2011 m. spalio 3 d. ENI SpA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. liepos 13 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-39/07 ENI prieš Komisiją

(Byla C-508/11 P)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: ENI SpA, atstovaujama advokatų G. M. Roberti, D. Durante, R. Arras, E. D'Amico, I. Perego

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Visiškai arba iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo atmestas ENI ieškinys byloje T-39/07, ir atitinkamai:

visiškai arba iš dalies panaikinti 2006 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimą (byla COMP/F/38.638 - BR/ESBR);

ir (arba) panaikinti, ar bent jau sumažinti 2006 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimu (byla COMP/F/38.638 - BR/ESBR) ENI skirtą baudą;

nepatenkinus šio reikalavimo, visiškai arba iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo atmestas ENI ieškinys byloje T-39/07, ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis, atsižvelgdamas į gaires, kurias jam pateiks Teisingumo Teismas, priimtų sprendimą dėl esmės;

priteisti iš Komisijos apeliaciniame procese ir nagrinėjant bylą T-39/07 patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Kaip pirmąjį pagrindą, kurį sudaro keturios dalys, ENI nurodo tai, kad Bendrasis Teismas padarė keletą teisės pažeidimų ir nesilaikė nei pareigos motyvuoti, nei pagrindinių principų, išdėstytų ES Pagrindinių teisių chartijoje ir EŽTK, pažeidžiant apeliantės gynybos teises. ENI teigia, kad:

prielaida, jog patronuojanti bendrovė iš tiesų daro lemiamą įtaką, nepagrįsta atsižvelgiant į principus, kurie reglamentuoja antimonopolinės atsakomybės priskyrimą, ir į EŽTT praktikoje išplėtotus su prielaidomis susijusius principus; Bendrasis Teismas bet kuriuo atveju nenusprendė dėl ieškinyje išdėstytų argumentų, susijusių su reikalavimo, kad būtų iš tiesų daroma lemiama įtaka, apimtimi;

ENI pateikti įrodymai siekiant paneigti atsakomybės prielaidą nebuvo teisingai išnagrinėti. Bendrasis Teismas faktiškai nesilaikė susijusioje Teisingumo Teismo ir savo paties praktikoje šiuo klausimu apibrėžtų taisyklių;

nors Bendrasis Teismas, remdamasis teismo praktika, teigė, kad atsakomybės prielaida yra nuginčijama, ją taikydamas jis iškraipė jos tikrąją reikšmę, o dėl to ENI buvo nustatyta pareiga pateikti neįmanomą priešingą įrodymą ir buvo pritaikytos atsakomybės be kaltės taisyklės;

Bendrasis Teismas nepagrįstai nusprendė, kad jis neprivalėjo vertinti ENI pateiktų argumentų dėl bendrovės ribotos atsakomybės principo reikšmės priskiriant atsakomybę patronuojančiai bendrovei remiantis prielaida, kad iš tiesų buvo daroma lemiama įtaka, ir klaidingai pritaikė teisinius kriterijus, įtvirtintus teismo praktikoje, susijusioje su bendrovių perėmimu pagal konkurencijos teisę.

Antruoju pagrindu, kurį sudaro dvi dalys, ENI teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė Reglamento Nr. 1/2003¹ 23 straipsnį, proporcingumo principą ir pareigą motyvuoti. Konkrečiai ENI teigia, kad Bendrasis Teismas:

klaidingai įvertino pažeidimo sunkumą siekiant nustatyti baudos dydį nepagrįstai neatsižvelgdamas į šiuo tikslu ENI pateiktus įrodymus ir į pateiktus argumentus dėl pritaikyto neproporcingo dauginimo koeficiento;

nesilaikydamas teismo praktikoje įtvirtintų kriterijų Syndial neįtraukimą į ginčijamo sprendimo adresatų sąrašą grindė bendrovių perėmimu neatsižvelgdamas į poveikį maksimalios baudos sumai.

____________

¹ - OL L 1, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205.