Byla T‑55/08
Union des associations européennes de football (UEFA)
prieš
Europos Komisiją
„Televizijos transliacijos – Direktyvos 89/552/EEB 3a straipsnis – Jungtinės Karalystės priemonės dėl itin reikšmingų šios valstybės narės visuomenei įvykių – Europos futbolo čempionatas – Sprendimas, kuriuo priemonės pripažįstamos suderinamomis su Bendrijos teise – Motyvavimas – EB 49 ir 86 straipsniai – Nuosavybės teisė“
Sprendimo santrauka
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Tiesioginė sąsaja – Komisijos sprendimas, kuriuo pagal Direktyvos 89/552 3a straipsnį priimtos nacionalinės priemonės pripažįstamos suderinamomis su Bendrijos teise – Valstybių narių diskrecijos stoka – Pirminės teisės transliuoti šiame sprendime minimą įvykį turėtojo ieškinys – Tiesioginė sąsaja
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Tarybos direktyvos 89/552 3a straipsnis; Komisijos sprendimas 2007/730)
2. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Galimybė būti konkrečiai susijusiam su bendro pobūdžio sprendimu – Sąlygos – Komisijos sprendimas, kuriuo pagal Direktyvos 89/552 3a straipsnį priimtos nacionalinės priemonės pripažįstamos suderinamomis su Bendrijos teise – Pirminės teisės transliuoti šiame sprendime minimą įvykį turėtojo ieškinys – Ieškovas, kurį buvo galima identifikuoti priimant aptariamą sprendimą – Konkrečiai susijęs ieškovas
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Tarybos direktyvos 89/552 3a straipsnis; Komisijos sprendimas 2007/730)
3. Laisvė teikti paslaugas – Televizijos programų transliavimas – Direktyva 89/552 – Valstybėms narėms suteikta galimybė nustatyti apribojimus pasinaudoti Sąjungos teisėje įtvirtintomis pagrindinėmis laisvėmis – Pateisinimas – Teisės į informaciją garantija
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/36 18 ir 21 konstatuojamosios dalys; Tarybos direktyvos 89/552 3a straipsnio 1 dalis)
4. Laisvė teikti paslaugas – Televizijos programų transliavimas – Direktyva 89/552 – Itin reikšmingi įvykiai
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/36 18 konstatuojamoji dalis; Tarybos direktyvos 89/552 3a straipsnis)
5. Laisvė teikti paslaugas – Televizijos programų transliavimas – Direktyva 89/552 – Nacionalinės procedūros itin reikšmingiems visuomenei įvykiams nustatyti
(Tarybos direktyvos 89/552 3a straipsnio 1 dalis)
6. Laisvė teikti paslaugas – Televizijos programų transliavimas – Direktyva 89/552
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/36 21 konstatuojamoji dalis; Tarybos direktyvos 89/552 3a straipsnio 1 ir 2 dalys)
7. Laisvė teikti paslaugas – Televizijos programų transliavimas – Direktyva 89/552 – Svarbiomis bendrojo intereso priežastimis pateisinami ir proporcingumo principą atitinkantys valstybės narės nustatyti ribojimai – Netiesioginis poveikis konkurencijai
(Tarybos direktyva 89/552)
8. Laisvė teikti paslaugas – Įsisteigimo laisvė – Apribojimai – Pateisinimas svarbiomis bendrojo intereso priežastimis – Vertinimas atsižvelgiant į bendruosius teisės principus – Su pagrindinėmis teisėmis nesuderinamų priemonių neleistinumas
(EB 46 ir 55 straipsniai)
