakyta, darytina išvada, kad ketvirtąjį apeliacinio skundo pagrindą reikia atmesti.

 Dėl penktojo apeliacinio skundo pagrindo

 Šalių argumentai

110    Kaip penktąjį apeliacinio skundo pagrindą Šveicarijos Konfederacija nurodo neobjektyvų įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių bei pareigos bendradarbiauti ir pateikti įrodymų išaiškinimą, nes skundžiamo sprendimo 158 punkte Bendrasis Teismas ją kritikuoja, kad nepatikslino mažesnio aukščio, kurio priemonėmis, numatytomis 213‑uoju ĮR su pakeitimais, buvo galima reikalauti laikytis vykdant skrydžius ir kuris nepadidintų Vokietijos teritorijos zonai tenkančio triukšmo.

111    Ji mano, kad taip Bendrasis Teismas reikalauja įrodymų, kurių ji negali pateikti, nors šių priemonių poreikį turi įrodyti būtent šių priemonių autorius.

112    Komisija, Vokietijos vyriausybė ir Landkreis Waldshut nepritaria Šveicarijos Konfederacijos argumentams.

 Teisingumo Teismo vertinimas

113    Vien Šveicarijos Konfederacijos nurodymo, kad įrodinėjimo pareigos paskirstymą reglamentuojančios taisyklės išaiškintos neobjektyviai, negali pakakti tam, kad būtų galima kvestionuoti skundžiamo sprendimo 158 punkte Bendrojo Teismo pateiktą vertinimą.

114    Kadangi ginčijamame sprendime ir skundžiamame sprendime pateikta detali priemonių, numatytų 213‑uoju ĮR su pakeitimais, pateisinimo ir proporcingumo analizė, Šveicarijos Konfederacija turi nurodyti konkrečius argumentus, kurie, jos nuomone, leidžia kvestionuoti šią analizę.

115    Šiuo atžvilgiu Bendrasis Teismas pagrįstai nusprendė, kad Šveicarijos Konfederacijos teiginys, jog kai kurie skrydžio minimalaus aukščio reikalavimai, numatyti pagal 213‑ąjį ĮR su pakeitimais, yra pernelyg dideli, o mažesnio aukščio reikalavimai neturėtų poveikio triukšmui zonoje, kuriai šios priemonės skirtos, yra nepakankami, jei pagrįsdama šį teiginį valstybė nepatikslina mažesnio aukščio, kurį būtų buvę galima nustatyti.

116    Todėl penktąjį apeliacinio skundo pagrindą reikia atmesti.

 Dėl šeštojo apliacinio skundo pagrindo

 Šalių argumentai

117    Kaip šeštąjį apeliacinio skundo pagrindą Šveicarijos Konfederacija nurodo Bendrojo Teismo teisės klaidą nusprendus, kad nebuvo galimybės imtis mažiau ribojančių nei numatytos 213‑uoju ĮR su pakeitimais priemonių, nes Šveicarijos Konfederacija nepateikė nė vieno tik tam tikroms paros valandoms arba savaitės dienoms nustatytos triukšmo kvotos pavyzdžio.

118    Šis Bendrojo Teismo teiginys, nurodytas skundžiamo sprendimo 171 punkte, akivaizdžiai prieštarauja to paties sprendimo 105 punktui, kuriame nurodyta, kad Šveicarijos Konfederacija paminėjo nuo 2002 m. vasaros Frankfurto prie Maino oro uostui įvestas nakties valandomis taikomas kvotas.

119    Komisija, Vokietijos vyriausybė ir Landkreis Waldshut nepritaria Šveicarijos Konfederacijos argumentams.

 Teisingumo Teismo vertinimas

120    Reikia pabrėžti, kad šeštuoju apeliacinio skundo pagrindu Šveicarijos Konfederacija tik prieštarauja Bendrojo Teismo teiginiui, pateiktam skundžiamo sprendimo 171 punkte, kad ši valstybė nepateikė nė vieno tik tam tikroms paros valandoms arba savaitės dienoms nustatytos triukšmo kvotos pavyzdžio, kuris praktiškai veiktų patenkinamai.

121    Tačiau, atvirkščiai, nei teigia Šveicarijos Konfederacija, šis teiginys nėra akivaizdžiai prieštaraujantis šio sprendimo 105 punktui, nes šiame punkte Bendrasis Teismas nurodo tik tai, kad ši valstybė narė užsiminė apie nuo 2002 m. vasaros Frankfurto prie Maino oro uostui įvestas nakties valandomis taikomas kvotas, tačiau nepatikslina, ar ši kvota praktiškai veikia patenkinamai.

122    Bet kuriuo atveju reikia konstatuoti, kad skundžiamo sprendimo 171 ir paskesniuose punktuose išvadą apie priemonių, numatytų 213‑uoju ĮR su pakeitimais, proporcingumą Bendrasis Teismas grindė keliais motyvais, kurių kiekvieno atskirai pakanka šiai išvadai pagrįsti.

123    Todėl net jei būtų pagrįstas, šeštasis apeliacinio skundo pagrindas neleistų panaikinti skundžiamo sprendimo ir jį reiktų atmesti kaip nereikšmingą, nes minėta išvada vis dar liktų pagrįsta kitais motyvais (šiuo klausimu žr. 2007 m. balandžio 26 d. Sprendimo Alcon prieš VRDT, C‑412/05 P, Rink. p. I‑3569, 41 punktą ir 2012 m. balandžio 19 d. Sprendimo Artegodan prieš Komisiją, C‑221/10 P, 110 punktą).

124    Iš to matyti, kad šeštasis apeliacinio skundo pagrindas turi būti atmestas kaip nereikšmingas.

125    Kadangi nepagrįstas nė vienas apeliacinio skundo pagrindas, atmestinas visas apeliacinis skundas.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

126    Pagal Procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas nepagrįstas arba jeigu jis pagrįstas ir pats Teisingumo Teismas priima galutinį sprendimą byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas. Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, apeliaciniam procesui taikytiną pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Šveicarijos Konfederacijos ir pastarosios nurodyti pagrindai atmesti, reikia jai nurodyti padengti ne tik savo, bet ir visas pirmojoje instancijoje ir šiame apeliaciniame procese Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

127    Procedūros reglamento 184 straipsnio 4 dalies antrame sakinyje numatyta, kad jeigu pirmojoje instancijoje įstojusi į bylą šalis dalyvauja apeliaciniame procese, Teisingumo Teismas gali nuspręsti, kad ji padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis šia nuostata reikia nuspręsti, kad Vokietijos Federacinė Respublika ir Landkreis Waldshut padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

1.      Atmesti apeliacinį skundą.

2.      Nurodyti Šveicarijos Konfederacijai padengti savo ir visas pirmojoje instancijoje ir šiame apeliaciniame procese Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.      Vokietijos Federacinė Respublika ir Landkreis Waldshut padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Parašai.


* Proceso kalba: vokiečių.