Byla C‑542/13

Mohamed M’Bodj

prieš

État belge

(Cour constitutionnelle (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą]

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 19 straipsnio 2 dalis – Direktyva 2004/83/EB – Būtiniausi pabėgėlių statuso ar papildomos apsaugos statuso suteikimo standartai – Papildomą apsaugą galintis gauti asmuo – 15 straipsnio b punktas – Prašytojo kankinimas, nežmoniškas ar žeminantis elgesys arba baudimas jo kilmės šalyje – 3 straipsnis – Palankesni standartai – Sunkia liga sergantis prašytojas – Tinkamo gydymo nebuvimas kilmės šalyje – 28 straipsnis – Socialinė apsauga – 29 straipsnis – Sveikatos priežiūros paslaugos“

Santrauka – 2014 m. gruodžio 18 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Pabėgėlio statusas ar papildomos apsaugos statusas – Direktyva 2004/83 – Papildomos apsaugos suteikimo sąlygos – 2 straipsnio e punktas ir 15 straipsnio b punktas – Nacionalinės teisės aktai, leidžiantys šalyje pasilikti sunkia liga sergantiems trečiųjų šalių piliečiams, nesant tinkamo gydymo jų kilmės šalyje – Gydymo nesuteikimas kilmės šalyje, kai tai nedaroma tyčia – Teisės aktai, kurie nėra palankesni standartai, kaip tai suprantama pagal minėtos direktyvos 3 straipsnį – Papildomos apsaugos nesuteikimas – Minėtos direktyvos 28 ir 29 straipsnių netaikytinumas

(Tarybos direktyvos 2004/83 2 straipsnio e punktas, 3 straipsnis, 15 straipsnio b punktas, 18, 28 ir 29 straipsniai)

Direktyvos 2004/83 dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų 28 ir 29 straipsniai, siejami su jos 2 straipsnio e punktu, 3, 15 ir 18 straipsniais, turi būti aiškinami taip, kad valstybė narė neprivalo užtikrinti šiuose straipsniuose numatytų socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros paslaugų trečiosios šalies piliečiui, turinčiam leidimą gyventi šios valstybės narės teritorijoje pagal nacionalinės teisės aktus, kuriuose numatyta minėtoje valstybėje narėje leisti gyventi užsieniečiui, sergančiam liga, keliančia realų pavojų jo gyvybei ar sveikatai arba realią grėsmę patirti nežmonišką ar žeminantį elgesį, kai šio užsieniečio kilmės šalyje ar trečiojoje šalyje, kurioje jis anksčiau gyveno, nėra jokio tinkamo gydymo, jeigu tai nesusiję su tyčia šiam prašytojui neteikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Iš tiesų Direktyvos 2004/83 15 straipsnio b punkte apibrėžta didelė žala neapima tokios situacijos. Be to, šios direktyvos 3 straipsnis draudžia valstybei narei nustatyti arba išlaikyti nuostatas, pagal kurias galima suteikti joje numatytą papildomą apsaugą turinčio asmens statusą sunkia liga sergančiam trečiosios šalies piliečiui, dėl pavojaus, kad pablogės jo sveikatos būklė kilmės šalyje nesant tinkamo gydymo, nes tokios nuostatos nesuderinamos su šia direktyva. Iš tikrųjų su Direktyvos 2004/83 bendra struktūra ir tikslais būtų nesuderinama suteikti joje numatytą statusą trečiųjų šalių piliečiams, kurių padėtis visiškai nesusijusi su ta, dėl kurios nusprendžiama suteikti tarptautinę apsaugą. Tuo remiantis darytina išvada, kad tokie nacionalinės teisės aktai pagal šios direktyvos 3 straipsnį negali būti laikomi palankesniais standartais, pagal kuriuos sprendžiama, kurie asmenys gali naudotis papildoma apsauga. Todėl trečiųjų šalių piliečiai, kuriems leidžiama gyventi šalyje pagal tokius nacionalinės teisės aktus, nelaikomi turinčiais papildomos apsaugos statusą, dėl kurio jiems būtų taikytini tos direktyvos 28 ir 29 straipsniai. Beje, kaip paaiškinta šios direktyvos 9 konstatuojamojoje dalyje, tokio valstybės narės nacionalinės apsaugos statuso suteikimas dėl kitų, nei šios direktyvos 2 straipsnio a punkte numatytas tarptautinės apsaugos poreikis, priežasčių, t. y. valstybės narės nuožiūra dėl užuojautos ar humanitarinių sumetimų, nepatenka į jos taikymo sritį.

(žr. 41, 43–47 punktus ir rezoliucinę dalį)