1. Direktyvos 89/552 dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo 3a straipsnio 3 dalyje įtvirtintas abipusio pripažinimo mechanizmas, pradėjęs veikti dėl Komisijos sprendimo, kuriuo pagal šio 3a straipsnio 1 dalį priimtos nacionalinės priemonės pripažįstamos suderinamomis su Bendrijos teise, sukuria valstybėms narėms pareigą paisyti iš šių priemonių išplaukiančių pasekmių. Konkrečiai kalbant, valstybės narės turi užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausantys transliuotojai laikysis į prie minėto sprendimo pridėtą sąrašą įrašytų itin reikšmingų visuomenei įvykių televizijos transliavimo atitinkamoje valstybėje narėje sąlygų, kaip jas apibrėžė ši valstybė narė savo patvirtintose ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtose priemonėse. Tačiau pareiga pasiekti tokį rezultatą turi tiesioginės neigiamos įtakos kitų nei šias priemones priėmusios valstybės narės valstybių narių jurisdikcijai priklausančių televizijos transliacijas vykdančių subjektų, pageidaujančių įsigyti pirmumo tvarka UEFA priklausančias transliavimo šioje valstybėje narėje teises, teisinei padėčiai. Taigi toks sprendimas turi tiesioginį poveikį tokių įvykių organizatorių, kiek tai susiję su pirmumo tvarka jiems priklausančiomis teisėmis, teisinei padėčiai ir nepalieka valstybėms narėms jokios diskrecijos siekiamo rezultato atžvilgiu, kuris nustatytas automatiškai ir išplaukia vien iš Bendrijos reguliavimo, nepriklausydamas nuo konkrečių mechanizmų, kuriuos nacionalinės institucijos sukurs šiam tikslui pasiekti, turinio. Todėl ginčijamas sprendimas tiesiogiai susijęs su šiais organizatoriais.
(žr. 32–35 punktus)
2. Kiti subjektai nei sprendimo adresatai gali remtis konkrečia sąsaja su juo tik tuomet, jei šis sprendimas juos paveikia dėl tam tikrų jiems būdingų savybių arba faktinių aplinkybių, kurios juos išskiria iš kitų asmenų, todėl individualizuoja taip pat kaip ir asmenis, kuriems šis sprendimas skirtas.
Tačiau finalinis Europos futbolo čempionato etapas (EURO), neatsižvelgiant į jo transliavimo teisių teisinę prigimtį ir šaltinį, yra įvykis pagal Direktyvos 97/36, iš dalies keičiančios Direktyvą 89/552 dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo, 21 konstatuojamąją dalį, nes jį iš anksto rengia organizatoriai, turintys teisinę galią parduoti šias teises, ir tai galiojo ir priimant Komisijos sprendimą 2007/730 dėl priemonių, kurių ėmėsi Jungtinė Karalystė pagal Direktyvos 89/552 3a straipsnio 1 dalį, suderinamumo su Bendrijos teise. Priimant šį sprendimą EURO organizatorius buvo visiškai nesunkiai identifikuojamas, todėl sprendimas yra tiesiogiai su juo susijęs.
(žr. 36–38 punktus)
3. Direktyvos 89/552 dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo 3a straipsnio 1 dalyje buvo sukonkretinta valstybių narių galimybė remiantis svarbiomis bendrojo intereso priežastimis audiovizualinėje srityje apriboti galimybes pasinaudoti pagrindinėmis pirminėje Bendrijos teisėje įtvirtintomis laisvėmis.
Saviraiškos laisvė, kuri saugoma pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnį, yra viena iš Bendrijos teisinės sistemos užtikrinamų pagrindinių teisių ir sudaro svarbią bendrojo intereso priežastį, galinčią pateisinti tokius apribojimus. Pagal to paties straipsnio 1 dalį saviraiškos laisvė apima ir laisvę gauti informaciją.
Kaip išplaukia iš Direktyvos 97/36, iš dalies keičiančios Direktyvą 89/552, 18 konstatuojamosios dalies, Direktyvos 89/552 3a straipsnyje numatytos priemonės skirtos apsaugoti teisę į informaciją ir užtikrinti visuomenei plačias galimybes sužinoti apie televizijos nušviečiamus, šalyje ar už jos ribų vykstančius visuomenei itin reikšmingus įvykius. Pagal Direktyvos 97/36 21 konstatuojamąją dalį įvykis itin reikšmingas visuomenei, jeigu jis ypatingas, domina plačią Europos Sąjungos arba atskiros valstybės narės visuomenę ar nemažą atskiros valstybės narės visuomenės dalį ir rengiamas iš anksto organizatoriaus, turinčio teisę parduoti su tuo renginiu susijusias teises.
