2015 m. sausio 19 d. Juzgado Contencioso-Administrativo de Madrid (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje María Elena Pérez López / Servicio Madrileño de Salud (Comunidad de Madrid)

(Byla C-16/15)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Juzgado Contencioso-Administrativo de Madrid

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: María Elena Pérez López

Atsakovė: Servicio Madrileño de Salud (Comunidad de Madrid)

Prejudiciniai klausimai

1.    Ar 1999 m. kovo 18 d. bendrajam susitarimui, kurį sudarė Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP) ir kuris pateiktas 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 1999/70/EB¹ priede, prieštarauja 2003 m. gruodžio 16 d. Įstatymo dėl bendrojo sveikatos priežiūros tarnybų statutinių darbuotojų statuto 9 straipsnio 3 dalis ir dėl to ji netaikytina, nes skatina piktnaudžiavimą, kurį lemia paeiliui atliekamas pagalbinių statutinių darbuotojų paskyrimas, nes:

a)    joje nenumatyta paeiliui atliekamo pagalbinių statutinių darbuotojų paskyrimo bendra maksimali trukmė ir maksimalus paskyrimų atnaujinimo skaičius;

b)    ja administracijai paliekama diskrecija priimti sprendimą dėl struktūrinių darbo vietų sukūrimo, kai per dvejų metų laikotarpį asmuo daugiau kaip du kartus paskiriamas eiti tas pačias pareigas ir eina jas bendrai 12 mėnesių ar ilgiau;

c)    ja leidžiama paskirti pagalbinius statutinius darbuotojus nereikalaujant nurodyti konkrečios ir objektyvios laikinojo, konjunktūrinio ar išimtinio pobūdžio priežasties, kuri pagrįstų tokį paskyrimą?

2.    Ar 1999 m. kovo 18 d. bendrajam susitarimui, kurį sudarė Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP) ir kuris pateiktas 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 1999/70/EB priede, prieštarauja 2013 m. sausio 28 d. Madrido autonominio regiono Ekonomikos ir finansų ministerijos nutarimo 11 straipsnio 7 dalis, kurioje numatyta, kad „paskutinę paskyrimo laikotarpio dieną bet kuriuo atveju turi būti atlikti visi atsiskaitymai už atitinkamą laikotarpį, kuriuo buvo teikiamos paslaugos, įskaitant atvejus, kai tas pats asmuo iš karto naujai skiriamas eiti pareigas“, taigi neatsižvelgiant į tai, ar nebeliko objektyvios ir konkrečios priežasties, kuria buvo grindžiamas paskyrimas, kaip numatyta bendrojo susitarimo 3 punkto 1 dalyje?3.    Ar 2003 m. gruodžio 16 d. Įstatymo Nr. 55/2003 dėl bendrojo sveikatos priežiūros tarnybų statutinių darbuotojų statuto 9 straipsnio 3 dalies trečios pastraipos aiškinimas, kad tuo atveju, kai per dvejų metų laikotarpį asmuo daugiau kaip du kartus paskiriamas eiti tas pačias pareigas ir eina jas bendrai 12 mėnesių ar ilgiau, atitinkamame centro skyriuje turi būti sukurta struktūrinė darbo vieta, taigi, kaip pagalbinis paskirtas darbuotojas tampa pakaitiniu darbuotoju, prieštarauja 1999 m. kovo 18 d. bendruoju susitarimu, kurį sudarė Europos profesinių sąjungų konfederacija (

ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP) ir kuris pateiktas 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 1999/70/EB priede, siekiamam tikslui?4.    Ar tai, kad laikiniesiems pagalbiniams statutiniams darbuotojams mokama kompensacija atitinka kompensaciją, kuri mokama pagalbinio darbo sutartis sudariusiems darbuotojams, neprieštarauja nediskriminavimo principui, įtvirtintam 1999 m. kovo 18 d. bendrajame susitarime, kurį sudarė Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP) ir kuris pateiktas 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 1999/70/EB priede, atsižvelgiant į tai, kad šios dvi situacijos yr

a iš esmės tapačios, nes būtų nelogiška tokio paties pobūdžio darbuotojus toje pačioje įmonėje (Madrido sveikatos priežiūros tarnyboje) atliekančius tas pačias funkcijas ir užtikrinančius tokio paties konjunktūrinio poreikio tenkinimą, vertinti skirtingai nutrūkus darbo santykiams, nesant akivaizdžios priežasties, dėl kurios būtų draudžiama laikyti lygiavertėmis šias neterminuotas sutartis siekiant išvengti diskriminacijos?