Todėl, būdamos susijusios su itin reikšmingais visuomenei įvykiais, priemonės pagal Direktyvos 89/552 3a straipsnio 1 dalį pateisinamos dėl svarbių bendrojo intereso priežasčių. Šios priemonės, be to, turi būti tinkamos užtikrinti jais siekiamo tikslo įgyvendinimą ir neviršyti to, kas būtina tam tikslui pasiekti.
(žr. 44, 47–50 punktus)
4. Direktyvos 89/552 dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo 3a straipsnyje, į kurį daroma nuoroda Direktyvos 97/36, iš dalies keičiančios Direktyvą 89/552, 18 konstatuojamojoje dalyje, konkretūs įvykiai, kuriuos valstybės narės gali pripažinti itin reikšmingais visuomenei, nėra visiškai suderinami. Tai reiškia, kad Direktyvos 97/36 18 konstatuojamosios dalies negalima suprasti taip, jog finalinio Europos futbolo čempionato etapo (EURO) įrašymas į nacionalinį itin reikšmingų visuomenei įvykių sąrašą automatiškai suderinamas su Bendrijos teise. Šios konstatuojamosios dalies juo labiau negalima suprasti taip, kad pagal ją visais atvejais visas EURO gali būti pagrįstai įtrauktas į tokį sąrašą, neatsižvelgiant į suinteresuotumą, kokį šios varžybos sukelia atitinkamoje valstybėje narėje.
Nepaisant to, kad konkretūs įvykiai, kuriuos valstybės narės gali pripažinti itin reikšmingais visuomenei, nėra visiškai suderinti, EURO paminėjimas Direktyvos 97/36 18 konstatuojamojoje dalyje reiškia, jog Komisija negali pripažinti šių varžybų rungtynių įrašymo į įvykių sąrašą prieštaraujančiu Bendrijos teisei dėl to, kad atitinkama valstybė narė nepranešė jai konkrečių priežasčių, pagrindžiančių jas kaip itin reikšmingą visuomenei įvykį. Tačiau galimą Komisijos išvadą, jog viso EURO įrašymas į tam tikros valstybės narės itin reikšmingų visuomenei įvykių sąrašą yra suderinamas su Bendrijos teise dėl to, kad šios varžybos dėl savo požymių gali būti pagrįstai laikomos nedalomu įvykiu, galima ginčyti remiantis specifiniais argumentais, parodančiais, jog „normalios“ rungtynės nėra tokios reikšmingos šios valstybės visuomenei.
(žr. 51–52, 120 punktus)
5. Procedūros, kurių, remdamosi Direktyvos 89/552 dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo 3a straipsnio 1 dalimi, imasi valstybės narės itin reikšmingų visuomenei įvykių sąrašui sudaryti, turi būti aiškios ir skaidrios tokia prasme, kad jos turi būti pagrįstos objektyviais, iš anksto suinteresuotiems asmenims žinomais kriterijais, kad būtų išvengta savavališko pasinaudojimo diskrecija, kuria disponuoja valstybės narės, kai sprendžia dėl konkrečių į jų sąrašus įrašytinų įvykių. Nors teisinga, jog pagal šį 3a straipsnį įvykio įrašymas į sąrašą reikalauja, kad jis būtų itin reikšmingas visuomenei, išankstinis konkrečių kriterijų, kuriais remiantis vertinamas šis reikšmingumas, nustatymas sudaro esminę sąlygą tam, kad nacionaliniai sprendimai būtų priimami skaidriai ir paisant diskrecijos, kuria šiuo klausimu disponuoja valstybės narės, ribų. Procedūros aiškumo ir skaidrumo reikalavimas taip pat suponuoja, kad su ja susijusiose nuostatose būtų nurodyta sudaryti sąrašą kompetentinga institucija ir sąlygos, kuriomis suinteresuoti asmenys gali pateikti savo pastabas.
Vis dėlto minėto 3a straipsnio 1 dalyje iš valstybių narių nėra reikalaujama, kad jos numatytų skirtingas procedūras sudarant kiekvieną iš kategorijų, prie kurių jos gali nuspręsti esant prasminga priskirti itin reikšmingus savo visuomenei įvykius. Vienintelės procedūros visam sąrašui sudaryti egzistavimas savaime nepaneigia procedūros aiškumo ir skaidrumo.
(žr. 90–91, 100 punktus)
6. Direktyvos 89/552 dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo 3a straipsnyje nustačius, jog itin reikšmingų visuomenei įvykių, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 97/36, iš dalies keičiančios Direktyvą 89/552, 21 konstatuojamąją dalį, apibrėžimas priklauso valstybių narių kompetencijai, valstybėms narėms šiuo klausimu suteikiama didelė diskrecija.
Jeigu tam tikras įvykis yra itin reikšmingas tam tikros valstybės narės visuomenei, Komisija nepažeidžia vienodo vertinimo principo, kai imdamasi pagal Direktyvos 89/552 3a straipsnio 2 dalį atliekamos kontrolės neprieštarauja, kad jis būtų įrašytas į atitinkamos valstybės narės sudarytą sąrašą dėl to, jog šiame sąraše nėra kito įvykio, kuris šiai visuomenei galbūt dar reikšmingesnis.
Kadangi kalbama apie galimybę pasirinkti iš kelių konkrečių itin reikšmingų visuomenei įvykių, kaip jie suprantami pagal Direktyvą 97/36, valstybės narės neturėtų būti tiesiogiai ar netiesiogiai įpareigojamos įrašyti į savo sąrašus kitus įvykius, nei jos nusprendžia, ir nukrypti nuo Sutarties taisyklių labiau, nei pageidauja.
(žr. 119, 194–195 punktus)
7. Pasekmės, atsiradusios dėl to, kad, atsižvelgiant į svarbą, kurią finalinio Europos futbolo čempionato (EURO) rungtynių televizijos transliacijų išskirtinumas turi į antrą tam tikros valstybės narės teisės aktais įtvirtintą kategoriją patenkantiems transliuotojams, šie transliuotojai nėra suinteresuoti įsigyti neišskirtines transliavimo teises, netiesiogiai išplaukia iš atitinkamos valstybės narės priemonių sukeliamų laivės teikti paslaugas apribojimų. Tačiau laisvės teikti paslaugas apribojimai, atsiradę dėl visų EURO rungtynių įrašymo į itin reikšmingų šios valstybės narės visuomenei įvykių sąrašą, pateisinami svarbiomis bendrojo intereso priežastimis ir nėra nei netinkami, nei neproporcingi. Taigi poveikis potencialių konkurentų skaičiui, kuris atsiranda kaip neišvengiama šių laisvės teikti paslaugas kliūčių pasekmė, negali būti laikomas prieštaraujančiu konkurenciją reglamentuojantiems Sutarties straipsniams. Šiomis sąlygomis Komisija neprivalo atlikti gilesnės analizės, kiek tai susiję su šiomis pasekmėmis.
(žr. 163–164 punktus)
8. Jeigu siekdama pateisinti reglamentavimą, galintį riboti laisvę teikti paslaugas ar įsisteigimo laisvę, tam tikra valstybė narė remiasi nuostatomis, kaip antai EB 46 ir 55 straipsniai, šis Bendrijos teisėje numatytas pateisinimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į bendruosius teisės principus, visų pirma į pagrindines teises. Taigi, šiose nuostatose numatytos išimtys gali būti taikomos tokiam nacionaliniam reglamentavimui, tik jeigu šis reglamentavimas atitinka pagrindines teises, kurių laikymąsi užtikrina Bendrijos teismai. Atitinkamai negali būti sutikta su tuo, kad nacionalinė priemonė, kuri neatitinka pagrindinių teisių, kaip antai nuosavybės teisės, būtų grindžiama pripažintomis išimtimis dėl to, kad atitinka bendrojo intereso priežastis, kaip antai didelės auditorijos galimybę stebėti itin reikšmingus visuomenei įvykius per televiziją.
(žr. 179 punktą)